3eeebcea-49c9-421d-a6d2-7ea230372e60 · Vilniaus apygardos teismas

Nr                                                                                                                                               Nuorašas Nr. 1S-461-66/2011                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.1.4. (S)                                   VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2011 m. rugpjucio 3 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Teresele Kazlauskiene,sekretoriaujant Mariui Frejeriui,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,              viešame teismo posedyje išnagrinejusi pareiškejo K.

K. skunda del Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo 2011-07-05 nutarties, kuria netenkintas K. K. skundas del LR Generalines prokuraturos 2011-06-15 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo, n u s t a t e:             2011-05-23 LR Generalineje prokuraturoje buvo gautas K. K. pareiškimas del galimai padarytos nusikalstamos veikos, kuriame buvo nurodyta, kad baudžiamosios bylos nagrinejimo metu kaltinamasis K. K. gavo pranešima del teisiamojo posedžio. Pranešime nurodyta, kad byla nagrineja teisejas O.

R., taciau pareiškejas mane, kad pranešimas surašytas ne teisejo O. R., o teisejo A. V.. Pareiškejas K. K. praše išsiaiškinti, ar teisejo A. V. veiksmuose nera nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d. sudeties požymiu, jiems esant praše pradeti jo atžvilgiu ikiteismini tyrima.2011-06-15 LR Generalines prokuraturos prokurore L. Beinaryte nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo teisejo A. V. atžvilgiu, nepadarius veikos, turincios nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 1 d. požymiu.Nesutikdamas su minetu nutarimu, pareiškejas skundu K.

K. kreipesi i Vilniaus miesto 1 apylinkes teisma. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011-07-05 nutartimi pareiškejo skundas atmestas.Skundu K. K. prašo panaikinti apylinkes teismo nutarti. Skunde pareiškejas nurodo, kad prokurore ir apylinkes teismas nagrinejo nusikalstama veika sukeltas pasekmes, nors dokumentu klastojimas yra formalios sudeties nusikalstama veika ir laikoma atlikta nuo veiksmu atlikimo, o sukeltos pasekmes neturi jokios reikšmes. Taip pat skunde nurodoma, kad teismas visiškai ignoravo pareiškejo nurodyta del nutarima priemusios prokurores šališkumo.

Pareiškejas nurodo, kad A. V. pavaldume anksciau dirbusi prokurore, kuriai galimai net buvo skirti tam tikri paskatinimai iš A. V. puses, negalejo objektyviai išnagrineti jo pareiškimo ir nešališkai priimti nutarima. Taip pat nebuvo aiškintasi, ar parašas yra A. V. tipo, ar bandyta atkartoti kito teisejo parašo autentiškuma. Nutartyje nepasisakyta del pareiškejo argumento, jog priimant nutarima remtasi tik sekretores parodymais, kurie galimai yra neobjektyvus.Teismo posedyje prokurore prašo skunda atmesti. Pareiškejo K.

K. skundas atmestinas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. nustatyta, kad ikiteismini tyrima organizuoja ir jam vadovauja, valstybini kaltinima baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuroras istatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenes bei valstybes teises bei teisetus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas yra nepriklausomas, ir klauso tik istatymo. Ši konstitucine nuostata perkelta i LR BPK 164 str. 1 d. Aukštesnes instancijos teismas pažymi, jog BPK 168 str. 1 dalyje nustatyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas, gaves skunda, pareiškima ar pranešima, o reikiamais atvejais – ir ju patikslinima, atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, jog baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Lietuvos Respublikos prokuraturos istatymo 12 str. 3 d. nustatyta, kad pradeti ikiteismini tyrima del prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras. Aukštesnes instancijos teismas taip pat pažymi, jog Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-11 isakymu Nr. I-110 patvirtintu „Rekomendaciju del ikiteisminio tyrimo pradžios ir ju registravimo tvarkos“ 29 punkte nustatyta, kad gaves skunda, pareiškima arba pranešima apie nusikalstama veika, kuria galimai padare asmuo, kurio atžvilgiu ikiteismini tyrima pagal istatymus gali pradeti tik generalinis prokuroras ar (ir) generalinio prokuroro pavaduotojas, prokuroras išnagrineja toki skunda ir nustates, kad yra pagrindas pradeti ikiteismini tyrima, visa surinkta medžiaga su išvada perduoda generaliniam prokurorui arba generalinio prokuroro pavaduotojui priimti sprendima del ikiteisminio tyrimo pradejimo.

Prokuroras, nustates, jog tokiame skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstama veika nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 straipsnyje nustatytos aplinkybes, priima nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima.Iš pateiktu duomenu matyti, kad Vilniaus miesto 2 apylinkes teime nagrinejama baudžiamoji byla, kurioje K. K. bei M. M. kaltinami pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. Advokatui A. M. išsiustame pranešime del nagrinejamos bylos posedžio datos pasiraše teisejas A. V., nors pranešime nurodyta teisejo O.

R. pavarde. Buvo apklausta posedžiu sekretore J. D., kuri patvirtino, jog pranešima A. M. pasiraše teisejas A. V.. Ši sekretore taip pat nurode, kad yra nuolatine teisejo O. R. sekretore, pranešima raše ant seno lydrašcio pavyzdžio ir nepastebejo, kad nepakeite teisejo pavardes. Tai, kad pranešime nurodyta ne teisejo A. V., o teisejo O. R. pavarde, vertintina kaip technine klaida.LR BK 300 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybe numatyta tam, kas pagamino netikra dokumenta, suklastojo tikra dokumenta arba žinomai netikra ar žinomai suklastota tikra dokumenta laike, gabeno, siunte, panaudojo ar realizavo.

LR BK 300 str. išdestyta teises norma saugoja valdymo tvarka nuo dokumentu suklastojimo. Baudžiamajame istatyme nepateikta dokumento savoka, taciau teismu praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, itvirtinantis juridine reikšme turincia informacija, kuri pagal savo pobudi ir reikšme yra teises, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo irodymas, taip pat juridiniu faktu ar juridine reikšme turinciu aplinkybiu irodymas (kasacines nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008). Pagal BK 300 straipsni dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (nutartis Nr. 2K-290/2008).

Atskleidžiant BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, svarbu nustatyti kaltinamo asmens veiksmu apimti, konkreciai ivardyti, kuo šie veiksmai pasireiške suklastojant bei panaudojant kaltinime nurodyta dokumenta. Dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeiciamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Kadangi nusikaltimo sudetis formalioji, baigtumui pakanka tik pacios veikos atlikimo. Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei yra budinga tiesiogine tycia. Tai reiškia, kad pagamindamas netikra ar klastodamas tikra dokumenta, ji panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojinga nusikalstamos veikos pobudi ir nori taip veikti.

Taigi irodinejimo procese butina nustatyti tiesiogine tycia, kad atliekant klastojimo veiksmus kaltininkas suvoke pavojinga nusikalstamos veikos pobudi ir norejo taip veikti. Byloje nera jokiu objektyviu duomenu, kad A. V., pasirašydamas ant pranešimo apie posedžio laika, veike tiesiogine tycia. Konstatuotina, jog pareiškejas pranešimu apie posedžio laika nebuvo suklaidintas, šio dokumento turinys yra tikras, o pranešime esanti teisejo O. R. pavarde prie teisejo A. V. parašo yra tik technine klaida, kuri yra logiškai paaiškinama – kaip jau mineta, sekretore J.

D. nuolat dirbo su teiseju O. R., todel nepastebejo, kad nepakeite pavardes. Byloje nera nustatyta, kad A. V. suvoke, kad irašo i tikra dokumenta žinomai melagingas žinias, kurios iškreips dokumento tikruma, ir nori taip veikti. Be to, pažymetina, kad nors pareiškejas nurodo, kad nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 1 d. sudeciai nebutina nustatyti pasekmiu, taciau yra svarbu, kad K. K. procesines teises nebuvo suvaržytos ir tai, kad padaryta techninio pobudžio klaida nesukele teisiškai reikšmingu padariniu.Taip pat akcentuotina tai, kad kaip teisingai pažymejo prokurore nutarime ir apylinkes teismas nutartyje, baudžiamoji teise nustato atsakomybe tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus.Skunde nurodoma, kad prokurore, priemusi nutarima, galimai buvo šališka, galimai gavo paskatinimu iš A.

V.. Tai grynai deklaratyvaus pobudžio teiginiai. Byloje nera jokiu objektyviu duomenu, kurie patvirtintu prokurores L. Beinarytes šališkuma. Tas pats pasakytina ir del skundo argumento apie sekretores parodymu neobjektyvuma. Pareiškejo subjektyvi nuomone, kuri yra nepagrista jokiais objektyviais duomenimis, negali buti pagrindu naikinti teiseta ir pagrista apylinkes teismo nutarti.Aukštesnes instancijos teismas, atsižvelgdamas i išdestytas aplinkybes, daro išvada, jog Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011-07-05 nutartis yra teiseta ir pagrista, naikinti šia nutarti nera pagrindo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teismas n u t a r e: pareiškejo K.

K. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011-07-05 nutarti.Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama. Teiseja (parašas)                                                                 Teresele Kazlauskiene Nuorašas tikras:Teiseja                                                                          Teresele Kazlauskiene