2023-06-28 Nr. AB-12876-3-62-3-01723-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-470-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01723-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, Įstaiga), 35 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2022 m. liepos 25 d. 3 sektoriaus 9 ir 10 būriuose, laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. 1 sektoriaus 2 būryje ir laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. birželio 13 d. nebuvo užtikrintas jo privatumas maudantis duše. Nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2022 m. liepos 25 d. nebuvo užtikrintas laisvalaikio užimtumo kambarys jam paskirtuose 3 sektoriaus 9 ir 10 būriuose, taip pat laisvalaikio užimtumo formų įgyvendinimas, todėl pareiškėjas buvo priverstas 12 valandų per parą praleisti kamerose visiškai nieko neveikdamas, dėl to patyrė intensyvias baudimo pasekmes, didelių nepatogumų. Nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. liepos 25 d. 3 sektoriaus 9 ir 10 būriuose nebuvo pildomi prausiklių dozatoriai, nebuvo įrengtas kambarys maisto produktams laikyti. Nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. gegužės 18 d. 3 sektoriaus karantino patalpoje nebuvo vietos kur būtų galima laikytis maisto produktus. Laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. liepos 25 d. pasivaikščiojimo kiemelis įrengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų; pasivaikščiojimo grafikas neužtikrina teisės pasivaikščioti nustatytu laisvalaikiu metu; gyvenamosiose patalpose vizualiai matėsi pelėsis. Laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. birželio 17 d. buvo netvarkingas langas; neužtikrintas privatumas tualetuose; neįrengtos džiovyklės. Laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. birželio 13 d. neužtikrintos priešgaisrinės apsaugos taisyklės. Nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. birželio 13 d. neįrengtas pareigūno iškvietimo mygtukas bei radijo taškai; gyvenamosiose patalpose neužtikrintas privatumas dėl atviro stebėjimo lango. 2022 m. liepos 15 d. neužtikrino teisės kreiptis su skundais į direktorių. Įstaiga teiktuose atsakymuose į pareiškėjo skundus nesilaikė viešojo administravimo įstatymo reglamentavimo, nes įstaigos teiktuose atsakymuose nuo 2022 m. gegužės 14 d. iki 2022 m. liepos 25 d. nebuvo nurodyta apskundimo institucijos įstaigos adresų ir išsamiai išdėstyta apskundimo tvarka, terminas. Dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Įstaigos 3 sektoriaus 9 būryje laisvalaikio kambarys įrengtas. Įstaigoje yra patvirtintos dienotvarkės, kuriose yra numatytos ne mažiau kaip 8 valandos nurodytoms Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 126 straipsnio 2 dalyje užimtumo formoms. Nuobaudų atlikimą uždarosios zonos kamerose lėmė nuteistojo elgesys ir jo paties valia. Nuteistasis žinodamas Pataisos namų vidaus tvarkos taisykles nesielgė tinkamai ir veikė priešingai, todėl turėjo numatyti iš to kilsiančias pasekmes ir leido joms sąmoningai kilti.

Todėl teiginiai, kad pareiškėjui nebuvo vykdyta socialinė reabilitacija yra jo paties valinių veiksmų (neveikimo) rezultatas. Pravieniškių PN-AK teigimu, teisės aktai nenumato Įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Ginčo laikotarpiu 1 sektoriuje bendro naudojimo dušo patalpose pertvaros buvo neįrengtos, tačiau gerinant nuteistųjų gyvenimo sąlygas Įstaigos 1 sektoriaus bendro naudojimo dušo patalpose pertvaros įrengtos. Taip pat 3 sektoriuje bendro naudojimo dušo patalpose pertvaros nebuvo įrengtos. 3 sektoriaus drausmės grupei priskirtam pareiškėjui sanitariniame mazge privatumas buvo užtikrintas.

Dozatoriai įrengti pagal poreikį, 1 dozatorius vienai dušo galvutei. Sulaužyti, sugadinti dozatoriai keičiami naujais. Dušo patalpose esantys dozatoriai pildomi periodiškai, t. y. dozatoriai užpildomi skystu muilu ir šampūnu, o esant poreikiui nedelsiant. Įstaiga atsižvelgdama į nuteistųjų prašymus, bendrose dušinėse ūkiniu būdu užklijavo durų langelius – veidrodine nepermatoma matine klijuojama plėvele. Įstaigos 1 sektoriaus nuteistiesiems įrengta vieta maistui laikyti. Pareiškėjas priskirtas drausmės grupei, kuriai teisė naudotis maisto ruošimo patalpa nesuteikta.

Įstaigos 3 sektoriuje pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais. Įstaiga užtikrina tinkama pasivaikščiojimų kiemelių įrengimą. 3 sektoriaus pasivaikščiojimo kiemai įrengti su atviru stogu, uždengtu armatūros bei metaliniu tinklu. Vadovaujantis 2022 m. liepos 23 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 43-11317 bei 2021 m. lapkričio 9 d. Trečiojo sektoriaus nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiku Nr. 43-19740 pareiškėjas nepareiškė noro vaikščioti jam teisės aktų nustatyta tvarka priklausančias 2 valandas pasivaikščiojimo kiemelyje, todėl pareiškėjas buvo parvestas atgal į gyvenamąją patalpą.

Pravieniškių PN-AK nurodė, kad nuolat valant ir vėdinant patalpas jose negalėtų kauptis pelėsis. Pastebėjus pelėsį jis valomas. 3 sektoriaus 9 būrio 3 patalpoje buvo įrengtas tvarkingas lango paketas. Pasitaiko atvejų, kai patys nuteistieji neatsakingai elgiasi su Įstaigoje esančiais įrenginiais, įskelia ar sudaužo langų stiklus. Visi gedimai nebūna nuolatiniai ir gavus informaciją apie trūkumus – jie šalinami, tačiau patalpos ir inventorius gadinami nuolat, stiklo paketas buvo pakeistas nauju. Pravieniškių PN-AK pažymėjo, kad Įstaiga patikrino gautą informaciją, jog tualeto durys sugedo, neužsidaro, Turto valdymo skyriaus komendantai patikrino šią informaciją, apžiūrėjo ir patvirtino, kad reikalingas durų remontas.

Nupirkus reikiamas detales tualeto durys sutvarkytos. 3 sektoriaus 9–10 būriams sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius, t. y. skalbimo mašinos su džiovinimo funkcijomis įrengtos 9–10 būriams. Pataisos namai yra apsirūpinę pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir praleidimo punktuose bei Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto kabinete. Gesintuvų įrengimo nuteistųjų gyvenamosiose patalpose nenumatoma, nes nuteistieji piktybiškai niokoja ir sugadina gesintuvus.

Įstaigoje yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, yra įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti. Taip pat sudarytos ir suderintos su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje. Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato radijo taškų įrengimo kamerų tipo patalpose. 1 sektoriaus Karantino patalpoje pareigūno iškvietimo sistema (mygtukas) įrengta ir yra veikianti.

Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad nebuvo įrengti signalizacijos mygtukai. Byloje nebuvo jokių duomenų, kad dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų nebuvimo pareiškėjui būtų kilę kokie nors padariniai. Priežiūros posto pareigūnas privalo užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą. Nuteistųjų skundus / prašymus surinkinėja ir registruoja Resocializacijos skyriaus specialistas, atsakingas už nuteistųjų socialinės reabilitacijos procesus paskirtame būryje.

Pravieniškių PN-AK teigimu, pareiškėjas nepateikė jokių savo neva neįregistruotų skundų / prašymų kopijų, neįvardino konkrečių pareigūnų, kurie neva neregistravo jo skundų / prašymų. Įstaiga priimdama administracinius sprendimus vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, kurios užtikrina įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė teiginius dėl nenurodytos Institucijos adresų, nepateikė jokių įrodymų, todėl pareiškėjo argumentai turėjo būti vertinami kaip nepagrįsti.

Nurodė, jog byloje nebuvo jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar kad dėl jų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų ir žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi nebuvo įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlygų.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Dėl privatumo naudojantis dušu užtikrinimo, teismas pažymėjo, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) tokio reikalavimo nėra. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas pripažino, jog Pravieniškių PN-AK bendrojo naudojimo dušinėse pertvaros neįrengtos. Todėl teismas, atsižvelgdamas į LVAT praktiką, darė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2022 m. liepos 25 d., nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. balandžio 28 d., nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. birželio 13 d., pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu, dėl to pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų ir dėl to spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

7. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 44 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punkte buvo numatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę) <...>. Nuo 2022 m. gegužės 26 d. galiojančioje Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punkto redakcijoje numatyta, kad nuteistieji išleidžiami į valgyklą, dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien. Šiuo atveju teismas nenustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų dirbęs, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui suteikiama teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę praustis duše (nuo 2022 m. gegužės 26 d. ne rečiau kaip du kartus), nebuvo pagrindo skaičiuoti pažeidimo laikotarpį už kiekvieną dieną. Atsakovo atstovas nurodė, kad Įstaiga atsižvelgdama į nuteistųjų prašymus, bendrose dušinėse ūkiniu būdu užklijavo durų langelius – veidrodine nepermatoma matine klijuojama plėvele. Teismas pažymėjo, jog teisės aktai nereglamentuoja koks turi būti dušo patalpų durų stiklas. Todėl pareiškėjo argumentai, jog per dušinės durų langą yra stebimas, atmesti kaip nepagrįsti.

8. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2022 m. liepos 25 d. nebuvo užtikrintas laisvalaikio užimtumo kambarys jam paskirtuose 3 sektoriaus 9 ir 10 būriuose, taip pat laisvalaikio užimtumo formų įgyvendinimas. Teismas, apžvelgęs BVK ginčui aktualias nuostatas, sprendė, kad galimybė užsiimti prasminga nuteistųjų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla neapsiriboja vien tik pozityvaus užimtumo priemonių taikymu nuteistiesiems, tačiau, kaip matyti iš pirmiau įvardytų veiklos formų, nuteistieji laisvalaikio metu gali užsiimti darbine, individualia ar kitokia veikla. Iš byloje esančios Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus 2022 m. liepos 27 d. pažymos Nr. 63-2038 buvo matyti, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjui buvo suteikta galimybė dalyvauti užsiėmimuose su Lietuvos evangelikų bažnyčios atstovais. Iš byloje esančio Pravieniškių PN-AK 2022 m. liepos 11 d. rašto Nr. 7-3735, 2022 m. liepos 20 d. rašto Nr. 7-3992, 2022 m. liepos 27 d. rašto Nr. 7-4133 teismas nustatė, kad su pareiškėju bendrauja (priima prašymus, skundus, sprendžia kitas problemas, taiko įvairaus pobūdžio priemones, kad pareiškėjas išmoktų siekti gyvenimo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis) Resocializacijos skyriaus pareigūnas, atsakingas už pareiškėjo resocializacijos procesą jam paskirtame būryje, taip pat pas pareiškėją lankosi Resocializacijos skyriaus specialistai, vykdantys įvairias pozityvaus užimtumo priemones, esant poreikiui gali pareiškėjas visuomet pabendrauti su Resocializacijos skyriaus specialistu psichologu, problemas padeda spręsti ir Saugumo valdymo skyriaus specialistai, atliekantys dinaminės priežiūros funkcijas, taip pat visuomet pareiškėjas gali susitikti ir su kitų tarnybų atstovais. Minėtuose raštuose taip pat pažymėta, kad pareiškėjas savo laisvalaikį gali praturtinti knygų skaitymu, kryžiažodžių sprendimu, kūryba, periodinės spaudos skaitymu, naujausių žinių per radijo stotį klausymu, turnyrų organizavimu.

9. Teismo vertinimu, toks užimtumo formų skaičius buvo pakankamas, duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymus dalyvauti kokioje nors konkrečioje užimtumo programoje ir tokia galimybė jam nebuvo sudaryta ar būtų siekęs įsidarbinti atliekant jam bausmę ginčo laikotarpiu 9, 10 būriuose, byloje nebuvo, todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad užimtumas jam nebuvo užtikrintas, teismo atmestas kaip nepagrįstas. Teismas atkreipė dėmesį, jog nuobaudų atlikimą uždarosios zonos kamerose lėmė nuteistojo elgesys ir jo paties valia. Pareiškėjas žinodamas Pataisos namų vidaus tvarkos taisykles nesielgė tinkamai ir veikė priešingai, todėl turėjo numatyti iš to kilsiančias pasekmes ir leido joms sąmoningai kilti. Todėl teiginiai, kad pareiškėjui nebuvo vykdyta socialinė reabilitacija yra jo paties valinių veiksmų (neveikimo) rezultatas.

10. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Turto valdymo skyriaus 2022 m. liepos 26 d. pažyma Nr. 77-1335 ir 2022 m. rugpjūčio 24 d. pažyma Nr. 77-1390 patvirtino, jog Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 9 ir 10 būriuose yra įrengtas laisvalaikio kambarys, kuriame yra visas privalomas inventorius: stalas – 1 vnt., kėdė – 4 vnt., knygų spinta – 1 vnt., spintelė – 1 vnt., stendas – 1 vnt., televizorius – 1 vnt., šiukšlių dėžė – 1 vnt. Iš į bylą pateiktų Pravieniškių PN-AK raštų: 2022 m. birželio 28 d. Nr. 7-3511, 2022 m. liepos 22 d. Nr. 7-4193 ir 2022 m. liepos 29 d. Nr. 7-4193 nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Pataisos namų administraciją dėl 3 sektoriaus 9 ir 10 būriuose neįrengtų laisvalaikio kambarių. Pravieniškių PN-AK minėtuose raštuose nurodė, kad Įstaigos 3 sektoriaus 9, 10 būrio nuteistiesiems užimtumo (laisvalaikio) kambarys įrengtas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skundo teiginiai, kad 3 sektoriaus 9 ir 10 būriuose nebuvo laisvalaikio kambario, teismo atmesti kaip nepagrįsti.

11. Pareiškėjas teigė, jog 2022 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. liepos 29 d. 9 ir 10 būriuose nebuvo pildomi prausiklių dozatoriai. Atsakovo atstovas nurodė, kad Įstaiga užtikrina dušo patalpose esančių dozatorių užpildymą skystu muilu ir šampūnu; dozatoriai pildomi periodiškai, o esant poreikiui nedelsiant; sulaužyti, sugadinti dozatoriai keičiami naujais. Iš į bylą pateiktų Pravieniškių PN-AK raštų: 2022 m. liepos 18 d. Nr. 7-3892, 2022 m. liepos 25 d. Nr. 7-4090, Nr. 7-4091, 2022 m. liepos 22 d. Nr. 7-4014 teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Pataisos namų administraciją dėl dozatorių užpildymo dušo patalpose. Pravieniškių PN-AK minėtuose raštuose nurodė, kad dozatoriai pildomi periodiškai, o esant poreikiui nedelsiant; sulaužyti, sugadinti dozatoriai keičiami naujais, 2022 m. liepos 1 d., 2022 m. liepos 4 d., 2022 m. liepos 18 d. dozatoriai buvo užpildyti ryte, gavus informaciją dėl dozatoriuose nebuvimo kūno ir plaukų prausiklio. Teismas pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenustato reikalavimo kaupti ir sisteminti duomenis, kada pildomi dušuose esantys dozatoriai. Iš į bylą pateiktos Kalėjimų departamento Turto valdymo 2022 m. rugpjūčio 30 d. pažymos Nr. 77-1548 teismas nustatė, kad dušo patalpoje esantys dozatoriai rytais užpildomi kūno ir plaukų prausikliu ir esant poreikiui – papildomi. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie dozatorių papildymą, todėl jais rėmėsi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundo teiginiai, kad nebuvo pildomi prausiklių dozatoriai, teismo atmesti kaip nepagrįsti.

12. Pareiškėjas pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. birželio 17 d. Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 9 būrio 3 patalpoje nebuvo užtikrinta jo teisė į privatumą tualeto patalpose, nes tualeto durys buvo sulūžusios ir neužsidarė. Atsakovo atstovas nurodė, kad 3 sektoriaus drausmės grupei priskirtam pareiškėjui sanitariniame mazge privatumas yra užtikrintas. Pareiškėjas taip pat skunde nurodė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė privačiai pasinaudoti tualetu (tualeto durys sulūžusios, neužsidarė). Teismo vertinimu, šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nebuvo pakankamos daryti išvadą, jog buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Pareiškėjas šioje byloje neneigė aplinkybės, kad jo kalinimo metu ginčui aktualiu laikotarpiu sanitarinis mazgas (tualetas) Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 9 būrio 3 patalpoje kalintiems asmenims buvo įrengtas visiškai atskiroje patalpoje. Pareiškėjui detaliai nepagrindus savo argumento dėl jo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) pažeidimo, o byloje esant duomenims, kad Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 9 būrio 3 patalpoje esantis sanitarinis mazgas (tualetas) yra atskira izoliuota patalpa, teismas konstatavo, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą. Iš į bylą pateiktos Kalėjimų departamento Turto valdymo 2022 m. rugpjūčio 30 d. pažymos Nr. 77-1548 ir Pravieniškių PN-AK 2022 m. liepos 5 d. rašto Nr. 7-3664 teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Pataisos įstaigos administraciją dėl sugedusio 9 būrio 3 kameros sanitarinio mazgo užrakto, gavus pareiškėjo informaciją, Turto valdymo skyriaus komendantas patikrino šią informaciją ir nustatė, kad reikalingas durų remontas, nupirkus reikiamas detales tualeto durys buvo sutvarkytos. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie durų sutvarkymą, todėl jais rėmėsi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundo teiginiai dėl sulūžusių durų, teismo atmesti kaip nepagrįsti.

13. Pareiškėjas teigė, kad nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. birželio 12 d. 1 sektoriuje drausmės grupėje, nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. liepos 25 d. 3 sektoriaus 9 ir 10 būriuose nebuvo įrengtas kambarys maisto produktams laikyti; nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. gegužės 18 d. 3 sektoriaus karantino patalpoje nebuvo vietos kur būtų galima laikytis maisto produktus. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. birželio 12 d. bausmę atliko 1 sektoriuje drausmės grupėje, nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. gegužės 18 d. buvo patalpintas į karantino patalpą, nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. birželio 23 d. atliko bausmę 9 būryje drausmės grupėje, o Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu Nr. 2-1779 perkeltas iš 3 sektoriaus 9 būrio į 10 būrį. Atsakovo atstovas nurodė, kad įstaigos 1 sektoriaus nuteistiesiems įrengta vieta maistui laikyti. Iš į bylą pateiktų Pravieniškių PN-AK raštų: 2022 m. liepos 21 d. Nr. 7-399.5, 2022 m. liepos 29 d. Nr. 7-4193 nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Pataisos namų administraciją dėl maisto laikymo kambario įrengimo. Pravieniškių PN-AK minėtuose raštuose nurodė, kad maisto kambarys 10 būrio nuteistiesiems įrengtas, 3 sektoriaus drausmės grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems įrengtos spintelės maisto produktams laikyti. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Turto valdymo skyriaus 2022 m. liepos 26 d. pažyma Nr. 77-1335 ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. pažyma Nr. 77-1548 patvirtino, kad Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus, 3 sektoriaus 9 ir 10 būrių (drausmės grupėje) gyvenamosiose patalpose įrengtos vietos maisto produktams laikyti, patalpos aprūpintos spintelėmis. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie vietos maisto produktams laikyti įrengimą, todėl jais rėmėsi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundo teiginiai, kad 1 sektoriaus, 3 sektoriaus 9 ir 10 būriuose nebuvo įrengtos vietos maisto produktams laikyti, teismo atmesti kaip nepagrįsti. Teisės aktai nenustatė, kad drausmės grupėje būtų įrengtas maisto laikymo kambarys, karantino patalpoje turėjo būti įrengta vieta maisto produktams laikyti, todėl skundas šioje dalyje teismo atmestas kaip nepagrįstas.

14. Pareiškėjas teigė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. liepos 25 d. pasivaikščiojimo kiemelis įrengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Atsakovo atstovas nurodė, kad Įstaigos 3 sektoriuje pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais. Įstaiga užtikrina tinkamą pasivaikščiojimų kiemelių įrengimą. 3 sektoriaus pasivaikščiojimo kiemai įrengti su atviru stogu, uždengtu armatūros bei metaliniu tinklu. Iš į bylą pateikto Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 8 d. rašto Nr. 7-3030 teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Pataisos namų administraciją dėl pasivaikščiojimo kiemelio įrengimo. Pravieniškių PN-AK minėtame rašte nurodė, kad Įstaigos 3 sektoriuje pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais, 3 sektoriaus drausmės grupės pasivaikščiojimo kiemai įrengti su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu, kuris saulės neužstoja. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Turto valdymo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 30 d. pažyma Nr. 77-1548 patvirtino, kad Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus drausmės grupės pasivaikščiojimo kiemai įrengti su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais rėmėsi. Teismas nenustatė, jog atsakovo atstovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentas, kad pasivaikščiojimo kiemelis įrengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų teismo atmestas kaip nepagrįstas.

15. Pareiškėjas teigė, kad pasivaikščiojimo grafikas neužtikrino teisės pasivaikščioti nustatytu laisvalaikio metu, 2022 m. liepos 15 d. nebuvo sudarytos sąlygos lauke pasivaikščioti dvi valandas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. yra priskirtas drausmės grupei. BVK 75 straipsnio 5 punktu nurodyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Atsakovo atstovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog siekiant sudaryti visiems nuteistiesiems vienodas galimybes pasinaudoti savo teise pasivaikščioti gryname ore, nepažeidžiant lygiateisiškumo principo, Įstaigoje yra sudaromi ir patvirtinami pasivaikščiojimo grafikai, kuriais vadovaujantis pareigūnai suteikia galimybę pasinaudoti BVK įtvirtinta teise. Į bylą pateiktas 2021 m. lapkričio 9 d. 3 sektoriaus nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikas Nr. 43-19740 patvirtino, kad Pravieniškių PN-AK tinkamai įgyvendina BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Iš į bylą pateikto Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus pareigūno 2022 m. liepos 23 d. tarnybinio pranešimo Nr. 43-11317 teismas nustatė, kad 2022 m. lapkričio 15 d. apie 10.40 val. pareiškėjas nepareiškė noro vaikščioti jam teisės aktų nustatyta tvarka priklausančias 2 valandas pasivaikščiojimo kiemelyje, todėl apie 10.45 val. pareiškėjas buvo parvestas atgal į gyvenamąją patalpą. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybes dėl nevedimo pasivaikščioti buvo nepagrįstos, todėl teismo atmestos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas negalėjo būti išskirtas iš kitų nuteistųjų, todėl atsakovas pagrįstai vesdavo pareiškėją į pasivaikščiojimo kiemelį pagal Įstaigoje patvirtintą 2021 m. lapkričio 9 d. 3 sektoriaus nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiką Nr. 43-19740.

16. Pareiškėjas teigė, kad Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. birželio 13 d. nebuvo įrengtas radijo taškas ir pareigūnų iškvietimo sistema. Vertinant pareiškėjo skundo argumentus, kad kamerose nebuvo pagalbos iškvietimo mygtuko, radijo taško, teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų ar kamerų tipo patalpose, nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. birželio 13 d, buvo įrengtas radijo taškas ir pareigūnų iškvietimo sistema, todėl minėtas pažeidimas nustatytas. Tačiau, vertinant šį byloje nustatytą pažeidimą neturtinės žalos pareiškėjui padarymo aspektu, teismas atkreipė dėmesį, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, vien aplinkybė, kad kamerose nebuvo įrengtas (neveikė) pareigūnų iškvietimo mygtukas, radijo taškas, nepatvirtina fakto, jog pareiškėjas dėl to objektyviai turėjo patirti esminių nepatogumų ar išgyvenimų. Pareiškėjas nenurodė konkrečių šio pažeidimo atvejų, susijusių su jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimais, todėl, nesant tokių duomenų, niekuo nepagrįstų, deklaratyvių pareiškėjo argumentų pagrindu atsakovo atstovo neteisėti veiksmai negali būti nustatyti. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kad dėl tokio trūkumo būtų kilę problemų ir (ar) neigiamų padarinių, nenurodė nei vieno konkretaus atvejo, kai dėl realios grėsmės jis nebuvo išsikvietęs pareigūnų ir jam nebuvo suteikta pagalba ir dėl to jis galėjo patirti žalą. Kadangi skunde nėra detalizuotų argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos neturtinės žalos, ši skundo dalis teismo nepripažinta pagrįsta ir įrodyta.

17. Pareiškėjas skunde teigė, jog nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. liepos 25 d. 9–10 būriuose nebuvo įrengta drabužių, batų džiovinimo patalpa. Iš į bylą pateiktų Pravieniškių PN-AK raštų: 2022 m. liepos 5 d. Nr. 7-3665, 2022 m. liepos 20 d. Nr. 7-3992 teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Pataisos namų administraciją dėl rūbų ir batų džiovinimo patalpų. Pravieniškių PN-AK minėtuose raštuose nurodė, kad Įstaigos 3 sektoriaus 9–10 būriuose sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius, t. y. skalbimo mašinos su džiovinimo funkcijomis įrengtos 9–10 būriams, 9 būrio skalbyklos patalpoje sudarytos sąlygos džiovinti asmeninius drabužius, batus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Turto valdymo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 30 d. pažyma Nr. 77-1548 patvirtino, kad Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 9–10 būriuose sudarytos sąlygos džiovinti rūbus, batus, įrengtos skalbimo mašinos su džiovinimo funkcijomis. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais rėmėsi. Taigi Pravieniškių PN-AK pateikti duomenys paneigė pareiškėjo teiginius dėl nesudarytų drabužių, batų džiovinimo sąlygų, todėl pareiškėjo pretenzijos teismo atmestos, kaip nepagrįstos.

18. Pareiškėjas teigė, kad nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. gegužės 18 d. kalėjo 3 sektoriaus karantino patalpoje, kurioje aplink langą matėsi pelėsis. HN 134:2015 39 punkte nurodoma, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Iš į bylą pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2022 m. liepos mėn. atsakymo Nr. (124.80Mr) teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus mažesnėje karantino patalpoje aplink langą buvo vizualiai matomas pelėsis (pažeidžiamas HN 134:2015 39 p. reikalavimas). Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas pažeidė Higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimus, nes neužtikrino, kad bendro naudojimo patalpose nebūtų vizualiai matomų pelėsių.

19. Pareiškėjas teigė, kad nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. birželio 17 d. kalėjo 3 sektoriaus 9 būrio 3 patalpoje, minėtoje patalpoje buvo skilęs langas ir jis vos laikėsi. Iš į bylą pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2022 m. liepos mėn. atsakymo Nr. (124.80Mr) teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 9 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 3 langas suskilęs, ko pasėkoje kyla nelaimingų atsitikimų pavojus (pažeidžiamas HN 134:2015 12 p. reikalavimas). Teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK, pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punkto reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

20. Pareiškėjas teigė, kad 1 sektoriuje nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. birželio 13 d. nebuvo laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus priešgaisrinis techninis patikrinimas buvo atliktas 2021 m. balandžio 27 d., tuo tarpu pareiškėjas skundžia kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. birželio 13 d., tai yra priešgaisrinės saugos pažeidimai Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje buvo nustatyti Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ne ginčo laikotarpiu, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakė.

21. Dėl privatumo pažeidimo teismas įvertino, kad pareiškėjas nenurodė, nedetalizavo, kada konkrečiai pareigūnai pažeidė jo privatumą, todėl pareiškėjo skundo argumentai, susiję su tikėtinu pareigūnų stebėjimu per stebėjimo langelį, teismo vertinti kaip abstraktaus pobūdžio, grindžiami tik prielaidomis ir nekonkretūs.

22. Nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK 2022 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. 7-4442 atsakovas nurodė, kad 2022 m. liepos 5 d. ir 2022 m. liepos 15 d., pareiškėjas su prašymais ar skundais į Įstaigos specialistus nesikreipė. Teismas vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jis kreipėsi į pareigūną, jog iškviestų RS specialistą registruojantį prašymus, skundus, bet specialisto nesulaukė, pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokie konkrečiai pareigūnai, kokiomis dienomis su juo galbūt neteisėtai elgėsi, kada ir kokius skundus ar prašymus teikė, kurių atsakovo atstovas nepriėmė ar atsisakė priimti. Taigi, nurodyti deklaratyvūs ir abstraktaus pobūdžio argumentai negalėjo būti pagrindas neturtinei žalai atsirasti.

23. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus Pravieniškių PN-AK atsakymus į pareiškėjo skundus, kurie priimti laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 14 d. iki 2022 m. liepos 25 d., nustatė, kad atsakymuose yra nurodytos pakankamai aiškios administracinį sprendimą lėmusios aplinkybės, sprendimai motyvuoti, nurodytas teisinis pagrindimas, nurodyta aiški sprendimo apskundimo tvarka. Iš to, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK administracija, į pareiškėjo skundus, atsakymus pateikė tinkamai, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, todėl pareiškėjo skundo dalis dėl pareigūnų veiksmų netinkamai nagrinėjant pareiškėjo skundus atmestas.

24. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teigė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė orumo pažeminimą, kančias, sunkumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją. Tačiau byloje nebuvo jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, byloje teismas nenustatė.

25. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos pripažino, kad dėl konstatuoto pažeidimo (privatumo neužtikrinimo dušo patalpose, pelėsio, suskilusio lango) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgęs į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teismas darė išvadą dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

26. Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, nenustatęs, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), taip pat atsižvelgęs į analogiško pobūdžio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz., 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1502-789/2022), teismas įvertino, kad pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis teismo įvertintas 100 Eur ir ši suma priteista iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK.

III. 27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

28. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas už privatumo pažeidimą naudojantis pertvarų neturinčiu dušu nepagrįstai neturtinės žalos atlyginimą skaičiavo tik už vieną kartą savaitėje, nes atsakovo atstovas nepaneigė skundo teiginių, jog pareiškėjas dušu naudojosi kasdien, tokią galimybę jam suteikė ir Įstaigoje buvusi tvarka. Pareiškėjas teigia, kad jo privatumas naudojantis dušu buvo pažeistas dar ir dėl to, kad langelis esantis duryse niekados nebuvo uždengtas plėvele, kaip teigia atsakovo atstovas, bei per minėtą langelį visi praeinantys galėjo stebėti pareiškėją.

29. Pareiškėjas tvirtina, kad jis iš kameros nebuvo vedamas užsiimti jokia veikla, nors daug kartų teikė prašymus, taigi, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistieji gali užsiimti veiklomis, tačiau nepagrindė šių teiginių. Pareiškėjo nuomone, teismas neišreikalavo visų reikalingų įrodymų aktualių bylai tinkamai išnagrinėti.

30. Pareiškėjas teigia, kad Turto valdymo skyriaus pažyma nepatvirtina, jog buvo įrengtas laisvalaikio kambarys su visu privalomu inventoriumi. Pirmosios instancijos teismas privalėjo išreikalauti vaizdinę medžiagą, tačiau to nepadarė, o šiuo atveju rėmėsi tik melaginga atsakovo atstovo informacija.

31. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos vertinimu, jog Įstaigoje dozatoriai buvo pildomi taip, kaip nustato teisės aktai, kadangi pareiškėjas daug kartų teikė skundus dėl netinkamų dozatorių pildymo, bet Įstaiga ir toliau tik rašė raštus, bet dozatorių nepildė.

32. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neišreikalavo nepaneigiamų įrodymų dėl privatumo naudojantis tualetu užtikrinimo ir išsprendė bylą vadovaudamasis vien atsakovo atstovo melagingais teiginiais. Durys į sanitarinį mazgą buvo tiesiai į kamerą ir jos neužsidarė, patalpa buvo matoma.

33. Pareiškėjas nurodo nesutinkantis ir su teismo vertinimu, kad buvo įrengta vieta maisto laikymui, nes privalėjo būti įrengta kambario vieta maisto produktams laikyti, tačiau nebuvo nei kambario, nei šaldytuvo, kuriame pareiškėjas galėtų laikyti maistą pagal nurodytas laikymo rekomendacijas.

34. Dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, pareiškėjas nurodo, kad Turto valdymo skyriaus pažyma nėra tinkamas įrodymas ir teismas turėjo išsireikalauti nuotraukas, iš kurių būtų matyti kiemelių danga ir ar jie atitinka įrengimo taisykles. Pareiškėjo teigimu, teisėja šioje byloje buvo šališka, nes pareiškėjo žodžiais nesirėmė, o rėmėsi tik atsakovo atstovo teiginiais, neištyrė faktinių aplinkybių, neišreikalavo fotonuotraukų.

35. Pareiškėjas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl suteiktos galimybės pasivaikščioti. Pasivaikščioti pareiškėjas neatsisakė, pageidavo įgyvendinti savo teisę, tačiau grįžus iš konvojaus, vadovaujantis grafiku pareiškėjui nebuvo leista vaikščioti 2 valandas, nes vaikščioti ėjo kiti būriai.

36. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai įvertino, jog esant kameroje ir negalint klausytis radijo ar išsikviesti pareigūnų nebuvo daroma neigiama įtaka. Dėl neturėjo galimybės pageidaujamu laiku nei nueiti pas psichologus, nei išsikviesti būrio viršininką ir t. t., esant pataisos namuose priešgaisrinės saugos pažeidimams, nuolat pareiškėjas jautė nerimą dėl esamos situacijos. Taip pat būryje nebuvo sudarytos sąlygos džiovinti batus ir rūbus. Teismas šiuo atveju palaikė tik atsakovo atstovo pusę ir tokiu būdu veikdamas priešingai teisingumui, neišnagrinėjo visų faktų.

37. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nuomone, netinkamai įvertino tai, kad nenurodė kokiomis dienomis su pareiškėju buvo neteisėtai elgiamasi, kadangi būryje buvo tik du pareigūnai, todėl buvo nesunku išsiaiškinti, kuris pareigūnas buvo informuotas, jog pareiškėjui reikia įteikti raštus Įstaigai.

38. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su priteistos neturtinės žalos suma, nes teismas neatsižvelgė į tai, kad pareigūnai tęstinai, eilę metų nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų užtikrintas pareiškėjo privatumas.

39. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

40. Atsakovo atstovas nurodo, jog Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjama kita administracinė byla Nr. I1-7654-505/2022 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01415-2022-1) pagal to pačio pareiškėjo skundą, kurioje pareiškėjas skundė analogiškas aplinkybes kaip ir šioje administracinėje byloje, neturtinės žalos atlyginimą, kildino iš to, kad Pravieniškių PN-AK trečiame sektoriuje laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2022 m. liepos 27 d. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, t. y. nebuvo užtikrintas privatumas dušuose, neįrengtas laisvalaikio kambarys, neužtikrino laisvalaikio užimtumo formų įgyvendinimo galimybių ir pan. Atsakovo atstovas mano, jog pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, keldamas analogiško pobūdžio reikalavimą atlyginti neturtinę žalą šioje administracinėje byloje dėl to paties dalyko.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 41. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, kuriais jam neužtikrintos teisės aktuose nustatytos kalinimo sąlygos, atlyginimo.

42. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas, teisės aktų neatitinkančias kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygas, šiais laikotarpiais: nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2022 m. liepos 25 d. 3 sektoriaus 9 ir 10 būriuose, nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. birželio 28 d. 1 sektoriaus 2 būryje ir nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. birželio 13 d. nebuvo užtikrintas jo privatumas maudantis duše; nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2022 m. liepos 25 d. nebuvo užtikrintas laisvalaikio užimtumo kambarys jam paskirtuose 3 sektoriaus 9 ir 10 būriuose, taip pat laisvalaikio užimtumo formų įgyvendinimas; nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. liepos 29 d. 9 ir 10 būriuose nebuvo pildomi prausiklių dozatoriai; nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. birželio 17 d.

Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 9 būrio 3 patalpoje nebuvo užtikrinta jo teisė į privatumą tualeto patalpose, nes tualeto durys buvo sulūžusios ir neužsidarė; nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. birželio 12 d. 1 sektoriuje drausmės grupėje, nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. liepos 25 d. 3 sektoriaus 9 ir 10 būriuose nebuvo įrengtas kambarys maisto produktams laikyti; nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. gegužės 18 d. 3 sektoriaus karantino patalpoje nebuvo vietos kur būtų galima laikyti maisto produktus; nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. liepos 25 d. pasivaikščiojimo kiemelis įrengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų; pasivaikščiojimo grafikas neužtikrina teisės pasivaikščioti nustatytu laisvalaikio metu, 2022 m. liepos 15 d. nebuvo sudarytos sąlygos lauke pasivaikščioti dvi valandas; nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. birželio 13 d. nebuvo įrengtas radijo taškas ir pareigūnų iškvietimo sistema; nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. liepos 25 d. 9-10 būriuose nebuvo įrengta drabužių, batų džiovinimo patalpa; nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. gegužės 18 d. kalėjo 3 sektoriaus karantino patalpoje, minėtoje patalpoje aplink langą matėsi pelėsis; nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. birželio 17 d. kalėjo 3 sektoriaus 9 būrio 3 patalpoje, minėtoje patalpoje buvo skilęs langas ir jis vos laikėsi; nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. birželio 13 d. nebuvo laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų; kreipėsi į pareigūną, kad iškviestų specialistą registruojantį prašymus, skundus, bet specialisto nesulaukė;

Įstaigos teiktuose atsakymuose nuo 2022 m. gegužės 14 d. iki 2022 m. liepos 25 d. nebuvo nurodyta apskundimo institucijos įstaigos adresų ir išsamiai išdėstyta apskundimo tvarka, terminas.

43. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2022 m. liepos 25 d., nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. balandžio 28 d., bei nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. birželio 13 d., nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu; nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. gegužės 18 d. pareiškėjas pažeidžiant Higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimus kalėjo 3 sektoriaus karantino patalpoje, kurioje aplink langą matėsi pelėsis; nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. birželio 17 d. pareiškėjas kalėjo 3 sektoriaus 9 būrio 3 patalpoje, kurioje langas suskilęs, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstomis pripažino kitas pareiškėjo skunde išdėstytas pretenzijas (nurodytas šios Nutarties 42 p.).

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismui skunde nurodytas pažeidimus, o nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tvirtina, kad teismas neišreikalavo visų su ginčo esme susijusių įrodymų. Pareiškėjas taip pat nesutinka su priteista neturtinės žalos atlyginimo suma.

45. Pareiškėjas prie apeliacinio skundo pateikė naujus įrodymus – Pravieniškių PN raštus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą, todėl bylos šalies pateikti nauji įrodymai nebus tiriami.

46. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

47. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; ir kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmestas iš dalies. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Pareiškėjo teiginiai, kad teismas nebuvo aktyvus tiriant įrodymus, yra nepagrįsti.

49. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi iš esmės tik atsakovo atstovo pateikta pozicija, duomenimis, akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017).

50. Nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, nesudaro pagrindo vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

51. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismas buvo šališkas. Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui tik iš dalies palankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teisėja byloje buvo šališka.

52. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui naudojantis pertvarų neturinčiu dušu buvo pažeistas jo privatumas nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2022 m. liepos 25 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. birželio 13 d., bei buvo pažeistos higienos normos dėl pelėsio ir suskilusio lango stiklo, dėl ko pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus. Nors pareiškėjas teigia, kad dušu buvo leidžiama naudotis kasdien, duomenų, pagrindžiančių šią pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punkte buvo numatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę) <...>. Nuo 2022 m. gegužės 26 d. galiojančioje Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punkto redakcijoje numatyta, kad nuteistieji išleidžiami į valgyklą, dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų dirbęs, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui suteikiama teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę praustis duše (nuo 2022 m. gegužės 26 d. ne rečiau kaip du kartus), nėra pagrindo skaičiuoti pažeidimo laikotarpį už kiekvieną dieną.

53. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių teismo (praktikoje (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

54. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

55. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygos: neteisėti veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala, tiesioginis priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, todėl pareiškėjas įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

56. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, pabrėžia, jog kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.). Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, pabrėžia, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-1381-552/2021).

57. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatyto pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, trukmę (neužtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2022 m. liepos 25 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. birželio 13 d., pažeistos higienos normos nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. gegužės 18 d. ir nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. birželio 17 d.), byloje nesant duomenų, jog dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo sveikatai, atsižvelgusi į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus bei į naujausią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 400 Eur kompensacija jo patirtai skriaudai atlyginti.

58. Nors pareiškėjas skunde prašė, kad iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, jam būtų priteistas 35 750 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

59. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodė, jog Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjama kita administracinė byla Nr. I1-7654-505/2022 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01415-2022-1) pagal to pačio pareiškėjo skundą, kurioje pareiškėjas skundė analogiškas aplinkybes kaip ir šioje administracinėje byloje. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo nurodytoje byloje ir šioje byloje nagrinėjamus ginčo laikotarpius nustatė, kad jie skiriasi, todėl nėra pagrindo sutikti atsakovo atstovo teiginiais, jog pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, keldamas analogiško pobūdžio reikalavimą atlyginti neturtinę žalą šioje administracinėje byloje dėl to paties dalyko.

60. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui iš esmės priėmus teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau nustačius neproporcingą ir nepakankamą pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos atlyginimo sumą, teismo sprendimas keistinas, pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinant iš dalies, pareiškėjui priteisiant 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui E. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija pasibaigė po reorganizacijos), 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Beata Martišienė