2021-04-28 Nr. AB-8983-3-63-3-01871-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1096-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01871-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3.3; 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, D. A. projektavimo firmai dėl 2019 m. balandžio 4 d. leidimo Nr. LGS-31-190404-00003, suteikiančio teisę griauti statinį, panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pateikė prašymą, kuriame prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotą 2019 m. balandžio 4 d. leidimą Nr. LGS-31-190404-00003 (toliau – ir Statybos leidimas), suteikiantį teisę statytojui akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (toliau – ir KLASCO) griauti ypatingos kategorijos administracinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Administracinis pastatas), esantį kultūros paveldo vietovėje (Klaipėdos miesto istorinė dalis), žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Statybos leidimas išduotas pagal D. A. projektavimo firmos 2018 m. parengtą griovimo projektą (toliau – ir Statinio griovimo projektas). Inspekcija, vykdydama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme ir kituose susijusiuose teisės aktuose nustatytus statybos valstybinės priežiūros veiksmus, atliko savivaldybės administracijos išduoto Statybos leidimo teisėtumo patikrinimą ir 2019 m. liepos 18 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, kad Statybos leidimas išduotas neteisėtai. Pareiškėjas paaiškino, jog patikrinimo metu nustatyta, jog Administracinio pastato Statinio griovimo projektas neatitinka KLASCO nuomojamo uosto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. AD1-1626 (toliau – ir Detalusis planas) sprendinių. Statinio griovimo projektu numatyta griauti visą Administracinį pastatą, neatsižvelgiant į tai, kad dalį pastato (Locmanų namas) Detaliuoju planu numatyta išsaugoti.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Detaliojo plano aiškinamajame rašte numatyta, jog Administracinis pastatas su kultūros paveldo požymiais, statytas iki 1940 m., yra gamybinių ir tarnybinių patalpų pastato vidurinioji dalis, pastatas išsaugomas, istorinė jo paskirtis – Locmanų namas, Detaliojo plano brėžinyje – sprendiniai, pagrindinis brėžinys, teritorijos tvarkymo naudojimo režimo ir žemės sklypų ribų nužymėjimo brėžinyje, sutartiniai ženklai (kultūros paveldo objektai) detalizuota, kad gamybinių ir tarnybinių patalpų pastatas Nr. 13, t. y. pastato vidurinioji dalis Nr. 50, yra pastatas su kultūros paveldo požymiais sklypo ribose. Pareiškėjas teigė, kad visas Administracinis pastatas yra suskirstytas į tris dalis, brėžinyje žymimas 3MG, 2MG, 3 MG. Detaliuoju planu numatyta išsaugoti būtent viduriniąją pastato dalį, žymimą 2 MG. Nurodė, kad Klaipėdos miesto administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. AD1-793 pritarta teritorijos Detaliojo plano tikslinimui, kuriame Administracinio pastato dalies (Locmanų gyvenamojo namo) išsaugojimas nebuvo panaikintas. Pareiškėjas teigė, kad Detalusis planas buvo koreguotas ne dėl Locmanų namo, bet dėl susisiekimo komunikacijų išdėstymo principų tikslinimo.

4. Pareiškėjas argumentavo, kad savivaldybės administracija, išduodama Statybos leidimą, privalėjo patikrinti parengto Statinio griovimo projekto atitikį įstatymų nustatytiems reikalavimams ir nustatyti, ar jis neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka netinkamai tikrino savivaldybės administracija, kaip statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija, ir neteisėtai pritarė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalimis, detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, taip pat visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Pareiškėjas pažymėjo, kad Detalusis planas yra galiojantis, o sprendiniai, susiję su pastato dalies išsaugojimu, nebuvo pakeisti ar panaikinti, todėl atsakovas neturėjo teisės išduoti Statybos leidimą Administracinio pastato griovimui.

5. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į prašymą prašė prašymą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai reikalavimą grindžia argumentu, jog Administracinio pastato Statinio griovimo projektas neatitinka Detaliojo plano sprendinių. Detaliojo plano rengimo metu, analizuojant planuojamos teritorijos esamą situaciją, nebuvo aišku, ar Administracinis pastatas turi kultūros paveldo požymių, todėl buvo vadovautasi Detaliojo plano sprendiniais, nurodančiais, jog statybos darbų projektus (tarp jų ir griovimo) reikia suderinti su atsakinga institucija, todėl kreipėsi į Nekilnojamojo turto kultūros paveldo vertinimo tarybą (toliau – ir Vertinimo taryba) dėl ginčo objekto vertingųjų savybių nustatymo. Vertinimo taryba keturis kartus svarstė dėl ginčo objekto statuso ir 2018 m. kovo 13 d. aktu Nr. KPD-RM-2115/5 nutarė, kad Locmanų namas-pastatas yra priskirtinas kitų objektų kategorijai, jam nesuteiktina apsauga ir neregistruotinas Kultūros vertybių registre. Nurodė, kad tai, jog ginčo objektas nėra saugotinas, patvirtino ir Kultūros paveldo departamentas, pritardamas statybą leidžiančio dokumento išdavimui, pateikto Griovimo projekto Nr. DA-18-02 pagrindu. Atsakovas paaiškino, kad Detalusis planas nėra dokumentas, kuriame turi būti nurodomi planuojami griauti ar planuojami statyti statiniai. Aiškinant Teritorijų planavimo nuostatas, Detaliuoju planu nustatomos tik teritorijos tvarkymo ir naudojimo galimos perspektyvos, tačiau konkrečių statybos darbų atlikimą reglamentuoja kiti teisės aktai, kurie nustato kaip atliekamas statinių griovimas.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į prašymą siūlė prašymą patenkinti.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Vertinimo taryba 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarė, jog ginčo objektui reikalinga apsauga, nustatė vertingąsias savybes ir apibrėžė jos teritorijos ribas. Pagal Vertinimo tarybos sprendimą šis objektas tapo Kultūros vertybių registre registruotu kultūros paveldo objektu – namu, vadinamu Locmanų, Locų (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)).

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. A. projektavimo įmonė prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino. Teismas panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. balandžio 4 d. išduotą leidimą Nr. LGS-31-190404-00003, suteikiantį teisę statytojui AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ griauti ypatingos kategorijos administracinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį kultūros paveldo vietovėje (Klaipėdos miesto istorinė dalis), žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Teismas reikalavimo užtikrinimo priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

12. Teismas nurodė, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduoto Statybos leidimo, suteikiančio teisę statytojui AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ griauti Administracinį pastatą, esantį kultūros paveldo vietovėje (Klaipėdos miesto istorinė dalis), žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėda, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Teismas nustatė, kad Statybos leidimas išduotas pagal D. A. projektavimo firmos Statinio griovimo projektą. Inspekcija, atlikusi savivaldybės administracijos išduoto Statybos leidimo teisėtumo patikrinimą, 2019 m. liepos 18 d. surašė Patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad Statybos leidimas išduotas neteisėtai. Patikrinimo akte nurodyta, kad Administracinio pastato Statinio griovimo projektas neatitinka KLASCO nuomojamo uosto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. AD1-1626, sprendinių, ir tokiu būdu yra pažeidžiama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis ir Statybos techninio reglamento „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ STR 1.04.04:2017, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 7.1 ir 7.2 punktai. Nurodyta, kad Statinio griovimo projektu numatyta griauti visą Administracinį pastatą, nepaisant to, kad viduriniąją šio pastato (Locmanų namas) dalį Detaliuoju planu numatyta išsaugoti. Pažymėjo, kad Detaliajame plane nurodyta, jog pastatas išsaugomas, istorinė jo paskirtis – Locmanų namas, o Detaliojo plano brėžinyje – sprendiniai, pagrindinis brėžinys kultūros paveldo objektai, nurodoma, kad gamybinių ir tarnybinių patalpų pastatas Nr. 13, t. y. pastato vidurinioji dalis Nr. 50 yra pastatas su kultūros paveldo požymiais sklypo ribose (Locmanų gyvenamas namas, statytas XVIII antrojoje pusėje).

14. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, Statybos techninio reglamento „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ STR 1.04.04:2017, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 7 punktu ir nusprendė, jog statinio projektas rengiamas vadovaujantis, be kita ko, teritorijų planavimo dokumentais bei kitais galiojančiais teisės aktais.

15. Teismas nurodė, kad Detaliojo plano brėžinyje ginčo pastato vidurinioji dalis yra priskirta prie Kultūros paveldo objektų ir pažymėta – pastatas su kultūros paveldo požymiais sklypo ribose (Locmanų gyvenamasis namas, statytas XVIII a. antroje pusėje). Detaliojo plano aiškinamojo rašto 2.3 punkte „Kultūros paveldo objektai“ nurodyta, jog pastatas su kultūros paveldo požymiais, statytais iki 1940 m. yra (obj. 13) gamybinių ir tarnybinių patalpų pastato vidurinioji dalis. Pastatas išsaugotinas, istorinė jo paskirtis – Locmanų namas. Greta jo buvęs Locų bokštas neišlikęs. Pagal Detaliojo plano sprendinius Locmanų namas yra priskirtas saugotinų pastatų kategorijai, turintis kultūros paveldo požymių. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. AD1-793 patvirtino Detaliojo plano korektūrą, kuria tikslinti Detaliuoju planu nustatyti tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai: numatytų susisiekimo komunikacijų (geležinkelių kelių) tikslinimas, koreguojant esamus geležinkelių kelius. Detaliojo plano korektūra nebuvo panaikintas Locmanų gyvenamojo namo išsaugojimas ar jo priskyrimas prie kultūros paveldo objektų.

16. Teismas pažymėjo, kad iš Detaliojo plano aiškinamojo rašto dalies „Teritorijos planavimo sprendiniai“ 3.4 skyriaus „Kultūros paveldo objektų apsaugos sprendiniai“ matyti, jog buvo nustatomas nekilnojamų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos režimas: Klaipėdos miesto istorinės dalies (KVR unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) teritorijoje ir vizualinės apsaugos zonoje numatomų atlikti žemės ir statybos darbų projektai turi būti suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu; sklypo dalyje, patenkančioje į Klaipėdos miesto istorinę dalį rekonstruojamų ir naujai statomų statinių, galimas aukštis nuo 7 iki 15 m. Prie miesto istorinės dalies arčiausiai esančioje teritorijoje galimas pastatų aukštis iki 15 m. Teismas nurodė, kad Detaliuoju planu Locmanų namas expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) yra priskirtas prie saugotinų pastatų, todėl Detaliojo plano aiškinamajame rašte numatytus atlikti statybos darbus galima suprasti ne kaip pastatų, kurie turi kultūros vertybių požymių, griovimo darbus, tačiau kaip išsaugojimo, atstatymo ir rekonstrukcijos darbus, kurie turi būti suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu.

17. Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovo argumentais, kad: Detaliojo plano sprendiniais nebuvo nustatytas aiškus Locmanų namo statusas, jis nepriskirtinas prie saugotinų pastatų, Detaliuoju planu nustatomos tik teritorijos tvarkymo ir naudojimo galimos perspektyvos, o sprendiniai, susiję su kultūros paveldo požymių turinčių statinių išsaugojimu, netaikytini. Teismas nusprendė, kad Administracinio pastato dalies griovimas prieštarauja Detaliojo plano sprendiniams, kuriais buvo siekiama išsaugoti pastatą, turintį kultūros paveldo požymių. Locmanų namas Vertinimo tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. aktu KPD-RM-2848 pripažintas kultūros paveldo objektu. Kultūros vertybių registre Locmanų namas įregistruotas 2019 m. rugsėjo 18 d. Teismas nurodė, kad atsakovas, išduodamas statybos leidimą, neįvertino, jog Statinio griovimo projektas prieštarauja teritorijų planavimo dokumentui – Detaliajam planui, todėl neteisėtai ir nepagrįstai šio dokumento pagrindu išdavė Statybos leidimą.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių, nusprendė, kad Statybos leidimas, suteikiantis teisę statytojui AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ griauti Administracinį pastatą, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo prašymą tenkino.

III. 19. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Inspekcijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

20. Atsakovas paaiškina, kad pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą yra akivaizdu, jog Detaliojo plano rengimo proceso antrajame etape (Detaliojo plano rengimas) fiksuotas esamos būklės įvertinimas (rengimo pirmoji stadija) nėra Detaliojo plano sprendinys. Pažymi, kad iš esmės toks pat reglamentavimas buvo numatytas ir pačio Detaliojo plano rengimo metu. Detaliojo plano Aiškinamojo rašto dalies „Esama būklė“ 2.3 skyriuje „Kultūros paveldo objektai“ nurodyta: „Pastatas su kultūros paveldo požymiais, statytas iki 1940 m. yra (obj. 13) gamybinių ir tarnybinių patalpų pastato vidurinioji dalis. Pastatas išsaugomas, istorinė jo paskirtis – Locmanų namas. Greta jo buvęs Locų bokštas neišlikęs“. Taigi, atsakovas teigia, kad ši Detaliojo plano dalis fiksuoja esamą būklę ir nėra Detaliojo plano sprendinys, kuriam tariamai prieštarauja Statinio griovimo projektas.

21. Atsakovas nurodo, kad Detaliojo plano sprendiniai yra fiksuoti kitoje Detaliojo plano dalyje – Aiškinamojo rašto dalies „Teritorijos planavimo sprendiniai“ 3.4 skyriuje „Kultūros paveldo objektų apsaugos sprendiniai“ nurodyta: „Klaipėdos m. istorinės dalies (KVR un. Kodas (duomenys neskelbtini)) teritorijoje ir vizualinės apsaugos zonoje numatomų atlikti žemės ir statybos darbų projektai turi būti suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu“. Tai reiškia, kad Detaliajame plane nėra įtvirtintas sprendinys, numatantis, kad ginčo pastato ar jos dalies griovimas yra negalimas. Atsakovas nurodo, kad yra įtvirtintas tik reikalavimas, jog statybos darbų projektai būtų suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu. Vadinasi, įvykdžius Detaliojo plano sprendinį – gavus suderinimą, Statinio griovimo projektas atitiktų visus Detaliojo plano sprendinių reikalavimus.

22. Atsakovas paaiškina, kad buvo numatytas sprendinių pasekmių vertinimo etapas, einantis po dokumento parengimo (kai nustatomi sprendiniai) etapo. Šiame etape sprendiniai nenustatomi, o tik atliekamas jų įvertinimas. Atsižvelgiant į tai, Detaliojo plano aiškinamojo rašto dalyje esanti nuoroda į sprendinių poveikio vertinimą skirta ne sprendinio nustatymui, o jo poveikio įvertinimui. Aiškinamojo rašto nuostata jog, „Planuojamoje teritorijoje esanti gamybinių ir tarnybinių patalpų pastato (obj. 13) vidurinioji dalis, statyta iki 1940 m., gali turėti kultūros paveldo požymių. Detaliojo plano sprendiniais pastato autentiškumas išsaugojamas“ reiškia ne ką kitą, kaip tik tai, jog Detaliojo plano sprendiniais pastato autentiškumas neliečiamas, nekeičiamas, nekoreguojamas ir jokio kito poveikio Detaliojo plano sprendiniai šiam pastatui nedaro. Atsakovo vertinimu, tai nereiškia, kad Detaliojo plano sprendiniai numato, jog pastato autentiškumas privalo būti išsaugotas. Sprendinio – išsaugoti pastatą ir jo autentiškumą – Detaliajame plane nėra. Detaliojo plano sprendiniai nenumato, nei pastato griovimo, nei jo išsaugojimo.

23. Atsižvelgiant į tai, atsakovas teigia, kad sutikti su teismo sprendimu, jog Statinio griovimo projektas prieštarauja Detaliojo plano sprendiniams, negalima, nes Detaliajame plane nėra nei vieno sprendinio, susijusio su draudimu griauti ginčo statinį ar su pareiga tokį pastatą ar jo dalį išsaugoti. Detaliojo plano sprendinys – „statybos darbų projektai turi būti suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu“ – aiškinamojo rašto dalies „Teritorijos planavimo sprendiniai“ 3.4 skyrius yra įgyvendintas, todėl Statybos leidimo neišdavimas būtų buvęs neteisėtas.

24. Atsakovas nesutinka su teismo teiginiu, kad pastato teisinė situacija iki 2019 m. rugsėjo 10 d. ir po šios datos nepasikeitė. Nurodo, kad 2019 m. vasario 28 d. Vertinimo taryba nebuvo šio pastato įtraukusi į Kultūros vertybių registrą ir net pats Kultūros paveldo departamentas jau buvo pateikęs suderinimą Statinio griovimo projektui. Vadinasi, Statybos leidimo išdavimo metu nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti pritarti Statinio griovimo projektui, o tai, kad po Statybos leidimo išdavimo, t. y. 2019 m. rugsėjo 10 d. pasikeitė situacija, galbūt galėtų būti pagrindu Statybos leidimo panaikinimui, tačiau toks sprendimas turėtų būti motyvuotas, paremtas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų teisine analize.

25. Atsakovas pažymi, kad Inspekcija vienu metu inicijavo dvi skirtingas bylas – šią administracinę ir administracinio nusižengimo. Pastaroji byla sustabdyta, kol bus priimtas sprendimas šioje administracinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, ginčijamame teismo sprendime motyvų nebuvimas galimai sukels teisines pasekmes asmenims, kurie nėra šioje byloje dalyvaujantys asmenys.

26. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

27. Pažymi, kad atsakovas apeliaciniu skundu ginčija sprendimą motyvais, kurių nebuvo nurodęs, teikdamas atsiliepimą į Inspekcijos prašymą. Teismas įvertino ir atsakė į atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus dėl Detaliojo plano aiškinamojo rašto dalies „Teritorijos planavimo sprendiniai“ 3.4 skyriaus „Kultūros paveldo objektų apsaugos sprendiniai“ vertinimo, nurodė, jog buvo nustatytas nekilnojamų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos režimas: Klaipėdos miesto istorinės dalies (KVR un. Kodas (duomenys neskelbtini)) teritorijoje ir vizualinės apsaugos zonoje numatomų atlikti žemės ir statybos darbų projektai turi būti suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu; sklypo dalyje, patenkančioje į Klaipėdos miesto istorinę dalį rekonstruojamų ir naujai statomų statinių, galimas aukštis nuo 7 iki 15 m. Prie miesto istorinės dalies arčiausiai esančioje teritorijoje galimas pastatų aukštis iki 15 m. Detaliuoju planu Locmanų namas expressis verbis yra priskirtas prie saugotinų pastatų, todėl Detaliojo plano aiškinamajame rašte numatytus atlikti statybos darbus galima suprasti ne kaip pastatų, kurie turi kultūros vertybių požymių, griovimo darbus, tačiau kaip išsaugojimo, atstatymo ir rekonstrukcijos darbus, kurie turi būti suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu.

28. Nurodo, kad Klaipėdos savivaldybės administracijai, išduodant Statybos leidimą, buvo privalu patikrinti parengto Statinio griovimo projekto atitiktį įstatymų nustatytiems reikalavimams. Taip pat, pareiškėjo vertinimu, Klaipėdos savivaldybės administracija turėjo patikrinti, ar Statinio griovimo projektas neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

29. Priešingai, nei teigia atsakovas, pareiškėjo nuomone, teismas pagrįstai nurodė, kad ginčo pastato dalies griovimas prieštarauja Detaliojo plano sprendiniams, kurie aiškiai ir tiesiogiai nurodo, jog pastatą, turintį kultūros paveldo požymių, siekiama išsaugoti. Pažymi, kad nurodomas Locmanų namas Vertinimo tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. aktu KPD-RM-2848 pripažintas kultūros paveldo objektu.

30. Papildomai nurodo, kad teritorijų planavimo dokumentas, šiuo atveju Detalusis planas, yra vientisas dokumentas, susidedantis iš tam tikrų dalių, bet visos šio dokumento dalys privalomos ir jomis turi būti vadovaujamasi bendrai. Ginčijamo sprendimo teisėtumui negali būti aktualūs atsakovo apeliaciniame skunde pateikiami nauji argumentai, susiję su teritorijų planavimo dokumento rengimo ir / ar tvirtinimo procedūra, kadangi Statybos leidimo išdavimo metu Detalusis planas buvo patvirtintas ir galiojantis visa apimtimi.

31. Nurodo, kad bet kuris raštu arba grafiškai išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas, kuris išreikštas detaliajame plane, yra privalomas. Šiuo atveju Detaliojo plano sprendiniai išreikšti tiek grafinėje, tiek tekstinėje dalyse, todėl abejose Detaliojo plano dalyse yra numatyti vieningi sprendiniai, kurie buvo atsakovui privalomi sprendžiant dėl Statybos leidimo išdavimo.

32. Pareiškėjas pažymi, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo statymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalimis, detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.

33. Teismas, esant patvirtintam ir galiojančiam Detaliajam planui, kuriame pateikiamos aiškios nuorodos į ginčo pastato dalies išsaugojimą bei jo autentiškumo išlaikymą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nurodytas objektas pripažintas kultūros paveldo objektu, pagrįstai nusprendė pripažinti neteisėtu atsakovo išduotą Statybos leidimą ir jį panaikinti.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. A. projektavimo firma pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 18 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

35. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra naikintinas. Nurodo, kad Statybos leidimo išdavimo metu ypatingos kategorijos administracinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo įtrauktas į Kultūros paveldo objektų sąrašą. Vertinimo taryba tik 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarė, kad ginčo objektui reikalinga apsauga. Taigi, pagal Vertinimo tarybos sprendimą šis objektas tapo Kultūros vertybių registre registruotu kultūros paveldo objektu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)). Vėliau (t. y. tik 2019 m. rugsėjo 10 d.) atsiradusi objekto apsauga negali būti teisiniu pagrindu naikinti anksčiau (t. y. dar 2019 m. balandžio 4 d.) išduotą leidimą, juo labiau, kad ginčo objektas jau faktiškai galėjo būti nugriautas dar iki 2019 m. rugsėjo 10 d.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

37. Kultūros paveldo departamentas palaiko poziciją išdėstytą pirmosios instancijos teisme ir papildomai informuoja, kad Kultūros paveldo departamento pirmoji Vertinimo taryba 2018 m. kovo 13 d. aktu Nr. KPD-RM-2115/5 nutarė patikslinti Klaipėdos miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), buvęs kodas (duomenys neskelbtini)) vertingąsias savybes: pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priskirti kitų objektų kategorijai, t. y. nusprendė nesuteikti apsaugos ir neregistruoti Kultūros vertybių registre.

38. Vertinimo taryba 2019 m. rugsėjo 10 d. pakartotinai svarstė pastato vertės klausimą bei 2019 m. rugsėjo 10 d. aktu Nr. KPD-RM-2848 nutarė, kad ginčo objektui reikalinga apsauga, nustatė vertingąsias savybes ir apibrėžė jos teritorijos ribas. Taigi, ginčo pastatas tapo Kultūros vertybių registre registruotu kultūros paveldo objektu – namu, vadinamu Locmanų, Locų (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)). Minėtas sprendimas teismine tvarka nebuvo apskųstas ir galioja. Taigi, ginčo pastatui tapus Kultūros paveldo objektu, registruotu Kultūros vertybių registre, jo griovimas negalimas.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

40. Pažymi, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra naikintinas. Mano, kad atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos byloje pateiktas apeliacinis skundas turėtų būti tenkinamas visa apimtimi.

41. Papildomai pažymi, kad buvo pažeistas lex retro non agit principas. Ginčijamo 2019 m. balandžio 4 d. Statybos leidimo išdavimo metu ypatingos kategorijos administracinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo įtrauktas į Kultūros paveldo objektų sąrašą. Vertinimo taryba tik 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarė, kad ginčo objektui reikalinga apsauga, ir pagal Vertinimo tarybos sprendimą šis objektas tapo Kultūros vertybių registre registruotu kultūros paveldo objektu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)). Taigi, trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, vėliau (t. y. tik 2019 m. rugsėjo 10 d.) atsiradusi objekto apsauga negali būti teisiniu pagrindu naikinti anksčiau (t. y. dar 2019 m. balandžio 4 d.) išduotą leidimą, juo labiau, kad ginčo objektas jau faktiškai galėjo būti nugriautas dar iki 2019 m. rugsėjo 10 d.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 42. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Statybos leidimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pasak pareiškėjo, Statybos leidimas išduotas remiantis Statinio griovimo projektu, neatitinkančiu Detaliojo plano, todėl turi būti panaikintas.

43. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą, panaikino Statybos leidimą. Jis vadovavosi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, Statybos techninio reglamento „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ STR 1.04.04:2017, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 7 punktu ir nusprendė, jog statinio projektas rengiamas vadovaujantis, be kita ko, teritorijų planavimo dokumentais bei kitais galiojančiais teisės aktais. Teismas nurodė, kad Detaliojo plano brėžinyje ginčo pastato vidurinioji dalis yra priskirta prie Kultūros paveldo objektų ir pažymėta – pastatas su kultūros paveldo požymiais sklypo ribose (Locmanų gyvenamasis namas, statytas XVIII a. antroje pusėje). Detaliojo plano aiškinamojo rašto 2.3 punkte „Kultūros paveldo objektai“ nurodyta, jog pastatas su kultūros paveldo požymiais, statytais iki 1940 m. yra (obj.

13) gamybinių ir tarnybinių patalpų pastato vidurinioji dalis. Pastatas išsaugotinas, istorinė jo paskirtis – Locmanų namas. Greta jo buvęs Locų bokštas neišlikęs. Pagal Detaliojo plano sprendinius Locmanų namas yra priskirtas saugotinų pastatų kategorijai, turintis kultūros paveldo požymių. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. AD1-793 patvirtino Detaliojo plano korektūrą, kuria tikslinti Detaliuoju planu nustatyti tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai: numatytų susisiekimo komunikacijų (geležinkelių kelių) tikslinimas, koreguojant esamus geležinkelių kelius.

Detaliojo plano korektūra nebuvo panaikintas Locmanų gyvenamojo namo išsaugojimas ar jo priskyrimas prie kultūros paveldo objektų. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš Detaliojo plano aiškinamojo rašto dalies „Teritorijos planavimo sprendiniai“ 3.4 skyriaus „Kultūros paveldo objektų apsaugos sprendiniai“ matyti, jog buvo nustatomas nekilnojamų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos režimas: Klaipėdos miesto istorinės dalies (KVR unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) teritorijoje ir vizualinės apsaugos zonoje numatomų atlikti žemės ir statybos darbų projektai turi būti suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu; sklypo dalyje, patenkančioje į Klaipėdos miesto istorinę dalį rekonstruojamų ir naujai statomų statinių, galimas aukštis nuo 7 iki 15 m.

Prie miesto istorinės dalies arčiausiai esančioje teritorijoje galimas pastatų aukštis iki 15 m. Teismas nurodė, kad Detaliuoju planu Locmanų namas expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) yra priskirtas prie saugotinų pastatų, todėl Detaliojo plano aiškinamajame rašte numatytus atlikti statybos darbus galima suprasti ne kaip pastatų, kurie turi kultūros vertybių požymių, griovimo darbus, tačiau kaip išsaugojimo, atstatymo ir rekonstrukcijos darbus, kurie turi būti suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu.

44. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Detaliojo plano sprendinius (kai kurie jų, pasak atsakovo, net neturėjo būti laikomi sprendiniais) (žr. šios nutarties 20-23 punktus), neteisingai įvertino, kad Statinio griovimo projektas neatitinka Detaliojo plano sprendinių. Atsakovas pabrėžia, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. pasikeitė situacija, nes Locmanų namas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, o tai, galbūt, galėtų būti pagrindu Statybos leidimo panaikinimui, tačiau toks sprendimas turėtų būti motyvuotas, paremtas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų teisine analize.

45. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

46. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, plačiau pasisako tik tais aspektais, kurie yra aktualūs sprendžiant dėl apeliacinio skundo pagrįstumo bei nurodomų jame argumentų reikšmės tarp šalių kilusiame ginče.

47. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Detaliojo plano nuostatų negalima aiškinti atsietai viena nuo kitos, todėl tiek Detaliojo plano aiškinamojo rašto 2.3 punkte „Kultūros paveldo objektai“, tiek 3.4 punkte „Kultūros paveldo objektų apsaugos sprendiniai“ įtvirtintos nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai, neizoliuotai viena nuo kitos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išaiškinęs Detaliojo plano nuostatas, padarė pagrįstą išvadą, kad Locmanų namas yra pastatas su kultūros paveldo požymiais, kad Detaliojo plano aiškinamajame rašte numatytus atlikti statybos darbus galima suprasti ne kaip pastatų, kurie turi kultūros vertybių požymių, griovimo darbus, tačiau kaip išsaugojimo, atstatymo ir rekonstrukcijos darbus, kurie turi būti suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu. Todėl Statinio griovimo projekto besąlyginis teiginys, kad galima griauti ypatingos kategorijos administracinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį kultūros paveldo vietovėje (Klaipėdos miesto istorinė dalis), žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neatitinka Detaliojo plano aiškinamajame rašte numatytų teiginių apie numatomus atlikti statybos darbus prasmės. Šių Detaliojo plano teiginių prasmės nepaneigė ir Statybos leidimo priėmimo metu galiojęs Kultūros paveldo departamento pirmosios Vertinimo tarybos 2018 m. kovo 13 d. aktas Nr. KPD-RM-2115/5, nes vien tai, kad Locmanų namas nebuvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, nereiškė, kad Locmanų namas turėjo/galėjo būti griaunamas. Atitinkamai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Statybos leidimas, išduotas remiantis neatitinkančiu Detaliajam planui Statinio griovimo projektu, negali būti laikomas pagrįstu, teisėtu, atitinkančiu, be kita ko, Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį. Tai, kad Locmanų namas 2019 m. rugsėjo 10 d. buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, tik sustiprina pirmosios instancijos teismo pateiktą pagrįstą ir teisėtą Detaliojo plano nuostatų aiškinimą, kad Locmanų namas yra kultūros paveldo objektas.

48. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, teisingai taikė šiai bylai aktualias materialiosios teisės normas, todėl apeliacinio skundo motyvai nesudaro jokio faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

49. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo palaikė atsakovo apeliacinį skundą, kuris atmestas, todėl, neapgynus trečiojo suinteresuoto asmens teisių, nėra teisinio pagrindo jam priteisti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1, 3 dalys).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė