2019-07-25 Nr. CB-7756-2-56-3-00233-2018-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedsusipažinusi su 2019 m. liepos 19 d. gautu ieškovės R. M. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo, Ieškovė pateikė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo. Apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys atsakovams N. S. ir G. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2019-07-25 Nr. CB-7756-2-56-3-00233-2018-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: susipažinusi su 2019 m. liepos 19 d. gautu ieškovės R. M. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo, Ieškovė pateikė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo. Apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys atsakovams N. S. ir G. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Full text
Nr. 3P-1290/2019
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00233-2018-5
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. liepos 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2019 m. liepos 19 d. gautu ieškovės R. M. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė pateikė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo. Apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys atsakovams N. S. ir G. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Ieškovė savo kasaciniame skunde nurodo, jog bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos davėjui paskolą nustatytu laiku ir tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.873 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai nesivadovavo CK 6.873 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba nuo jos įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento. Ieškovė teigia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pinigų perdavimo buvusiam ieškovės sutuoktiniui (atsakovės N. S. broliui) faktas gali būti laikomas tinkamo paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui faktu. Teismai be pagrindo konstatavo, kad ši aplinkybė neturi esminės reikšmės bylai teisingai išspręsti. Ieškovė taip pat argumentuoja, kad teismai nukrypo nuo teismų praktikos ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės 2008 m. spalio 9 d. pasirašytas liudijimas įrodo pinigų grąžinimo jai faktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pakvitavime, kaip ir pradiniame skolos dokumente, turi būti vienareikšmiškai ir neginčijamai užfiksuotas ne tik pinigų grąžinimo, bet ir gavimo faktas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011). Pažymėtina, kad 2008 m. spalio 9 d. liudijime nėra įrašo apie pinigų gavimą ir atitinkamai ieškovės parašo, todėl šis liudijimas, kitaip negu konstatavo bylą nagrinėję teismai, negali būti laikomas dokumentu, patvirtinančiu pinigų grąžinimo faktą. Be to, kasaciniame skunde nurodyta, jog teismai šališkai nagrinėjo bylą, sudarė ieškovei pagrindą suabejoti dėl šalims taikomų skirtingų reikalavimų. Pvz., teismai konstatavo, kad tarp bylos šalių susiformavo paskolos teisiniai santykiai, tačiau nebuvo atlikta išsami analizė, ar paskolinti pinigai buvo grąžinti ieškovei, be to, teismai nepasisakė dėl ieškovės argumentų, kad 2008 m. spalio 9 d. liudijimas iš tikrųjų yra nepabaigtas vykdyti sandoris, nes jame nėra įrašo, liudijančio, jog ieškovė gavo pinigus.
Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Pažymėtina, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, egzistuojant bent vienam CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytam kasacijos pagrindui (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne visais, o tik ypatingais teisės klausimais, siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Teisėjų atrankos kolegija apibendrindama nurodo, jog kasacinis skundas gali būti priimtas tik tada, jeigu skunde nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, įtvirtintas CPK 346 straipsnyje, ir nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą.
Teisėjų atrankos kolegija, plėtodama pirmiau išdėstytus argumentus, papildomai nurodo, jog tais atvejais, kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad nurodomas teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, be to, kad toks pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Tais atvejais, kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su ieškovės kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvais ir išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina kasacijai nustatytų kriterijų, kurie įtvirtinti CPK 346 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nepagrindžiama (taip, kaip reikalauja CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde įvardytas teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir todėl galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Teisėjų atrankos kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, atsisako priimti kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Alė Bukavinienė
Antanas Simniškis