2023-11-13 Nr. ANB-769-4-69-3-01827-2021-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Prašymo Nr. DOK-4774/2023

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01827-2021-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su administracinėn atsakomybėn patrauktos A. J. įgaliotojo atstovo R. A. prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 63-ANR_N-1180-2021, Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties,

n u s t a t ė :

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. J. 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimu A. J. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį 30 Eur bauda už tai, kad 2021 m. birželio 1 d., 15.40 val., būdama viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), girdint ir matant aplinkiniams, išplūdo necenzūriniais žodžiais A. A.

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos A. J. skundas netenkintas ir Institucijos 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimas paliktas galioti be pakeitimų.

Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. nutartis palikta nepakeista ir administracinėn atsakomybėn patrauktos A. J. įgaliotojo atstovo R. A. apeliacinis skundas netenkintas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos A. J. įgaliotasis atstovas R. A. prašo panaikinti Institucijos nutarimą, Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismų nutartis ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Prašyme nurodoma, kad Institucija, apylinkės ir apygardos teismai netinkamai aiškino ir taikė ANK 1, 2, 7, 563, 566, 567, 569, 571, 593, 608, 616, 617, 618, 632 straipsnių nuostatas, taip padarė materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtiems sprendimams priimti.

Institucija nesilaikė ANK nustatytų administracinių bylų teisenos taisyklių. Kauno rajono policijos komisariato vyresnysis tyrėjas T. Č., neatlikęs jokio tyrimo, neapklausęs pranešėjos, nesurinkęs įrodymų, išgalvotais ir įstatyme nenurodytais pagrindais netinkamai taikė ANK 578 straipsnį – priėmė nutarimą pripažinti A. A. nukentėjusiąja ir A. J. atžvilgiu pradėjo administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 481 straipsnį. Iš karto pripažindamas žalos administracinėje byloje nukentėjusiajai padarymo faktą, nenustatęs A. J. veiksmuose nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, netinkamai surinkęs įrodymus ir jų visapusiškai bei objektyviai neištyręs, Institucijos pareigūnas preziumavo A. J. kaltę, taip pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą. Apygardos teismas netinkamai aiškino ir taikė ANK 578 straipsnio nuostatas, pagal kurias asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju, kai jam yra realiai padaryta kokia nors žala, o ne galimai, kaip nagrinėjamu atveju.

Šioje byloje nustatyta, kad konfliktas viešoje vietoje įvyko tarp pažįstamų asmenų. Liudytojai ir A. J. kartu artimoje kaimynystėje gyvena daugiau kaip trisdešimt metų, tarp jų yra buvę nesutarimų, tarpusavio santykiai blogi. Tokioje situacijoje asmenys, norėdami pakenkti, gali neteisingai nurodyti įvykio aplinkybes, todėl įvykusius įvykius reikia tirti itin kruopščiai. Tačiau Institucijos pareigūnai nepaėmė rašytinių paaiškinimų ir neapklausė liudytojų bei pripažintos nukentėjusiąja A. A. ir neįspėjo jų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nepaisant to, aplinkybių tyrimą buvo nuspręsta užbaigti, tačiau tai padarė ne tyrimą atlikęs pareigūnas T. Č., o jo vadovė M. M., žodžiu paliepusi tyrėjui E. P. surašyti administracinio nusižengimo protokolą A. J. Apygardos teismas nepasisakė, kokiu įstatymu ar kokia teismų praktika vadovaudamasis pateisino ANK 608 straipsnio l dalies reikalavimų nesilaikymą bei paneigė kasacinės instancijos teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1996 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 46 išaiškinimus) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono komisariato vadovybei nušalinus nuo bylos tyrimo visą komisariatą, nebuvo pavesta atlikti tyrimo ir buvo organizuojamas skubus (per 15 minučių) bylos nagrinėjimas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių policijos komisariate, nurodant šiam padaliniui išnagrinėti bylą bei priimti sprendimą. Tokie Kauno rajono komisariato veiksmai nepanaikino abejonių dėl policijos pareigūnų šališkumo, jie vertintini kaip pažeidžiantys Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies b punkto reikalavimus (turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai). Vėliau A. J. įgaliotasis atstovas ne kartą teikė Institucijai motyvuotus prašymus atlikti tyrimą, dėl A. J. garbaus amžiaus ir sveikatos būklės atidėti bylos nagrinėjimą protingam terminui ir paros laikui, tam kad A. J. galėtų atvykti į bylos nagrinėjimą. Tačiau Institucija tyrimo neatliko, neprotingais terminais skyrė vieną po kito bylos nagrinėjimo posėdžius. Esant administracinėn atsakomybėn patrauktos A. J. prašymui bylą nagrinėti žodiniame procese jai dalyvaujant, 2021 m. lapkričio 22 d., 8.10 val., išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant A. J. ir jos atstovui. Dėl DVS trikdžių Institucija pavėluotai gavo ir užregistravo dieną prieš posėdį jai elektroniniu paštu siųstus A. J. paaiškinimą, rašytinius įrodymus ir prašymą atidėti 2021 m. lapkričio 22 d. 8.10 val. paskirtą posėdį. Taip Institucija neužtikrino A. J., kaip administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teisės gintis nuo pareikštų kaltinimų, pasisakyti žodiniame bylos nagrinėjime.

Institucijos pareigūnas G. J. bylą išnagrinėjo neteisingai, neišsamiai ir nevisapusiškai ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutarimą. Nutarime nėra nustatyta, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta neturtinė žala ir nepriėmė sprendimo pripažinti ar atsisakyti pripažinti nukentėjusiąja A. A. Šiuo atveju buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nes nutarimas priimtas, nenagrinėjus bylos, nenustačius A. J. kaltės, be to, jame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie liudytojų apklausas, nenurodyta, kad yra surašyti pareigūnų pranešimai, nevertinti A. J. įgaliotojo atstovo pateikti įrodymai. Aptartų aplinkybių visuma, kurią nustatė ir teismai, leidžia ne tik abejoti Institucijos nešališkumu, bet ir pagrįstai teigti, kad Institucija nuo pat pradžių, nesurinkusi kaltę pagrindžiančių įrodymų, turėjo siekį ir išankstinę nuostatą A. J. nubausti. Tokius siekius galėjo lemti tai, kad pati A. J. buvo gerai žinoma Kauno rajono policijos komisariato vadovybei ir pareigūnams, 2017 metais Institucijos pradėtoje baudžiamojoje byloje buvo neteisėtai nuteista ir 2021 metais išteisinta, be to, A. J. įgaliotasis atstovas nuo 2000 iki 2020 metų dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos ir Centro policijos komisariatų viršininku ir buvo neteisėtai atleistas iš tarnybos. Apylinkės ir apygardos teismai, nors ir nustatė, kad buvo padaryti proceso teisės pažeidimai, be pagrindo juos laikė neesminiais. Akivaizdus Institucijos pareigūnų šališkumas tiriant ir nagrinėjant bylą, gausūs ir reikšmingi procesiniai pažeidimai, administracinėn atsakomybėn patrauktos A. J. teisių varžymas ir neteisėtas jos nubaudimas prieštarauja teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti.

Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinama esant ne bet kokiam, o tik esminiam materialiosios ar proceso teisės pažeidimui, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Proceso atnaujinimas administracinio nusižengimo byloje yra ekstraordinarinė (išskirtinė) įsiteisėjusių nutarimų ar nutarčių peržiūrėjimo priemonė, kuri nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25/2013, 2AT-96-303/2015 ir kt.).

Nors prašyme nurodoma, kad bylą nagrinėję apylinkės ir apygardos teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su A. J. nubaudimu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prašyme keliamais klausimais pasisakyta apygardos teismo nutartyje. Apygardos teismas pripažino, kad atliekant tyrimo veiksmus, buvo padaryta procesinių pažeidimų apklausiant kaip liudytojus A. U. ir A. Z., nes šie nebuvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, šių liudytojų apklausa nebuvo įforminta apklausos protokolu, jų parodymai buvo nurodyti tik tyrėjo tarnybiniuose pranešimuose, tačiau pažymėjo, kad šie procesiniai pažeidimai buvo ištaisyti apylinkės teisme, kviečiant minėtus liudytojus į teismo posėdį, įspėjant dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir juos apklausiant.

Apygardos teismas išsamiai pasisakė ir dėl apeliaciniame skunde nurodomų procedūrinių pažeidimų Institucijos pareigūnui pradedant administracinio nusižengimo teiseną A. J. atžvilgiu ir pripažįstant A. A. nukentėjusiąja (nutarties 16, 17 punktai), taip pat dėl nurodomų proceso teisės normų pažeidimų Institucijai nusprendus bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant A. J. (nutarties 18 punktas). Apygardos teismas nenustatė, kad skunde nurodomais atvejais Institucijos pareigūnai būtų pažeidę proceso teisės normas ir padarė išvadą, jog apylinkės teismo nutartis palikti galioti Institucijos nutarimą, kuriuo A.

J. nubausta pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, yra teisėta ir pagrįsta. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiktame prašyme A. J. įgaliotasis atstovas nepateikia išsamių teisinių argumentų dėl nutartyje išdėstytų apygardos teismo išvadų neatitikimo materialinei ar procesinei teisei. Išsakytos abejonės dėl Institucijos pareigūnų šališkumo, išankstinio nusistatymo prieš A. J. ir jos įgaliotąjį atstovą, bei teiginiai apie A. J. teisių suvaržymą bylą tiriant ir nagrinėjant Institucijoje, nekaltumo prezumpcijos, teisingumo ir teisinės valstybės principų pažeidimą yra deklaratyvaus pobūdžio.

Tokie prašymo teiginiai, kuriais neigiamos teismų padarytos išvados, formaliai nurodant materialiosios ir (ar) proceso teisės taikymo klaidas, nelaikytini teisiniais argumentais, akivaizdžiai pagrindžiančiais esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti administracinėn atsakomybėn patrauktos A. J. įgaliotojo atstovo R. A. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Sigita Jokimaitė

Alvydas Pikelis