Legislator Case Law & Legislation
3edfbcd4-7238-446c-9f4d-accbd5fe1394 AI generated

3edfbcd4-7238-446c-9f4d-accbd5fe1394 · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number 3edfbcd4-7238-446c-9f4d-accbd5fe1394
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-1108-406/11Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00498-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 8.1.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 7 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui T. U., atsakovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Nerijui Čepkauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundÄ atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

3edfbcd4-7238-446c-9f4d-accbd5fe1394 · Kauno apygardos administracinis teismas: Atsakovo nuomone, bÅ«tent Å¡i įstatymo sÄ lyga neįvykdyta, kadangi pareiÅ¡kėjas neturi realių galimybių atsiskaityti per praÅ¡omÄ laikotarpį.  Atsakovas 2011 m. birželio 15 d. priėmė ginčijamÄ sprendimÄ Nr. N2-455, kuriuo nusprendė neiÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos (b.l. 15). Å is sprendimas buvo priimtas remiantis 2011 m. birželio 13 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų iÅ¡ieÅ¡kojimo skyriaus iÅ¡vada Nr. N2-448 (b.l. 51-53), kuri iÅ¡ esmės yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-1108-406/11Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00498-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 8.1.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 7 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui T. U., atsakovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Nerijui Čepkauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundÄ atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡o teismo panaikinti 2011 m. birželio 15 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos virÅ¡ininko sprendimÄ Nr. N2-455, įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti praÅ¡ymÄ â€žDėl mokestinės paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo“ ir pasiraÅ¡yti mokestinės paskolos sutartį. PareiÅ¡kėjo atstovas mano, kad ginčijamas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo reikalavimus.

Nurodo, kad bendrovės atžvilgiu nuo 2011 m. sausio 7 d. iki 2011 m. vasario 3 d. buvo atliktas mokestinis patikrinimas ir suraÅ¡ytas patikrinimo aktas Nr. AU16-4. Bendrovė pateikė mokesčių administratoriui pastabas dėl patikrinimo akto ir, siekdama iÅ¡vengti mokestinio ginčo, pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl patikrinimo metu papildomai priskaičiuotų mokesčių sumų. Toks susitarimas, kuriuo bendrovė įsipareigojo sumokėti 29881 Lt pridėtinės vertės mokesčio 675 Lt PVM delspinigių ir 2988 Lt PVM baudÄ , 2011 m. balandžio 1 d. buvo pasiraÅ¡ytas.

Tuo pagrindu atsakovas priėmė sprendimÄ , kuriuo buvo patvirtinta susitarta sumokėti 33554 Lt suma. Ä®vertinę, kad nedelsiant sumokėjus Å¡iÄ sumÄ bendrovės finansinė padėtis taptų itin bloga, vadovaudamiesi Mokesčių administravimo įstatymo 88 str. nuostatomis, 2011 m. balandžio 15 d. kreipėsi į Kauno AVMI su praÅ¡ymu dėl mokestinės paskolos pasiraÅ¡ymo. Šio praÅ¡ymo nagrinėjimo metu atsakovas pareikalavo papildomų dokumentų, kurie buvo pateikti. Kauno AVMI akivaizdžiai ignoravo bendrovės pateiktus dokumentus, neatsižvelgė į pateiktÄ ilgalaikį verslo planÄ , vengė bendradarbiauti dėl iÅ¡kilusių klausimų ir 2011 m. birželio 15 d. priėmė ginčijamÄ sprendimÄ Nr. N2-455, kuriuo nusprendė neiÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad atsakovo argumentai, kuriais rėmėsi priimdamas sprendimÄ , nelogiÅ¡ki ir nesuprantami. 2011 m. birželio 13 d. iÅ¡vadoje Nr. N2-448, kuri su ginčijamu sprendimu pateikta nebuvo, nurodyta, jog bendrovė lėšas skyrė ne mokesčių sumokėjimui, bet įsigijo du vilkikus, elgėsi nesÄ Å¾iningai, taip pat kad bendrovės veikla kelia abejones savo skaidrumu ir tęstinumu, kad bendrovė nepasiÅ«lė įkeitimui turto. Pažymi, kad už minimus iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytus vilkikus, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, bendrovė pinigų nesumokėjo, pasiraÅ¡ydama dviÅ¡alį tarpusavio įsiskolinimų užskaitymų aktÄ .

Be to, vilkikus įsigijo siekdami plėsti bendrovės veiklÄ , uždirbti pelno, sukurti naujas darbo vietas. Kadangi vienas iÅ¡ bendrovei priklausančių vilkikų, kurio vertė dvigubai didesnė už mokestinės nepriemokos sumÄ , atsakovo sprendimu yra areÅ¡tuotas, tai jie suprato, jog atsakovo reikalavimas dėl turto įkeitimo jau yra įvykdytas. PraÅ¡o skundÄ tenkinti. 2 Atsakovo Kauno apskrities VMI atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad Kauno apskrities VMI 2011 m. balandžio 15 d. gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡ymÄ dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas buvo svarstytas Kauno apskrities VMI darbo grupės mokesčių mokėtojų praÅ¡ymams dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo/iÅ¡dėstymo nagrinėti, kuriame nutarta praÅ¡ymo netenkinti. Nustatyta, kad bendrovė, žinodama apie patikrinimo metu priskaičiuotas sumas, lėšas skyrė ne mokesčių sumokėjimui, bet įsigijo du vilkikus. Be to, bendrovė nepasiÅ«lė turto įkeitimui, krovinių pervežimus vykdo pagal vienkartinius krovinio užsakymus, kas neleidžia manyti apie įmonės vystimosi planų įgyvendinimÄ .

Neteisėtai atskaitydama 49351 Lt pirkimo PVM, elgėsi nesÄ Å¾iningai, bendrovės veikla kelia abejones dėl jos skaidrumo bei tęstinumo, galimas jos bankrotas, todėl yra rizikinga prisiimti bendrovės įsipareigojimus 4 metų laikotarpiui, kuris aiÅ¡kiai per ilgas. Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjas nepagrindė realių galimybių atsiskaityti su valstybės biudžetu per praÅ¡omÄ suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį, todėl skundas nepagrįstas ir atmestinas.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilęs dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo iÅ¡dėstymo.

Mokestinės nepriemokos sumokėjimo iÅ¡dėstymas – tai mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemokÄ sudarančios sumos sumokėjimo iÅ¡dėstymas, kai mokestinė nepriemoka sumokama dalimis pagal mokestinės paskolos sutartyje nurodytÄ grafikÄ .Mokestinės nepriemokos sumokėjimo bei atidėjimo iÅ¡dėstymÄ reglamentuoja ir teisinius pagrindus nustato Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 88 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimÄ ar jį iÅ¡dėstyti gali bÅ«ti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant jÄ sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė bÅ«klė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau Å¡ios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar iÅ¡dėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę bÅ«klę ir sumokėti mokestinę nepriemokÄ vėliau.

Minėto straipsnio 3 dalis numato ir kitÄ bÅ«tinÄ jÄ sÄ lygÄ - sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminÄ ar jį iÅ¡dėstyti gali bÅ«ti priimtas tuomet, jeigu mokesčių mokėtojas kartu su praÅ¡ymu pateikia dokumentus, pagrindžiančius, kad turi realių galimybių atsiskaityti per praÅ¡omÄ suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį. Minėtos įstatymo nuostatos yra detalizuotos Finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. 268 (2004 m. gegužės 13 d.

įsakymo Nr.1K-182 redakcija), kuriuo patvirtintos Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba iÅ¡dėstymo taisyklės 6, 14 punktuose (toliau – Taisyklės). Taigi nurodyti teisės aktai leidžia mokestinės nepriemokos sumokėjimo iÅ¡dėstymÄ tik esant tam tikroms sÄ lygoms, kurių buvimÄ dokumentais turi pagrįsti pareiÅ¡kėjas. Ä®statymų leidėjas, sukurdamas teisės normÄ dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba iÅ¡dėstymo ir nustatydamas atitinkamas sÄ lygas, siekė sudaryti palankesnes sÄ lygas mokesčių mokėtojams atitinkamomis aplinkybėmis įvykdyti savo prievoles valstybei.

Todėl, jeigu mokesčių administratorius, taikydamas MAÄ® 88 str. neleidžia mokesčių mokėtojui pasinaudoti jam įstatymo suteikta teise iÅ¡dėstyti prievolės įvykdymÄ , kartu sudarydamas prielaidas, jog Å¡ia teise mokesčių mokėtojas ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių negalės pasinaudoti ar tinkamai jÄ realizuoti, pažeidžiamos Å¡ios teisės normos tikslai ir paskirtis. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi įvairių finansinių įsipareigojimų, todėl Å¡iuo aspektu, teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kurios yra pagrįstos pateiktais dokumentais, patvirtina sunkiÄ jo finansinę bÅ«klę ir galėtų bÅ«ti tinkamu teisiniu pagrindu, sprendžiant mokestinės nepriemokos iÅ¡dėstymo klausimÄ .

Å ios sÄ lygos egzistavimÄ iÅ¡ dalies pripažįsta ir atsakovas. Tačiau, kaip jau minėta, iÅ¡ aukščiau nurodytų teisės normų (Ä®statymo 88 str. 3 d. ir Taisyklių 14 p.) nuostatų matyti, kad vien tik aplinkybė, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemokÄ mokesčių mokėtojo finansinės padėtis gali tapti kritine bei sukelti didelius sunkumus, nėra absoliutus teisinis pagrindas iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ . Taisyklių 14 p. nustatyta, kad mokesčių mokėtojas prie praÅ¡ymo turi pridėti dokumentus (atsižvelgiant į konkretaus mokesčių mokėtojo veiklos apimtis ir pobÅ«dį, praÅ¡omos atidėti mokestinės nepriemokos dydį – raÅ¡ytinius laisvos formos paaiÅ¡kinimus ar mokesčių mokėtojo įsipareigojimus sumokėti mokestinę nepriemokÄ ateityje, sutartis, ketinimo protokolus, verslo planÄ ir (arba) kita), kuriais įrodoma, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu jo mokestinės nepriemokos 3 sumokėjimas bÅ«tų atidėtas arba iÅ¡dėstytas.

Atsakovo nuomone, bÅ«tent Å¡i įstatymo sÄ lyga neįvykdyta, kadangi pareiÅ¡kėjas neturi realių galimybių atsiskaityti per praÅ¡omÄ laikotarpį.  Atsakovas 2011 m. birželio 15 d. priėmė ginčijamÄ sprendimÄ Nr. N2-455, kuriuo nusprendė neiÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos (b.l. 15). Å is sprendimas buvo priimtas remiantis 2011 m. birželio 13 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų iÅ¡ieÅ¡kojimo skyriaus iÅ¡vada Nr. N2-448 (b.l. 51-53), kuri iÅ¡ esmės yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis.

Å ioje iÅ¡vadoje siÅ«loma neiÅ¡dėstyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu papildomai apskaičiuoto pridėtinės vertės mokesčio, delspinigių ir baudos, kadangi bendrovė nepasiÅ«lė įkeitimui turto, lėšas skyrė ne mokesčių sumokėjimui, bet įsigijo du vilkikus, elgėsi nesÄ Å¾iningai, taip pat kad bendrovės veikla, dėl to, kad ji neteisėtai atskaitė 49351 Lt pirkimo PVM, kelia abejones savo skaidrumu ir tęstinumu, todėl rizikinga prisiimti bendrovės įsipareigojimus 4 metų laikotarpiui.

Be to, iÅ¡vadoje pažymėta, kad pervežimai vykdomi tik pagal vienkartinius užsakymus, ilgalaikių sutarčių nesudaryta, taip padarant iÅ¡vadÄ , jog įmonės vystymosi planai nebus įgyvendinti. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad praÅ¡omas iÅ¡dėstymo laikotarpis per ilgas, taip pat kad bendrovei gali bÅ«ti keliama bankroto byla. Sprendžiant atsakovo priimto sprendimo teisėtumo klausimÄ , analizuotina, ar Å¡ie atsakovo argumentai pagrįsti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas gauna pajamas iÅ¡ krovinių vežimo veiklos.

Atsakovas viena iÅ¡ pagrindinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ netenkinimo priežasčių nurodo tai, kad įmonė, žinodama, jog patikrinimo metu yra priskaičiuota sumokėti į biudžetÄ 33,5 tÅ«kst. Lt, lėšas skyrė ne mokesčių sumokėjimui, bet įsigijo 2 vilkikus. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , Å¡ia aplinkybe rėmėsi jos tinkamai neiÅ¡analizavęs bei nenustatęs transporto priemonių įsigijimo aplinkybių.

Nors bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tiesų įsigijo nuosavybėn dvi transporto priemones – vilkikus Iveco Magirus ir Iveco Stralis, tačiau piniginės lėšos už Å¡iuos vilkikus sumokėtos nebuvo, pasiraÅ¡ant su pardavėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo bei likučių suderinimo aktÄ Nr. 11/05/13/02 (b.l. 19). Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo sandoriu pareiÅ¡kėjas, neignoravo valstybės interesų, pareigos sumokėti mokesčius, transporto priemones įsigijo ne savo asmeninių poreikių tenkinimui, bet siekdamas plėtoti įmonės veiklÄ , uždirbti pajamas, sukurti naujas darbo vietas.

Tokia pareiÅ¡kėjo veikla negali bÅ«ti vertinama piktnaudžiavimu, nesÄ Å¾iningu elgesiu.Atsakovas taip pat teigia, kad priimti bendrovės įsipareigojimus 4 metų laikotarpiui yra rizikinga, tačiau Å¡io teiginio objektyviai nepagrindžia. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ 2011 m. vasario 19 d. turto areÅ¡to akto Nr. 14-28-3736 (b.l.

31) matyti, kad Kauno apskrities VMI areÅ¡tavo bendrovei nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ vilkikÄ IVECO ir puspriekabę ZCHMITZ, kurių vertė 61286.00Lt, taigi areÅ¡to mastas yra dvigubai didesnis už mokestinės nepriemokos dydį. Tokiu atveju, jeigu UAB “(duomenys neskelbtini)” nevykdytų ar netinkamai vykdytų pareigÄ mokėti mokestinę nepriemokÄ , baudÄ ir delspinigius, Å¡ias įmokas bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ areÅ¡tuoto turto. Be to, atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad viena iÅ¡ atsisakymo iÅ¡dėstyti mokestinę nepriemokÄ priežasčių buvo bendrovės nepasiÅ«lymas įkeitimui turto, taip nesukuriant vėlesnio mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo garantijos.

Mokesčių administravimo 88 str. 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas yra atidedamas ar iÅ¡dėstomas, mokesčių mokėtojo gali bÅ«ti pareikalauta Civilinio kodekso nustatyta tvarka užtikrinti mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ Ä¯keitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, pasinaudodama tokia įstatymo suteikta teise, 2011 m. balandžio 28 d. raÅ¡tu Nr. (15.3-14)-K-6273 (b.l.

37) praÅ¡ydama pateikti papildomus dokumentus, nurodė pareiÅ¡kėjui pateikti ir pasiÅ«lymÄ apie ketinamÄ Ä¯keisti turtÄ MPS vykdymo užtikrinimui. Tačiau pabrėžtina, kad minėtas pareikalavimas buvo suformuluotas nekonkrečiai, neaiÅ¡kiai ir abstrakčiai. PareiÅ¡kėjas tokį reikalavimÄ suprato kaip jau įvykusį faktÄ pagal 2011 m. vasario 19 d. turto areÅ¡to aktÄ ir tai nurodė mokesčių administratoriui pateiktame verslo plane (b.l. 45). Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad jis neprieÅ¡tarauja ir sutinka dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo vienu iÅ¡ įstatyme numatytų bÅ«dų.

Nustačius tokias aplinkybes, nėra pagrindo pagrįstai pripažinti, kad valstybė rizikuotų patirti žalÄ , nes lėšas bet kokiu atveju galėtų bÅ«ti atgautos iÅ¡ mokesčių mokėtojui priklausančio turto. Taigi teismas sprendžia, jog esant tokioms aplinkybėms atsakovas nepagrįstai Å¡iÄ aplinkybę vertino viena iÅ¡ priežasčių, sÄ lygojusių neigiamÄ , pareiÅ¡kėjo atžvilgiu priimtÄ Â sprendimÄ . 4 Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad valstybei, kaip finansiÅ¡kai stipresniam mokestinių teisinių santykių subjektui, mokestinės nepriemokos iÅ¡dėstymas nėra itin reikÅ¡mingas ir ilgas, galintis iÅ¡ esmės pažeisti valstybės turtinius interesus.

PrieÅ¡ingai pati valstybė yra suinteresuota kas mėnesį realiai ir laiku gauti mokestinę nepriemokÄ padengiančias iÅ¡mokas per Å¡iek tiek ilgesnį laiko tarpÄ , nei negauti įmokų laiku ir vėliau imtis neigiamų veiksmų dėl įkeisto skolininko turto realizavimo ir pan. Be to, už suteiktÄ mokestinę paskolÄ mokamos nustatyto dydžio palÅ«kanos, nustatytais atvejais – padidintos palÅ«kanos, palÅ«kanų delspinigiai MAÄ® 88 str. 5 d.). MAÄ® 88 str. 6 dalyje nustatyta, kad jeigu mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sÄ lygų, ji nutraukiama.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nors bendrovė patiria finansinius sunkumus, tačiau finansiniai rodikliai nėra blogi, prognozuojami veiklos rezultatai teigiami. Teigti, kad įmonė nemoki, nėra objektyvaus pagrindo. Įmonėje dirba samdomi darbuotojai, įsiskolinimų valstybės biudžetui neturi, nėra skolinga nei VMĮ, nei VSDFV, nei lizingo bendrovėms, antstoliai išieškojimo iš bendrovės turto nevykdo, įmonė turi kilnojamojo turto. Iš Valstybinės įmonės “Regitra” Kauno filialo pažymos matyti, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” vardu yra įregistruota vienuolika transporto priemonių, kurios naudojamos ūkinei veiklai.

Pažymėtina ir tai, kad įmonė jauna, savo veiklÄ pradėjusi tik 2009 metais, o patikrinimo metu papildomai priskaičiuotus mokesčius pripažino ir geranoriÅ¡kai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi. Pažymėtina ir tai, kad mokestinio patikrinimo metu nustatytas pažeidimo faktas nėra piktybiÅ¡kas ir akivaizdus, nes pats mokesčių administratorius neturėjo pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti ir tai nurodė susitarime dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio (b.l. 24-26).Atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytas mokestinės nepriemokos iÅ¡dėstymo laikotarpis buvo nurodytas per ilgas, kas taip pat įtakojo bÅ«tent tokio sprendimo priėmimÄ .

Å iuo aspektu pažymėtina, kad praÅ¡yme iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ , mokesčių mokėtojas privalo nurodyti laikotarpį, kuriam praÅ¡oma atidėti arba iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminÄ ( Taisyklių 13.4 punktas), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad mokesčių administratorius neturi teisės nuspręsti kitaip. Vadovaujantis Taisyklių 22 punktu, iÅ¡nagrinėjęs mokesčių mokėtojo praÅ¡ymÄ , įvertinęs su praÅ¡ymu pateiktÄ bei surinktÄ papildomÄ informacijÄ , vietos mokesčių administratorius gali priimti sprendimÄ iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ ir trumpesniam, negu praÅ¡o mokesčių mokėtojas, laikotarpiui Taigi darytina iÅ¡vada, kad mokesčio mokėtojo praÅ¡yme nurodytas iÅ¡dėstymo laikotarpis nėra kliÅ«tis mokesčių administratoriaus sprendimu jį sutrumpinti.

Pažymėtina, kad šiuos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato termino ir nenumato kuriam laikotarpiui galėtų būti išdėstytas mokestinės nepriemokos sumokėjimas. Šiuo atveju akivaizdu tik tai, kad nepažeidžiant visuotinio privalomumo mokėti mokesčius, laikantis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, mokesčių mokėtojų lygybės principo, nustatyta mokestinės nepriemokos išdėstymo trukmė, įvertinus tiek pareiškėjo, tiek ir valstybės interesus, turėtų būti kiek galima trumpesnė.

Todėl atsakovas, manydamas, kad mokestinės nepriemokos išdėstymo laikotarpis per ilgas, turėjo teisę jį trumpinti ir tokia aplinkybė negalėjo būti pagrindu aplamai netenkinti pareiškėjo prašymo.Dėl atsakovo teismo posėdžio metu išsakytos pozicijos, kad pareiškėjui gali būti iškelta bankroto byla, teismas pažymi, kad tokios aplinkybės jokiais objektyviais duomenimis atsakovas nei išvadoje, nei ginčijamame sprendime nepagrindė, todėl tai vertintina tik kaip atsakovo prielaidos, spėliojimai.

Atsakovas taip pat mano, kad vykdant krovinių pervežimus pagal vienkartinius užsakymus, nepateikus ilgalaikių sutarčių, nėra pagrindo manyti, jog įmonė gali įgyvendinti savo vystimosi planus. Å iuo aspektu teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo vykdomas krovinių vežimas ne pagal ilgalaikes sutartis, bet pagal vienkartinius užsakymus negali savaime nulemti iÅ¡vados apie įmonės neperspektyvumÄ . Atsakovas savo sprendimÄ neiÅ¡dėstyti patikrinimo metu papildomai apskaičiuoto mokesčio grindžia ir tuo, kad bendrovė, elgdamasi nesÄ Å¾iningai, siekdama mokestinės naudos, neteisėtai atskaitė 49351 Lt pirkimo PVM.

Tai, jo nuomone, verčia abejoti bendrovės veiklos skaidrumu ir tęstinumu. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia aplinkybė dėl įmonės nesÄ Å¾iningumo jau buvo nurodyta patikrinimo akte, konstatuojant neteisėtÄ Â pirkimo   PVM atskaitÄ , todėl sprendžiant mokestinės 5 nepriemokos iÅ¡dėstymo klausimÄ , neturint bei nesant jokių kitų duomenų apie įmonės neskaidriÄ veiklÄ , pakartotinai remtis Å¡ia aplinkybe nebebuvo pagrindo. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje mokesčių administratorius yra pripažįstamas vieÅ¡ojo administravimo subjektu, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais vieÅ¡osios teisės principais.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo virÅ¡enybės principas reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialÅ«s vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡ki ir objektyvÅ«s“ (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p.). Atitinkamai VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad „individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos“. Pastebėtina ir tai, kad MAÄ® 32 straipsnis, nustatydamas mokesčio administratoriaus pareigas, įsakmiai reikalauja, kad pastarasis (jo pareigÅ«nas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, nepažeistų mokesčių mokėtojo teisių, tiksliai laikytųsi mokesčių teisės aktų, naudotųsi savo teisėmis tik tiek, kiek tai susiję su jam pavestomis funkcijomis, atlikdamas savo funkcijas, stengtųsi kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklÄ , vykdytų kitas Å¡iame ir kituose įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytas pareigas ir vykdytų kitas Å¡iame straipsnyje nustatytas pareigas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡ias MAÄ® nuostatas, yra konstatavęs, kad mokesčių administratoriaus veikla privalo griežtai atitikti įstatymų reikalavimus, bÅ«ti pagrįsta teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, tiesiogiai susieta su įstatymų pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimu. Tik tokia mokesčio administratoriaus veikla laikytina teisėta (2007 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A4-127/2007; taip pat žr. 2005 m. birželio 8 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A4-685/2005).

Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl ginčijamo akto teisėtumo, teismas įvertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatuoja, kad nustatyti trÅ«kumai dėl mokesčių administratoriaus padarytų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių netinkamo faktinio ir teisinio vertinimo, konstatuojant, jog įmonė neturi realių galimybių atsiskaityti per praÅ¡omÄ suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį, yra esminiai, sukliudę Kauno AVMI priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , apribojant pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės mokestiniuose teisiniuose santykiuose.

Todėl skundžiamas atsakovo administracinis aktas, kuriuo atsisakyta iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ , naikintinas, įpareigojant atsakovÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl mokestinės nepriemokos iÅ¡dėstymo. PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas įpareigoti Kauno AVMI iÅ¡nagrinėti 2011 m. balandžio 15 d. praÅ¡ymÄ â€žDėl mokestinės paskolos pasiraÅ¡ymo“, taip pat praÅ¡o įpareigoti pasiraÅ¡yti mokestinės paskolos sutartį bÅ«tent pagal jau pateiktÄ praÅ¡ymÄ .

Å i praÅ¡ymo dalis netenkintina, nes mokesčių administratorius, tik visapusiÅ¡kai pakartotinai iÅ¡nagrinėjęs visas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurių objektyviai, tinkamai bei iÅ¡samiai neįvertino priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , esant reikalui pareikalavęs bei gavęs MAÄ® 88 str. 4 d. nustatytas garantijas, turės teisę nuspręsti ne tik dėl paties praÅ¡ymo tenkinimo, bet ir dėl vienos iÅ¡ mokestinės paskolos sutarties sÄ lygų - mokestinės nepriemokos sumokėjimo laikotarpio. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti 2011 m. birželio 15 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimÄ Nr. N2-455 neiÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo.Ä®pareigoti Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekcijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti 2011 m. balandžio 15 d. praÅ¡ymÄ â€žDėl mokestinės paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo“.KitÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                              Gintaras Čekanauskas                                                                                                                              Â