3ee4e9b2-ea90-42f2-b6c8-8ce5aa311f99 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1337-553/2018 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00669-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens R. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Melnera“ bankroto administratorės uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Draudimo kryptis“ praÅ¡ymÄ dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Melnera“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo R.

J.. Teisėja n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Melnera“ bankroto administratorė uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė (toliau – UADBB) „Draudimo kryptis“ prašė pripažinti BUAB „Melnera“ bankrotÄ tyčiniu.

2. Nurodė, kad R. J., bÅ«damas UAB „Menera“ vadovu, netinkamai vykdė jam nustatytas pareigas: laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei jau 2014 m. gruodžio 31 d. faktiÅ¡kai esant nemokiai, ko pasėkoje didėjo įsipareigojimai kreditoriams; žinodamas, jog bendrovė yra nemoki ir negalės įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams, prisiėmė naujų įsipareigojimų kreditoriams, naujų sudarytų sutarčių nevykdė, pinigus naudojo ne pagal paskirtį ir galimai sukčiaudamas padarė tiesioginę žalÄ kreditoriams; neteikė teisės aktais nustatytų teikti ataskaitų ir duomenų valstybės institucijoms (VMI, VSDFV, VÄ® Registrų centui); vykdė darbo užmokesčio mokėjimus asmenims, kurie faktiÅ¡kai įmonėje nedirbo, mokėjo avansus, kai faktiÅ¡kai jokia Å«kinė komercinė veikla nebebuvo vykdoma.

Be to R. J., esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, kuria apribotos jo teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu, faktiÅ¡kai veikė kaip bendrovės vadovas, bendrovės vardu vykdė Å«kines operacijas, disponavo piniginėmis lėšomis. Taip pat R. J. bendrovės veiklÄ organizavo taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos: bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų VSDFV ir VMI nuo 2014 m. 3 ketvirčio, tačiau, nesant trumpalaikio turto apskaitos dokumentų, negalima nustatyti bendrovės turto ir į jį nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo, o iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama vėlesnės eilės kreditoriams; bendrovė 2014 m.

– 2016 m. mokėjo lėšas asmenims, neturėdama tam jokio pagrindo; taip pat vykdė mokėjimus, kurie buvo nesusiję su bendrovės vykdoma veikla (pinigų dovanojimai, mokėjimai už R. J. atostogas), ko pasėkoje R. J. galimai pasisavino arba iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusius mažiausiai 39 087,23 Eur. UAB „Melnera“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai: administratoriui neperduota didelė dalis dokumentų ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros; apskaitoje galimai tyčia buvo įformintos neteisėtos neapmokamos darbuotojų atostogos, nors bendrovės darbuotojai faktiÅ¡kai dirbo, taip pat galimai nebuvo įformintos darbo sutartys ir buvo nepateikti duomenys VSDFV apie dirbančius darbuotojus ir priskaitomas įmokas į biudžetÄ ; nebuvo užfiksuotos visos Å«kinės operacijos ir kasos operacijos.

3. Atsiliepime į praÅ¡ymÄ suinteresuotas asmuo R. J. prašė bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ dėl BUAB „Melnera“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ .

4. Nurodė, kad neneigia, jog pradėtas verslas nepavyko, tačiau kategoriÅ¡kai nesutinka, jog tai buvo padaryta tyčia. Pažymėjo, kad praÅ¡yme nepagrįstai siejama Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos įmonės vadovo ir savininko pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nesilaikymo teisinės pasekmės su Ä®BÄ® 20 straipsnyje nustatyto tyčinio bankroto požymiais.

5. BUAB „Melnera“ kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime nurodė, kad pritaria bankroto administratoriaus prašyme dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytiems argumentams. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. BUAB „Melnera“ buvo įdarbinti 7 darbuotojai.

6. Kreditorius R. A. atsiliepime į praÅ¡ymÄ prašė jį tenkinti.

7. Nurodė, kad su atsakovu jį siejo rangos teisiniai santykiai. 2014 m. balandžio 16 d. buvo sudaryta gyvenamojo namo esančio adresu: (duomenys neskelbtini), palėpės rekonstrukcijos sutartis, pagal kuriÄ atsakovui buvo sumokėtas 4 344 Eur avansas. Atsakovo vadovas sudarant sutartį reikalavo, kad bÅ«tų sumokėta iÅ¡ karto visa suma, motyvuodamas tuo, kad ji jam reikalinga pirkti medžiagas, samdyti žmones ir t.t. IÅ¡ reikalaujamos sumos jam buvo sumokėta 90 procentų, tačiau jokie darbai atlikti nebuvo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2638-141/2015 iÅ¡ atsakovo priteisė 4 344,30 Eur dydžio skolÄ ir 115,85 Eur dydžio netesybas. Sprendimo vykdymo procese iÅ¡ atsakovo jokių lėšų iÅ¡ieÅ¡koti nepavyko, kadangi atsakovas jokio turto neturėjo. Atsakovo vadovas R. J., vietoj to, kad atsiskaityti pagal įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , atsiskaitė su atsakovo vėlesniais kreditoriais, sudarė sutartis su naujais kreditoriais ir sÄ moningai augino bendrovės skolas, taip tyčia privesdamas atsakovÄ prie bankroto.

Vadovaujantis LR Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, yra pagrindas pripažinti BUAB “Melnera” bankrotÄ tyčiniu, kadangi R. J. netinkamai vykdė jam kaip bendrovės vadovui numatytas pareigas.

8. Kreditorius UAB „Bikuvos prekyba“ pateikė informacijÄ , galinčiÄ turėti reikÅ¡mės BUAB „Melnera“ bankroto pripažinimui tyčiniu.

9. PaaiÅ¡kino, kad dėl BUAB „Melnera“ buvusio vadovo R. J. veiksmų 2016 m. birželio 2 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi į Tauragės apskrities VPK Å ilalės rajono PK dėl ikiteisminio tyrimo, todėl pateikė šį pareiÅ¡kimÄ su priedais teismui. PareiÅ¡kime nurodo, kad 2016 m. sausio 27 d. sudarė su UAB „Melnera“ sutartį dėl langų gamybos ir montavimo, 2016 m. sausio 29 d. bankiniu mokėjimo nurodymu pervedė UAB „Melnera“ 12 164,35 Eur, tačiau vėliau iÅ¡ R. J. veiksmų paaiÅ¡kėjo, kad sutartis buvo tik lėšoms iÅ¡ UAB „Bikuvos prekyba“ iÅ¡vilioti, nes langai nebuvo pagaminti, R. J. nuolat melavo ir vėliau visiÅ¡kai nebendravo. UAB „Bikuvos prekyba“ padaryta 12 164,35 Eur žala. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 10. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 18 d. nutartimi pripažino BUAB „Melnera“ bankrotÄ tyčiniu.

11. Teismas nurodė, kad R. J. dar Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartimi buvo apribota teisė 5 metus eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu. R. J. Å¡io teismo sprendimo nevykdė, todėl teismas sprendė, jog jis nevykdė įstatymuose nustatytų pareigų bendrovei. Byloje taip pat nuspręsta, kad R. J. neįvykdė įmonės vadovui Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kas įtakojo, kad kreditoriai prarado teisę atgauti iÅ¡ bendrovės nors dalį įsiskolinimų.

Teismas iÅ¡ į bylÄ pateiktų įrodymų nustatė, kad 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis, pradelsti įmonės įsiskolinimai virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto ir įsipareigojimai nuolatos didėjo. Teismas sutiko su bankroto administratore, jog byloje nustatyti mokėjimai tikrai nebuvo reikalingi įmonės Å«kinei komercinei veiklai vykdyti ir pelnui uždirbti. Nustatyta, kad R. J. bÅ«nant įmonės vadovu, nepagrįstai iÅ¡leista 45 897,31 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitytos visos Å«kinės operacijos, todėl sprendė, kad R.

J. kaip įmonės vadovas, nustatytos pareigos vesti buhalterinę apskaitÄ nevykdė, dėl ko negalima spręsti dėl įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros laikotarpiu iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teismas konstatavo, kad R. J. sÄ moningai nevykdė Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarties, kuria jam apribota teisė 5 metus eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu, galimai 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „Melnera“ esant faktiÅ¡kai nemokiai, nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalis), taip pat bendrovės veiklÄ organizavo taip, kad kreditoriai neturi galimybės iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ įmonės turto, netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitÄ .

Å ios aplinkybės sudarė pakankamÄ pagrindÄ vertinti, kad jis siekė tyčia privesti įmonę prie bankroto (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 4 punktas, 5 punktas). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (apeliantas) praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentas: 12.1. Apeliantas neneigia, jog faktiÅ¡kai atliko UAB „Melnera“ vadovo funkcijas, tačiau neigia, kad tai lėmė tyčinį UAB „Melnera“ bankrotÄ .

Apeliantas tokias funkcijas atliko tik tiek, kiek buvo bÅ«tina siekiant iÅ¡vengti dar didesnės žalos UAB „Melnera“ kreditoriams. Teismas Å¡ių aplinkybių neaptarė. 12.2. Teismas neaptarė ir apelianto atsiliepime nurodytų argumentų, kad ieÅ¡kovės bankroto administratorė nepagrįstai sieja Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos įmonės vadovo ir savininko pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nesilaikymo teisines pasekmes su Ä®BÄ® 20 straipsnyje nustatytais tyčinio bankroto požymiais. 12.3.

Teismo nustatyta aplinkybė, kad apeliantas 2016 m. kovo 17 d. tapo ir UAB „Techplius“ vadovu, neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, nagrinėjant BUAB „Melnera“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimÄ . 12.4. Tuo atveju, jei teismas nustatė, kad UAB „Melnera“ vadovas R. J. laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, teismas turėjo nustatyti ir faktinį įmonės nemokumo momentÄ . 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „Melnera“ neabejotinai buvo moki, kadangi vykdė užsakymus, turėjo savo balanse kilnojamojo turto ir medžiagų, daugiau nei 2 000 Eur banko sÄ skaitoje, o pradelsti įsiskolinimai sudarė 7 838,08 Eur. 12.5.

Pažymi, kad 2015 m. pabaigoje ir 2016 m. pradžioje UAB „Melnera“ prisiėmė ne papildomus skolinius įsipareigojimus UAB „Bikuvos prekyba“ ir UAB „SMD“, o darbų užsakymus. Teismo nustatė tik gautų avansų dalies panaudojimo paskirti ir nenurodė, kad likusi avansų dalis buvo panaudota įsigyti medžiagoms, reikalingoms prisiimtų užsakymų vykdymui, o paskolų grÄ Å¾inimas atitiko mokėjimo eiliÅ¡kumo tvarkÄ . 12.6. Apeliantas niekada neginčijo, kad UAB „Melnera“ nėra nemoki, tačiau niekada nesutiko, kad UAB „Melnera“ faktiÅ¡kai nemoki tapo anksčiau, nei buvo konstatuotas jos teisinis nemokumas. 12.7.

Teismas, konstatuodamas, kad apeliantui bÅ«nant bendrovės vadovu nepagrįstai iÅ¡leista 45 897,31 Eur, nurodė ir aptarė tik dalį Å¡ios sumos, tačiau ir dėl aptartos dalies neaiÅ¡ku, kodėl konstatuota, kad lėšos panaudotos nepagrįstai. Dėl 1 050 Eur ir 200,07 Eur iÅ¡mokų V. J. pagrįstumo yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2650-1052/2018, todėl Å¡ių iÅ¡mokų teismas negalėjo vertinti. Nors teismas nurodė, kad įmonė grÄ Å¾ino skolas ir paskolas ir nenustatė įrodymų, jog Å¡ie asmenys paskolino pinigus, tačiau nėra aiÅ¡ku, apie kokias ir kuriems asmenims suteiktas paskolas kalbama, be to byloje yra duomenys apie paskolų suteikimÄ tretiesiems asmenims.

Nėra aiÅ¡ku, kas sudaro nutartyje nurodytÄ 39 089,23 Eur sumÄ . 12.8. Teismo nutarties dalis dėl dokumentų neperdavimo bankroto administratorei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismo posėdyje bankroto administratorės pozicija buvo prieÅ¡taringa, nes iÅ¡ pradžių ji teigė, kad kasos knyga neperduota ir kad ji nebuvo vedama, vėliau paaiÅ¡kėjo, kad visgi dalis kasos pajamų orderių yra perduota. Be to, bankroto administratorė nurodė, jog yra perduotas maiÅ¡as dokumentų, kurių inventorizacija nėra atlikta. 12.9.

Teismas neatskleidė bylos esmės ir patenkino akivaizdžiai formalų bankroto administratorės praÅ¡ymÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

13. IeÅ¡kovė atsiliepimu į pateiktÄ atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡o atmesti atskirÄ jį skundÄ ir palikti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Apeliantas skunde abstrakčiai kvestionuoja pavienes teismo nustatytas aplinkybes, tačiau kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotÄ , nėra bÅ«tina nustatyti vien tik konkretų veiksmÄ ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotÄ , bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumÄ , įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumÄ . 13.2.

Teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylÄ ir iÅ¡ joje nustatytų aplinkybių visumos padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė buvo privesta prie bankroto tyčia – jam vadovavo tokios teisės neturinti asmuo, kuris laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nepagrįstai leido ieÅ¡kovės lėšas, nevedė buhalterinės apskaitos pagal teisės aktų reikalavimus, neteikė ataskaitų valstybinėms institucijoms ir registrams. Tokie apelianto veiksmai lėmė, kad Å¡iuo metu nėra galimybės tiksliai identifikuoti ieÅ¡kovės finansinės bÅ«klės konkrečiais laikotarpiais, o kreditorių galimybės iÅ¡ieÅ¡koti skolas apribotos. 13.3.

Nesutinka su apelianto argumentu, esÄ nors jis ir neturėjo teisės vadovauti, tačiau jo atlikti vadovavimo veiksmai leido sumažinti nuostolius kreditoriams. Apeliantas nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. 13.4. Apeliantas niekaip nepaneigė pareiÅ¡kėjos argumentų dėl savalaikio nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo kaip tyčinio bankroto požymio. Apeliantas nepateikia jokių duomenų, galinčių pagrįsti tariamÄ pareiÅ¡kėjos mokumÄ , egzistavusį kilnojamÄ jį turtÄ ir medžiagų kiekius. 13.5.

Pats apeliantas skunde nurodo, kad gauti avansai iÅ¡ kreditorių UAB „Bikuvos prekyba“ ir UAB „SMD“ nebuvo panaudoti visa apimtimi įsipareigojimų Å¡iems kreditoriams vykdymui. Pažymi, kad iÅ¡ Å¡ių kreditorių gautomis lėšomis buvo apmokamos apelianto atostogos, atliktas mokėjimas fiziniam asmeniui kaip avansas prieÅ¡ įdarbinimÄ ir kt. 13.6. Apelianto nepagrįstai iÅ¡leistų lėšų sumos dydis ir jos apskaičiavimas yra detaliai pateiktas tiek pareiÅ¡kime dėl pareiÅ¡kėjos bankroto pripažinimo tyčiniu, tiek skundžiamoje nutartyje, o apskaičiavimÄ patvirtinantys dokumentai pateikti teismui.

Abstraktus apelianto argumentas, esÄ nėra aiÅ¡ku, kaip Å¡i suma apskaičiuota ir iÅ¡ ko ji susidaro, aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja byloje esantiems raÅ¡ytiniems įrodymams. 13.7. Byloje nėra ginčo, kad apeliantas neperdavė avanso ataskaitų, atsargų inventorizacijos ir jų nuraÅ¡ymo aktų, ataskaitų Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, taip pat visų su darbo santykiais susijusių dokumentų, o dėl kasos knygos ir kasos pajamų orderių pažymėjo, jog tai yra skirtingi dokumentai.

Teisėja k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

16. Apeliantas nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo sprendimu BUAB „Melnera“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu grindžia argumentais, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad R. J. BUAB „Melnera“ vadovo funkcijas atliko tik tiek, kiek buvo bÅ«tina, siekiant iÅ¡vengti dar didesnės žalos įmonės kreditoriams ir tai nelėmė įmonės tyčinio bankroto.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-844-253/2014 apribojo R. J. teisę penkeriems metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

18. Kasacinis teismas, formuodamas teisminę praktikÄ , yra nurodęs, kad Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobÅ«džio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovÄ , kad jis tinkamai vykdytų Ä®BÄ® jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, paÅ¡alinti iÅ¡ verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sÄ Å¾iningo verslo ir dėl to vieÅ¡ieji, privatÅ«s juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. Å¡ia norma siekiama apsaugoti vieÅ¡uosius ir privačius asmenis nuo nesÄ Å¾iningų vadovų, nevykdančių imperatyviųjų įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-219/2016).

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nutarties 18 punkte nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , vertina, kad apelianto argumentai, jog jis vadovo funkcijas atliko tik tiek, kiek buvo bÅ«tina, siekiant iÅ¡vengti dar didesnės žalos įmonės kreditoriams, nepanaikina fakto, kad jis nevykdė teismo sprendimo, kuriuo jam buvo apribotos teisės eiti privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Apribojus R. J. teisę eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu, buvo siekiama jį paÅ¡alinti iÅ¡ verslo rinkos kaip asmenį, kuris vadovaudamas verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sÄ Å¾iningo verslo ir dėl to vieÅ¡ieji, privatÅ«s juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti R. J. vadovo funkcijų apimties ir turinio, kadangi jo vadovavimas įmonei savaime buvo neteisėtas.

20. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neaptarė apelianto procesinių dokumentų argumentų, jog ieÅ¡kovės bankroto administratorė nepagrįstai Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos nesilaikymÄ sieja su tyčinio bankroto požymiais.

21. Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir Å¡is nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

22. Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , teismas pripažįstÄ bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

23. Atsižvelgdama į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimas yra savarankiÅ¡kas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalÄ Ä¯monei ir kreditoriams atsiradimÄ (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis), kasacinio teismo teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kino, kad Å¡ios pareigos pažeidimas papildomai gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sÄ moningai (įmonės vadovui aiÅ¡kiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių iÅ¡vengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo bÅ«ti inicijuota bankroto byla, sÄ moningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ nutartį grindė nustatytomis aplinkybėmis, kad 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis, pradelsti UAB „Melnera“ įsiskolinimai virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai ir toliau didėjo, be to įmonė 2015 m. pabaigoje ir 2016 m. pradžioje prisiėmė papildomus įsipareigojimus kreditoriams, kurių neįvykdė. Apibendrindamas Å¡ias aplinkybes teismas padarė iÅ¡vada, kad įmonės vadovas R. J., nepaisydamas sunkios įmonės finansinės padėties, sÄ moningai pažeidė pareigÄ laiku kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir vėliau sekusiais veiksmais pablogino jau nemokia tapusios įmonės bÅ«senÄ .

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje detaliai iÅ¡dėstė nustatytas aplinkybes ir motyvus, kodėl bankrotas pripažįstamas tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kokie įrodymai patvirtina UAB „Melnera“ faktinį nemokumÄ , kodėl byloje nėra galimybių nustatyti, kada konkrečiai įmonė tapo nemokia, kuo teismas vadovavosi, spręsdamas apie įmonės vadovo netinkamÄ pareigų vykdymÄ ir tyčinio bankroto požymius. Apeliantas Å¡ių pirmosios instancijos teismo motyvų jokiu bÅ«du nepaneigė, apsiribodamas bendro pobÅ«džio teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų jo atsiliepime iÅ¡dėstytų argumentų bei Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio 2 dalies koreliacijos. Apeliacinės instancijos teismas vertintina, kad nurodyti atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl dėl jų iÅ¡samiau nepasisako.

26. Apeliantas nurodo, kad teismas klaidingai nustatė, jog apeliantas nevykdė įstatymuose nustatytų pareigų bendrovei, nes R. J. 2016 m. kovo 17 d. tapo ir UAB „Techplius“ vadovu. Apelianto nuomone, vadovavimo kitai įmonei faktas neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, nagrinėjant UAB „Melnera“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimÄ . Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad apeliantas klaidingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, nes joje buvo tik pažymėta, kad R. J., esant teismo nustatytam apribojimui eiti juridinio asmens vadovo pareigas, 2016 m. kovo 17 d. tapo ir UAB „Techplius“ vadovu, tačiau Å¡i aplinkybė nebuvo vertinama kaip pagrindas sprendimui UAB „Melnera“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

27. Skunde apeliantas teigia, kad teismas turėjo nustatyti ir faktinį įmonės nemokumo momentÄ â€“ esÄ 2014 m. gruodžio 31 d. įmonė dar neabejotinai buvo moki, kadangi vykdė užsakymus, turėjo savo balanse kilnojamojo turto ir medžiagų, daugiau nei 2 000 Eur banko sÄ skaitoje, o pradelsti įsiskolinimai sudarė 7 838,08 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais apelianto argumentais ir vertina juos nepagrįstais.

28. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

29. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ byloje esančių rodymų nustatė, kad 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis, pradelsti įmonės įsiskolinimai kreditoriams sudarė 7 838,08 Eur, o pagal banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us įmonė 2014 m. gruodžio 31 d. turėjo 2 027,70 Eur piniginių lėšų, nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. pradelsti įsipareigojimai padidėjo iki 18 344,98 Eur, o piniginių lėšų įmonė neturėjo, taip pat nustatyta, kad 2016 m. kovo 4 d. įmonės pradelsti įsipareigojimai siekė 35 134,41 Eur.

Apeliantas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kad įmonės finansinė padėtis buvo kitokia, nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie įmonės turimÄ kilnojamÄ jį turtÄ ir medžiagas, jų vertes 2014 m. gruodžio 31 d. Pats apeliantas skunde nurodo, kad įmonė 2014 m. gruodžio 31 d. banko sÄ skaitoje turėjo daugiau kaip 2 000 Eur, o pradelsti įsiskolinimai sudarė 7 838,08 Eur, tokiu bÅ«du patvirtindamas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kurios pagrindžia iÅ¡vadÄ apie įmonės nemokumÄ .

Darytina iÅ¡vada, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatyto BUAB „Melnera“ galimo nemokumo momento. Nėra pagrindo sutikti ir su skundo argumentais, kad 2015 m. pabaigoje ir 2016 m. pradžioje įmonė prisiėmė tik darbų užsakymus, o ne skolinius įsipareigojimus. Bylos duomenimis, įmonė avansus iÅ¡ UAB „Bikuvos prekyba“ ir UAB „SMD“ paėmė už bÅ«simų darbų atlikimÄ , įsipareigodama juos atlikti, o neatlikus darbų dėl savo kaltės - grÄ Å¾inti avansus.

Aplinkybė, kad gauti avansai iÅ¡ dalies buvo panaudoti medžiagoms, reikalingoms prisiimtų užsakymų vykdymui įsigyti, nepaneigia fakto, kad darbų užsakymai nebuvo įvykdyti, darbai liko nepriduoti, o avansiniai mokėjimai nebuvo grÄ Å¾inti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įsipareigojimus UAB „Bikuvos prekyba“ ir UAB „SMD“ vertino kaip skolinius.

30. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie nepagrįstai iÅ¡leistÄ 45 897,31 Eur sumÄ , aptarė tik dalį Å¡ios sumos panaudojimo, esÄ neaiÅ¡ku, kodėl buvo konstatuota, kad lėšos panaudotos nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos apelianto argumentus laiko deklaratyviais ir niekaip nepaneigiančiais teismo iÅ¡vadų. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino bankroto administratoriaus pateiktus duomenis apie be pagrindo iÅ¡leistus 45 897,31 Eur, konstatuodamas, kad bendrovė vykdė atsiskaitymus grynaisiais pinigais, taip pat atsiskaitymus per atsakingus asmenis, tačiau todėl, kad avansinių atsiskaitymų ataskaitos nebuvo sudarytos, o sÄ skaitos faktÅ«ros atsakingų asmenų nepasiraÅ¡ytos, sutiko su administratoriaus pozicija, kad nurodyti mokėjimai nebuvo reikalingi bendrovės Å«kinei komercinei veiklai vykdyti.

Apeliantas, nesutikdamas su bankroto administratoriaus pozicija, turėjo ir teisę, ir pareigÄ pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymais pagrįstus paaiÅ¡kinimus apie atitinkamos sumos teisėtÄ panaudojimÄ . Tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantas tokių įrodymų nepateikė ir nepaneigė skundžiamoje nutartyje nurodytų argumentų, kad pagal bankroto administratoriaus pateiktus duomenis, R. J. bÅ«nant bendrovės vadovu, nepagrįstai iÅ¡leista 45 897,31 Eur suma.

Tas pats pasisakytina ir dėl apelianto skunde nurodytos 39 089,23 Eur sumos, kuri, apelianto teigimu, nebuvo detalizuota skundžiame sprendime.

31. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti 1 050 Eur ir 200,07 Eur iÅ¡mokų V. J. pagrįstumo, nes dėl jų nagrinėjama civilinė bylÄ , tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Å¡ios sumos esminės įtakos, sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, neturėjo.

32. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad tarp įmonės buhalterinių dokumentų nėra jokių įrodymų, kad įmonė 6 310,01 Eur iÅ¡mokėjo pagrįstai kaip skolų/paskolų grÄ Å¾inimÄ , nes esÄ nėra aiÅ¡ku, apie kokias ir kuriems asmenims suteiktas paskolas kalbama, be to, esÄ byloje yra duomenys apie paskolų suteikimÄ tretiesiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas atmeta Å¡iuos apelianto abstraktaus turinio argumentus kaip nepagrįstus, nes bankroto administratorės praÅ¡yme dėl bankroto pripažinimo tyčiniu buvo nurodyta, kokios ir kam iÅ¡mokėtos sumos sudaro 6 310,01 Eur sumÄ , o byloje įrodymų, patvirtinančių aplinkybes apie įmonei suteiktas paskolos, nėra. Apeliantas kartu su skundu nepateikė jokių detalių paaiÅ¡kinimų ir juos pagrindžiančių įrodymų apie įmonei suteiktas paskolas ir teisinį pagrindÄ grÄ Å¾inti jas konkretiems asmenims.

33. Apeliantas taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimÄ BUAB „Melnera“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu dėl įmonės dokumentų neperdavimo bankroto administratorei. Pasak apelianto, ieÅ¡kovės bankroto administratorės pozicija buvo prieÅ¡taringa – iÅ¡ pradžių ji teigė, kad kasos knyga nebuvo vedama ir perduota, vėliau pripažino, kad dalis kasos pajamų orderių yra perduoti. Be to, esÄ bankroto administratorė teismo posėdžio metu pripažino, kad jai perduotas „maiÅ¡as dokumentų“, kurių inventorizacija nėra atlikta.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodyti skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad bankroto administratorei nebuvo perduoti visi BUAB „Melnera“ dokumentai. Visų pirma, apeliantas skunde pats pripažįsta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiÅ¡kėjo, kad dalis kasos pajamų orderių buvo perduota, o tai tuo pačiu patvirtina, kad buvo perduoti ne visi kasos pajamų orderiai. Antra, apeliantas teismui nepateikė įrodymų, kad jis pareigÄ perduoti įmonės dokumentus įvykdė tinkamai.

Skunde nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovės bankroto administratorė teismo posėdžio metu pripažino, jog buvo perduotas „maiÅ¡as dokumentų“, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad BUAB „Melnera“ dokumentai administratorei buvo perduoti tinkamai nesutvarkyti, neaiÅ¡kios apimties ir bÅ«klės. Taigi, pirmosios instancijos teismui nustačius, jog BUAB „Melnera“ buvo atliekami mokėjimai įvairiems subjektams ir dėl dokumentų trÅ«kumų nepavykus iÅ¡siaiÅ¡kinti visų aplinkybių, pagrindžiančių tokių mokėjimų bÅ«tinumÄ , pagrįstai spręsta apie netinkamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .

Dėl procesinės baigties 34. Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista. Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Aldona Tilindienė