Legislator Case Law & Legislation
3eea4c4e-90d5-4147-8668-20d49f94aaad AI generated

3eea4c4e-90d5-4147-8668-20d49f94aaad · Plungės apylinkės teismas

Case Number 3eea4c4e-90d5-4147-8668-20d49f94aaad
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

G., atsakovės R. P. atstovui advokatui D. K., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Z. L., nedalyvaujant ieÅ¡kovui M. P., atsakovei R. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M. P. ieÅ¡kinį atsakovei R. P. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, bendro turto padalijimo, ir atsakovės R.

Legislator headnote

AI generated

3eea4c4e-90d5-4147-8668-20d49f94aaad · Plungės apylinkės teismas: Nurodė, jog moka 50 Eur nuomos mokestį per mėnesį, papildomai komunalinius mokesčius. Atsakovė nurodė, kad atsisako savo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo, jai reikalavimo atsisakymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civiliniame proceso kodekse (toliau – CPK) yra žinomos. Atsakovės atstovas teismo posėdžių metu papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovas nebendrauja su vaiku, nesurado laiko susitikti su juo nuo to laiko, kai buvo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka. Nurodė, jog ieÅ¡kovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, negu atsakovės, vaikas neturi sveikatos sutrikimų.

Keywords

AI generated
insurance coverage of psychotherapy psychiatric treatment psychological trauma psychiatric impairment living expenses childcare allowance
AI generated
db5b0c1e-dcfd-4661-ad78-9c374f81e311
ieÅ¡kinį atsakovui T. M. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iÅ¡ sutuoktinio kaltės, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir turto padalinimo, tretysis asmuo (kreditorius) AB „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nutraukti ieÅ¡kovės T.
d52d1ea7-1268-4eb5-849c-f5d87e4d6d07
, jos atstovei advokatei Jovytai Piekienei,iÅ¡vadÄ teikiančios Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Irmantei Batakienei,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. G. ieÅ¡kinį atsakovui E. G. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, turto padalinimo.            Teismas n u s t a t ė:              ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje praÅ¡o nutraukti jos ir atsakovo santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini), konstatuojant, jog santuoka nutrÅ«ko dėl atsakovo kaltės. Nurodo, jog dėl nuolatinio atsakovo girtavimo, psichologinio bei fizinio smurto bendras gyvenimas nebeįmanomas.
f281295e-ec74-4714-86b1-c3d7449c76e3
Lithuanian court dismisses divorce for fault claims and property division due to lack of evidence and procedural errors.
bdf314d0-d9c1-4dd2-9ecd-cb2e2b3c2c92
P., atsakovui Ž. G. ir jo atstovui advokatui A. Å ., trečiojo asmens Pakruojo verslo ir informacijos centro atstovei S. F.-B., iÅ¡vadÄ duodančios institucijos atstovėms Monikai Motiekaitytei ir Eglei Koskutei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. G. ieÅ¡kinį atsakovui Ž. G., tretiesiems asmenims UAB „Pakruojo Å¡iluma“, AB „Swedbank“, UAB „SB lizingas“, Pakruojo verslo ir informacijos centrui, dalyvaujant institucijai, duodančiai iÅ¡vadÄ , valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, dėl kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo, dėl kompensacijos už didesnę turto dalį priteisimo bei pagal atsakovo Ž.
f1d1e0a9-fc20-4ebe-b8cc-4ea4c225ce61
Father's alimony reduction claim dismissed due to failure to prove inability to pay children's needs.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-488-1054/2019 Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00518-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1, 3.1.1.2.11; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1; 3.4.1.2 (S) PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 7 d. Skuodas Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teismo teisėja Giedrė Kandratavičienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Editai Rimgailienei, dalyvaujant ieškovo M. P. atstovui advokatui A.

G., atsakovės R. P. atstovui advokatui D. K., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Z. L., nedalyvaujant ieÅ¡kovui M. P., atsakovei R. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M. P. ieÅ¡kinį atsakovei R. P. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, bendro turto padalijimo, ir atsakovės R.

P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui M. P. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, uzufrukto nustatymo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Skuodo rajono savivaldybėje (toliau – Vaiko teisių apsaugos tarnyba).

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas M. P. patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo nutraukti 2012 m. sausio 24 d. su atsakove R. P. sudarytÄ santuokÄ dėl atsakovės kaltės, padalinti santuokos metu įgytÄ turtÄ , nustatyti nepilnamečio vaiko D. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės, nustatyti patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytÄ nepilnamečio vaiko D. P. ir atsakovo M. P. bendravimo su vaiku tvarkÄ .

Atsakovė R. P. prieÅ¡ieÅ¡kiniu teismo praÅ¡o ieÅ¡kovo ir atsakovės 2012 m. sausio 24 d. sudarytÄ santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės, priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , nustatyti nepilnamečio vaiko D. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ vaikui periodinėmis iÅ¡mokomis po 280 Eur kas mėnesį, priteisti atsakovei 8010 Eur kompensacijÄ už atsakovei netenkančio santuokos metu įgyto turto dalį, palikti atsakovei santuokos metu įgytÄ pavardę.

Teismo posėdžių metu ieÅ¡kovas ir jo atstovas ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė, prašė tenkinti ieÅ¡kinį visiÅ¡kai jame nurodytų motyvų pagrindu, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Papildomai ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad atsakovė buvo jam neiÅ¡tikima 2018 m. vasarÄ su M. A. – jam bÅ«nant užsienyje paskambinęs pažįstamas M. V. informavo, kad pas jį namuose yra svetimas vyras – nuvažiavęs į jų namus, rado M. A. besidarbuojantį jų namuose, neprašė M. V. įrodymų dėl to.

IeÅ¡kovas nurodė, kad vėliau jis prie parduotuvės sutiko M. A. su jo vaiku, atsakovės kartu nebuvo, M. A. jam patvirtino, kad su atsakove turėjo santykių, vėliau pati atsakovė pripažino, kad buvo neiÅ¡tikima, ir Å¡iuo metu atsakovė su M. A. kartu gyvena. IeÅ¡kovas nurodė, kad savo nuotraukas su kilpa ant galvos atsakovei siuntė todėl, kad tokiu bÅ«du norėjo susigrÄ Å¾inti Å¡eimÄ , nuotraukomis, kuriose buvo apsikabinęs su moterimi, norėjo sukelti atsakovės pavydÄ , yra atsakovei parašęs atsisveikinimo žinutę norėdamas, kad atsakovė supratų, kaip jam skauda.

Nurodė, kad sutinka, jog vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su atsakove. Nurodė, jog su vaiku pagal nustatytÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ bendrauja, buvo aplankyti vaiko, tačiau nepamena kiek kartų, yra vaikÄ vienÄ kartÄ pasiėmęs į namus su nakvyne. Nurodė, jog jis pats sveikatos sutrikimų neturi, dirba užsienyje, mano, kad vaikui iÅ¡laikyti pilnai pakanka 400 Eur per mėnesį, sutiktų vaikui teikti po 200 Eur iÅ¡laikymÄ kas mėnesį ir tokį iÅ¡laikymÄ vaikui teikia. PaaiÅ¡kino, kad smurto atsakovės atžvilgiu niekada nevartojo.

Nurodė, jog didžioji dalis atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyto kilnojamojo turto fiziÅ¡kai nėra iÅ¡likusi, iÅ¡likę daiktai yra draugo garaže, turtas buvo ne įsigytas, o parsivežtas kaip nereikalingas iÅ¡ užsienio. IeÅ¡kovas patvirtino, kad jo gaunamos pajamos yra 1800 Eur - 2000 Eur į rankas per mėnesį, nurodė, jog už gyvenamojo bÅ«sto nuomÄ moka 530 Eur nuomos mokestį, maistui iÅ¡leidžia apie 500 Eur per mėnesį. IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdžių metu papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovo gaunamos pajamos yra nedidelės ir jis daugiau, negu 200 Eur iÅ¡laikymÄ per mėnesį vaikui teikti negalėtų.

Nurodė, jog ieÅ¡kovas ir atsakovė jau notarinėje pirkimo – pardavimo sutartyje susitarė dėl bendro santuokos metu įgyto turto padalinimo ir Å¡alys numatė, kad jokios kompensacijos nebus mokamos ir pretenzijos ateityje nebus reiÅ¡kiamos. Nurodė, kad kilnojamieji daiktai, už kuriuos atsakovė praÅ¡o priteisti kompensacijÄ , buvo nekilnojamojo turto priklausiniai. Nurodė, jog ieÅ¡kovas sutinka, kad automobilis „Nissan“ atitektų jam, o atsakovei atitektų automobilis „Audi“, Å¡iais automobiliais ieÅ¡kovas ir atsakovė ir Å¡iuo metu naudojasi.

Nurodė, kad ieÅ¡kovui kilnojamasis turtas natÅ«ra nėra reikalingas. Teismo posėdžių metu atsakovė ir jos atstovas palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti ir tenkinti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai atsakovė paaiÅ¡kino, kad jos santykiai su ieÅ¡kovu buvo paÅ¡liję jau ilgÄ laikÄ , ieÅ¡kovas vartodavo psichologinį ir fizinį smurtÄ jos atžvilgiu, tačiau į teisėsaugas institucijas ji nesikreipė.

Nurodė, kad M. A., kai M. V. buvo atvažiavęs, buvo pas juos namuose, tačiau tik tam, kad pajungti televizoriaus antenÄ , skalbimo maÅ¡inÄ , ji nebuvo neiÅ¡tikima. Nurodė, kad ji su M. A. yra draugai. Nurodė, kad ieÅ¡kovas terorizavo jÄ , buvo atsiuntęs nuotraukas su kilpa ant kaklo, atsiuntė atsisveikinimo laiÅ¡kÄ , tai jÄ labai paveikė psichologiÅ¡kai. Atsakovė nurodė, kad ji gauna 540 Eur į rankas per mėnesį pajamas, vaiko iÅ¡mokÄ . Nurodė, jog nesurinko čekių ir neskaičiavo tiksliai, kiek vaikui iÅ¡laikyti per mėnesį iÅ¡leidžia.

Nurodė, jog moka 50 Eur nuomos mokestį per mėnesį, papildomai komunalinius mokesčius. Atsakovė nurodė, kad atsisako savo priešieškinio reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo, jai reikalavimo atsisakymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civiliniame proceso kodekse (toliau – CPK) yra žinomos. Atsakovės atstovas teismo posėdžių metu papildomai nurodė, kad ieškovas nebendrauja su vaiku, nesurado laiko susitikti su juo nuo to laiko, kai buvo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka. Nurodė, jog ieškovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, negu atsakovės, vaikas neturi sveikatos sutrikimų.

Nurodė, jog nesutinka, kad Å¡alys notarinėje pirkimo – pardavimo sutartyje jau iÅ¡sprendė viso turto padalinimÄ , sutartyje yra aiÅ¡kiai nurodyta, kas yra parduodama, o kilnojamojo turto padalinimo klausimas sutartyje nebuvo aptartas. Nurodė, jog atsakovei kilnojamasis turtas natÅ«ra nėra reikalingas, kadangi ji nuomojasi bÅ«stÄ , kuris yra pilnai apstatytas, todėl praÅ¡o kilnojamÄ jį turtÄ palikti ieÅ¡kovui natÅ«ra, o jai priteisti kompensacijÄ . L. M. V. parodė, kad buvo su ieÅ¡kovu ir atsakove draugai, Å¡iuo metu su atsakove ryÅ¡ys yra nutrÅ«kęs, su ieÅ¡kovo sese jis apie 3 m. gyvena kartu.

Parodė, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį matė ieÅ¡kovo ir atsakovės namuose vyriÅ¡kį. Nuvažiavo į jų namus ir matė, kaip svetimas vyriÅ¡kis, tuo metu kai ieÅ¡kovo nebuvo namuose, jungė ten laidus, jis išėjo iÅ¡ namo. Tas pats asmuo dabar gyvena su atsakove. Liudytojas parodė, kad tada paskambino ieÅ¡kovui ir pranešė apie tai, kÄ matė. Nurodė, jog vėliau sutiko tÄ patį vyriÅ¡kį prie parduotuvės su ieÅ¡kovo ir atsakovo vaiku, kurį vedė už rankos, vyriÅ¡kis jam patvirtino, kad su atsakove buvo kažkas, yra ir daugiau matęs, kaip ieÅ¡kovė važiavo su tuo vyriÅ¡kiu.

Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikė iÅ¡vadÄ byloje, kuria nurodė, kad Å¡alių nepilnamečiui vaikui atsakovės namuose yra sudarytos tinkamos sÄ lygos vaikui gyventi, augti ir visapusiÅ¡kai vystytis. Vaikas turi bendrauti su tėčiu, svečiuotis pas jį namuose, tačiau kadangi yra ilgesnė pertrauka ieÅ¡kovo bendravime su vaiku, turi vaikas priprasti prie bendravimo su tėčiu, sužinoti, kur jis gyvena. Nurodė, kad atsižvelgiant į padidėjusį Å¡alies pragyvenimo lygį, vaiko poreikius, atsakovės praÅ¡omas iÅ¡laikymo dydis vaikui atitiktų vaiko poreikius, iÅ¡laikymas turi bÅ«ti orientuotas ir į ateitį.

Bylos duomenimis nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) 2012 m. sausio 17 d. gimė ieškovo ir atsakovės sūnus D. P., ieškovas M. P. nurodytas jo tėvu, atsakovė R. P. jo mama (2012 m. sausio 26 d. gimimo įrašo Nr. 28 duomenimis); 2) 2012 m. sausio 24 d. santuokos sudarymo įrašo Nr. 8 duomenimis, sudaryta ieškovo M. P. ir R. P. santuoka;

3) VÄ® „Regitra“ 2018 m. gruodžio 21 d. pažymos duomenimis, ieÅ¡kovo M. P. vardu registruotas automobilis „Nissan, Interstar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovės R. P. vardu registruotas automobilis „Audi, A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4) VÄ® Registrų centro 2018 m. gruodžio 21 d. raÅ¡to Nr. (4.6.11.)RA-5392 duomenimis, ieÅ¡kovas M. P. ir atsakovė R. P. santuokos metu bendrosios junginės nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi; 5) (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 16 d. pažymos Nr. BC2-248 apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas duomenimis, atsakovės gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. kovo mėn., vidutiniÅ¡kai sudarė 532 Eur per mėnesį;

6) Iš (duomenys neskelbtini) pateiktų ieškovo M. P. atlyginimo pažymų matyti, kad ieškovo gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. vidutiniškai sudarė 1 640,82 Eur per mėnesį; 7) 2018 m. rugpjūčio 24 d. tarp ieškovo M. P. ir atsakovės R. P. sudaryta notarinė sutartis, kuria šalys susitarė, jog ieškovui M. P. atitenka žemės sklypas ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), o sutarties 4.1 punktu šalys susitarė, kad kompensacijos pagal sutartį nėra ir nebus mokamos, šalys viena kitai dėl to pretenzijų neturi ir ateityje nereikš.

Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintini iÅ¡ dalies. Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo pagrindo, turto teisinio režimo bei jo padalijimo, iÅ¡laikymo dydžio vaikui nustatymo. Dėl santuokos nutraukimo pagrindo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, o CK 3.60 straipsnio 3 dalyje – aplinkybės, kurioms esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo prezumpcija.

CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Iš šios teisės normos dispozicijos darytina išvada, kad sutuoktinio pripažinimui kaltu dėl santuokos iširimo turi būti nustatyti šie faktai ir aplinkybės:

1) sutuoktinio pareigų pažeidimo faktas;

2) negalimas bendras gyvenimas dėl pareigų pažeidimo. Pažymėtina, jog esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina.

Taigi įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpcijÄ , kada santuoka yra laikoma iÅ¡irusia dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė buvo ir yra jam neiÅ¡tikima, neiÅ¡tikimybės faktÄ ieÅ¡kovas įrodinėjo liudytojo M.

V. parodymais. Atsakovė neigia, Å¡iÄ aplinkybę ir teigia, kad nebuvo ieÅ¡kovui neiÅ¡tikima. Atsakovė santuokos iÅ¡irimo priežastimi nurodo ieÅ¡kovo psichologinį ir fizinį smurtÄ â€“ nurodo, kad ieÅ¡kovas jai grasindavo nusižudyti, siųsdavo nuotraukas su kilpomis, kilpų užnėrimu ant ieÅ¡kovo kaklo, aplinkybę dėl vartoto psichologinio smurto atsakovė įrodinėjo fotonuotraukomis. IeÅ¡kovas neigė atsakovės nurodomas aplinkybes dėl smurto atsakovės atžvilgiu vartojimo, tačiau pripažino, kad siuntė atsakovei nuotraukas su kilpomis ant kaklo, atsisveikinimo raÅ¡telį, siekdamas tokiu bÅ«du susigrÄ Å¾inti Å¡eimÄ , parodyti atsakovei, kaip jam skauda.

Aplinkybę, kad atsakovė santuokos metu buvo neištikima ieškovui patvirtino byloje apklaustas liudytojas M. V., tačiau pažymėtina tai, kad liudytojas M. V. apie 3 m. gyvena kartu su ieškovo sese ir jo parodymų teismas nevertina kaip objektyvių duomenų dėl atsakovės neištikimybės. Be to, tai, kad atsakovė galėjo būti pastebima su vienu ar kitu vyru gatvėje, automobilyje ar kitoje vietoje savaime nereiškia, kad su tuo vyru atsakovė buvo neištikima ieškovui. Ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovė R.

P. santuokos metu jam buvo neiÅ¡tikima. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuoti, kad, atsakovė buvo ieÅ¡kovui neiÅ¡tikima ir tokiu bÅ«du pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, nėra pagrindo. Atsakovė, kaip pagrindÄ pripažinti atsakovÄ kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo nurodo tai, kad atsakovas naudojo fizinį ir psichologinį smurtÄ jos atžvilgiu. Pažymėtina, kad atsakovė ieÅ¡kovo vartotam fiziniam smurtui prieÅ¡ jÄ pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, nurodė, kad į teisėsaugos institucijas nesikreipė.

IeÅ¡kovas smurto naudojimo fakto nepripažino. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuoti, kad, ieÅ¡kovas vartojo atsakovės atžvilgiu fizinį smurtÄ , nėra pagrindo. IeÅ¡kovo psichologinį smurtÄ atsakovė įrodinėjo į bylÄ pateiktomis fotonuotraukomis, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovas atsakovei siuntė savo nuotraukas su kilpomis ant kaklo, atsisveikinimo raÅ¡telį, Å¡ias aplinkybes ieÅ¡kovas pripažino, nurodė, kad taip elgėsi norėdamas susigrÄ Å¾inti Å¡eimÄ , parodyti, kaip jam skauda.

Teismo vertinimu, Å¡ie bylos duomenys (fotonuotraukos) patvirtina, kad ieÅ¡kovas netinkamai elgėsi su atsakove, kadangi tokio pobÅ«džio iÅ¡ artimo žmogaus, sutuoktinio, siunčiamos nuotraukos, kuriomis neabejotinai siekiama įbauginti sutuoktinę dėl ketinimų nusižudyti, atsakovei neabejotinai sukėlė neigiamus psichologinius iÅ¡gyvenimus ir tai negali bÅ«ti pateisinama siekiu susigrÄ Å¾inti atsakovę ar Å¡eimÄ . Akivaizdu, kad toks atsakovo elgesys neatitinka CK 3.27 straipsnyje įtvirtintų sutuoktinio pareigų.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pati atsakovė būtų netinkamai vykdžiusi sutuoktinės pareigas. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Nagrinėjamu atveju ieškovas neginčijo aplinkybės, kad atsakovei siuntė savo nuotraukas su kilpomis ant kaklo ir atsisveikinimo raštelį.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes ieÅ¡kovas naudojo psichologinį smurtÄ prieÅ¡ sutuoktinę, dėl to bendras Å¡alių santuokinis gyvenimas tapo neįmanomas, Å¡alys nuo 2018 m. rugpjūčio neveda bendro Å«kio bei negyvena santuokinio gyvenimo, tad santuoka nutrauktina dėl ieÅ¡kovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Å alių praÅ¡ymu jiems paliktinos santuokos metu turėtos pavardės – „P.“, „P.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad dėl santuokos iÅ¡irimo kaltas ieÅ¡kovas, nes jis naudojo psichologinį smurtÄ prieÅ¡ sutuoktinę ir tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės pažeidė jo, kaip sutuoktinio pareigas. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovo neturtinės žalos atlyginimÄ , patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertindama 2000 Eur.

Neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Teismas atsižvelgia į kriterijus, nustatydamas neturtinės žalos dydį – žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

IeÅ¡kovo kalti veiksmai – psichologinis smurtas Å¡eimoje – sukėlė ieÅ¡kovei dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , skausmÄ , todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas, tačiau iÅ¡ dalies ir atsakovei priteistina 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi teismas vertina, kad toks neturtinės žalos dydis galėtų atlyginti atsakovės neturtinio pobÅ«džio praradimus. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vienas iÅ¡ vaiko interesų turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , savo namų aplinkÄ , todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi bÅ«ti nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui iÅ¡laikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, jog, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų. Byloje tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė praÅ¡o nepilnamečio vaiko D. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakove, dėl to tarp Å¡alių ginčo nėra.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad Å¡alių vaikas D. P. nuo gimimo iki Å¡iol faktiÅ¡kai auga su atsakove, kuri rÅ«pinasi vaiko auklėjimu, vaikui Å¡iuo metu yra 7 m. ir jam labai reikalinga motinos globa. Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikė iÅ¡vadÄ byloje, pagal kuriÄ nepilnamečiam vaikui atsakovės namuose yra sudarytos tinkamos sÄ lygos vaikui gyventi, augti ir visapusiÅ¡kai vystytis. Byloje nėra duomenų, paneigiančių galimybę nustatyti D. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove nepateikta jokių duomenų bei įrodymų, jog atsakovės elgesys ir auklėjimas darytų neigiamÄ Ä¯takÄ vaiko psichikai, ar pažeistų nepilnamečio vaiko teises į gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas jo fiziniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vadÄ , D. P. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove R. P. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje (CK 3.168, 3.169 straipsniai). Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Ä®statyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.

Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CPK 3.170 straipsnis). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu teismo praÅ¡o nustatyti jo nurodytÄ ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsakovė dėl ieÅ¡kovo siÅ«lomos bendravimo su vaiku tvarkos esminių prieÅ¡taravimų nereiÅ¡kė, tačiau prašė teismo pakoreguoti ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ tvarkÄ atsižvelgiant į tai, kad tėvo ir vaiko emocinis ryÅ¡ys yra susilpnėjęs, vaikas kategoriÅ¡kai nesutinka naktį praleisti be mamos.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad į teismo sprendimu patvirtintÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ neturėtų bÅ«ti įtraukta atsakovės pareiga suruoÅ¡ti vaiko rÅ«belius ir kitus daiktus iÅ¡vykai pas tėtį, kadangi tai yra savaime suprantama ir su tuo teismas sutinka. 2019 m. birželio 3 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatant laikinÄ M. P. su sÅ«numi D. P., bendravimo tvarkÄ pagal kuriÄ buvo nustatyta, kad pirmuosius tris kartus M.

P., jam esant Lietuvoje, pasiima sÅ«nų Danielių kas antrÄ Å¡eÅ¡tadienį iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grÄ Å¾ina sÅ«nų tÄ pačiÄ dienÄ 19 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , vėliau M. P. bendrauja su sÅ«numi Danieliumi kas antrÄ savaitgalį, pasiimdamas sÅ«nų penktadienį 18 val. iÅ¡ ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas vaikÄ sekmadienį 17 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teismo posėdžio metu paklausus ieÅ¡kovo, kaip dažnai jis bendravo su vaiku pagal nustatytÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ , ieÅ¡kovas negalėjo tiksliai nurodyti, kiek kartų buvo susitikęs su vaiku, nurodė, jog vienÄ kartÄ buvo pasiėmęs vaikÄ pas save į namus su nakvyne.

Pagal Vaiko teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vadÄ vaikas turi bendrauti su tėčiu, svečiuotis pas jį namuose, tačiau kadangi yra ilgesnė pertrauka ieÅ¡kovo bendravime su vaiku, vaikas turi priprasti prie bendravimo su tėčiu, sužinoti, kur jis gyvena. Teismo vertinimu, Å¡alių nepilnamečiui sÅ«nui, kuriam Å¡iuo metu yra septyneri metai, Å¡iuo metu yra ypatingai svarbu užtikrinti kuo stabilesnę aplinkÄ , sukurti aiÅ¡kų ir struktÅ«rizuotÄ kasdienio gyvenimo ritmÄ , kurio besilaikant vaikui bÅ«tų aiÅ¡kus jo poilsio, ugdymo ir bendravimo su artimaisiais asmenimis laikas.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir įvertinus ieÅ¡kovo pateiktÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka yra teismo tvirtintina su kai kuriomis iÅ¡lygomis bei, atsižvelgiant į tai, kad yra ilgesnė pertrauka ieÅ¡kovo bendravime su vaiku, įtvirtinant, kad vaiko nakvynė pas tėtį turėtų bÅ«ti pageidaujama paties vaiko. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko gimtadienio diena nebÅ«tinai gali sutapti su nedarbo diena, bendravimo tvarka pakoreguotina nustatant, kad ieÅ¡kovas turi teisę kas antrais metais organizuoti vaiko gimtadienį, tačiau vaiko gimtadienis turi bÅ«ti organizuojamas tik nedarbo dienomis, kadangi vaikas, iÅ¡skyrus tam tikrus iÅ¡imtinius atvejus, privalo lankyti ugdymo įstaigÄ ir negalėtų praleisti pamokas vien tam, kad Å¡vęsti su tėvu jo gimtadienį.

Teismo vertinimu, yra bÅ«tina nustatyti, kad elektroninio ryÅ¡io priemonėmis tėvas nevaržomai turi teisę bendrauti su sÅ«numi ne vėliau kaip iki 20 val. Teismo nuomone, mokyklinio amžiaus vaikui (Å¡iuo metu pradinukui), siekiant užtikrinti vaiko dienos režimÄ ir nuolatinę, stabiliÄ bei sveikÄ gyvenimo aplinkÄ , bÅ«tina yra pailsėti, pasiruoÅ¡ti miegui. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytÄ skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarkÄ .

Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Å ios nuostatos imperatyvas iÅ¡plaukia tiek iÅ¡ vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iÅ¡ bendrųjų Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sÄ lygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir iÅ¡laikymo vaikams teikimÄ .

Ä®statyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo iÅ¡laikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iÅ¡ tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos iÅ¡laikyti savo vaikus, iÅ¡laikymo formÄ ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis). IeÅ¡kovas yra vaiko D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, dėl to ginčo tarp Å¡alių nėra, jis turi tėvo teises ir pareigas. Å alys gyvena atskirai, abu tėvai privalo iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas iÅ¡laikymas vaikui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 192 straipsnio 1 dalis).

Dėl iÅ¡laikymo dydžio. Nustatant priteistino iÅ¡laikymo dydį atsižvelgiama į Å¡alių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių Å¡iuos poreikius patenkinti.

Sprendžiant nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , turi bÅ«ti laikomasi ir vieno iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu vaiko iÅ¡laikymui praÅ¡o priteisti iÅ¡ jo po 200,00 Eur dydžio sumÄ per mėnesį. Nurodė, jog Å¡alys kartu nebegyvena nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio, po iÅ¡siskyrimo ieÅ¡kovas teikia vaikui po 200 Eur iÅ¡laikymÄ kas mėnesį. Aplinkybės, kad ieÅ¡kovas teikia po 200,00 Eur dydžio sumÄ per mėnesį vaiko iÅ¡laikymui, atsakovė neginčijo, tačiau atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo priteisti didesnio dydžio iÅ¡laikymÄ â€“ po 280 Eur per mėnesį nuo bylos iÅ¡kėlimo iki vaiko pilnametystės. Atsakovė nurodė, kad vaiko bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui iÅ¡laidos per mėnesį sudaro apie 550 – 600 Eur, iÅ¡samių įrodymų apie iÅ¡laidas (kasos kvitų už maisto, kitų reikmenų, iÅ¡skyrus mokymo ir gebėjimų ugdymo paslaugų pirkimÄ ) atsakovė nepateikė, tačiau teismas laiko esant akivaizdu, kad atsakovė viena augindama vaikÄ patiria visas su tuo susijusias iÅ¡laidas: vaiko maistui, rÅ«bams, avalynei, higienos reikmėms, lavinimui bei normalių gyvenimo sÄ lygų sudarymui.

Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas nurodė, kad jis didesnio dydžio, negu 200 Eur iÅ¡laikymo vaikui teikti negalėtų, gauna 1800 Eur – 2000 Eur, atskaičius mokesčius darbo užmokestį per mėnesį, nurodė, jog už gyvenamojo bÅ«sto nuomÄ moka 530 Eur nuomos mokestį, maistui iÅ¡leidžia apie 500 Eur per mėnesį. Atsakovė nurodė, kad gauna apie 540 Eur į rankas per mėnesį pajamas iÅ¡ darbo užmokesčio, vaiko iÅ¡mokÄ , nurodė, jog moka 50 Eur nuomos mokestį per mėnesį, papildomai komunalinius mokesčius.

Vertinant atsakovo ir ieÅ¡kovės turtinę padėtį, pažymėtina, jog tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jÄ turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovo gaunamas darbo užmokestis ir kitos iÅ¡mokos, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. vidutiniÅ¡kai sudarė 1 640,82 Eur per mėnesį. Atsakovės gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. kovo mėn., vidutiniÅ¡kai sudarė 532 Eur per mėnesį. Tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė turi po vienÄ jų vardu registruotÄ transporto priemonę. Nei ieÅ¡kovas, nei atsakovė neturi nekilnojamojo turto.

Teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis yra skirtinga – ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, be to, atsižvelgtina į tai, kad šiuo atveju atsakovė augina nepilnametį šalių sūnų, todėl jai tenka didžiausioji rūpinimosi D. P. našta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Teismas, vertindamas Å¡alių turtinę padėtį, įvertina ir tai, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek ir atsakovė taip pat turi iÅ¡laidų – mokesčiai už gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , perkamÄ maistÄ , drabužius, avalynę, kitos asmeninės iÅ¡laidos. IeÅ¡kovas yra jaunas, darbingo amžiaus, nurodė, jog sveikatos sutrikimų neturi, duomenų, kad turėtų daugiau iÅ¡laikytinių, byloje nėra, ieÅ¡kovas neteikė įrodymų, kad turi įsipareigojimų kreditoriams. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje numatytu prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principu, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, pasikeitusiÄ Å¡alies ekonominę padėtį, ieÅ¡kovo turtinę padėtį daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas objektyviai pajėgus teikti sÅ«nui 230 Eur iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, skaičiuojant nuo Å¡io teismo sprendimo priėmimo dienos.

Išlaikymas vaikams priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaikų ateitį, o vaikai kasdien auga ir jų poreikiai tik didėja. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina su vaiku gyvenanti vaiko motina (atsakovė). Pažymėtina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai.

Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos Å¡alims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitus Å¡alių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl iÅ¡laikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Dėl turto teisinio režimo bei dalintino bendro turto balanso IeÅ¡kovas praÅ¡o santuokoje įgytÄ turtÄ padalinti priteisiant ieÅ¡kovui 1500 Eur vertės automobilį „Nissan Interstar“, o atsakovei 1500 Eur vertės automobilį „Audi A4“.

Nurodo, kad nekilnojamÄ jį turtÄ Å¡alys jau pasidalino. Nurodo, kad sutinka, jog atsakovei natÅ«ra atitektų patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytas kilnojamasis turtas. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodo, kad ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje nenurodo kilnojamųjų daiktų, kuriuos reikėtų dalinti, prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡vardina santuokos metu įgytus dalintinus kilnojamuosius daiktus ir jų vertes, praÅ¡o juos natÅ«ra priteisti ieÅ¡kovui, iÅ¡mokant atsakovei 8010 Eur kompensacijÄ . Nurodo, kad atsakovei kilnojamasis turtas natÅ«ra nėra reikalingas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad jam kilnojamasis turtas natÅ«ra taip pat nėra reikalingas, didžioji dalis turto, nurodyto prieÅ¡ieÅ¡kinyje, yra neiÅ¡likusi, praÅ¡o turtÄ natÅ«ra priteisti atsakovei, iÅ¡mokant ieÅ¡kovui kompensacijÄ . IeÅ¡kovo atstovas papildomai nurodė, kad visÄ kilnojamÄ jį turtÄ Å¡alys jau yra pasidalinusios 2018 m. rugpjūčio 24 d. sudaryta notarine sutartimi. Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinio asmeninis turtas.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. tarp ieškovo M. P. ir atsakovės R. P. sudaryta notarinė sutartis, kuria šalys susitarė, jog ieškovui M. P. atitenka žemės sklypas ir pastatai, esantys (duomenys neskelbti). Sutarties 4.1 punktu šalys susitarė, kad kompensacijos pagal sutartį nėra ir nebus mokamos, šalys viena kitai dėl to pretenzijų neturi ir ateityje nereikš. Akcentuotina tai, kad minėtoje sutartyje nėra aptartas šalių santuokos metu įgyto kilnojamojo turto perėjimas nei ieškovo, nei atsakovės nuosavybėn. Ieškovo atstovas nurodė, kad kilnojamasis turtas ieškovui sutartimi perėjo kartu su nekilnojamuoju turtu, kaip jo priklausinys.

Pažymėtina, jog pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniais laikomi savarankiÅ¡ki pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje antraeiliais daiktais – priklausiniais – pripažįstami daiktai, kurių sÄ sajos su pagrindiniu daiktu reiÅ¡kiasi per bendrÄ Å«kinę paskirtį. Nustatant juridiÅ¡kai reikÅ¡mingas sÄ sajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis (geografinė padėtis, buvimas greta vienas kito), bet funkcinis daiktų ryÅ¡ys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra Å«kine paskirtimi bei skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikius.

Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažįstamas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004, 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006, 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008). Teismo vertinimu, atsakovės priešieškinyje nurodyto kilnojamojo turto negalima laikyti šalių 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutartimi pasidalinto nekilnojamojo turto priklausiniais, kadangi šie daiktai pagal savo prigimtį nepasižymi nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui – nekilnojamajam turtui – funkcinis daiktų ryšys nėra toks, kad kilnojamieji daiktai būtų skirti tenkinti pagrindinio daikto poreikius, o buvo skirti tenkinti šalių buities ir asmeninius poreikius.

Atsižvelgiant į Å¡iuos argumentus teismas vertina, kad Å¡alys 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutartimi nepasidalino santuokos metu įgyto kilnojamojo turto ir jis iÅ¡likęs turtas turi bÅ«ti įtrauktas į bendro dalintino turto balansÄ . Nėra reikÅ¡minga, kokiu bÅ«du kilnojamasis turtas buvo Å¡alių įgytas – pirktas, dovanotas, rastas ir pan. –, svarbu yra tai, kad kiekvienas kilnojamasis daiktas turi savo vertę ir turtas yra įgytas santuokos metu. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė, koks konkrečiai kilnojamasis turtas iÅ¡ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyto yra iÅ¡likęs, nurodė, kokios yra Å¡io turto vertės, taip pat patvirtino, kad turtas fiziÅ¡kai yra pas jo draugÄ garaže. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodydama dalintinÄ kilnojamÄ jį turtÄ neteikė jokių įrodymų dėl to, kad turtas yra realiai egzistuojantis.

Nutraukiant santuokÄ privalo bÅ«ti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Ä® dalijamo sutuoktinių bendro turto balansÄ gali bÅ«ti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis turtas. Atsižvelgiant į tai, teismas į dalintino sutuoktinių turto balansÄ Ä¯traukia tÄ kilnojamÄ jį turtÄ , kuris abiejų Å¡alių teigimu yra iÅ¡likęs. Å alys bylos nagrinėjimo teisme metu, nors buvo teismo siÅ«lyta, neteikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų dėl jų nurodomų kilnojamųjų daiktų vertės. Civilinio kodekso 3.119 straipsnyje nurodyta, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

Priimdamas sprendimÄ teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iÅ¡ byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamÄ turtÄ (kiekį ir vertę) bei reikalavimÄ padalyti tokį turtÄ turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentÄ tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios abi Å¡alys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigÄ bÅ«ti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus, tačiau byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

IeÅ¡kovas kilnojamojo turto vertę nurodė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kindamas, kad jo įsitikinimu tokia yra turto vertė, atsakovė turto vertę taip pat nurodė savo nuožiÅ«ra nepateikdama jokių objektyvių duomenų. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, nustatydamas turto vertę, skaičiuoja taip: sudeda abiejų Å¡alių nurodytas turto vertes ir iÅ¡veda vidurkį. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys bendrÄ ja jungtine nuosavybe yra įgijusios ir į bendrÄ dalintino turto balansÄ Ä¯trauktinas toks ir tokios vertės turtas:

1. Šaldytuvas Samsung, pilkos spalvos, 600 Eur vertės (800+400=1200/2=600);

2. Virtuvinis komplektas šviesiai rudos spalvos (trys pakabinamos spintelės, pastatoma trijų dalių spintelė, kriauklės spintelė) 300 Eur vertės;

3. Indesit dujinė viryklė, pilkos spalvos, 150 Eur vertės;

4. Svetainės stalas – baldų plokštės, tamsiai rudos spalvos, su stiklu viduryje 50 Eur;

5. Svetainės sekcija – baldų plokštės, šviesiai pilkos spalvos, 325 Eur vertės (450+200=650/2=325);

6. Oro kondicionierius (juodas, pastatomas ant žemės) 35 Eur vertės (60+10=70/2=35);

7. Televizorius Mirai 60 Eur vertės;

8. Skalbimo mašina Indesit 100 Eur vertės;

9. Jaunuolio sekcija – medžio masyvo, nelakuota 100 Eur vertės;

10. Mokyklinis stalas (vaikiškas) – medžio masyvo, nelakuotas 70 Eur vertės;

11. Mokyklinis stalas – medžio masyvo, nelakuotas 100 Eur vertės;

12. Vaikiška lova „Traktorius“ 150 Eur vertės;

13. Tamsiai rudos spalvos miegamojo komplektas (spinta dviejų durų stumdomos su veidrodžiais, dvigulė lova su čiužiniu, komoda)1000 Eur vertės;

13. Televizoriaus staliukas, stiklinis, juodos spalvos 40 Eur vertės (50+30=80/2=40);

14. Dvivietis odinis fotelis, tamsiai rudos spalvos 90 Eur vertės;

15. Vaiko kambario spinta, šviesiai rudos spalvos 50 Eur vertės;

16. Radijo centras 50 Eur vertės;

17. Sportinis treniruoklis (dviratis) 80 Eur vertės;

18. Virtuvinis komplektas stalas + 4 kėdės (medžio masyvo, šviesiai rudos spalvos, lakuoti) 95 Eur vertės 120+70=190/2=95);

19. Naktinė lempa (pastatoma ant grindų, geležinė) 50 Eur vertės;

20. Mikrobangų krosnelė, pilkos spalvos 40 Eur vertės;

21. Namų apyvokos daiktai (grėbliai, kastuvai, kibirai, šluotos, kauptukai ir kt.) 100 Eur vertės;

22. Žoliapjovė traktoriukas Stiga, geltonos spalvos 700 Eur vertės;

23. Žoliapjovė savaeigė, benzininė Stiga, geltonos-juodos spalvos 150 Eur vertės;

24. Elektrinis pjūklas malkoms pjauti, raudonas (stalas, elektros variklis, pjūklas) 100 Eur vertės;

25. Vaikiškas dviratukas DBS, juodos spalvos 20 Eur vertės;

26. Oro kompresorius, juodos spalvos 50 Eur vertės;

27. Trimeris 80 Eur vertės;

28. Grandininis elektrinis pjūklas 70 Eur vertės;

29. Kiti elektros prietaisai Å«kyje (grÄ Å¾tai, plaktukai, perforatorius ir kt.) 112,50 Eur vertės (200+25=225/2=112,5), iÅ¡ viso turto už 4917,50 Eur. Dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo bÅ«do ir turto dalių Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams bÅ«do parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiÅ¡kinimo bei taikymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad turto padalijimo natÅ«ra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo bÅ«das labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015 ir kt.).

Tiek ieškovas, tiek atsakovė nenori turto natūra ir prašo teismo priteisti jiems kompensacijas. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Pažymėtina, jog Å¡iuo atveju byloje konstatuota, kad santuoka nutraukiama dėl ieÅ¡kovo M. P. kaltės, su atsakove lieka gyventi Å¡alių nepilnametis sÅ«nus, pagal ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, kilnojamasis turtas yra pas ieÅ¡kovo draugÄ garaže, atsakovės gaunamos pajamos (darbo užmokestis) yra pakankamai nedidelės – apie 530 Eur atskaičius mokesčius, ieÅ¡kovo gaunamos pajamos 3 kartus didesnės – apie 1640,82 atskaičius mokesčius. Akivaizdu, kad priteisus atsakovei sumokėti ieÅ¡kovui kompensacijÄ už jai natÅ«ra tenkančiÄ turto dalį, nukentėtų ir nepilnamečio vaiko interesai, tai neatitiktų teisingumo principo.

Taigi teismo nuomone, Å¡iuo atveju kilnojamasis turtas natÅ«ra priteisiamas ieÅ¡kovui, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 2458,75 Eur dydžio (4917,50/2=2458,75) kompensacija už jai tenkančiÄ mažesnę turto natÅ«ra dalį. IeÅ¡kovui natÅ«ra taip pat priteistinas 1500 Eur vertės automobilis „Nissan Interstar“, o atsakovei 1500 Eur vertės automobilis „Audi A4“, Å¡alys nurodė, jog Å¡iais automobiliais ir Å¡iuo metu naudojasi, ginčo dėl to tarp Å¡alių nėra. Dėl atsakovės R.

P. priešieškinio reikalavimo atsisakymo Atsakovė R. P. bylos nagrinėjimo teisme metu atsisakė priešieškinio reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo. Teismas išaiškino atsakovei procesines reikalavimo atsisakymo pasekmes. Teismo posėdžio metu atsakovė R. P. patvirtino, kad jai yra žinomos reikalavimo atsisakymo pasekmės, numatytos CPK. Pažymėtina, jog bet kurioje proceso stadijoje šalys turi teisę atsisakyti savo pareikštų reikalavimų (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisę atsisakyti pareikÅ¡to ieÅ¡kinio lemia dispozityvumo principas civiliniame procese. IeÅ¡kinio atsisakymas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas atsisako ir paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik Å¡iame procese, bet ir ateityje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-629/2013). Pagal dispozityvumo principÄ Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis).

Dėl to Å¡alių procesines teises ir pareigas reglamentuojančiame CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir ieÅ¡kovo teisė atsisakyti ieÅ¡kinio. Prielaidos įgyvendinti tokiÄ ieÅ¡kovo procesinę teisę ir teisinis pagrindas teismui nutartimi patvirtinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio atsisakymÄ yra tuomet, kai ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio atsisakymas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Šioje civilinėje byloje atsakovė šia savo teise pasinaudojo ir nuo pareikšto priešieškinio reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo atsisakė. Kadangi atsakovė R. P. bylos nagrinėjimo teisme metu atsisakė nuo pareikšto priešieškinio reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo, teismas nenustatė, kad atsisakymu būtų pažeistos imperatyviosios teisės normos ar viešasis interesas, šalių ar kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai, atsakovei reikalavimo atsisakymo pasekmės, numatytos CPK, yra žinomos, priimtinas priešieškinio dalies atsisakymas ir civilinė byla dalyje dėl uzufrukto nustatymo nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Teismas, priimdamas sprendimÄ , iÅ¡sprendžia ir bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ . IeÅ¡kovas už ieÅ¡kinio pateikimÄ sumokėjo 110 Eur žyminio mokesčio. Atsakovei 225 Eur žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų pateikimÄ sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. IeÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, žyminis mokestis atitinkamai priteisiamas iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Ieškovo ieškinys patenkintas 60 procentų, atsakovės priešieškinis patenkintas 60 procentų, dalyje reikalavimų (17 procentų) priešieškinis atsakovės prašymu paliktinas nenagrinėtu. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo valstybei priteistinas 135 Eur (225 × 60 % = 135) žyminis mokestis, o iš atsakovės valstybei priteistinas 78,53 Eur ((90 – 15,30) + (15,30 × 25 % = 3,83) = 78,53) žyminis mokestis, o ieškovui 66 Eur (110 × 60 % = 66) žyminis mokestis. Nagrinėjamoje byloje ieškovas M.

P. pateikė raÅ¡ytinius įrodymus apie jo turėtas 1500,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai, Å¡ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijose (su pakeitimais ir papildymais) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ numatyto maksimalaus dydžio ir atitinka bylos sudėtingumÄ .

Atsakovė R. P. pateikė raÅ¡ytinius įrodymus apie turėtas 1200,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, Å¡ios iÅ¡laidos taip pat nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijose (su pakeitimais ir papildymais) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ numatyto maksimalaus dydžio ir atitinka bylos sudėtingumÄ .

Iš ieškovo ieškinio reikalavimų patenkinta 60 procentų, iš atsakovės priešieškinio reikalavimų patenkinta 60 procentų reikalavimų, dalyje reikalavimų (17 procentų) priešieškinis paliktinas nenagrinėtu. Pažymėtina, jog bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiais atvejais teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2014). Pažymėtina, jog Å¡iuo atveju vertinant Å¡alių procesinį elgesį ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos, pažymėtina, jog bylÄ nagrinėjant teisme atsakovė R. P. pati savo laisva valia nusprendė atsisakyti vieno iÅ¡ pareikÅ¡tų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dėl uzufrukto nustatymo, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju bÅ«tent atsakovės R. P. procesinis elgesys nulėmė tai, jog buvo atsisakyta vieno reikalavimo ir byla Å¡ioje dalyje nutraukiama, todėl bÅ«tent atsakovė yra atsakinga už Å¡iÄ dalį (17 procentų) ieÅ¡kovo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir jos atitinkamai priteistinos ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės. Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei R.

P. priteistina 720 Eur (1200 × 60 % = 720) atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos teikimo. Iš atsakovės R. P. ieškovo M. P. naudai priteistina 1155 Eur (1500 × 77 % = 1155) ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos teikimo. Ieškovo M. P. naudai iš atsakovės R. P. taip pat priteistinos kitos išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu – 28,49 Eur (37 × 77 % = 28,49) vertimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių. 2019 m. birželio 3 d. teismo nutartimi civilinėje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikinoji ieškovo M. P. bendravimo su vaiku tvarka. Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalies nuostatomis, 2019 m. birželio 3 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas, vadovaudamasis CPK 268 straipsniu, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieÅ¡kovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokÄ , sudarytÄ 2012 m. sausio 24 d., Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 8, dėl ieÅ¡kovo M. P. kaltės. Nutraukus santuokÄ , ieÅ¡kovui palikti santuokinę pavardę „P.“, atsakovei – „P.“. Nustatyti D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su jo motina atsakove R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 230 Eur (du Å¡imtai trisdeÅ¡imt eurų) kas mėnesį, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , skaičiuojant nuo Å¡io teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2019 m. lapkričio 7 d. iki vaiko pilnametystės. Paskirti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. P. skirtų ir priteistų iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja. Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai.

IÅ¡ dalies tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl bendro turto natÅ«ra padalinimo ir priteisti ieÅ¡kovui M. P. natÅ«ra Å¡aldytuvÄ Samsung, pilkos spalvos, 600 Eur vertės; virtuvinį komplektÄ Å¡viesiai rudos spalvos (trys pakabinamos spintelės, pastatoma trijų dalių spintelė, kriauklės spintelė) 300 Eur vertės; „Indesit“ dujinę viryklę, pilkos spalvos, 150 Eur vertės; svetainės stalÄ â€“ baldų plokÅ¡tės tamsiai rudos spalvos, su stiklu viduryje 50 Eur vertės; svetainės sekcijÄ â€“ baldų plokÅ¡tės Å¡viesiai pilkos spalvos 325 Eur vertės; oro kondicionierių (juodas, pastatomas ant žemės) 35 Eur vertės; televizorių Mirai 60 Eur vertės; skalbimo maÅ¡inÄ â€žIndesit“ 100 Eur vertės; jaunuolio sekcijÄ â€“ medžio masyvo, nelakuota 100 Eur vertės; mokyklinį stalÄ (vaikiÅ¡kÄ ) – medžio masyvo, nelakuotas 70 Eur vertės; mokyklinį stalÄ â€“ medžio masyvo, nelakuotas 100 Eur vertės; vaikiÅ¡kÄ lovÄ â€žTraktorius“ 150 Eur vertės; tamsiai rudos spalvos miegamojo komplektÄ (spinta dviejų durų stumdomos su veidrodžiais, dvigulė lova su čiužiniu, komoda) 1000 Eur vertės; televizoriaus staliukÄ , stiklinis, juodos spalvos 40 Eur vertės; dvivietį odinį fotelį, tamsiai rudos spalvos 90 Eur vertės; vaiko kambario spintÄ , Å¡viesiai rudos spalvos 50 Eur vertės; radijo centrÄ 50 Eur vertės; sportinį treniruoklį (dviratį) 80 Eur vertės; virtuvinį komplektÄ , stalas + 4 kėdės (medžio masyvo, Å¡viesiai rudos spalvos, lakuoti) 95 Eur vertės; naktinę lempÄ (pastatoma ant grindų, geležinė) 50 Eur vertės; mikrobangų krosnelę, pilkos spalvos 40 Eur vertės; namų apyvokos daiktus (grėbliai, kastuvai, kibirai, Å¡luotos, kauptukai ir kt.) 100 Eur vertės;

žoliapjovę – traktoriukÄ â€žStiga“, geltonos spalvos 700 Eur vertės; žoliapjovę savaeigę, benzininę „Stiga“, geltonos – juodos spalvos 150 Eur vertės; elektrinį pjÅ«klÄ malkoms pjauti, raudonas (stalas, elektros variklis, pjÅ«klas) 100 Eur vertės; vaikiÅ¡kÄ dviratukÄ DBS, juodos spalvos 20 Eur vertės; oro kompresorių, juodos spalvos 50 Eur vertės; trimerį 80 Eur vertės; grandininį elektrinį pjÅ«klÄ 70 Eur vertės; kitus elektros prietaisus Å«kyje (grÄ Å¾tai, plaktukai, perforatorius ir kt.) 112,50 Eur vertės, iÅ¡ viso turto už 4917,50 Eur.

IÅ¡ dalies tenkinti atsakovės R. P. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl kompensacijos priteisimo ir priteisti atsakovei R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2458,75 Eur (du tÅ«kstančiai keturi Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai ir septyniasdeÅ¡imt penki euro centai) kompensacijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už ieÅ¡kovui atitenkančio natÅ«ra turto dalį. Priteisti ieÅ¡kovui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise automobilį „Nissan Interstar“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 1500 Eur.

Priteisti atsakovei R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 1500 Eur. Priimti atsakovės R. P. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo atsisakymÄ ir bylÄ Å¡ioje dalyje reikalavimų nutraukti. Patvirtinti ieÅ¡kovo M. P. bendravimo su vaiku D. P. tvarkÄ :

1. M. P. esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sÅ«numi D. P., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 17 val. pasiimant sÅ«nų iÅ¡ ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Apie tai, kad savaitgalį bendraus su sÅ«numi, M. P. įsipareigoja informuoti R. P. iÅ¡ anksto, tačiau ne vėliau, kaip prieÅ¡ 3 kalendorines dienas. Vaiko D. P. nakvynė pas ieÅ¡kovÄ M. P. galima tik dėl to sutinkant pačiam vaikui;

2. M. P. esant Lietuvoje, jis turi teisę praleisti su sÅ«numi D. P., gim. (duomenys neskelbtini), paimant vaikÄ Å¡venčių dienų iÅ¡vakarėse 17.00 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ atitinkamos Å¡ventės dienos 17 val., lyginiais metais Å¡ias Å¡ventes:

1. Sausio 1 d. – Naujieji metai.

2. Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena;

3. Kovo 11 d. – Nepriklausomybės diena;

4. Gegužės 1 d. – Tarptautinė darbo diena;

5. Birželio 24 d. – Joninių (Rasų) diena;

6. Liepos 6 d. – Valstybės dienÄ ;

7. Rugpjūčio 15 d. – Žolinę;

8. Lapkričio 1 d. – Visų Å ventųjų dienÄ ;

9. Gruodžio 24-26 d. (Å v. Kūčios ir Å v. Kalėdos). Apie tai, kad per atitinkamas Å¡ventes bendraus su sÅ«numi, M. P. įsipareigoja informuoti R. P. iÅ¡ anksto, tačiau ne vėliau, kaip prieÅ¡ 7 kalendorines dienas. Vaiko D. P. nakvynė pas ieÅ¡kovÄ M. P. galima tik dėl to sutinkant pačiam vaikui;

3. M. P. esant Lietuvoje, jis turi teisę kiekvienais metais praleisti su sÅ«numi D. P., gim. (duomenys neskelbtini), birželio pirmÄ jį sekmadienį (Tėvo dienÄ ) paimant vaikÄ Å¡ventinės dienos iÅ¡vakarėse 17.00 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ atitinkamos Å¡ventes dienos 19 val. Apie tai, kad bendraus su sÅ«numi, M. P. įsipareigoja informuoti R. P. iÅ¡ anksto, tačiau ne vėliau, kaip prieÅ¡ 3 kalendorines dienas. Vaiko D. P. nakvynė pas ieÅ¡kovÄ M. P. galima tik dėl to sutinkant pačiam vaikui;

4. M. P. esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sÅ«numi D. P., gim. (duomenys neskelbtini), per vasaros atostogas 14 iÅ¡ eilės einančių kalendorinių dienų, arba 2 kartus po 7 iÅ¡ eilės einančias kalendorines dienas, pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar kitÄ savo nuožiÅ«ra pasirinktÄ vaikui saugiÄ ir pagal jo amžių priimtinÄ vietÄ ir grÄ Å¾indamas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Vaiko pasiėmimo iÅ¡ nuolatinės jo gyvenamosios vietos konkretų laikÄ Å alys įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus. Apie tai, kad per vasaros atostogas atitinkamÄ laikotarpį bendraus su sÅ«numi, M. P. įsipareigoja informuoti R. P. iÅ¡ anksto, tačiau ne vėliau, kaip prieÅ¡ 14 kalendorinių dienų. Vaiko D. P. nakvynė pas ieÅ¡kovÄ M. P. galima tik dėl to sutinkant pačiam vaikui;

5. M. P. esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sÅ«numi D. P., gim. (duomenys neskelbtini), per rudens, žiemos ir pavasario atostogas nepertraukiamai 3 kalendorines dienas paimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos arba kitos jos buvimo vietos į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar kitÄ savo nuožiÅ«rÄ pasirinktÄ vaikui saugiÄ ir pagal jo amžių priimtinÄ vietÄ , tarpusavio susitarimu atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus. Apie tai, kad per rudens, žiemos, pavasario atostogas atitinkamÄ laikotarpį bendraus su sÅ«numi, M. P. įsipareigoja informuoti R. P. iÅ¡ anksto, tačiau ne vėliau, kaip prieÅ¡ 7 kalendorines dienas. Vaiko D. P. nakvynė pas ieÅ¡kovÄ M. P. galima tik dėl to sutinkant pačiam vaikui;

6. Jeigu sÅ«naus D. P., gim. (duomenys neskelbtini), susirgimo atvejai, iÅ¡ anksto suplanuoti renginiai, iÅ¡ anksto užsakyta poilsinė kelionė sutampa su M. P. bendravimo su sÅ«numi dienomis, M. P. bendravimas su sÅ«numi perkeliamas į artimiausiÄ savaitgalį arba kitÄ dienÄ po to, kai iÅ¡nyks Å¡iame punkte nurodytos aplinkybės;

7. M. P. esant Lietuvoje, jis turi teisę kas antrais vaiko gimtadienio metais organizuoti sÅ«naus gimtadienį ir jį praleisti su sÅ«numi. Gimtadienis gali bÅ«ti organizuojamas tik nedarbo dienomis. Vienas iÅ¡ tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dienÄ jokiu bÅ«du negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti sÅ«nų su gimtadieniu, su jo pabendrauti, perduoti dovanas. Apie tai, kad organizuos vaiko gimtadienį, M. P. įsipareigoja informuoti R. P. iÅ¡ anksto, tačiau ne vėliau, kaip prieÅ¡ 7 kalendorines dienas. Vaiko D. P. nakvynė pas ieÅ¡kovÄ M. P. galima tik dėl to sutinkant pačiam vaikui;

8. R. P. įsipareigoja nedelsiant informuoti M. P. apie vaiko susirgimo atvejus;

9. R. P. įsipareigoja laikinai iÅ¡vežant vaikÄ Ä¯ užsienio valstybę, įspėti M. P. apie iÅ¡vykimÄ prieÅ¡ 7 kalendorines dienas;

10. R. P. įsipareigoja iÅ¡vežant vaikÄ nuolat gyventi į užsienio valstybę, įspėti M. P. apie tai prieÅ¡ 30 kalendorinių dienų;

11. M. P. atsižvelgiant į sÅ«naus užimtumÄ , gali kiekvienÄ dienÄ bendrauti su sÅ«numi telefonu ir/ar internetu programinės „SKYPE“ ar „VIBER“ įrangos pagalba. Bendravimas mobiliojo / internetinio ryÅ¡io priemonėmis turi baigtis iki 20.00 val;

12. Šalių susitarimu, M. P. gali bendrauti su sūnumi ir kitu laiku;

13. Å alys įsipareigoja informuoti viena kita apie vaiko aprÅ«pinimÄ (maistÄ , drabužius, knygas, žaislus ir panaÅ¡iai) bei lavinimÄ (darželį/mokyklÄ , bÅ«relius, sporto, sveikatos paslaugas ir panaÅ¡iai), esminius sÅ«naus gyvenimo įvykius, sveikatos bÅ«klę, kitus įvykius, galinčius turėti įtakos vaiko vystymuisi, sudaryti galimybes kitai Å¡aliai dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penki Å¡imtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 720 Eur (septyni Å¡imtai dvideÅ¡imt eurų) atsakovės turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dėl advokato teisinės pagalbos teikimo. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 135 Eur (vienas Å¡imtas trisdeÅ¡imt penki eurai) žyminio mokesčio, sumokant priteistÄ sumÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ 5660.

Priteisti iš atsakovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 66 Eur (šešiasdešimt šeši eurai) žyminio mokesčio. Priteisti iš atsakovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1155 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas penkiasdešimt penki eurai) ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos teikimo bei 28,49 Eur (dvidešimt aštuoni eurai ir keturiasdešimt devyni euro centai) vertimo išlaidų.

Priteisti iÅ¡ atsakovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 78,53 Eur (septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai ir penkiasdeÅ¡imt trys euro centai) žyminio mokesčio, sumokant priteistÄ sumÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ 5660. Palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo 2019 m. birželio 3 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-488-884/2019 taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus. Teisėja Giedrė Kandratavičienė