2025-04-09 Nr. AB-6664-3-61-3-00881-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-5-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00881-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.2; 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „LTG Infra“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-209-968/2024 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, akcinė bendrovė „LTG Infra“) dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gargždų geležinkelis“ (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. kovo 9 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2019 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. PSE-357 „Neskirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu UAB „Gargždų geležinkelis“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Administraciją iš naujo įvertinti pareiškėjo 2019 m. balandžio 3 d. paraišką Nr. 72 dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo (toliau – ir Paraiška); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2020 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. (1.9.E)1V-191) „Dėl UAB „Gargždų geležinkelis“ 2019 m. lapkričio 12 d. skundo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjo skundas atmestas.

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad:

2.1. Pareiškėjas Administracijai pateikė Paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus prekiniams, ūkiniams traukiniams 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio (toliau – ir 2019–2020 m. tvarkaraštis) galiojimo laikotarpiui, tačiau Administracijos direktorius Sprendimu netenkino Paraiškos. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, 2019 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į Tarnybą su skundu, prašydamas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Administraciją priimti naują sprendimą dėl Paraiškos. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė Įsakymą, kuriuo atmetė šį skundą.

2.2. Pareiškėjas, ketindamas pradėti teikti krovinių vežimo paslaugą geležinkelio keliais 2019–2020 m. tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu, 2019 m. balandžio 3 d. Administracijai pateikė Paraišką. Paraiška prašyta suteikti 2019–2020 m. tvarkaraščiui pajėgumus maršrutais Lietuvos Respublikos valstybės siena – (Stasylos arba Kena) – Vaidotai-Radviliškis – (Klaipėda arba Pagėgiai) – Draugystė ir Draugystė – (Klaipėda arba Pagėgiai) – Radviliškis – Vaidotai – (Stasylos arba Kena) – Lietuvos Respublikos valstybės siena, vežant krovinius 9 kartus per dieną į vieną pusę 57 vagonais. Kadangi Administracija nenustatė Paraiškos trūkumų, ji persiuntė Paraišką viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, t. y. akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijai (toliau – ir Valdytojas), tam, jog jis atliktų paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus naudotis geležinkelio įmonėms (vežėjams) techninį vertinimą. Pareiškėjas 2019 m. liepos 9 d. gavo Valdytojo raštą Nr. SD(DI)-1799 „Dėl ekonominio poveikio vertinimo“, kuriuo prašyta pareiškėjo pateikti duomenis apie turimų riedmenų skaičių, darbuotojus ir kitą informaciją, kuri bus naudojama ekonominio poveikio vertinimui atlikti.

2.3. Pareiškėjas 2019 m. liepos 10 d. gavo Valdytojo raštą Nr. SD(DI)-1811 „Dėl tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto“, kuriuo informuota, jog Paraiškoje prašytų pajėgumų kiekis viršija maksimalų pralaidumą ruožuose Kužiai – Klaipėda, Radviliškis – Pagėgiai, Kaišiadorys – Radviliškis. Pareiškėjas 2019 m. liepos 17 d. išsiuntė Valdytojui raštą Nr. 154, kuriame nurodė, jog Valdytojas nesilaiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 611 „Dėl Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėse (2016 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 1246 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) nustatytų terminų, bei prašė suteikti visą informaciją apie pateiktas paraiškas skirti tuos pačius pajėgumus, remiantis Taisyklių 26 punktu, bei pasiūlyti kitus pajėgumus, nei prašoma Paraiškoje, remiantis Taisyklių 28 ir 29 punktais, be to, pareiškėjas prašė atsižvelgti į aplinkybę, jog Valdytojas galbūt laiko konfliktuojančiais pajėgumus, dėl kurių kreipėsi kelios geležinkelio įmonės, siekdamos pervežti tą patį krovinį, todėl infrastruktūros perpildymas yra kuriamas dirbtinai. Pareiškėjas 2019 m. liepos 23 d. pateikė Valdytojui duomenis, skirtus ekonominio poveikio analizei atlikti. Valdytojas 2019 m. rugpjūčio 6 d. pateikė pareiškėjui raštą Nr. SD(DI)-2055 „Dėl tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto“, kuriame nurodė, kad Valdytojas nesilaikė terminų dėl žmogiškųjų resursų, programinės įrangos ir kt. trūkumų, taip pat kad Valdytojas nėra įpareigotas teikti informaciją apie 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio jo galiojimo laikotarpiu vykdymą paraiškas pateikusiems asmenims (pareiškėjams), kuriems 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu pajėgumai nėra skirti, bei kad pareiškėjo teiginys, jog Valdytojas laiko konfliktuojančiais tokius pajėgumus, dėl kurių kreipėsi kelios geležinkelio įmonės, siekdamos vežti tą pati krovinį, yra nepagrįstas.

2.4. Valdytojas 2019 m. rugpjūčio 27 d. atsiuntė pareiškėjui raštą Nr. SD(DI)-2260 „Dėl paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo“, kuriame nurodė, jog, sudarant 2019–2020 m. tvarkaraštį, kyla nesutarimų važiuoti traukiniais Paraiškoje nurodytais maršrutais ruožuose Bugeniai – Kužiai, Kužiai – Klaipėda, Radviliškis – Pagėgiai, Radviliškis – Rokiškis ir Kaišiadorys –Radviliškis, ir dėl pralaidumo viršijimo nėra alternatyvų, kurias Valdytojas galėtų pasiūlyti. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 4 d. išsiuntė Valdytojui raštą Nr. 203, kuriame prašė pateikti informaciją apie geležinkelio linijų pralaidumo nustatymą, ekonominio poveikio analizės išvadas, taip pat įvertinti faktą, kad, nesudarant galimybių gauti prieigą prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, yra ribojamos pareiškėjo teisės ir pažeidžiami Europos Sąjungos teisės aktai. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 11 d. išsiuntė Valdytojui raštą Nr. 213 dėl paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo, kuriame pateikė papildomą informaciją, taip pat teigė, jog jis siekia gauti infrastruktūros pajėgumus tam, kad galėtų vežti konkrečius krovinius, šiuo metu vežamus kitos geležinkelio įmonės, o tai reiškia, jog krovinių gabenimui visiškai pakanka viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, neatsižvelgiant į tai, kuris pareiškėjas vykdo krovinių pervežimą ir naudojasi viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 23 d. gavo Valdytojo raštą Nr. SD(DI)-2493 „Dėl paraiškų skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus derinimo“, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo argumentas, kad Valdytojas galbūt laiko konfliktuojančiais tokius pajėgumus, dėl kurių skyrimo kreipėsi keli asmenys, siekdami pervežti tą patį krovinį, yra nepagrįstas, taip pat kad infrastruktūros dalies paskelbimas perpildyta grindžiamas faktiniu ruožo pralaidumu, bei kad Valdytojas neturi priemonių tam, kad ekonominis poveikis pareiškėjui būtų minimalus, ir kt.

2.5. Pareiškėjas 2019 m. spalio 4 d. gavo iš Administracijos raštą, kuriame pastaroji prašė pateikti informaciją ir dokumentus, pagrindžiančius, kad Paraiška prašomi pajėgumai nebus naudojami tranzitiniams vežimams vykdyti, bei nurodyti, kaip vežimai bus organizuojami Lietuvos Respublikoje. Administracija šiame rašte pažymėjo, jog dokumentai, pagrindžiantys minėtas aplinkybes, galėtų būti sutartys, sudarytos su krovinių siuntėjais, gavėjais, krovėjais, ekspeditoriais ar kt., iš kurių turinio būtų galima aiškiai nustatyti, kur bus pakraunamas bei iškraunamas krovinys. Pareiškėjas 2019 m. spalio 7 d. išsiuntė Administracijai raštą, kuriame paaiškino, jog neketina krovinių vežti tranzitu. Pareiškėjas 2019 m. spalio 8 d. gavo raštą iš Administracijos, kuriame pateikta informacija, jog sprendimus ketinama priimti iki 2019 m. spalio 16 d. Administracija Sprendimu nusprendė neskirti pareiškėjui pajėgumų 2019–2020 m. tvarkaraštyje. Administracija tokį savo sprendimą motyvavo tuo, jog prašomų pajėgumų nėra dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros perpildymo ruožuose Kužiai – Klaipėda, Kaišiadorys – Radviliškis; pritaikius Taisyklių 28 punkte įtvirtintą prioriteto taisyklę, pajėgumai paskirti kitoms įmonėms; alternatyvių pajėgumų pasiūlyti nėra galimybės, kadangi viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis ruože Radviliškis – Pagėgiai taip pat yra perpildyta. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, 2019 m. lapkričio 12 d. pateikė skundą Tarnybai, prašydamas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Administraciją priimti naują sprendimą dėl Paraiškoje prašytų pajėgumų. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Įsakyme nusprendė jį atmesti, tokį savo sprendimą motyvuodama tuo, kad Valdytojas pajėgumų skyrimo procese atliko nemažai pažeidimų, tačiau jie neturėjo esminės įtakos priimant Sprendimą, o Valdytojo dalyvavimas pajėgumų skyrimo procese buvo teisėtas, todėl Sprendimas, nors ir neatitiko individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnį, vis tiek yra teisėtas ir pagrįstas.

3. Pareiškėjas skundą grindė argumentais, kad:

3.1. Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų. Sprendime nėra pateikti objektyvūs duomenys (faktai), lėmę konkretų prioriteto taisyklės taikymo rezultatą. Atitinkamai iš tokio sprendimo nėra aišku, kaip buvo pritaikyta prioriteto taisyklė, ar ją taikant Administracija naudojo faktinius duomenis ir, jei naudojo, kaip atliko skaičiavimus. Sprendime pateikta informacija yra neišsami ir nemotyvuota. Būtent Sprendimo pagrindu pareiškėjui yra užkertamas kelias patekti į geležinkelių transporto rinką. Tai vienareikšmiškai sukelia didžiules neigiamas pasekmes įmonei, jau trečią kartą nesėkmingai bandančiai gauti prieigą prie viešosios geležinkelių infrastruktūros. Be to, Sprendime nepagrįstai nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas Tarnybai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kadangi ginčui yra privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, kreipiantis į Tarnybą. Tarnyba, nepaisydama aptartų pažeidimų, Įsakyme pripažino, kad Sprendimas neturėtų būti panaikintas. Tokia Tarnybos pozicija prieštarauja tiek VAĮ 8 straipsnio esmei, tiek dėl šios teisės normos plėtojamai teismų praktikai.

3.2. Valdytojas neturėjo teisės dalyvauti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo procese, todėl jis priėmė neteisėtą Sprendimą. Valdytojas iš esmės pažeidė 2016 m. gruodžio 14 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2370, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/34/ES, kiek tai susiję su keleivių vežimo geležinkeliais valstybės viduje paslaugų rinkos atvėrimu ir geležinkelių infrastruktūros valdymu (toliau – ir Direktyva 2016/2370/ES) įtvirtintus reikalavimus, keliamus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nepriklausomumui, nešališkumui ir veiklos skaidrumui. Direktyvos 2016/2370/ES perkėlimo į nacionalinę teisę terminas suėjo 2018 m. gruodžio 25 d.

3.3. Administracija, gavusi paraiškas ir nenustačiusi jų trūkumų, persiunčia gautas paraiškas Valdytojui, kuris, jas įvertinęs, sudaro tarnybinį traukinių tvarkaraštį. Techninio paraiškų vertinimo procedūra nėra apibrėžta jokiame teisės akte ir visas procedūros atlikimas priklauso išimtinai tik nuo Valdytojo. Šioje situacijoje problema kyla dėl to, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ viename juridiniame asmenyje veikė tiek kaip Valdytojas, tiek kaip vežėjas, siekiantis pelno. Akivaizdu, jog čia kyla interesų konfliktas, kadangi, kaip rodo praktikoje susiklosčiusi situacija ir šios bylos aplinkybės, Valdytojas neabejotinai siekia naudos sau kaip vežėjui. Pajėgumų skyrimo procese nesivadovaujant Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – ir Kodeksas) 7 straipsnio 3 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies nuostatomis, o remiantis joms prieštaraujančiomis Taisyklių nuostatomis, kyla interesų konfliktas, todėl toks pajėgumų skyrimo procesas savaime pažeidžia pareiškėjo teisę į tinkamą ir nediskriminacinę prieigą prie geležinkelių infrastruktūros ir sudaro sąlygas riboti konkurenciją geležinkelio transporto paslaugų rinkoje. Valdytojas neturėjo teisės atlikti techninį paraiškų vertinimą, kuris savo esme prilygsta viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymui, Administracijai tik formaliai dalyvaujant šiame procese, todėl Sprendimas yra priimtas neteisėtai. Tarnyba Įsakyme tik formaliai pasisakė dėl pareiškėjo argumentų šiuo aspektu, padarė klaidingas ir nepagrįstas išvadas dėl Valdytojo nepriklausomumo ir jo galimybių dalyvauti pajėgumų skyrimo procese.

3.4. Terminas Administracijai ir suinteresuotiems asmenims parengti ir pateikti tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą baigėsi 2019 m. liepos 7 d., bet Valdytojas šį projektą pareiškėjui pateikė 2019 m. liepos 10 d. Pareiškėjas 2019 m. liepos 9 d. gavo Valdytojo raštą Nr. SD(DI)-1799, kuriame paprašyta pateikti duomenis, skirtus ekonominio poveikio analizei atlikti. Pareiškėjas pateikė nurodytus duomenis. Ekonominio poveikio vertinimas yra viena iš paraiškų derinimo procedūros dalių, todėl Valdytojas turėjo šias anketas išsiųsti, sulaukusi pastabų iš visų paraiškas pateikusių asmenų (pareiškėjų) ir užbaigusi paraiškų nagrinėjimo procedūrą (Taisyklių 2 skirsnis), o nustatytas terminas šiems veiksmams atlikti – iki 2019 m. rugpjūčio 7 d. Valdytojas taip pat prašė pareiškėjo pateikti duomenis, kurie pripažintini konfidencialia informacija, t. y. duomenis apie turimus riedmenis, darbuotojus, sutartis, galimus nuostolius ir kt. Jokiame teisės akte nenustatyta, kokiu būdu Valdytojas atlieka ekonominio poveikio vertinimą ir, atitinkamai, kaip tokio vertinimo rezultatai gali paveikti Administracijos priimamą sprendimą. Nesant aiškiai apibrėžtos ekonominio poveikio vertinimo procedūros ir jos reikšmės, nėra aišku, ar Administracija apskritai atsižvelgia į Valdytojo atlikto ekonominio poveikio vertinimo rezultatus ir kokią įtaką šie rezultatai turi Administracijai sprendžiant, ar skirti paraiškas pateikusiems asmenims atitinkamus pajėgumus. Be to, nėra pateikiama tvarka ir principai, kuriais vadovausis Valdytojas, užtikrindamas gautų duomenų konfidencialumą. Atsižvelgiant į tai, kad ekonominio poveikio vertinimas yra paraiškų derinimo proceso dalis, tai šiai procedūrai turėtų būti skirtas atitinkamas dėmesys ir reikšmė, be kita ko, tinklo nuostatuose turėtų būti pateikta visa informacija apie ekonominio poveikio vertinimą (tvarka, apsaugos principai ir kt.), tačiau ginčui aktualiuose tinklo nuostatuose – AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. ĮS(LGI)-16 patvirtintuose Viešosios geležinkelių infrastruktūros 2019–2020 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio tinklo nuostatuose (toliau – ir Tinklo nuostatai) – nėra tokios informacijos.

3.5. Tarnyba, išanalizavusi pareiškėjo pateiktus argumentus, susijusius su ekonominio poveikio procedūros vykdymu, Įsakyme konstatavo, kad buvo netinkamai įgyvendintas Taisyklių 24 punktas, nes Valdytojas, nesulaukęs pastabų ir pasiūlymų dėl tarnybinio traukinių tvarkaraščio termino pabaigos, kreipėsi į pareiškėjus dėl galimų suvaržymų ir ekonominio poveikio vertinimo analizių atlikimo. Tarnyba konstatavo, jog nustatytas terminas buvo per trumpas, be to, 10 darbo dienų terminas reiškė ne terminą, per kurį turėjo būti atliktas visų pareiškėjų galimų patirti suvaržymų, įskaitant ekonominį poveikį, vertinimas, o terminą, per kurį Valdytojas privalėjo pradėti visų pareiškėjų galimų suvaržymų, įskaitant ekonominį poveikį, vertinimą. Tarnyba taip pat nustatė, jog nebuvo nurodyta, kaip bus užtikrintas komercinės informacijos konfidencialumas, nors ši informacija privalėjo būti nurodyta Tinklo nuostatuose, kartu su pareiškėjų galimų patirti suvaržymų vertinimo atlikimo tvarka, protingumo kriterijus atitinkančiais informacijos teikimo terminais bei planuojama siųsti ekonominio poveikio vertinimo anketa. Šiuo atveju aktualu tai, kad identiška situacija susiklostė ir ankstesniais metais, kai Tarnyba įsakyme nustatė Valdytojo padarytus pažeidimus dėl netinkamai vykdomos ekonominio poveikio vertinimo procedūros. Tokios aplinkybės įrodo, jog Valdytojas akivaizdžiai pažeidinėja procedūras ir toliau kartoja tas pačias klaidas.

3.6. Pareiškėjas 2019 m. liepos 17 d. raštu paprašė Valdytojo pateikti detalesnius duomenis, pagrindžiančius pralaidumo nustatymą, bei pateikti informaciją apie šiuo metu galiojančiame 2018–2019 m. tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje ruožuose Kužiai – Klaipėda, Radviliškis – Pagėgiai, Kaišiadorys – Radviliškis numatytą pralaidumą, užsakytų pajėgumų bei faktiškai panaudotų pajėgumų kiekį. Tokia informacija leistų pareiškėjui įvertinti faktinę situaciją geležinkelio linijose ir atitinkamai spręsti dėl tolesnių veiksmų. Pagal 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (toliau – ir Direktyva 2012/34/ES) tinklo nuostatuose turi būti nurodoma tvarka ir kriterijai, taikomi perpildytos infrastruktūros atveju, sąlygos, kuriomis nustatant pajėgumų paskirstymo prioritetus atsižvelgiama į ankstesnius pajėgumų panaudojimo rodiklius. Pareiškėjui neaišku, kokiu pagrindu ir kokiais kriterijais vadovaujantis buvo nustatytas atitinkamas linijos pralaidumas, sudarant 2019–2020 m. tvarkaraščio projektą. Valdytojas pateiktame atsakyme teigė, jog jis nėra įpareigotas teikti informaciją apie 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraštį jo galiojimo laikotarpiu ir jo vykdymą paraiškas pateikusiems asmenims (pareiškėjams), kuriems nėra skirti pajėgumai 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu. Tokia Valdytojo pozicija nepagrįsta, nes, atsižvelgiant į tai, kad informacija apie geležinkelio linijų pralaidumą yra susijusi su geležinkelio įmonėms paskirtais pajėgumais, pareiškėjas turi teisę susipažinti su tokia informacija. Pareiškėjui pateiktuose Valdytojo atsakymuose nurodomi tik deklaratyvūs teiginiai, nesuteikiantys pareiškėjui jokio aiškumo, kaip ir kuo remiantis linijos yra pripažįstamos perpildytomis, todėl tokiu būdu buvo pažeisti pareiškėjo interesai, kadangi linijų perpildymas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios nepavyksta suderinti visų pareiškėjų paraiškų.

3.7. Tarnyba Įsakyme vertino, kad, nors Tinklo nuostatuose skelbiama informacija neatitiko tikslumo ir išsamumo kriterijų, tai neturėjo įtakos Sprendimo dėl pajėgumų teisėtumui ir pagrįstumui. Toks vertinimas nepagrįstas, nes, Valdytojui nepaskelbus aktualios informacijos atitinkamuose tinklo nuostatuose, pareiškėjas neturėjo jokių galimybių susipažinti su jam aktualia informacija. Ši informacija pareiškėjui yra itin aktuali, kadangi, tam tikras geležinkelio linijas laikant perpildytomis, jam kilo didelė rizika, kad bus nepatenkinta jo pateikta Paraiška.

3.8. Sprendimas buvo priimtas 2019 m. spalio 17 d., praleidus nustatytą terminą. Tarnyba Įsakyme neteisingai nusprendė, jog ši aplinkybė neturėjo esminės reikšmės Sprendimo teisėtumui. Valdytojas pajėgumų skirstymo procese atlieka esminę reikšmę turinčias funkcijas, t. y. atlieka techninį paraiškų vertinimą ir veda visą derybų dėl paraiškų procesą. Būtent šių derybų metu yra sprendžiama, ar paraiškas pateikusius asmenis tenkina jiems galimi skirti pajėgumai, ar jie sutinka pakeisti išvykimo / atvykimo laikus arba reikiamų traukinių kiekį ir kt. Vadinasi, būtent viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui tenka atsakomybė vykdyti paraiškų derinimo procesą, kurio metu turi vykti dialogas tarp viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir pareiškėjų. Dialogas dėl 2019–2020 m. tvarkaraščiui skirtinų pajėgumų vyko netinkamai ir akivaizdžiai pažeidžiant skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Priešinga Tarnybos išvada yra nepagrįsta ir prieštaraujanti jos pačios Įsakyme išdėstytiems motyvams, t. y. nors ir buvo teisingai nuspręsta, jog pareiškėjui nebuvo laiku pateikta svarbi informacija bei sudarytos objektyvios ir lygiavertės su kitais pareiškėjais galimybės dalyvauti pajėgumų skyrimo procese, tai nebuvo pripažinta pakankamai reikšmingomis aplinkybėmis. Aptariami pažeidimai vyksta iš esmės jau trečius metus iš eilės, Valdytojas nevykdo jokių pokyčių ir toliau pažeidinėja pareiškėjo interesus. Esant tokiai situacijai, pareiškėjas patiria veiklos apribojimus ir negali vykdyti suplanuotos veiklos.

3.9. Taisyklių 28 punkte įtvirtinta prioriteto taisyklė pažeidė pareiškėjo interesus ir sudarė nelygias sąlygas geležinkelių transporto rinkoje įmonėms, siekiančioms gauti prieigą prie viešosios geležinkelių infrastruktūros. Remiantis nacionaliniais teisės aktais, esant perpildytoms geležinkelio linijoms, Administracija privalo taikyti pirmumo taisyklę, tačiau ši taisyklė visais atvejais yra palanki būtent AB „Lietuvos geležinkeliai“ (jos dukterinėms įmonėms), kadangi ši taisyklė nustato pirmenybę vežėjui, planuojančiam vežti daugiau krovinių arba atlikti daugiau važiavimų. Pareiškėjas ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ konkuruoja dėl to paties krovinio pervežimo, tačiau kasmet, pareiškėjui neskyrus pajėgumų, klientas neturi kito pasirinkimo kaip tik sudaryti sutartis dėl krovinių pervežimo su AB „Lietuvos geležinkeliai“. Kadangi šiuo atveju pareiškėjas ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ konkuruoja dėl to paties krovinio pervežimo ir, atitinkamai, tų pačių pajėgumų, tai lemia, kad infrastruktūros valdytojas, negalėdamas patenkinti abiejų paraiškų, praneša Administracijai apie konkrečių geležinkelio atkarpų perpildymą, o Administracija, netikrindama šių duomenų, pripažįsta Valdytojo nurodytas geležinkelio atkarpas perpildytomis ir vėliau, pritaikiusi prioriteto taisyklę, visus pajėgumus paskiria AB „Lietuvos geležinkeliai“. Būtent tas faktas, kad Valdytojas pripažįsta konkrečias geležinkelio atkarpas perpildytomis, tokiu būdu vėliau galėdamas gauti visus paraiškoje prašytus pajėgumus, dirbtinai kuria perpildytos infrastruktūros vaizdą. Tai, kad pagrindiniame krovinių vežimo tarp Baltarusijos Respublikos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto koridoriuje konkrečios atkarpos yra pripažįstamos perpildytomis, yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ palanki situacija. Valdytojas piktnaudžiauja savo padėtimi, kadangi užsako daugiau pajėgumų nei jam išties reikia ir jų neatsisako, tokiu būdu užkirsdamas kelią kitoms geležinkelio įmonėms pasinaudoti šiais pajėgumais.

3.10. Įsakyme yra pateikta informacija apie paskelbtose perpildytomis infrastruktūros dalyse pareiškėjams paskirstytus pajėgumus važiuoti prekiniais, ūkiniais traukiniais. Pareiškėjui nebuvo skirti jokie pajėgumai, AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinei įmonei buvo skirta didžioji dalis pajėgumų. Taigi, šioje byloje ginčijamas neteisėtas Sprendimas patvirtina, kad konkurencija Lietuvos geležinkelių transporto sektoriuje yra nepagrįstai ribojama. Tarnyba neįvertino pareiškėjo pateiktų įrodymų ir bylai reikšmingų aplinkybių, ir tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto Įsakymo priėmimą. Pajėgumų skirstymo procedūra yra vykdoma neskaidriai ir pareiškėjas patiria akivaizdžią diskriminaciją, negaudamas viešosios geležinkelių infrastruktūros, tokiu būdu užkertant kelią konkurencijos geležinkelių transporto sektoriuje plėtrai.

4. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas atsiliepimą grindė argumentais, kad:

4.1. Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Atsakovas, priimdamas šį ginčijamą aktą, rėmėsi Valdytojo pateikta informacija apie atliktą paraiškų techninį vertinimą ir tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašų pateikimą pareiškėjams, pastabų projektui (jo išrašams) pateikimą, nesutarimų dėl tų pačių pajėgumų skyrimo vienoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje derinimo procedūras, negalėjimą patenkinti visų paraiškų vienoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, nes neužtenka pajėgumų toje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, taip pat apie perpildytas viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis tarpstočiuose Plungė – Šateikiai, Žeimiai – Lukšiai ir Livintai – Gaižiūnai, ir tuo pagrindu pritaikė prioriteto taisyklę. Šiuo atveju nebuvo galimybės pasiūlyti pareiškėjui alternatyvius pajėgumus, nes viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis ruože Radviliškis – Pagėgiai (tarpstotis Viduklė – Tauragė) yra perpildyta.

4.2. Pareiškėjo teiginys, kad jam neaišku, kaip buvo pritaikyta prioriteto taisyklė, yra deklaratyvus, nes šios taisyklės pritaikymo galimi būdai yra aiškiai reglamentuoti Taisyklėse, o pareiškėjui žinoma, ką reiškia prioriteto taisyklė ir kaip ji yra taikoma. Nurodymas, kad kitas vežėjas paprašė naudoti pajėgumus daugiau dienų arba didesniam važiavimų skaičiui nei prašė pareiškėjas, ir šių aplinkybių detalizavimas Sprendime vertintinas kaip esmės nekeičiantis formalumas. Be to, nėra aišku, kokio išsamesnio motyvavimo apie prioriteto taisyklės pritaikymą ir kokių faktinių duomenų nurodymo Sprendime tikisi pareiškėjas, žinodamas, kad visa informacija, kuri pateikiama Valdytojo raštuose, sudaro geležinkelio įmonių komercines ir profesines paslaptis, kurių atsakovas, siekdamas užtikrinti paraiškas pateikusių asmenų (pareiškėjų) ir remonto įmonių komercinių ar profesinių paslapčių apsaugą, negali nurodyti konkrečiam pareiškėjui sprendimuose dėl pajėgumų. Informacijos, susijusios su kitais subjektais, nurodymas sprendime dėl pajėgumų taip pat prieštarautų jo, kaip individualaus administracinio akto, pobūdžiui ir paskirčiai.

4.3. Sprendime yra nurodyta jo apskundimo tvarka, vadovaujantis tuo metu galiojusia Taisyklių 75 punkto formuluote. Akivaizdu, kad tai negalėjo sutrukdyti ir nesutrukdė pareiškėjui realizuoti savo teisę pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, kreipiantis į geležinkelių transporto rinkos reguliuotoją. Atsakovas, priimdamas sprendimus dėl pajėgumų skyrimo ar neskyrimo, privalo vadovautis ir vadovaujasi Taisyklių nuostatomis (teisiniu pagrindu) bei faktiniais duomenimis, t. y. Valdytojo pateikiama informacija apie paraiškų derinimo procedūras ir tokio derinimo rezultatus, kurių pagrįstumu bei teisėtumu nėra pagrindo abejoti.

4.4. Kodeksas ir Taisyklės 2017 m. sausio 31 d. buvo notifikuotos Europos Komisijai kaip Direktyvą 2012/34/ES perkeliantys ir įgyvendinantys nacionaliniai teisės aktai, nėra pradėtų pažeidimo procedūrų dėl šios direktyvos netinkamo perkėlimo į nacionalinę teisę, todėl pajėgumų skyrimą reglamentuojantys nacionaliniai teisės aktai Paraiškos nagrinėjimo ir ginčijamų sprendimų priėmimo metu buvo galiojantys ir teisėti. Valdytojo priskirtos funkcijos yra vertintinos kaip pajėgumų techninio vertinimo sudėtinės dalys, be kurių nebūtų įmanomas galutinio sprendimo dėl pajėgumų skyrimo priėmimas. Įstatymų leidėjas pagrįstai minėtas funkcijas priskyrė Valdytojo kompetencijai, nes pagal jų pobūdį tai yra funkcijos, kurias turi ir gali atlikti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, disponuojantis atitinkama informacija ir žiniomis savo veiklos srityje. 2019–2020 m. tvarkaraščio projektas pareiškėjui buvo pateiktas 2019 m. liepos 10 d., nors galutinis terminas buvo 2019 m. liepos 8 d. Valdytojas neneigė fakto, jog minėtas projektas buvo pateiktas pareiškėjui pavėlavus dvi dienas, ir paaiškino, kad tai įvyko dėl žmogiškųjų resursų, programinės įrangos trūkumo, pateiktų paraiškų kiekio ir sudėtingumo. Valdytojas priėmė pareiškėjo pastabas ir pasiūlymus dėl šio projekto iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. Valdytojas neužkirto kelio pareiškėjui teikti pastabas ir pasiūlymus, net ir formaliai pasibaigus vieno mėnesio terminui. Taigi, nors 2019–2020 m. tvarkaraščio projektas buvo pavėluotai pateiktas pareiškėjui, tai neturėjo neigiamos įtakos pareiškėjo teisėms.

4.5. Taisyklės nenustato draudimo, nepasibaigus paraiškų nagrinėjimo procesui, išsiųsti pareiškėjams ekonominiam vertinimui atlikti reikalingas anketas ir informuoti juos dėl tokios informacijos reikalingumo. Taisyklės taip pat nenustato termino, nuo kada galima paprašyti minėtos informacijos. Taisyklės neapibrėžia ekonominio poveikio vertinimo atlikimo procedūros ir tvarkos, todėl pareiškėjo teiginys, kad Valdytojas nesilaikė ekonominio poveikio vertinimo atlikimo taisyklių, yra nepagrįstas. Taisyklių baigiamosios nuostatos aiškiai apibrėžia pareiškėjų ir remonto įmonių komercinių ir profesinių paslapčių apsaugos principus, kuriais turi vadovautis tiek Valdytojas, tiek Administracija. Jei nagrinėjamu atveju pareiškėjui kilo abejonių dėl to, ar Valdytojas tinkamai apsaugos jo konfidencialią informaciją, pateiktą ekonominio poveikio vertinimui atlikti, jis privalėjo pateikti Valdytojui prašymą, nurodydamas, kokia konkreti informacija sudaro jo komercines ir (ar) profesines paslaptis. Be to, už ūkio subjektų komercinių ar profesinių paslapčių atskleidimą atsakoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad maksimalus atitinkamų infrastruktūros ruožų pralaidumas kiekvieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio atveju yra skirtingas ir priklauso nuo visų pareiškėjų pateiktų nurodytų traukinių charakteristikų, iš anksto (4 mėn. iki paraiškų pateikimo termino pabaigos) nėra galimybės nustatyti, koks bus maksimalus pralaidumas skirtinguose geležinkelio infrastruktūros ruožuose. Atsižvelgiant į tai, nėra galimybės pateikti tokią informaciją tinklo nuostatuose. Taisyklės nenumato pareigos teikti informaciją apie esamo tarnybinio traukinių tvarkaraščio perpildytos linijos faktinį pralaidumą, todėl Valdytojas neprivalėjo teikti informacijos apie perpildyto ruožo faktinį pralaidumą 2018–2019 metais galiojusiame tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje. Nepaisant to, Valdytojas nurodė pareiškėjui faktinį maksimalų geležinkelių linijų pralaidumą būsimam 2019–2020 m. tvarkaraščiui, apskaičiuotą pagal gautas visų pareiškėjų paraiškas.

4.6. Sprendimas buvo priimtas, pažeidžiant nustatytą terminą, nes pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 30 d. pateikė atsakovui skundą Nr. 228, kuriuo apskundė Valdytojo veiksmus paraiškų derinimo proceso metu. Tik nustatytu terminu išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir priėmęs dėl jo sprendimą, t. y. tik įvertinęs Valdytojo veiksmų pagrįstumą ir teisėtumą derinant konfliktuojančias paraiškas, atsakovas turėjo priimti sprendimą dėl pajėgumų skyrimo ar neskyrimo pareiškėjui.

4.7. Pareiškėjas nepagrįstai viešosios infrastruktūros dalies paskelbimą perpildyta sieja su vežamų krovinių rūšimi, teigdamas, kad dėl tų pačių krovinių vežimo paduotos kelios paraiškos negali konkuruoti, nes atitinkamų krovinių gabenimui visiškai pakanka viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, neatsižvelgiant į tai, kuris vežėjas vykdo krovinių pervežimą. Toks traktavimas neatitinka Kodekse įtvirtintos perpildytos viešosios geležinkelių infrastruktūros sąvokos, pagal kurią infrastruktūra laikoma perpildyta tada, kai negali būti patenkinta visa viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paklausa tam tikru metu, net ir derinant paraiškas skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. Tai reiškia, kad perpildytos viešosios geležinkelių infrastruktūros faktas yra nustatomas pagal gautų vežėjų paraiškų skaičių, kuris atskleidžia pajėgumų paklausą, ir, jei nėra galimybės patenkinti visas vežėjų paraiškas, atsižvelgiant į faktinį atitinkamo geležinkelio ruožo pralaidumą, konstatuojama, kad ta viešosios infrastruktūros dalis yra perpildyta. Taigi, perpildytos viešosios geležinkelių infrastruktūros faktui konstatuoti nėra aktualu tai, kad keli vežėjai tuo pačiu maršrutu pageidauja vežti tokius pačius krovinius.

5. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad:

5.1. Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, Įsakyme konstatavo, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, nes jame nėra argumentuojama, kaip pareiškėjo atveju buvo pritaikyta prioriteto taisyklė, todėl Sprendimas laikytinas neišsamiu, tačiau, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, toks pažeidimas nelaikytinas esminiu ir sudarančiu pagrindą panaikinti Sprendimą, nes pareiškėjas iš esmės galėjo suvokti (suprasti) Sprendimo faktinį ir teisinį pagrindą. Pajėgumai pareiškėjui neskirti pagrįstai, todėl nėra pagrindo Sprendimo neatitikimą VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams pripažinti esminiu. Be to, Tarnybos vertinimu, Valdytojo veiksmų neatitikimai Taisyklių reikalavimams nėra esminiai procedūriniai pažeidimai, galėję turėti įtakos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, o pareiškėjas priešingą savo poziciją grindžia tik subjektyvia nuomone.

5.2. Pajėgumų skyrimo procesą atliko tokią teisę turintys subjektai. Teisės aktuose aiškiai reglamentuojama pajėgumų skyrimo tvarka ir sąlygos, nes sprendimą dėl pajėgumų skyrimo priima Administracija. Pajėgumai skiriami, vadovaujantis Taisyklių 4 punkte nurodytais principais, užtikrinant nediskriminacinę prieigą prie infrastruktūros. Tai, kaip pareiškėjas traktuoja pajėgumų skyrimą perpildytos infrastruktūros aspektu, neatitinka Kodekso 3 straipsnio 35 dalyje įtvirtintos perpildytos infrastruktūros sąvokos, nes, vadovaujantis šia sąvoka, perpildytos infrastruktūros fakto konstatavimas nėra siejamas su aplinkybėmis, kad kelios geležinkelio įmonės (vežėjai) pageidauja važiuoti tuo pačiu maršrutu, galbūt vežant tą patį krovinį. Be to, remiantis Administracijos nustatytais paraiškų turinio reikalavimais, paraiškose nėra reikalaujama pateikti informaciją apie tam tikru maršrutu ketinamus vežti krovinius. Taigi, Tarnyba Įsakyme pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pirminiame skunde pateiktas konfliktuojančių pajėgumų ir perpildytos infrastruktūros aiškinimas yra klaidinantis ir nepagrįstas.

5.3. Tarnyba nenagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl Valdytojo piktnaudžiavimo užimama padėtimi, kas esą riboja konkurenciją geležinkelių transporto rinkoje, t. y. kad viešai skelbiama informacija apie (duomenys neskelbtini) krovinių vežimo geležinkelių transportu veiklos plėtros planus, esant perpildytai infrastruktūrai, leidžia daryti išvadą, jog perpildyta infrastruktūra buvo ir yra kuriama dirbtinai, o (duomenys neskelbtini), užsisakydama praktiškai visus pajėgumus ir nebaudžiamai pasilikdama galimybę jų nepanaudoti, apriboja galimybę kitoms geležinkelio įmonėms (vežėjams) gauti prieigą prie infrastruktūros ir pradėti vykdyti krovinių vežimo geležinkelių transportu veiklą. Tarnybos vertinimu, šie pareiškėjo teiginiai nėra susieti su konkrečiais jo reikalavimais ir yra nenagrinėtini pirminio skundo apimtyje, taip pat šioje byloje.

6. Trečiasis suinteresuotasis asmuo AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą ir nurodė, kad:

6.1. Kaip AB „Lietuvos geležinkeliai“ teisminių ginčų, kylančių iš geležinkelių infrastruktūros valdymo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų vykdymo veiklos [perėmėjas], atsiliepime pasisako ir teikia argumentus dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos veiksmų, priskirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui ir vykdytų pagal Skunde nurodytas faktines aplinkybes.

6.2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo vaidmuo pajėgumų skyrimo procese yra pagalbinio pobūdžio. Tiek Administracija, tiek Valdytojas atliko tuos veiksmus, kurie jiems buvo pavesti atlikti Kodekse ir Taisyklėse. Visus sprendimus, vadovaujantis minėtais teisės aktais, turėjo priimti ir priėmė Administracija, o Valdytojas atliko tik pagalbines funkcijas, kurios jam, kaip viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, buvo priskirtos Kodeksu ir Taisyklėmis. Teisės aktai neįpareigoja Valdytojo rengti ir skelbti techninio vertinimo atlikimo tvarką, todėl tokia tvarka nebuvo skelbiama. Paskelbiant Tinklo nuostatus, jau buvo baigtas paraiškų skirti pajėgumus 2019–2020 m. tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu techninis vertinimas bei jau buvo priimti atitinkami sprendimai skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus 2019–2020 m. tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu arba jų neskirti, todėl Tinklo nuostatų 9 priede numatytos procedūros sprendžiant dėl šio tvarkaraščio taikomos tik tiek, kiek tai susiję su paskutinės minutės paraiškų, gautų šio tvarkaraščio galiojimo metu, nagrinėjimu (įskaitant šių paraiškų techninio vertinimo atlikimą). Kaip nurodo pats pareiškėjas, Taisyklių 4 punktas nustatė viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo principus, tačiau tie principai negali būti laikomi techninio vertinimo atlikimo principais.

6.3. Pareiškėjas, gavęs 2019–2020 m. tvarkaraščio projektą, nekvestionavo techninio vertinimo atlikimo tvarkos. Atsakovas tikrino techninio vertinimo rezultatus ir tuomet, kai Valdytojas tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektus (prireikus, patikslintus pagal pastabas ir pasiūlymus dėl projekto vertinimo ir paraiškų skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus derinimo) pateikdavo jam Taisyklių 35 punkte numatytam sprendimui skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ar jų neskirti priimti.

6.4. Vadovaujantis Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo, Europos Sąjungos direktyva nėra tiesioginio taikymo teisės aktas. Valdytojas atsakovui ir pareiškėjams vėlavo pateikti 2019–2020 m. tvarkaraščio projektą iki Taisyklių 21 punkte nustatyto termino dėl žmogiškųjų resursų ir programinės įrangos, kurie palengvintų ir (ar) paspartintų tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto parengimą, trūkumo, taip pat dėl pateiktų paraiškų skirti pajėgumus kiekio ir jose pateiktų pageidavimų skirtingumo bei sudėtingumo.

Valdytojas vėlavo pareiškėjams ir atsakovui pateikti, atitinkamai, 2019–2020 m. tvarkaraščio projektą ir jo išrašus, tačiau šis projektas buvo pateiktas visiems pareiškėjams lygiomis teisėmis ir tuo pačiu metu, o vėlavimo faktas nesutrumpino prašymų, pastabų ir (ar) pasiūlymų dėl šio projekto teikimo termino, numatyto Taisyklių 23 punkte – vienas mėnuo (šiuo atveju – iki 2019 m. rugpjūčio 12 d.). Valdytojas kreipėsi į pareiškėjus dėl informacijos ekonominio poveikio vertinimui pateikimo ir pagal gautą informaciją atliko pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) ekonominio poveikio vertinimo analizę. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjas atsisakė dalyvauti paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinime, todėl Valdytojas, atlikęs ekonominio poveikio vertinimo analizę, neturėjo galimybių pasiūlyti pareiškėjams kitų pajėgumų nei nurodytieji paraiškose, o šių pareiškėjų nesutikimas buvo lemiamas faktorius, sąlygojęs Valdytojo galimybes siūlyti pareiškėjui alternatyvius maršrutus bei taikyti priemones, kad šis poveikis būtų minimalus.

Valdytojas, siekdamas užtikrinti Taisyklių 29 punkto reikalavimų įgyvendinimą, savo nuožiūra nusprendė, kokios jam reikia informacijos, kad jis galėtų atlikti ekonominio poveikio vertinimą. Valdytojas nematė poreikio apie tai papildomai informuoti pareiškėjus, t. y. prašymo pateikti ekonominio poveikio vertimui atlikti būtiną informaciją teikimo pareiškėjams metu, be to, nė vienas iš pareiškėjų (įskaitant pareiškėją) neprašė tokio informavimo. Valdytojas, konstatavęs, jog jis neturi galimybių atsižvelgti į ekonominio poveikio analizės rezultatus, bei įvertinęs tai, kad teisės aktai nenustato jokio papildomo reglamentavimo, kuris įpareigoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją tokiu atveju imtis kokių nors papildomų priemonių, teikdamas 2019–2020 m. tvarkaraščio projektą atsakovui sprendimui skirti pajėgumus ar jų neskirti priimti, informavo atsakovą apie ekonominio poveikio vertinimo rezultatus.

Kadangi pagal galiojusį reglamentavimą prioriteto taisyklė, nustatyta Taisyklių 28 punkte, nebuvo susieta su ekonominio poveikio vertinimo rezultatais ir (ar) sprendimų skirti pajėgumus ar jų neskirti priėmimu, Valdytojo vertinimu, jo pateikti ekonominio poveikio vertinimo rezultatai atsakovo galėjo būti priimti tik susipažinti.

6.5. Tiek Taisyklių 21 punktas, tiek kitas Taisyklėse įtvirtintas reglamentavimas neįpareigojo Valdytojo pateikti pareiškėjams informaciją apie maksimalų geležinkelių linijų pralaidumą. Taisyklės taip pat nenustatė pareigos Valdytojui pateikti informaciją apie faktinį geležinkelių linijų pralaidumą, tačiau Valdytojas pateikė pareiškėjams (įskaitant pareiškėją) tokią informaciją. Šiuo atveju nėra aišku, ką Valdytojas turėjo pateikti pareiškėjui, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros dalių paskelbimas perpildytomis būtų jam aiškesnis, skaidresnis ir labiau pagrįstas teisės aktais. Atsakovas šiuo atveju atliko veiksmus, kurie buvo nurodyti Taisyklių 32 punkte. Taisyklių 28 punkte įtvirtinta prioriteto taisyklė nebuvo susieta su pareiškėjo nurodytais pajėgumų panaudojimo rodikliais pagal Taisyklių 68.3.7 punktą, todėl tokie rodikliai Tinklo nuostatuose nebuvo ir negalėjo būti paskelbti. Be to, neaišku, kaip pareiškėjui ši informacija galėjo būti „itin aktuali“, kai pareiškėjas neturi jokių viešosios geležinkelių infrastruktūros panaudojimo duomenų, atitinkamai, jeigu ir būtų nustatyti aptariami rodikliai, jie pareiškėjo atveju būtų nepritaikomi.

6.6. Pareiškėjo nurodyti pajėgumų panaudojimo faktiniai duomenys savaime nereiškia, kad pajėgumai neturėjo būti skirti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nes šie duomenys atspindi pajėgumų panaudojimo faktą visame Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros tinkle, o ne perpildytose šios infrastruktūros dalyse, kuriose ir yra taikoma prioriteto taisyklė. Pareiškėjas nėra pasirengęs užtikrinti kuo efektyvesnį viešosios geležinkelių infrastruktūros panaudojimą, todėl tokia prioriteto taisyklė, kuri perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje suteiktų jam pranašumą prieš tą geležinkelio įmonę (vežėją), kuri tokį viešosios geležinkelių infrastruktūros panaudojimą yra pasirengusi užtikrinti, būtų ne tik diskriminuojanti pastarąją geležinkelio įmonę (vežėją), bet ir neatitiktų visuomenei naudingų tikslų (pvz., kuo efektyvesnio viešosios geležinkelių infrastruktūros panaudojimo). Informacija apie ketinamą vežti krovinį paraiškose skirti pajėgumus nėra nurodoma, tokia informacija Valdytojui nėra teikiama ir visų kitų pajėgumų skyrimo procedūrų, kurias pagal taisykles pavesta vykdyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, metu. Visi pareiškėjai turėjo vienodas teises ir nebuvo diskriminuojami. Valdytojas niekada nevykdė geležinkelio įmonės (vežėjo) veiklos ir, atitinkamai, niekada neteikė paraiškų skirti pajėgumus šiai veiklai vykdyti. Valdytojas įgyvendino visus Taisyklėse nustatytus reikalavimus ir užtikrino paraiškas skirti pajėgumus 2019–2020 m. tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu pateikusiems pareiškėjams vienodas teises.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas, išanalizavęs Kodekso 7 straipsnio 3 dalies 5 punkto, 4 dalies, 24 straipsnio 6 punkto, 29 straipsnio 1 ir 6 dalių bei Taisyklių 2.4, 21, 24–26, 28–29 ir 31 punktų nuostatas, padarė išvadą, kad, vadovaujantis Kodeksu, detalesnę pajėgumų skyrimo procedūrą įtvirtina Taisyklės. Kodekse nėra pateiktas pajėgumų techninio vertinimo apibrėžimas, o iš Kodekso ir Taisyklių nuostatų aiškiai matyti, kad pajėgumų skyrimo funkciją atlieka geležinkelių transporto eismo saugos institucija – Administracija, techninį vertinimą atlieka viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas – Valdytojas, o rinkos reguliuotoja yra Tarnyba. Taigi, Valdytojo funkcijos yra pagalbinės, lemiamą sprendimą dėl pajėgumų skyrimo priima Administracija, o ginčus nagrinėja Tarnyba.

9. Teismas, vadovaudamasis VAĮ nuostatomis ir jas aiškinančia LVAT praktika bei įvertinęs Sprendimo turinį, konstatavo, jog Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Taisyklių 28, 32, 35 ir 36 punktais, atsižvelgiant į Paraišką, taip pat į Valdytojo pateiktus Sprendime nurodytus raštus. Sprendimu nuspręsta neskirti Paraiškoje prašomų pajėgumų bei nurodytos aplinkybės, kuriomis vadovaujantis priimtas sprendimas neskirti pareiškėjui prašomų pajėgumų. Sprendime nurodytos tiek teisės aktų normos, tiek motyvai, t. y. faktai, todėl ginčijamas administracinis aktas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

10. Teismas, atsižvelgdamas į Taisyklių 75 punktą, pažymėjo, kad Sprendime netinkamai nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas LVAT. Kita vertus, Sprendime taip pat nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas geležinkelių transporto rinkos reguliuotojui, t. y. išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Vien tai, kad Sprendime netinkamai nurodyta jo apskundimo tvarka, nelaikytina esmine klaida, sutrukdžiusia pareiškėjui pasinaudoti tinkama apskundimo tvarka. Byloje nėra duomenų, kad tai sutrukdė pareiškėjui pasinaudoti teise apskųsti Sprendimą, taip pat duomenų apie pareiškėjo pasikreipimą į LVAT. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė apskųsti Sprendimą įstatymo nustatytu terminu.

11. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Taisyklių 28 punktą, Administracija, priimdama sprendimą dėl pajėgumų skyrimo ar neskyrimo, privalo vadovautis Taisyklių nuostatomis bei faktiniais duomenimis. Prioriteto taisyklės taikymas taip pat reglamentuotas Taisyklėse. Administracija, siekdama užtikrinti pareiškėjų ir remonto įmonių komercinių ar profesinių paslapčių apsaugą, sprendime dėl pajėgumų skyrimo konkrečiam pareiškėjui negali nurodyti duomenų, susijusių su kitų pareiškėjų pateiktomis paraiškomis, jų vertinimo ir pajėgumų skyrimo (neskyrimo) rezultatais. Be to, šiuo atveju pats pareiškėjas abstrakčiai tvirtino, kad nėra aišku, kaip buvo pritaikyta prioriteto taisyklė, tačiau nepaaiškino, kaip turėjo būti pateikta informacija, kurios Administracija negalėjo nurodyti.

12. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo procesas prieštarauja Direktyvos 2012/34/ES nuostatoms, kad Valdytojas vertino Paraiškoje prašytus pajėgumus, tačiau Valdytojas yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ veikiantis vienas juridinis asmuo, ir kad atsakovas tik formaliai dalyvauja pajėgumų skyrimo procese, akcentavo, kad:

12.1. LVAT 2017 m. lapkričio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1-756/2017 konstatavo, jog direktyvos neturi tiesioginio veikimo valstybėse narėse. Direktyvų sukeliamos teisinės pasekmės nacionalinėje teisėje atsiranda tik tuomet, kai valstybė narė tinkamai įvykdo perkėlimo pareigą. Kodeksas ir Taisyklės 2017 m. sausio 31 d. buvo notifikuotos Europos Komisijai kaip Direktyvą 2012/34/ES perkeliantys ir įgyvendinantys nacionaliniai teisės aktai, nėra pradėtų pažeidimo procedūrų dėl šios direktyvos netinkamo perkėlimo. Taigi, pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo procesas prieštarauja Direktyvos 2012/34/ES nuostatoms, kadangi tiek Taisyklėse, tiek Kodekse buvo perkeltos minėtos direktyvos nuostatos, ir teismui nekilo abejonių dėl šios direktyvos perkėlimo tinkamumo.

12.2. Taisyklių 21, 24–26, 28-29, 31 ir 39 punktuose viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui suteikiamos funkcijos yra pajėgumų techninio vertinimo funkcijos sudėtinė dalis, todėl nėra pagrindo teigti, kad Valdytojas, atlikdamas šiuos veiksmus, vykdė pajėgumų skyrimo procedūrą. Pareiškėjo skunde pateikiamas pajėgumų skyrimo funkcijos apibrėžimas neatitinka Taisyklių nuostatų, todėl yra neteisingas. Nei Kodeksas, nei Taisyklės nepateikia pajėgumų skyrimo funkcijos apibrėžimo, tačiau pajėgumų skyrimo funkcija neapima tų veiksmų, kuriuos Taisyklės priskiria atlikti Valdytojui. Taigi, Taisyklėse nustatytas funkcijas gali atlikti tik Valdytojas.

13. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo argumentus, kad 2019–2020 m. tvarkaraščio projekto parengimui ir pateikimui Administracijai ir suinteresuotiems asmenims buvo nustatytas terminas iki 2019 m. liepos 7 d., bet Valdytojas šį projektą pareiškėjui pateikė 2019 m. liepos 10 d., pažymėjo, kad Administracija sutinka su tuo, jog 2019–2020 m. tvarkaraščio projektas pareiškėjui buvo pateiktas pavėlavus dviem dienomis. Valdytojas 2019 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. SD(DI)- „Dėl TTT [2019–2020 m. tvarkaraštis] projekto“ nurodė, jog, nepaisant šio vėlavimo, ji užtikrino 2019–2020 m. tvarkaraščio projekto ir atitinkamų jo išrašų pateikimą Administracijai ir pareiškėjams tuo pačiu laiku bei prašymų, pastabų ir (ar) pasiūlymų dėl šio projekto pateikimo termino pagal Taisyklių 23 punktą (vienas mėnuo), t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d., laikymąsi. Pareiškėjas nenurodė, kokiu aspektu jam kilo nepatogumų dėl to, jog 2019–2020 m. tvarkaraščio projektas jam buvo pateiktas dviem dienomis vėliau nei nustatyta. Teismo vertinimu, pareiškėjui buvo užtikrinta Taisyklių 23 punkte nustatyta teisė per mėnesį pateikti prašymus, pastabas ir (ar) pasiūlymus dėl tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto. Teismas, įvertinęs tai, kad termino praleidimas nesudarė pareiškėjui kliūčių pateikti prašymus, pastabas ir (ar) pasiūlymus, taip pat tai, kad pareiškėjui buvo užtikrintas Taisyklių 23 punkte nustatytas vieno mėnesio terminas, atmetė jo nusiskundimus šiuo aspektu.

14. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad Taisyklės neapibrėžia ekonominio poveikio vertinimo atlikimo procedūros ir tvarkos, nenumato draudimo, nepasibaigus paraiškų nagrinėjimo procesui, išsiųsti ekonominiam vertinimui atlikti reikalingas anketas pareiškėjams ir informuoti juos dėl tokios informacijos reikalingumo, taip pat nenustato termino, nuo kada galima paprašyti minėtos informacijos. Vien tai, kad Taisyklėse nenumatytas ekonominio poveikio vertinimas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ekonominio poveikio vertinimas buvo atliktas netinkamai. Ta aplinkybė, kad Valdytojas išsiuntė anketas, nesulaukęs pastabų iš visų pareiškėjų, nėra vertintina kaip pažeidimas, kadangi toks draudimas nėra nustatytas galiojančiuose teisės aktuose.

15. Teismas nurodė, kad Taisyklių 74 punkte ir Kodekso 71 straipsnio 8 dalyje yra nustatyti reikalavimai dėl konfidencialios informacijos pateikimo. Pareiškėjui šios nuostatos turėjo būti žinomos, t. y. tai, kad pareiškėjas, norėdamas, jog jo komercinė ar profesinė paslaptis nebūtų paviešinta tretiesiems asmenims, turėjo pateikti rinkos reguliuotojui prašymą dėl komercinių ar profesinių paslapčių apsaugos. Teismas konstatavo, kad Valdytojas jokių neteisėtų veiksmų šiuo aspektu neatliko, o pareiškėjo abejonės dėl konfidencialios informacijos pateikimo nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjas, nustatęs, jog prašoma pateikti informacija sudarė konfidencialią informaciją, turėjo pateikti prašymą dėl tokių duomenų konfidencialumo užtikrinimo.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad, paprašius Valdytojo pateikti detalesnius duomenis, pagrindžiančius pralaidumo nustatymą, bei informaciją apie šiuo metu galiojančiame 2018–2019 m. tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje numatytą pralaidumą, užsakytų pajėgumų bei faktiškai panaudotų pajėgumų kiekį, tokie duomenys jam nebuvo pateikti, išanalizavo Taisyklių 26.1–26.3 punktų nuostatas, taip pat atsižvelgė į atsakovo pateiktą paaiškinimą, kad, atsižvelgiant į tai, jog maksimalus atitinkamų infrastruktūros ruožų pralaidumas kiekvieno tvarkaraščio atveju yra skirtingas ir priklauso nuo visų pareiškėjų pateiktų nurodytų traukinių charakteristikų, iš anksto (4 mėn. iki paraiškų pateikimo termino pabaigos) nėra galimybės nustatyti, koks bus maksimalus pralaidumas skirtinguose geležinkelio infrastruktūros ruožuose, ir pateikti tokią informaciją tinklo nuostatuose. Teismas nenustatė pagrindo abejoti šiais Administracijos paaiškinimais. Be to, šiame kontekste pažymėta, kad Valdytojo 2019 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. SD(DI)-2260 pareiškėjui buvo pateiktas 2019–2020 m. tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu apskaičiuotas faktinis geležinkelių linijų pralaidumas. Taisyklių 26 punkte nenumatyta pareiga pateikti tokią pareiškėjo prašomą informaciją, todėl tokio pobūdžio informacijos nepateikimas savaime nėra neteisėtas veiksmas.

17. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad Sprendimas buvo priimtas praleidus terminą, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas pateikė atsakovui 2019 m. rugsėjo 30 d. skundą, t. y. prieš pat terminą Sprendimui priimti. Pareiškėjas Administracijos 2019 m. spalio 8 d. raštu Nr. 15B-6616 buvo informuotas apie užtrukusį sprendimų dėl pajėgumų skyrimo priėmimą. Sprendimas priimtas 2019 m. spalio 17 d., t. y. po dviejų dienų nuo Administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 11B-2623 „Dėl pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 30 d. skundo Nr. 228“. Šiuo sprendimu buvo įvertinta ir aplinkybė, jog pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 30 d. skunde išdėstytos aplinkybės neturi įtakos Administracijos sprendimui dėl pajėgumų 2019–2020 m. tvarkaraštyje skyrimo ar neskyrimo pareiškėjui. Ginčijamas Sprendimas galėjo būti priimtas tik įvertinus pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 30 d. skunde nurodytas aplinkybes, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju nustatytas terminas laikytinas praleistu dėl paties pareiškėjo veiksmų.

18. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad prioriteto taisyklė pažeidė jo interesus ir sudarė nelygias sąlygas geležinkelių transporto rinkoje įmonėms, siekiančioms gauti prieigą prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, pažymėjo, kad jeigu keli vežėjai pajėgumus planuoja naudoti tiek pat dienų, pajėgumai skiriami tam pareiškėjui ar remonto įmonei, kuris pateikė paraišką skirti daugiau važiavimų atitinkamu maršrutu, nes būtent toks diferencijuotas reglamentavimas gali užtikrinti efektyvų viešosios geležinkelių infrastruktūros išnaudojimą. Diskriminacija nelaikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu tuo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, priėjo prie išvados, kad tiek Valdytojas ir Administracija, vykdydami pajėgumų skyrimo procedūrą, tiek Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo skundą, pagrįstai vadovavosi prioriteto taisykle, nustatyta Taisyklių 28 punkte.

19. Teismas nutarė, kad Sprendimas ir Įsakymas yra teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio pagrindo juos panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais. Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti minėtus administracinius aktus, netenkintas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus.

III. 20. Pareiškėjas UAB „Gargždų geležinkelis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

21. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

21.1. Teismas netinkamai, nepaisydamas teismų praktikoje suformuluotų taisyklių, išnagrinėjo pareiškėjo argumentus dėl to, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas buvo nurodęs teismui, kad Administracija Sprendime tik abstrakčiai teigė, jog taikytina Taisyklių 28 punkte įtvirtinta prioriteto taisyklė, tačiau šios normos nesusiejo su jokiais objektyviais duomenimis ar faktais, turinčiais įtakos konkretaus sprendimo priėmimui. Iš Sprendimo neaišku, kaip ir kodėl buvo pritaikytos Taisyklių nuostatos, dėl kokių priežasčių priimtas sprendimas neskirti pareiškėjui viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų. Tik Spendimą priėmusiam viešojo administravimo subjektui – Administracijai – yra žinoma, kaip buvo pritaikyta prioriteto taisyklė, nes ši informacija nepateikta Sprendime, todėl jis yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Be to, Sprendime nurodyta neteisinga ir klaidinanti jo apskundimo tvarka.

21.2. Teismas neįsigilino į pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT, Teisingumo Teismas) praktiką, konstatuodamas, kad pajėgumų skyrimo procesą atliko tokią teisę turintys subjektai bei kad Direktyva 2012/34/ES yra tinkamai perkelta į Kodeksą ir Taisykles. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog Valdytojo funkcijos yra pagalbinės, neatsižvelgdamas į pareiškėjo argumentus, kad pagal Kodeksą ir Taisykles sprendimą dėl konkrečių pajėgumų skyrimo priima Administracija, tačiau iš esmės visą pajėgumų skyrimo procesą vykdo Valdytojas, kas yra nesuderinama su Direktyvos 2012/34/ES 7 straipsnyje įtvirtintu nepriklausomumo reikalavimu bei ESTT praktika. Valdytojas sudarinėja tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, vykdo paraiškų derinimo procesą, sprendžia konfliktuojančių pajėgumų klausimus ir siūlo alternatyvius pajėgumus pareiškėjams, todėl jo vaidmuo pajėgumų skirstymo procese negali būti vertinamas kaip pagalbinis. Administracijos priimamas sprendimas dėl pajėgumų skyrimo yra nulemiamas Valdytojo pateiktos informacijos, kuri nėra tikrinama ir vertinama, t. y. Administracija tik pritaiko prioriteto taisyklę ir tuo pagrindu nusprendžia, kam bus skirti pajėgumai. Be to, pakartotinai pabrėžtina, kad Valdytojas neturėjo teisės dalyvauti pajėgumų skirstymo 2019– 2020 m. tvarkaraščiui procese, o jo dalyvavimas, pasireiškęs tarnybinio traukinių tvarkaraščio sudarymu, maksimalaus viešosios geležinkelių infrastruktūros linijų pralaidumo nustatymu, pareiškėjų pateiktų paraiškų derinimu ir kt., yra tiesioginis Direktyvos 2012/34/ES 7 straipsnio pažeidimas.

21.3. Teismas nepagrįstai plačiau nepasisakė dėl prioriteto taisyklės turinio, iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl šios taisyklės (ne)teisėtumo ir netinkamo taikymo (be kita ko, tyčia paskelbiant atitinkamas viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis perpildytomis) ir tik nurodė, jog diskriminacija nelaikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu tuo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. Teismas nenustatė, kokių pozityvių ir visuomeniškai reikšmingų tikslų šiuo atveju siekė Valdytojas. Teismas taip pat visiškai nesigilino į tai, dėl kokių priežasčių (t. y. ar pagrįstai) ginčui aktualios viešosios geležinkelių infrastruktūros dalys buvo pripažintos perpildytomis, bei į tai, ar nebuvo galimybės paraiškų derinimo procese traukinių atvykimo / išvykimo laikus pakeisti taip, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros dalys nebūtų laikomos perpildytomis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prioriteto taisyklė, taikyta priimant Sprendimą, 2019 m. gruodžio 8 d. nustojo galioti, o 2020 m. balandžio 10 d. įsigaliojo naujos prioriteto taisyklės. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2020 m. kovo 9 d. teikime Nr. 2-1132 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo projekto pateikimo išvadoms gauti“ nurodyta, kad įsakymo projektu užtikrinamas tinkamas Direktyvos 2012/34/ES 47 straipsnio 4 ir 5 dalių perkėlimas į nacionalinę teisę ir įgyvendinamas. Tai reiškia, kad iki tol galiojusi prioriteto taisyklė neatitiko Direktyvos 2012/34/ES reikalavimų, ji buvo diskriminuojanti naujus vežėjus ir neužtikrinanti lygiavertiško pajėgumų paskirstymo pareiškėjams.

21.4. Teismas visiškai neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų, susijusių su konkurencijos ribojimu, t. y. kad Sprendimo pagrindu buvo apribota konkurencija geležinkelių transporto rinkoje, nes visi viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai buvo skirti išimtinai tik AB „Lietuvos geležinkeliai“ vežėjams. Tai reiškia, kad geležinkelių transporto rinka Lietuvoje yra visiškai uždara ir tai pažeidžia Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų reikalavimus atverti geležinkelių rinką naujiems vežėjams. Pareiškėjas šiuo aspektu remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 46 straipsnio 4 dalimi, Direktyvos 2012/34/ES 10 straipsnio 1 dalimi, 39 straipsnio 1 dalimi, Kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 29 straipsnio 1 dalimi. Teismas nepasisakė dėl Sprendimu sukeliamų neigiamų pasekmių konkurencijai geležinkelių transporto rinkoje ir, atitinkamai, neįvertino Direktyvos 2012/34/ES 39 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, Kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 29 straipsnio 1 dalies pažeidimų. Nepakankamas teismo įsigilinimas į faktines bylos aplinkybes nulėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą.

22. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsakovas iš esmės pakartoja savo atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutinka su teismo padarytomis išvadomis ir jų motyvais bei papildomai nurodo, kad:

22.1. Priimdamas Sprendimą, atsakovas vadovavosi galiojančiu teisiniu reguliavimu, kuris nebuvo pakeistas ar pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, todėl pareiškėjo teiginiai, kad esmines pajėgumų skyrimo funkcijas vykdė tokios teisės neturintis subjektas – Valdytojas – yra nepagrįsti. Vadovaujantis pareiškėjo pateikiamu teisės aktų aiškinimu, pajėgumų skyrimo procedūra turėtų būti vykdoma visiškai nesilaikant galiojančių nacionalinių teisės aktų reikalavimų, peržengiant institucijoms suteiktos kompetencijos ribas, tokiu būdu paneigiant įstatymo viršenybės ir pajėgumų skyrimo principus.

22.2. Pareiškėjo teiginiai dėl diskriminacijos transporto sektoriuje ribojimo yra nepagrįsti. Taisyklių 28 punkte nustatant būtent tokią prioriteto taisyklę, buvo siekiama aiškiai apibrėžtų tikslų – pirmiausiai, užtikrinti viešąjį interesą, skiriant pajėgumus keleivių vežimo tarptautiniais ir vietiniais maršrutais paslaugoms teikti, ir siekti maksimaliai efektyvaus viešosios geležinkelių infrastruktūros išnaudojimo, skiriant pajėgumus krovinių vežimo veiklai. Atsižvelgiant į tai, jeigu keli vežėjai pajėgumus planuoja naudoti tiek pat dienų, pajėgumai skiriami tam pareiškėjui ar remonto įmonei, kurie pateikė paraišką skirti daugiau važiavimų atitinkamu maršrutu, nes būtent toks diferencijuotas reglamentavimas gali užtikrinti efektyvų viešosios geležinkelių infrastruktūros išnaudojimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 1998 m. lapkričio 11 d. nutarime išaiškinta, kad „diskriminacija dažniausiai suprantama kaip žmogaus teisių varžymas ar tam tikrų privilegijų teikimas atsižvelgiant į lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų požymius. Tačiau diskriminacija nelaikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu tuo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. Prie diskriminacinių ribojimų nepriskiriami ir specialūs reikalavimai arba tam tikros sąlygos, kai jų nustatymas būna susijęs su reguliuojamų santykių ypatumais.“

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Tarnyba palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, ir mano, kad teismas išnagrinėjo pareiškėjo skundą iš esmės, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylai svarbias aplinkybes, atsakė į visus skunde pareikštus pagrindinius reikalavimus, todėl teismo sprendimas yra teisėtas, jame padarytos išvados pagrįstos ir motyvuotos.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „LTG Infra“ (buvęs pavadinimas – AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Bendrovė iš esmės pakartoja savo atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutinka su teismo padarytomis išvadomis ir jų motyvais bei papildomai nurodo, kad:

24.1. Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti. Pagal Taisyklių 31, 32 punktus ne atsakovui, o Valdytojui buvo priskirta pareiga nustatyti viešosios geležinkelių infrastruktūros perpildymą, todėl atsakovas Sprendime neturėjo išdėstyti tokios faktinės aplinkybės nustatymo priežastis. Pareiškėjas nepateikė jokio papildomo pagrindimo, kaip būtų pasikeitęs jo teisės apskųsti Sprendimą įgyvendinimas, jeigu Sprendime būtų buvusi nurodyta tinkama jo apskundimo tvarka.

24.2. Pareiškėjo teiginys, kad Valdytojas neturėjo teisės dalyvauti pajėgumų skirstymo 2019–2020 m. tvarkaraščiui procese, o jo dalyvavimas, pasireiškęs tarnybinio traukinių tvarkaraščio sudarymu, maksimalaus viešosios geležinkelių infrastruktūros linijų pralaidumo nustatymu, pareiškėjų pateiktų paraiškų derinimu ir kt., yra tiesioginis Direktyvos 2012/34/ES 7 straipsnio pažeidimas, yra nepagrįstas nacionalinių teisės aktų nuostatomis ir faktiniais duomenimis. Valdytojas ir Administracija atliko jiems išimtinai teisės aktais priskirtas funkcijas.

Kodekse ir Taisyklėse įtvirtinto reguliavimo (Kodekso 7 str. 3 d. 5 p. ir 29 str. 1 d., 24 str. 6 p., 29 str. 6 d., Taisyklių 22, 25, 29, 31 p.) analizė leidžia teigti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo vaidmuo pajėgumų skyrimo procese yra pagalbinio pobūdžio. Direktyva 2012/34ES, nustatydama reikalavimus geležinkelių infrastruktūros valdymui, niekaip neapribojo valstybių narių teisės pasirinkti integralų šio valdymo modelį, kai geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas vykdo ta pati įmonė, kuri kartu vykdo ir geležinkelio įmonės (vežėjo) funkcijas.

Tą patvirtina ir pareiškėjo nurodoma Direktyvos 2012/34/ES 7 straipsnio 1 dalis. Būtent šia Direktyvos 2012/34/ES nuostata ir vadovavosi Lietuva, perkeliant šios direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, t. y. Kodekso 7 straipsnio 3 dalies 5 punktu ir 29 straipsnio 1 dalimi bei Taisyklių 35 punktu sprendimų skirti pajėgumus ar jų neskirti priėmimą priskirdama Administracijai, kuri „savo teisine forma, organizacija ir sprendimų priėmimu“ nepriklauso nuo jokios geležinkelio įmonės (vežėjo). Direktyvos 2016/2370/ES, kuriai įgyvendinti buvo priimtas 2018 m. gruodžio 20 d.

įstatymas Nr. XIII-1858, numatantis AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklų vykdymo pertvarkymą, įskaitant AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinės bendrovės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti įsteigimą, taip pat leidžia integralaus geležinkelių infrastruktūros valdymo modelio pasirinkimą. Tai patvirtina Direktyvos 2016/2370/ES 1 straipsnio 2 (c) punkte išdėstytas Direktyvos 2012/34/ES 3 straipsnio 31 dalies papildymas nauja pastraipa bei šio straipsnio 3 punkte numatytas Direktyvos 2012/34/ES 6 straipsnio 2 dalies pakeitimas.

Taigi, AB „LTG Infra“ įsteigimas ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos vykdytų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų perėmimas savaime niekaip nereiškia, kad Valdytojo dalyvavimas pajėgumų skirstymo procese neatitinka Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto nepriklausomumo reikalavimo. Be to, nagrinėjamu atveju nėra Europos Komisijos, kuriai patikėta Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų įgyvendinimo nacionalinėje teisėje valstybėse narėse kontrolė, sprendimo, kuriame būtų konstatuotas minėtos direktyvos reikalavimų nesilaikymas.

24.3. Teismas tinkamai aiškino ir taikė Taisyklių 28 punkte įtvirtintą prioriteto taisyklę „daugiau dienų / daugiau važiavimų“. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, ši prioriteto taisyklė pagrįsta Direktyva 2012/34/ES ne tik teisiniu pagrindu, bet ir šia taisykle siektinu tikslu – užtikrinti kuo efektyvesnį valstybės ribotų resursų (pajėgumų perpildytoje viešojoje geležinkelių infrastruktūroje) panaudojimą, atitinkamai sukuriant naudą visuomenei, atitinkantį viešosios geležinkelių infrastruktūros paskirtį, nustatytą Kodekso 3 straipsnio 47 dalyje – viešiesiems interesams tenkinti.

24.4. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo galimą Sprendimo nesuderinamumą su Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalimi, nes, jo teigimu, Sprendimo pagrindu (duomenys neskelbtini), kaip ir kiekvienais prieš tai buvusiais metais, įgijo teisę rinkoje veikti be jokios konkurencijos, t. y. monopolinėmis sąlygomis. Sprendimu pajėgumai pareiškėjui nebuvo skirti ne dėl to, kad geležinkelių transporto rinka yra monopolizuota, o todėl, kad Administracija, pritaikiusi prioriteto taisyklę, skyrė šiuos ribotus valstybės išteklius (pajėgumus perpildytoje viešojoje geležinkelių infrastruktūroje) kitiems paraiškas pateikusiems asmenims (pareiškėjams), pranašesniems už pareiškėją (ne tik „LG vežėjams“). Net ir tuo atveju, jeigu teismas būtų vertinęs pareiškėjo teiginius dėl konkurencijos ribojimo, nebūtų pagrindo konstatuoti, kad Sprendimu buvo pažeistas Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas.

24.5. Pareiškėjo teiginiai, susiję su skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo (pagal Taisyklių 4.2 p., šie principai yra sutapatinti) reikalavimų pažeidimu, yra deklaratyvūs, pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, o apeliaciniame skunde remiasi tik bendro pobūdžio spėjimais, ne faktinėmis aplinkybėmis. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, nurodytų ir pagrįstų nagrinėjant bylą teisme, visi pareiškėjai turėjo vienodas teises ir nebuvo diskriminuojami: Valdytojas užtikrino pareiškėjams lygias galimybes pateikti pastabas dėl 2019–2020 m. tvarkaraščio projekto, užtikrino pareiškėjo dalyvavimą paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo procedūrose, pajėgumų skyrimo procedūros buvo vykdomos viešai.

25. Pareiškėjas UAB „Gargždų geležinkelis“ 2021 m. balandžio 16 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:

25.1. Valdytojas nebuvo paskelbęs, kokie yra maksimalūs geležinkelio linijų pralaidumai. Viso paraiškų nagrinėjimo ir 2019–2020 m. tvarkaraščio projekto sudarymo laikotarpiu Valdytojas negalėjo paaiškinti, kuo remiantis ir kaip buvo apskaičiuoti geležinkelio linijų pralaidumai ir kodėl konkrečios infrastruktūros dalys buvo pripažintos perpildytomis. Dėl šios priežasties Valdytojo nustatyti geležinkelio linijų pralaidumai negali būti vertinami kaip skaidrūs ir objektyvūs. Šioje byloje būtina išreikalauti iš Valdytojo duomenis apie tai, kaip buvo apskaičiuoti geležinkelio linijų pralaidumai 2019–2020 m. tvarkaraščiui ir nustatyti, kokiu pagrindu (t. y. ar pagrįstai) ginčui aktualios infrastruktūros dalys buvo pripažintos perpildytomis.

25.2. Valdytojas nustatė per mažus geležinkelio linijų pralaidumus, todėl konkrečios infrastruktūros dalys buvo nepagrįstai pripažintos perpildytomis, o prieš pareiškėjus buvo panaudota AB „Lietuvos geležinkeliai“ vežėjams naudingesnė prioriteto taisyklė. Tokį veiklos modelį Valdytojas vykdo iš esmės nuo 2017 m., kai pareiškėjas pateikė pirmąją paraišką dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo.

25.3. Aplinkybę, kad prioriteto taisyklės taikymas buvo nepagrįstas ir sukurtas dirbtinai (neteisėtais Valdytojo veiksmais), patvirtina pateikiama „Lietuvos geležinkelių linijų pralaidumo vertinimo studija“ (toliau – ir Studija). Viešai skelbiama informacija, kad 2019–2020 m. tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu AB „Lietuvos geležinkeliai“ vežėjas (duomenys neskelbtini) itin padidino veiklos apimtis ir, nepaisant to, jog jo naudojamame maršrute (t. y. maršrute, kurį siekė naudoti ir pareiškėjas, teikdamas Paraišką) kai kurios geležinkelio linijos buvo pripažintos perpildytomis, jam buvo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai papildomiems kroviniams gabenti (viršytas maksimalus pralaidumas), įrodo, jog Valdytojas nustato žemesnius geležinkelio linijų pralaidumo parametrus ir tam tikras geležinkelio linijas nepagrįstai paskelbia perpildytomis. Šiame kontekste akcentuotos Europos Komisijos tyrimo išvados dėl Italijos valstybės valdomos bendrovės „ENI“, nes, pareiškėjo nuomone, Lietuvoje susiklostė iš esmės tapati situacija.

25.4. Nepakankamo geležinkelio linijų pralaidumo problema Lietuvoje nėra sprendžiama. Tai patvirtina, pavyzdžiui, Valdytojo 2018 metais parengta analizė „Pajėgumų analizė perpildytoje infrastruktūroje“, kurioje konstatuota, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų 2017–2018 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu poreikis ruožuose Kužiai – Klaipėda ir Radviliškis – Pagėgiai viršijo maksimalias galimybes.

25.5. Europos Sąjungos mastu padėtis Lietuvos geležinkelių transporto rinkoje yra itin prasta, nes nėra jokios konkurencijos tarp geležinkelio įmonių. Dėl neteisėtų Valdytojo veiksmų yra susidariusios sąlygos AB „Lietuvos geležinkeliai“ vežėjams rinkoje veikti be jokios konkurencijos, t. y. monopolinėmis sąlygomis, nors tai prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies nuostatoms.

25.6. Taisyklių 28 punkte įtvirtinta prioriteto taisyklė yra išimtinai naudinga AB „Lietuvos geležinkeliai“ vežėjams, dėl jos yra diskriminuojami kiti vežėjai (įskaitant pareiškėją).

25.7. Europos Komisija 2021 m. vasario 18 d. pradėjo oficialią pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl netinkamo Direktyvos 2012/34/ES nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę, dėl kurio nauji vežėjai susiduria su diskriminacija.

26. Pareiškėjas UAB „Gargždų geležinkelis“ 2021 m. balandžio 29 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:

26.1. Pareiškėjas su 2021 m. kovo 29 d. raštu kreipėsi į Administraciją, prašydamas pateikti informaciją apie 2019–2020 m. tvarkaraščio rengimą, geležinkelių linijų pralaidumus, priemones pralaidumui didinti ir kt. Atsakovas 2021 m. balandžio 27 d. rašte Nr. 15B-4154 nurodė, jog jis negali pateikti iš esmės jokios prašomos informacijos, ir pasiūlė pareiškėjui kreiptis į Valdytoją. Toks Administracijos atsakymas patvirtina anksčiau išdėstytą pareiškėjo poziciją, kad Administracija tik formaliai dalyvavo pajėgumų skyrimo procese, nes iš esmės pajėgumų skyrimo procesą vykdė Valdytojas. Kitaip tariant, pareiškėjui nepalankaus Sprendimo priėmimą visiškai nulėmė Valdytojo veiksmai, o Administracija tik formaliai paskelbė informaciją apie perpildytas viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis, pritaikė galiojusias prioriteto taisykles ir daugiau neatliko jokių veiksmų, siekiant užtikrinti skaidrų ir objektyvų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymą.

26.2. Anksčiau teismui išdėstyti pareiškėjo argumentai patvirtina, kad ESTT praktikoje yra įtvirtintas draudimas geležinkelių infrastruktūros valdytojui, kuris kartu teikia ir geležinkelių transporto paslaugas, dalyvauti sudarant tarnybinį traukinių tvarkaraštį ir vykdyti traukinio linijų ar infrastruktūros pajėgumų skirstymo funkciją, nes tokiu būdu yra neįgyvendinami įsipareigojimai pagal Direktyvos 2012/34/ES 7 straipsnį. Rengiant 2019–2020 m. tvarkaraštį, Valdytojas kartu su krovinių ir keleivių vežėjais veikė vienoje AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupėje, o tai visiškai neatitiko Direktyvos 2012/34/ES 7 straipsnyje įtvirtintų nepriklausomumo reikalavimų. Taigi, rengiant aptariamą tarnybinį traukinių tvarkaraštį, nebuvo užtikrinta skaidri ir nediskriminacinė privačių vežėjų prieiga prie viešosios geležinkelių infrastruktūros.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „LTG Infra“ 2021 m. gegužės 7 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:

27.1. Pareiškėjo 2021 m. balandžio 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyti teiginiai yra nepagrįsti ir net klaidinantys teismą. Pakartotinai pabrėžta, kad pajėgumai 2019–2020 m. tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu buvo skirti ne tik AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupei priklausančioms įmonėms (vežėjams), bet ir kitiems pareiškėjams. Ginčui aktuali prioriteto taisyklė – daugiau dienų / daugiau važiavimų – yra nustatyta kaip ribotų išteklių suteikimo priemonė. Ši taisyklė nustatyta nenurodant konkretaus subjekto, o suteikiant galimybę visiems vienodomis sąlygomis pretenduoti dėl ribotų išteklių suteikimo, bet išpildant prioriteto taisykle nustatomus reikalavimus, kas nulemia, kad ribotus išteklius gauna tas, kuris tuos reikalavimus išpildo, atitinkamai, gavęs ribotus išteklius, sukuria didesnę pridėtinę vertę (šiuo atveju, veš daugiau, naudos skirtus pajėgumus daugiau dienų ir tuo generuos didesnę naudą valstybei). Tai atitinka viešosios geležinkelių infrastruktūros paskirtį, nurodytą Kodekso 3 straipsnio 47 dalyje – viešiesiems ir ūkio subjektų poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, pajėgumai perpildytose viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyse buvo skirti pareiškėjams, kurie užtikrins kuo efektyvesnį šių pajėgumų panaudojimą (sukurs didesnę pridėtinę naudą valstybei, kaip šios infrastruktūros savininkei), ir tokiam sprendimui neturėjo jokios įtakos tai, ar pareiškėjai priklauso AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupei.

27.2. Ginčui aktuali prioriteto taisyklė buvo suderinama su Direktyvos 2012/34/ES nuostatomis. Atsižvelgiant į šios direktyvos 47 straipsnio 4 dalį, galima teigti, jog prioriteto taisyklės buvo pagrįsta Direktyva 2012/34/ES ne tik teisiniu pagrindu, bet ir siektinu tikslu – užtikrinti kuo efektyvesnį valstybės ribotų resursų (pajėgumų perpildytoje viešojoje geležinkelių infrastruktūroje) panaudojimą, atitinkamai sukuriant naudą visuomenei, atitinkantį viešosios geležinkelių infrastruktūros paskirtį, numatytą Kodekso 3 straipsnio 47 dalyje. Be to, pareiškėjo pateikta informacija apie Europos Komisijos pradėtą oficialią pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl netinkamo Direktyvos 2012/34/ES nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę sudaro pagrindą manyti, jog galimas pažeidimas yra susijęs ne su ginčui aktualia prioriteto taisykle, galiojusia rengiant 2019–2020 m. tvarkaraštį, o su naujomis prioriteto taisyklėmis, taip pat nėra susijęs su viešosios geležinkelių infrastruktūros pralaidumo nustatymu.

27.3. Kiekvienos geležinkelių linijos maksimalus pralaidumas yra teorinis dydis, naudojamas moksliniams ir projektiniams skaičiavimams, tačiau šis dydis nėra naudojamas rengiant tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektus. Atliekant pastarąją procedūrą, naudojamas faktinis geležinkelių linijų pralaidumas, kuris nėra pastovus dydis, nes jis visais atvejais priklauso nuo visų pateiktų paraiškų skirti pajėgumus kiekio ir turinio, šių paraiškų vertinimo rezultatų, laikinųjų geležinkelių transporto eismo apribojimų viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūros, atnaujinimo ir remonto darbams atlikti poreikio ir galiojusios ginčui aktualios prioriteto taisyklės pritaikymo. Bendrovė pateikė duomenis apie tai, koks faktinis geležinkelių linijų pralaidumas buvo apskaičiuotas pagal Taisyklių 2.4 punktą ir Tinklo nuostatų 9 priedo 1 skyrių, vertinant paraiškas skirti pajėgumus 2019–2020 m. tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu.

27.4. Ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo įtvirtinta pareiga skelbti informaciją apie faktinį geležinkelių linijų pralaidumą, o pareiga Valdytojui tinklo nuostatuose skelbti preliminarius maksimalius viešosios geležinkelių infrastruktūros geležinkelių linijose pralaidumus atsirado vėliau ir yra taikoma rengiant 2021–2022 m. ir vėlesnius tarnybinius traukinių tvarkaraščius. Pareiškėjo užsakymu parengtoje ir pateiktoje studijoje apskaičiuotas ir nurodytas maksimalus geležinkelių linijų pralaidumas, kuris netaikomas skiriant pajėgumus, ir tai nėra net preliminarus pralaidumas, kuris gali iš esmės pasikeisti gavus paraiškas skirti pajėgumus ir šias paraiškas įvertinus. Be to, vadovaujantis Taisyklių 31 punktu, Valdytojui buvo numatyta tik pareiga nustatyti perpildytą viešąją geležinkelių infrastruktūrą, o galutinį sprendimą dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros perpildymo priima ir apie jį paskelbia Administracija. Nagrinėjamu atveju Tarnyba patikrino viešosios geležinkelių infrastruktūros perpildymo nustatymą, nagrinėdama pareiškėjo 2019 m. lapkričio 12 d. skundą. Visa ši informacija buvo pateikta pareiškėjui, todėl pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, jog Valdytojas nepaskelbė ir neteikė pareiškėjui jokių duomenų apie tai, kaip buvo apskaičiuoti maksimalūs pralaidumai ir pan., bei nepaiso Valdytojo paaiškinimų, jog maksimalus geležinkelių linijų pralaidumas neturi įtakos skiriant pajėgumus.

27.5. Valdytojas, užtikrindamas Kodekso 294 straipsnio reikalavimų įgyvendinimą, rengia ir viešai skelbia viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų analizes ir pajėgumų didinimo planus. Be kitos privalomos skelbti informacijos, Valdytojas nurodytuose dokumentuose įvertina ir numato priemones (projektus), būtinus pralaidumui perpildytose viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyse didinti. Tai, kad nurodytos priemonės (projektai) vėluoja ir (ar) neduoda planuojamo rezultato, nulemia nuo Valdytojo nepriklausančios aplinkybės.

27.6. Pareiškėjo pateikta informacija iš Europos Komisijos šeštosios geležinkelių transporto rinkos plėtros stebėsenos ataskaitos ir Geležinkelių nepriklausomų reguliuotojų grupės IRG-RAIL paskelbtos Aštuntosios geležinkelių transporto rinkos stebėsenos ataskaitos nepagrindžia pareiškėjo teiginių, kad nauji vežėjai yra ribojami ir neįleidžiami į Lietuvos geležinkelių transporto rinką. Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, jog buvo sukurtos monopolinės sąlygos ir pažeidžiami Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies reikalavimai, bei nepaaiškina, kokie Valdytojo veiksmai ir kodėl yra laikytini neteisėtais, ypač atsižvelgiant į tai, kad Sprendimą priėmė ne Valdytojas, o Administracija.

27.7. Pareiškėjo pateiktoje „Lietuvos geležinkelių linijų pralaidumo vertinimo studijoje“ pateikti teiginiai ir išvados, susijusios su Valdytojui teisės aktais priskirta viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo kompetencija ir faktinių bei preliminarių geležinkelių linijų pralaidumų nustatymu, nelaikytini susijusiais su nagrinėjama byla. Kaip minėta, maksimalus geležinkelių linijų pralaidumas neturi įtakos skiriant pajėgumus. Studijos vienas iš autorių yra buvęs ilgametis AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos, vėliau – (duomenys neskelbtini) darbuotojas, kuris, kaip ir jo buvęs darbdavys, nagrinėjamai bylai aktualiu ir vėlesniais laikotarpiais nebuvo atsakingas už paraiškų skirti pajėgumus vertinimą ir faktinio geležinkelių linijų pralaidumų pagal šias paraiškas skaičiavimą, todėl šio asmens teiginiai ir išvados laikytini labiau teorinio, mokslinio pobūdžio, neturint nieko bendro su ta praktika ir profesinėmis žiniomis, kurias turi Valdytojo darbuotojai, atsakingi už minėtas funkcijas.

Antrasis Studijos autorius (pagal joje nurodytą informaciją apie jį) yra mokslininkas, ir tai patvirtina, jog Studijoje pateikti maksimalių geležinkelių linijų pralaidumų skaičiavimai yra naudojami moksliniais, teoriniais tikslais ir neturi nieko bendra su faktinių geležinkelių linijų pralaidumų apskaičiavimu, kuris atliekamas gavus paraiškas. Studijoje teigiama, kad (duomenys neskelbtini) neturėjo pajėgumų vykdyti krovinių vežimą per valstybinį Klaipėdos jūrų uostą, t. y. ta kryptimi, kuria pareiškėjas prašė skirti pajėgumus 2019–2020 m. tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu, padidėjusiomis krovinių vežimo apimtimis, tačiau informacija šiuo aspektu yra (duomenys neskelbtini) komercinė informacija ir ji nesusijusi su ginčijamais Sprendimu ir Įsakymu.

Todėl tik nurodyta bendrovė gali komentuoti šią informaciją. Be to, informacija apie pajėgumų skyrimą atitinkamam paraišką pateikusiam asmeniui nėra vieša, ji nebuvo pateikta pareiškėjui ar Studijos autoriams, todėl Studijoje aptariamos informacijos šaltinis laikytinas nepatikimu. Studijos autorių vertinimu, Valdytojas neefektyviai valdo viešąją geležinkelių infrastruktūrą, tačiau iš Studijoje pateiktos informacijos neaišku, kuo pagrįstas toks vertinimus ir kokias profesines žinias turi Studijos autoriai tam, kad šis vertinimas būtų pripažintas objektyviai pagrįstu.

Taip pat neaišku, kokius pareiškėjo argumentus tai turi patvirtinti, nes ginčijami Sprendimas ir Įsakymas neturi nieko bendra su vertinimu, ar viešoji geležinkelių infrastruktūra valdoma efektyviai.

V. 28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi kreipėsi į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais byloje reikšmingais klausimais: Ar Direktyvos 2012/34/ES 47 straipsnio 4 dalies pirmą ir antrą sakinius reikia vertinti, kaip vienareikšmiai draudžiančius nustatyti nacionalinį teisinį reglamentavimą, pagal kurį perpildytos infrastruktūros atveju pajėgumų paskirstymo metu galima atsižvelgti į geležinkelių infrastruktūros panaudojimo intensyvumą? Ar šiam vertinimui reikšmės turi tai, ar geležinkelių infrastruktūros panaudojimo rodiklis yra susietas su faktiniu šios infrastruktūros panaudojimu praeityje, ar planuojamu panaudojimu atitinkamo tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu? Ar šiam vertinimui turi reikšmės Direktyvos 2012/34/ES 45 ir 46 straipsnių nuostatos, suteikiančios plačią diskreciją viešosios infrastruktūros valdytojui ar sprendimus dėl pajėgumų priimančiam subjektui derinti prašomus pajėgumus ir šių nuostatų įgyvendinimas nacionalinėje teisėje? Ar šiam vertinimui turi reikšmės aplinkybė, kad konkrečiu atveju infrastruktūros perpildymas konstatuojamas dėl pajėgumų, kurių prašo dvi ar daugiau geležinkelio įmonių dėl tų pačių krovinių vežimo?

29. Ar Direktyvos 2012/34/ES 45 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „[s]udarant ir derinant traukinių tvarkaraštį infrastruktūros valdytojas konkrečioms paslaugoms gali suteikti pirmumo teisę, tačiau tik atsižvelgdamas į 47 ir 49 straipsnių nuostatas“ reiškia, kad infrastruktūros valdytojas gali taikyti nacionalinę prioriteto taisyklę ir tais atvejais, kai nėra konstatuojamas infrastruktūros perpildymas? Kokia apimtimi (remiantis kokiais kriterijais) infrastruktūros valdytojas, prieš konstatuodamas infrastruktūros perpildymą, turi suderinti prašymus skirti traukinio linijas ir pasikonsultuoti su pareiškėjais Direktyvos 2012/34/ES 47 straipsnio 1 sakinio pagrindu? Ar minėta konsultacija su pareiškėjais turi apimti įvertinimą, kad du ar daugiau pareiškėjų pateikė konkuruojančius prašymus dėl tų pačių krovinių (prekių) vežimo?

30. ESTT 2023 m. rugsėjo 28 d. priėmė sprendimą byloje UAB „Gargždų geležinkelis“, C-671/21, EU:C:2023:709 (toliau – ir Sprendimas Gargždų geležinkelis), kuriame nusprendė, jog Direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, 45 ir 46 straipsniai turi būti aiškinami taip: sudarydamas traukinių tvarkaraštį ir per derinimo procedūrą, kaip numatyta tuose straipsniuose, infrastruktūros valdytojas

– neprivalo tikrinti, ar keli pareiškėjai pateikė konkuruojančias paraiškas skirti pajėgumų tiems patiems kroviniams vežti,

– gali taikyti tam tikrus kriterijus, įskaitant turinčius pirmumo aspektą, jeigu juos taikant tos infrastruktūros pajėgumus galima paskirstyti tinkamai, nediskriminuojant ir laikantis Sąjungos teisės,

– konfliktų atvejais privalo stengtis kartu su pareiškėjais aktyviai siekti tenkinančio sprendimo.

31. Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, jpg Direktyvos 2012/34/ES 47 straipsnio 3 ir 4 dalys turi būti aiškinamos taip: jomis draudžiama priimti nacionalinės teisės nuostatas, kuriose numatyta skirstant infrastruktūros pajėgumus, kai ši yra perpildyta, taikyti planuojamu tų pajėgumų naudojimu grindžiamą pirmumo kriterijų, nebent nustatomos garantijos, užtikrinančios, kad jis nebus taikomas naujų dalyvių nenaudai.

VI. 32. Pareiškėjas UAB „Gargždų geležinkelis“ 2023 m. spalio 31 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:

32.1. Pareiškėjas šioje byloje nesutinka su ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiais Taisyklių 28 punkte įtvirtintais pirmumo kriterijais (prioriteto taisykle), kurie iš esmės nustatė, kad didesniu intensyvumu krovinius ketinantis vežti vežėjas turi pirmenybės teisę vykdyti veiklą krovinių vežimo geležinkelių transportu rinkoje, nes, pareiškėjo nuomone, tokie kriterijai diskriminuoja privačius vežėjus, įskaitant pareiškėją, kuris, dar tik siekdamas įeiti į krovinių vežimo geležinkelių transportu rinką, savo vežamų krovinių apimtimis ir intensyvumu negalėjo konkuruoti su rinkoje įsitvirtinusiu nacionaliniu vežėju – (duomenys neskelbtini). Tai, kad aptariami pirmumo kriterijai prieštaravo nustatytam Europos Sąjungos ir nacionaliniam reguliavimui bei diskriminavo naujus vežėjus, pagrindžia ir aplinkybė, kad 2019 m. gruodžio 8 d. šie kriterijai prarado teisinę galią ir 2020 m. balandžio 10 d. įsigaliojo naujos prioriteto taisyklės, taip pat Sprendime Gargždų geležinkelis pateikti išaiškinimai, kad draudžiama priimti nacionalinės taisyklės nuostatas, kuriose numatyta skirstant infrastruktūros pajėgumus, kai ši yra perpildyta, taikyti planuojamu tų pajėgumų naudojimu grindžiamą pirmumo kriterijų, nebent nustatomos garantijos, užtikrinančios, kad jis nebus taikomas naujų dalyvių nenaudai. Nagrinėjamu atveju tai, kad, skirstant pajėgumus 2019–2020 m. tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, nebuvo užtikrinta nediskriminacinė naujų vežėjų prieiga prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, įrodo aplinkybė, jog šie pajėgumai buvo paskirstyti tik tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės vežėjų, neskiriant jų naujiems į rinką bandantiems įeiti vežėjams. Taigi, Taisyklių 28 punkte nustatytas kriterijus privalo būti vertinamas kaip diskriminavęs privačius vežėjus, kurie savo vežamų krovinių apimtimis bei jų vežimo intensyvumu nebuvo pajėgūs konkuruoti su rinkoje įsitvirtinusiu senbuviu – (duomenys neskelbtini).

32.2. Valdytojas netinkamai įgyvendino Taisyklių 29 punkte įtvirtintą pareigą imtis visų įmanomų priemonių tam, kad patenkintų visas paraiškas. ESTT Sprendime Gargždų geležinkelis pažymėjo, kad Direktyvos 2012/34/ES 46 straipsnyje nurodytos derinimo procedūros sėkmė neišvengiamai priklauso nuo to, kad ir infrastruktūros valdytojas, ir pareiškėjai aktyviai siektų tenkinančio sprendimo. Šiuo atveju Valdytojas nedėjo jokių pastangų ir realiai nesiekė suderinti vos dviejų pareiškėjų paraiškas, pavyzdžiui, Valdytojas nepasiūlė pareiškėjui alternatyvių maršrutų arba galimybės abiem vežėjams pakeisti pajėgumus taip, kad jie abu galėtų vykdyti veiklą. Valdytojas apsiribojo kelių raštų apsikeitimu su pareiškėjais, realiai neieškodamas galimų situacijos sprendimo būdų ir neužtikrindamas skaidraus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo. Valdytojas taip pat netinkamai vertino kito pareiškėjo – AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės krovinių vežėjo – atsisakymą pakeisti jam 2019–2020 m. tvarkaraščio projekte skirtus pajėgumus, tokiu būdu užkirsdamas kelią pareiškėjui gauti Paraiškoje nurodytus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus arba alternatyvius pajėgumus. Dėl kito pareiškėjo atsisakymo derinti paraiškas Valdytojas užbaigė derinimo procedūrą, formaliai pripažindamas, jog nėra galimybių suderinti gautas paraiškas, nors jis privalėjo pats imtis iniciatyvos ir paskirstyti aptariamus pajėgumus taip, kad abu pareiškėjai galėtų vykdyti veiklą.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „LTG Infra“ 2023 m. lapkričio 13 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:

33.1. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje Kodekso 291 straipsnio 10 dalies nuostatoje buvo įtvirtinta pareiškėjų teisė ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki jiems skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo pateikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui prašymą atsisakyti jiems skirtų pajėgumų, tokiu būdu nepatiriant jokių finansinių pasekmių. Nurodytas reglamentavimas turėtų būti laikomas garantija, kad, taikant prioriteto taisykles, siejamas su pajėgumų naudojimu, šios taisyklės nebus taikomos naujų dalyvių nenaudai, kadangi nauji dalyviai turėjo lygiai tokias pačias teises, kaip ir esantys dalyviai, savo paraiškose skirti pajėgumus prašyti skirti pajėgumų neribotai (dienų ir (ar) važiavimų). Pareiškėjas ne kartą pasinaudojo minėta teise, skiriant pajėgumus 2021–2022 m. ir 2022–2023 m. tarnybinių traukinių tvarkaraščių galiojimo laikotarpiais.

33.2. Pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuoto susisiekimo ministro 2020 m. balandžio 9 d. įsakyme Nr. 3-197 nurodyto įsakymo „Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje prioriteto taisyklių nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas dėl pajėgumų skyrimo) projekto tikslas – užtikrinti tinkamą Kodekso nuostatų, susijusių su prioriteto taisyklės nustatymu, įgyvendinimą ir sudaryti teisines sąlygas skirti pajėgumus perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje 2020–2021 m. ir vėlesnei tarnybinio trauktinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais, t. y. užtikrinti Kodekso 293 straipsnio 7 dalyje nustatyto reglamentavimo įgyvendinimą, įsigaliojus kitų Kodekso nuostatų pakeitimams. Minėtame įsakyme (teikime) nėra jokios informacijos, kuri patvirtintų, kad prieš tai galiojusios prioriteto taisyklės buvo nesuderintos su Europos Sąjungos teise.

33.3. Teismas, vertindamas Sprendimo Gargždų geležinkelis dalies dėl paraiškų derinimo turinį, turėtų atsižvelgti į tai, kad paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo procedūra ginčui aktualiu laikotarpiu buvo reglamentuota Taisyklių 3 skyriuje. Taisyklių 26 ir 28 punktai imperatyviai nustatė, kad (i) paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimas turi vykti raštu arba elektroninio ryšio priemonėmis, (ii) pareiškėjams, dalyvaujantiems šiame derinime, pateikiant Taisyklių 26 punkte nurodytą informaciją bei (iii) pasiūlant kitus pajėgumus nei tuos, kurių prašoma paraiškoje skirti pajėgumus, tačiau tik tuomet, jei tokiam pasiūlymui yra galimybių. Valdytojas, vadovaudamasis viešosios teisės principu „galima tai, kas leidžiama“ ir siekdamas užtikrinti anksčiau nurodytų reikalavimų laikymąsi, raštu pradėjo paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimą ir pateikė pareiškėjams informaciją, nurodytą Taisyklių 26 punkte, t. y. informaciją apie paraiškas skirti tuos pačius pajėgumus važiuoti traukiniu atitinkamu maršrutu, kitoms geležinkelio įmonėms (vežėjams) tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekte numatytus skirti pajėgumus važiuoti trauktiniu atitinkamu maršrutu ir kitus, nei prašoma paraiškose, siūlomus skirti pajėgumus. Siekiant užtikrinti Taisyklių 24 punkto reikalavimų laikymąsi, pareiškėjų buvo prašoma informuoti Valdytoją, ar jie sutiktų, kad būtų sumažintas traukinių, dėl kurių važiavimo atitinkamu maršrutu kyla nesutarimų, periodiškumas ir pan. Valdytojas neturėjo galimybių pareiškėjams pasiūlyti kitus pajėgumus, nei buvo prašoma jų paraiškose. Tolesnis paraiškų derinimas priklausė ne nuo Valdytojo, o nuo pareiškėjų sutikimo atsisakyti konfliktuojančių pajėgumų arba keisti traukinių važiavimo periodiškumą. Pareiškėjams neišreiškus atitinkamo sutikimo, Valdytojas, vadovaudamasis Taisyklių 28 punktu, paraiškų derinimą laikė baigtu ir 2019–2020 m. tvarkaraščio projektą su informacija apie šį derinimą perdavė Administracijai sprendimams priimti.

33.4. ESTT Sprendime Gargždų geležinkelis nurodė, jog Direktyvos 2012/34/ES 45 ir 46 straipsniai turi būti aiškinami taip: sudarydamas traukinių tvarkaraštį ir per derinimo procedūrą, kaip numatyta tuose straipsniuose, infrastruktūros valdytojas gali taikyti tam tikrus kriterijus, įskaitant turinčius pirmumo aspektą, jeigu juos taikant tos infrastruktūros pajėgumus galima paskirstyti tinkamai, nediskriminuojant ir laikantis Sąjungos teisės. Teismas, vertindamas šią Sprendimo Gargždų geležinkelis dalį, turėtų atsižvelgti į tai, kad Valdytojas, rengdamas 2019–2020m. tvarkaraščio projektą, vadovavosi traukinių eiliškumu, nurodytu Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų, patvirtintų susisiekimo ministro 1996 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 297, 15.5 punkte, t. y. techninio traukinių tvarkaraščio projekte nurodė keleivinius traukinius ir tik po to prekinius traukinius. Tai, kad Valdytojas taikė pirmumo kriterijų keleiviniams traukiniams, visiškai atitiko Europos Sąjungos teisę (Direktyvos 2012/34/ES 47 str. 4 d.) ir nediskriminavo nė vieno pareiškėjo, pateikusio paraiškas skirti pajėgumus 2019–2020 m. tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu, kadangi paraiškos skirti pajėgumus keleiviniams traukiniams ir paraiškos skirti pajėgumus prekiniams traukiniams nebuvo laikomos tarpusavyje konfliktuojančiomis. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad pajėgumai keleiviniams traukiniams ir pajėgumai prekiniams traukiniams nėra tapatūs, ir tai nulemia keleivinių ir prekinių traukinių techninės charakteristikos: keleivinių ir prekinių traukinių bendro pobūdžio charakteristikos (traukinio greitis, svoris, traukinių stabdymo ir įsibėgėjimo greitis bei kt.) ir specifinės charakteristikos (keleivinio traukinio ilgio atitiktis traukinio maršrute esančių peronų ilgiui, keleivinių vagonų įlipimo (išlipimo) aikštelės aukščio atitiktis peronų aukščiai; prekinio sąstato ilgio atitiktis stoties trumpiausio kelio ilgiui, kuriame nustatomas traukinio sustojimas ar prasilenkimas). 2019–2020 m. tvarkaraščio projektas buvo parengtas taip, kad maksimaliai tenkintų keleivių vežimo geležinkelių transportu poreikius (viešuosius interesus). Nepavykus patenkinti visas paraiškas skirti pajėgumus prekiniams traukiniams, buvo atliktos atitinkamos procedūros: viešosios geležinkelių infrastruktūros pripažinimas perpildyta (Taisyklių 31 p.) ir prioriteto taisyklių taikymas (Taisyklių 32 p.).

34. Atsakovas Administracija 2023 m. gruodžio 14 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:

34.1. Kodeksas nustato tik bendrąsias viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo nuostatas, o viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo principai, paraiškų nagrinėjimo ir derinimo, pajėgumų skyrimo, pajėgumų skyrimo perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, tarnybinio traukinių tvarkaraščio sudarymo tvarka nustatyti Taisyklėse. Pajėgumų skyrimą reglamentuojantys nacionaliniai teisės aktai Paraiškos nagrinėjimo ir sprendimų dėl jos priėmimo metu buvo galiojantys ir teisėti, nebuvo duomenų apie Europos Komisijos pradėtą pažeidimo procedūrą dėl Direktyvos 2012/34/ES netinkamo perkėlimo. Taigi, Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis.

34.2. Priešingai nei tvirtina pareiškėjas, Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintus reikalavimus. Pareiškėjo teiginys, kad jam nebuvo aišku, kaip buvo pritaikyta prioriteto taisyklė, yra deklaratyvus, nes jos (prioriteto taisyklės) pritaikymo galimi būdai buvo aiškiai reglamentuoti Taisyklėse ir pareiškėjui buvo žinoma, ką reiškia prioriteto taisyklė ir kaip ji turėjo būti taikoma. Sprendime jo apskundimo tvarka buvo nurodyta taip, kaip nustatyta Taisyklių 75 punkte, o tam tikri netikslumai nesutrukdė ir negalėjo sutrukdyti pareiškėjui realizuoti savo teisę pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, kreipiantis į geležinkelių transporto rinkos reguliuotoją.

34.3. 2019 m. gruodžio 8 d. pasikeitus teisiniam reguliavimui, Administracija nebeturi įgaliojimų priimti sprendimus dėl papildomų pajėgumų skyrimo, o ši funkcija perduota viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. Administracija pritaria Valdytojo 2023 m. lapkričio 13 d. pateiktiems rašytiniams paaiškinimams dėl Sprendimo Gargždų geležinkelis.

VII. 35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. kovo 20 d. sprendimu (toliau – ir LVAT sprendimas) pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Administracijos direktoriaus Sprendimą ir Tarnybos direktoriaus Įsakymą. Taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

36. Dėl paraiškų skirti pajėgumus derinimo, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus (žr. LVAT sprendimo 39 p.), bylos duomenimis nustatytas su ginčijamų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo procesu susijusias bylai reikšmingas faktines aplinkybes (žr. LVAT sprendimo 40.1.–40.4. p.), atsižvelgdama į ginčui aktualų teisinį reguliavimą (žr. LVAT sprendimo 41–49 p.), Sprendime Gargždų geležinkelis pateiktus išaiškinimus (žr. LVAT sprendimo 50–51 p.), Teisingumo Teismo jurisprudenciją (žr. LVAT sprendimo 52–53 p.), taip pat trečiojo suinteresuoto asmens rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes (žr. LVAT sprendimo 54 p.), išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad:

36.1. Taisyklių 26 punkte yra nurodyta, kokią informaciją viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, derindamas paraiškas skirti tuos pačius pajėgumus, turi raštu arba elektroninėmis priemonėmis pateikti pareiškėjams, tačiau minėta nuostata neturėtų būti aiškinama kaip įpareigojanti visą derinimo procedūrą vykdyti tik raštu arba elektroninėmis priemonėmis. Taisyklių 24 punkte yra nurodyta, jog viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo imtis visų priemonių, kad nesutarimai būtų pašalinti derinant paraiškas. Vadinasi, tokios derinimo procedūros metu būtinas aktyvus infrastruktūros valdytojo ir pareiškėjų siekis rasti tenkinantį sprendimą.

36.2. Iš byloje esančių duomenų (AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos 2019 m. rugsėjo 23 d. raštas Nr. SD(DI)-2493, 2019 m. rugsėjo 24 d. raštas Nr. SD(DI)-2507) matyti, jog nagrinėjamu atveju derinimo procedūros metu vienam iš kandidatų (ne pareiškėjui) atsisakius joje dalyvauti, Valdytojas sprendė, jog dėl to kandidato atsisakymo dalyvauti derinimo procedūroje Valdytojas negali pareiškėjui pasiūlyti kitų pajėgumų nei nurodyti jo paraiškoje ir neturi kitų priemonių, kad ekonominis poveikis pareiškėjui būtų minimalus. Kitaip tariant, Valdytojas į tokią aplinkybę derinimo procedūros metu atsižvelgė, spręsdamas ne atsisakiusiojo dalyvauti derinime kandidato, o pareiškėjo nenaudai. Tokie infrastruktūros valdytojo veiksmai nesuderinami su jam kylančia prievole aktyviai siekti tenkinančio sprendimo bei, konsultuojantis su suinteresuotaisiais pareiškėjais, stengtis derinant paraiškas užtikrinti, kad jos būtų kuo geriau suderintos, ir išspręsti galimus nesutarimus. Todėl Valdytojas pažeidė savo pareigą imtis visų priemonių, kad nesutarimai dėl tų pačių pajėgumų skyrimo vienoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje būtų pašalinti derinant paraiškas. Tokiu būdu jis pažeidė Taisyklių 24 punktą, kuris aiškintinas atsižvelgiant į Direktyvos 2012/34/ES 46 straipsnį.

37. Pasisakydama dėl prioriteto taisyklės, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus (žr. LVAT sprendimo 59 p.), pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus dėl prioriteto taisyklės (žr. LVAT sprendimo 60 p.), faktines bylos aplinkybes (žr. LVAT sprendimo 61 p., 63 p.) atsižvelgdama į ginčui aktualų teisinį reguliavimą (žr. LVAT sprendimo 62 p. 64 p.), Sprendime Gargždų geležinkelis pateiktus išaiškinimus (žr. LVAT sprendimo 65 p., 72 p.), trečiojo suinteresuoto asmens rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes (žr. LVAT sprendimo 66 p.), Administracijos rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus (žr. LVAT sprendimo 69 p.), Teisingumo Teismo jurisprudenciją (žr. LVAT sprendimo 70–71 p.) išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad:

37.1. Galimybė atsisakyti skirtų infrastruktūros pajėgumų, kuri ginčijamo Sprendimo priėmimo metu buvo reglamentuota Taisyklėse, neturėtų būti vertinama kaip tinkama garantija, užtikrinanti, kad planuojamu infrastruktūros pajėgumų naudojimu grindžiamas pirmumo kriterijus nebus taikomas naujų dalyvių nenaudai, kadangi trečiojo suinteresuotojo asmens AB „LTG Infra“ nurodomas elgesys, t. y. pareiškėjų prašymas skirti didelį kiekį pajėgumų, kurių jie neketina panaudoti, paneigtų pačios prioriteto taisyklės esmę, t. y., pajėgumai būtų skiriami ne remiantis planuojamu tų pajėgumų naudojimu, o remiantis nurodomu kuo didesniu prašomų infrastruktūros pajėgumų kiekiu, kurių atitinkamas kandidatas panaudoti neketina.

37.2. Sprendimo priėmimo metu nebuvo nustatytos garantijos, užtikrinančios, kad aptariama prioriteto taisyklė nebus taikoma naujų dalyvių nenaudai, o atsakovas Administracija nepagrindė, kad priimant Sprendimą tokios garantijos buvo taikomos.

37.3. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju Taisyklių 28 punkte (2018 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 355 redakcija) įtvirtintasis planuojamu infrastruktūros pajėgumų naudojimu grindžiamas pirmumo kriterijus pritaikytas nesant garantijos, kad šis kriterijus nebus panaudotas naujų dalyvių nenaudai, šio pirmumo kriterijaus pritaikymas nagrinėjamos bylos aplinkybėmis lėmė su Sąjungos teise nesuderinamą rezultatą. Todėl nacionaliniam teismui kyla pareiga netaikyti tokios su Sąjungos teise nesuderinamos nacionalinės teisės nuostatos.

37.4. Taisyklių 28 punkte (2018 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 355 redakcija) įtvirtintoji prioriteto taisyklė netaikytina ginčo teisiniams santykiams nagrinėjamoje byloje, todėl ginčijamas Sprendimas, kuris buvo priimtas remiantis minėta prioriteto taisykle, yra naikintinas kaip neteisėtas. Atitinkamai naikintinas ir ginčijamas Įsakymas.

38. Pasisakydama dėl ginčijamo Sprendimo atitikties VAĮ 8 straipsnio 1 daliai, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus (žr. LVAT sprendimo 74 p.), atsižvelgdama į ginčui aktualų teisinį reguliavimą (žr. LVAT sprendimo 62 p., 75 p.), Administracijos atsiliepime į apeliacinį skundą ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus (žr. LVAT sprendimo 80 p.), LVAT praktiką (žr. LVAT sprendimo 76–77 p.), išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad:

38.1. Iš ginčijamo Sprendimo matyti, jog jame remiamasi Taisyklių 28, 32, 35, 36 punktais, taip pat AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos trimis raštais, kurie yra adresuoti Administracijai. Taip pat ginčijamame Sprendime yra nurodyta, kad pareiškėjo UAB „Gargždų geležinkelis“ prašomi pajėgumai neskiriami, nes prašomų pajėgumų nėra, kadangi viešosios geležinkelių infrastruktūros dalys ruožuose Kužiai – Klaipėda (tarpstotis Plungė – Šateikiai) ir Kaišiadorys – Radviliškis (tarpstočiai Žeimiai – Lukšiai ir Livintai – Gaižiūnai) yra perpildytos; pritaikius Taisyklių 28 punkte išdėstytą prioriteto taisyklę, pajėgumai skirti kitoms įmonėms; alternatyvių pajėgumų pasiūlyti nėra galimybės, nes viešosios geležinkelio infrastruktūros dalis ruože Radviliškis – Pagėgiai (tarpstotis Viduklė – Tauragė) taip pat yra perpildyta.

38.2. Įvertinus Taisyklių 28 punkte (2018 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 355 redakcija) įtvirtintą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog paminėtame Taisyklių punkte yra įtvirtintos kelios skirtingos pajėgumų skyrimo prioriteto taisyklės, t. y. nustatytos kelios galimybės taikyti prioritetą esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms. Nepaisant to, ginčijamame Sprendime nėra nurodyta, kokia konkreti prioriteto taisyklė ir kaip nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta. Tokią informaciją atsakovas nurodė tik atsakydamas į Tarnybos klausimus dėl UAB „Gargždų geležinkelis“ 2019 m. lapkričio 12 d. skundo, jį nagrinėjant išankstine ne teismo tvarka. Be to, ginčijamame Sprendime yra nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis, be kita ko, trimis AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos raštais, kurie yra adresuoti Administracijai.

38.3. Atsakovas nagrinėjamu atveju konkrečiais įrodymais nepagrindė, jog visa nurodytuose Valdytojo raštuose pateikta informacija sudarė geležinkelio įmonių komercines ar profesines paslaptis, taip pat nepagrindė priežasčių, dėl kurių ginčijamame Sprendime nebuvo nurodyta informacija, kuri nesudaro geležinkelio įmonių komercinių ir profesinių paslapčių. Dalis minėtuose raštuose pateiktos informacijos, tokios kaip, pavyzdžiui, informacija apie faktinį ruožų pralaidumą, nėra susijusi su konkrečiu juridiniu asmeniu.

38.4. Ginčijamame Sprendime nebuvo pakankamai aiškiai išdėstyti faktiniai jo priėmimo pagrindai, nebuvo nurodyta, kaip konkrečios teisės normos yra pritaikomos aktualioms faktinėms aplinkybėms, be kita ko, nenurodyta, kuri Taisyklių 28 punkte išdėstyta prioriteto taisyklė ir kaip nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta. Paminėti ginčijamo Sprendimo motyvavimo trūkumai buvo esminiai, sukliudę pareiškėjui suprasti jo teisių ir teisėtų interesų pasikeitimo pagrindus, bei efektyviai realizuoti teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, todėl Sprendimas priimtas pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio 1 dalį. Tai taip pat sudaro pagrindą panaikinti ginčijamus Sprendimą bei Įsakymą.

39. Pasisakydama dėl bylos procesinės baigties, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad atmesdamas pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams aktualias teisės aktų nuostatas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas priimant naują sprendimą – pareiškėjo skundas tenkinant, o ginčijamą Sprendimą ir Įsakymą panaikinant. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovui nebūtų įmanoma iš naujo įvertinti pareiškėjo Paraišką dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, pareiškėjo reikalavimas netenkinamas.

VIII. 40. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „LTG Infra“ LVAT pateikė prašymą atnaujinti administracinės bylos Nr. eA-209-968/2024 procesą, kuris užbaigtas įsiteisėjusiu LVAT 2024 m. kovo 20 d. sprendimu.

41. AB „LTG Infra“ pakartoja ginčui aktualias faktines bylos aplinkybes, esminius LVAT sprendimo motyvus ir teigia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 2 (naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu), 10 (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį) ir 12 (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą) punktuose nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai.

42. Pasisakydamas dėl byloje egzistuojančio ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo, vadovaudamasis LVAT praktika, ABTĮ nuostatomis, AB „LTG Infra“ tvirtina, kad egzistuoja paaiškėjusi aplinkybė, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. pareiškėjo ir jo pagrindinio akcininko neatitiktis Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl negalėjo būti priimtas LVAT sprendimas. Teismas tokią aplinkybę privalėjo ištirti ex oficio (pagal turėtą teisę) nepriklausomai nuo to, ar proceso šalys to reikalavo. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad:

42.1. Pareiškėjo ir jo pagrindinio akcininko turimi ryšiai su Baltarusijos Respublika pripažinti keliančiais riziką nacionalinio saugumo interesams. AB „LTG Infra“ nurodo, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija (toliau – ir Komisija) konstatavo, kad pareiškėjas dėl savo pagrindinio akcininko ir galutinio naudos gavėjo J. I. (J. I.) turimų ryšių kelia riziką Lietuvos nacionaliniam saugumui, pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – ir Apsaugos įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą, taip pat kad minėtas asmuo turi sąsajų su autoritariniu Baltarusijos Respublikos valdymo režimu. Komisijos sprendimai pripažinti teisėtais ir pagrįstais LVAT 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3672-556/2022 ir 2023 m. gegužės 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1681-602/2023. Remdamasis Valstybės įmonės registrų centro išrašų duomenimis bei atsižvelgdamas į Komijos padarytas išvadas, AB „LTG Infra“ teigia, jog pareiškėjas, kurio turimi ryšiai kelia riziką nacionaliniam saugumui, teikė Paraišką siekdamas vežti OAO „Belaruskalij“, su kuriuo jis per savo pagrindinį akcininką, kurio ryšiai taip pat pripažinti keliančiais riziką nacionaliniam saugumui, krovinius, ir tokiu būdu generuoti pajamas su autoritariniu Baltarusijos valdymo režimu susijusiam OAO „Belaruskalij“, t. y. generuoti pajamas Baltarusijos Respublikos režimui.

42.2. Pareiškėjo ir jo pagrindinio akcininko turimi ryšiai, pripažinti keliančiais riziką nacionaliniam saugumui, egzistavo Paraiškos pateikimo ir Sprendimo atsisakyti skirti pajėgumus priėmimo metu, todėl pajėgumai jam bet kuriuo atveju negalėtų būti skirti. AB „LTG Infra“ paaiškina, jog (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Nei AB „LTG Infra“, nei atsakovas neturėjo pagrįstų duomenų apie tai, kad pareiškėjas pajėgumų prašė OAO „Belaruskalij“ kroviniams vežti, nes Paraiškoje informacija apie ketinamą vežti krovinį nebuvo nurodoma, o AB „LTG Infra“ negalėjo perduoti tokios informacijos Komisijai, todėl Komisija siekė įvertinti pareiškėją (duomenys neskelbtini) kontekste, tačiau nevertino ir neprivalėjo vertinti pareiškėjo ryšių su grėsmę nacionaliniam saugumui keliančiais subjektais. (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, AB „LTG Infra“ akcentuoja, kad grėsmės nacionaliniam saugumui yra retrospektyvinio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, jog LVAT sprendimu iš esmės nurodė, kad pajėgumai turėjo būti skirti pareiškėjui, AB „LTG Infra“ teigia, kad pajėgumai būtų skirti subjektui, keliančiam grėsmę nacionaliniam saugumui.

42.3. Jeigu LVAT būtų įvertinęs pareiškėjo ryšius, keliančius riziką nacionalinio saugumo interesams, jis nebūtų priėmęs sprendimo, kurio pasekmės prieštarauja Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. Nr. IX-907 nutarimu patvirtintai Nacionalinio saugumo strategijai (toliau – ir Nacionalinio saugumo strategija), Apsaugos įstatymui bei Kodeksui. AB „LTG Infra“ nuomone, jeigu aplinkybės apie riziką nacionalinio saugumo interesams keliančius pareiškėjo ir jo pagrindinio akcininko ryšius būtų išaiškėjusios ir teismo įvertintos bylos nagrinėjimo metu, teismas nebūtų galėjęs priimti LVAT sprendimo, kurio pagrindu pareiškėjui, keliančiam riziką nacionalinio saugumo interesams, turėjo būti skirti pajėgumai. Vadovaudamasis Nacionalinio saugumo strategijos, Apsaugos įstatymo nuostatomis, AB „LTG Infra“ akcentuoja, kad jei pareiškėjo Paraiška būtų patenkinta ir jam būtų skirti pajėgumai, nacionalinio saugumo interesams riziką keliantis pareiškėjas vežtų OAO „Belaruskalij“ krovinius nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčiomis Lietuvos valstybei priklausančiomis geležinkelio linijomis, kad generuotų pajamas autoritariniam Baltarusijos Respublikos režimui. AB „LTG Infra“ įsitikinimu, pareiškėjas Paraiškos teikimo, Sprendimo atsisakyti skirti pajėgumus, bylos nagrinėjimo, LVAT sprendimo priėmimo ir šiuo metu dėl savo turimų ryšių kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. AB „LTG Infra“ teigia, kad LVAT sprendimas pažeidžia Nacionalinio saugumo strategijos, Apsaugos įstatymo, Taisyklių, Kodekso nuostatas. Be to, LVAT privalėjo užtikrinti atitiktį įstatymams ir byloje priimti sprendimą, nesuteikiantį pareiškėjui teisės gauti prieigą prie nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčios viešosios geležinkelių infrastruktūros.

42.4. LVAT sprendimo pasekmė yra potencialus žalos atlyginimas autoritariniam Baltarusijos Respublikos režimui. AB „LTG Infra“ pažymi, kad jis ir atsakovas gavo pareiškėjo raštą, kuriame, vadovaudamasis, LVAT sprendimu, jis aiškiai nurodo siekį reikalauti žalos atlyginimo. Be to, (duomenys neskelbtini) susitikimo su pareiškėju metu AB „LTG Infra“ atstovams buvo pateikti pareiškėjo planuojamų reikalauti nuostolių paskaičiavimai, pagal kuriuos iš jo, atsakovo ir valstybės bus reikalaujama atlyginti virš (duomenys neskelbtini) žalos. Atsižvelgiant į pareiškėjo ir jo pagrindinio akcininko riziką nacionaliniam saugumui keliančius ryšius bei ekonomines sąsajas su OAO „Belaruskalij“, AB „LTG Infra“ vertinimu, pareiškėjo reikalaujamo žalos atlyginimo galutiniu naudos gavėju būtų autoritarinis Baltarusijos Respublikos režimas, o tai nesuderinama su Lietuvos valstybės Nacionalinio saugumo strategija.

43. Pasakydamas dėl byloje egzistuojančio ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo, vadovaudamasis LVAT praktika, ABTĮ nuostatomis, AB „LTG Infra“ tvirtina, kad LVAT sprendimas lemia ydingos, Lietuvos Nacionalinio saugumo strategijai ir įstatymams prieštaraujančios teismų praktikos formavimą. AB „LTG Infra“ nurodo, kad administraciniuose teismuose (pirmoje ir apeliacinėje instancijose) šuo metu yra nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjo skundus dėl atsakovo ir (ar) AB „LTG Infra“ priimtų sprendimų atsisakyti skirti pajėgumus pareiškėjui 2017–2018, 2018–2019, 2020–2021 ir 2021–2022 m. tarnybinių traukinių tvarkaraščių galiojimo laikotarpiais. Tačiau bylos buvo sustabdytos iki LVAT sprendimo priėmimo, o po jo priėmimo yra atnaujintos. AB „LTG Infra“ nuomone, egzistuoja rizika, kad teismai, atnaujinę bylų nagrinėjimą, vadovausis LVAT sprendimu kaip precedentu ir priims sprendimus, kurie reikš, jog pajėgumai turėjo būti skirti pareiškėjui, kurio ryšiai kelia riziką nacionalinio saugumo interesams, o tai neatitiktų Nacionalinio saugumo strategijos, Apsaugos įstatymo, Taisyklių ir Kodekso nuostatų. Be to, LVAT sprendimas reiškia, kad pagal pareiškėjo skundus dar nagrinėjamose bylose gali būti priimti su teisės aktais nesuderinami sprendimai, ir bylų išsprendimas nulėmė pareiškėjo reiškiamus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, kurios galutiniu gavėju bus Baltarusijos Respublikos autoritarinis režimas.

44. Pasakydamas dėl byloje egzistuojančio ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo, vadovaudamasis LVAT praktika, ABTĮ nuostatomis, AB „LTG Infra“ tvirtina, kad LVAT sprendimu netinkamai taikė Taisyklių 24 punktą, kuriame numatyta derinimo procedūra, ir netinkamai aiškino Taisyklių 28 punktą, kuriame nustatytas prioriteto taisyklės taikymas, todėl turi būti pripažinta, kad LVAT iš esmės pažeidė materialiosios teisės normas ir sukėlė potencialią neigiamų padarinių riziką atsakovui ir AB „LTG Infra“. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad:

44.1. LVAT sprendimu netinkamai taikė Taisyklių 24 punktą ir sukūrė visiškai naujus, Sprendimo Gargždų geležinkelis ar Taisyklių neatitinkančius reikalavimus AB „LTG Infra“, kurie iki LVAT sprendimo priėmimo dienos nebuvo žinomi visu Europos Sąjungos lygiu ir taikomi:

44.1.1. AB „LTG Infra“ nurodo, kad LVAT sprendimu de facto (faktiškai) konstatavo, jog derinimo procedūra privalo būti vykdoma žodžiu / susitikimais, o pareiškėjui, atsisakiusiam dalyvauti derinimo procedūroje pajėgumai turi būti neskiriami, nors: Taisyklės nenustatė, kad derinimo procedūra privalo vykti žodžiu, sutikimais ar pan.; Taisyklės nenumatė situacijos, kaip turėtų elgtis AB „LTG Infra“, jei vienas iš pareiškėjų atsisako / nedalyvauja derinimo procedūroje; Taisyklės neįtvirtino, jog gali būti priimamas sprendimas atsisakyti skirti pajėgumus pareiškėjui, atsisakiusiam / nedalyvavusiam derinimo procedūroje; Sprendime Gargždų geležinkelis nekonstatuota, jog derinimo procedūrą privaloma vykdyti žodžiu, susitikimų forma, taip pat jog derinimo procedūroje nedalyvavusiam pareiškėjui turi būti neskirti pajėgumai. Tokiu būdu LVAT ne tik sukūrė visiškai naujas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, tačiau tokiu aiškinimu sukėlė neigiamas pasekmes AB „LTG Infra“ ir valstybei.

44.1.2. AB „LTG Infra“ akcentuoja, jog LVAT sprendime (žr. šios nutarties 36.2. p.) padarė išvadą vertindamas konkrečią situaciją, kai vienas iš pareiškėjų atsisako dalyvauti derinime, kuria remiantis galima būtų teigti, kad jei vienas iš pareiškėjų atsisako dalyvauti derinime, pajėgumai tokiam pareiškėjui neturėtų būti skiriami, o turėtų būti skiriami derinime neatsisakiusiam dalyvauti pareiškėjui. Tačiau AB „LTG Infra“ įsitikinimu, Sprendime Gargždų geležinkelis nėra nurodyta, kad atsisakymas dalyvauti derinimo procedūroje tokį pareiškėją automatiškai pašalina ir jam neturi būti skiriami pajėgumai.

44.1.3. AB „LTG Infra“ pažymi, kad Sprendime Gargždų geležinkelis nenurodyta, jog jis turi pareigą priimti sprendimą skirti pajėgumus derinime neatsisakiusio dalyvauti pareiškėjo naudai, arba kad tokiu atveju, kai vienas iš pareiškėjų atsisako dalyvauti derinimo procedūroje, apskirtai negalima taikyti prioriteto taisyklės. Sprendime Gargždų geležinkelis nekonstatuota, kad atsisakiusiam dalyvauti derinime pareiškėjui skirti pajėgumai turi būti skiriami derinime neatsisakiusiam dalyvauti pareiškėjui. Tokiu atveju, vadovaujantis Sprendime Gargždų geležinkelis pateiktu išaiškinimu, valdytojas turi įvertinti tik tai, kad kitas pareiškėjas atsisakė, ir stengtis pasiūlyti dalyvavusiam pareiškėjui alternatyvas; be to, nekonstatuota, kad valdytojas gali vykdyti derinimą tik žodžiu – priešingai, derinimas galimas ir raštu, tačiau valdytojas turi būti aktyvus, teikti siūlymus ir pan.

44.1.4. AB „LTG Infra“ įsitikinimu, Taisyklių 24 punktas nenustatė derinimo proceso tvarkos, t. y. neįtvirtino, kokie derinimo veiksmai yra pakankami, o kokie ne, taip pat nenustatė pasekmių vienam iš pareiškėjų atsisakius dalyvauti derinime. Todėl iki Sprendimo Gargždų geležinkelis ir LVAT sprendimo AB „LTG Infra“ negalėjo žinoti, jog derinimo procedūra turi vykti taip, kaip išaiškino ESTT, o juolab LVAT. AB „LTG Infra“ teigimu, LVAT sprendimas lemia, kad jam už derinimo procedūros tvarkos netinkamą taikymą gali kilti neigiamos pasekmės ir atsakomybė dėl pareiškėjo reikalavimų atlyginti žalą, o tokia situacija, vadovaujantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, pažeidžia teisėtų lūkesčių principą.

44.1.5. AB „LTG Infra“ tvirtina, kad Taisyklių 24 ir 26 punktai įtvirtinti Taisyklių skirsnyje „Derinimas“, yra skirti tam pačiam derinimo procesui ir turi būti taikomos kompleksiškai, nors LVAT sprendime vertino, jog Taisyklių 26 punktas neturi būti aiškinamas kaip įpareigojantis visą derinimo procedūrą vykdyti raštu arba elektroninėmis priemonėmis. Įvertinęs LVAT praktiką, AB „LTG Infra“ teigia, kad LVAT netinkamai taikė Taisyklių 24 punktą, nes neatsižvelgė, kad jis turi būti taikomas neatsiejamai nuo Taisyklių 26 punkto, ir kurie kartu neturi būti aiškinami plečiamai, todėl netinkamai taikė Sprendimo Gargždų geležinkelis išaiškinimus dėl derinimo procedūros bei netinkamai aiškino Taisyklių 24 punktą.

44.1.6. AB „LTG Infra“ vertinimu, LVAT sprendime, konstatuodamas, kad jis padarė pažeidimą, nenurodė, kokių veiksmų jis turėjo imtis, kad būtų išvengta pažeidimo. Tokiu būdu AB „LTG Infra“ atsidūrė neapibrėžtoje situacijoje: viena vertus, AB „LTG Infra“ pripažintas pažeidusiu Taisykles, tačiau nepaaiškinta, kaip pažeidimo buvo galima išvengti, ar kaip pažeidimo išvengti ateityje. AB „LTG Infra“ nuomone, LVAT sprendimu netinkamai taikydamas Taisyklių 24 punktą iš esmės nustatė naujas AB „LTG Infra“ elgesio taisykles bei jų taikymą sugriežtino labiau nei išaiškinta Sprendime Gargždų geležinkelis.

44.2. LVAT sprendimu netinkamai aiškino Taisyklių 28 punkte, įtvirtintos prioriteto taisyklės taikymą, todėl sukėlė teisinį neapibrėžtumą ir neigiamų pasekmių riziką ne tik AB „LTG Infra“, bet ir atsakovui:

44.2.1. AB „LTG Infra“ vertinimu, LVAT sprendime (žr. šios nutarties 37.2. p.) pateiktas išaiškinimas aiškiai implikuoja, jog atsakovas ginčo laikotarpiu turėjo nustatyti garantijas, užtikrinančias, kad prioriteto taisyklė nebus taikoma naujų dalyvių, t. y. pareiškėjo, nenaudai. Tačiau ginčo laikotarpiu galiojusi Taisyklių 28 punkto lingvistinė analizė patvirtina, kad nėra nustatyta jokių taisyklių, susijusių su garantijų, užtikrinančių, jog aptariama prioriteto taisyklė nebus taikoma naujų dalyvių nenaudai, taikymu. Prioriteto taisyklės taikymas skiriant pajėgumus buvo paremtas iš esmės vienu pagrindiniu principu „daugiau dienų, daugiau važiavimų“. Taigi, Taisyklių 28 punkte įtvirtintos prioriteto taisyklės taikymo metu, atsakovas bei AB „LTG Infra“ nežinojo ir neturėjo žinoti, kad naujiems vežėjams turi būti suteikiamos garantijos. Be to, aptariama LVAT sprendime padaryta išvada negali būti aiškinama kaip galinti sukelti atsakomybę nei atsakovui, nei AB „LTG Infra“, kuris netaikė Taisyklių 28 punkto, nes pareigą nustatyti minimas garantijas turi įstatymų leidėjas ar kitas viešosios valdžios subjektas, atliekantis teisėkūros funkciją. Remiantis LVAT sprendimu, neigiamus padarinius (galimo žalos atlyginimo), susijusius su naujos taisyklės taikymu retrospektyviai, prisiima atsakovas, nepaisant to, jog ginčo laikotarpiu Taisyklių 28 punkte reikalavimo taikyti garantijas naujam dalyviui nebuvo, o atsakovas neprivalėjo vertinti Taisyklių 28 punkto atitikties Europos Sąjungos teisei Direktyvos 2012/34/ES kontekste. AB „LTG Infra“ nurodo, kad tokia situacija nesąžininga ir pažeidžia teisėtų lūkesčių principą atsakovo atžvilgiu. Be to, šiuo atveju žalos atlyginimo rizika kyla ir valstybei, kuri būtų atsakinga už netinkamą Direktyvos 2012/34/ES įgyvendinimą. AB „LTG Infra“ įsitikinimu, LVAT sprendimu panaikinus Sprendimą ir Įsakymą, atsakovui kyla neigiamos pasekmės.

44.2.2. AB „LTG Infra“ nuomone, LVAT sprendimu sukūrė teisinio neapibrėžtumo situaciją, kai nėra aišku, kas turi įtvirtinti ir taikyti garantijas naujiems dalyviams, ką reiškia „garantija“ prioriteto taisyklės taikymo kontekste, ar garantijos suteikimas reiškia, kad naujas vežėjas turi gauti pajėgumus visada, nes kitaip praktiškai įgyvendinti LVAT sprendime ir Sprendime Gargždų geležinkelis nurodytą „garantijos, kad šis kriterijus nebus panaudotas naujų dalyvių nenaudai“ sąlygą prioriteto taisyklės taikymo kontekste yra neįmanoma.

44.2.3. AB „LTG Infra“ tvirtina, kad sistemiškai aiškinant Taisyklių 28 punktą derinimo procesas vyksta taip: (a) jei yra galimybės, pasiūlomi kiti pajėgumai, (b) pareiškėjams nesutikus (c) taikoma prioriteto taisyklė. Taigi, jei nėra sąlygos (a), t. y. nėra galimybių pasiūlyti kitus pajėgumus, pareiškėjams nėra su kuo sutikti ar nesutikti, todėl pereinama prie sąlygos (c), t. y. prioriteto taisyklių taikymo. AB „LTG Infra“ vertinimu, nuo galimybių pasiūlyti kitus pajėgumus turėjimo ar neturėjimo (o ne nuo to, kaip ir kokiomis priemonėmis AB „LTG Infra“ vykdo derinimo procedūrą) priklauso prioriteto taisyklės taikymas. Todėl, nors AB „LTG Infra“ teikė atitinkamus paaiškinimus, LVAT sprendime nevertino tokios svarbios aplinkybės. AB „LTG Infra“ akcentuoja, jog yra įsitikinęs, kad LVAT sprendimu buvo padarytas Taisyklių 28 punkte nustatytos teisės normos aiškinimo pažeidimas ir sukurta nauja taisyklė.

45. Pareiškėjas atsiliepime į prašymą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

46. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teigia, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą AB „LTG Infra“ nurodytais pagrindais.

47. Pasakydamas dėl ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, vadovaudamasis LVAT praktika, ABTĮ nuostatomis, pareiškėjas nurodo, jog AB „LTG Infra“ nepagrįstai tvirtina, kad yra pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, nes jo nurodytos aplinkybės neatitinka kriterijų, pagal kuriuos aplinkybės gali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis. Pareiškėjas pažymi, kad:

47.1. AB „LTG Infra“ teiginiai, jog paaiškėjo aplinkybė, kad pareiškėjo ir jo pagrindinio akcininko turimi ryšiai su Baltarusijos Respublika pripažinti keliančiais riziką nacionalinio saugumo interesams, neatitinka tikrovės:

47.1.1. Pareiškėjas akcentuoja, kad AB „LTG Infra“ nurodyti sprendimai, kurių teisėtumas buvo patvirtintas LVAT 2022 m. rugsėjo 16 d. ir 2023 m. gegužės 10 d. nutartimis nėra susiję su byla. Vienas iš Komisijos sprendimų buvo įformintas kaip 2022 m. sausio 27 d. protokolas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2022 m. sausio 27 d. protokolas), kitas kaip 2022 m. liepos 14 d. protokolas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2022 m. liepos 14 d. protokolas) (toliau abu kartu – protokolai). Pareiškėjo nuomone, AB „LTG Infra“ bando klaidinti teismą, teigdamas, jog Komisija priėmė sprendimus, susijusius su pareiškėjo atitiktimi nacionalinio saugumo interesams ir kad sprendimai galėjo turėti įtakos LVAT sprendimo teisėtumui. Tačiau protokolais buvo vertintos sutartys (duomenys neskelbtini), todėl Komisijos nustatytos aplinkybės ir priimti sprendimai protokoluose nėra susiję ir neturi įtakos bylai, kurioje buvo tikrinti atsakovo ir Tarnybos sprendimai, susiję su viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymu 2019–2020 m. tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. Taip pat AB „LTG Infra“ nepamini, kas protokolais buvo nustatyta ir kokia yra Komisijos sprendimų teisinė reikšmė. Komisija 2022 m. sausio 27 d. protokole konstatavo, kad (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, Komisijos 2022 m. liepos 14 d. protokole buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) Šiuo atveju (duomenys neskelbtini). Todėl AB „LTG Infra“ teiginiai dėl neva naujai paaiškėjusių aplinkybių apie Komisijos ir LVAT konstatuotas pareiškėjo bei jo akcininko keliamas rizikas nacionaliniam saugumui yra nepagrįsti, o AB „LTG Infra“ bando nelogiškai sieti protokoluose nustatytas aplinkybes su Komisijos atliktu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tvirtina, kad Komisija nenustatė pagrindų, jog sutarties dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros naudojimo sudarymas su juo galėtų kelti rizikas nacionaliniam saugumui, o tai reiškia, kad dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo 2019–2020 m. tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui ir pajėgumų naudojimo Komisija, yra pasisakiusi (duomenys neskelbtini) dėl kurio pagal Taisyklių 201 punktą nebuvo inicijuota jokių ginčų. Taigi, Komisijai nenustačius rizikų nacionaliniam saugumui, AB „LTG Infra“ ir pareiškėjas sutartį (duomenys neskelbtini) sudarė (duomenys neskelbtini) ir ją vykdė.

47.1.2. Pareiškėjas pažymi, kad Komisija ar Vyriausybė nėra priėmusios sprendimų, konstatuojančių, jog jis, akcininkas J. I. ar tarp pareiškėjo ir AB „LTG Infra“ ketinama sudaryti (ar sudaryta) sutartis dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Vadovaudamasis Apsaugos įstatymu, pareiškėjas teigia, kad sąvokos „kelti rizikas nacionaliniam saugumui“ ir „kelti grėsmę nacionaliniam saugumui“ skiriasi, nes tik tuo atveju, jei Vyriausybė pripažįsta, kad sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jis negali būti sudaromas, o jeigu jau yra sudarytas – pripažįstamas neteisėtu. Tačiau Vyriausybė tokio sprendimo nėra priėmusi, o AB „LTG Infra“ bando klaidinti teismą, teigdamas, jog sutartis dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra 2019–2020 m. negalėjo būti sudaryta. Be to, (duomenys neskelbtini) Komisija vertino J. I. galimybes įsigyti kontrolinį pareiškėjo akcijų paketą ir nenustatė, jog jis galėtų kelti rizikas nacionaliniam saugumui, todėl leido įsigyti kontrolinį pareiškėjo akcijų paketą, (duomenys neskelbtini) Komisija leido J. I. kontroliuojamai (duomenys neskelbtini) įsigyti iš jo kontrolinį pareiškėjo akcijų paketą, (duomenys neskelbtini) – dabartinei pareiškėjo akcijų kontrolinio paketo savininkei (duomenys neskelbtini), kontroliuojamai J. I., įsigyti pareiškėjo akcijas, o (duomenys neskelbtini) leido J. I. įsigyti (duomenys neskelbtini) akcijų, nuspręsdama, jog jis atitinka nacionalinio saugumo interesus. Taigi, AB „LTG Infra“ teiginiai dėl pareiškėjo ar jo akcininko neatitikimo nacionalinio saugumo interesams yra nepagrįsti, nesusiję su byla ir tiesiogiai prieštarauja Komisijos nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

47.1.3. Pareiškėjas tvirtina, jog AB „LTG Infra“ melagingai teigia, kad jis slėpė ketinąs vežti OAO „Belaruskalij“ krovinius viešąja geležinkelių infrastruktūra per Lietuvos Respubliką, nes pareiškėjas to neslėpė, neturėjo tokio tikslo, o informacija buvo viešai žinoma. Tiek AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupei, tiek Lietuvos Respublikos institucijoms buvo žinoma, jog pareiškėjas siekia įeiti į krovinių vežimo rinką ir konkuruoti su AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupės vežėju (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, Paraiškoje buvo nurodytas prekių vežimo maršrutas nuo Lietuvos Respublikos / Baltarusijos Respublikos valstybinės sienos iki Draugystės st. (ir atgal), todėl akivaizdu, kad jis ketino vežti OAO „Belaruskalij“ krovinius. Be to, (duomenys neskelbtini), o Komisija 2022 m. liepos 14 d. protokole pažymėjo, jog pareiškėjas ne kartą išreiškė pageidavimą vežti krovinius iš Baltarusijos Respublikos, tarp jų iš Baltarusijos atvirosios bendrovės „Belaruskalij“. Pareiškėjo vertinimu, Lietuvos Respublikoje buvo siekiama riboti jo prieigą prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, dėl ekonominių paskatų siekiant išlaikyti OAO „Belaruskalij“ krovinius nacionalinio vežėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“, o nuo 2018 m. nacionalinio vežėjo (duomenys neskelbtini) kontrolėje. Tokią aplinkybę patvirtina LVAT sprendime nustatytos aplinkybės, jog AB „LTG Infra“ netinkamai vedė paraiškų derinimo procesą, o Vyriausybė buvo patvirtinusi Taisyklių 28 punkte įtvirtintą prioriteto taisyklę, kuri prieštaravo Europos Sąjungos teisei.

47.1.4. Pareiškėjas akcentuoja, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir OAO „Belaruskalij“ sudaryta sutartis dėl krovinių vežimo buvo pripažinta kaip neatitinkanti nacionalinio saugumo interesų, ir Vyriausybės sprendimu nuo 2022 m. vasario 1 d. buvo nutraukta. Pareiškėjo įsitikinimu, vyrauja AB „LTG Infra“ argumentų prieštaringumas: viena vertus, teigiama, jog pareiškėjas dėl ryšių su OAO „Belaruskalij“ neturėjo teisės vežti krovinių viešąja geležinkelių infrastruktūra per Lietuvos Respubliką 2019–2020 m. tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu, kita vertus, AB „LTG Infra“ neįžvelgia problemos, kad kroviniai minėtu tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu buvo pervežti kitos AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupėje veikiančios bendrovės, (duomenys neskelbtini), ir generavo dideles pajamas AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupei, t. y. tiek infrastruktūros valdytojui, tiek vežėjui geležinkeliu. Be to, OAO „Belaruskalij“ krovinių pervežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją kaip neatitinkantis nacionalinio saugumo interesų vertintas tik 2022 m. Todėl, pareiškėjo nuomone, iki tol (duomenys neskelbtini) buvo vežamas per Lietuvos Respubliką ir perkraunamas Klaipėdos uoste be jokių ribojimų ir atitiko nacionalinio saugumo interesus.

47.1.5. Pareiškėjo teigimu, AB „LTG Infra“ argumentus dėl rizikų nacionaliniam saugumui paneigia aplinkybė, jog naujausia viešosios geležinkelių infrastruktūros naudojimo sutartis 2023–2024 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui tarp AB „LTG Infra“ ir pareiškėjo buvo sudaryta ir yra vykdoma Komisijai neatlikus patikros ir nenustačius naujų rekomendacijų. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į AB „LTG Infra“ su prašymu pateikti informaciją apie Komisijos priimtus sprendimus dėl jo, sudarant 2023–2024 m. viešosios geležinkelių infrastruktūros naudojimo sutartį, tačiau AB „LTG Infra“ (duomenys neskelbtini) atsakė, kad iš Komisijos negavo jokio papildomos informacijos. Todėl, pareiškėjo įsitikinimu, Komisijos identifikuotos rizikos buvo nustatytos ir rekomendacijos taikomos tik tam tikru laikotarpiu, kuris baigėsi (duomenys neskelbtini), kai pareiškėjas pasirašė naują viešosios geležinkelių infrastruktūros naudojimo sutartį su AB „LTG Infra“, dėl kurios vykdymo Komisija nenustatė jokių rizikų. Taigi, Komisijos nustatytos rizikos netaikomos nei į ateitį, nei retrospektyviai, o prašymas dėl proceso atnaujinimo pagrįstas ekonominėmis paskatomis, siekiant išvengti galimo žalos atlyginimo pareiškėjui, o ne deklaruojama nacionalinio saugumo interesų apsauga.

47.2. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu AB „LTG Infra“ buvo žinomos aplinkybės, susijusios su Komisijos priimtais procesiniais sprendimais pareiškėjo ar su juo susijusių asmenų atžvilgiu. Pareiškėjas teigia, kad dėl Komisijos sprendimo teisėtumo LVAT 2022 m. rugsėjo 16 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3672-556/2022, o 2023 m. gegužės 10 d. – nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1681-602/2023. Komisijos sprendimai buvo priimti 2022 m. sausio 27 d. ir 2022 m. liepos 14 d. protokolais pagal AB „LTG Infra“ prašymus atlikti patikrą ir įgyvendinti nuo jų priėmimo, o galutinis LVAT sprendimas buvo priimtas 2024 m. kovo 20 d. Pareiškėjo vertinimu, kadangi Komisijos sprendimai, teisminiai procesai ir galutiniai teismų sprendimai neturėjo įtakos bylos nagrinėjimui, nei AB „LTG Infra“, nei kiti bylos dalyviai nagrinėjimo iš esmės metu dėl šių aplinkybių klausimų nekėlė.

47.3. AB „LTG Infra“ nurodytos aplinkybės buvo žinomos iki LVAT sprendimo įsiteisėjimo. Pareiškėjas pažymi, jog AB „LTG Infra“ nenurodė, kada jis sužinojo apie naujas ir prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes, todėl akivaizdu, kad jam tokios aplinkybės buvo žinomos dar iki galutinio LVAT sprendimo priėmimo. Be to, AB „LTG Infra“ nurodytos aplinkybės nėra susijusios su byla ir neturėtų įtakos galutiniam LVAT sprendimui, net jeigu jas AB „LTG Infra“ būtų nurodęs bylą nagrinėjusiam teismui iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo.

47.4. AB „LTG Infra“ nurodytos aplinkybės nėra esminės, t. y. jos neturi įtakos LVAT sprendimo teisėtumui. Pareiškėjas tvirtina, kad AB „LTG Infra“ nurodomos aplinkybės nesusijusios su byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nes joje buvo keliami klausimai dėl Sprendimo ir Įsakymo teisėtumo, o LVAT vertino, ar kompetentingi subjektai tinkamai vykdė jiems priskirtas funkcijas pagal Direktyvos 2012/34/ES bei nacionalinių teisės aktų reikalavimus. LVAT sprendimas buvo grindžiamas išsamiu faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu, susijusiu su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir atsakovo veiksmais, taip pat priimtais procesiniais sprendimais, skirstant viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus 2019– 2020 m. tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. Pareiškėjas akcentuoja, kad byloje nebuvo keliamas klausimas dėl jo ar su juo susijusių asmenų atitikties nacionalinio saugumo interesams, kadangi Komisija jau buvo priėmusi sprendimą tokiu klausimu, be to, nebuvo skundžiami jokie procesiniai veiksmai ar sprendimai, kuriuos priėmė Komisija. Todėl AB „LTG Infra“ nurodyti Komisijos priimti sprendimai pareiškėjo ar su juo susijusių asmenų atžvilgiu neturi faktinės ar teisinės reikšmės LVAT sprendimu užbaigtoje byloje.

47.5. AB „LTG Infra“ siekdamas išvengti galimos atsakomybės už neteisėtus veiksmus, susijusius su viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymu 2019–2020 m. tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, nepagrįstai siekia proceso atnaujinimo. Pareiškėjas tvirtina, kad AB „LTG Infra“ nepagrįstai teigia, jog žala potencialiai bus atlyginama autoritariniam Baltarusijos Respublikos režimui, nes tokie melagingi ir teismą klaidinantys teiginiai, nepagrįsti jokiais argumentais ar įrodymais. Joks subjektas, susijęs su Baltarusijos Respublikos autoritariniu režimu, nebuvo nei pareiškėjo akcininku, nei valdymo organų nariu. Atitinkamai, nei Komisija, nei Vyriausybė Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo įstatymo nustatyta tvarka nėra konstatavę, kad pareiškėjas neatitiktų nacionalinio saugumo interesų ir dėl to negalėtų tęsti ar sudaryti atitinkamų sutarčių. Be to, su pareiškėjo valdymo struktūra galima susipažinti viešai ir įsitikinti, kad joje nėra jokių fizinių ar juridinių asmenų, kurie būtų pripažinti kaip keliantys grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Pareiškėjo vertinimu, AB „LTG Infra“ bando išvengti potencialaus žalos atlyginimo ateityje, gindamasis argumentu dėl jo keliamų rizikų nacionalinio saugumo interesams.

48. Pasakydamas dėl ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, vadovaudamasis LVAT praktika, ABTĮ nuostatomis, pareiškėjas nurodo, jog nesutinka su AB „LTG Infra“ argumentais. Pareiškėjas pažymi, kad:

48.1. LVAT sprendime pagrįstai konstatavo, jog AB „LTG Infra“ netinkamai vykdė paraiškų derinimo procesą, tokiu būdu pažeisdamas Taisyklių 24 punktą. Pareiškėjas akcentuoja, kad AB „LTG Infra“ nepagrįstai teigia, jog LVAT sprendimu sukūrė naujas taisykles, kurios nebuvo žinomos Taisyklių 24 punkto taikymo metu, nes jam, kaip viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, turėjo būti žinomos Kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 28 straipsnio 4 dalies nuostatos, įpareigojusios jį užtikrinti nediskriminacinį viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo procesą. AB „LTG Infra“ buvo patikėtos atsakingos funkcijos, t. y. nustatyti viešosios geležinkelių infrastruktūros pralaidumus, sudaryti tarnybinį traukinių tvarkaraštį pagal pateiktas paraiškas bei užtikrinti sklandų šių paraiškų suderinimą, tačiau jis savo funkcijas vykdė tik formaliai ir neužtikrino tinkamo jų įgyvendinimo pagal Direktyvos 2012/34/ES, Kodekso bei Taisyklių reikalavimus. Todėl, pareiškėjo nuomone, LVAT, įvertinęs Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų reikalavimus bei Sprendime Gargždų geležinkelis pateiktus išaiškinimus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

48.2. LVAT sprendime teisingai konstatavo, jog Taisyklių 28 punkte nustatytos prioriteto taisyklės taikymo rezultatas lėmė su Europos Sąjungos teise nesuderinamą rezultatą, kuri turėjo įtakos Sprendimo ir Įsakymo pripažinimui neteisėtais. Pareiškėjas pažymi, kad pritaikius Taisyklių 28 punkte nustatytą prioriteto taisyklę, jam nebuvo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai 2019–2020 m. tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. Be to, Taisyklių 28 punkte nustatyta prioriteto taisyklė suteikė pirmumą vežėjui, kuris ketino vežti krovinius daugiau dienų arba atlikti daugiau važiavimų konkrečiu maršrutu.

Todėl, pareiškėjo vertinimu, prioritetas buvo siejamas su ketinamų vežti krovinių kiekiu, kadangi kuo daugiau krovinių geležinkelio įmonė ketino vežti, tuo daugiau dienų ji šį krovinį vežtų arba atliktų daugiau važiavimų konkrečiu maršrutu. Vadovaujantis minėtu pirmumo kriterijumi, privačios geležinkelio įmonės, norinčios teikti krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas, esant tam tikrai viešosios geležinkelių infrastruktūros daliai perpildytai, neturėjo galimybių gauti joje pajėgumų, nes pajėgumai buvo skiriami tik tai geležinkelio įmonei, kuri tvarkaraščio galiojimu laikotarpiu krovinius ketino vežti daugiau dienų ir daugiau kartų.

Taisyklių 28 punkte nustatyta prioriteto taisykle buvo sukurti patekimo į Lietuvos krovinių vežimo geležinkelių transportu rinką barjerai, nes naujos geležinkelio įmonės, taip pat ir pareiškėjas, nebuvo pajėgios konkuruoti pervežamų krovinių kiekiu su vienintele krovinių vežimo veiklą Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros tinkle vykdančia geležinkelio įmone (duomenys neskelbtini). Taisyklių 28 punktas prioritetą siejo su faktiniu viešosios geležinkelių infrastruktūros panaudojimu ateityje. Taigi, valstybė, nustatydama Taisyklių 28 punktą, diskriminavo privačius vežėjus rinkoje įsitvirtinusio nacionalinio vežėjo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nepagrįstai teisės akte nustatydama nacionaliniam vežėjui pirmenybės teisę vežti krovinius.

Pareiškėjo teigimu, Taisyklių 28 punktas (ar jokia kita Taisyklių nuostata) nenustatė garantijų privatiems vežėjams. Priešingai, Taisyklių 28 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos sąlygos privačių vežėjų diskriminavimui ir ne įleidimui į rinką. Pareiškėjas akcentuoja, kad Taisyklių 28 punkte nustatyta prioriteto taisyklė buvo taikyta, siekiant paskirstyti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus 2017–2018, 2018–2019, 2019–2020 m. tarnybinių traukinių tvarkaraščių galiojimo laikotarpiams.

Pritaikius minėtą prioriteto taisyklę nei vienu nurodytu tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo skirti jo prašyti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai. Dėl to pareiškėjas negalėjo įeiti į geležinkelių transporto rinką Lietuvos Respublikoje ir pradėti vykdyti teisėtos krovinių vežimo veiklos. Pareiškėjo vertinimu, nėra jokių abejonių, jog LVAT sprendime tinkamai įvertino aplinkybes susijusias su Taisyklių 28 punkto taikymu ir užtikrino tinkamą praktikos formavimą.

48.3. LVAT teisingai įvertino Sprendimo atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

Pareiškėjas nurodo, kad LVAT sprendime tinkamai nustatė, jog atsakovo Sprendime nebuvo nurodyta, kaip jis taikė Taisyklių 28 punkte nustatytą prioriteto taisyklę ir pagrįstai konstatavo, kad Sprendime nebuvo pakankamai aiškiai išdėstyti faktiniai jo priėmimo pagrindai bei nenurodyta, kaip konkrečios teisės normos buvo pritaikytos aktualioms faktinėms aplinkybėms. Taip pat LVAT pagrįstai konstatavo, jog atsakovo Sprendimo trūkumai buvo esminiai, sukliudę pareiškėjui suprasti jo teisių ir teisėtų interesų pasikeitimo pagrindus bei efektyviai realizuoti teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Pareiškėjas teigia, kad AB „LTG Infra“ nepateikė jokių argumentų, leidžiančių suabejoti LVAT sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu.

48.4. AB „LTG Infra“ teiginiai, kad LVAT sprendimo išaiškinimais bus pasiremta kitose pareiškėjo inicijuotose bylose ir tai neatitiks atitinkamų Nacionalinio saugumo strategijos, Apsaugos įstatymo, Taisyklių bei Kodekso nuostatų, yra nepagrįsti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad AB „LTG Infra“ teiginius dėl LVAT suformuoto precedento neatitikties minėtiems teisės aktams iš esmės grindžia baime dėl galbūt pareiškėjo reikalavimo atlyginti žalą ateityje. Tačiau žalos atlyginimo klausimas nebuvo bylos dalyku, nes joje buvo keliami klausimai tik dėl Sprendimo ir Įsakymo teisėtumo, ir šiuo aspektu LVAT nagrinėjo bylą bei priėmė sprendimą. Todėl AB „LTG Infra“ teiginiai dėl galbūt pareiškėjo reikalavimo atlyginti žalą LVAT sprendimo pagrindu nėra susiję su byla. Pareiškėjo nuomone, LVAT sprendimu, vadovaudamasis Europos Sąjungos ir nacionaline teise bei atsižvelgdamas į Sprendime Gargždų geležinkelis pateiktus išaiškinimus, teisingai išnagrinėjo bylą, o AB „LTG Infra“ nepateikė jokių argumentų, leidžiančių manyti, jog LVAT sprendimu praktika būtų formuojama klaidinga linkme. Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, pareiškėjas teigia, kad AB „LTG Infra“ nepagrįstais teiginiais bando įsiterpti į teismams priskirtą teisingumo funkcijos vykdymą. Pareiškėjo vertinimu, LVAT tinkamai ir išsamiai įvertino visas bylai reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes bei priėmė objektyvų sprendimą, todėl nėra pagrindo abejoti LVAT sprendimo teisingumu ir teisėtumu.

49. Pasakydamas dėl ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, vadovaudamasis LVAT praktika, ABTĮ nuostatomis, pareiškėjas tvirtina, jog nesutinka su AB „LTG Infra“ argumentais. Pareiškėjas pažymi, kad:

49.1. AB „LTG Infra“ nepagrįstai teigia, jog LVAT sprendimu netinkamai taikė Taisyklių 24 punktą. Pareiškėjas nurodo, kad AB „LTG Infra“ nevedė Taisyklių 24 punkte nustatytos derinimo procedūros, kadangi (duomenys neskelbtini) atsisakė dalyvauti derinimo procedūroje. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, kuriam tenka pareiga suderinti gautas paraiškas ir siekti jas patenkinti, šios pareigos nevykdė ir apsiribojo tik formaliu susirašinėjimu, kurio nepakako, kad tinkamai būtų įvertintos galimybės patenkinti visas gautas paraiškas.

Dėl AB „LTG Infra“ netinkamo paraiškų derinimo procedūros vedimo, pareiškėjui nebuvo skirti prašyti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai. Pareiškėjo teigimu, AB „LTG Infra“ nepagrįstai tvirtina, jog nežinojo apie tai, kad privalėjo dėti maksimalias pastangas suderinti gautas paraiškas pagal Taisyklių 24 punktą ir Direktyvos 2012/34/ES reikalavimus, nes Direktyvos 2012/34/ES nuostatos į nacionalinę teisę turėjo būti perkeltos iki 2015 m. birželio 16 d., be to, Direktyvos 2012/34/ES 10 straipsnio 1 dalis, 39 straipsnio 1 dalis aiškiai nustatė, jog viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo paskirstyti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, laikydamasis nediskriminavo principo.

AB „LTG Infra“ netinkamas paraiškų derinimo proceso vedimas lėmė pareiškėjo diskriminavimą (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Taigi, LVAT sprendime teisingai įvertino Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų reikalavimus bei pagrįstai vadovavosi pateiktu ESTT Sprendimu Gargždų geležinkelis, kuriame buvo nurodyta, kad Taisyklių 24 punktas buvo taikytas netinkamai. Pareiškėjo vertinimu, AB „LTG Infra“ nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių, jog Taisyklių 24 punktas buvo taikytas netinkamai, taip pat nepateikė argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, jog Taisyklių 24 punktas buvo pažeistas.

Pareiškėjo įsitikinimu, LVAT, aiškindamas Taisyklių 24 punktą vadovavosi tiek Direktyvos 2012/34/ES, tiek nacionalinių teisės aktų reikalavimais bei ESTT Sprendimu Gargždų geležinkelis, todėl nepadarė materialiosios teisės normos pažeidimo, o AB „LTG Infra“ pateikė tik abejones, kurios iš esmės yra susijusios su baimėmis dėl galbūt kilsiančio ginčo ateityje dėl žalos atlyginimo pareiškėjui. AB „LTG Infra“ pateikti teiginiai nesudaro pagrindo pripažinti, jog LVAT sprendime buvo padaryta klaida dėl Taisyklių 24 punkto taikymo ir kad tokia klaida būtų buvusi esminė.

Vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, pareiškėjo vertinimu, nesudaro pagrindo procesui atnaujinti.

49.2. AB „LTG Infra“ nepagrįstai teigia, jog LVAT sprendime padarė Taisyklių 28 punkto aiškinimo pažeidimą. Pareiškėjas pažymi, kad Taisyklių 28 punkte nustatyta prioriteto taisyklė neatitiko Direktyvos 2012/34/ES reikalavimų, kadangi joje nustatytas teisinis reguliavimas protegavo rinkoje jau veikiantį vežėją, ir kaip konstatavo LVAT sprendime, nesuteikė jokių garantijų naujiems dalyviams, o tai reiškia, kad minėtos prioriteto taisyklės taikymo rezultatas buvo žinomas dar iki jos realaus pritaikymo – naujiems rinkos dalyviams buvo neįmanoma konkuruoti su rinkoje įsitvirtinusiu vežėju pervežamų krovinių apimtimis ir intensyvumu, todėl pajėgumai buvo paskiriami rinkoje jau veikiančiam vežėjui.

Pareiškėjo teigimu, 2019 m. gruodžio 8 d. Taisyklių 28 punkte įtvirtinta prioriteto taisyklė neteko teisinės galios, 2020 m. balandžio 10 d. įsigaliojus Įsakymo dėl pajėgumų skyrimo nustatytiems prioriteto kriterijams. Pareiškėjas akcentuoja, kad iki tol galiojusi Taisyklių 28 punkte įtvirtinta prioriteto taisyklė neatitiko Direktyvos 2012/34/ES reikalavimų, ji buvo diskriminuojanti naujus vežėjus ir neužtikrinanti objektyvaus pajėgumų paskirstymo pareiškėjams. Aplinkybę, jog Lietuvos Respublikoje nustatyta prioriteto taisyklė neatitiko Direktyvos 2012/34/ES reikalavimų, patvirtina, tai kad Europos Komisija 2021 m. vasario 18 d. pradėjo oficialią pažeidimo procedūrą prieš Lietuvos Respubliką dėl netinkamo Direktyvos 2012/34/ES nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę, kiek tai susiję su neteisėtu prioriteto taisyklių nustatymu perpildytos viešosios geležinkelių infrastruktūros atveju.

Pareiškėjo įsitikinimu, AB „LTG Infra“ nepagrindė teismų praktikoje suformuotų taisyklių, kad LVAT sprendime padarė materialinės teisės pažeidimą, t. y. nepateikė jokių argumentų, kad buvo padarytas materialinės teisės pažeidimas, taikant Taisyklių 28 punktą, kad šis pažeidimas buvo akivaizdus ir kad toks pažeidimas buvo esminis. LVAT sprendime, vertindamas Taisyklių 28 punkto taikymo viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo 2019–2020 m. tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui teisėtumą, tinkamai atsižvelgė į Direktyvos 2012/34/ES, nacionalinių teisės aktų reikalavimus bei ESTT Sprendimo Gargždų geležinkelis išaiškinimus, todėl tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines bei teisines aplinkybes ir konstatavo Europos Sąjungos teisės pažeidimą, susijusį su Taisyklių 28 punkto taikymu.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad AB „LTG Infra“ bando ginčyti ne LVAT sprendime pateiktus išaiškinimus, susijusius su Taisyklių 28 punkto taikymu, tačiau kelia klausimą dėl savo galimos atsakomybės, nenustačius naujiems rinkos dalyviams garantijų, t. y. keliami klausimai dėl AB „LTG Infra“ atsakomybės dydžio ir galimo žalos atlyginimo, kurie nėra susiję su byla.

50. Pareiškėjo vertinimu, AB „LTG Infra“ nepagrįstai siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo, neatsižvelgdamas į proceso atnaujinimo instituto reikšmę ir išimtinumą. Vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktika, pareiškėjas akcentuoja, jog AB „LTG Infra“ neįrodė, kad yra aplinkybės, dėl kurių egzistuotų poreikis pasinaudoti išimtine priemone administraciniame procese, o AB „LTG Infra“ tikslai dėl proceso atnaujinimo prieštarauja teisinės valstybės, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams bei ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatytiems principams.

51. Atsakovas atsiliepime į prašymą palaiko trečiojo suinteresuoto asmens AB „LTG Infra“ prašymą.

52. Atsakovas pakartoja faktines bylos aplinkybes, AB „LTG Infra“ prašyme nurodytus argumentus ir papildomai nurodo, kad tiek OAO „Belaruskalij“, tiek jos generaliniam direktoriui U. J. I. yra taikomos Europos Sąjungos ribojamosios priemonės (sankcijos) – jie įtraukti į 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos Reglamento (ES) 765/2006 „Dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą“ (toliau – ir Reglamentas) I priedą. Vadovaudamasis Reglamento 2 straipsniu, atsakovas akcentuoja, kad neišnagrinėtose administracinėse bylose Nr. eA-208-822/2024, Nr. eA-210-822/2024 ir Nr. eI3-309-816/2024 priimtų sprendimų pasekmė – reikalavimas Lietuvos valstybei atlyginti žalą – sukeltų sankcijų pažeidimo riziką dėl netiesioginio lėšų suteikimo su pareiškėju susijusiems sankcionuotiems asmenims.

53. Atsakovas pažymi, kad priimdamas Sprendimą atsisakyti skirti pajėgumus pareiškėjui vadovavosi pareiškėjo Paraiškoje pateiktais duomenimis ir informacija apie ketinamus vykdyti vežimus bei galiojančiu reguliavimu, t. y. Taisyklių 28 punktu, ir skyrė pajėgumus tam pareiškėjui, kuris paprašė daugiau važiavimų atitinkamu maršrutu. Atsakovas akcentuoja Sprendime Gargždų geležinkelis pateiktus išaiškinimus (žr. šios nutarties 31 p.) ir LVAT sprendime padarytą išvadą (žr. šios nutarties 37.2. p.), kuri iš esmės reiškia, kad jis turėjo skirti pajėgumus pareiškėjui nepaisant to, kad jis prašė mažiau važiavimų nei kitas pareiškėjas. Kitaip tariant, atsakovas turėjo nesivadovauti galiojančiomis Taisyklėmis ir jose įtvirtinta prioriteto taisykle vien todėl, kad pareiškėjas buvo „naujas dalyvis“.

54. Atsakovas akcentuoja, kad nei Taisyklės, nei joks kitas pajėgumų skyrimą reglamentuojantis teisės aktas nenumatė, kad esant kelių pareiškėjų konfliktuojančioms paraiškoms jis privalo skirti pajėgumus „naujam“ dalyviui. Be kita ko, nei Taisyklės, nei joks kitas pajėgumų skyrimą reglamentuojantis teisės aktas nenustatė, kad prioriteto taisyklė bus taikoma naujų dalyvių nenaudai. Taigi, atsakovas, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais negalėjo priimti kitokio sprendimo, nei priimtas Sprendimas atsisakyti skirti pajėgumus.

55. Atsakovas pritaria AB „LTG Infra“ argumentams ir mano, kad tiek AB „LTG Infra“ prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek atsiliepime pateikti argumentai, leidžia abejoti LVAT sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl byla turi būti atnaujinta vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2, 10 ir 12 punktuose nustatytais pagrindais.

56. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „LTG Infra“ 2024 m. rugsėjo 5 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl pareiškėjo atsiliepime nurodytų argumentų, kuriais jis siekia pateikti tikrovės neatitinkančią, klaidinančią informaciją bei suklaidinti teismą, ir prašo prijungti jo rašytinius paaiškinimus prie administracinės bylos Nr. eP-5-815/2025 bei atsižvelgti į juos nagrinėjant bylą.

57. AB „LTG Infra“ teigimu, pareiškėjo teiginiai prieštarauja teisinei aplinkai, yra klaidinantys bei neatitinkantys faktinių aplinkybių, o tai, jo nuomone, gali turėti įtakos teisingam administracinės bylos Nr. eP-5-815/2025 išnagrinėjimui. AB „LTG Infra“ nurodo, kad:

57.1. Pareiškėjo akcininku ir valdymo organo nariu yra subjektas, kuris, vadovaujantis Komisijos išvadomis, kurių teisėtumą ir pagrįstumą patvirtino LVAT, yra susijęs su Baltarusijos Respublikos autoritariniu režimu.

57.2. Komisijos rekomendacijos pareiškėjui nustatytos dėl keliančių riziką nacionaliniam saugumui jo sąsajų su Baltarusijos Respublikos autoritariniu režimu, galioja ir vykdytinos (taip pat ir 2023–2024 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu), o apie tai pareiškėjas yra tinkamai informuotas (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini).

57.3. Pareiškėjas Paraiškoje skirti pajėgumus byloje nagrinėtinu tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui bei su Paraiška susijusiuose raštuose nenurodė, kad planuoja pajėgumus naudoti OAO „Belaruskalij“ krovinių vežimui. AB „LTG Infra“ pažymi, kad bylai aktualiu tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui reikalavimus paraiškų skirti pajėgumus turiniui nustatė atsakovo 2018 m. kovo 30 d. įsakymas Nr. 2BE-123, pagal kurį informacija apie krovinio gamintoją, siuntėją ar gavėją neturėjo būti nurodoma, o maršruto (pradinės ir galinės geležinkelio stočių) nurodymas nereiškia krovinio siuntėjo ir (ar) gavėjo nurodymo ir to, kad vien iš maršruto AB „LTG Infra“ turėjo nuspėti krovinio gamintoją, siuntėją ar gavėją. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) rašte nurodė, tik krovinių rūšis pagal bendrosios krovinių nomenklatūros kodus, tačiau krovinių kodai apibūdina tik patį krovinį, bet nesuteikia informacijos apie krovinio gamintoją, siuntėją ar gavėją. Be to, ESTT Sprendime Gargždų geležinkelis nurodė, kad infrastruktūros valdytojas neprivalo tikrinti, kokius krovinius planuoja vežti pareiškėjai. Taigi, pareiškėjas nebuvo nurodęs, kad planavo vežti OAO „Belaruskalij“ krovinius, o AB „LTG Infra“ neturėjo pareigos žinoti ir (ar) tikrinti nei krovinio rūšies, nei kovinio gamintojo, siuntėjo ir (ar) gavėjo.

57.4. Komisija 2019–2020 m. tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu nepasisakė, ar pareiškėjas (ne)atitinka nacionalinio saugumo interesų. AB „LTG Infra“ nuomone, kadangi jis ir atsakovas neturėjo (ir neturėjo pareigos turėti) pagrįstų duomenų, kad pareiškėjas pajėgumų prašė OAO „Belaruskalij“ kroviniams vežti, Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo atitiktiems nacionalinio saugumo interesams – (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjo teiginiai, kad Komisija nenustatė jokių rizikų nacionaliniam saugumui, yra spekuliatyvūs ir neatitinkantys faktinių aplinkybių.

57.5. LVAT patvirtintos Komisijos išvados, jog pareiškėjo (per akcininką) ryšiai kelia riziką nacionaliniam saugumui, yra su byla susijusios esminės aplinkybės. AB „LTG Infra“ įsitikinimu, pareiškėjo teiginiai neatitinka nei teisinio reguliavimo, nei Komisijos nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų. AB „LTG Infra“ akcentuoja, jog pareiškėjas atsiliepime pripažįsta, kad byloje jokia apimtimi nebuvo keliamas klausimas dėl jo ar su juo susijusių asmenų atitikties nacionalinio saugumo interesams, bet ne todėl, kad Komisija neva buvo išreiškusi savo sprendimą, o todėl, jog nebuvo pagrįstų duomenų dėl galimų rizikų nacionalinio saugumo interesams. AB „LTG Infra“ pažymi, kad turi egzistuoti bent tikimybė, jog bylos nagrinėjimo metu įvertinus nacionaliniam saugumui pareiškėjo keliamas rizikas, byloje galėtų būti priimtas kitas sprendimas, o šiuo atveju, tokia tikimybė neabejotinai egzistuoja, nes pareiškėjo ryšiai, pripažinti keliančiais riziką nacionaliniam saugumui, egzistavo bylos nagrinėjimo, Paraiškos skirti pajėgumus teikimo bei Sprendimo atsisakyti skirti pajėgumus pareiškėjui priėmimo metu. Be to, LVAT sprendimo pasekmė – pareiškėjo reikalavimas AB „LTG Infra“, atsakovui bei, tikėtina, už byloje vertintinų teisės aktų priėmimą atsakingiems teisėkūros subjektams, t. y. Lietuvos valstybei plačiąja prasme, atlyginti žalą, kurios galutiniu naudos gavėju per pareiškėjo akcininką ir jo keliančius riziką nacionaliniams saugumui ryšius su OAO „Belaruskalij“ būtų priešiškas Lietuvos valstybei Baltarusijos Respublikos autoritarinis režimas. AB „LTG Infra“ įsitikinimu, reikalavimas Lietuvos valstybei atlyginti žalą sukeltų ir sankcijų pažeidimo riziką dėl netiesioginio lėšų suteikimo su pareiškėjo akcininku susijusiems sankcionuotiems asmenims.

57.6. LVAT sprendimas lemia naujas paraiškų dėl tų pačių pajėgumų derinimo ir skyrimo taisykles, kurių nenumatė tuo metu galiojantys ir privalomai taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai. AB „LTG Infra“ vertinimu, Direktyva 2012/34/ES nėra tiesioginio taikymo aktas, ir bet kuriuo atveju jis neturėjo pareigos tiesiogiai taikyti jos nuostatų (kaip kad bando aiškinti pareiškėjas). Pareiškėjas klaidinai teigė, jog Taisyklių 28 punkte įtvirtinta prioriteto taisyklė neteko teisinės galios įsigaliojus Įsakymo dėl pajėgumų skyrimo nustatytiems prioriteto kriterijams, nes tai reiškia, kad Taisyklių 28 punkte įtvirtinta prioriteto taisyklė neatitiko Direktyvos 2012/34/ES reikalavimų. AB „LTG Infra“ teigimu, pareiškėjas ignoruoja faktą, jog minėto įsakymo 2.7 ir 2.8 punktų redakcijoje, galiojusioje 2020–2021 m., 2021–2022 m. ir 2022–2023 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais, įtvirtintos prioriteto taisyklės iš esmės atitinka Taisyklių 28 punkte nustatytos prioriteto taisyklės esmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IX. 58. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „LTG Infra“ siekia atnaujinti procesą LVAT sprendimu užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-209-968/2024 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2, 10 ir 12 punktus.

59. Teisėjų kolegija, prieš pasisakydama dėl prašyme atnaujinti procesą išdėstytų argumentų, pirmiausiai pažymi, kad proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.

60. Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės procedūros, yra pasisakęs ir EŽTT, kuris išaiškino, kad teisinis tikrumas suponuoja res judicata principo laikymąsi ir vykdymą. Šis principas sukuria draudimą ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turint tikslą iš naujo nagrinėti bylą. Aukštesnės instancijos teismų galia peržiūrėti sprendimus turi būti siejama tik su tikslu ištaisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomą teisingumą, bet ne iš naujo nagrinėti bylą. Sprendimo peržiūrėjimo mechanizmas neturėtų būti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, vien tik galimi keli požiūriai į vieną situaciją nėra sprendimo peržiūrėjimo pagrindas. Išimtys galimos tik tais atvejais, kai tai nulemia ypatingos ir įtikinamos aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimus bylose Varnienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42916/04); Ryabykh prieš Rusiją (pareiškimo Nr.52854/99); kt.).

61. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Kot prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 20887/03). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 13151/04)). Be to, teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas, tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 40713/04)).

62. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018; kt.).

63. Akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.

64. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P166/2011; kt.).

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu

65. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-120-822/2015; 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-14-602/2024 ir kt.).

66. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje administracinėje byloje. Tais atvejais, kai pareiškėjas gauna ar suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, tai tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad procesui atnaujinti nepakanka vien pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-16-520/2020).

67. AB „LTG Infra“ prašyme atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu nurodo, kad esminė naujai paaiškėjusi aplinkybė yra pareiškėjo ir jo pagrindinio akcininko turimi ryšiai su Baltarusijos Respublika, kurie pripažinti keliančiais riziką nacionalinio saugumo interesams, egzistavę Paraiškos pateikimo ir Sprendimo atsisakyti skirti pajėgumus priėmimo metu. AB „LTG Infra“ teigimu, jei LVAT būtų įvertinęs riziką nacionalinio saugumo interesams keliančius pareiškėjo ryšius, tai nebūtų priėmęs LVAT sprendimo, kurio pasekmės prieštarauja Lietuvos Nacionalinio saugumo strategijai, Apsaugos įstatymui bei Kodeksui. Be to, AB „LTG Infra“ vertinimu, LVAT sprendimo pasekmė gali būti žalos atlyginimas autoritariniam Baltarusijos Respublikos rėžimui.

68. Teisėjų kolegija, įvertinusi AB „LTG Infra“ prašyme nurodytą naujai paaiškėjusią esminę aplinkybę ir pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad AB „LTG Infra“ nurodyta aplinkybė ir pateikti įrodymai neatitinka pirmiau nurodytų kriterijų, kuriems esant yra nustatoma, jog AB „LTG Infra“ nurodoma aplinkybė egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį, tačiau nebuvo ir negalėjo būti žinoma AB „LTG Infra“ bylos nagrinėjimo metu ir apie šią aplinkybę AB „LTG Infra“ sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; ši aplinkybė turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šią aplinkybę, galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis. Tokia išvada darytina išanalizavus faktines bylos aplinkybes, LVAT sprendimo turinį, AB „LTG Infra“ prašyme ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, argumentus bei pateiktus įrodymus, pareiškėjo atsiliepime į prašymą nurodytas aplinkybes, argumentus bei pateiktus įrodymus, atsakovo atsiliepime į prašymą nurodytus argumentus. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad AB „LTG Infra“ prašymą atnaujinti procesą aptariamu pagrindu iš esmės grindžia deklaratyviais teiginiais, selektyviai atrinktais duomenimis, suteikiant jiems klaidingą prasmę, juos savaip interpretuojant bei pateikiant naujus argumentus ir naujai sugalvotas versijas. Iš AB „LTG Infra“ prašymo turinio akivaizdu, kad jis nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis ir teisės aiškinimu, taigi siekia pakartotinės apeliacijos.

69. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nei vienas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte, įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas neleidžia atnaujinti proceso vien tam, jog būtų iš naujo peržiūrėtos, įvertintos ir ištirtos bylos aplinkybės, t. y. kad dar kartą byla būtų išnagrinėta apeliacine tvarka. Administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir kartu teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui.

70. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad AB „LTG Infra“ nurodomos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, dėl kurių galėjo būti priimtas kitoks apeliacinės instancijos teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

71. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: pirma, nustatomas materialiosios teisės normos pažeidimas ją taikant; antra, nustatytas pažeidimas akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Materialiosios teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtintą abstrakčią elgesio taisyklę (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010; 2011 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-119/2011).

72. Vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, pirmiausiai pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą aptariamu pagrindu, turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą.

73. Taigi, aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, kas reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., LVAT 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-143/2010; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012 ir kt.).

74. AB „LTG Infra“, siekdamas proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, teigia, kad LVAT netinkamai taikė Taisyklių 24 punktą, kuris nustato derinimo procedūrą, kadangi LVAT sprendimu sukūrė visiškai naujus bei Sprendimo Gargždų geležinkelis ar Taisyklių neatitinkančius reikalavimus AB „LTG Infra“, kurie iki LVAT sprendimo priėmimo dienos nebuvo nei žinomi Europos Sąjungos lygiu, nei taikomi, ir tokiu aiškinimu sukėlė potencialiai neigiamas pasekmes tiek jam, tiek valstybei, be to, Taisyklių 24 punktas nenumatė derinimo proceso tvarkos, o iki Sprendimo Gargždų geležinkelis ir LVAT sprendimo priėmimo AB „LTG Infra“ negalėjo ir neturėjo žinoti, jog derinimo procedūra turi vykti taip, kaip išaiškino ESTT, o juolab LVAT. AB „LTG Infra“ taip pat tvirtina, kad LVAT netinkamai aiškino Taisyklių 28 punktą, įtvirtinantį prioriteto taisyklės taikymą, kadangi LVAT sprendimu panaikinus Sprendimą ir Įsakymą, atsakovui dėl to kyla neigiamos pasekmės neatsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu iki minėtų sprendimų tokios su prioriteto taisyklės ir garantijų naujam dalyviui suteikimu ir taikymu susijusios teisės normos neegzistavo. Tokiu būdu LVAT sprendimu sukūrė teisinio neapibrėžtumo situaciją.

75. Nagrinėjamu atveju, įvertinus AB „LTG Infra“ prašyme nurodytus argumentus, dėl, jo teigimu, apeliacinės instancijos teismo padarytų pažeidimų, teisėjų kolegija pažymi, kad AB „LTG Infra“ iš esmės nenurodė jokių akivaizdžių aplinkybių, jog buvo padarytas materialiosios teisės normų pažeidimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, AB „LTG Infra“ prašyme pateikia tik savo subjektyvų vertinimą, kaip byloje turėtų būti aiškinamos ir taikomos aktualios teisės normos bei vertinami įrodymai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad AB „LTG Infra“ nepateikė akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikydamas, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį, o prašyme nurodyti argumentai nepatvirtina esminio materialiosios teisės normos pažeidimo akivaizdumo. Prašymu dėl proceso atnaujinimo AB „LTG Infra“ iš esmės siekia revizuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu įvertintas aplinkybes ir įrodymus, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ir ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

76. Išanalizavus AB „LTG Infra“ prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad AB „LTG Infra“ iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, jog nesutinka su LVAT atliktu įrodymų vertinimu, teisės aiškinimu ir taikymu bei priimtu procesiniu sprendimu, tačiau, kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014 ir kt.).

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu

77. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Taigi, šis proceso atnaujinimo pagrindas yra siejamas su administracinių teismų vienodos praktikos formavimu. Prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-10/2012).

78. Nagrinėjamu atveju AB „LTG Infra“ prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu grindžia argumentais, jog LVAT sprendimas lemia ydingos, Lietuvos Nacionalinio saugumo strategijai ir įstatymams prieštaraujančios teismų praktikos formavimą, taip pat egzistuoja rizika, kad teismai, nagrinėdami bylas pagal pareiškėjo skundus dėl atsakovo ir (ar) AB „LTG Infra“ priimtų sprendimų atsisakyti skirti pajėgumus pareiškėjui 2017–2018, 2018–2019, 2020–2021 ir 2021–2022 m. tarnybinių traukinių tvarkaraščių galiojimo laikotarpiais, kurios yra sustabdytos, atnaujinę jų nagrinėjimą vadovausis išimtinai LVAT sprendimu kaip precedentu ir priims sprendimus, kurie reikš, jog pajėgumai turėjo būti skirti pareiškėjui, kurio ryšiai kelia riziką nacionalinio saugumo interesams, o tai neatitiktų teisės aktų.

79. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašydamas atnaujinti procesą nurodytu pagrindu, t. y. jog teismų praktika formuojama klaidinga linkme, AB „LTG Infra“ turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika aktualiu klausimu yra nevienoda, o byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba ji formuojama klaidinga linkme. Nagrinėjamu atveju AB „LTG Infra“ nenurodė nei vienos išnagrinėtos administracinės bylos, kurioje būtų suformuota kitokia teismų praktika arba ji būtų formuojama klaidinga linkme, o prašyme nurodyti argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti procesą aptariamu pagrindu. Pabrėžtina, kad siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, procesas administracinėje byloje turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes, priešingu atveju, nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-54/2010; kt.).

80. Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja LVAT (ABTĮ 15 str. 1 d.), o tai reiškia, kad sprendžiant ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, turi būti vertinama LVAT praktika administracinėse bylose. Be to, vertinant, ar nėra pagrindo atnaujinti procesą, svarbi teisės normos aiškinimo bei taikymo praktika, buvusi teismo sprendimo priėmimo metu, o ne atsiradusi vėliau (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-92-520/2015).

81. Nagrinėjamu atveju analogiško pobūdžio bylos teismuose anksčiau nebuvo nagrinėjamos ir pareiškėjas nėra nurodęs jokio LVAT procesinio sprendimo, kuris būtų priimtas analogiško pobūdžio byloje, todėl nėra pagrindo spręsti, kad administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, o byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo nukrypta nuo suformuotos vieningos administracinių teismų praktikos.

82. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

Dėl AB „LTG Infra“ prašymo ir su prašymu pateikiamų dokumentų konfidencialumo

83. AB „LTG Infra“ prašyme atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-209-968/2024 prašo pateiktus priedus Nr. 4–7 laikyti konfidencialiais.

84. AB „LTG Infra“ teigia, kad vadovaujantis Kodekso 242 straipsnio 5 dalimi ir 291 straipsnio 12 dalimi, ABTĮ 49 straipsnio 2 dalimi, jis turi užtikrinti, jog informacija, susijusi su esminėmis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijomis, būtų konfidenciali, taip pat saugoti pareiškėjų, komercines ir profesines paslaptis. Tvirtina, kad visa informacija, susijusi su pajėgumų skyrimu, laikoma konfidencialia ir priskirtina AB „LTG Infra“ konfidencialios informacijos sąrašo 8.4–8.14 punktams. AB „LTG Infra“ vertinimu, pateiktame prašyme ir prieduose yra minimų asmenų komercinės informacijos, kuri taip pat priskiriama AB „LTG Infra“ konfidencialiai informacijai, todėl siekiama užtikrinti minėtų asmenų teisėtų interesų apsaugą bei Kodekso nuostatų įgyvendinimą.

85. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 49 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis arba institucija, teikianti teismui dokumentus ar medžiagą, kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Dėl to teismas priima nutartį. Taigi, šioje teisės normoje nustatyti atvejai, kai bylos nagrinėjimo metu teismui pateikiamų dokumentų viešumas ir teisė su jais susipažinti yra ribojami.

86. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs (žr., pvz., 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-193-552/2018; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-314-415/2021; kt.), kad teismas, gavęs proceso šalies prašymą dėl byloje pateiktos informacijos saugumo užtikrinimo bylos nagrinėjimo metu, visų pirma turėtų spręsti, ar pateikta informacija laikytina saugotina, ar yra pagrindas visą ar dalį pateiktos informacijos laikyti nevieša. Jeigu teismas nustato tokios apsaugos būtinumą, jis turėtų spręsti dėl bylos neviešumo apimties. Pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui. Vien informacijos, kuri vienos iš proceso šalių įvardijama ar pagal ginčo šalių sudarytus susitarimus laikytina konfidencialia, pateikimas teismui, neįvertinus, ar šioje informacijoje esanti informacija sudaro valstybės, tarnybos, komercinę ar kitokią paslaptį nėra pakankamas pagrindas laikyti šią medžiagą nevieša.

87. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, LVAT praktiką, AB „LTG Infra“ argumentus, prašomos pripažinti konfidencialia medžiagos turinį, sprendžia, kad yra tikslinga tenkinti AB „LTG Infra“ prašymą ir pripažinti jo prašymo priedus Nr. 4–7 konfidencialiais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

88. Pareiškėjas 2025 m. kovo 4 d. pateikė prašymą priteisti jo naudai 3 339,60 Eur (su PVM) dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į AB „LTG Infra“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-209-968/2024 parengimą. Atmetus AB „LTG Infra“ prašymą atnaujinti procesą, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas patirtoms išlaidoms pagrįsti pateikė 2024 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūrą Nr. NL 307/2024, iš kurios matyti, kad už atsiliepimo į AB „LTG Infra“ prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą administracinėje byloje Nr. eP-5-815/2025 prašoma atlyginti 3 339,60 Eur (su PVM). Mokėjimo realumą patvirtina pateiktas 2024 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo nurodymas.

89. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 1 punktą, šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo (toliau – advokatas) teikiamą pagalbą (toliau – teisinės paslaugos) maksimalų dydį.

90. Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, jog, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

91. Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyta, kad už kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikytinas koeficientas – 0,4. Pareiškėjo atsiliepimas į AB „LTG Infra“ prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2024 m. liepos 9 d., o mokėjimas, kaip minėta, atliktas 2024 m. rugsėjo 11 d. Nagrinėjamu atveju aktualus 2024 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris tuo metu buvo 2 161 Eur. Taigi, maksimali priteistina suma už suteiktą teisinę paslaugą (atsiliepimo į AB „LTG Infra“ prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eP-5-815/2025 parengimas) atitinkamai galėtų būti 864,40 Eur (2 161 Eur x 0,4).

92. Pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos dėl atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus ir nenustačiusi pagrindo priteisti sumą, viršijančią Rekomendacijose nustatytą maksimalią sumą, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkina iš dalies ir iš AB „LTG Infra“ pareiškėjo naudai priteisia 864,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

93. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad AB „LTG Infra“ prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atsisakytina atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-209-968/2024 (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „LTG Infra“ prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-209-968/2024 netenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „LTG Infra“ prašymo atnaujinti procesą priedus Nr. 4–7 pripažinti konfidencialiais.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-209-968/2024 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, akcinė bendrovė „LTG Infra“) dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Gargždų geležinkelis“ iš trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „LTG Infra“ 864,40 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis eurus keturiasdešimt centų) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis