3ee14c39-badc-4d61-abf5-e59b76d33eca · Å iaulių apygardos teismas

                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-260-744/2017                                                                             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15393-2017-4                  Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.8;

                   1.1.6.6; 1.2.25.4.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 5 d.Å iauliai               Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ernestos Montvidienės, Laisvydo ZederÅ¡tremo (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui,nuteistajam N. B., jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,              vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo N. B. ir jo gynėjo advokato Edmundo Jankaičio apeliacinį skundÄ dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo N. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 45 MGL (1694,70 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda. Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. kovo 31 d. 15.17 val. iki 2017 m. balandžio 1 d. 10.10 val., tai yra viena para, kas prilyginama 2 MGL dydžio baudai. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, N. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams.

Å ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Automobilis „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotas ir perduotas valstybės nuosavybėn.               Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmėN. B. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 31 d. apie 15.17 val. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (esant 2,26 promilių girtumui kraujyje), vairavo jam pačiam priklausantį automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).II.

Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymaiApeliaciniu skundu nuteistasis N. B. ir jo gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis praÅ¡o, esant galimybei, atleisti N. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , o teismui nustačius, kad nėra pagrindų N. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , pakeisti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nuosprendį ir sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones - terminÄ bei panaikinti nuteistajam priklausančio automobilio „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimÄ .

Nurodo, kad teismo posėdyje N. B. pripažino visas aplinkybes, kurios buvo aptartos teismo baudžiamajame įsakyme, todėl buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tačiau jam buvo paskirta ilgesnės trukmės baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, kai tuo tarpu teismo baudžiamajame įstatyme buvo paskirtas tik 1 metų 6 mėnesių terminas. Nurodo, kad teismo paskirtas uždraudimas naudotis specialia teise 2 metų trukmei yra didesnis nei įstatyme numatytos trukmės vidurkis, o teismas nenurodė motyvų, dėl kokių priežasčių taikė ilgesnį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laikotarpį.Dėl nuteistajam priklausančio automobilio konfiskavimo apeliantai nurodo, kad Å¡iuo konkrečiu atveju transporto priemonė – automobilis, buvo ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus Å¡altinis, kurio vairavimas asmenims, esant blaiviems ir turintiems specialiÄ jÄ teisę juo naudotis, nėra įstatymo uždraustas.

Pažymi, kad įstatymo leidėjas kriminalizavo tik tokiÄ veikÄ , kai asmuo vairuoja transporto priemonę neblaivus, esant didesniam nei 1,5 promilės girtumui, o pačios veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas nenaudojant transporto priemonės, tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ne už transporto priemonės vairavimÄ , kas yra neuždrausta įstatymo, o vairavimÄ esant neblaiviam. Pasak apeliantų, Å¡iuo atveju transporto priemonė yra kaip vienas iÅ¡ nusikalstamos veikos sudėties požymių, tai yra transporto priemonė yra nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis, nes Å¡io straipsnio įtvirtintoje dispozicijoje numatytas nusikaltimas negali bÅ«ti padaromas nesinaudojant transporto priemone.

Be to, nurodo, kad automobilis nėra kaip priemonė, kuri yra pritaikyta nusikalstamai veikai padaryti ar jos panaudojimas palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ , todėl transporto priemonė Å¡iuo atveju skiriasi nuo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kaip konfiskuotino turto BK 72 straipsnio prasme ir negali bÅ«ti konfiskuojama. Pažymi ir tai, kad pirmos instancijos teismas nemotyvavo, kodėl taikė automobilio konfiskavimÄ .3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis N. B. ir jo gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis prašė skundÄ tenkinti, taip pat prašė taikyti laidavimÄ ir skirti laiduotoju D.

B.. Prokuroras prašė nuteistojo skundÄ atmesti, o dėl galimybės taikyti laidavimÄ nurodė, kad Å¡iuo atveju taikyti laidavimo N. B. atžvilgiu negalima, kadangi nėra pagrindo laikyti, jog N. B. nusikalto pirmÄ kartÄ .               Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl laidavimo taikymo, baudžiamojo poveikio priemonės bei turto konfiskavimo. Nuteistojo kaltė ir jam skirta bausmė - bauda nėra skundžiami.Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad N. B. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta nuteistojo nuoÅ¡irdžiu prisipažinimu ir kitais bylos raÅ¡ytinėje medžiagoje esančiais teismo iÅ¡tirtais įrodymais, kurių visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, kad nuteistasis N. B. vairavo kelių transporto priemonę, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia iÅ¡vada, tačiau nagrinėjamu atveju yra bÅ«tina iÅ¡samiau pasisakyti dėl galimybės N. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutÄ , kadangi apeliacinės instancijos teisme D.

B. pateikė praÅ¡ymÄ , vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, perduoti N. B. jos atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato.Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sÄ lygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sÄ lygų nustatymu, t. y. turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016 ir kt.).Vadinasi tam, kad asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , bÅ«tina, kad jis bÅ«tų pirmÄ kartÄ padaręs nusikalstamÄ veikÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teisminę praktikÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmuo laikomas pirmÄ kartÄ padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jeigu jis, nebÅ«damas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vienÄ nusikalstamÄ veikÄ arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiÄ jÄ sutaptį. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikÅ¡mę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitÄ veikÄ , nusikalto pirmÄ kartÄ .

Tokia iÅ¡vada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiÅ¡kai pasibaigęs, pvz.: nors asmuo padarė dvi pakartotines veikas, tačiau dėl pirmosios suėjo pa­trau­ki­mo bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn se­na­ties ter­mi­nas; asmuo už anksčiau padarytÄ nusikaltimÄ buvo nuteistas, tačiau teis­tu­mas yra iÅ¡­ny­kęs ar pa­nai­kin­tas; asmuo anksčiau buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymÄ ir atliko paskirtÄ bausmę; asmuo anksčiau buvo nuteistas už nusikalstamÄ veikÄ ir nors bausmės neatliko, tačiau su­Ä—jo ap­kal­ti­na­mo­jo nuosp­ren­džio vyk­dy­mo sena­ties ter­mi­nas; asmuo at­leis­tas nuo vi­sos anks­tes­niu nuosp­ren­džiu pa­skir­tos ir ne­at­lik­tos baus­mės pri­tai­kius jam am­nes­ti­jÄ ar­ba su­tei­kus ma­lo­nę; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už ankstesnę veikÄ Lietuvos Respublikos BK 36, 37, 39, 391, 93 straipsnių numatytais pagrindais; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus padarytų nusikalstamÄ veikÄ ar be pateisinamų priežasčių nevykdytų teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sÄ lygų bei tvarkos; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis laidavimo metu bÅ«tų padaręs naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir pan. (Lietuvos A.

T. Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008 m. ir kt.). Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad N. B. buvo teistas 1999 ir 2000 metais, tačiau teistumas jo atžvilgiu yra išnykęs (BK 97 straipsnis), be to, 2005 ir 2014 metais jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais asmenimis ir jo atžvilgiu baudžiamosios bylos buvo nutrauktos BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu (39 b. l.).

Kadangi N. B. teistumas pagal 1999 ir 2000 metų nuosprendžius yra iÅ¡nykęs, o po sprendimų, kuriais jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu, praėjo daugiau nei vieneri metai, byloje nėra duomenų, kad N. B. per vienerius metus po Å¡ių sprendimų bÅ«tų padaręs naujÄ nusikalstamÄ veikÄ ar be pateisinamų priežasčių nevykdytų teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sÄ lygų bei tvarkos, todėl konstatuotina, kad N. B. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė pirmÄ kartÄ , todėl jis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytÄ sÄ lygÄ .N. B. pirmosios instancijos teisme visiÅ¡kai prisipažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , kÄ teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo įvykdytu nusikaltimu žala nebuvo padaryta, todėl jis visiÅ¡kai atitinka ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 bei 3 punktuose numatytas sÄ lygas.

Apeliacinis instancijos teismas pažymi ir tai, kad nuteistojo artima draugė D. B., kuri pateikė praÅ¡ymÄ perduoti nuteistÄ jį jos atsakomybei pagal laidavimÄ , yra vertas pasitikėjimo asmuo (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sÄ lyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobÅ«džio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo iÅ¡vada Å¡iuo klausimu turi bÅ«ti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti.

Tai gali bÅ«ti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumÄ , ar prieÅ¡ingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibÅ«dinančios veikos pobÅ«dį, kaltės formÄ , kaltininko asmenybę, jo požiÅ«ris į padarytÄ veikÄ , elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiÅ¡kia, kad nėra vienos iÅ¡ sÄ lygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas iÅ¡vadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

Lietuvos A. T. nuomone, sprendžiant šį klausimÄ neturi likti neaiÅ¡kumų ar abejonių dėl to, ar iÅ¡ tiesų visos aplinkybės yra tokios aiÅ¡kios, kad galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas atleisti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012 ir kt.).Tai, kad N. B., praeityje buvo net du kartus teistas, be to, dar du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais asmenimis, paskutinį kartÄ 2014 metais, kolegijos nuomone, jį visgi charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų ir visuomenei priimtinų moralės normų, kuriam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas teigiamos įtakos nedaro.

Be to, ir jo įvykdytos veikos faktinės aplinkybės – dienos metu mieste vairavo automobilį bÅ«damas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,26 promilių girtumas, kas ženkliai virÅ¡ija 1,5 promilės ribÄ , nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė), leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad N. B. įvairiose gyvenimiÅ¡kose situacijose yra linkęs priimti ypač rizikingus ir neteisėtus sprendimus, nejausdamas jokios atsakomybės nei dėl savo, nei dėl aplinkinių saugumo ir nevertindamas savo veiksmais keliamos grėsmės visuomenei.

Aukščiau nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, jog nuteistasis N. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl nėra teisinio pagrindo N. B. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis)Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ (BK 68 straipsnio 1 dalimi).

Nagrinėjamu atveju bÅ«tent tokios aplinkybės ir yra nustatytos, tai yra N. B., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2.26 promilės alkoholio. Taigi teise vairuoti transporto priemones N. B. uždrausta naudotis pagrįstai.Uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones gali bÅ«ti paskirtas nuo vienerių iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas N. B. paskyrė draudimÄ vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, o apeliaciniu skundu praÅ¡oma šį terminÄ sutrumpinti. Å iuo atveju sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas, parinkdamas Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ , Å¡io savo sprendimo visiÅ¡kai nemotyvavo. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs KET.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimu dėl BK 68 straipsnyje numatytos poveikio priemonės skyrimo šioje byloje ir laiko tai teisingu sprendimu. Kitas klausimas dėl uždraudimo asmeniui naudotis specialiomis teisėmis termino. Kaip jau buvo minėta, įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis.

Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laikÄ , atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumÄ aplinkybių, apibÅ«dinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmÄ , kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.Nors pirmosios nenurodė nuosprendyje jokių motyvų, kodėl baudžiamojo poveikio priemonę skyrė dviejų metų terminui, tačiau Å¡iuo atveju, nustatant Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ , svarbu tai, kad yra nustatyta viena nuteistojo N. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis anksčiau bÅ«tų baustas už kelių transporto priemonės vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio, nors jis teisę kelių vairuoti transporto priemones turi nuo 2000 metų (38 b. l.), per šį laikotarpį už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ administracine tvarka baustas vienintelį kartÄ â€“ 2010 m. gegužės 19 d. baustas už tai, kad vairavo dviratį be garso signalo, o galiojančių administracinių nuobaudų aplamai neturi (41 b. l.).

Atsižvelgusi į Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam N. B. paskirtos bausmės paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trumpesniam laikui, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, tai yra 1 metams 3 mėnesiams, todėl nuteistojo N. B. ir jo gynėjo advokato Edmundo Jankaičio apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje tenkintinas. Skirti minimalų Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ nėra pagrindo, nes N. B. buvo nustatytas net 2.26 promilių girtumas, kas, kaip jau buvo minėta, ženkliai virÅ¡ija 1,5 promilės ribÄ , nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė.Dėl automobilio konfiskavimo Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistajam priklausančio automobilio konfiskavimo, sutinka su apelianto skunde nurodytais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimÄ , tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui ir daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , dėl ko N. B. buvo pagrįstai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Teismų praktikoje nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ . Kaip teisingai nurodė apeliantas, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, tai yra kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Tačiau teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta ir tai, kad turtas gali bÅ«ti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tuomet, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant Å¡io turto bÅ«tų labai apsunkintas.

Å iuo nagrinėjamu atveju yra situacija, kuomet nenaudojant transporto priemonės nusikalstamos veikos padarymas yra apskritai neįmanomas.Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi, sÄ moningas transporto priemonės panaudojimas darant Å¡ioje teisės normoje numatytÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ yra įtrauktas į BK 287 straipsnio 7 dalyje apraÅ¡ytÄ nusikaltimo sudėtį kaip bÅ«tinasis požymis.

Tačiau tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos kaip nusikalstamos veikos priemonės statuso nekeičia, nes bÅ«tent jÄ naudojant ir yra sudaromos sÄ lygos įvykdyti tokio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ . Kad transporto priemonė, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, laikytina Å¡ioje teisės normoje apraÅ¡ytos nusikalstamos veikos priemone, kuri turi bÅ«ti konfiskuojama, pripažįstama ir formuojamoje Å¡ios naujos teisės normos taikymo praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-242-870/2017, 1A-385-211/2017, 1A-409-209/2017 ir kt.).Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad N. B. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo padarytas vairuojant automobilį, kuris nuosavybės teise priklausė pačiam kaltininkui (42 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, nurodė, kad N. B. nuosavybės teise priklausantis automobilis ,,VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl remiantis BK 72 straipsniu yra konfiskuojama. Apeliantas nesutinka su tokiu sprendimu ir teigia, kad automobilis yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus Å¡altinis, kurio vairavimas asmenims, esant blaiviems ir turintiems specialiÄ teisę juo naudotis, nėra.

Pagal Lietuvos A. T. suformuotÄ praktikÄ , nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas, kurį kaltininkas sÄ moningai naudoja nusikalstamai veikai daryti (Teismų praktikos taikant turto konfiskavimÄ apžvalga Nr. 32). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepritaria praktikai, kuomet konfiskuojama transporto priemonė, įvykdžius neatsargų nusikaltimÄ , tačiau nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia nusikalstamos veikos pavojingÄ pobÅ«dį ir nori taip veikti.

Nagrinėjamo nusikaltimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kontekste, N. B. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, (jo kraujyje rasta 2,26 promilių etilo alkoholio), suvokdamas, kad automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra neteisėtas, panaudojo konkrečiÄ transporto priemonę – jam priklausantį automobilį ,,VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nusikalstamai veikai padaryti, tai yra N. B. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir vis tiek vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jis veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgus į visa tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, akivaizdu, kad automobilis buvo panaudotas kaip priemonė nusikaltimui padaryti, todėl šį tyčinį nusikaltimÄ darant panaudotas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas. Ä®vertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus, neabejotina, kad automobilis, kurį vairavo N. B., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sÄ vokÄ .Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d.

įsigaliojusiais BK 281straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimÄ kelių transporto priemonės arba mokymÄ praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumÄ , taip pat užkirsti keliÄ neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Å ių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kuriÄ vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra įmanomas.

PrieÅ¡ingu atveju susidarytų tokia situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ , turimÄ turtÄ â€“ automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbÄ baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sÄ lygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobÅ«džio.Atsižvelgus į visa tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad, pirmosios instancijos teismas, taikydamas atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatas, teisės normų taikymo pažeidimų nepadarė, todėl nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje atmestinas.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u s p r e n d ž i a :               nuteistojo N. B. ir jo gynėjo advokato Edmundo Jankaičio apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.               Pakeisti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nuosprendį - sumažinti nuteistajam N. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – terminÄ iki 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių.

              KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                              Ernesta Montvidienė                                                                              Laisvydas ZederÅ¡tremas                                                                                                                  Virginija Žindulienė                                                                Â