3eead855-e26d-47a0-8284-c8df310663d3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-11166-960/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06736-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.10.9.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 6 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas DariuÅ¡ Lučinski, sekretoriaujant Gretai Ribikauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjų M. R.-W. ir Ł. P. W. atstovei advokatei Lilijai SemaÅ¡ko, suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei Dainorai Bernackienei ir suinteresuoto asmens VÄ® „Registrų centras“ atstovei Sandrai Barysei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal M.

R.-W. ir Ł. P. W. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, VÄ® „Registrų centras“ dėl civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡o pakeitimo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. vasario 22 d. iÅ¡vadÄ Nr. A136-3109/21(2.4.1.51-AD21) „Dėl vardo pakeitimo“;

2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjų sÅ«naus M. L. W. vardÄ Ä¯ M. L. ir iÅ¡duoti naujÄ gimimo įraÅ¡Ä . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjai turi nepilnametį sÅ«nų vardu M. L. (pavardė W.), gimusį (duomenys neskelbtini) Vaikas turi dvigubÄ pilietybę - Lenkijos ir Lietuvos. Abu vaiko tėvai yra lenkų tautybės (motina - Lietuvos pilietė, tėvas - Lenkijos pilietis), todėl savo vaikui jie pasirinko lenkiÅ¡kÄ vardÄ .

Vaikas gimė Belgijoje, Briuselyje. Originaliajame gimimo dokumente jo vardas atitinka jo originaliÄ raÅ¡ybÄ lenkų kalba ir yra įraÅ¡ytas M. L., nepaisant to, kad prancÅ«zų kalboje nėra raÅ¡mens „ł“, o tai reiÅ¡kia, kad Å¡ioje valstybėje yra sudarytos visos techninės galimybės raÅ¡yti asmenvardžius ne tik pagal prancÅ«zų kalbos taisykles. Lenkijoje iÅ¡duotuose dokumentuose vaiko vardas taip pat registruotas originalia forma M. L., tačiau įtraukiant sÅ«naus gimimÄ Ä¯ apskaitÄ Lietuvoje, jo gimimo įraÅ¡e vardas įraÅ¡ytas M.

L.. Tokiu bÅ«du vaikas yra gavęs tris gimimÄ patvirtinančius dokumentus: Belgijos, Lenkijos bei Lietuvos, iÅ¡ kurių Lietuvoje iÅ¡duotas dokumentas neatitinka kitų dviejų. PareiÅ¡kėjai 2021 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių su praÅ¡ymu pakeisti vardÄ Ä¯ originalų M. L.. 2021 m. vasario 22 d. pareiÅ¡kėjams pateikė iÅ¡vadÄ Nr. A136-3109/21(2.4.1.51-AD21) „Dėl vardo pakeitimo“, kuria Civilinės metrikacijos skyrius netenkino Å¡io praÅ¡ymo, argumentuodamas tuo, kad vardas M.

L. yra užraÅ¡ytas lietuvių kalbos raÅ¡menimis, o lietuvių kalba yra valstybinė kalba. PareiÅ¡kėjų manymu, atsisakymas įraÅ¡yti vaiko vardÄ originalia forma yra neteisėtas valstybės įsikiÅ¡imas į Å¡eimos privatų gyvenimÄ , teisės į vardÄ pažeidimas. PareiÅ¡kėjai augina tris vaikus, kuriems vardai yra suteikti protėvių garbei. Suteikdami savo sÅ«nui vardÄ M. L., pareiÅ¡kėjai siekė ne tik pagerbti savo protėvius, bet ir parodyti vaiko priklausomumÄ lenkų tautybei.

PareiÅ¡kėjų Å¡eimoje puoselėjama lenkų kultÅ«ra, kalba, laikomasi gilių lenkiÅ¡kų tradicijų. Tautinio identiÅ¡kumo iÅ¡saugojimas Å¡eimoje laikomas dideliu prioritetu. Vaikas gimė ir gyvena Briuselyje, važiuoja aplankyti savo senelius Lenkijoje ir Lietuvoje, praleisdamas su jais nemažai laiko. Visos trys valstybės priklauso Europos SÄ jungos jurisdikcijai, todėl vaikui visur turi bÅ«ti taikoma vienoda teisių apsauga, visose trijose Å¡alyse vaikui iÅ¡duodami asmens dokumentai neturi skirtis.

Be to, vaikas yra dviejų Europos SÄ jungos Å¡alių (Lietuvos ir Lenkijos) pilietis. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius (toliau – CMS) atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad CMS 2021 m. gruodžio 13 d. iÅ¡vada Nr. A136-3109/21(2.4.1.51-AD21) atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ pakeisti jų sÅ«naus vardÄ iÅ¡ „M. L.“ j „M. L.“ nesant teisinio pagrindo ir techninių galimybių.

Nepilnamečio vaiko gimimo įraÅ¡e Nr. 5196, sudarytame 2009 m. liepos 4 d. CMS, vaiko vardas yra M. L.. Tiek įraÅ¡o sudarymo metu, tiek Å¡iuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us sudaryti įraÅ¡ant nelietuviÅ¡kus diakritinius ženklus. GarsÄ minkÅ¡tinančio diakritinio ženklo nėra lietuviÅ¡kame raidyne, todėl Å¡i raidė sulietuvinta forma (pagal tarimÄ ) raÅ¡oma „L”. Raidė perraÅ¡oma be Å¡alutinių (diakritinių) ženklų, kadangi teisiÅ¡kai ir techniÅ¡kai įraÅ¡yti raidę „ł” Å¡iai dienai nėra galimybių. 2022 m. sausio 18 d. gavo vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ dėl įpareigojimo panaikinti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus iÅ¡vadÄ ir pakeisti civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä , pakeičiant pareiÅ¡kėjos pavardę į su diakritiniu ženklu užraÅ¡ytÄ pavardę.

Pradėjus vykdyti teismo sprendimÄ ir elektroniniu bÅ«du pateikus įraÅ¡Ä Lietuvos Respublikos Gyventojų registrui Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka, Gyventojų registro sistema neleido patvirtinti sudaryto įraÅ¡o dėl asmenvardyje neleistinų simbolių, t. y. diakritinių ženklų. CMS dėl objektyvių, ne nuo jo priklausančių aplinkybių, neturėjo galimybės įvykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Minėto funkcionalumo atsiradimas yra VÄ® „Registrų centras“ kompetencijos klausimas.

Suinteresuotas asmuo VÄ® „Registrų centras“ atsiliepimu praÅ¡o pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimo netenkinti. Nurodo, kad teisės aktų nustatyta tvarka civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ymui yra naudojama lietuvių kalba. Registruojant ar įtraukiant į apskaitÄ užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės bÅ«klės aktus, Å¡ių asmenų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose raÅ¡omi juos paraidžiui perraÅ¡ant lotyniÅ¡ko pagrindo raÅ¡menimis iÅ¡ asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos iÅ¡duoto atitinkamo dokumento; vardas ir pavardė paraidžiui gali bÅ«ti perraÅ¡yti be Å¡alutinių (diakritinių) ženklų, jei techniÅ¡kai jų įraÅ¡yti negalima.

Nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės raÅ¡ymo dokumentuose įstatymas labai aiÅ¡kiai atskleidžia įstatymų leidėjo valiÄ â€“ civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose neturėtų bÅ«ti jokių nelietuviÅ¡kų diakritinių ženklų. Registrai ir valstybės informacinės sistemos steigiami ir tvarkomi bÅ«tent galiojančio teisinio reglamentavimo pagrindu. Å iuo metu Gyventojų registre naudojamas kodų lapas ISO-8859-4, tuo tarpu, norint tvarkyti duomenis lotyniÅ¡ko pagrindo raÅ¡menimis su kitų kalbų diakritiniais ženklais, bÅ«tina pakeisti naudojamÄ duomenų kodavimo sistemÄ ISO-8859-4 į unifikuotÄ kodų lapÄ UTF-8.

Gyventojų registro duomenų gavėjai yra ir ne viena Lietuvos Respublikos valstybinė institucija, todėl jos taip pat turėtų atlikti informacinių sistemų pakeitimus, kad sistemos bÅ«tų pasirengusios gauti ir naudoti lotyniÅ¡ko pagrindo raÅ¡menis su kitų kalbų diakritiniais ženklais. 2020 m. liepos 2 d. iÅ¡imties tvarka bandant įvykdyti teismo nurodymÄ , rankiniu bÅ«du Gyventojų registro duomenų bazėje buvo įraÅ¡ytas nelietuviÅ¡kas raÅ¡muo „ć“. Å io nelietuviÅ¡ko raÅ¡mens įraÅ¡ymas leido Civilinės metrikacijos skyriui suformuoti ir iÅ¡duoti atitinkamÄ santuokos sudarymo įraÅ¡Ä liudijantį iÅ¡raÅ¡Ä .

Pakeitimas buvo padarytas rankiniu bÅ«du seno Gyventojų registro duomenų bazės lygyje, kadangi Gyventojų registro informacinės sistemos aplikacijos loginė kontrolė neleido atlikti tokio pobÅ«džio pakeitimo. Sena Gyventojų registro duomenų bazė buvo fiziÅ¡kai atskira ir palaikė ISO-8859-13 koduotę, kuri leido rankiniu bÅ«du įraÅ¡yti nelietuviÅ¡kÄ raÅ¡menį „ć“, tačiau toks pakeitimas įtakojo tik simbolio atvaizdavimÄ santuokos sudarymo įraÅ¡Ä liudijančiame iÅ¡raÅ¡e, o dėl technologinių ypatumų Gyventojų registre atvaizduojamas nekorektiÅ¡kas „?” simbolis.

Šiuo metu naudojama techninė ir programinė infrastruktūra yra pritaikyta tvarkyti duomenis vien tik lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuviškais diakritiniais ženklais. Registrų centro tvarkomi registrai ir informacinės sistemos tarpusavyje susieti vidiniais duomenų srautais, todėl naujos kodavimo sistemos naudojimas turi būti pradėtas vienu metu visuose registruose bei informacinėse sistemose, išsprendus daugybę sudėtingų techninių klausimų. Akivaizdu, jog šiuo konkrečiu atveju Registrų centras niekaip negalėtų įvykdyti teismo sprendimo dėl pasikeitusios koduotės, kuri neleidžia išimtiniais atvejais rankiniu būdu įvesti nelietuviškų diakritinių ženklų, todėl pareiškėjų pareiškimo reikalavimų tenkinimas šiuo metu yra neįgyvendinamas.

Net ir pasitelkus priverstinio teismo sprendimo vykdymo institutÄ , dar ilgÄ laiko tarpÄ teismo sprendimo įgyvendinimas bus neįmanomas, kadangi yra bÅ«tina iÅ¡spręsti visÄ eilę minėtų sudėtingų techninių ir organizacinių klausimų. Suinteresuotas asmuo Valstybinė lietuvių kalbos komisija atsiliepimu pareiÅ¡kimÄ prašė nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad vaiko vardo raÅ¡yba galėtų bÅ«ti: M. L. - paraidžiui nuraÅ¡ant lotyniÅ¡ko pagrindo raÅ¡menimis iÅ¡ užsienio valstybės institucijos iÅ¡duoto tapatybės dokumento, tačiau lietuvių kalbos raidyne raidės ł nėra;

M. L. - nuraÅ¡ant be Å¡alutinių (diakritinių) ženklų, jei techniÅ¡kai jų įraÅ¡yti negalima; M. L. - jei bÅ«tų pageidaujama vardus sugramatinti pagal lietuvių kalbos taisykles. Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų bÅ«ti raÅ¡omi lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios iÅ¡imtys. Viena jų - su užsieniečiais santuokÄ sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali bÅ«ti įraÅ¡omos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis, dokumento Å¡altiniu laikant užsieniečio asmens dokumentÄ .

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu neprieÅ¡taravo pareiÅ¡kėjų reikalavimui, klausimÄ praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjų atstovė pareiÅ¡kimÄ palaikė. Nurodė, jog supranta, kad techninių raÅ¡ymo galimybių nėra, bet problema yra sprendžiama. Techninės galimybės atsiras, o pareiÅ¡kėjams svarbu yra turėti tokiÄ galimybę. Negalima diskriminuoti vaiko. Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovė Dainora Bernackienė neprieÅ¡taravo pareiÅ¡kimo tenkinimui.

Nurodė, jog bÅ«tina pakeisti raÅ¡ymo koduotę, o projektas dėl koduotės pakeitimo jau yra inicijuotas. Paskutiniais duomenimis, koduotės pakeitimo projektas galėtų bÅ«ti įgyvendintas 2024 metais. VÄ® „Registrų centras“ atstovė Sandra Barysė nesutiko su pareiÅ¡kimu, kadangi yra techninės kliÅ«tys. Å iuo metu įgyvendinti teismo sprendimo nebÅ«tų techninių galimybių. Suinteresuoti asmenys Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir CMS pateikė praÅ¡ymus bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant.

PareiÅ¡kimas tenkinamas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 514 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas bylÄ dėl civilinės bÅ«klės akto registravimo, akto įraÅ¡o atkÅ«rimo, pakeitimo, papildymo, iÅ¡taisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės bÅ«klės aktÄ registruoti ar akto įraÅ¡Ä atkurti, papildyti, pakeisti, iÅ¡taisyti ar anuliuoti arba jeigu Å¡ie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai praÅ¡o teismo CMS 2021 m. vasario 22 d. iÅ¡vadÄ Nr. A136-3109/21(2.4.1.51-AD21) „Dėl vardo pakeitimo“ ir įpareigoti CMS pakeisti pareiÅ¡kėjų sÅ«naus M.

L. vardÄ Ä¯ M. L. bei iÅ¡duoti naujÄ gimimo įraÅ¡Ä . IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai M. R.-W. (Lietuvos Respublikos pilietė) ir Ł. P. W. (Lenkijos Respublikos pilietis) augina sÅ«nų M. L. W., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pilietis. Belgijos Karalystėje iÅ¡duotame gimimo akto įraÅ¡e Nr. 2009/1753 ir Lenkijos Respublikos iÅ¡duotame asmens tapatybės dokumente Nr. 329452, pareiÅ¡kėjų sÅ«naus vardas nurodytas M.

L., o Lietuvos Respublikos iÅ¡duotame gimimo įraÅ¡e Nr. 5196 – M. L.. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad suteikdami savo sÅ«nui vardÄ M. L., siekė pagerbti savo protėvius ir parodyti vaiko priklausomumÄ lenkų tautybei. PareiÅ¡kėjų Å¡eimoje puoselėjama lenkų kultÅ«ra, kalba, laikomasi gilių lenkiÅ¡kų tradicijų, tautinio identiÅ¡kumo iÅ¡saugojimas Å¡eimoje laikomas dideliu prioritetu. Atsižvelgdami į tai, kad lietuviÅ¡kame dokumente pareiÅ¡kėjų vardas raÅ¡omas nenaudojant raÅ¡mens „ł“, pareiÅ¡kėjai kreipėsi į CMS dėl civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡o keitimo. 2021 m. gruodžio 22 d. jiems pateikta iÅ¡vada „Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo“ Nr. A136-3109/21(2.4.1.51-AD21), kuria pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas netenkintas.

Civilinės bÅ«klės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarkÄ , civilinės bÅ«klės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkÅ«rimo ir anuliavimo tvarkÄ reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-05-28 įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 1 punktas). Å ių Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai sudaromi lietuvių kalba.

Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarkÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba, nes toks įraÅ¡ymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimÄ , sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu vieÅ¡ajame Lietuvos gyvenime.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba.

Egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusÄ , kuris reiÅ¡kia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba, t. y. lietuviÅ¡kai, pagal lietuvių kalbos raÅ¡ymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne. 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės raÅ¡ymo dokumentuose įstatymo (toliau – Ä®statymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose raÅ¡omi lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3 dalyje ir Å¡io įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.

Ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu:

1) jis arba jo vienas iÅ¡ tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiÄ jÄ giminystės linijÄ protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė Å¡iais raÅ¡menimis įraÅ¡yti dokumento Å¡altinyje;

2) jis vardÄ ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė Å¡iais raÅ¡menimis įraÅ¡yti dokumento Å¡altinyje;

3) jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę;

4) jo tėvų ar vieno iÅ¡ tėvų pavardė dokumento Å¡altinyje įraÅ¡yti ne lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis (Ä®statymo 4 straipsnio 2 dalis). Tiek vienu, tiek kitu atveju, kuomet leidžiama vardÄ ir pavardę asmens dokumentuose raÅ¡yti ne lietuviÅ¡kai raÅ¡menimis, leidžiama raÅ¡yti lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis be diakritinių ženklų. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai praÅ¡o vaiko vardÄ civilinės bÅ«klės aktro įraÅ¡e raÅ¡yti ne M. (dab.), o M., t. y. naudojant bÅ«tent diakritinį ženklÄ (brÅ«kÅ¡nelį).

Tai reiÅ¡kia, kad net ir esant naujam teisiniam reglamentavimui, nustatančiam asmens vardo ir pavardės raÅ¡ymÄ ne lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, pareiÅ¡kėjų nepilnamečio vaiko vardo raÅ¡ymas jų norimais raÅ¡menimis, Lietuvoje yra vis dar negalimas dėl diakritinio ženklo, esančio vaiko varde. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iÅ¡ jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų.

Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiÅ¡kios nuorodos į asmens vardÄ ir pavardę, jie yra ne kÄ mažiau susiję su asmens privačiu ir Å¡eimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai Å¡eimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Sprendime Johansson prieÅ¡ SuomijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 10163/02) Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad vaiko vardo pasirinkimas – tai individualus tėvų pasirinkimas.

Teismas pripažino, kad teisiniai ribojimai gali bÅ«ti pateisinami visuomenės gerove, tačiau vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikiÅ¡imas į naudojimÄ si savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais raÅ¡menimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota raÅ¡yba, ar adaptuota raÅ¡yba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieÅ¡ UkrainÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 59894/00).

Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo Leonids Raihmans praÅ¡ymÄ pakeisti vardÄ ir pavardę į originaliÄ jo formÄ â€žLeonid Raihman“, 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimÄ byloje Raihman prieÅ¡ LatvijÄ (praneÅ¡imo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kiÅ¡imasis į privatų asmens gyvenimÄ ir pažeidžia žmogaus teises.

Nagrinėjamu atveju dėl vardo raÅ¡ymo diakritiniu ženklu prieÅ¡trauja suinteresuotas asmuo VÄ® „Registrų centras“, motyvuodamas iÅ¡ esmės vienintele aplinkybe – techninių galimybių laikinu nebuvimu. Nurodo, kad rankinis raidžių įvedimas į sistemÄ Å¡iai dienai yra nebegalimas (anksčiau tokia galimybė buvo, esant kitai koduotei). Vis dėlto, suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu informavo, jog yra inicijuojamas projektas dėl koduotės pakeitimo, o paskutiniais duomenimis, koduotės pakeitimo projektas galėtų bÅ«ti įgyvendintas jau 2024 metais.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsisakymas tenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ vien dėl techninės galimybės pakeisti civilinės bÅ«klės įraÅ¡Ä laikino nebuvimo, pažeistų pareiÅ¡kėjų nepilnamečio vaiko teisę į vardÄ (CK 2.20 straipsnis), kadangi netolimoje ateityje bus sukurtos tokios techninės galimybės. Situacija, kurios metu yra suvaržomos ir apsunkinamos asmenų prigimtinės teisės, laikytina tiek asmens privataus ir Å¡eimos gyvenimo neliečiamumo pažeidimu, tiek asmens teisės į vardÄ pažeidimu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalis, 38 straipsnio 2 dalis, CK 2.20 straipsnis).

Nepilnametis vaikas turi dvi pilietybes – Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos, yra gimęs Belgijos Karalystėje, todėl konkrečiu atveju turi trijų valstybių asmens dokumentus, kurių vienoje iÅ¡ jų, t. y. Lietuvoje, jo vardas yra raÅ¡omas skirtingai, nei likusių valstybių iÅ¡duotuose asmens dokumentuose. Nors vardų ir pavardžių raÅ¡ybos srityje Europos SÄ jungos valstybės narės turi didelę diskrecijÄ , tačiau akivaizdu, Å¡i diskrecija neturi sukelti asmenims rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų bei lemti ES piliečių teisės laisvai judėti ir apsigyventi visose valstybėse narėse neproporcingo ribojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-1075/2021).

Asmeniui, turinčiam asmens dokumentus, kuriuose jo vardas yra raÅ¡omas skirtingai, gali sukelti tiek administracinius, tiek asmeninius nepatogumus, kuomet reikėtų imtis papildomų veiksmų (su savimi turėti bei pateikti papildomus dokumentus ir pan.). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, tarptautinių teismų praktikÄ , pareiÅ¡kėjų pateiktus įrodymus, suinteresuotų asmenų iÅ¡dėstytas pozicijas, numatant ateityje keisti technines galimybes Lietuvos Respublikos institucijų tarpusavio sistemose, duomenų bazėse naudojant ne tik lotyniÅ¡kus raÅ¡menis, bet ir diakritinius ženklus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, siekiant ateityje iÅ¡vengti nepatogumų raÅ¡ant nepilnamečio vaiko vardÄ skirtingai, pareiÅ¡kėjams laisvai judant tiek užsienio Å¡alyse, tiek visoje Europos SÄ jungos teritorijoje, konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo Å¡iuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, todėl pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas tenkintinas, o CMS įpareigotinas pakeisti pareiÅ¡kėjų sÅ«naus vardÄ M.

L. W. į M. L. W. ir iÅ¡duoti naujÄ gimimo įraÅ¡Ä . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 279, 514 ir 516 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. vasario 22 d. iÅ¡vadÄ Nr. A136-3109/21(2.4.1.51-AD21). Ä®pareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjų M. R.-W. ir Ł. P. W. nepilnamečio sÅ«naus, gim. (duomenys neskelbtini) vardÄ iÅ¡ M.

L. W. į M. L. W. ir iÅ¡duoti naujÄ gimimo įraÅ¡Ä . Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ , jo kopijÄ iÅ¡siųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas DariuÅ¡ Lučinski