2023-03-29 Nr. AB-6848-3-61-3-03006-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-269-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03006-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Vilniaus PN) 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, skirti Vilniaus PN direktoriui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I1-4936-821/2021 nutarė priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsisakė priimti nagrinėti kitą pareiškėjo skundo dalį.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis atliko laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. liepos 15 d. Pareiškėjas pradėjo domėtis, dėl kokių priežasčių jam neteikiama (atsisakoma teikti) socialinė reabilitacija, dėl to rašė prašymus ir skundus Vilniaus PN administracijai. Dėl Vilniaus PN administracijai teikiamų prašymų ir skundų pareiškėjas 2019 m. kovo 21 d. Vilniaus PN direktoriaus nutarimu Nr. 28-197 (1) buvo nubaustas – 15 parų buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Pareiškėjas taip pat buvo nubaustas Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. balandžio 8 d. ir 2019 m. balandžio 18 d. nutarimais – 12 ir 13 parų perkeltas į kamerų tipo patalpas. Pareiškėjas teigė, kad visi trys paminėti Vilniaus PN direktoriaus nutarimai, kuriais pareiškėjas buvo nubaustas ir perkeltas į kamerų tipo patalpas atlikti laisvės atėmimo bausmės, buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais.

3. Pareiškėjas teigė, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose, buvo kankinamas fiziškai ir psichologiškai. Pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu (nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. liepos 15 d.) jam nepagrįstai buvo suvaržytos teisės, kuriomis gali naudotis paprastajai grupei priskirti nuteistieji, t. y. apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir du trumpalaikius pasimatymus, gauti ir siųsti neribotą laiškų ir smulkių paketų kiekį, paskambinti telefonu du kartus per savaitę, kasdien pasivaikščioti tris valandas gryname ore, naudotis elektros prietaisais, apribota teisė į nuteistųjų bendrąjį ugdymą. Pareiškėjo teigimu, šios jo teisės buvo nepagrįstai apribotos dėl neteisėtai priimtų Vilniaus PN direktoriaus nutarimų.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo kamerų tipo patalpose metu nuo 8.00 val. iki 22.00 val. iš jo buvo atimamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, todėl teko sėdėti ir gulėti ant lentų. Dėl to, pareiškėjas jautė didelius skausmus nugaros srityje, vartojo medikamentus. Pareiškėjas patyrė pareigūnų psichologinį spaudimą ir dėl to ne kartą kreipėsi į įvairias valstybės institucijas (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, Vidaus reikalų ministeriją, Vyriausybę, Kalėjimų departamentą ir kt.). Nesulaukęs pagalbos, pareiškėjas nusprendė nusižudyti, persipjovė venas, stipriai nukraujavo, prarado sąmonę ir atsibudo tik ligoninėje. Pareiškėjas nurodė, kad šias jis patyrė kančias dėl pareigūnų psichologinio spaudimo ir Vilniaus PN direktoriaus priimtų, pareiškėjo teigimu, neteisėtų ir nepagrįstų nutarimų.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl fizinių ir psichologinių problemų, kilusių nuobaudų atlikimo metu, jam buvo teikiama gydytojų ir psichologų pagalba. Dėl pareiškėjui taikytų ribojimų pablogėjo socialiniai ryšiai su artimaisiais, nutrūko santykiai su būsima sutuoktine, nes 40 dienų negalėjo paskambinti ar parašyti laiško. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią jis vertina 40 000 Eur.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovo atstovas paaiškino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio 2 dalimi, nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki 30 parų. Nuteistieji, perkelti į kamerų tipo patalpas, neturi teisės gauti pasimatymų (išskyrus teisę susitikti su advokatu), perduodamų daiktų, taip pat paskambinti telefonu, neleidžiama įsigyti ir (ar) turėti asmeninių daiktų, išskyrus drabužius, avalynę, higienos reikmenis ir kanceliarines prekes. Nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą pasivaikščioti. Drausmės grupėje nuteistieji gaudavo čiužinį ir patalynę miegui skirtam laikui. Vilniaus PN pareigūnai, pasibaigus miegui skirtam laikui, paimdami iš nuteistųjų patalynę, vykdė teisės aktų reikalavimus, todėl nuteistųjų teisės nebuvo pažeidžiamos.

8. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas, be kita ko, su 2019 m. birželio 20 d. skundu kreipėsi dėl Resocializacijos skyriaus specialistės galbūt netinkamo darbo. Vilniaus PN atsakė pareiškėjui, kalbėjosi su darbuotoja, kurios elgesiu skundėsi pareiškėjas. Tuo atveju, jeigu darbo vietoje nėra būrio vado arba dėl užimtumo jis negali priimti nuteistojo, nuteistasis visada gali kreiptis į Resocializacijos skyriaus viršininką dėl nusiskundimų, iškilusių problemų ar kitų klausimų. Vilniaus PN nurodė, kad ne kartą buvo kalbėtasi su pareiškėju, siekiant išsiaiškinti jo problemas ir atsakyti į jam rūpimus klausimus. Be to, 2019 m. vasario 27 d. pareiškėjas buvo kviečiamas į Drausmės komisijos posėdį pokalbiui, tačiau nepateikė aiškių nusiskundimų motyvų, problemos neidentifikuotos. Vilniaus PN nuomone, pareiškėjas piktnaudžiauja jam įstatymo suteikta teise teikti rašytinius prašymus, tokiu būdu nepagrįstai apkraudamas pataisos namų pareigūnų darbą.

9. Atsakovo atstovas akcentavo, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis į Vilniaus PN dėl informacijos apie teiktą psichologo pagalbą laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. suteikimo. Iš Nuteistųjų individualių priėmimų apskaitos žurnalo duomenų matyti, jog pareiškėjui buvo suteikta 17 individualių psichologinių konsultacijų. Pareiškėjas neatvyko į vieną iš anksto numatytą konsultaciją 2019 m. birželio 14 d. Tęstinių individualių konsultacijų ciklas buvo pradėtas 2019 m. balandžio 12 d. ir užbaigtas 2019 m. liepos 12 d. Pareiškėjas nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. birželio 21 d. dalyvavo psichoedukacinėje priemonėje „Agresijos ir autoagresijos valdymas“. Nuo 2019 m. kovo 1 d. pareiškėjas nesikreipė dėl psichologinės intervencijos savanoriškai, o 2019 m. balandžio 12 d. psichologinių konsultacijų ciklas buvo inicijuotas pačių psichologų, gavus informaciją apie pareiškėjo suicidinius grasinimus, nurodytus skunde Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui. Dėl to pareiškėjas buvo pakartotinai įtrauktas į Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitą. Pareiškėjas buvo konsultuojamas Vilniaus PN psichologo kartą per savaitę laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. birželio 21 d. (konsultacijos nutrauktos nuteistojo iniciatyva). Nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2018 m. sausio 1 d. pareiškėjas dalyvavo intervencinėje priemonėje, elgesio pataisos programoje „R.A.K.T.A.S.“. Po šios priemonės įvykdymo pareiškėjas nesikreipė dėl kitų socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo (psichologų kompetencijos ribose). Atsakovo atstovas patvirtino, kad Vilniaus PN sveikatos priežiūros paslaugos nuteistiesiems teikiamos tinkamai.

10. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

11. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus PN atsiliepimu ir atsikirsdamas į jį, nurodė, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose, patyrė fizines kančias, jam buvo reikalinga gydytojų pagalba. Pareiškėjas, be kita ko, nesutiko su atsakovo atstovu, kad Vilniaus PN dirbantys pareigūnai laikosi etikos taisyklių, ir pažymėjo, kad atsakovo atstovo į bylą su atsiliepimu pateikti dokumentai jau buvo įvertinti Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtose bylose Nr. I1-6399-484/2020 ir Nr. I1-704-983/2020, todėl nėra pagrindo juos vertinti iš naujo.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu patenkino pareiškėjo V. S. skundą iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį. Teismas, be kita ko, pripažino iš pareiškėjo sveikatos knygelės pateiktus į bylą duomenis neviešais ir neteiktinais susipažinti ir kopijuoti byloje nedalyvavusiems asmenims.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kildinamos dėl pareiškėjui nepagrįstai paskirtų nuobaudų – perkėlimo į kamerų tipo patalpas ir susižalojimo.

14. Teismas nustatė, kad Vilniaus PN direktorius 2019 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 28-197(1) (toliau – ir Nutarimas 1) paskyrė pareiškėjui nuobaudą – 15 parų perkėlimą į kamerų tipo patalpas – dėl to, kad pareiškėjas, atsisakydamas eiti į 7-ą būrį, padarė drausmės pažeidimą, numatytą BKV 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1I-639-484/2020 Nutarimas 1 buvo panaikintas, konstatavus, kad pareiškėjas atsisakė atlikti bausmę 7-ame būryje ne siekdamas piktybiškai pažeisti režimą, o siekdamas apsaugoti save. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-984-662/2021 pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 28-251(1) (toliau – ir Nutarimas 2) ir 2019 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 28-287(1) (toliau – ir Nutarimas 3) pareiškėjui buvo paskirtos nuobaudos – perkėlimas į kamerų tipo patalpas (12 ir 13 parų) dėl to, kad pareiškėjas atsisakė eiti į jam paskirtą 7-tą būrį. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-704-983/2019 Nutarimas 2 ir Nutarimas 3 buvo panaikinti, konstatavus, jog pareiškėjas atsisakė atlikti bausmę 7-ame būryje ne siekdamas piktybiškai pažeisti režimą, o siekdamas apsaugoti save. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

15. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, konstatavo, kad asmeniui, perkeltam į kamerų tipo patalpas paskirtai nuobaudai atlikti, taikomos griežtesnės sąlygos, iš esmės apribojant paprastoje grupėje laikomų nuteistųjų teises. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad nuobaudų atlikimo laikotarpiu pareiškėjui buvo taikomi BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir Taisyklių 220 punkte nustatyti draudimai, taip pat nustatė, kad Nutarimai 1, 2 ir 3, kurių pagrindu pareiškėjui buvo paskirtos nuobaudos, yra panaikinti, teismui konstatavus, jog pareiškėjas nepadarė BVK 110 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytų pažeidimų. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog minėti teismų sprendimai yra įsiteisėję, darė išvadą, kad pareiškėjui 40 dienų buvo nepagrįstai apribotos paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų teisės apsipirkti parduotuvėje, skambinti telefonu, susirašinėti, teisė gauti pasimatymus, smulkias siuntas, ilgiau pasivaikščioti gryname ore, turėti kameroje maisto produktų ir kitų daiktų, kuriuos leidžiama turėti paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjui nepagrįstai buvo taikomos Taisyklių 220 punkte nustatytos griežtesnės bausmės atlikimo sąlygos.

16. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad Vilniaus PN pareigūnai nederamai elgėsi su pareiškėju, tyčiojosi, darė psichologinį spaudimą ir dėl to jis kreipėsi į įvairias valstybės institucijas, o, neatlaikęs psichologinio spaudimo, persipjovė venas, iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas siejo psichologinį spaudimą ir kitą skunde nurodytą nederamą pareigūnų elgesį su jo perkėlimu į 7-tą būrį, kuriame, pareiškėjo teigimu, gresia pavojus jo sveikatai ir gyvybei. Teismas pažymėjo, kad nors Vilniaus PN neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus, kuriais jis grindė atsisakymą eiti į kitą jam paskirtą būrį, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog Vilniaus PN pareigūnai būtų tyčiojęsi iš pareiškėjo, darę jam psichologinį spaudimą ar atlikę kitus su pareigūnų etika nesuderinamus veiksmus, siekdami sąmoningai pakenkti pareiškėjui. Teismas vertino, jog skunde pareiškėjas nedetalizavo, kokiu konkrečiu elgesiu pasireiškė pareigūnų tyčiojamasis ir psichologinis spaudimas. Teismas konstatavo, kad vien aplinkybė, kad Vilniaus PN pareigūnai ir administracija neatsižvelgė į pareiškėjo prašymus ir paaiškinimus dėl atsisakymo eiti į kitą būrį, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad iš pareiškėjo buvo tyčiojamasi ar jam buvo daromas psichologinis spaudimas.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 5, 6 ir 7 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė atsisakymo eiti į 7-tą būrį priežastis, nurodė jam grasinusius asmenis. 2019 m. balandžio 6 ir 7 d. Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus pareigūnai pateikė administracijai tarnybinius pranešimus, jog nuteistasis V. S., atsisakydamas eiti į jam paskirtą būrį, pažeidė BVK 110 straipsnio reikalavimus. Nutarimu 2 pareiškėjui skirta nuobauda – 12 parų kamerų tipo patalpose. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje 2019 m. balandžio 6 d. 21.55 val. padarytas įrašas, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 6 d. apie 21 val., būdamas kamerų tipo patalpoje Nr. 11, pats susižalojo kairios rankos dilbio srityje (3 pjūviai), autoagresijos priežastys nežinomos; sąmonė pritemusi, iškviesta greitoji medicinos pagalba; (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei tai, kad 2019 m. balandžio 5 d. pareiškėjo savęs žalojimo ir / ar suicidinio elgesio rizika įvertinta aukštai, iki sužalojimo pareiškėjas buvo išsakęs auto-agresyvaus elgesio ketinimus, apie kuriuos buvo žinoma pataisos namų administracijai ir pareigūnams, darė išvadą, kad pareiškėjo nuogąstavimai dėl galbūt kilsiančios grėsmės kitame būryje ir dėl to pareiškėjui nepagrįstai skiriamos nuobaudos galėjo turėti neigiamos įtakos pareiškėjo emocinei ir psichologinei būklei bei paskatinti žaloti save.

18. Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti jam 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, konstatavo, kad pareiškėjas pakankamai ilgą laiką (40 dienų) dėl jam nepagrįstai paskirtų nuobaudų buvo laikomas griežtesnėmis sąlygomis kamerų tipo patalpose, apribojant visų formų bendravimą su artimaisiais, galimybę gauti siuntas, apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, turėti kameroje maisto produktų ir kitų daiktų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, jog tai neabejotinai lėmė tam tikrus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Teismas pažymėjo, kad pataisos namų administracija nesiėmė pakankamai efektyvių priemonių, jog pareiškėjas, kuriam reikalinga psichologinė pagalba, nežalotų savęs, ketindamas nusižudyti. Teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą yra 2 000 Eur suma, kurią teismas priteisė iš atsakovo pareiškėjui.

III. 19. Apeliaciniame skunde pareiškėjas V. S. prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priteistą pirmosios instancijos teismo neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 40 000 Eur.

20. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu. Pareiškėjas nurodo, kad skunde pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs, kad jis buvo neteisėtai ir nepagrįstai nubaustas, t. y. dėl pareiškėjui taikytų nuobaudų nukentėjo jo asmeninis gyvenimas, nutrūko santykiai su būsima sutuoktine, kadangi 40 dienų jis negalėjo jai paskambinti ar parašyti laišką, tačiau teismas nevertino šių pareiškėjo argumentų ir dėl jų nepasisakė. Pareiškėjas, be kita ko, patyrė Vilniaus PN pareigūnų psichologinį spaudimą, teikė skundus įvairioms valstybėms institucijoms, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, kad byloje nėra įrodyta, jog iš pareiškėjo buvo tyčiojamasi, yra nepagrįstas. Pareiškėjas patvirtino, jog jam nebuvo sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos, buvo nepagrįstai apribotos tam tikros teisės, todėl, pareiškėjo vertinimu, patirta neturtinė žala yra ženkliai didesnė, priteista neturtinė žala turėtų būti padidinta iki 40 000 Eur.

21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Atsakovo atstovas, cituodamas ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, nurodo, kad nuteistųjų (suimtųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas ir lėmė jo patekimą į laisvės atėmimo vietą.

23. Atsakovo atstovas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas, taigi nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Atsakovo atstovo tvirtinimu, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą arba nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtą žalą, taip pat nepaaiškino, kodėl būtent pareiškėjo prašoma priteisti suma kompensuotų galbūt jo patirtą žalą, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinę žalą.

24. Apeliaciniame skunde atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą, nepriteisiant jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

25. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo klausimą, nepagrįstai konstatavo, kad Vilniaus PN nesiėmė pakankamai efektyvių priemonių užkirsti kelią pareiškėjo žalojimuisi, ketinimui nusižudyti. Teismas nenurodė efektyvumo kriterijų, konkrečių veiksmų ir priemonių, kurių, teismo manymu, privalėjo ir galėjo imtis Vilniaus PN administracija, siekdama užtikrinti pareiškėjo saugumą, taip pat nenurodė konkrečių teisės aktų, įpareigojančių Vilniaus PN nagrinėjamoje situacijoje veikti tam tikru apibrėžtu būdu.

26. Atsakovo atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė bei nepagrindė, jog dėl ginčo aplinkybių tikrai būtų atsiradusios tokio masto pasekmės, laikomos neturtine žala, atlygintina pinigais. Teismas nemotyvavo, kodėl būtent pareiškėjui priteista 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti laikoma teisinga satisfakcija, apsiribodamas bendro pobūdžio argumentu, jog tokia suma nustatyta pagal bylos aplinkybių visumą bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

27. Atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą pareiškėjas V. S. prašo jį atmesti. Pareiškėjo nuomone, atsakovo atstovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas. Pareiškėjas, pakartodamas ginčo aplinkybes, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog, Vilniaus PN pareiškėjui nepagrįstai pritaikius nuobaudas ir griežtesnio režimo sąlygas, pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, ir teisingai nusprendė, kad pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, atlyginimą, todėl nėra pagrindo patenkinti atsakovo atstovo apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl 40 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, atlyginimo. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad buvo panaikinti įsiteisėjusiais teismo sprendimais neteisėtais pripažinti Vilniaus PN nutarimai, kuriais pareiškėjas buvo paskirtas į 7-ąjį nuteistųjų būrį, ir nutarimai skirti pareiškėjui nuobaudas – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 12, 13 ir 15 parų, taip pat dėl to, kad pareiškėjui Vilniaus PN nebuvo užtikrintos saugios kalinimo sąlygos.

29. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą iš dalies, priteisė pareiškėjui 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

30. Pareiškėjas ir atsakovo atstovas, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinius skundus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydžiu ir prašo jam priteisti 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą, nepriteisiant jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (ABTĮ 142 str. 3 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

33. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 28-197 pareiškėjui skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų, Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 28-251 ir 2019 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 28-287 pareiškėjui skirtos nuobaudos – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 12 ir 13 parų – Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais buvo panaikinti kaip neteisėti. Teisėjų kolegija pažymi, jog minėtų Vilniaus PN direktoriaus nutarimų panaikinimas nagrinėjamu atveju patvirtina, kad griežtesnis kalinimo režimas buvo taikytas pareiškėjui, nesant tam teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas dėl neteisėtai priimtų Vilniaus PN nutarimų, kuriais jam buvo skirtos nuobaudos – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu Vilniaus PN nutarimai nebūtų priimti.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmeniui, kalinamam kamerų tipo patalpose, be kita ko, ne tik sumažėja bendravimo su aplinka galimybės, bet ir sukeliama kitų nepatogumų, tam tikrų dvasinių išgyvenimų, o aplinkybė, kad asmuo nepagrįstai laikomas kamerų tipo patalpose, yra laikoma pakankamu pagrindu neturtinės žalos atsiradimo faktui konstatuoti, tokiu atveju nebūtina įrodinėti, kad asmens bendravimas su artimaisiais ir kitais asmenimis iš tiesų buvo apsunkintas, kadangi kitaip būti ir negalėjo – asmeniui, laikomam kamerų tipo patalpose, taikomas griežtesnis režimas ir su juo susiję ribojimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-864-442/2021, 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-4-662/2021 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, nes jam neteisėtai priimtais Vilniaus PN nutarimais 40 dienų buvo nepagrįstai apribotos paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų teisės.

35. Pareiškėjas, be kita ko, tvirtino, kad Vilniaus PN pareigūnai su pareiškėju netinkamai elgėsi, tyčiojosi iš jo, darė psichologinį spaudimą, dėl to pareiškėjas kreipėsi pagalbos į įvairias valstybės institucijas, o, neatlaikęs Vilniaus PN psichologinio spaudimo, žalojosi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjas sieja psichologinį spaudimą ir nederamą Vilniaus pareigūnų elgesį su jo perkėlimu į 7-tą būrį, kuriame ,pareiškėjo tvirtinimu, jam gresia pavojus patirti kitų nuteistųjų smurtą. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos teisėjų kolegija nenustatė, kad Vilniaus PN pareigūnai būtų tyčiojęsi arba darė psichologinį spaudimą pareiškėjui. Be to, nei skunde, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas nedetalizavo, kokiais konkrečiais veiksmais ir iš kokių konkrečiai Vilniaus PN pareigūnų jis patyrė nederamą elgesį. Tačiau iš pareiškėjo 2019 m. balandžio 5, 6 ir 7 d. rašytinių paaiškinimų, kuriuos jis pateikė Vilniaus PN, matyti, kad pareiškėjas nurodė atsisakymo eiti į 7-ą būrį priežastis, konkrečių nuteistųjų vardus ir pavardes, kurie jam grasina susidorojimu. (Duomenys neskelbtini). Nors byloje nėra jokių kitų duomenų, išskyrus pareiškėjo rašytinius paaiškinimus, dėl kokių priežasčių pareiškėjas susižalojo, tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, šis incidentas įvyko netrukus po to, kai pareiškėjas pateikė rašytinį paaiškinimą dėl atsisakymo eiti į 7-tą būrį. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes bei į tai, kad pareiškėjas iki susižalojimo buvo raštiškai išdėstęs savo ketinimus nusižudyti, apie kuriuos buvo žinoma Vilniaus PN, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo nuogąstavimai dėl galbūt kilsiančio pavojaus, jį perkėlus į kitą būrį, ir dėl to pareiškėjui nepagrįstai skiriamų nuobaudų galėjo turėti neigiamos įtakos pareiškėjo emocinei ir psichologinei būklei, be kita ko, ir ketinimui žalotis.

36. Vertindama pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų argumentus dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos būdo ir dydžio, teisėjų kolegija pažymi, jog, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

37. Asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl, nustatant atlygintinos neturtinės žalos, kurią patyrė asmenys, kalinami teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, dydį atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas, į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui, į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

38. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pažeidimo pobūdį ir trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas dėl nustatyto pažeidimo patyrė neturtinę žalą, pažeidimas neabejotinai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Vilniaus PN pažeidimai sudarė prielaidas patirti pareiškėjui nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai, taigi tarp atsakovo atstovo pažeidimų ir pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti pažeidimai sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, nagrinėjamu atveju nepakanka tik teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati ir proporcinga pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

39. Nei skunde, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar išskirtinių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista jo skunde ir apeliaciniame skunde nurodyto dydžio (40 000 Eur) neturtinė žala, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimas padidinti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos neturtinės žalos dydį atmetamas kaip nepagrįstas.

40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata Martišienė

Dainius Raižys

Rasa Ragulskytė-Markovienė