3ee7cc0c-c6ab-4e3c-99f0-dbde6f4e5f80 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1337-826/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07397-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5; 2.4.2.9.1; 3.3.1.11; 3.3.1.18.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 17 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kristinos Domarkienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R.

Å ., D. B. L. ir trečiojo asmens A. Å . apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-494-889/2020 pagal ieÅ¡kovės V. L. ieÅ¡kinį atsakovėms R. Å . ir D. B. L. dėl leidimo rengti projektÄ , tretieji asmenys S. U., J. U., A. Å .. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė V. L. (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydama leisti be atsakovių R.

Å . ir D. B. L. (toliau kartu – ir atsakovės) sutikimo rengti statinio – vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, statybos projektÄ pagal parengtus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vakarų siluetas“ 2020 m. birželio 2 d. prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus ir priteisti iÅ¡ atsakovių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 17/63 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (toliau – Žemės sklypas). Atsakovei R. Å . priklauso 288/945 dalys Žemės sklypo, o atsakovei D. B. L. – 208/945 dalys Žemės sklypo. IÅ¡ pradžių, pirkdama butÄ (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ieÅ¡kovė įsigijo ir dalį, t. y. 136/945 dalis, Žemes sklypo pagal 2014 m. gegužės 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ su Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemes tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT).

KitÄ dalį, t. y. 17/135 dalių, Žemės sklypo ji įsigijo 2017 m. liepos 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta su Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT. Pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių ir ieÅ¡kovei atiteko žemės sklypai, plane pažymėti indeksais „B“ (65 kv.

m) ir „C“ (82 kv. m), ir bendro naudojimosi Žemės sklypo dalys, plane pažymėtos indeksu „F“ (68,8 kv. m). Atsakovė R. Å . naudojasi Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „E“ (230 kv. m), ir bendro naudojimosi Žemės sklypo dalimi „F“ (34,4 kv. m). Atsakovė D. B. L. naudojasi Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“ (125 kv. m), ir bendro naudojimosi Žemės sklypo dalimi „F“ (34,4 kv. m). IeÅ¡kovė kreipėsi į UAB „Mak Group“, kad jai parengtų vienbučio gyvenamojo namo statybos projektÄ ant jai priklausančios Žemės sklypo dalies.

Tokie projektiniai pasiūlymai jai buvo parengti. Su jų sprendiniais sutiko tretieji asmenys S. U. ir J. U., bet nesutiko atsakovės. Savo nesutikimo motyvų jos nenurodė, motyvuoto atsiliepimo nepateikė, tik teisme parengiamojo posėdžio metu aiškino, kad nesupranta, kur bus įvažiavimas, kokie atstumai aplink pastatus. Tada ieškovė kreipėsi į UAB „Vakarų siluetas“, kad būtų parengti nauji Žemės sklypo sutvarkymo priešprojektiniai pasiūlymai. Buvo parengtas pagalbinio pastato – kūrybinių dirbtuvių priešprojektinis pasiūlymas ir projektinių pasiūlymų užduotis suderinta su Klaipėdos miesto savivaldybės vyr. architektu.

IeÅ¡kovė nusprendė, kad Žemės sklype bus statomas vienbutis gyvenamasis namas. Pagalbinio pastato – dirbtuvių projekto rengimui atsakovių sutikimai nereikalingi, o tam, kad galėtų pradėti rengti vienbučio gyvenamojo namo projektÄ , ieÅ¡kovei atsakovių pritarimas yra reikalingas. Atsakovių praÅ¡ymu UAB „Vakarų siluetas“ buvo pakoreguoti sutartiniai žymėjimai prieÅ¡projektiniuose pasiÅ«lymuose, tačiau, susipažinusios su jais, atsakovės vis tiek nesutinka, kad gyvenamojo namo projektas bÅ«tų rengiamas vadovaujantis Å¡iais prieÅ¡projektiniais pasiÅ«lymais.

3. Atsakovės ir trečiasis asmuo A. Å . atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad prieÅ¡projektiniai pasiÅ«lymai nėra reglamentuoti nei Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – SÄ®), nei statybos techniniuose reglamentuose, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas yra nepagrįstas. IeÅ¡kovės pasiÅ«lymai pažeidžia atsakovės ir trečiojo asmens interesus, kadangi projektuojamas vienbutis gyvenamasis namas, kuris bus 2 a. ir apie 80 kv. m, tačiau nenurodyta, kokio aukščio bus namas, kokio aukščio bus cokolis, kokio tipo bus stogas, kur bus namo langai ir ar neužstos namo siena R. ir A.

Å . buto langų, kurie yra vakarinėje Žemės sklypo pusėje, t. y. prieÅ¡ais planuojamÄ statyti namÄ . Taip pat nurodo, jog yra pažeidžiami atsakovių ir trečiojo asmens interesai dėl sklypo užstatymo tankio, kadangi nurodytas projektuojamas užstatymo tankis – 23 proc. (reglamentas nurodytas – 35 proc., paaiÅ¡kinant, kad reglamentas nustatytas greta esantiems sklypams). M. galioja Klaipėdos miesto valdybos 1995 m. gruodžio 7 d. sprendimu patvirtintas detalaus suplanavimo projektas, kuris nenumato Å¡iam žemės sklypui užstatymo rodiklių.

Atlikus skaičiavimus pagal ieškovės pasiūlytus rodiklius, darytina išvada, kad likusiems 3 bendraturčiams (atsakovėms ir trečiajam asmeniui Uktveriui) teisė pasinaudoti užstatymo tankiu lieka tik po 4 proc. (35-23=12:3=4), o ieškovė pasinaudotų — 7 proc. (23-16=7). Taip pat pažymi, jog ieškovės nurodytas 35 proc. reglamento tankis neatitinka STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priede nustatytų maksimalių sklypo užstatymo tankio dydžių, kur esant 900 kv. m sklypo plotui maksimalus sklypo užstatymo tankis – 30 proc.

Įvertinus nustatytus maksimalius Žemės sklypo užstatymo tankius, tikėtina, kad bet kokiu atveju bus pažeisti atsakovių ir trečiojo asmens teisėti interesai, pasikeitus vienam svarbiausių teritorijos naudojimo reglamento parametrų – leistinam Žemės sklypo užstatymo tankiui tuo atveju, jei ieškovė atliks planuojamus statybos darbus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino ir leido ieškovei V.

L. be atsakovių R. Å . ir D. B. L. sutikimo rengti statinio – vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, statybos projektÄ pagal parengtus UAB „Vakarų siluetas“ 2020 m. birželio 2 d. prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus, taip pat priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovių po 240 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismo motyvai: 4.1. SÄ® 14 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose numatyta, kad statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtÄ ir patvirtintÄ (kai tai privaloma) statinio projektÄ ir Å¡io įstatymo nustatyta tvarka gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

Pagal SÄ® 27 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybai turi bÅ«ti rengiamas statybos projektas. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultÅ«ros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sÄ lygomis ir specialiaisiais reikalavimais. Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“) 7.4.6 punkte nustatyta, jog kai projektiniai pasiÅ«lymai neparengti, o statinio statybai pagal teisės aktų reikalavimus privalomi žemės sklypo bendraturčių raÅ¡ytiniai sutikimai (susitarimai) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytinai sutikimai, statytojas projektuotojui privalo pateikti tokių asmenų raÅ¡ytinius sutikimus (susitarimus).

STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.5 punkte nustatyta, kad projektavimo darbai gali būti atliekami keliais etapais: projektavimo darbų rangos sutartis gali būti sudaroma viena abiem projekto etapams (techniniam projektui ir darbo projektui) arba atskirai kiekvienam statinio projekto etapui (techniniam projektui, darbo projektui); vienam etapui – techniniam darbo projektui, supaprastintam projektui, paprastojo remonto ar griovimo aprašui. 4.2. Teismas konstatavo, kad nors teisės reglamentavime nėra aiškiai numatyta priešprojektinių pasiūlymų gavimo tvarka, tačiau akivaizdu, jog ieškovei norint pradėti naujo gyvenamojo namo statybos bei jo projektavimo darbus yra reikalingas kitų bendraturčių sutikimas.

PrieÅ¡projektiniai pasiÅ«lymai savo esme yra tik informacinio pobÅ«džio duomenys apie ieÅ¡kovės ateities planus dėl planuojamų statybos darbų. Remiantis nurodyto STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.4 ir 6.19 punktų nuostatomis, statinio techninis ir darbo projektai nėra atskiri dokumentai. Statinio projektas – tai normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybÄ leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedÅ«roms atlikti, visuma (Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalis).

IeÅ¡kovė privalės parengti teisės aktus atitinkantį techninį darbo projektÄ ir darbo projektÄ â€“ visi tolesni statybos darbai turės bÅ«ti derinami ne tik su Žemės sklypo bendraturčiais, tačiau ir statybos darbų eigÄ prižiÅ«rinčiomis institucijomis. 4.3. Teismas pažymėjo, kad kaip liudytojas apklaustas prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus rengęs architektas M. D. posėdyje paaiÅ¡kino, kad pagal namo konstrukcijÄ namo aukÅ¡tis galėtų bÅ«ti nuo 6 iki 10 metrų aukščio, priklausomai nuo konstrukcinių ir kitų namo statinio projektavimo sprendimų – konkretÅ«s aukščiai bei sprendimai dėl cokolio, stogo ir kitų namų elementų bus nurodyti rengiant projektÄ , kuris privalės bÅ«ti derinamas su kitais Žemės sklypo bendraturčiais. 4.4.

Remiantis UAB „Vakarų siluetas“ 2020 m. birželio 2 d. priešprojektiniu pasiūlymu, esamas Žemės sklypo užstatymo tankis yra 16 procentų, planuojamas užstatymo tankis – 23 procentai, esamas Žemės sklypo užstatymo intensyvumas yra 29 procentai, planuojamas užstatymo intensyvumas – 37 procentai. Taigi esamas užstatymo tankis neviršija statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – STR „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“) 9 priede „Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ nustatyto maksimalaus užstatymo tankio – 0,4, todėl vienareikšmiškai teigti, jog teikiamas priešprojektinis pasiūlymas akivaizdžiai pažeidžia atsakovių teises ir teisėtus interesus, negalima.

Be to, liudytojas (architektas) M. D. nurodė, jog minėti Žemės sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo rodikliai buvo nustatyti pagal greta esančių sklypų detaliuosius planus. 4.5. 2020 m. birželio 2 d. prieÅ¡projektiniame pasiÅ«lyme nurodytas Žemės sklypo užstatymo plotas yra nereglamentuotas, sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo rodiklių reglamentuota norma nustatyta pagal greta esamiems sklypams 1995 m. detaliuoju planu nustatytus rodiklius, apželdinto žemės sklypo ploto rodiklis nustatytas pagal priklausomųjų želdynų normÄ (plotÄ ) procentu nuo žemės sklypo ploto.

PrieÅ¡projektiniame pasiÅ«lyme nurodytus reglamentuotus rodiklius virÅ¡ija tik apželdintas sklypo plotas, tačiau atsakovės ir trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu nenurodė, jog tai pažeistų jų teises. 4.6. Atsakovių ir trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, dėl kurių jie nesutinka su planuojamomis statybos, gali bÅ«ti svarbios sprendžiant statybos projektavimo sÄ lygų sÄ vado, statybos leidimų iÅ¡davimo klausimus. Atsakovių nurodytos aplinkybės, kad nėra realių galimybių įgyvendinti ieÅ¡kovės pateiktus prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus, kad neatitinka Žemės sklypo užstatymo tankis, pastato aukÅ¡tingumas ir kitus teisės aktuose nustatytus rodiklius turi vertinti atitinkamos institucijos, spręsdamos dėl bÅ«simoms statyboms bÅ«tinų leidimų iÅ¡davimo ir pan., Å¡ioje proceso stadijoje nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovės planuojamos statybos pažeis atsakovių interesus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. Atsakovės R. Å ., D. B. L. ir trečiasis asmuo A. Å . (toliau kartu – apeliantai) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 5.1. Kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačiÄ teisę, bet tik jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ir sÄ lygas.

Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio bÅ«simų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. IeÅ¡kovės prieÅ¡projektiniuose pasiÅ«lymuose nėra konkrečios informacijos apie namo aukÅ¡tį, stogÄ ir pan. 5.2. Vienas svarbiausių ieÅ¡kovės prieÅ¡projektiniuose pasiÅ«lymuose nurodytų duomenų – Žemės sklypo užstatymo tankis – akivaizdžiai pažeidžia apeliantų interesus.

IeÅ¡kovės nurodytas 35 proc. reglamento tankis neatitinka STR „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priede nustatytų maksimalių sklypo užstatymo tankio dydžių, kur esant 900 kv. m sklypo plotui maksimalus sklypo užstatymo tankis sudaro 30 proc. Atlikus skaičiavimus pagal ieÅ¡kovės pasiÅ«lytus rodiklius, likusiems 3 bendraturčiams (L., Å ., U.) teisė pasinaudoti užstatymo tankiu liktų tik po 4 proc. (35-23=12/3=4), o ieÅ¡kovė pasinaudotų 7 proc. (23-16=7). Teismas, vertindamas Å¡iuos pažeidimus, klydo, supainiojo užstatymo tankio rodiklius su užstatymo intensyvumo rodikliais, painiojo prieÅ¡projektinių pasiÅ«lymų ir projektinių pasiÅ«lymų sÄ vokas, todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas, dėl kurių priėmė neteisingÄ sprendimÄ . 5.3.

IeÅ¡kovės nurodytÄ faktÄ , kad prieÅ¡projektiniuose pasiÅ«lymuose nurodytas Žemės sklypo užstatymo tankio rodiklis – 35 proc. nustatytas pagal greta esančių sklypų detaliuosius planus, paneigia dokumentai, kuriuos apeliantai gavo jau po, to, kai buvo iÅ¡nagrinėta byla, t. y. 2020 m. rugpjūčio 19 d. Apeliantai gavo atsakymÄ iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, kuriame teigiama, kad kvartalo (duomenys neskelbtini) tarp A., M, ir K. gatvių detaliojo suplanavimo projekto, patvirtinto Klaipėdos miesto valdybos 1995 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 634, sudėtinė dalis yra ne tik sprendimas, bet ir grafinė dalis – pagrindinis brėžinys ir projekto aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas.

Išanalizavus gautus dokumentus paaiškėjo, kad pagrindiniame brėžinyje tik vienam žemės sklypui Nr. 8 yra nustatytas užstatymo tankio rodiklis 35 proc., šis sklypas yra visai ne gretimai Žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

6. IeÅ¡kovė V. L. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliantų apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 6.1. Apeliantai nurodo, kad, ieÅ¡kovei panaudojus 23 proc. Žemės sklypo užstatymo tankio, kitiems bendraturčiams liktų mažesnė dalis, t. y. tik po 4 proc. Tačiau toks maksimalus užstatymo tankis yra leistinas pagal STR „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, o tretieji asmenys J.

U. ir S. U. sutinka su ieÅ¡kovės pateiktais prieÅ¡projektiniais pasiÅ«lymais, todėl apeliantai neturi pagrindo skaičiuoti, koks užstatymo tankis tektų jiems. Jie galėtų pasinaudoti 6 procentų užstatymo tankiu, t. y. tik 1 procentu mažiau nei ieÅ¡kovė. 6.2. IeÅ¡kovės vertinimu, pagal teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, apeliantų argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad numatoma statyba galėtų pažeisti jų teises. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas tenkinamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas leido ieÅ¡kovei be atsakovių sutikimo rengti statinio statybos projektÄ pagal parengtus prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų priėmimo 10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

11. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 19 d. raÅ¡tÄ dėl Žemės sklypo užstatymo tankio su Klaipėdos miesto valdybos 1995 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 634 pagrindiniu brėžiniu ir aiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu. Apeliantų vertinimu, Å¡ie įrodymai paneigia ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, jog prieÅ¡projektiniuose pasiÅ«lymuose nurodytas Žemės sklypo užstatymo tankio rodiklis – 35 proc. nustatytas pagal greta esančių sklypų detaliuosius planus. Apeliantai taip pat nurodo, kad Å¡ių naujų įrodymų jie negalėjo pateikti anksčiau, nes Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raÅ¡tas buvo parengtas jau po Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės.

12. IeÅ¡kovė V. L. taip pat pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ pamatų geodezinį planÄ , kuris, ieÅ¡kovės vertinimu, patvirtina, kad toje vietoje, kur ieÅ¡kovė ruoÅ¡iasi statyti pastatÄ , anksčiau stovėjo pastatas, pažymėtas (duomenys neskelbtini).

13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡alių pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbÄ teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, taip pat į tai, kad Å¡ių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, Å¡alims teikiami nauji įrodymai yra žinomi (įteikti susipažinti pirmosios instancijos teismo), teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Dėl apeliacinio skundo argumentų 14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad nors teisės reglamentavime nėra aiÅ¡kiai numatyta prieÅ¡projektinių pasiÅ«lymų gavimo tvarka, tačiau akivaizdu, jog ieÅ¡kovei norint pradėti naujo gyvenamojo namo statybos bei jo projektavimo darbus yra reikalingas kitų bendraturčių sutikimas.

Priešprojektiniai pasiūlymai savo esme yra tik informacinio pobūdžio duomenys apie ieškovės ateities planus dėl planuojamų statybos darbų. Tuo tarpu atsakovių ir trečiojo asmens argumentus, kad nėra realių galimybių įgyvendinti ieškovės pateiktus priešprojektinius pasiūlymus, kad neatitinka Žemės sklypo užstatymo tankis, pastato aukštingumas ir pan., turi vertinti atitinkamos institucijos, spręsdamos dėl busimoms statyboms būtinų leidimų išdavimo ir pan. Šioje proceso stadijoje šios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovės planuojamos statybos pažeis atsakovių interesus.

Apeliantai nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, argumentuodami, kad ieÅ¡kovė prieÅ¡projektiniuose pasiÅ«lymuose nėra atskleidusi visų apeliantams svarbių bÅ«simo namo duomenų, reikalingų apeliantams apskritai pareikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl statinio, tuo tarpu prieÅ¡projektiniuose pasiÅ«lymuose nurodytas Žemės sklypo užstatymo tankis akivaizdžiai pažeidžia apeliantų interesus, o nurodytas 35 proc. užstatymo tankio rodiklis neatitinka greta esančių sklypų detaliųjų planų.

Teisėjų kolegija iš esmės pritaria tokiems apeliantų argumentams.

15. Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiÅ¡kia savininko teisę savo nuožiÅ«ra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktÄ , juo naudotis ir disponuoti. Dažnai nuosavybės teisė į daiktÄ priklauso ne vienam, bet dviem ar daugiau savininkų. Esant nuosavybės teisėje nustatytoms kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalims, laikoma, kad daiktas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu.

SusitarimÄ dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Ä®statymo imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, ieÅ¡koti priimtiniausio jiems sprendimo bÅ«do, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sÄ skaita. Bendraturčių susitarimas įgalina užtikrinti stabilų ir ekonomiÅ¡kÄ daikto valdymÄ , naudojimÄ si juo bei disponavimÄ .

Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali bÅ«ti nustatoma teismo pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginÄÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu.

Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokiÄ , bet jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ar sÄ lygas ir įrodinėti, kad besikreipusio į teismÄ teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo bÅ«das ar sÄ lygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrÄ daiktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, kt.).

16. Tam, kad kiti bendraturčiai galėtų pareikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio bÅ«simų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymÄ reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiÅ¡kia ne abstraktų, o konkretizuotÄ bendraturčių sutikimÄ , t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybÄ Ä¯gyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Ginant ginčijamÄ teisės į statybÄ Ä¯gyvendinimo bÅ«dÄ ir sÄ lygas, bÅ«tina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiÅ«lymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

17. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o leisti be atsakovių sutikimo rengti statinio – vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, statybos projektÄ pagal parengtus UAB „Vakarų siluetas“ 2020 m. birželio 2 d. prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus. Kaip matyti iÅ¡ UAB „Vakarų siluetas“ 2020 m. birželio 2 d. parengto Žemės sklypo plano, ieÅ¡kovė planuoja statyti vienbutį gyvenamÄ jį namÄ , kuris bÅ«tų 2 aukÅ¡tų ir apie 80 kv. m ploto, tačiau, kaip teisingai pastebi apeliantai, iÅ¡ pateikto plano negalima nustatyti, kokio aukščio planuojamas namas, kokio aukščio planuojamas cokolis, kokio tipo stogas, kur planuojami namo langai, ar planuojamo statyti namo siena neužstos atsakovės R.

Å . ir trečiojo asmens A. Å . buto langų, kurie yra vakarinėje Žemės sklypo pusėje, t. y. prieÅ¡ais planuojamÄ statyti namÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie ieÅ¡kovės prieÅ¡projektiniai pasiÅ«lymai yra itin abstraktÅ«s, todėl atsakovės pagrįstai iÅ¡ anksto nedavė sutikimo tokiems prieÅ¡projektiniams pasiÅ«lymams, nes pagal juos nėra galimybės, nesant konkretaus planuojamo statyti namo projekto, įvertinti, ar nebus pažeidžiamos atsakovių, kaip Žemės sklypo bendraturčių, teisės. Å iuo atveju ieÅ¡kovė negali bÅ«ti laikoma tinkamai atskleidusi bendraturčiams planuojamo statyti namo siekius.

Dėl Žemės sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo rodiklių 18. Apeliantai nurodo, kad ieškovės priešprojektiniuose pasiūlymuose nurodytas Žemės sklypo užstatymo tankis akivaizdžiai pažeidžia jų interesus, o nurodytas 35 proc. užstatymo tankio rodiklis neatitinka greta esančių sklypų detaliųjų planų, taip pat, apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime supainiojo sklypo užstatymo tankio ir sklypo užstatymo intensyvumo rodiklius.

19. Pagal STR „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo „Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 1 punktÄ maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas yra 0,4, vienbučio blokuoto užstatymo tipo, kai namai statomi atskiruose sklypuose – 0,8, iÅ¡skyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose užstatymo intensyvumas nustatytas mažesnis. Pagal tame pačiame punkte pateiktÄ maksimalių sklypo užstatymo tankio dydžių lentelę, kai sklypo plotas yra 900 kv. m, maksimalus sklypo užstatymo tankis sudaro 30 proc.

20. Apeliantų kartu su apeliaciniu skundu pateiktas Klaipėdos miesto valdybos 1995 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 634 pagrindinis brėžinys ir aiškinamasis raštas patvirtina, kad Žemės sklypui gretimoje teritorijoje buvo suplanuota 15 naujų sklypų, kurių užstatymo procentas – 30–35 procentai. Iš pateikto plano matyti, kad tik vienam sklypui Nr. 8 buvo numatytas užstatymo tankis 35 procentai, likusiems keturiolikai sklypų jis buvo numatytas tik 30 proc. Be to, pagal pateiktus duomenis, sklypas Nr. 8, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pernelyg nutolęs nuo (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai nuo bylos šalių Žemės sklypo.

21. Remiantis UAB „Vakarų siluetas“ 2020 m. birželio 2 d. Žemės sklypo planu, esamas Žemės sklypo užstatymo tankis yra 16 procentų, planuojamas užstatymo tankis – 23 procentai, greta esantiems sklypams 1995 m. detaliuoju planu nustatytas maksimalus rodiklis – 35 procentai. Tuo tarpu esamas Žemės sklypo užstatymo intensyvumas sudaro 29 procentus, planuojamas Žemės sklypo užstatymo intensyvumas – 37 procentai, greta esantiems sklypams 1995 m. detaliuoju planu nustatytas maksimalus rodiklis – 75 procentai.

22. Ä®vertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovės pateiktuose prieÅ¡projektiniuose pasiÅ«lymuose yra nurodyti klaidingi maksimalÅ«s rodikliai tiek pagal greta esantiems sklypams 1995 m. detaliuoju planu nustatytus maksimalius rodiklius, tiek pagal STR „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo „Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 1 punktÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, Žemės sklypo maksimalus užstatymo tankis sudaro 30 procentų vietoje nurodytų 35 procentų, o jo maksimalus užstatymo intensyvumas – 40 procentų vietoje nurodytų 75 procentų.

23. Nors ieškovė teisingai nurodo, kad jos planuojamas statyti gyvenamasis namas neviršija maksimalių Žemės sklypo užstatymo intensyvumo ir tankio rodiklių, tačiau, pagal pateiktus skaičiavimus, juos patikslinus sprendimo 22 punkte nustatytais duomenimis, likusiems 3 bendraturčiams teisė pasinaudoti užstatymo tankiu liktų tik po 2,33 proc. (30-23=7/3=2,33), o ieškovė pasinaudotų net 7 proc. (23-16=7). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija, kai vienas bendraturtis, kuriam priklauso 26,98 proc. viso Žemės sklypo, siekia pasinaudoti tris kartus didesne maksimalaus užstatymo tankio dalimi, negu lieka kitiems bendraturčiams, taip pat pažeidžia kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus.

24. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad, pagal teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, apeliantų argumentai dėl sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo rodiklių nesudaro pagrindo spręsti, kad numatoma statyba galėtų pažeisti jų teises. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieÅ¡kovės argumentus, pažymėdama, kad Å¡iuo atveju iÅ¡ esmės skiriasi nagrinėjamos bylos ir ieÅ¡kovės nurodytų bylų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-211-653/2019, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A- 493-275/2020) faktinės aplinkybės. IeÅ¡kovės nurodytose bylose buvo sprendžiami klausimai ne dėl vienbučio gyvenamojo pastato statybos, bet dėl pastatų rekonstrukcijos arba dėl garažo paskirties pastato statybos.

Dėl procesinės bylos baigties 25. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas iÅ¡vadas, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas ir byloje surinktus įrodymus, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 26. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

27. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

28. Byloje nustatyta, kad apeliantai pirmosios instancijos teisme patyrė 1 000 Eur teisinio atstovavimo iÅ¡laidų. Apeliantai pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbÄ pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1 000 Eur (2020 m. gegužės 18 d. ataskaita už teisines paslaugas, 2020 m. gegužės 13 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 841049, 750 Eur suma, mokėtoja R. Å ., 2020 m. liepos 2 d. ataskaita už teisines paslaugas, 2020 m. liepos 1 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 1081251, 250 Eur suma, mokėtoja R. Å .).

29. Patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių nustatytų maksimalių dydžių.

30. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ , t. y. ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetus, atsakovei R. Å . iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1 000,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme 31. Apeliacinės instancijos teisme apeliantai patyrė 775,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis ir 700,00 Eur iÅ¡laidos teisinei pagalbai apmokėti. IÅ¡laidos teisinei pagalbai sudaro 700,00 Eur, sumokėtų advokatui už apeliacinio skundo paruoÅ¡imÄ (2020 m. rugsėjo 25 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 1081259, mokėtojai R. Å . ir A. Å .).

32. Tenkinus apeliacinį skundÄ apeliantams R. Å . ir A. Å . iÅ¡ ieÅ¡kovės lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 775 Eur iÅ¡laidų ( 75,00 Eur už žyminį mokestį ir 700,00 Eur už teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme) (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Å i suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nustatytų dydžių. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija nusprendžia : Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės V. L. ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovei R. Å . iÅ¡ ieÅ¡kovės V. L. 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei R. Š. ir trečiajam asmeniui A. Š. iš ieškovės V. L. po 387,50 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct ) bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį ir išlaidas teisinei pagalbai), patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Aurimas Brazdeikis Marius Dobrovolskis Kristina Domarkienė