3ef00d0a-da44-416b-8bcf-86e17a79ffb8 · Å iaulių apylinkės teismas

                                                                                           Civilinė byla Nr. 2-2393-641/2014                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01394-2014-6                          Procesinio sprendimo kategorijos: 76.4.; 99.5.; 99.7.; 99.10.; 116.1.

             (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 25 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Rasa Milvydaitė, sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjai K. J., pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Zigmui Burbai,suinteresuotam asmeniui A. J. K., suinteresuoto asmens A. J. K. atstovei advokatei E. P.,suinteresuoto asmens VSDFV Å iaulių skyriaus atstovei Vilchelminai Pipinienei,iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A.

B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos K. J. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims A. J. K., VSDFV Å iaulių skyriui, iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, n u s t a t ė:              pareiÅ¡kėja, jos atstovas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ir pripažinti S. K., mirusį (duomenys neskelbtini), jos dukters G.

M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, o G. M. – S. K. dukterimi. Nurodo, kad pareiÅ¡kėja K. J. susipažino ir gyveno nesusituokusi su S. K. nuo 1998 m. birželio mėn., adresu (duomenys neskelbtini), S. K. priklausančioje buto dalyje (kambaryje). (duomenys neskelbtini) gimė pareiÅ¡kėjos ir S. K. duktė G. M., kurios tėvystės pareiÅ¡kimu dėl tėvystės pripažinimo dukters gimimo registracijos metu nustatyti nepavyko. PareiÅ¡kėja bei S. K. dukters tėvystės pripažinimÄ planavo įforminti vėliau, kai jie susituoks. 2005 m. pareiÅ¡kėja paliko S. K. dėl jo girtavimo. 2006-02-09 K.

J. iÅ¡tekėjo už kito vyro N. J.. Sužinojusi, jog S. K. miręs, o nepilnametės dukters G. M. tėvystė įstatymo nustatyta tvarka neįforminta, kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.Suinteresuotas asmuo A. J. K. praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra, nurodo, kad jos sÅ«nus S. K. su pareiÅ¡kėja bute gyveno kaip kaimynai, bendrų Å¡venčių neÅ¡vęsdavo, nei pareiÅ¡kėja, nei S. K. jai nesakė, kad G. M. yra jos anÅ«kė, po S. K. mirties pareiÅ¡kėja net nepasidomėjo, kur yra jos sÅ«naus kapas.

A. J. K. atstovė sutiko su pareiÅ¡kimu, tačiau prašė nepriteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų, kadangi pareiÅ¡kėja 9 metus iÅ¡ viso nebendravo su A. J. K., nepristatė G. M. A. J. K., elgėsi nerÅ«pestingai, į teismÄ kreipėsi 14 metų po dukters gimimo, byloje nepateikė jokių įrodymų, kad bÅ«tų galima iÅ¡vengti ekspertizės atlikimo ir dėl to patiriamų bei kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl A. J. K. negali bÅ«ti už tai atsakinga.Suinteresuoto asmens VSDFV Å iaulių skyriaus atstovė su pareiÅ¡kimu sutiko.

Nurodė, kad jei faktas bÅ«tų nustatytas, pareiÅ¡kėjos dukra gautų naÅ¡laičio iÅ¡mokÄ . Pažymėjo, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ suinteresuoto asmens A. J. K. nepriteistinos, kadangi pareiÅ¡kėja elgėsi aplaidžiai, nerÅ«pestingai, į teismÄ kreipėsi 14 metų po dukters gimimo, byloje nepateikė jokių įrodymų, kad bÅ«tų galima iÅ¡vengti ekspertizės atlikimo ir dėl to patiriamų iÅ¡laidų, todėl  A. J. K. negali bÅ«ti už tai atsakinga.PareiÅ¡kimas tenkintinas visiÅ¡kai.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardÄ , pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į Å¡eimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryÅ¡ius ir jų iÅ¡saugojimÄ . Už vaiko teisių įgyvendinimÄ yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str.s, CK 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimÄ atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iÅ¡ jų yra nežinomi.

Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 str. nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali bÅ«ti įrodoma arba nustatoma savanoriÅ¡ku pripažinimu arba teismo sprendimu.Bylos duomenimis nustatyta, kad G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra pareiÅ¡kėja K. J.. Vaiko gimimo liudijime duomenys apie tėvÄ nenurodyti, tėvystė nepripažinta ir nenustatyta (4 b.l.). S. K., kurį pareiÅ¡kėja praÅ¡o pripažinti vaiko tėvu, mirė (duomenys neskelbtini) (10 b.l.).CK 3.148 str. 1 d. nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį iÅ¡vados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie tėvystės egzistavimÄ , gali remtis ne tik DNR ekspertizės iÅ¡vada, bet ir Å¡alių, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 str. 2, 3 d).

PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu byloje atlikta DNR ekspertizė, kadangi buvo iÅ¡likęs mirusio           S. K. kraujo mėginys (64 b.l.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktu Nr. ES 182/14 (01) nustatyta, jog S. K. yra G. M. tėvas su 99,999995 % tikimybe (85-89 b.l.). Be DNR ekspertizės iÅ¡vados, juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ patvirtina ir pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimas, kad 1998 - 2005 m. ji gyveno kartu su S. K., vedė bendrÄ Å«kį ir su juo susilaukė dukros G.

M.. IÅ¡ dalies Å¡ias aplinkybes patvirtina ir suinteresuoto asmens A. J. K. paaiÅ¡kinimas, jog pareiÅ¡kėja ir jos sÅ«nus, nors ne nuolat, tačiau gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), porÄ kartų sÅ«nus buvo atsivedęs pareiÅ¡kėjÄ kartu su mergaite į svečius. Teismas mano, kad aptartų įrodymų pakanka konstatuoti praÅ¡omÄ pareiÅ¡kėjos faktÄ , kad S. K. bÅ«tų pripažintas G. M. tėvu, o G. M. – jo dukra (CPK 176 str., 185 str.), todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas. Tėvystės faktas nustatytinas, kadangi sukels teisines pasekmes nepilnamečiui vaikui (CK 3.148 str., CPK 391 str. 1 d., CPK 444 str. 2 d. 1 p., 9 p.).

Pagal CPK 443 str. 6 d. nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos tuo atveju, kai dalyvaujančių byloje asmenų interesai nėra skirtingi, priešingu atveju teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju dalyvaujančių byloje asmenų interesai iš esmės buvo skirtingi, todėl gali būti sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. CPK 93 str. 4 d. numato, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 str. 1, 2, 3 d. numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

PareiÅ¡kėja ir jos atstovas praÅ¡o iÅ¡ suinteresuoto asmens A. J. K. pareiÅ¡kėjai priteisti ½ dalį iÅ¡laidų sumokėtų už ekspertizės atlikimÄ , t. y. 525 Lt, bei 965 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, kurias sudaro 525 Lt (½ dalis valstybės patirtų iÅ¡laidų už ekspertizės atlikimÄ ir 440 Lt atstovavimo iÅ¡laidų).525 Lt pareiÅ¡kėjos patirtos iÅ¡laidos (½ dalis ekspertizės kainos) susidarė, nes pareiÅ¡kėja iki ekspertizės paskyrimo nepateikė jokių įrodymų (nuotraukų, liudytojų parodymų, ir kt.), patvirtinančių faktÄ , kad S. K. buvo G.

M. tėvas, todėl be ekspertizės duomenų  A. J. K. neturėjo jokios galimybės spręsti apie pareiÅ¡kimo pagrįstumÄ . Nors pareiÅ¡kėja ir pateikė duomenis, kad nuo 2001-06-20 buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyveno kartu su S. K., bendrasavininkė, tačiau Å¡is faktas iÅ¡ esmės nepatvirtina pareiÅ¡kėjos parodymų ir bendro gyvenimo bei Å«kio vedimo, nes Å¡i sutartis sudaryta beveik po metų nuo G. M. gimimo, todėl atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, minėtos iÅ¡laidos nepriteistinos iÅ¡ suinteresuoto asmens A.

J. K.. PareiÅ¡kėjai K. J. Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-02-12 sprendimu Nr. SP-461-(7.0422) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba parengti procesinius dokumentus ir atstovauti pirmosios instancijos teisme, valstybei apmokant 50 procentų jos iÅ¡laidų. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų patvirtina 440 Lt advokato užmokestį bei 525 Lt kitų su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusių iÅ¡laidų (ekspertizės atlikimo). Kadangi pareiÅ¡kėja po mergaitės gimimo net 14 metų nesikreipė į teismÄ dėl tėvystės nustatymo, nepasistengė atsivesti liudytojų, pateikti kitų įrodymų, patvirtinančių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ , ko pasekoje nebuvo pakankamai aiÅ¡kios aplinkybės, ar S. K. galėjo bÅ«ti mergaitės tėvu, A.

J. K. negali bÅ«ti atsakinga ir už Å¡ių iÅ¡laidų susidarymÄ . Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos, tačiau atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos finansinę padėtį, bei tai, kad pareiÅ¡kėja viena augina dvi nepilnametes dukras, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, Å¡ios iÅ¡laidos mažintinos per pusę, todėl iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteistini 482,50 Lt (965 Lt x ½) už suteiktÄ antrinę pagalbÄ bei ½ dalis žyminio mokesčio, mokėtino už ieÅ¡kinį (144 Lt x 50% (nuo kurio mokėjimo atleista) x ½) , t. y. 36 Lt (trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i litai) valstybės naudai.10,04 Lt teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos valstybei nepriteistinos, kadangi Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra labai nežymiai didesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ (10 litų) valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).

Ä®siteisėjusio teismo sprendimo kopija iÅ¡siųstina metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimÄ (CPK 392 str. 2 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 391 str. 1 d., 445-448, teismas,              n u s p r e n d ė : PareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai.Pripažinti S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), tėvu, o G. M. pripažinti S. K. dukterimi.Priteisti iÅ¡ K.

J., a.k. (duomenys neskelbtini), 482,50 Lt (keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du litus 50 ct) už antrinę teisinę pagalbÄ ir 36,00 Lt (trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.             Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybei.Ä®siteisėjusio sprendimo kopijÄ per 3 darbo dienas iÅ¡siųsti Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                         Rasa Milvydaitė                                                                             Â