3eee1f36-a1b0-44cd-93c7-deae4e9ecf3b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-12503-541/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06326-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 116.1(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 20 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė,             sekretoriaujant Bartautei Čepytei,             dalyvaujant ieškovui T. S.,             ieškovo atstovui advokatui T.

B.,              atsakovo atstovui Giedriui Vicko,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Lipnus“ ieÅ¡kinį atsakovui Seesam Insurance AS Lietuvos filialui dėl žalos atlyginimo,              n u s t a t ė : ieÅ¡kovas UAB „Lipnus“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti ieÅ¡kovo pas atsakovÄ Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ apdrausto automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), variklio gedimÄ draudžiamuoju įvykiu ir iÅ¡mokėti likusiÄ neiÅ¡mokėtÄ 10 062,94 Lt žalos dalį už variklį ir jo papildomos įrangos keitimo, remonto darbus ir transportavimo iÅ¡laidas bei priteisti iÅ¡ atsakovo visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodo, kad Å¡alys sudarė Automobilių ir keleivių savanoriÅ¡ko draudimo sutartį. 2012-10-09 autoįvykio metu ieÅ¡kovui priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio ir buvo apgadintas, todėl ieÅ¡kovas kitÄ dienÄ kreipėsi į atsakovÄ dėl žalos atlyginimo, o specializuotame Subaru servise UAB „Autoerdvė“ buvo nustatyti automobilio gedimai: apgadintas kėbulas, prakirsta variklio apsauga, karteris, sugedęs variklis, tačiau atsakovas atsisakė atlyginti nuostolius dėl variklio ir jo papildomos įrangos keitimo/remonto, taigi atsakovo 2012-12-12 pavedimu iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka nepadengė faktiÅ¡kai ieÅ¡kovo patirtų automobilio remonto iÅ¡laidų, t. y. tiesioginių nuostolių, kurie pagal autoserviso pateiktas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras sudaro 10 062,94 Lt ir kuriuos, kaip sugadintos transporto priemonės draudikas, privalo atlyginti atsakovas, kadangi variklio gedimÄ sÄ lygojęs variklinės alyvos trÅ«kumas atsirado bÅ«tent autoįvykio metu, o ne dėl netinkamos automobilio eksploatacijos.

Pažymėjo, jog atsakovas interpretuoja draudimo taisykles plečiamai, kadangi jos nenumato, jog variklio gedimas dėl autoįvykio metu iÅ¡sipylusių tepalų laikytinas nedraudiminiu įvykiu, todėl toks aiÅ¡kinimas pažeidžia turto draudimo sutarties tikslus ir draudimo objekto turtinio intereso teisinės apsaugos imperatyvÄ . IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti jo naudai 7,51 proc. procesines palÅ«kanas (b. l. 3-7). Atsakovas su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, teigė, jog ieÅ¡kovo patirti nuostoliai nėra draudžiamasis įvykis ir tai aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta Draudimo taisyklėse, o ieÅ¡kovas, bÅ«damas juridiniu asmeniu, pasiraÅ¡ydamas sutartyje bei faktiÅ¡kai jÄ vykdydamas, buvo tinkamai susipažinęs su sutarties sÄ lygomis.

PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, transporto priemonę po autoįvykio buvo bandoma eksploatuoti, t. y. iÅ¡važiuoti pievoje užstrigusiu automobiliu, kas bÅ«tent ir sÄ lygojo automobilio variklio gedimÄ , taigi remiantis kompetentingo specialisto ir UAB „Autoerdvė“ iÅ¡vadomis atsakovas nustatė, jog automobilio gedimas įvyko dėl nepakankamos tepalo cirkuliacijos. Prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 33-37). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus nurodydamas, jog sutarties nuostatų aiÅ¡kinimas turi bÅ«ti siejamas su faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko varikliui nepakako tepalo, o Å¡iuo atveju alyvos nebuvimÄ sÄ lygojo autoįvykis.

Normalu, kad ieškovo vadovas, nuvažiavęs nuo kelio pabandė išvažiuoti, kadangi nebuvo įmanoma patikrinti, ar neišbėgo tepalas, o užsidegus variklio lemputei iškart užgesino variklį ir iškvietė mechanikus, kas laikytina normaliu ir protingu elgesiu. Nėra įrodymų, kad automobilis buvo sugedęs iki autoįvykio, be to, gedimas nesusijęs su vairuotojo veiksmais. Ieškovo atstovo teigimu, aptariama draudimo taisyklių nuostata galioja tik esant netinkamai automobilio priežiūrai, priešingu atveju tokia nuostata turi būti išdėstoma aiškiai, o šiuo atveju tepalai išbėgo būtent dėl autoįvykio.

Prašė patenkinti ieÅ¡kinį (b. l. 157-160).IeÅ¡kovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad anksti ryte iÅ¡bėgus stirnai nuvažiavo su automobiliu nuo kelio, bandė iÅ¡važiuoti, tačiau užsidegus lemputei, kuri prieÅ¡ įvykį nedegė, iÅ¡ karto užgesino variklį ir paskambino policijai bei draudimui. Tepalų žymių nesimatė, buvo aukÅ¡ta žolė. Prašė patenkinti ieÅ¡kinį (b. l. 156-160).Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu ieÅ¡kinio reikalavimų nepripažino, nurodė, jog visa byloje esanti medžiaga patvirtina, kad automobilio variklis sugedo dėl nepakankamos automobilio alyvos cirkuliacijos variklio plote, kas atitinka draudimo taisyklėse numatytÄ nedraudiminį įvykį, taigi tokiu atveju žala neatlyginama.

Nedraudžiamųjų įvykių sÄ raÅ¡Ä sudaro skirtingi punktai, o Å¡iuo atveju draudimo bendrovė negali suteikti absoliučios apsaugos. Prašė ieÅ¡kinį atmesti (b. l. 157-160).IeÅ¡kinys tenkintinas.IÅ¡ civilinėje byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad Å¡alys 2012-07-27 sudarė automobilių savanoriÅ¡kojo draudimo sutartį, poliso Nr. 270 0096692/2012 (b. l. 19, 40), pagal Kelių transporto priemonių savanoriÅ¡kojo draudimo taisykles Nr. 006, patvirtintas 2012-03-15 (b. l. 20-27, 41-56).

Remiantis 2012-10-10 praneÅ¡imu apie įvykį, 2012-10-09 Alytaus apskrities VPK eismo įvykio protokolu, nustatyta, jog 2012-10-09 Dulių k., Alytaus rajone, važiuojant keliu, stengiantis iÅ¡vengti susidÅ«rimo su į keliÄ iÅ¡bėgusia stirna, transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), vairuojama T. S., nuvažiavo nuo kelio (b. l. 57, 94-99). Seesam Insurance, atlikęs automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) techninę sugadinimų analizę nustatė, jog automobilio variklio gedimo priežastis yra ne 2012-10-09 įvykęs įvykis, o nepakankama variklio alyvos cirkuliacija, atsiradusi po automobilio bandymo važiuoti po eismo įvykio pievoje užstrigusiu ir techniÅ¡kai netvarkingu automobiliu, ir tÄ sÄ lygojo automobilio vairuotojas (b. l. 61-62, 110-112).IÅ¡ elektroninio susiraÅ¡inėjimo ir transporto priemonės valdytojo autoįvykio metu T.

S. paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog vairuotojas po autoįvykio bandė iÅ¡važiuoti automobiliu, tačiau nepavykus to padaryti ir užsidegus variklio lemputei nedelsiant iÅ¡jungė variklį ir daugiau maÅ¡ina nevažiavo, jokių tepalų žymių nepastebėjo (b. l. 58-60, 99-101, 156-160).UAB „Autoerdvė“ 2012-11-06 raÅ¡tu nurodė, jog iÅ¡rinkus variklį nustatyta, kad prasisukęs alkÅ«ninio veleno pirmo kakliuko pagrindinis indėkas, to tikėtina priežastis – variklinės alyvos trÅ«kumas (b. l. 63, 106), o 2012-12-10 raÅ¡tu nurodė, jog variklio alyva galėjo iÅ¡bėgti autoįvykio metu, prakirtus apatinę variklio alyvos saugyklÄ , variklis sugedo dėl variklinės alyvos trÅ«kumo (b. l. 9).IeÅ¡kovas 2012-11-19 raÅ¡tu „Dėl žalos atlyginimo“ pareikalavo atsakovÄ Seesam Insurance pripažinti variklio gedimÄ draudiminiu įvykiu ir atlyginti žalÄ (b. l. 14-15, 107-108), tačiau atsakovas 2012-12-05 raÅ¡tu Nr. 12/270-3920 informavo, jog ieÅ¡kovo nuostoliai dėl variklio ir jo papildomos įrangos keitimo/remonto nebus atlyginami (b. l. 10, 109), o apskaičiuota 1 177,69 Lt dydžio draudimo iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta ieÅ¡kovui (b. l. 8, 117).UAB „Lipnus“ 2013-10-14 praÅ¡ymu (b. l. 130-131), specialistas 2013-11-18 pateikė iÅ¡vadÄ Nr. ES-9-13, kurioje nustatė, jog variklis sugedo esant nepakankamam alyvos kiekiui, kuris susidarė iÅ¡bėgus alyvai per skylę, atsiradusiÄ eismo įvykio metu, todėl techniniu požiÅ«riu tarp variklio gedimo ir eismo įvykio yra priežastinis ryÅ¡ys.

Specialistas taip pat konstatavo, jog mažai tikėtina, kad variklio gedimas susidarė automobiliui važiuojant su prakirstu karteriu iki pilno sustojimo, nėra galimybės nustatyti, kada tiksliai sugedo variklis ir per kiek laiko nuo karterio prakirtimo momento iÅ¡ jo iÅ¡bėga alyva (b. l. 132-141). Byloje kilo ginčas dėl draudimo sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo, t. y. Kelių transporto priemonių savanoriÅ¡kojo draudimo taisyklių Nr. 006 8.1.3. punkte įtvirtinto nedraudžiamojo įvykio sampratos. Minėtame punkte numatyta, jog draudikas neatlygina žalos apdraustajam objektui esant žalai varikliui, jo papildomai įrangai, transmisijai, Å¡aldymo įrangai dėl nepakankamos tepalo ar vėsinimo skysčio cirkuliacijos (b. l. 23).

Å alys neginčijo eismo įvykio, kurio metu buvo sugadintas draudimo objektas, aplinkybių, tačiau atsakovas teigė, kad, remiantis atsakovo transporto žalų eksperto iÅ¡vada, variklio gedimas įvyko dėl transporto priemonės valdytojo veiksmų bandant važiuoti įstrigusia transporto priemone (b. l. 61-62, 110-112). IeÅ¡kovas rėmėsi specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodoma, jog alyva iÅ¡bėgo dėl eismo įvykio metu atsiradusios skylės (b. l. 132-141), UAB „Autoerdvė“ raÅ¡tu, kuriame konstatuota, jog variklis sugedo dėl variklinės alyvos trÅ«kumo, kuri galėjo iÅ¡bėgti autoįvykio metu prakirtus apatinę variklio alyvos saugyklÄ (b. l. 9).

Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad variklis sugedo dėl automobilio valdytojo veiksmų po autoįvykio, prieÅ¡ingai darytina iÅ¡vada, kad variklio gedimÄ lėmė bÅ«tent autoįvykio sÄ lygotas variklinės alyvos nepakankamas kiekis, kÄ patvirtina automobilių Subaru serviso raÅ¡tas ir kompetentingo specialisto iÅ¡vada. Pažymėtina ir tai, kad netgi pripažinus, jog variklis sugedo dėl vairuotojo po eismo įvykio atliktų veiksmų, kurie nagrinėjamoje situacijoje nelaikytini didelių neatsargumo ar neapdairumu, tokie veiksmai buvo sÄ lygoti bÅ«tent įvykusio autoįvykio, kadangi jei nebÅ«tų įvykusio eismo įvykio, transporto priemonė nebÅ«tų įstrigusi žolėje, ir jos vairuotojui nebÅ«tų tekę mėginti iÅ¡važiuoti įstrigusiu automobiliu.

Taigi nesant byloje duomenų, kad variklio gedimas buvo atsiradęs iki eismo įvykio, teismas konstatuoja, kad tarp eismo įvykio ir variklio gedimo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.Nustačius Å¡iÄ faktinę aplinkybę kyla draudimo sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinimo klausimas, t. y. ar nustatytos faktinės aplinkybės atitinka taisyklėse apibrėžiamo nedraudiminio įvykio sÄ vokÄ . Lietuvos Aukščiausias Teismas, formuodamas praktikÄ tokiose bylose, yra konstatavęs, kad vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lÅ«kesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktÄ teisę parengti draudimo rÅ«Å¡ies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sÄ lygų teisinį apibrėžtumÄ ir jų suderinamumÄ , taisyklėse pateiktos sÄ vokos turi bÅ«ti kiek įmanoma aiÅ¡kiau atskleistos, konkretizuotos.

Jeigu standartines sÄ lygas parengusi Å¡alis to tinkamai nepadaro, kilus sutarties Å¡alių ginčui, Å¡i Å¡alis negali remtis tokiomis standartinėmis sÄ lygomis, dėl kurių aiÅ¡kumo ir atskleidimo kitai sutarties Å¡aliai kyla abejonių. Pareiga įrodyti, kad standartinės sÄ lygos yra aiÅ¡kios ir neturėjo bÅ«ti klaidingai suprastos kitos sutarties Å¡alies, taip pat kaip ir tai, kad jos kitai Å¡aliai buvo tinkamai atskleistos, tenka standartines sÄ lygas parengusiai Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008).Nedraudiminiai įvykiai, numatyti atitinkamos draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėse, yra esminė draudimo sutarties sÄ lyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose turi bÅ«ti apibrėžti aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, o kilus abejonių, draudimo sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002).

Nagrinėjamu atveju aptariamame draudimo taisyklių punkte nėra numatyta, kokiu konkrečiai bÅ«du turi susidaryti nepakankama tepalo ar vėsinimo skysčio cirkuliacija, kurios susidarymÄ gali lemti ir transporto priemonės valdytojo veiksmai, ir trečiųjų asmenų veikla, nepakankama cirkuliacija gali bÅ«ti sÄ lygota kitų automobilio detalių gedimo, atsirasti dėl nelaimingo atsitikimo (eismo įvykio) ir pan., taigi darytina iÅ¡vada, kad nepakankamos tepalo ar vėsinimo skysčio cirkuliacijos atsiradimo konkretaus bÅ«do nenurodymas lemia plačias tokios sÄ lygos interpretavimo galimybes, taigi teismas pripažįsta, kad tokia sÄ lyga yra neaiÅ¡ki.Pažymėtina, kad sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Draudimo sutarties esmė yra draudėjo apsauga nuo tam tikrų rizikų, t. y. draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, visuomet siekia apsaugoti save ir/ar savo turtÄ nuo nenumatytų, sunkiau prognozuojamų situacijų, kurių metu jis gali patirti tam tikrÄ Å¾alÄ . Eismo įvykis paprastai laikomas aplinkybe, sÄ lygojančia žalos atsiradimÄ , kuri Å¡iuo atveju taisyklių 2.28 punkte apibrėžiama kaip transporto priemonės, jos komplektuojančių dalių ar papildomos įrangos vagystė, sugadinimas ar sunaikinimas.

Numatydamas nedraudžiamųjų įvykių sÄ raÅ¡Ä draudikas paprastai eliminuoja tokias aplinkybes, kurios yra atsiradusios dėl trečiųjų asmenų kaltės, transporto priemonės valdytojo neatsakingų veiksmų ir pan., t. y. draudikas paprastai neatlygina žalos, kilusios dėl subjektyvių, nuo kitų asmenų priklausančių veiksnių, nesusijusių su objektyviai egzistuojančia galimų įvykių rizika, todėl įvertinus draudimo sutarties sudarymo tikslus, tokios sutarties esmę bei pripažinus, kad minėta sutarties sÄ lyga yra neaiÅ¡ki, taigi aiÅ¡kintina draudėjo naudai, bei nustačius, jog Å¡iuo atveju variklis sugedo bÅ«tent dėl įvykusio eismo įvykio, teismas pripažįsta automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), variklio gedimÄ draudžiamuoju įvykiu.Draudiko pareigų apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai).

Taigi esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalÄ neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų, o civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytÄ turtinę ir (ar) neturtinę žalÄ atsiranda draudimo įmonei. Nagrinėjamu atveju taisyklių 1.1 punkte nustatyta atsakovo pareiga atlyginti tiesioginius finansinius nuostolius, atsiradusius dėl žalos, padarytos apdraustam objektui draudiminio įvykio metu (b. l. 20). Remiantis UAB „Autoerdvė“ remonto sÄ mata ir iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis-faktÅ«romis bendra ieÅ¡kovo dėl sugadinto variklio ir automobilio transportavimo patirtų iÅ¡laidų suma yra 10 062,94 Lt – variklis: 8 300,00 Lt be PVM, jo komplektavimas ir variklio papildomos įrangos keitimo darbai: 1 412,94 Lt be PVM, automobilio transportavimas: 350,00 LT be PVM (b. l. 11-13, 16-18, 114-116, 153).

Atsakovas automobiliui padarytos žalos dydžio neginčijo, todėl atsižvelgiantį į iÅ¡dėstytÄ darytina iÅ¡vada, kad atsakovas turi pareigÄ atlyginti visus ieÅ¡kovo eismo įvykio metu faktiÅ¡kai patirtus tiesioginius nuostolius, kuri yra 10 062,94 Lt.Atsakovas pažeidė piniginės prievolės įvykdymo terminÄ - ieÅ¡kovui pareikalavus neiÅ¡mokėjo jam visos faktiÅ¡kai patirtos transporto priemonei padarytos žalos sumos, taigi pažeidė savo įsipareigojimus. IeÅ¡kovas praÅ¡o taikyti LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymÄ , kurio 2 straipsnio 3 dalyje bei 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog palÅ«kanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimÄ atsiskaityti, dydis apskaičiuojamas taikant vieno mėnesio VILIBOR palÅ«kanų normÄ , padidintÄ 7 procentiniais punktais, galiojusiÄ tÄ metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palÅ«kanas.

Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas 2013 m. vasario mėn., t. y. 2013 m. I ketvirtį, pirmÄ jį metų pusmetį galioja paskutinė palÅ«kanų norma, paskelbta prieÅ¡ pirmojo metų pusmečio pirmÄ jÄ kalendorinę dienÄ , palÅ«kanų norma už mokėjimų vėlavimus, atsiradusius 2013 m. pirmÄ pusmetį, yra 0,51 proc. (2012-12-31), todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovo 7,51 proc. (0,51 proc. + 7 proc.) procesinių palÅ«kanų už visų priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieÅ¡kovo naudai priteistinos 7,51 procentų dydžio palÅ«kanos nuo priteistos sumos (10 062,94 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2013-03-01) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Pagal byloje esančius duomenis ieÅ¡kovas patyrė 2 904,00 Lt iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ , iÅ¡ kurių 1 210,00 Lt iÅ¡laidų už ieÅ¡kinio parengimÄ , 968,00 Lt už pasirengimÄ ir atstovavimÄ parengiamajame teismo posėdyje bei 726,00 Lt už klausimų specialistui rengimÄ ir teikimÄ (b. l. 144-149) bei 1 500,00 Lt iÅ¡laidų už specialisto iÅ¡vadÄ (b. l. 150, 152).

Pažymėtina, jog prie CPK 88 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriskiriamos sumos, iÅ¡mokėtos specialistams už iÅ¡vados parengimÄ . IeÅ¡kovo pateikta specialisto iÅ¡vada byloje traktuotina kaip ieÅ¡kovo pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas, siekiant įrodyti aplinkybes, kuriomis ieÅ¡kovas grindė savo reikalavimÄ , todėl Å¡ios ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos nepriskirtinos prie bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme ir iÅ¡ atsakovo nepriteistinos. Atitinkamai ieÅ¡kovo nurodomos iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ rengiant klausimus specialistui, sudarančios 726,00 Lt (b. l. 143), yra nepriskirtinos prie bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl taip pat nepriteistinos.

Pagal 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Taisyklių 8.18. punkte nustatyta, kad maksimalus užmokestis už advokato ar advokato padėjėjo atstovavimÄ teisme yra 0,15 LR Vyriausybės patvirtintos minimalios algos, t. y. 150,00 Lt.

Parengiamasis teismo posėdis užtruko 20 minučių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui, konsultavimas, kiti veiksmai ir atlygis už juos nenumatytas minėtose rekomendacijose, tačiau prisikirtinas prie atstovavimo iÅ¡laidų, teismas įvertindamas paminėtose rekomendacijose nurodytus kriterijus nustatant priteistinÄ užmokestį už teisinę pagalbÄ â€“ priteistinos sumos dydis 10 062,94 Lt, byla nedidelės apimties ir sudėtingumo, byla iÅ¡nagrinėta per vienÄ teismo posėdį, - mano, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti 968,00 Lt suma už pasirengimÄ ir atstovavimÄ parengiamajame bei teismo posėdyje mažintina iki 300,00 Lt.

Teismas pažymi, kad          1 210,00 Lt suma už ieÅ¡kinio parengimÄ yra pagrįsta. Dėl nurodytų motyvų ir patenkinus ieÅ¡kinį, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo iÅ¡ viso priteistina jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma – 1 510,00 Lt (1 210,00 Lt + 300,00 Lt).IÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 21,08 Lt bei 302,00 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu buvo atleistas.

IÅ¡ viso valstybei iÅ¡ atsakovo priteistina 323,08 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsniai). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92–93, 259,                  263–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti.pripažinti ieÅ¡kovo UAB „Lipnus“ pas atsakovÄ Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ apdrausto automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), variklio gedimÄ draudžiamuoju įvykiu.

Priteisti iÅ¡ atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , į. k. 302677744, buv. Ulonų g. 2, Vilnius, 10 062,94 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du litus 94 ct) draudimo iÅ¡mokos, 7,51 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (10 062,94 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2013-03-01) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 510,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus deÅ¡imt litų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo UAB „Lipnus“, į. k. 134819954, buv.

Raudondvario pl. 170B, Kaunas, naudai.Priteisti iÅ¡ atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , į. k. 302677744, buv. Ulonų g. 2, Vilnius, Lietuvos Respublikos valstybei 323,08 Lt (tris Å¡imtus dvideÅ¡imt tris litus 08 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ .Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                 (parašas)                                                                                          Jolanta Vėgelienė