2024-01-24 Nr. AB-1649-3-61-3-02823-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-357-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02823-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Mykolo Romerio universiteto apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Mykolo Romerio universiteto skundą atsakovui Lietuvos mokslo tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – G. G.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Mykolo Romerio universitetas (toliau – ir MRU, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos mokslo tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2022 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. G02 „Grąžintinos lėšos“ (toliau – ir Sprendimas); 2) perduoti Tarybai klausimą dėl sprendimo priėmimo nagrinėti iš naujo; 3) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė:

2.1. Sprendimu Taryba nusprendė iš MRU susigrąžinti Europos Sąjungos (toliau – ir ES) struktūrinių fondų lėšomis MRU vykdytam projektui suteiktą 91 645,58 Eur finansavimą. MRU vykdytam projektui įgyvendinti buvo pasitelkta stažuotoja G. G. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo). Pastaroji iš MRU buvo atleista jos pačios prašymu dėl ligos. Projekto sąlygose nebuvo numatyta galimybė pakeisti projekto stažuotoją kitu asmeniu, todėl MRU kreipėsi į Tarybą, prašydamas nutraukti dėl projekto įgyvendinimo tarp MRU ir Tarybos sudarytą 2020 m. rugsėjo 1 d. dotacijos sutartį DOTSUT-116 (toliau – ir Dotacijos sutartis) ir nesusigrąžinti finansavimo, iš esmės panaudoto G. G. darbo užmokesčiui. Taryba į prašymą neatsižvelgė ir pareikalavo sugrąžinti visą projektui skirtą finansavimą. MRU 32 000 Eur nepanaudoto finansavimo dalį (avansą) Tarybai grąžino. Sprendimu patvirtintas reikalavimas sugrąžinti 91 645,58 Eur panaudoto finansavimo dalį yra neteisėtas, nes iki darbo sutarties su G. G. nutraukimo, projektas buvo vykdomas tinkamai ir tai Taryba patvirtino išmokėdama lėšas MRU pagal mokėjimo prašymus, todėl Tarybos reikalavimas yra neproporcinga priemonė. Sprendžiant dėl susigrąžinamo finansavimo dydžio, Taryba privalėjo taikyti proporcingumo principą, tačiau nepagrįstai jo netaikė. Sprendimas susigrąžinti visą finansavimą, kai projekto nebegalima tęsti dėl stažuotojos ligos, neatitinka nediskriminavimo principo, kadangi taip netiesiogiai skatinama neįtraukti į projektų vykdymą rizikos grupėse esančių asmenų. Iki darbo sutarties su projekto stažuotoja nutraukimo, jis buvo vykdomas tinkamai ir tai patvirtino Taryba, išmokėdama lėšas MRU pagal mokėjimo prašymus, todėl sprendimas susigrąžinti visą finansavimą yra neproporcinga priemonė.

2.2. Šiuo atveju Dotacijos sutartyje nustatyti tikslai nebuvo ir negalės būti pasiekti. Dėl objektyvios priežasties – projekto stažuotojos ligos – su ja nuo 2022 m. gegužės 19 d. nutraukta darbo sutartis. 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 2, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V247 (toliau – ir Aprašas), 40 punktas nustato, kad projekto įgyvendinimo metu stažuotojas negali būti keičiamas. Dotacijos sutarties 6.8.5 punktas nustatė, kad sutartis gali būti nutraukta, kai stažuotojas nebevykdo mokslinio tyrimo projekto. Taigi Dotacijos sutarties įgyvendinimas ir rodiklių pasiekimas susietas su konkrečiu asmeniu. Projekto stažuotojai nebegalint tęsti projekto vykdymo (tiek objektyvių (ligos, mirties ir kt.), ar dėl bet kokių kitų priežasčių), inicijuojama projekto sutarties nutraukimo procedūra.

2.3. Nepagrįsta Tarybos išvada, kad nepasiekus projekto tikslų visais atvejais projekto sutartis turėtų būti nutraukiama susigrąžinant visą suteiktą finansavimą, neatsižvelgiant į priežastis, kodėl stažuotoja negali tęsti projekto. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir Projektų taisyklės), kurių taikymas šalių sutartiniams teisiniams santykiams patvirtintas Dotacijos sutarties 2.2 papunktyje, 258 punktas formaliai nustato dvi procedūras: procedūrą, jei nepasiekiami projekto sutartyje nustatyti stebėsenos rodikliai, ir procedūrą, jei nepasiekiamas projekto tikslas. Pirmuoju atveju numatyta galimybė, remiantis Projekto taisyklių 259–265 punktų nuostatomis, atsižvelgiant į stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastis ir projektui skirto finansavimo pagrįstumą, sumažinti projekto sutartyje nustatytą projektui skirtą finansavimą. Antruoju atveju, jei nepasiekiami stebėsenos rodikliai ir nepasiekiamas projekto tikslas bei stebėsenos rodikliai – inicijuoti sutarties nutraukimą ir išmokėtų lėšų susigrąžinimą.

2.4. Aprašo 100 punktas nustato, kad, nutraukiant dotacijos sutartį, gali būti nesusigrąžinamos sumokėtos finansavimo lėšos ar jų dalis (vartojama konjunkcija („ir“) ir disjunkcija („arba“): „Jei projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko dotacijos sutarties sąlygų ir (arba) pažeidžia Lietuvos Respublikos ir (arba) ES teisės aktus, taip pat jei projekto vykdytojo pateikiama stažuotės ataskaita įvertinta neigiamai, įgyvendinančioji institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (arba) nutraukti dotacijos sutartį ir (arba) pareikalauti grąžinti sumokėtas projekto finansavimo lėšas ar jų dalį vadovaudamasi įgyvendinančiosios institucijos sprendime nurodytais reikalavimais“. Dotacijos sutarties 6.7 punktas taip pat numato Tarybos diskrecijos teisę nutraukiant Dotacijos sutartį reikalauti susigrąžinti išmokėtas finansavimo lėšas. Loginis ir sisteminis aiškinimas vienareikšmiškai patvirtina, kad teisėkūros subjektas, priimdamas Projektų taisykles, Aprašą ir parengęs tipinę projekto sutarties formą, išskiria dvi situacijas: projekto vykdytojas rodiklių nepasiekimą lėmusioms priežastims gali (galėjo) daryti ir projekto vykdytojas projekto rodiklių nepasiekimą lėmusioms priežastims negalėjo daryti įtakos. Pastaruoju atveju aiškiai nustatoma, kad finansavimui skirtos lėšos nesusigrąžinamos. Tik pirmuoju atveju jos gali būti susigrąžinamos, suteikiant projektą įgyvendinančiai institucijai diskrecijos teisę ir tik taikant proporcingumo principą. Tik tuo atveju, jei projekto rodiklių ir tikslo net nebuvo siekiama, susigrąžinamas visas finansavimas. Projekto vykdytojas MRU siekė rodiklių ir tikslo. Dotacijos sutartis buvo vykdoma. Projekto tikslo pasiekti ir įgyvendinti Dotacijos sutartyje nustatyta apimtimi nėra galimybės nuo priežasčių, kurioms MRU negalėjo daryti įtakos. Todėl, sprendžiant Dotacijos sutarties nutraukimo klausimą, turėtų būti taikoma analogija, numatyta Projektų taisyklių 265.1 papunktyje. Remiantis ja, Taryba neturėjo susigrąžinti išmokėto ir panaudoto finansavimo.

2.5. Taryba nevertino atliktų veiksmų, siekiant rodiklių ir tikslo. Nuo Dotacijos sutarties sudarymo iki darbo sutarties su projekto stažuotoja nutraukimo projektas buvo įgyvendinamas. Projekto stažuotoja išdirbo 2 588,5 val. ir liko neišdirbusi 775,5 val. Tinkamą projekto vykdymą dalyje pripažino ir Taryba, pagal mokėjimų prašymus 91 645,58 Eur pripažindama tinkamomis finansuoti išlaidomis. Siekiant projekto tikslo (sukurti teoriškai pagrįstą ir empiriškai patikrintą investicijų į kibernetinį saugumą kaštų naudos vertinimo modelį), projekto stažuotoja turėjo parengti keturis mokslinius straipsnius ir du pranešimus mokslinėse konferencijose. Projekto stažuotoja parengė du mokslinius straipsnius ir skaitė vieną pranešimą mokslinėje konferencijoje. Tačiau dėl Projekto stažuotojos ligos du parengti moksliniai straipsniai nebuvo publikuoti, du nebuvo parengti ir vienas mokslinis pranešimas nebuvo skaitytas (jo skaitymas buvo numatytas 2022 m. liepos mėnesį). Projektas faktiškai ir realiai vykdytas, tačiau dėl objektyvių priežasčių – projekto stažuotojos ligos – jo pasiekti nepavyko. Taikant proporcingumo principą, sugrąžinta 32 000 Eur nepanaudoto finansavimo (avanso) suma yra pakankama priemonė, o 91 645,58 Eur panaudoto finansavimo susigrąžinimas yra neproporcinga ir perteklinė priemonė.

2.6. Taryba privalėjo atsižvelgti į MRU padaryto pažeidimo pobūdį, sunkumą ir fondų finansinius nuostolius. Taryba neatsižvelgė į tai, kad projekto stažuotojos liga yra gyvenimiška aplinkybė, kuriai MRU niekaip negalėjo daryti įtakos (nėra jokios MRU ir projekto stažuotojos kaltės), Aprašo 40 punktas draudžia pakeisti vieną stažuotoją kitu, projektas iki darbo sutarties su projekto stažuotoja nutraukimo faktiškai buvo vykdomas, buvo siekiama rodiklių ir tikslo, o Taryba patvirtindavo MRU pateiktus mokėjimo prašymus, dalis stebėsenos rodiklių faktiškai pasiekti, Projekto stažuotoja išdirbo 2 588,5 val., kurių finansavimui iš esmės ir buvo skiriamas lėšos, MRU reguliariai dalyvauja Tarybos kvietimuose ir dauguma jo projektų sėkmingai įgyvendinama, todėl pažeidimai nėra sisteminiai. Atsižvelgus į šias aplinkybes, sprendimu dėl avanso susigrąžintas finansavimas turėjo būti pakankama ir proporcinga priemonė, o Sprendimas – neproporcinga ir perteklinė priemonė. Sprendimas susigrąžinti visą finansavimą, kai projekto nebegalima tęsti dėl projekto stažuotojos ligos, neatitinka nediskriminavimo principo, kadangi taip netiesiogiai skatinama neįtraukti į projektų vykdymą rizikos grupėse esančių asmenų.

2.7. Šiuo atveju liga patenka į sąvoką „negalia“, nes ji trukdo asmeniui visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti profesiniame gyvenime. Tokia situacija, kai liga (negalia) nepripažįstama objektyvia aplinkybe nesusigrąžinti skirto ir panaudoto finansavimo, netiesiogiai skatina projektų vykdytojus neteikti paraiškų dėl projektų, kuriuose dalyvautų rizikos grupėse esantys asmenys, finansavimo. Tokiais atvejais projektų vykdytojai, gavę finansinę paramą, tačiau projekto vykdytojui dėl ligos nebegalint tęsti projekto, rizikuotų, kad stažuotojų atlyginimams įgyvendinant projektus skirtos lėšos turės būti sugrąžintos. Tai lemtų rizikos grupėse dėl ligos esančių asmenų neįtraukimą į projektus ir jų diskriminaciją. Taigi aiškinimas, kad dėl ligos nebegalint tęsti vykdyto projekto susigrąžinamas visas finansavimas, įskaitant skirtas už faktiškai atliktus darbus projekte iki asmens negalėjimo tęsti projekto dėl ligos, skatintų netiesioginę diskriminaciją ir yra draudžiamas.

3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Taryba nurodė:

4.1. Reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, rengdami ir teikdami paraiškas finansuoti iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamus projektus, pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos, 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ (toliau – ir Priemonė) finansuojamą veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“, projektų vykdytojai, įgyvendindami projektus, taip pat institucijos, atliekančios paraiškų vertinimą, atranką ir projektų įgyvendinimo priežiūrą, nustatyti Apraše. Šiuo atveju, 2022 m. gegužės 26 d. projekto vykdytojas pateikė prašymą Tarybai nutraukti Dotacijos sutartį, informuodamas, kad stažuotoja G. G. buvo atleista iš visų MRU užimamų pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 56 straipsnio 1 dalimi, negalint tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos. Taryba, įvertinusi aplinkybes, kad podoktorantūros stažuotoja negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų įgyvendinti projektą, taigi ir pasiekti projekto tikslo, Dotacijos sutartį nutraukė Projekto vykdytojo prašymu, vadovaudamasi Projektų taisyklių 258 punkto nuostatomis, inicijavo išmokėtų lėšų susigrąžinimą Projektų taisyklių 26 skirsnyje nustatyta tvarka.

4.2. Pagal savo pobūdį podoktorantūros stažuočių projektai yra individualūs. Stažuotojo mokslinė patirtis ir kompetencija, gebėjimai bei jų sąsaja su numatytu atlikti moksliniu tyrimu vertinami paraiškų konkurso metu ir turi tiesioginės įtakos, ar paraiška surinks reikalaujamą balų skaičių ir bus atrinkta finansuoti, todėl įgyvendinimo metu stažuotojas negali būti keičiamas, projekto mokslinis tyrimas turi būti vykdomos konkretaus tyrėjo, nurodyto paraiškoje, kuris pagal savo turimas kompetencijas gali įvykdyti projekto veiklas ir pasiekti numatytus projekto rezultatus. Mokslinių tyrimų projektų savitumas pasireiškia tuo, kad projekto veiklų vykdymo metu gauti tyrimo rezultatai pristatomi parengtoje konkrečioje mokslinėje produkcijoje, kuri kartu su moksline ataskaita yra vertinama ekspertų. Projekto vykdytojas Dotacijos sutartyje įsipareigojo pasiekti fizinius veiklų įgyvendinimo rodiklius ir ES fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklius „Į užsienį panaudojant ESF investicijas tobulinti profesinių žinių išvykę tyrėjai“ (rodiklio kodas P.S.393), „Įgyvendinti MTEP projektai“ (rodiklio kodas P.S.396). Stebėsenos rodiklio „Įgyvendinti MTEP projektai“ pasiekimo momentas yra ypatingas ta prasme, kad projekto įgyvendinimo metu vykdytos mokslinio tyrimo veiklos, rezultatai, jų kokybė, projekto tikslų pasiekimas yra vertinami pasibaigus projekto veiklų įgyvendinimui, kuomet vertinama / tvirtinama baigiamoji (galutinė) mokslinio tyrimo vykdymo ataskaita.

4.3. Projektų išlaidų bendrieji reikalavimai nustato, kad išlaidos turi būti būtinos projektams įgyvendinti, t. y. prisidėti prie projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų pasiekimo bei turi būti numatytos projekto sutartyje, taip pat visos patirtos išlaidos turi būti pagrįstos projekto tinkamų finansuoti išlaidų patvirtinimo dokumentais. Vykdant podoktorantūros stažuočių projektus, tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos yra projekto vykdymas, t. y. darbo užmokesčio ir susijusių darbdavio įsipareigojimų vykdymo išlaidos, bei netiesioginės ir kitos išlaidos pagal fiksuotąją projekto išlaidų normą. Stažuotojo darbo užmokesčio ir susijusių darbdavio įsipareigojimų išlaidos yra kompensuojamos taikant darbo užmokesčio mokslinių tyrimų projektuose fiksuotuosius įkainius. Įkainiai nustatomi vadovaujantis Darbo užmokesčio fiksuotųjų įkainių nustatymo mokslinių tyrimų projektuose tyrimo ataskaita. Vadovaujantis šioje ataskaitoje nurodytais reikalavimais, projekto administravimo etape vertinant darbo užmokesčio išlaidas, projekto vykdytojas su mokėjimo prašymu turi pateikti fiksuotojo įkainio rezultato pasiekimą pagrindžiančius dokumentus: mokslo darbuotojo darbo sutartį; mokslo darbuotojo pareigybės aprašymą ir gyvenimo aprašymą, įrodančius, kad jie atitinka pareigybei keliamus reikalavimus; mokslo darbuotojo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kurie skirti parodyti projekte dirbtą laiką (suskirstytą pagal valandas); veiklos ataskaitą. Atitinkami reikalavimai, pateikti su mokėjimo prašymais darbo užmokesčio apskaitos dokumentus bei fizinių rodiklio pasiekimą pagrindžiančius dokumentus, o taip pat ir baigiamąją stažuotės ataskaitą, pagal kuriuos galima būtų įvertinti projekto įgyvendinimo eigą, vykdomų veiklų tinkamumą, aptarti Dotacijos sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad kartu su mokėjimų prašymais turi būti teikiami išlaidas pagrindžiantys dokumentai, mokėjimų prašymais patvirtintų ir apmokėtų išlaidų faktas negali būti vertinamas projekto veiklų vykdymo tinkamumo prasme. Aplinkybė, kad Taryba apmokėjo dalį projekto vykdymui skirtų lėšų pagal projekto vykdytojo pateiktus ir patvirtintus mokėjimų prašymus, nereiškia, kad Taryba negali inicijuoti apmokėtų lėšų susigrąžinimo atsiradus aplinkybėms, dėl kurių neįmanoma projekto įgyvendinti.

4.4. Taryba turėjo vertinti stebėsenos rodiklio „Įgyvendinti MTEP projektai“ pasiekimą projekto įgyvendinimo pabaigos momentu. Tik tokiu atveju, jeigu projektas vykdomas ir pateikti Dotacijos sutartyje nustatyti fiziniai rodikliai, būtų taikytinas Projektų taisyklių 260 punkte nurodytas procentinis stebėsenos rodiklių reikšmės nepasiekimo skaičiavimo metodas. Nagrinėjamu atveju projekto vykdymo aplinkybės, kai ne tik fiziniai, stebėsenos rodikliai, bet ir projekto tikslas nebuvo pasiekti, o kartu nebuvo įvykdytos projekto veiklos, atitinka minėtame punkte nurodytas sąlygas, kurioms esant Taryba privalėjo inicijuoti visų projektui išmokėtų lėšų susigrąžinimą, t. y., Taryba pagal Projekto taisyklių 258 punkto nuostatas, neturėjo diskrecijos sumažinti projektui skirto finansavimo. Projektų taisyklių 265 punkte nurodytos išimtys, kada projektui skirtas finansavimas negali būti mažinamas, taikytinos iš esmės įvykdytiems projektams, kadangi nuostatos siejamos su projekto įvykdytų veiklų apimties vertinimu. Projekto vykdymo laikotarpiu su pateiktais mokėjimų prašymais buvo deklaruotos stažuotojos darbo užmokesčio išlaidos ir kitos išlaidos pagal fiksuotąją projekto išlaidų normą. Dotacijos sutartis buvo nutraukta likus tik 3 mėnesiams iki projekto veiklų pabaigos, tačiau fizinių rodiklių pasiekimą pagrindžiantys dokumentai, išskyrus vieną pranešimą konferencijoje, su mokėjimų prašymais nebuvo pateikti.

4.5. Mokėjimų prašymais pateiktų duomenų nepakanka įvertinti projekto vykdomų veiklų tinkamumą, jų įvykdymo apimtį, kadangi darbo užmokesčio apskaitos dokumentai savaime nėra skirti pagrįsti projekto veiklų pažangą. Pareiškėjas neginčija Dotacijos sutarties nutraukimo teisėtumo, tačiau ginčija Sprendimą, kuris sukėlė projekto vykdytojui finansines pasekmes – lėšų į valstybės biudžetą grąžinimą. Projekto įgyvendinimo metu projekto vykdytojas iki Dotacijos sutarties nutraukimo neinicijavo jos pakeitimų, siekiant sumažinti projekto veiklas, rezultatų ar rodiklių reikšmes, tokiu būdu mažinti ar išvengti galimų finansinių korekcijų, nesikreipė dėl projekto pratęsimo ar stabdymo, bet pateikė prašymą nutraukti Dotacijos sutartį. Taryba įvertinusi išdėstytus argumentus, neturėjo teisinio pagrindo tokį prašymą tenkinti.

4.6. Pareiškėjo teiginys, kad projektų vykdytojai skatinami neįtraukti į projektus rizikos grupėse esančių asmenų, nelaikytinas priimtinu, laikytinas neargumentuotu tvirtinimu, kuris nėra paremtas objektyviais kriterijais. Aprašo 27 punktas numato projekto įgyvendinimo laikotarpio pratęsimo ir veiklų įgyvendinimo laikotarpio sustabdymo galimybes. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių priežasčių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti paraiškos pateikimo ir vertinimo metu, projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis, nurodytas Aprašo 26 punkte, gali būti pratęstas Projektų taisyklių nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams ir nepažeidžiant Projektų taisyklių 213.1 ir 213.5 papunkčiuose nustatytų terminų. Apraše numatyta galimybe stabdyti projekto veiklų įgyvendinimą gali būti pasinaudota ir ligos atvejais. Vadovaujantis lygiateisiškumo principu, šie reikalavimai taikomi visiems projektams pagal vienodus vertinimo ir įgyvendinimo priežiūros principus. Aptarti projektų finansavimo sąlygų reikalavimai patvirtina, kad projektų vykdytojams buvo sudarytos sąlygos esant pagrįstam būtinumui pratęsti ar stabdyti projektų įgyvendinimo veiklas. Pareiškėjas su skundu pateikė MRU rektoriaus 2022 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. 4I-484 dėl darbuotojo atleidimo, kuriame nurodytas atleidimo iš darbo teisinis pagrindas, aptarti su darbo santykių nutraukimu susiję klausimai, tačiau kitų objektyvių duomenų, leidžiančių įsitikinti tokio sprendimo priėmimo pagrįstumu ir teisėtumu, nėra pateikta. Šiuo atveju, darbo santykių nutraukimo teisinio pagrindo vertinimas yra tiesiogiai susijęs su skunde pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų įrodinėjimu.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog sutinka su skundu ir prašė jį tenkinti.

6. G. G. nurodė:

6.1. Nesutinka su Tarybos atsiliepime išdėstytais argumentais, kad projekto veikla buvo vykdoma netinkamai, nes toks argumentas yra nurodytas absoliučiai formaliai bei nepagrįstai, siekiant susigrąžinti iš esmės jai MRU sumokėtą darbo užmokestį, konferencijos registracijos mokestį ir kt. Atsakovas prieštaringai pažymi, jog „vykdant podoktorantūros stažuočių projektus, tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos yra projekto vykdymas, t. y. darbo užmokesčio ir susijusių darbdavio įsipareigojimų vykdymo išlaidos, bei netiesioginės ir kitos išlaidos pagal fiksuotąją projekto išlaidų normą (Dotacijos sutarties 2 priedo „Finansavimo sąlygos“ 1.4.3 lentelė; PFSA 52.1 p. 52.2 p.), kurios nebegali būti išreikalaujamos“.

6.2. Trečiasis suinteresuotas asmuo tinkamai vykdė projekto veiklą nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki atleidimo iš darbo, kai 2022 m. gegužės 11 d. dėl ligos buvo darbdaviui pateiktas prašymas pagal DK 56 straipsnį. Jei ne objektyvi priežastis – liga, trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo visas galimybes pristatyti 3/2 pranešimus mokslinėse konferencijose, o parengtus 2 mokslinius straipsnius WOS (Web of Science) publikuoti, nes abu straipsniai buvo pateikti mokslo žurnalui. Atsakovui suabejojus atleidimo teisiniu pagrindu, pareiškėjas pateikė 2022 m. gruodžio 9 d. medicininę pažymą, patvirtinančią objektyvius duomenis dėl teisinio trečiojo suinteresuoto asmens atleidimo iš darbo pagrindo. Pateikta medicininė pažyma yra pasirašyta trijų gydytojų komisijos su išvada dėl G43.0 ligos bei ligos paaiškinimu, jog „ligonė negali dirbti darbo susijusio su didesne nervine, emocine ir protine įtampa“. Šiuo atveju yra pakankamas pagrindas, nesudarantis abejonių dėl atleidimo iš darbo teisinių pagrindų DK 56 straipsnio pagrindu.

6.3. Sąlyga, numatanti projekto vykdytojui galimybę pratęsti projekto veiklų įgyvendinimą, niekaip negali daryti įtakos projekto įgyvendinimo tikslams, nes darbas buvo neužbaigtas ne dėl trečiojo suinteresuoto asmens aplaidumo, o dėl sveikatos būklės, t. y. objektyvių nuo jos nepriklausančių priežasčių, kurias vertinti pagrindą turi ne atsakovas, o ją gydantys kvalifikuoti gydytojai – specialioje komisijoje padarę išvadą, jog „ligonė negali dirbti darbo, susijusio su didesne nervine, emocine ir protine įtampa“.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, jog byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta iš MRU susigrąžinti ES struktūrinių fondų lėšomis MRU vykdytam projektui suteiktą 91 645,58 Eur finansavimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas nustatė šias aplinkybes:

7.1. Taryba vykdė konkursą finansuoti Stažuočių podoktorantūros studijų skatinimo projektus pagal Priemonės veiklą, skirtus skatinti jaunųjų mokslininkų stažuočių podoktorantūros studijų sistemos plėtrą bei kelti stažuotojų mokslinę kvalifikaciją.

7.2. Taryba, atlikusi projekto paraiškos Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0213 „Investicijų į kibernetinį saugumą kaštų naudos vertinimas“, vertinimą ir priėmusi sprendimą finansuoti projektą, 2020 m. rugsėjo 1 d. sudarė su pareiškėju Dotacijos sutartį, kurioje aptarė ir susitarė dėl projekto finansavimo tvarkos bei sąlygų. Dotacijos sutartyje aptarta projekto finansavimo tvarka ir sąlygos apima specialius reikalavimus dėl projekto tikslo, uždavinių ir veiklų jiems įgyvendinti, mokslinio tyrimo plano, projekto veiklų pradžios ir pabaigos įgyvendinimo terminų, projekto rezultatų, rodiklių pasiekimo reikalavimų, informavimo – viešinimo priemonių įgyvendinimo. Dotacijos sutarties 4.1 papunktyje numatyta, kad visos projekto veiklos turi būti įvykdytos per laikotarpį nuo projekto veiklų įgyvendinimo pradžios iki projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. (Dotacijos sutarties 1 priedo 5.1 ir 5.2 p.), įtraukta sąlyga, numatanti projekto vykdytojui galimybę pratęsti projekto veiklų įgyvendinimą (Dotacijos sutarties 6 dalis „Sutarties keitimas ir nutraukimas“). Tarybos administruojami podoktorantūros stažuočių projektai yra terminuoti, jų trukmė – 24 mėnesiai.

7.3. MRU 2022 m. birželio 26 d. pateikė prašymą Tarybai nutraukti Dotacijos sutartį, informavo, kad stažuotoja G. G. buvo atleista iš visų MRU užimamų pareigų vadovaujantis DK 56 straipsnio 1 dalimi, negalint tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos.

7.4. Taryba, įvertinusi aplinkybes, kad podoktorantūros stažuotoja negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų įgyvendinti projektą, taigi ir pasiekti projekto tikslo, Dotacijos sutartį nutraukė. Projekto vykdytojo prašymu, vadovaudamasi Projektų taisyklių 258 punkto nuostatomis, inicijavo išmokėtų lėšų susigrąžinimą Projektų taisyklių 26 skirsnyje nustatyta tvarka.

7.5. Taryba 2022 m. birželio 6 d. Sprendimu nusprendė susigrąžinti projektui išmokėtą 91 645,58 Eur finansavimo sumą.

8. Teismas pažymėjo, kad Aprašo 27 punktas numato projekto įgyvendinimo laikotarpio pratęsimo ir veiklų įgyvendinimo laikotarpio sustabdymo galimybes. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių priežasčių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti paraiškos pateikimo ir vertinimo metu, projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis, nurodytas Aprašo 26 punkte, gali būti pratęstas Projektų taisyklių nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams ir nepažeidžiant Projektų taisyklių 213.1 ir 213.5 papunkčiuose nustatytų terminų. Apraše numatyta galimybe stabdyti projekto veiklų įgyvendinimą gali būti pasinaudota ir ligos atvejais. Minėti projektų finansavimo sąlygų reikalavimai patvirtina, kad MRU buvo sudarytos sąlygos esant pagrįstam būtinumui pratęsti ar stabdyti projekto įgyvendinimo veiklas. Tačiau pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo, Tarybai pateikė prašymą nutraukti Dotacijos sutartį ir MRU rektoriaus 2022 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. 4I-484 dėl darbuotojo atleidimo, kuriame nurodytas atleidimo iš darbo teisinis pagrindas, kitų objektyvių duomenų, leidžiančių įsitikinti tokio sprendimo priėmimo pagrįstumu ir teisėtumu, nepateikė, todėl Taryba pagrįstai priėmė sprendimą nutraukti Dotacijos sutartį.

9. Pareiškėjas teigė, kad Taryba, vadovaudamasi Projektų taisyklių 258 punkto nuostatomis, nepagrįstai inicijavo visų išmokėtų lėšų susigrąžinimą, kadangi projektas faktiškai ir realiai įvykdytas. Teismas nesutiko su tokia pareiškėjo pozicija. Dotacijos sutarties 2 priedo 5.3 lentelėje projekto tikslui pasiekti projekto vykdytojas įsipareigojo sukurti šią mokslinę produkciją: parengti ir publikuoti 2 mokslinius straipsnius WOS (Web of Science) duomenų bazėje referuojamuose tarptautiniuose mokslo leidiniuose; pristatyti 2 pranešimus mokslinėse konferencijose; parengti ir įteikti publikuoti vieną mokslinį straipsnį moksliniame leidinyje įtrauktame į Academic Journal Guide (2018) by Chartered ABS sąrašą; parengti ir įteikti publikuoti vieną mokslinį straipsnį WOS (Web of Science) duomenų bazėje referuojamuose tarptautiniuose mokslo leidiniuose. Nagrinėjamu atveju stažuotoja pristatė 1 pranešimą mokslinėje konferencijoje, kiti projekte užsibrėžti tikslai nebuvo pasiekti. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Projektas faktiškai ir realiai nebuvo įvykdytas, todėl Taryba pagrįstai nusprendė susigrąžinti visas Projektui skirtas lėšas.

10. Teismas vertino, kad projektą Taryba turėtų vertinti stebėsenos rodiklio „Įgyvendinti MTEP projektai“ pasiekimą projekto įgyvendinimo pabaigos momentu. Tik tokiu atveju, jeigu projektas vykdomas ir pateikti Dotacijos sutartyje nustatyti fiziniai rodikliai, būtų taikytinas Projektų taisyklių 260 punkte nurodytas procentinis stebėsenos rodiklių reikšmės nepasiekimo skaičiavimo metodas.

11. Nagrinėjamu atveju, projekto vykdymo aplinkybės patvirtina, kad ne tik fiziniai, stebėsenos rodikliai, bet ir projekto tikslas nebuvo pasiekti, o kartu nebuvo įvykdytos projekto veiklos, kas atitinka Projekto taisyklių 258 punkte nurodytas sąlygas, kurioms esant Taryba privalėjo inicijuoti visų projektui išmokėtų lėšų susigrąžinimą, t. y. Taryba pagal Projekto taisyklių 258 punkto nuostatas, neturėjo diskrecijos sumažinti projektui skirto finansavimo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl viso finansinio susigrąžinimo neproporcingumo.

12. Sprendimas priimtas, įvertinus projekto vykdytojo prašymą nutraukti projekto Dotacijos sutartį, atsižvelgiant į aplinkybes, kad projektas negali būti įvykdytas Dotacijos sutartyje nustatyta apimtimi. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo teiginys, jog projektų vykdytojai skatinami neįtraukti į projektus rizikos grupėse esančių asmenų, nelaikytinas priimtinu, laikytinas neargumentuotu tvirtinimu, kuris nėra paremtas objektyviais kriterijais.

13. Teismas akcentavo, kad Apraše numatyta galimybe stabdyti projekto veiklų įgyvendinimą gali būti pasinaudota ir ligos atvejais. Vadovaujantis lygiateisiškumo principu, šie reikalavimai taikomi visiems projektams pagal vienodus vertinimo ir įgyvendinimo priežiūros principus. Aptarti projektų finansavimo sąlygų reikalavimai patvirtina, kad projektų vykdytojams buvo sudarytos sąlygos, esant pagrįstam būtinumui pratęsti ar stabdyti projektų įgyvendinimo veiklas, tačiau pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo, pateikė prašymą dėl Dotacijos sutarties nutraukimo, kuri atsakovo buvo tenkinta. Teismo įsitikinimu, nėra pagrindo teigti, kad Sprendimas reiškia diskriminaciją projekto vykdytojo dėl stažuotojos ligos atžvilgiu.

14. Teismas konstatavo, kad Taryba tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio nėra teisinio pagrindo panaikinti.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Projektų taisyklių 190, 192 ir 258 punktus. Teismas nepagrįstai pritaikė Projektų taisyklių 258 punktą situacijai, kurios ji nereglamentuoja. Projektų taisyklių 258 punktas taikomas vieninteliu atveju – kuomet stebėsenos rodiklių pasiekimo momentu yra nepasiekiami rodikliai ir (ar) nepasiekiami rodikliai ir projekto tikslas kartu. Projektų taisyklių 258 punktas nenumato galimybės jį taikyti bet kuriuo metu, kai tik įgyvendinančioji institucija mano ar nustato, kad projekto vykdytojas nepasieks / nepasiekia projekto tikslų. Jei yra manoma ar nustatoma, kad projekto vykdytojas nepasieks / nepasiekia projekto tikslų, turi būti taikomi kiti pagrindai bei kitos procedūros.

16.2. Dotacijos sutarties nutraukimas turėjo būti, bet nepagrįstai nebuvo kvalifikuotas kaip atliktas Projektų taisyklių 190 punkto pagrindu, 192 punkte nustatyta procedūra. Netinkamai kvalifikavęs Dotacijos sutarties nutraukimo pagrindą, teismas neteisingai nusprendė, kad Taryba neturėjo diskrecijos sumažinti grąžintiną sumą. Jei teismas būtų tinkamai kvalifikavęs Dotacijos sutarties nutraukimo pagrindą ir procedūrą, tuomet jis turėjo vadovautis 192 punktu, kuris ir numato diskreciją susigrąžinti tik dalį finansavimo. Projektų taisyklių 190 punkte numatytu atviru „kitų atvejų“ pagrindu Dotacijos sutartis ir turėjo būti laikoma nutraukta, nes ji nebegalėjo būti toliau vykdoma: projekto stažuotojas dėl ligos nutraukė darbo sutartį, o MRU nebuvo leidžiama pakeisti stažuotojos nauju mokslininku. Jokio kito Projektų taisyklėse numatyto pagrindo nutraukti Dotacijos sutartį ginčo situacijoje nebuvo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Taryba neturėjo diskrecijos pareikalauti grąžinti tik dalį projekto finansavimui skirtų lėšų. Taryba tokią diskreciją turėjo Projektų taisyklių 192 punkto pagrindu, tačiau ja nepagrįstai nepasinaudojo.

16.3. Sistemiškai aiškinant Projektų taisyklių nuostatas, darytina išvada, kad sutartį nutraukiant nesant sutarties pažeidimo, įgyvendinančioji institucija apskritai gali nesusigrąžinti net ir dalies finansavimo. Projektų taisyklių 192 punktas numato, kad jis taikomas sutartį nutraukiant 188 ar 190 punktų pagrindais, o Projektų taisyklių 190 punktas numato, kad jis taikomas sutartį nutraukiant (a) 188 punkto pagrindu; (b) 314.5 punkto pagrindu; (c) kitais atvejais. Taigi, apibendrinant 190 ir 192 punktus, Projektų taisyklių 192 punktas taikomas sutartį nutraukiant: (a) 188 punkto pagrindu – dėl to, kad projekto vykdytojas nevyko pakeistos sutarties; (b) dėl 314.5 punkto pagrindu priimto sprendimo dėl pažeidimo; (c) kitais atvejais. Iš visų šių punktų ir pagrindų, vienintelis 314.5 punktas, t. y. nutraukimas dėl pažeidimo, numato galimybę susigrąžinti finansavimą. Sutartį nutraukiant „kitų atvejų“ pagrindu, Projektų taisyklės nenumato pagrindo ir galimybės grąžinti finansavimo, to nenumato ir 188 punktas.

16.4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Projektų taisyklių 190,192 ir 258 punktus, nes Sutarties nutraukimas nebuvo suderintas su ministerija. Visais atvejais (tiek sutartį nutraukiant 258 pagrindu, tiek 190 pagrindu bei 192 punkte nustatyta procedūra), yra taikomas Projektų taisyklių 190 punktas, kuris imperatyviai reikalauja, kad nutraukimas būtų suderintas su ministerija. Šiuo atveju, tokio suderinimo nebuvo ir teismas to nevertino bei nenustatinėjo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, net ir laikydamas, kad Dotacijos sutartis buvo nutraukta Projektų taisyklių 258 punkto pagrindu, nenustatinėjo, ar toks nutraukimas buvo suderintas su ministerija, yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą.

16.5. Teismas pažeidė Dotacijos sutarties 8.3 punktą ir jo pagrindu Dotacijos sutarties vykdymui taikytinus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.127 bei 6.212 straipsnius, nes nevertino ir neatsižvelgė, jog MRU inicijavo Dotacijos sutarties nutraukimą dėl priežasčių, kurios prilygo nenugalimai jėgai, nes jos nepriklauso nuo MRU, ir už kurias MRU nėra atsakingas. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino priežasčių, kodėl MRU neužtikrino projekto įgyvendinimui būtinų sąlygų – kodėl MRU neužtikrino, kad projekto stažuotoja išdirbtų universitete iki pat projekto veiklų pabaigos.

Tokiu būdu teismas pažeidė CK nuostatas, kurios reglamentuoja situacijas, kuomet prievolė negali būti įvykdyta dėl priežasčių, už kurias asmuo neatsako. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, bet nevertino, ar projekto stažuotojos liga ir dėl to darbo santykių su ja nutraukimas projekto stažuotojos iniciatyva buvo nenugalima jėga MRU atžvilgiu. Jei tai buvo nenugalima jėga, tuomet šios aplinkybės turėjo būti traktuojamos kaip pagrindas pasibaigti MRU prievolėms pagal Dotacijos sutartį ir (ar) kaip pateisinamos ir objektyvios aplinkybės, dėl kurių MRU pagrįstai inicijavo Dotacijos sutarties nutraukimą, ir dėl kurių MRU negalėjo būti įpareigotas grąžinti visq finansinę paramą.

Teismas neteisingai sprendė, kad stažuotojo negalėjimas tęsti projekto veiklų yra pagrindas susigrąžinti projektui lėšas. Teismas taip pat neteisingai ir nepagrįstai sprendė, kad projekto stažuotojos negalėjimas tęsti projekto veiklų nevertinama kaip objektyvi priežastis. Skundžiamame sprendime neteisingai nurodyta, kad iki nutraukiant darbo sutartį, projekto stažuotoja pristatė tik 1 pranešimą, o kiti projekte užsibrėžti tikslai nebuvo pasiekti. Projekto stažuotoja parengė ir pateikė publikuoti du mokslinius straipsnius bei skaitė vieną pranešimą mokslinėje konferencijoje.

Dar vieną pranešimą projekto stažuotoja buvo pakviesta skaityti 2022 m. liepos mėnesį Tokijuje, Japonijoje vykusioje konferencijoje, ir neabejotinai tai būtų padariusi, jei ne sveikatos problemos. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, jų neatmetė, tačiau nepagrįstai nurodė, kad buvo parengtas tik 1 pranešimas mokslinėje konferencijoje. Taigi, MRU Dotacijos sutarties nutraukimą inicijavo dėl objektyvių, nuo MRU nepriklausiusių ir MRU nekontroliuojamų priežasčių. MRU nesukėlė projekto stažuotojos ligos, taip pat MRU savo iniciatyva projekto stažuotojos neatleido.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu visiškai nevertino ir neatsižvelgė į projekto stažuotojos sveikatos būklę, ir tik itin formaliai nurodė, kad projekto stažuotojos sveikata bei išėjimas iš darbo nėra pateisinama priežastis nepasiekti projekto tikslo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė Dotacijos sutarties 8.3 papunkčio pagrindu taikytinus CK 6.127 bei 6.212 straipsnius, ir nepagrįstai projekto stažuotojos ligos bei išėjimo iš darbo nelaikė nenugalima jėga.

16.6. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Projektų taisyklių 258 ir 192 punktus net ir tuo atveju, jei Dotacijos sutartis būtų laikoma nutraukta pagal 258 punktą, nes teismas nepagrįstai traktavo, kad grąžintina gali būti nebent visa parama. Sistemiškai aiškinant Projektų taisyklių nuostatas, darytina išvada, jog vis tik formuluotė „išmokėtų lėšų susigrąžinimas“ ir nuoroda į Projektų taisyklių 26 skirsnį, savaime nereiškia, kad gali būti pareikalauta grąžinti tik visas lėšas. Jei yra vykdomas išmokėtų lėšų susigrąžinimas, įgyvendinančioji institucija gali pati nustatyti, kokio dydžio lėšas susigrąžinti, net jei tai tiesiogiai ir nėra numatyta Projektų taisyklių 26 skirsnyje. Skundžiamu sprendimu neteisingai ir nepagrįstai nuspręsta, kad Taryba neturėjo diskrecijos spręsti dėl finansavimo sumažinimo ir tik dėl dalies išmokėtos sumos grąžinimo, net jei Dotacijos sutartis ir būtų buvusi laikoma nutraukta pagal Projektų taisyklių 258 punktą. Dėl to, teismas nepagrįstai atmetė MRU argumentus, jog grąžintina lėšų suma turėjo būti mažinama, įvertinus priežastis, dėl kurių Dotacijos sutartis buvo nutraukta, o projektas – neužbaigtas.

17. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. kovo 21 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodoma, jog po apeliacinio skundo pateikimo buvo pastebėta, kad dėl techinės klaidos teisės aktų duomenų bazėje, apeliaciniame skunde nurodos į kai kurias Projektų taisyklių nuostatas yra netikslios.

18. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19. Taryba atsiliepime nurodo:

19.1. Kompleksiškai vertinant Projektų taisyklių nuostatas, specialiuosius reikalavimus išlaidų tinkamumui, nustatytus Apraše bei įvertinus, kad projektas skirtas finansuoti stažuotojo vykdomą mokslinių tyrimų darbą, Taryba, kaip įgyvendinančioji institucija, turi pareigą vertinti projekte vykdomų veiklų pažangą ir tais atvejais, kai projektas pasibaigia anksčiau negu nustatyta dotacijos sutartyje. Aplinkybė, kad Taryba apmokėjo dalį projekto vykdymui skirtų lėšų pagal projekto vykdytojo pateiktus ir patvirtintus mokėjimų prašymus, nereiškia, kad Taryba negali inicijuoti apmokėtų lėšų susigrąžinimo atsiradus aplinkybėms, dėl kurių neįmanoma projekto įgyvendinti.

19.2. Projekto vykdytojas dėl Dotacijos sutarties nutraukimo į Tarybą kreipėsi jau po stažuotojos darbo sutarties nutraukimo, todėl Taryba neturėjo jokios informacijos apie sunkumus įgyvendinant projektą. Vadovaujantis Dotacijos sutarties 6.1 papunkčiu, projekto vykdytojas privalo kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, informuoti įgyvendinančiąją instituciją apie įvykusius arba numatomus projekto planuoto įgyvendinimo nukrypimus, dėl kurių keičiasi projekto apimtis, projekto išlaidos, pratęsiamas projekto įgyvendinimo laikotarpis, ar kitaip keičiasi projektas ar sutartyje nustatyti projekto vykdytojo įsipareigojimai. Teikiant paraišką dalyvauti projektų konkurse, pareiškėjas patvirtina, kad turi (gali užtikrinti) pakankamus administravimo gebėjimus vykdyti projektą. Šiuo atveju, kyla klausimas, ar projekto vykdytojas tinkamai administravo projektą, domėjosi, kaip vykdomos projekto veiklos, ar priėmė mokslinio tyrimo darbo rezultatus prieš darbuotoją atleidžiant iš užimamų pareigų. Projekto vykdytoją ir podoktorantūros stažuotoją sieja darbo santykiai, sukuriantys abipusius įsipareigojimus, ir tai yra viena iš būtinų sąlygų vykdyti projektą; stažuotojas turi pradėti dirbti projekte ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo Dotacijos sutarties įsigaliojimo dienos ir dirbti projekte visą projekto įgyvendinimo laikotarpį. Tiek 2022 m. gegužės 27 d. prašyme nutraukti Dotacijos sutartį, tiek 2022 m. birželio 21 d. prašyme dėl proporcingo finansavimo susigrąžinimo, tiek pateiktame skunde pirmosios instancijos teismui, projekto vykdytojo nurodytos aplinkybės ir išsakyta pozicija leidžia vertinti, kad projekto vykdytojas tikėjosi, kad darbo užmokesčiui išmokėtos lėšos patvirtinus mokėjimo prašymus, vertinamos, kaip tinkamos išlaidos, patirtos neatsižvelgiant į projekto vykdymo eigą ir pasiektus rezultatus. Atitinkamai nesant duomenų, leidžiančių įvertinti projekto pažangą praėjus didžiajai daliai projekto vykdymo laikotarpio, nebuvo teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl dalies lėšų (ne)susigrąžinimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės konstatavo, kad projektas faktiškai ir realiai nebuvo įvykdytas, atmetė argumentus dėl viso skirto finansavimo susigrąžinimo neproporcingumo ir nustatė, kad Taryba priėmė pagrįstą sprendimą susigrąžinti lėšas.

19.3. Projekto vykdytojas tik skundo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prijungimui prie bylos pateikė papildomus rašytinius įrodymus – dokumentus apie dviejų mokslinių straipsnių parengimą ir pateikimą publikuoti bei duomenis apie kvietimą pristatyti pranešimą konferencijoje Tokijuje, Japonijoje, kurie, projekto vykdytojo teigimu, nebuvo tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teismo priimtame sprendime. Šie papildomi dokumentai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, kadangi juose negalima identifikuoti jų parengtumo lygio, pavyzdžiui, iš pateiktų duomenų apie mokslinio straipsnio „Classification of Costs of Cyber Security: Theoretical Aspects“ pateikimą publikuoti moksliniame žurnale, nėra galimybės nustatyti jo pateikimo datos, nepateiktas pats straipsnis, kokioje publikavimo stadijoje dokumentas yra, kito pateikto rankraščio „Assessment of Cyber Security Costs in Small-Economy Countries: Literature Review“ autentiškumas ir parengimo laikas nėra žinomi, todėl bylos nagrinėjimo metu įvertinti, ar šie pateikti mokslinės veiklos rezultatai buvo pasiekti projekto vykdymo metu, nėra galimybės; tai reikalauja, ne tik tikslių duomenų, bet ir įsitikinti jų kokybe.

19.4. Šiuo atveju esminę reikšmę turi sprendimo dėl projekto vykdytojui išmokėtų lėšų grąžinimo ir grąžintinų lėšų dydžio pagrįstumas. Dotacijos sutarties nutraukimas inicijuotas paties projekto vykdytojo, ši aplinkybė yra neginčijama ir nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendime. Įvertinus projekto išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus, aptariamo projekto specifiką ir pobūdį, projekto metu vykdomi moksliniai tyrimai, kuriais siekiama mokslinės produkcijos, nepriklausomai nuo to, kada projekto veiklos buvo baigtos vykdyti, ar jų vykdymas buvo nutrauktas, Taryba turi įsitikinti, ar projekto vykdymo metu patirtos išlaidos pagrįstos ir veiklos buvo vykdomos tinkamai. Nesant duomenų apie tinkamą veiklų vykdymą, pateikiant tai pagrindžiančius rezultatus, sprendžiant klausimą dėl išmokėtų lėšų susigrąžinimo, taikytinas Projektų taisyklių 258 punktas, reglamentuojantis stebėsenos rodiklių vertinimo tvarką.

19.5. Pareiškėjas apeliaciniame skunde Sprendimą ginčija naujais teisiniais pagrindais, kurie nebuvo nurodyti skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas plečiamai aiškina Projektų taisyklių nuostatas, jas interpretuoja sau palankia linkme, neatsižvelgdamas į projekto specifiką, Dotacijos sutarties sąlygas, Apraše nustatytus išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus.

19.6. Priėmusi sprendimą nutraukti Dotacijos sutartį, įgyvendinančioji institucija neturi prievolės suderinti su ministerija. Projektų taisyklių 365 punkto nuostatos numato galimybę įgyvendinančiajai institucijai nutraukti projekto sutartį ir tais atvejais, kai pažeidimo tyrimas neatliekamas. Sistemiškai aiškinant Projektų taisyklių nuostatas, priemonių projektų, įgyvendinamų visuotinės dotacijos būdu, sutarčių nutraukimas su ministerija nederinamas. Nagrinėjamu atveju projekto pažeidimo požymių nebuvo, Dotacijos sutarties nutraukimas inicijuotas paties projekto vykdytojo, todėl nebuvo jokio pagrindo sutarties nutraukimo klausimą derinti su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjo apeliacinį skundą prašo tenkinti ir priteisti iš atsakovo trečiojo suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, pripažindamas atsakovo dėstomą poziciją, sprendė, jog MRU galėjo išspręsti situaciją pasinaudojusi Aprašo 27 punkte numatyta galimybe pratęsti projekto veiklas (ne ilgesniam kaip) 6 mėnesių terminui. Nes toks aiškinimas, kai žmogus dėl rimtų sveikatos problemų, lygiai taip pat nepriklausančių nuo jo geros valios ir norų, nebegali objektyviai atlikti prisiimtų įsipareigojimų dėl ligos, neatitinka elementarių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Trečiasis suinteresuotas asmuo, sveikatos būklei vis blogėjant, dar 2022 m. kovo mėnesį pats rūpinosi ir skambino atsakovui, siekiant išsiaiškinti apie projekto pratęsimo galimybę. Ir jei sveikata būtų leidusi manyti, kad stažuotoja galės įgyvendinti projektą ir jai reikalingas tik ilgesnis terminas, tai būtų, bendradarbiaudama su MRU realizavusi šią galimybę. Tačiau gydytojams kategoriškai uždraudus dirbti darbą, susijusį „su didesne nervine, emocine ir protine įtampa“, nebegalėjo rizikuoti ir / ar juolab įsipareigoti įvykdyti tai, kas asmens sveikatai būtų nepakeliama našta, galėjusi sukelti dar blogesnes pasekmes. Byloje buvo pateikti duomenys, pagrįsti patikimais, atsakingų asmenų (medikų) pasirašytais dokumentais, apie tai, kad projekto stažuotoja ilgą laiką skundėsi rimtomis sveikatos problemomis, reguliariai lankėsi pas medikus. Projekto stažuotojai buvo nustatyti pradiniai kaktinių skilčių atrofijos požymiai, ji nuolatos skundėsi suprastėjusia atminimi, kitais neurologinių ligų požymiais. Teismas nevertino to, kad projekto įgyvendinimas yra asmeninio pobūdžio prievolė, susieta su konkrečiu asmeniu, todėl padarė visiškai nepagrįstas išvadas, jog projekto stažuotojos sveikata bei išėjimas iš darbo nėra pateisinama priežastis nepasiekti projekto tikslo.

22. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo MRU naudai priteisti iš atsakovo 3 720,75 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarybos Sprendimo, kuriuo nuspręsta susigrąžinti ES struktūrinių fondų lėšomis MRU vykdytam projektui suteiktą 91 645,58 Eur finansavimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Taryba, atsižvelgdama į tai, kad nebuvo pasiektas projekto tikslas, vadovaudamasi Projektų taisyklių 258 punkto nuostatomis, pagrįstai priėmė sprendimą susigrąžinti visas projektui finansuoti išmokėtas lėšas.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, jog teismas netinkamai kvalifikavo Dotacijos sutarties nutraukimo pagrindą, todėl neteisingai nusprendė, kad Taryba neturėjo diskrecijos sumažinti grąžintiną sumą.

26. Byloje nustatyta, kad MRU ir Taryba 2020 m. rugsėjo 1 d. sudarė Dotacijos sutartį, kuria nustatyta MRU iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto „Investicijų į kibernetinį saugumą kaštų naudos vertinimas“, finansuojamo pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“, finansavimo tvarka ir sąlygos. Projekto stažuotoja – G. G.. MRU 2022 m. gegužės 26 d. pateikė prašymą Tarybai nutraukti Dotacijos sutartį. MRU informavo Tarybą, kad stažuotoja G. G. buvo atleista iš visų MRU užimamų pareigų vadovaujantis DK 56 straipsnio 1 dalimi, nes negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos. Taryba 2022 m. birželio 6 d. Sprendimu nusprendė susigrąžinti projektui išmokėtą 91 645,58 Eur finansavimo sumą.

27. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Tarybos sprendimas yra administracinis sprendimas, todėl jam taikomi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punktą administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, taip pat administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 6 p.).

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022; kt.).

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, jog ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o galbūt apskritai sutikti ir pripažinti pagrįstu viešojo administravimo sistemos subjekto neigiamą atsakymą. Atitinkamos kliūtys sudaromos ir teismui, nagrinėjančiam skundus dėl individualių teisės aktų panaikinimo, nes teisiniai ir faktiniai pagrindai yra plečiami, sudaromos prielaidos vis naujų pagrindų teikimui. Taip išplečiamos ir bylos nagrinėjimo ribos, kurias ne visada pavyksta vėliau apibrėžti, kas neretai sąlygoja nepakankamai išsamaus, objektyvaus ir neteisingo sprendimo priėmimą, o viešojo administravimo sistemos subjektams sudaromos prielaidos piktnaudžiauti savo teisėmis bei pareigomis (žr., pvz., 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-714/2013).

30. Nagrinėjamu atveju atsakovas Sprendime nurodo, kad jis priimtas atsižvelgiant į MRU 2022 m. gegužės 26 d. prašymą nutraukti Dotacijos sutartį, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių Dotacijos sutarties nutraukimą, todėl nėra žinomos sutarties nutraukimo sąlygos, teisinis pagrindas. Pirmosios instancijos teismas faktinių aplinkybių, susijusių su Dotacijos sutarties nutraukimu, nesiaiškino tik pateikė susiklosčiusių santykių teisinį vertinimą, nors byloje nėra duomenų nei apie Dotacijos sutarties nutraukimo teisinį pagrindą, nei apie ginčijamo Sprendimo teisinį pagrindą. Tarybos Sprendime nurodoma, kad jis priimtas vadovaujantis Priemonių Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ grąžintinų lėšų ir grąžinimų administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2016 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-286 (Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2019 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-37 redakcija), 5.2.2 papunkčiu, tačiau šis teisės aktas viešai nėra prieinamas.

31. Taigi, teismas, vertindamas atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvus, nepagrįstai išplėtė bylos nagrinėjimo ribas. Nagrinėdamas bylą teismas turėjo įvertinti Tarybos Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne vertinti atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktą Sprendimo faktinį ir teisinį pagrindą bei motyvus, kurie nebuvo nurodyti pačiame Sprendime.

32. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat, kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai apibrėžė šios bylos nagrinėjimo ribas, t. y. neįvertino ginčijamo Sprendimo atitikimo VAĮ įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktų reikalavimams, nepagrįstai nesiaiškino aplinkybių, susijusių su Dotacijos sutarties nutraukimu, įskaitant teisinį sutarties nutraukimo pagrindą, taip pat aplinkybes, sudariusias faktinį pagrindą nutraukti Dotacijos sutartį ir jų reikšme sutarties nutraukimo teisinių padarinių taikymui, todėl priėmė neteisėtą sprendimą (ABTĮ 86 str. 1 d.), kuris naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

34. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal neteisingai apsibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas ir nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs, padarė proceso teisės pažeidimus, kurie negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

35. Kadangi byloje nagrinėjant pareiškėjo skundą galutinis procesinis sprendimas dar nėra priimtas, šioje proceso stadijoje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Mykolo Romerio universiteto apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė