3eecad89-abe4-46e6-bcb9-defeeceeb2e0 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-6931-792/2013(Proceso Nr. 2-06-3-05152-2013-0)Procesinio sprendimo kategorija: 44.;73.2.6.1. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I MA S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 20 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieÅ¡kovui V. Č., atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui Giedriui Tunkevičiui, tretiesiems asmenims J. C. (J. C.), I. C., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

Č. ieÅ¡kinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos padarytos autoįvykio metu priteisimo, tretieji asmenys I. C. bei J. C., n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 6315,11 Lt, 0,04 proc. delspinigius nuo priteistos sumos už kiekvienÄ dienÄ nuo 2012-05-30 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog jo vairuojamas automobilis 2012-02-06 susidÅ«rė su atsakovės draudimo kompanijoje draustu automobiliu.

Kadangi įvykio kaltininkas, kurios transporto priemonė buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“, savo kaltę pripažino, tai buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija. 2012-02-08 kreipėsi į atsakovę pateikdamas automobilį defektacijai, atsakovė apžiÅ«rėjo automobilį ir apskaičiavo padarytos žalos dydį. Nesulaukęs žalos atlyginimo 2012-04-30 kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė atsisako jÄ atlyginti (b.l. 2-3, 27-28).Atsakovė atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Nurodo, jog atlikus tyrimÄ nustatyta, kad pagrindinė sÄ lyga ginčo įvykiui kilti buvo ieÅ¡kovo atlikti veiksmai vairuojant transporto priemonę, t.y. ieÅ¡kovas ir yra kaltas dėl atsiradusios žalos. O nesant vairuotojo, kurio civilinė atsakomybė drausta AB „Lietuvos draudimas“, kaltės dėl eismo įvykio, nėra draudiko pareigos atlyginti žalÄ (b.l. 14-16). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas prašė tenkinti ieÅ¡kinį, atsakovės atstovas bei tretieji asmenys prašė ieÅ¡kinį atmesti.IeÅ¡kinys atmestinasByloje kilęs ginčas dėl to, ar atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ turi sumokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ .

Å iuo atveju teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi argumentai yra dėl 2012-02-06 eismo įvykio kaltininko.Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtÄ Å¾alÄ , nustačius, kad ji padaryta draudimo objektui. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯vykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 11 d.).

Ä®statyme ir konkrečiose draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėse nustatytos iÅ¡imtys, kai draudėjo patirta žala visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nekompensuojama, dėl to draudėjui kreipusis dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, draudikas turi teisę jos visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies nemokėti. TokiÄ teisę draudikas turi nedraudiminio įvykio atveju, draudiminiam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sÄ lygas, kitais įstatymo numatytais atvejais.

Draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi bÅ«ti nustatyti draudiminiai įvykiai, taip pat gali bÅ«ti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudiminiais. Taigi draudiko prievolės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal įstatymuose nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 str.).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2012-02-06 kelyje nuo Ketvergių gyvenvietės link Klaipėdos miesto, apie 10.30 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu susidÅ«rė V.

Č. vairuojama transporto priemonė Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su J. C. vairuojama transporto priemone VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Abu transporto priemonių vairuotojai skirtingai aiškina eismo įvykio aplinkybes bei turi skirtingas nuomones dėl eismo įvykio kaltininko. Teismas pažymi, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 str.).

Rungimosi principo esmė yra ta, kad neÅ¡aliÅ¡kas teismas nagrinėja privačių Å¡alių privatų ginÄÄ , todėl bÅ«tent Å¡alims tenka įrodinėjimo pareiga. Ä®rodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis.

Å ių proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Å iuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK3 str. 7 d.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Nagrinėjamu atveju įvykus eismo įvykiui policija nebuvo kviečiama. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 232 p. nustatyta, jog jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietÄ , su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemÄ , apraÅ¡yti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasiraÅ¡yti.

Vykdydami minėtas KET nuostatas abu vairuotojai surašė eismo įvykio deklaracijÄ (b.l. 8). Minėtoje deklaracijoje tretysis asmuo J. C. sutiko, jog jis yra avarijos kaltininkas. Tačiau vėliau, t.y. tačiau tiek draudiko įvykio aplinkybių tyrimo (b.l. 22, 23), tiek bylos nagrinėjimo teisme metu tretysis asmuo J. C. nurodė, jog suraÅ¡ant eismo įvykio deklaracijÄ jis suklydo, nurodydamas, kad jis yra eismo įvykio kaltininkas. Siekdamas iÅ¡spręsti minėtÄ ginÄÄ , teismas analizuoja įvykio aplinkybes.

Tarp abiejų eismo įvykio dalyvių nėra ginčo, kad automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo lėtai. Važiuodamas lėtai minėtos transporto priemonės vairuotojas rodė kairįjį posÅ«kio signalÄ ir sukosi į kairę, tačiau į automobilio kairę pusę trenkėsi automobilis Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas pažymi, jog prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, ginčo įvykio vietoje daryti manevrÄ Ä¯ kairę yra leidžiama, nes ties įvažiavimo į sodų keliukÄ iÅ¡tisinė linija tampa punktyrine (b.l. 18, 19, 45-46).

Kartu pažymėtina, jog ieÅ¡kovo pateiktos fotonuotraukos, kurios darytos ne eismo įvykio metu, o vasarÄ (b.l. 45-46) neįrodo, kad bÅ«tent ieÅ¡kovo tose fotonuotraukose pažymėtoje vietoje posÅ«kio manevrÄ darė J. C.. Be to, po eismo įvykio transporto priemonės nuriedėjo į skirtingus keliukus – ieÅ¡kovo vairuojama transporto priemonė į keliÄ , vedantį į Å ilutę, o trečiojo asmens J. C. – į sodo keliukÄ . Neįtikima ieÅ¡kovo nubraižyta schema (b.l.

45) dėl tos priežasties, kad po susidÅ«rimo trečiojo asmens transporto priemonė turėjo dar važiuoti 130 m, po to pasisukusi į sodo keliukÄ dar apie 100 m. IÅ¡tyrus byloje esančius duomenis, teismas nenustatė, jog J. C. ginčo įvykio metu vairuodamas transporto priemonę VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«tų pažeidęs KET nuostatas, kadangi jis lėtino greitį, rodė posÅ«kio signalÄ ir darė manevrÄ leistinoje vietoje. Tuo tarpu ieÅ¡kovo veiksmai vairuojant transporto priemonę Volvo XC70, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo įvykio metu prieÅ¡taravo KET nuostatoms, t.y. 142 p., kuriame numatyta, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posÅ«kio signalÄ ir yra persirikiavęs posÅ«kiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančiÄ transporto priemonę iÅ¡ deÅ¡inės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostÄ , bei 132 p., kuriame nurodyta, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus.

IÅ¡tyrus byloje esančius duomenis, konstatuotina, jog transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas ginčo įvykio metu jokių teisės normų nepažeidė, todėl minėto automobilio valdytojo civilinės atsakomybės draudikui nekyla pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Kartu teismas pažymi, jog Å¡alims teismo posėdžio metu siÅ«lė atlikti ginčo įvykio ekspertizę, tačiau Å¡alys nereiÅ¡kė praÅ¡ymų dėl ekspertizės skyrimo.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio reikalavimai neįrodyti, todėl atmestini.

Jeigu ieÅ¡kovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimÄ , tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimÄ - ieÅ¡kinio patenkinimÄ - asmuo įgyja įrodęs ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes (CPK 5 str. 1 d.).Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas.

LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė duomenų apie turėtas iÅ¡laidas, todėl nesvarstytinas bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                     Darius Kurpavičius