2020-12-09 Nr. AB-23600-3-61-3-02596-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2822-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02596-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), (toliau – ir atsakovas) 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) nežmoniškomis, jo garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis: kamerose trūko vėdinimo, tvyrojo blogas kvapas, nes buvo naudojamasi netinkamai įrengtu tualetu, buvo pažeistas pareiškėjo privatumas, nes jis galėjo būti stebimas pareigūnų. Dėl kalinimo nežmoniškomis sąlygomis pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinius sutrikimus, pažeminimą.

3. Atsakovo atstovas Vilniaus pataisos namai (toliau – ir atsakovo atstovas, Vilniaus PN) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje, tokios sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose, higienos normos nenustato. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko higienos normos reikalavimus. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi etikos taisyklių reikalavimų bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, jos vėdinamos natūraliu būdu ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Kamerose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

5. Atsakovo atstovas vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų visumos.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjo R. R. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo 146 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė.

7. Teismas, aptaręs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimus, susijusius su sanitarinio mazgo įrengimu, Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamų standartų nuostatas šiuo aspektu, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo teiginius dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, todėl visas abejones vertino pareiškėjo naudai ir darė išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų naudodamasis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 m sienele.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 101 parą, iš jų 28 paras kalėjo vienas. Teismas vertino, jog sanitariniai mazgai, kuriuose įrengtos užuolaidos, nelaikytini užtikrinantys privatumą, todėl sprendė, kad neužtikrinant privatumo naudojantis tualetu, pareiškėjas kalėjo 73 paras.

9. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl pareigūnų atliekamo suimtųjų ir nuteistųjų stebėjimo per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, nes įvertinęs teisės aktus, reglamentuojančius Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, nustatė, kad atsakovo atstovas šiuo atveju veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nebuvo atlikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimai, kurie tiesiogiai atspindėtų realią vienos ar kitos kameros, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, būklę ir atitikimą higienos reikalavimams, todėl darė išvadą, kad Vilniaus PN veiksmuose (neveikime) neteisėtumo dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su kamerų neatitikimu HN 134:2015, nėra pagrindo nustatyti.

11. Teismas neabejojo atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie kamerų vėdinimą per langus, valiklių ir valymo priemonių išdavimą į kameras, siekiant palaikyti tvarką kameroje ir išvalyti tualetą bei tokiu būdu išvengti nemalonaus kvapo.

12. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, nusprendė, kad pareiškėjas dėl nustatyto pažeidimo (neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniu mazgu 73 paras), patyrė neturtinę žalą ir priteisė jam 146 Eur.

III. 13. Pareiškėjas R. R, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skunde išdėstytus argumentus ir teigia, kad teismas netinkamai išanalizavo bylos faktines aplinkybes bei pareiškėjo patirtus išgyvenimus. Teismas nustatė, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 101 parą, iš kurių 28 paras kalėjo vienas, todėl sprendė, kad pareiškėjo privatumas buvo užtikrintas. Pareiškėjas nesutinka su tokiu teismo vertinimu bei nurodo, kad ir tas 28 paras jis buvo stebimas pareigūnų per stebėjimo langelį, kai naudodavosi netinkamai įrengtu tualetu.

15. Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K tualetas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 m aukščio pertvara, o tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas pažymi, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose kaip tinkama nurodoma praktika, jog kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Mažose patalpose laikant kelis asmenis, tualetą atskirianti pertvara nėra tinkamas HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas, kadangi trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Pareiškėjas teigia, jog šiuo aspektu buvo pažeistos jo teisės.

16. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimą.

17. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, jo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nekonkretūs jam padarytos neturtinės žalos aspektu. Pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, tačiau būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes.

18. Atsakovo atstovo vertinimu, teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių, todėl teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui R. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2019 m. balandžio 8 d.

20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjui neužtikrintomis tinkamomis kalinimo sąlygomis ir jo patirta neturtine žala, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad Lukiškių TI-K kamerose 73 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam atlygintina priteisiant 146 Eur kompensaciją. Kitos pareiškėjo pretenzijos nepripažintos pagrįstomis ir įrodytomis, taip pat netenkintas skundo reikalavimas priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su privatumo neužtikrinimu naudojantis sanitariniais įrenginiais 28 paras, kuomet pareiškėjas buvo laikomas kamerose vienas.

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02). EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendime byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15210/07) konstatavo, jog nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo aspektu laikomasi pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016; ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) nurodoma, kad kamerose turi būti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas iki lubų nuo likusios kameros ir neįrengus durų) turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

24. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, susijusius su privatumo užtikrinimu naudojantis sanitariniais įrenginiais, nustatė, jog Lukiškių TI-K pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų naudodamasis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 m sienele ir užuolaida. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neužtikrinant privatumo naudojantis tualetu, pareiškėjas kalėjo 73 paras, tačiau 28 paras, kai pareiškėjas kalėjo vienas, jo privatumas buvo užtikrintas.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog 28 paras, kurias jis kamerose buvo laikomas vienas, jo privatumas buvo pažeidžiamas jį per stebėjimo akutę stebinčių pareigūnų.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui išsakytas pretenzijas dėl jam neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, atsakovo atstovo atsiliepimo į skundą argumentus, kad Lukiškių TI-K pareigūnai nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, kurios įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo taisyklių reikalavimais, pranešime „Dėl R. R. skundo“ esantį nurodymą, kad įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kamerų vidaus ir nuo apžiūros langelių duryse), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo pretenzijų dėl jo privatumo pažeidimo, kai jis kameroje buvo vienas ir jam užsitraukus užuolaidą jis negalėjo būti stebimas pareigūnų, nepripažino pagrįstomis.

27. Atsižvelgiant į tai, kad pats užuolaidos įrengimas galėjo kelti nepatogumus, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad netinkamo sanitarinio mazgo įrengimas, kai asmuo kameroje kali vienas, yra mažesnio masto ir nesukelia asmeniui tokių intensyvių neigiamų išgyvenimų, kokius jis patiria turėdamas pasinaudoti tualetu, kai kameroje nuolat yra kitas asmuo (žr., pvz., 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2177-415/2020).

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

29. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

30. Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas 146 Eur neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju laikytina proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) bei teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; kt.) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, įvertinusi šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pažeidimo mastu, trukme ir intensyvumu (101 parą neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, iš kurių 28 paras pareiškėjas buvo laikomas vienas), pareiškėjo skunde nurodytus patirtus nepatogumus, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista 146 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma. Įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo pakeisti pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą.

32. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino, jog privatumo pažeidimas truko visą ginčo laikotarpį, tačiau, vertindamas priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė