3edf71fd-d4b4-4cab-8eac-8482ce3779fa · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja A Baudžiamoji byla Nr. 1A-69-898/2018 (S)Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13879-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.6.1.; 2.3.2.2.13.; 2.4.6.4.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R EN D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,sekretoriaujant Dovilei Žilionytei, S. P., dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei, nuteistajam J.

S. (J. S.), jo gynėjui advokatui Dariui Katauskui, nukentėjusiajam A. S., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Paskirtos bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos žinios.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio nuostatomis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio (376,60 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .Kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ J. S. priteista 88,47 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ J.

S. jam priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėJ. S. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. kovo 18 d., apie 11.00 val., prie parko Vilniuje, Ąžuolyno g. 3, tyčia be priežasties dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sudavė vienÄ kartÄ deÅ¡ine ranka nukentėjusiajam A. S. į kairės pusės veido sritį, pastarajam nukritus ant žemės kairiuoju Å¡onu, spyrė vienÄ smÅ«gį į galvos sritį, o nukentėjusiajam A.

S. bandant atsistoti ir persisukus ant deÅ¡iniojo Å¡ono ir deÅ¡ine ranka pasirėmus į žemę, spyrė ne daugiau dviejų kartų į kairės pusės Å¡onÄ , padarydamas nukentėjusiajam A. S. kairės plaÅ¡takos V-to pirÅ¡to pamatinio (artimojo) pirÅ¡takaulio persÄ narinį lūžį, kairės akies vokų ir srities aplink juos poodinę kraujosruvÄ su muÅ¡tine žaizda kairio antakio srityje bei kairės akies obuolio junginės kraujosruvÄ , deÅ¡inės akies apatinio voko, abiejų blauzdų, kairio kelio poodines kraujosruvas, virÅ¡utinio 3-io danties iÅ¡ kairės vainiko nuskėlimÄ , kairio delno nykščio pakilos srities odos nubrozdinimus, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Tokie J. S. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymaiApeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nuteistasis padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nuteistasis nesutinka, kad jo ir liudytojos R. S. duotų parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti objektyvÅ«s parodymai.

Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, neva esant tokia situacijai, kai nuteistojo versijÄ patvirtina jo pažįstama R. S., o nukentėjusiojo versijÄ â€“ jo sÅ«nus, esminę reikÅ¡mę vertinant Å¡ių asmenų parodymus turi jų (ne)atitikimas byloje surinktiems objektyviems įrodymams. 2.2. Skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vada, neva pats nuteistasis pripažino, kad nukentėjusysis po to, kai Å¡iam nepavyko susitarti dėl suplėšytos striukės su bendradarbiu, pradėjo reikalauti nuteistojo susimokėti už suplėšytÄ striukę, dėl to nuteistasis supyko ir tai buvo jo motyvas smogti nukentėjusiajam.

Ä®vykio dienÄ J. S. neinicijavo jo ir nukentėjusiojo susitikimo, iÅ¡ nukentėjusiojo ne tik nieko nereikalavo, bet ir stengėsi jam padėti surasti sÅ«naus striukę suplėšiusius asmenis, todėl jokio motyvo suduoti smÅ«gius neturėjo. Susitikimo iniciatorius ir pinigų reikalautojas buvo nukentėjusysis, bÅ«tent J. S. atsisakymas pagal nukentėjusiojo reikalavimÄ apmokėti už suplėšytÄ striukę ir buvo nukentėjusiojo motyvas smogti J. S. į veidÄ . Teismas taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad nukentėjusysis buvo iÅ¡gėręs. Alkoholį nukentėjusysis gausiai vartojo iÅ¡vakarėse per nuteistojo gimtadienį, ryte atvykęs pas J.

S. į namus, susitikęs su J. S. bendradarbiais, nukentėjusysis dar gėrė degtinę. Kad jis buvo apgirtęs, patvirtino ir liudytoja R. S.. Teismas taip pat nekreipė dėmesio į tai, kad nukentėjusysis yra gerokai stambesnis ir aukštesnis už J. S., todėl J. S. niekada nesiryžtų jam suduoti pirmas. 2.3. Anot apelianto, teismas nepagrįstai vadovavosi tik nukentėjusiojo ir jo sūnaus nurodytomis aplinkybėmis. Teismas nepagrįstai atmetė objektyvios įvykio liudytojos R. S. nuoseklius ikiteisminiame tyrime ir teisme duotus parodymus.

Å i liudytoja paaiÅ¡kino, kad po pokalbio su J. S. bendradarbiais nukentėjusysis buvo labai piktas, norėjo važiuoti į parkÄ pakalbėti ir iÅ¡gerti dar alaus, t.y. bÅ«tent nukentėjusysis ir vėl buvo iniciatorius važiuoti. Liudytoja nurodė, kad iÅ¡lipus iÅ¡ automobilių nukentėjusysis iÅ¡ pradžių kalbėjo su J. S., paskui pradėjo rėkti – kas jam sumokės už striukę, J. S. pasakė, kad nemokės. Liudytojos teigimu, nukentėjusysis pirmas trenkė J. S., iÅ¡ nosies pasipylė kraujas, tuomet J.

S. trenkė atgal į petį ar į galvÄ . Kiekvienas sudavė po keletÄ smÅ«gių. Tuomet nukentėjusiojo sÅ«nus nubėgo prie automobilio ir iÅ¡traukė iÅ¡ bagažinės beisbolo lazdÄ , pradėjo muÅ¡ti J. S. lazda iÅ¡ nugaros, nukentėjusysis mušė iÅ¡ priekio. Teismas nepagrįstai atmetė ir R. S. parodymus apie tai, kad nukentėjusysis bėgdamas į automobilį nugriuvo. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir nukentėjusiojo patirti kairės pusės sužalojimai – kairio kelio, kairio nykščio, kairės plaÅ¡takos, kuriuos jis patyrė bÅ«tent krisdamas.

Reikia įvertinti ir tai, kad tuo metu buvo Å¡lapdriba, nukentėjusysis buvo iÅ¡gėręs, kas galėjo įtakoti jo griuvimÄ . 2.4. Skunde pažymima, kad nukentėjusiojo sÅ«naus negalima vertinti kaip objektyvaus liudytojo dėl giminystės ryÅ¡io, taip pat dėl to, kad jis pats buvo Å¡ių muÅ¡tynių dalyvis, ne vienÄ kartÄ beisbolo lazda smogęs nuteistajam iÅ¡ nugaros. Nuteistojo atžvilgiu patirtus sužalojimus patvirtinta liudytojos R. S. ir gynėjo pateiktos nuotraukos. Teismas neįvertino aplinkybės, kad prasidėjus muÅ¡tynėms kviestis policijos ėmė ne nukentėjusiojo sÅ«nus, neva matydamas, kaip jis nurodo, nuteistojo spardomÄ ant žemės parkritusį tėvÄ , o liudytoja R.

S.. Å i aplinkybė patvirtina, kad nukentėjusysis, bÅ«damas fiziÅ¡kai stipresnis ir didesnis už nuteistÄ jį, kartu su sÅ«numi, ginkluotu beisbolo lazda, turėjo aiÅ¡kų pranaÅ¡umÄ Å¡ioje situacijoje ir jiems nebuvo reikalo pergyventi dėl savo saugumo.Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimaiApeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

Pirmosios instancijos teismas nuosekliai aptarė byloje pateiktas įvykių versijas – tiek versijÄ , pateiktÄ nukentėjusiojo A. S. ir jo sÅ«naus liudytojo E. S., tiek versijÄ , pateiktÄ nuteistojo J. S. bei įvykį mačiusios liudytojos R. S. (skundžiamo nuosprendžio 7 puslapio 3 pastraipa). Ä®vertinęs teisme apklaustų asmenų parodymų turinį, specialisto iÅ¡vadas dėl nukentėjusiojo A. S. sužalojimų pobÅ«džio, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog J. S. nurodytų aplinkybių, prieÅ¡ingai nei nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, nepatvirtina jokie byloje surinkti objektyvÅ«s parodymai.

Teismas taip pat pažymėjo, kad nors nukentėjusiojo bei jo sÅ«naus nurodytos aplinkybės taip pat iÅ¡ dalies prieÅ¡tarauja bylos medžiagai, Å¡is prieÅ¡taravimas nelaikytinas esminiu ir netrukto teisingai iÅ¡nagrinėti bylos. BÅ«tent iÅ¡vada dėl nustatytų prieÅ¡taravimų vertinimo teisėjų kolegijos manymu yra nepagrįsta ir sukliudė teismui priimti teisingÄ nuosprendį.Visų pirma, J. S. ir A. S. parodymai dėl aplinkybės, kaip jie atsirado įvykio vietoje, skiriasi. J. S. viso proceso metu teigė, kad į įvykio vietÄ asmenys važiavo A.

S. iniciatyva – nes jis norėjo pasikalbėti, susitikimo vietÄ (Ąžuolyno g. 3), buvo susitarę iÅ¡ anksto. Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtino liudytoja R. S., ji viso proceso metu nuosekliai teigė, kad pasikalbėti į parkÄ pasiÅ«lė važiuoti bÅ«tent A. S.. Nukentėjusiojo A. S. parodymai dėl vykimo į miÅ¡kelį, esantį Ąžuolyno g. 3, nebuvo nuoseklÅ«s. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (2017 m. kovo 23 d.) A. S. nurodė, jog grįžus prie J. S. buto, jis (A. S.) su sÅ«numi E. S. persėdo į savo automobilį, J.

S. su drauge iÅ¡vyko draugės vairuotu automobiliu, jie važiavo paskui J. S. draugės automobilį; nukentėjusysis pamatė, kad J. S. užsuko prie SEB arenos parko, jie (nukentėjusysis ir jo sÅ«nus) pasuko paskui (1 t., 8 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas antrÄ kartÄ (2017 m. liepos 7 d.) A. S. nurodė kitokias aplinkybes – paaiÅ¡kino, kad važiuojant su sÅ«numi užsinorėjo į tualetÄ , paprašė sustoti, sustojus įvykio vietoje pamatė, kad apie 40 metrų atstumu stovi J. S. pažįstamos automobilis (1 t., 10, 11 b. l.).

Å ias antrojoje apklausoje nurodytas aplinkybes A. S. patvirtino apklausiamas pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. Liudytojas E. S. viso proceso metu teigė įvykio vietoje stojęs todėl, kad jo tėvas norėjo į tualetÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu versija, jog nuoÅ¡aliame keliuke, kuris sunkiai matomas nuo gatvės, asmenys susitiko atsitiktinai (J. S. namai nuo miÅ¡kelio yra daugiau nei 15 kilometrų atstumu), yra nelogiÅ¡ka. Kaip matyti iÅ¡ nuoseklių nuteistojo J. S. ir liudytojos R.

S. parodymų, į miÅ¡kelį asmenys važiavo A. S. iniciatyva, pasikalbėti. Atsižvelgiant į tai, kad įvykio dienÄ A. S. pakankamai intensyviai aiÅ¡kinosi aplinkybes dėl sÅ«naus E. S. striukės suplėšimo per J. S. gimtadienį (dienÄ prieÅ¡ įvykį), teismo vertinimu į įvykio vietÄ (miÅ¡kelį, esantį adresu Ąžuolyno g.

3) asmenys vyko pasikalbėti, o ne susitiko atsitiktinai, kaip teigė nukentėjusysis ir jo sÅ«nus. Antroji aplinkybė, dėl kurios nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymai iÅ¡siskyrė, yra pirmojo smÅ«gio sudavimas – J. S. viso proceso metu tvirtino, kad pirmÄ smÅ«gį jam sudavė A. S., liudytoja R. S. taip pat nurodė, kad dėl Å¡io smÅ«gio J. S. iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas; tuo tarpu nukentėjusysis A. S. nuo pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kino, jog pirmasis smÅ«gį jam sudavė J.

S.. Nustatydamas asmenį, sudavusį pirmÄ jį smÅ«gį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi nukentėjusiojo ir jo sÅ«naus nurodytomis aplinkybėmis. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik subjektyviais laikytini jo sÅ«naus parodymai, tačiau ir objektyvÅ«s įrodymai – specialisto iÅ¡vados, be to, tolesni J. S. ir nukentėjusiojo veiksmai. Nukentėjusysis iÅ¡ karto po įvykio nuvažiavo į ligoninę, kur jam buvo nustatyti kÅ«no sužalojimai ir suteikta medicininė pagalba, kitÄ dienÄ telefonu pranešė policijai apie tai, kad buvo sumuÅ¡tas pažįstamo asmens, dar kitÄ dienÄ pateikė policijai skundÄ .

Nuteistasis J. S. dėl, jo teigimu, patirtų sužalojimų niekur nesikreipė. Skunde pažymima, kad teismas nepagrįstai atmetė liudytojos R. S. parodymus, kuomet ji nurodė mačiusi, jog pirmÄ jį smÅ«gį J. S. sudavė nukentėjusysis (2.3 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, jog R. S. pirmojo, kaip ji nurodo, smÅ«gio J. S. sudavimo metu sėdėjo automobilyje, nugara į už automobilio esančius J. S. ir A. S., vaizdÄ iÅ¡ pradžių stebėjo tik per automobilio veidrodėlį. Taigi J.

S. suduoto pirmojo smÅ«gio nukentėjusiajam galėjo tiesiog nepamatyti. Antra, atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, jog J. S., iÅ¡girdęs kaip R. S. Å¡aukia policija, nubėgo į automobilį, jie su liudytoja iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡ karto pasiÅ¡alino. Jei J. S. iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų tik gynęsis nuo nukentėjusiojo suduoto smÅ«gio, iÅ¡girdęs apie atvykstančiÄ policijÄ , jis neturėtų priežasties iÅ¡važiuoti iÅ¡ įvykio vietos, prieÅ¡ingai, bÅ«tų pasilikęs, sulaukęs pareigÅ«nų ir paaiÅ¡kinęs įvykio priežastis.

Ä®vertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka, jog pirmÄ jį smÅ«gį kilusio konflikto metu vis dėlto sudavė J. S.. Pirmosios instancijos teismas J. S. smÅ«gio sudavimÄ nukentėjusiajam A. S. motyvavo tuo, jog A. S. reikalavo pinigų už suplėšytÄ striukę iÅ¡ J. S., tai jį supykdė, todėl jis trenkė nukentėjusiajam. Su tokia iÅ¡vada apeliaciniame skunde nesutinkama, pažymima, jog įvykio dienÄ J. S. neinicijavo jo ir nukentėjusiojo A. S. susitikimo, iÅ¡ nukentėjusiojo ne tik nieko nereikalavo, bet ir stengėsi jam padėti surasti sÅ«naus striukę suplėšiusius asmenis (2.1. punktas).

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo nustatyta, jog dėl suplėšytos striukės A. S. ir J. S. vyko aiÅ¡kintis pas V. D. (A. S. ir A. S. buvusį bendradarbį). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ V. D. patvirtino, jog kitÄ dienÄ po J. S. gimtadienio jam paskambino J. S. ir pasakė, kad A. S. ir jo sÅ«nus reikalauja 30 Eur už suplėšytÄ striukę ir nori susitikti; pas jį atvyko A. S., jo sÅ«nus, J. S. ir kažkokia moteris, V. D. jiems pasakė, jog už striukę nemokės, nes nieko nepadarė (2 t., 39-41 b. l.).

Taigi nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, jog po J. S. gimtadienio A. S. reikalavo grÄ Å¾inti pinigus už gimtadienio metu jo sÅ«naus suplėšytÄ striukę. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvykio vietoje tarp J. S. ir A. S. kilo konfliktas dėl suplėšytos striukės, kadangi negavęs pinigų iÅ¡ V. D., A. S. atlyginti už suplėšytÄ striukę pradėjo reikalauti asmens, per kurio gimtadienį striukė ir buvo suplėšyta – J. S.. J. S. mokėti už striukę atsisakė, dėl to tarp jo ir nukentėjusiojo kilo ginčas.

Kaip jau pažymėta aukščiau, pirmasis Å¡iame ginče smurtÄ panaudojo J. S. (6 punktas), t. y. trenkė vienÄ kartÄ deÅ¡ine ranka nukentėjusiajam A. S. į kairės pusės veido sritį. Teisėjų kolegijos vertinimu nukentėjusysis A. S. taip pat galėjo naudoti smurtÄ J. S. atžvilgiu ginantis nuo suduoto smÅ«gio ir bÅ«tent šį smÅ«gį galimai ir matė liudytoja R. S., sėdėdama automobilyje ir stebėdama įvykį per automobilio veidrodėlį. Gavęs smÅ«gį į veidÄ , J.

S. trenkė nukentėjusiajam į veidÄ antrÄ kartÄ . Pažymėtina, jog ir pats J. S. neneigia sudavęs nukentėjusiajam du smÅ«gius. Dėl tolimesnės konflikto eigos nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymai vėlgi iÅ¡siskiria. J. S. viso proceso metu teigė, kad muÅ¡tynių metu nukentėjusysis ant žemės nebuvo nukritęs, J. S. jo nespardė. Nukentėjusysis A. S. teigia, jog po smÅ«gio jis nukrito ant kairio Å¡ono, tuomet J. S. jam spyrė koja į galvos-veido sritį, bandant atsistoti ir persisukus ant deÅ¡iniojo Å¡ono, J.

S. jam spyrė ne daugiau dviejų kartų į kairės pusės Å¡onÄ . J. S. parodymus dėl to, kad muÅ¡tynių metu A. S. ant žemės nukritęs nebuvo, patvirtina liudytojos R. S. parodymai, o nukentėjusiojo parodymus dėl to, kad po suduoto smÅ«gio jis nukrito ir J. S. jį spardė kojomis, patvirtina nukentėjusiojo sÅ«naus liudytojo E. S. parodymai. Apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, dar kartÄ apklausti nuteistasis ir nukentėjusysis, liudytojai E. S. ir R. S., atliktas parodymų patikrinimas vietoje, tačiau objektyvių duomenų, leidžiančių paneigti J.

S. pateiktÄ versijÄ , jog muÅ¡tynių metu nukentėjusysis ant žemės nukritęs nebuvo, negauta. Pažymėtina, jog nustatyti A. S. sužalojimai pagal jų pobÅ«dį nėra tokie, kurie galėtų atsirasti spiriant asmeniui į galvÄ ar į kairės pusės Å¡onÄ â€“ A. S. nurodė, kad jam buvo spirta į galvÄ , tačiau sužalojimai užfiksuoti ant kairės ir deÅ¡inės akių, jie galėjo bÅ«ti padaryta trenkiant į veidÄ , o sužalojimų ant juosmens A. S. iÅ¡ viso neužfiksuota.

Be to, pažymėtina ir tai, kad kitÄ dienÄ po įvykio (2017-03-19) A. S. raÅ¡ytame skunde jis nurodė aiÅ¡kias aplinkybės dėl smÅ«gio sudavimo į veidÄ , bet ne dėl jo spardymo (1 t., 1 b.l.).Liudytoja R. S. nuo pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad A. S., jai suÅ¡ukus policija, bėgdamas į automobilį nukrito ant Å¡aligatvio bortelio. Tokius parodymus ji dar kartÄ patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., 27 b. l.). Apeliacinės instancijos teisme taip pat buvo apklaustas specialisto iÅ¡vadÄ Å¡ioje byloje pateikęs O.

D., kuris taip pat nurodė, kad kairės rankos V-o pirÅ¡to persÄ narinis lūžis nukentėjusiajam galėjo atsirasti ir sužalojant smÅ«giu, ir griÅ«nant, atsiremiant į tam tikrÄ pavirÅ¡ių, rankos ir pirÅ¡to sužalojimas galėjo atsirasti vieno griuvimo metu. Pažymėtina, jog viskas vyko 2017 m. kovo 18 d., t. y. ankstyvÄ pavasarį, miÅ¡ko keliuke, liudytoja R. S. parodymų patikrinimo vietoje metu teigė įvykio vietoje buvus sniego ir A. S. pargriuvo slystelėjęs nubėgdamas link maÅ¡inos.

Nukentėjusysis A. S. tvirtino, jog sniego nebuvo, tačiau buvo šlapia (užfiksuota vaizdo įraše (1 min. 26 sek. – 1 min. 35 sek.) jo parodymų patikrinimo metu (2 t., 30 b. l.). Taigi R. S. nurodyta aplinkybė, jog nukentėjusysis nugriuvo jau bėgdamas į automobilį, po to, kai ji sušuko policija, yra įmanoma ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina tai, kad kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpcijÄ , o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms.

Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naÅ¡tos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 33501/96, 2009 m. kovo 31 d. sprendimas byloje Natunen prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 21022/04). Å is principas draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis – teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013).

Taigi visas įvairių teisės Å¡akų normų kompleksas draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-269/2013, 2K-529/2103).Ä®vertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl to, jog J.

S. sudavė nukentėjusiajam A. S. du kartus į veidÄ ir padarė veide sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymÄ , iÅ¡teisinti J. S. nepadarius nusikalstamos veikos požymių, kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra. Tačiau abejonės kyla dėl to, ar visus sužalojimus A. S. patyrė dėl kaltų J. S. veiksmų. Kaip jau paminėta aukščiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo galimybės nustatyti ar nukentėjusysis A. S. kairės plaÅ¡takos V-o pirÅ¡to persÄ narinį lūžį patyrė griÅ«damas nuo J.

S. smÅ«gio, ar nubėgdamas link maÅ¡inos ir griÅ«damas dėl paslydimo; nesurinkta objektyvių duomenų, paneigiančių J. S. versijÄ , jog nukentėjusysis A. S. muÅ¡tynių metu nukritęs nebuvo, o nukentėjusiojo A. S. parodymai nebuvo nuoseklÅ«s dėl kilusio ginčo ir priežasčių, dėl kurių jie vyko į miÅ¡kelį. Visos Å¡ios aplinkybės kelia abejonių dėl to, jog nukentėjusysis tam tikrus kaltinime nurodytus sužalojimus galėjo patirti po muÅ¡tynių nubėgdamas į automobilį ir pargriÅ«damas.

Atsižvelgiant į jau paminėtÄ teismų formuojamÄ praktikÄ , į tai, kad visi neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami kaltinamojo naudai, kad neįrodytos aplinkybės, jog A. S. pirÅ¡to sužalojimÄ patyrė dėl kaltų J. S. veiksmų, todėl apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog J. S. įrodyti nusikalstami veiksmai sužalojant A. S. atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . J. S. inkriminuoti veiksmai tikslinami, nurodant įrodytas aplinkybes, kad: J. S. 2017 m. kovo 18 d., apie 11.00 val., prie parko Vilniuje, Ąžuolyno g. 3, tyčia sudavė nukentėjusiajam A.

S. du kartus į veidÄ - vienÄ kartÄ deÅ¡ine ranka į kairės pusės veido sritį, kitÄ kartÄ deÅ¡ine ranka į veido sritį, taip padarymas nukentėjusiajam A. S. kairės akies vokų ir srities aplink juos poodinę kraujosruvÄ su muÅ¡tine žaizda kairio antakio srityje bei kairės akies obuolio junginės kraujosruvÄ , deÅ¡inės akies apatinio voko kraujosruvÄ , virÅ¡utinio 3-io danties iÅ¡ kairės vainiko nuskėlimÄ . IÅ¡ kaltinimo J. S. Å¡alinamos aplinkybės, jog jis spyrė nukentėjusiajam A.

S. vienÄ smÅ«gį į galvos sritį, taip pat spyrė ne daugiau dviejų kartų į kairės pusės Å¡onÄ , taip padarydamas A. S. kairės plaÅ¡takos V-to pirÅ¡to pamatinio (artimojo) pirÅ¡takaulio persÄ narinį lūžį, abiejų blauzdų, kairio kelio poodines kraujosruvas, kairio delno nykščio pakilos srities odos nubrozdinimus. IÅ¡ kaltinimo J. S. taip pat Å¡alinama aplinkybė, jog nurodytus veiksmus jis atliko be priežasties, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. ChuliganiÅ¡kos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad asmens veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimÄ , siekis pasirodyti prieÅ¡ aplinkinius, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikÅ¡mė dingstis.

Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtÄ naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, kerÅ¡ydamas Å¡iems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiÅ¡kinančios priežastys, chuliganiÅ¡kos paskatos neinkriminuojamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012). Atsižvelgiant į tai, kad smurtÄ J. S. panaudojo dėl tarp jo ir nukentėjusiojo kilusio asmeninio konflikto, pagrindo pripažinti jo veiksmus kaip atliktus dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nėra.Vadovaujantis specialisto iÅ¡vadomis (1 t., 22, 23 b. l., 28, 29 b. l.), aukščiau nurodyti sužalojimai (12 punktas), kuriuos įrodyta jog padarė J.

S., vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, atsakomybė už tai numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali bÅ«ti keičiami ne tik bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014). Pažymėtina, kad kaltinimas apeliacinėje instancijoje gali bÅ«ti keičiamas, kai to praÅ¡oma paduotuose apeliaciniuose skunduose arba tai gali daryti bylÄ nagrinėjantis teismas savo iniciatyva.

Kai kaltinimÄ keičia teismas savo iniciatyva, kaltinamo asmens teisinė padėtis negali bÅ«ti pasunkinama. Nagrinėjamu atveju perkvalifikavus J. S. veiksmus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį jo teisinė padėtis nebus pasunkinama, prieÅ¡ingai, jo veiksmai bus kvalifikuojami kaip nesunkus nusikaltimas (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikaltimas – apysunkis). Patikslinus J. S. padarytos veikos faktines aplinkybes, jis teisiamas už veiksmus, kuriuos pats pripažino padaręs, t. y. ne mažiau kaip du kartus trenkęs nukentėjusiajam į veidÄ , taigi jo teisė į gynybÄ Å¡iuo atveju nepažeidžiama.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas keičia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendį, J. S. veiksmai, apraÅ¡yti 12 punkte, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Perkvalifikavus J. S. veiksmus, jam iÅ¡ naujo skiriama bausmė. Teismas, skirdamas bausmę J. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) nesunkus nusikaltimas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (veikÄ padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.), charakterizuojančius duomenis – dirbantis (1 t., 76, 77 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t., 80, 81 b. l.), laikomas neteistu (2 t., b. l. 82), nes veikos padarymo metu ankstesnis teistumas buvo iÅ¡nykęs. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog J.

S. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės, numatytos už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , vidurkis paskiriant atitinkamus įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, bÅ«tent tokios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieÅ¡taraus proporcingumo ir teisingumo principams.Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 88,47 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., 48 b. l.).

Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis A. S. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo (1 t., 49 b. l.) matyti, jog tik dalis patirtų išlaidų yra susijusios su sužalojimais, kuriuos padarė J. S., t. y. išlaidos oftalmologo konsultacijai, kuomet nustatyta akies voko ir periokulinės srities žaizda (22,85 Eur). Kitos nurodytos išlaidos yra susijusios su A. S. kairės rankos V-o piršto lūžiu.

Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta, jog A. S. pirÅ¡tas lūžo dėl kaltų J. S. veiksmų, Å¡ioje dalyje nuosprendis keičiamas - Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, iÅ¡ J. S. priteisiama 22,85 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 1 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 12 b. l.). Kadangi nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių patirtos turtinės žalos faktÄ , reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismo buvo atmestas, nukentėjusysis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė.

Priteisdamas A. S. neturtinę žalÄ ir nustatydamas jos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad dėl sužalojimo nukentėjusiajam teko gydytis, jis patyrė skausmÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, pasijuto pažemintas, nes įvykį matė ir kiti asmenys, tarp jų jo sÅ«nus. Teismas priteisė A. S. 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad neįrodyta, jog A. S. visus sužalojimus, tarp jų ir sunkiausiÄ (pirÅ¡to lūžį), patyrė dėl kaltų J. S. veiksmų, kad J.

S. A. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ suduodamas du smÅ«gius į veidÄ , priteisiamos neturtinės žalos dydis mažinamas iki 150 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais, n u s p r e n d ž i a: J. S. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendį pakeisti: J. S. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 140 straipsnio 1 dalį; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį J.

S. skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę; vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2, 3 punktais J. S. skirti įpareigojimus - bausmės vykdymo metu bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam J. S. ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai, dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje. IÅ¡ kaltinimo J. S. paÅ¡alinti aplinkybes, jog jis: be jokios priežasties iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų spyrė nukentėjusiajam A.

S. vienÄ smÅ«gį į galvos sritį, taip pat spyrė ne daugiau dviejų kartų į kairės pusės Å¡onÄ , taip padarydamas A. S. kairės plaÅ¡takos V-to pirÅ¡to pamatinio (artimojo) pirÅ¡takaulio persÄ narinį lūžį, abiejų blauzdų, kairio kelio poodines kraujosruvas, kairio delno nykščio pakilos srities odos nubrozdinimus. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ J. S. 22,85 Eur (dvideÅ¡imt du eurus ir 85 ct) turtinei žalai atlyginti, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Nukentėjusiajam A.

S. priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 150 Eur (vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imties eurų). KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                 Daiva Kazlauskienė                                                                                                               Jurgita Kolyčienė                                                                                                               Ernestas RimÅ¡elis