3ee0962e-a0ef-4b42-8a77-effeb66f3247 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-628-1130/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31730-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 8 d. Šalčininkai Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, sekretoriaujant Janinai Plančiūnienei, Rimantei Jurgienei dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui, Sergejui Korotčenkai, kaltinamajam A.

V. (A. V.), jo gynėjui advokatui Gintautui DaniÅ¡auskui, vertėjai Maženai AndruÅ¡kevič, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. V., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 1 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : A. V. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, o bÅ«tent: jis, 2021 m. rugsėjo 12 d., nuo 22.38 val. iki 23.36 val., (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį po 2021 m. rugsėjo 12 d. apie 22.38 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio, kurio metu jo vairuojamu automobiliu Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo pervažiuota ir mirtinai sužalota pėsčioji T.

V., iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai 2021 m. rugsėjo 12 d. 23.36 val., policijos pareigÅ«nas tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,31 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis A. V. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2021 m. rugsėjo 12 d. buvo namie (duomenys neskelbtini), tėvai tÄ dienÄ namuose vartojo alkoholį.

Pats alkoholio nevartoja. Po kurio laiko, lauke dar buvo Å¡viesu, priėjo prie mamos, paklausė kÄ jie geria, paėmė truputį ant lÅ«pų paragauti. Tėvai gėrė iÅ¡ stiklinio permatomo butelio, nepažiÅ«rėjo, kas ant butelio paraÅ¡yta. Sudomino, kodėl tas skystis yra taip dažnai vartojamas. Jie sako su Å¡ypsena „paragauk“. Prilietė prie lÅ«pų, pasidarė kartu, pradėjo perÅ¡tėti gerklę. Mano, kad tai buvo degtinė. Kažkada gal vienÄ kartÄ buvo iÅ¡gėręs butelį alaus ir viskas.

Paragavęs, pastatė butelį atgal, pasakė, kad nenori ir nuėjo prie kompiuterio. Pradėjo temti. Tėvas, kaip visada, pasidarė agresyvus, pasakė jam apsiraminti, tėvas jį „pasiuntė“ kuo toliau, todėl jis iÅ¡kvietė policijÄ . Po to mama kažkodėl pradėjo ant jo Å¡aukti, kad kam kviečia tÄ policijÄ , nes tėvui ir taip sunku, nes turi problemų su sveikata. Pasakė mamai, kad važiuos pasitikti pareigÅ«nus, ji pasakė, kad niekur nevažiuosi, nes iÅ¡gėrei, kartu su ja išėjo į laukÄ .

Mama pasuko į deÅ¡inę pusę link Å«kinių pastatų, pats – į kairę link automobilio ir kelio. Buvo gana vėsu, todėl grįžo namo, pasiėmė striukę, tai užtruko apie 10 sekundžių. Grįžo, sėdo į automobilį, prieÅ¡ais nieko nebuvo, įjungė variklį, įsijungė Å¡viesos, pradėjo važiuoti, automobilis sustojo. IÅ¡lipęs pasižiÅ«rėti, kodėl, ties automobilio viduriu pamatė kyÅ¡ančiÄ mamos galvÄ . IÅ¡tiko labai didelis Å¡okas, iÅ¡kart paskambino į BPC, pasakė, kas atsitiko, kad skubintų pareigÅ«nus, kviestų gaisrinę, medikus.

Nubėgo prie kaimynų namo, bet namie nieko nebuvo. Bėgo ten, nes vyras yra ugniagesių – gelbėtojų mokyklos virÅ¡ininkas, jis žinotų, kÄ daryti tokioje situacijoje. Tada atbėgo namo prižadinti tėvÄ , bet jis nereagavo. Aptemo akyse, negalėjo kvėpuoti, nuo stalo pasiėmė kažkokį butelį, norėdamas skysčių suvartoti, nes atsiminė, jog tokiose situacijoje reikia skysčių suvartoti, kad žmogus atsigautų, pradėjo daug gerti. BÅ«tų stovėjęs bet kas – indų ploviklis, aliejus, rezultatas bÅ«tų buvęs toks pats.

Atsigėrus, dar kurį laikÄ buvo sunku kvėpuoti ir tamsu akyse. Tada išėjo į laukÄ , atvyko pareigÅ«nai. IÅ¡ didelio streso, jau nelabai atsimena, kas vyko toliau. Pirmoje apklausoje dalyvavo tyrėja Ana ir advokatas. IÅ¡ jo parodymų, perskaitytų BPK 276 straipsnio tvarka matyti, kad 2021 m. rugsėjo 12 d. ir mamai ir tėčiui buvo iÅ¡eiginė. Jie abu gėrė degtinę nuo pat ryto. Tėvas gėrė daugiau, o mama mažiau. Pats su jais negėrė, buvo užsiėmęs savo reikalais. Vėliau vakare, kai jau sutemo, prisijungė prie tėvų ir su jais iÅ¡gėrė kokius 4-5 stikliukus degtinės. Mama, iÅ¡girdusi, kad jis iÅ¡kvietė policijÄ , supyko ant jo, nes labai jai pagailo tėvo.

Atsakė mamai, kad tokiu atveju jis (kaltinamasis) iÅ¡važiuos, pabus kur nors netoliese, kol nusiramins pats, ji, o po to grįš. Neketino niekur toli važiuoti, nes žinojo, kad yra iÅ¡gėręs, norėjo tiesiog truputį kažkur pastovėti, kol tėvas ir mama bei pats nusiramins. Mama pasakė, kad jis niekur nevažiuotų, nes iÅ¡gėrė. Grįžo prie mamos pažiÅ«rėti, gal yra kokie gyvybės ženklai, tačiau jų nebuvo. Patyrė didelį stresÄ , negalėjo nusiraminti, todėl nubėgo namo, užėjo į tėvo kambarį, pamatė ten 0,7 talpos Å¡iek tiek atgertÄ butelį degtinės, griebė tÄ butelį ir iÅ¡ karto iÅ¡gėrė daugiau negu pusę butelio (t. 1, b. l. 55-57).

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis parodė, kad buvo stresinė situacija, galvoje viskas sumaiÅ¡yta, prisijungimas prie tėvų buvo paragavimas ant lÅ«pų. O tie 4-5 stikliukai gavosi po to, kai atvyko pareigÅ«nai ir paprašė asmens dokumentų, kurie buvo kambary. Nuėjęs į kambarį, pamatė nugertÄ butelį. Tai ir vertina, kad buvo nugerti 4-5 stikliukai. Pats nesuprasdamas pasirašė protokolÄ , galvoje buvo chaosas. Kadangi visiÅ¡kai nevartoja alkoholio, tai net nežino, kaip net lÅ«pų pavilginimas gali jį paveikti, nežino savo organizmo.

Nuo Å alčininkų iki jų atstumas yra gana nemažas, kol pareigÅ«nai bÅ«tų atvykę, sankryžoje bÅ«tų jų laukęs, to laiko gal bÅ«tų užtekę, kad visi apsiramintų. Pakeisti parodymų niekas nepatarė, praėjus laikui, atmintis geriau atsistato, nebuvo tokio minčių chaoso. PraÅ¡o nekonfiskuoti automobilio, kadangi gyvena (duomenys neskelbtini), darbas yra (duomenys neskelbtini), reikia važinėti į darbÄ , o savaitgaliais – į kaimÄ , pasižiÅ«rėti, ar tėvui viskas gerai, todėl reikalingas automobilis.

Be to, tėvÄ reikia nuvežti pas gydytojus. Ä®sigyti naujÄ automobilį neturi galimybės. Mėnesinės pajamos yra apie 900 eurų, turi automobilio paskolÄ , likę mokėti 5 tÅ«kstančiai, mėnesinė paskolos įmoka – 100 eurų. Dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, po įvykio iÅ¡vykti negalėjo, todėl teko darbo ieÅ¡kotis Lietuvoje. Dabar gyvena su E., iÅ¡laikytinų asmenų neturi. Gyvena E. sesės bute trise. (duomenys neskelbtini) dirbo 4,5 metų, išėjo dėl sunkios finansinės padėties ir iÅ¡važiavo į užsienį užsidirbti.

Kai dirbo policijoje, važiuodavo į iÅ¡kvietimus dėl girtumo, žino, kad po įvykio negalima vartoti alkoholio. Toje situacijoje bÅ«tų stovėjęs bet koks skystis, bÅ«tų griebęs ir iÅ¡gėręs, nes taip ir mokėsi, kad jei žmogui temsta akyse, dÅ«sta, reikia vartoti skysčių, nebuvo taip, kad pamatė ir norėjo iÅ¡gerti. Neprisimena, ar tėvai įvykio dienÄ gėrė kartu. Pirmos apklausos metu tyrėja nevertė duoti parodymų. E. B. teismo posėdžio metu parodė, kad tiek pati, tiek kaltinamasis nevartoja alkoholio.

Apie įvykį žino tiek, kiek jis pasakojo, pasakė, kad žuvo jo mama ir pareigÅ«nai jį iÅ¡siveža. ParÄ laiko neturėjo iÅ¡ jo jokių žinių. Kai jį iÅ¡leido, jis papasakojo, kad gindamas mamÄ , jis iÅ¡kvietė pareigÅ«nus, mama dėl to supyko. Jis išėjo, jam pasidarė Å¡alta, grįžo, pasiėmė striukę, jo motina buvo nuėjusi visai į kitÄ pusę. Atsisėdo už vairo, prieÅ¡aky nieko nebuvo. Užvedė automobilį, bet jis sustojo. Net neįsivaizduoja, kaip galėjo sutrikti žmogaus sÄ monė, kai pamatė po automobiliu savo motinos galvÄ .

Neįsivaizduoja, kaip jis sugebėjo iÅ¡kviesti policijÄ , greitÄ jÄ , bėgo pas kaimynÄ . Kaip jis pasakojo, nuo streso, bėgimo pradėjo spausti kvėpavimo takus, temo akyse ir nesuprasdamas, kÄ daro, griebė ir atsigėrė. Jis nesakė, kad iÅ¡gėrė 4-5 stikliukus, sakė, jog tik suvilgė lÅ«pas, buvo neskanu ir sakė, negers, sakė, kas taip gali bÅ«ti skanaus, kad žmonės vartoja alkoholį, todėl jam buvo įdomu sužinoti. PraÅ¡o jÄ paskirti kaltinamojo laiduotoja. Ji jam yra autoritetas, jis yra visiÅ¡kai priklausomas nuo jos.

Kartu gyvena pas jÄ , leidžia laikÄ kartu, niekada nesiskiria, tik kai bÅ«na darbuose. Jam gamina valgyti, tvarko buities reikalus, visada juo domisi. Jis yra jos dėmesio centre, jis jos klauso, niekada nieko nesprendžia, ji yra už viskÄ atsakinga. Jam buvo sunku ilgÄ laikÄ kalbėti apie motinos žūtį ir Å¡iÄ situacijÄ , jis yra labai uždaras. Ar gailisi, ar ne, jam pačiam spręsti. Nėra bausta administracine tvarka, neteista. Dirba ligoninėje (duomenys neskelbtini), uždirba apie 800-900 eurų per mėnesį.

Liudytoja Ana Zacharevič – Slautienė teismo posėdžio metu parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimÄ , atliko kaltinamojo tėvo apklausÄ , tačiau praėjus laikui apklausos aplinkybių neprisimena. Kaltinamojo pirmÄ apklausÄ taip pat atliko pati, jos metu dalyvavo advokatas, kiek prisimena apklausa vyko areÅ¡tinėje, įtariamojo apklausos protokolÄ surašė pati, jį davė paskaityti įtariamajam, jis jį perskaitė, pastabų neturėjo, advokatas taip pat susipažino, dalyvavo apklausoje gana aktyviai.

Prisimena, kad įtariamasis pasakojo, jog buvo atvykęs pas tėvus iÅ¡ užsienio, įvykio vakarÄ su tėvais truputį iÅ¡gėrė alkoholio, po to tėvas pradėjo konfliktuoti su mama ir jis iÅ¡kvietė policijÄ , dėl ko jo mama supyko, jie susibarė. Tada įtariamasis nusprendė iÅ¡važiuoti iÅ¡ namų kažkur pabÅ«ti, kol viskas nurims. Kai jie išėjo, mama nuėjo vienÄ pusę, jis grįžo namo striukės, tada grįžęs prie automobilio sėdo prie vairo, pradėjo važiuoti ir pajuto, kad automobilis nevažiuoja, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pamatė, jog užvažiavo ant mamos.

Tada, eiliškumo tiksliai neprisimena, bėgo pas kaimynus pagalbos, bet jų nebuvo namuose, paskambino 112, skambino kelis kartus ir ragino greičiau vykti. Neprisimena, kiek įtariamasis sakė išgėręs prieš įvykį, gal apklausoje yra užfiksuota, taip pat įtariamasis parodė, kad laukdamas tarnybų grįžo namo ir ten išgėrė degtinės. Apklausos protokole nurodytas išgertas alkoholio kiekis yra nurodytas iš kaltinamojo žodžių. Prisimena, kad kaltinamasis apklausos metu buvo nurodęs, jog mama neleido jam važiuoti dėl to, kad buvo pavartojęs alkoholio.

Kitos apklausos metu kažkas pasikeitė dėl iÅ¡gerto alkoholio kiekio, atrodo kaltinamasis nurodė, kad griebė butelį ir nežinojo, kÄ geria, Å¡ios apklausos metu taip pat dalyvavo advokatas. Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad atvažiavus iÅ¡ darbo su žmona iÅ¡gėrė 1 litrÄ romo, tuo metu sÅ«nus miegojo, kitÄ dienÄ , tai buvo sekmadienį, įvykio dienÄ , jis nuėjo pas kaimynÄ R. K., ten su juo kartu gėrė, prisimena, kai dar buvo Å¡viesu žmona sakė eiti namo, paskui nieko neprisimena, tik prisimena kaip po įvykio jį kažkas pažadino.

SÅ«nus visai negeria, įvykio dienÄ kartu su juo negėrė, to nematė. Neprisimena, kad gėrė su žmona. Lina Vasiukevič teismo posėdžio metu parodė, kad nustatant kaltinamojo neblaivumÄ kaltinamasis bendravo, adekvačiai atsakinėjo į klausimus. Andrejus Bykovas (Andrej Bykov) teismo posėdžio metu parodė, kad atvykęs į įvykio vietÄ matė, kad kaltinamasis yra neblaivus, kaltinamasis buvo susijaudinęs, verkė, tačiau į klausimus galėjo tinkamai atsakyti. Ikiteisminio tyrimo metu supažindintas su praneÅ¡imu apie įtarimÄ (t. 1, b. l.

54) ir apklausiamas įtariamuoju A. V. parodė, kad neserga ir niekada nesirgo psichikos ligomis, nėra gydytas psichikos sveikatos gydymo įstaigose, nėra įtrauktas į Priklausomybės ligų centro įskaitas, rimtų galvos traumų nėra turėjęs. Vertėjas nereikalingas. Laisvai kalba ir raÅ¡o lietuvių kalba. Parodymus duos lietuvių kalba. Dirba mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo jį komandiravusi dirbti į (duomenys neskelbtini). Ä® LietuvÄ grįždavo kartÄ arba du į mėnesį, šįkart į LietuvÄ grįžo 2021 m. rugsėjo 3 d. ir nuvažiavo pas tėvus.

Tėvas ir mama piktnaudžiauja alkoholiu, bet kadangi dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, tai geria ne nuolatos, bet išeiginėmis. Dirbo 4 dienas ir po to turėdavo 4 išeigines. Tėvas gerdavo visas išeigines, o mama ne visas. 2021 m. rugsėjo 12 d. ir mamai ir tėčiui buvo išeiginė. Jie abu gėrė degtinę nuo pat ryto. Tėvas gėrė daugiau, o mama mažiau. Pats su jais negėrė, buvo užsiėmęs savo reikalais. Vėliau vakare, kai jau sutemo, prisijungė prie tėvų ir su jais išgėrė kokius 4-5 stikliukus degtinės. Vienu momentu tėvas užmigo tiesiog prie stalo.

Po kurio laiko staigiai pabudo ir, kaip bÅ«davo dažnokai, pabudęs nežinia dėl ko supyko ant mamos ir sukėlė skandalÄ , įžeidinėjo mamÄ visokiais žodžiais, rėkė, keikėsi. Paprašė jo nurimti, bet jis tada puolė įžeidinėti jį. Pasakė jam, kad jei nenurims, iÅ¡kvies policijÄ . Tėvo tai nenuramino ir tada jis (kaltinamasis) paskambino numeriu 112, pranešė, kad tėvas girtas ir agresyvus, kad neiÅ¡eina iÅ¡ namų, kuriuose net nėra priraÅ¡ytas, jog jis nėra pageidaujamas Å¡iuose namuose, paprašė policijos pagalbos.

Jam atsakė, kad ekipažas bus iÅ¡siųstas. Mama, iÅ¡girdusi, kad jis iÅ¡kvietė policijÄ , supyko ant jo, nes labai jai pagailo tėvo. Atsakė mamai, kad tokiu atveju jis (kaltinamasis) iÅ¡važiuos, pabus kur nors netoliese, kol nusiramins, o po to grįš. Neketino niekur toli važiuoti, nes žinojo, kad yra iÅ¡gėręs, norėjo tiesiog truputį kažkur pastovėti, kol tėvas ir mama bei pats nusiramins. Mama pasakė, kad jis niekur nevažiuotų, nes iÅ¡gėrė. Jie kartu išėjo į laukÄ .

Jų namui iÅ¡ kairės stovėjo jo automobilis, jis stovėjo galu į įėjimÄ Ä¯ namÄ prie pat atidarytų kiemo vartų. Pats nuėjo prie automobilio. Matė, kaip mama nuėjo į kitÄ pusę, link namui iÅ¡ deÅ¡inės esančių Å«kinių pastatų. Pajuto, kad gana Å¡alta, todėl grįžo į namÄ , pasiėmė striukę ir vėl grįžo prie automobilio. ApsižiÅ«rėjo, mamos niekur nesimatė. Pagalvojo, kad ji dar negrįžo nuo tų Å«kinių pastatų arba nuėjo į tualetÄ .

Sėdo prie automobilio vairo, užvedė variklį. Žibintai užsidegė automatiÅ¡kai. Priekyje automobilio nieko nebuvo. Nori pažymėti, kad kiemas, kaip ir kelias prieÅ¡ kiemÄ , nėra apÅ¡viečiami, t. y. kelyje žibintai net neįrengti. Pajudėjo lėtai iÅ¡ vietos. Pravažiavo labai maÅ¾Ä atstumÄ , kai automobilis savaime sustojo. Perjungė pavarų svirtį į parkingÄ , pažiÅ«rėjo ar neužtrauktas rankinis stabdis. Atidarė savo dureles, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir apsižiÅ«rėjo, manydamas, kad galimai kažkoks akmuo sustabdė automobilio judėjimÄ .

Tada pamatė iÅ¡ po automobilio, tarp jo durelių ir kojų, iÅ¡sikiÅ¡usiÄ mamos galvÄ . Buvo visiÅ¡ka tyla, mama nei kvėpavo, nei skleidė kokius nors garsus. Patyrė Å¡okÄ , jį iÅ¡tiko isterija. Griebė telefonÄ ir surinko 112, operatoriui pasakė, kad pervažiavo žmogų. Po Å¡ito nubėgo pas kaimynÄ GintarÄ , pavardės nežino, jis yra daug vyresnis, papraÅ¡yti pagalbos. Tačiau jo namuose nieko nebuvo. Grįžo prie mamos pažiÅ«rėti, gal yra kokie gyvybės ženklai, tačiau jų nebuvo.

Patyrė didelį stresÄ , negalėjo nusiraminti, todėl nubėgo namo, užėjo į tėvo kambarį, pamatė ten 0,7 talpos Å¡iek tiek atgertÄ butelį degtinės, griebė tÄ butelį ir iÅ¡ karto iÅ¡gėrė daugiau negu pusę butelio. Po kurio laiko atvažiavo ugniagesiai. Jie traukė jo mamos kÅ«nÄ iÅ¡ po automobilio, to proceso nestebėjo. Atvykusiems policijos pareigÅ«nams pasakė, kas įvyko. Jie patikrino jį alkotesteriu. PirmÄ kartÄ pripÅ«tė 2,50 promilės, antrÄ - 2,31 promilės. Supranta įteikto praneÅ¡imo apie įtarimÄ pagal BK 281 straipsnio 6 dalį esmę, labai gailisi dėl to, kas įvyko, bet savo kaltės nepripažįsta, kadangi pradėdamas važiuoti nieko priekyje automobilio nematė.

Mano, kad jo mama, jam grįžus namo pasiimti striukės, norėdama jį sulaikyti, kad nesėstų prie vairo ir niekur nevažiuotų, tiesiog atsigulė ant žemės prieÅ¡ automobilį, manydama, jog jis jÄ pamatys ir nevažiuos (t. 1, b. l. 55-57). Ikiteisminio tyrimo metu supažindintas su praneÅ¡imu apie įtarimÄ (t. 1, b. l. 141) ir apklausiamas įtariamuoju A. V. parodė, kad neserga ir niekada nesirgo psichikos ligomis, nėra gydytas psichikos sveikatos gydymo įstaigose, nėra įtrauktas į Priklausomybės ligų centro įskaitas, rimtų galvos traumų nėra turėjęs. Vertėjas nereikalingas.

Laisvai kalba ir raÅ¡o lietuvių kalba. Parodymus duos lietuvių kalba. 2021 m. rugsėjo 12 d. buvo atvažiavęs pas savo tėvus. TÄ dien ir mamai ir tėčiui buvo iÅ¡eiginė. Jie abu gėrė degtinę nuo pat ryto. Tėvas gėrė daugiau, o mama mažiau. Pats su jais negėrė, buvo užsiėmęs savo reikalais. Vėliau vakare, kai jau sutemo, prisijungė prie tėvų, paklausė, kÄ jie geria ir paragavo tÄ gėrimÄ . IÅ¡gėrė kokius 20 gramų, tik paragavimui. Vienu momentu tėvas užmigo tiesiog prie stalo.

Po kurio laiko staigiai pabudo ir, kaip bÅ«davo dažnokai, pabudęs nežinia dėl ko supyko ant mamos ir sukėlė skandalÄ , įžeidinėjo mamÄ visokiais žodžiais, rėkė, keikėsi. Paprašė jo nurimti, bet jis tada puolė įžeidinėti jį. Pasakė jam, kad jei nenurims, iÅ¡kvies policijÄ . Tėvo tai nenuramino ir tada jis (kaltinamasis) paskambino numeriu 112, pranešė, kad tėvas girtas ir agresyvus, kad neiÅ¡eina iÅ¡ namų, kuriuose net nėra priraÅ¡ytas, jog jis nėra pageidaujamas Å¡iuose namuose, paprašė policijos pagalbos.

Jam atsakė, kad ekipažas bus iÅ¡siųstas. Mama, iÅ¡girdusi, kad jis iÅ¡kvietė policijÄ , supyko ant jo, nes labai jai pagailo tėvo. Atsakė mamai, kad tokiu atveju jis (kaltinamasis) iÅ¡važiuos, pabus kur nors netoliese, kol nusiramins pats, ji, o po to grįš. Neketino niekur toli važiuoti. Prie vairo sėdo žinodamas, kad yra blaivus, nes po degtinės paragavimo buvo praėjusios apie 3 valandos. Norėjo tiesiog truputį kažkur pastovėti, kol tėvas ir mama bei pats nusiramins. Mama pasakė, kad jis niekur nevažiuotų, nes iÅ¡gėrė.

Jie kartu išėjo į laukÄ . Jų namui iÅ¡ kairės stovėjo jo automobilis, jis stovėjo galu į įėjimÄ Ä¯ namÄ prie pat atidarytų kiemo vartų. Pats nuėjo prie automobilio. Matė, kaip mama nuėjo į kitÄ pusę, link namui iÅ¡ deÅ¡inės esančių Å«kinių pastatų. Pajuto, kad gana Å¡alta, todėl grįžo į namÄ , pasiėmė striukę ir vėl grįžo prie automobilio. ApsižiÅ«rėjo, mamos niekur nesimatė. Pagalvojo, kad ji dar negrįžo nuo tų Å«kinių pastatų arba nuėjo į tualetÄ .

Sėdo prie automobilio vairo, užvedė variklį. Žibintai užsidegė automatiÅ¡kai. Priekyje automobilio nieko nebuvo. Nori pažymėti, kad kiemas, kaip ir kelias prieÅ¡ kiemÄ , nėra apÅ¡viečiami, t. y. kelyje žibintai net neįrengti. Pajudėjo lėtai iÅ¡ vietos. Pravažiavo labai maÅ¾Ä atstumÄ , kai automobilis savaime sustojo. Perjungė pavarų svirtį į parkingÄ , pažiÅ«rėjo ar neužtrauktas rankinis stabdis. Atidarė savo dureles, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir apsižiÅ«rėjo, manydamas, kad galimai kažkoks akmuo sustabdė automobilio judėjimÄ .

Tada pamatė iÅ¡ po automobilio, tarp jo durelių ir kojų, iÅ¡sikiÅ¡usiÄ mamos galvÄ . Buvo visiÅ¡ka tyla, mama nei kvėpavo, nei skleidė kokius nors garsus. Patyrė Å¡okÄ , jį iÅ¡tiko isterija. Griebė telefonÄ ir surinko 112, operatoriui pasakė, kad pervažiavo žmogų. Po Å¡ito nubėgo pas kaimynÄ GintarÄ , pavardės nežino, jis yra daug vyresnis, papraÅ¡yti pagalbos. Tačiau jo namuose nieko nebuvo. Grįžo prie mamos pažiÅ«rėti, gal yra kokie gyvybės ženklai, tačiau jų nebuvo.

Patyrė didelį stresÄ , negalėjo nusiraminti. Nubėgo namo pakviesti tėvÄ . Užėjęs į namus, pamatė tėvÄ , jis sėdėdamas ant lovos miegojo. Pakratė tėvÄ , bet jis niekaip nereagavo. Jam (kaltinamajam) pradėjo tempti akyse, pajuto stiprų troÅ¡kulį ir griebė pirmÄ pasitaikiusį po ranka butelį, pradėjo gerti jame buvusį skystį. Nejuto skonio, nei kvapo to skysčio, todėl nesuprato, kad tai degtinė. Buvo tiesiog atbukę visi jausmai. Ä® butelį, iÅ¡ kurio gėrė, net nepasižiÅ«rėjo, kÄ gėrė, negalvojo.

Pirmi į įvykio vietÄ atvyko pasieniečiai. Jį troÅ¡kino dar labiau, todėl paprašė jų leisti nueiti namo atsigerti. Jiems leidus nuėjo vėl į namus ir pamatė nugertÄ 0,7 l talpos degtinės butelį. Tik tada pagalvojo, kad greičiausiai iÅ¡ jo prieÅ¡ tai gėrė. Po kurio laiko atvažiavo ugniagesiai. Jie traukė jo mamos kÅ«nÄ iÅ¡ po automobilio, to proceso nestebėjo. Atvykusiems policijos pareigÅ«nams pasakė, kas įvyko. Jie patikrino jį alkotesteriu. PirmÄ kartÄ pripÅ«tė 2,50 promilės, antrÄ - 2,31 promilės. Supranta įteikto praneÅ¡imo apie įtarimÄ pagal BK 281 1 straipsnio 1 dalį esmę, savo kaltę pripažįsta, gailisi.

Tik nori pažymėti, kad jo organizmas nors ir buvo patikrinimo metu apnuodytas alkoholiu, tačiau jis į organizmÄ pateko nesÄ moningai (t. 1, b. l. 142-144). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. M. parodė, kad yra T. V., žuvusios 2021 m. rugsėjo 12 d., sesuo. Jų buvo bendras tėvas. Su sese palaikė ryšį, bendravo. Eismo įvykio, įvykusio 2021 m. rugsėjo 12 d., kurio metu žuvo T. V., aplinkybių nežino. Jos laidotuvėmis rÅ«pinosi sÅ«nus ir buvusio vyro sesuo (t. 1, b. l. 39-40).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. V. (A. V.) parodė, kad 2021 m. rugsėjo 12 d. buvo iÅ¡eiginė, pirma iÅ¡eiginė po pamainos, dar turėjo tris iÅ¡eigines. Pats apie 13 val. nuėjo pas Å¡alia gyvenantį kaimynÄ R. K. (R. K.), gyvenantį name Nr.

4. VisÄ dienÄ vartojo alkoholį. Kiek iÅ¡gėrė degtinės, neprisimena. Ar jo sugyventinė su jais gėrė degtinę, neprisimena. Buvusi žmona T. V. su jais nebuvo. Kaimynas sakė, kad buvo atėjusi T. V., jį (liudytojÄ ) iÅ¡barė ir jis (liudytojas) išėjo namo. Kaip grįžo namo ir kada, kas buvo vėliau, nieko neprisimena. Prisimena momentÄ , kad jį gulintį ant sofos, esančios prie įėjimo, kažkas pažadino. Dar buvo girtas, todėl mažai kÄ atsimena. Lauke buvo visiÅ¡kai tamsu.

Išėjęs į laukÄ pamatė, kad gatvėje stovi automobiliai su įjungtais Å¡vyturėliais, t. y. policijos automobilis ir gaisrinės automobilis. Eidamas link vartelių, pamatė, kad po sÅ«nui priklausančiu automobiliu Audi guli prispausta T. V.. Matėsi jos galva kairėje automobilio pusėje. Ji gulėjo ant nugaros, jos galva buvo pasukta į Å¡onÄ . Prie automobilio buvo gelbėtojai, jie bandė pakelti automobilį, tačiau neveikė jų „domkratas“. Pamatė, kad kitas kaimynas rÅ«ko prie savo namo.

Jį paÅ¡aukė, kad padėtų. Å is atnešė kalades, kad pavyktų pakelti automobilį. kaip pakėlė automobilį ir iÅ¡laisvino T. V., nelabai atsimena. GMP medikė pasakė, kad jai jau nebegalima padėti, t. y. ji nebegyva. Pats buvo prie jos ir verkė. SÅ«nus A. V. sėdėjo policijos automobilyje. Ä® įvykio vietÄ atvykusi jo (liudytojo) sesuo nuvedė jį į namÄ . Kol iÅ¡vežė T. V. kÅ«nÄ , pats buvo name. Policija iÅ¡sivežė A. V.. Pats buvo stipriai pavartojęs alkoholio, todėl nieko neprisimena, kas vyko, kai grįžo iÅ¡ kaimyno namo (t. 1, b. l. 46-48).

Iš 2021 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK pareigūnės tarnybinio pranešimo matyti, kad kaltinamajam pirmu pūtimu 2021 m. rugsėjo 12 d. 23.14 val. nustatytas 2,50 promilės girtumo laipsnis, antru pūtimu 2021 m. rugsėjo 12 d. 23.36 val. nustatytas 2,31 promilės girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 6). 2021 m. rugsėjo 13 d. apžiūrėta Kelių eismo įvykio vieta (t. 1, b. l. 8-14). 2021 m. rugsėjo 13 d. surašytas Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 15-18), transporto priemonė priverstinai nuvežta į saugojimo aikštelę (t. 1, b. l. 19, 20). 2021 m. rugsėjo 13 d. surašytas Lavono apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 25-27), surašytas biologinės mirties konstatavimo aktas (t. 1, b. l. 28), 2021 m. rugsėjo 13 – 2021 m. rugsėjo 30 d. atliktas tyrimas, surašyta specialisto išvada (t. 1, b. l. 30-37). 2021 m. spalio 18 d. apžiūrėtas advokato A.

Danišausko pateiktas vaizdo įrašas (t. 1, b. l. 90-93). 2021 m. spalio 25 d. 2021 m. spalio 26 d. apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai (t. 1, b. l. 101-104). 2021 m. spalio 26 d. apžiūrėti vaizdo įrašai iš pareigūno „Body Camera“ įrenginio (t. 1, b. l. 106-107). 2021 m. lapkričio 10 d. atliktas parodymų patikrinimas vietoje su A. V. (t. 1, b. l. 108-114). 2021 m. lapkričio 10 d. atliktas eksperimentas (t. 1, b. l. 115-121). 2021 m. gruodžio 22 d. nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 6 d.

A. V. atžvilgiu (t. 1, b. l. 122-127). Paskurinio teismo posėdžio metu 2022 m. liepos 4 d. pateikti alkotesterio rodmenys, pagal kuriuos matyti, kad kaltinamajam pirmu pÅ«timu 2021 m. rugsėjo 12 d. 23.14 val. nustatytas 2,50 promilės girtumo laipsnis, antru pÅ«timu 2021 m. rugsėjo 12 d. 23.36 val. nustatytas 2,31 promilės girtumo laipsnis. BK 281 1 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ gali bÅ«ti skiriamos bausmės – bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Ä®vertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo A. V. kaltė padarius BK 281 1 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra iÅ¡ esmės įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Kaltinamasis A. V. tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės neneigė vartojęs alkoholį.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad A. V. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, to neneigia pats kaltinamasis, be to, tai, kad atvykus policijos pareigūnams, kaltinamasis buvo neblaivus patvirtino ir tarnybiniame pranešime užfiksavo ir vėliau atvykusi policijos pareigūnė Lina Vasiukevič. Sprendžiant dėl kaltinamojo A. V. kaltės, visų pirma, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo A. V. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdžio metu yra prieštaringi – ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 13 d. apklaustas kaltinamasis A.

V. pripažino, kad su tėvais iÅ¡gėrė kokius 4-5 stikliukus degtinės, vėliau dėl eismo įvykio patyrė didelį stresÄ , negalėjo nusiraminti, todėl nubėgo namo, užėjo į tėvo kambarį, pamatė ten 0,7 talpos Å¡iek tiek atgertÄ butelį degtinės, griebė tÄ butelį ir iÅ¡ karto iÅ¡gėrė daugiau negu pusę butelio (t. 1, b. l. 55-57), tačiau jau vėliau pakartotinai apklaustas įtariamuoju 2022 m. sausio 19 d. teigė, kad su tėvais iÅ¡gėrė kokius 20 gramų, tik paragavimui, po eismo įvykio pradėjo tempti akyse, pajuto stiprų troÅ¡kulį ir griebė pirmÄ pasitaikiusį po ranka butelį, pradėjo gerti jame buvusį skystį, nejuto skonio, nei kvapo to skysčio, todėl nesuprato, kad tai degtinė, buvo tiesiog atbukę visi jausmai, į butelį, iÅ¡ kurio gėrė, net nepasižiÅ«rėjo, kÄ gėrė, negalvojo, vėliau vėl nuėjęs į namus ir pamatė nugertÄ 0,7 l talpos degtinės butelį, tik tada pagalvojo, kad greičiausiai iÅ¡ jo prieÅ¡ tai gėrė (t. 1, b. l. 142-144).

Teismo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad priėjo prie mamos, paklausė kÄ jie geria, paėmė truputį ant lÅ«pų paragauti, neiÅ¡gėrė nei gurkÅ¡nio, po eismo įvykio aptemo akyse, negalėjo kvėpuoti, nuo stalo pasiėmė kažkokį butelį, norėdamas skysčių suvartoti, nes atsiminė, jog tokiose situacijoje reikia skysčių suvartoti, kad žmogus atsigautų, pradėjo daug gerti, bÅ«tų stovėjęs bet kas – indų ploviklis, aliejus, rezultatas bÅ«tų buvęs toks pats.

Tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip pasirinktÄ kaltinamojo gynybos versijÄ , kuriÄ paneigia paties kaltinamojo duoti parodymai pirmos apklausos metu. Tai, kad tokius parodymus kaltinamasis davė laisva valia, neverčiamas, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja pareigÅ«nė Ana Zacharevič – Slautienė, kuri nurodė, kad užrašė parodymus iÅ¡ kaltinamojo žodžių, protokolÄ kaltinamasis perskaitė, pastabų neturėjo, apklausoje dalyvavęs advokatas taip pat neturėjo pastabų.

Teismas vertina, kad pareigūnės nurodytos aplinkybės yra aiškios, nuoseklios, neprieštaringos, sutampančios su byloje esančiais duomenimis – kaltinamasis apklausos protokole pasirašė, jo pastabų nėra nurodyta. Teismas neturi pagrindo netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusios policijos pareigūnės parodymais. Pabrėžtina, jog teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių galima būtų suabejoti jų patikimumu, tokių aplinkybių nenurodė ir kaltinamasis, todėl teismas pagrįstai remiasi nesuinteresuotos pareigūnės, atlikusios jai pavestas pareigas, parodymais.

Todėl teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų pagrindÄ netikėti paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, dėl to kaltinamojo A. V. parodymai teisme vertintini kaip pasirinkta gynybinė versija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. V. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoja paskiriant jo draugę E. B., kuri teismui taip pat pateikė atitinkamÄ praÅ¡ymÄ . Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu yra Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sÄ lygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Sprendžiant klausimÄ dėl laidavimo instituto taikymo pagrįstumo, bÅ«tina pažymėti, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ priimti bÅ«tent tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Kaltinamasis anksčiau neteistas, turtinės žalos Å¡ia nusikalstama veika nepadaryta. Tačiau, teismo vertinimu, Å¡ioje byloje negalima pripažinti, jog kaltinamasis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kadangi teismo posėdžio metu, nors ir pripažino po eismo įvykio vartojęs alkoholio, tačiau menkino savo atsakomybę įrodinėdamas, kad tai darė nesuvokdamas, taip bandė iÅ¡vengti atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Å¡ioje byloje nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sÄ lygų visuma, todėl darytina iÅ¡vada nesant pakankamo, jokių abejonių nekeliančio pagrindo atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , atitinkamai netenkinant teisminio nagrinėjimo metu pareikÅ¡to praÅ¡ymo dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymÄ , bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo A. V. iÅ¡silavinimas – profesinis, jis dirba, nevedęs, neteistas (t. 1, b. l. 145), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 146-148). Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, padarytas nesunkus nusikaltimas. Ä®vertinęs minėtų aplinkybių, reikÅ¡mingų skiriamos bausmės individualizavimui, visumÄ , spręsdamas klausimÄ dėl A. V. parinktinos bausmės rÅ«Å¡ies, taip pat atsižvelgdamas į BK 55 straipsnio nuostatÄ , teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, gali bÅ«ti pasiekta A.

V. paskyrus Å¡velniausios rÅ«Å¡ies bausmę, numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje – baudÄ . Ä® nurodytas aplinkybes atsižvelgtina ir parenkant nurodytos bausmės rÅ«Å¡ies dydį, todėl kaltinamajam skirtina bauda, didesnė už minimaliÄ , numatytÄ už nesunkius nusikaltimus (BK 47 straipsnis). Ä® bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas (BK 65, 66 straipsniai). Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį baudos mokėjimas iÅ¡dėstomas dvejų metų laikotarpiui.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme, taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nusikalstamÄ veikÄ A. V. padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo vertinimu, jo padaryta veika yra ypač pavojinga, Å¡iurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas. Be to, A. V. vartodamas alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo turėjo puikiai suvokti galimas pasekmes. Remiantis tuo, A. V. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).

Atsižvelgiant į padarytos veikos sunkumÄ â€“ padarytas nesunkus nusikaltimas, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , teigiamÄ kaltinamojo asmenybę, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejų metų terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis). Neskyrus minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, nebus įgyvendinta auklėjamoji jos paskirtis (BK 41 straipsnis). Teismas taip pat sprendžia klausimÄ dėl pagrindo taikyti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ .

Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali bÅ«ti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ . BK 72 straipsnio 4 dalis numato pagrindus konfiskuoti ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį konfiskuotinÄ turtÄ â€“ kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už Å¡io kodekso uždraustos veikos padarymÄ , ar ne, jeigu perleisdamas turtÄ kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas bus naudojamas Å¡io kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju A. V. nusikalstamÄ veikÄ padarė panaudodamas automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl byloje nekyla abejonių, jog Å¡iuo atveju automobilis buvo priemonė, sÄ lygojusi nusikaltimo padarymÄ . Kaip minėta anksčiau, A. V. padaryta veika yra ypač pavojinga, Å¡iurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, jam nustatytas neblaivumas virÅ¡ijo BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ minimaliÄ neblaivumo ribÄ , sėdo prie vairo be jokios protingos ir svarbios priežasties.

Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti ir dar vienÄ baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ . Bylos duomenimis, automobilis Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (3 760 Eur be PVM, 4 550 Eur su PVM vertės (b. l. 21)) nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam (b. l. 22), todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti A. V. ir dar vienÄ baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ . Teismo nuomone, transporto priemonės konfiskavimas, atsižvelgiant į sÄ lyginai nedidelę transporto priemonės vertę, yra proporcinga priemonė tokio pobÅ«džio nusikaltimui ir atitinka teismų formuojamÄ praktikÄ .

DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenÄ , yra pagrindas palikti saugoti prie bylos medžiagos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. V. (A. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 60 BBND (MGL), t. y. 3 000 eurų (60 x 50 eurų) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. 23.10 val. iki 2021 m. rugsėjo 13 d. 16.14 val. (1 parÄ ), vienÄ kardomojo kalinimo dienÄ prilyginant 2 MGL baudai, ir skirti galutinę 58 BBND (MGL) (2 900 Eur) baudÄ . Taikant BK 68 straipsnį, skirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti A. V. du metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

Skirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ ir nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti jam priklausantį automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti A. V. priklausantį automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). CD laikmenÄ palikti saugoti prie bylos medžiagos. Bauda turi bÅ«ti sumokėta per dvejų mėnesių laikotarpį po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant jÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ (pasirinktinai:

Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB „Luminor Bank“; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB „Luminor Bank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB „Medicinos bankas“ ir kt.), nurodant įmokos kodÄ 6801, mokėjimo paskirtis – „bauda 1-628-1130/2022“. Sumokėjęs baudÄ nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raÅ¡tinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai.

Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtÄ baudÄ , teismas nuteistojo sutikimu Å¡iÄ bausmę gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti, teismas gali pakeisti baudÄ areÅ¡tu. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mus. Teisėjas Erlandas Stanislovaitis