3edcc8d0-8ea3-41c7-9552-aff7e194542e · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-58-453/2018Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01955-2009-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2.1.; 1.2.29.1.1.; 2.4.6.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko) ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,nuteistajai K.

S. ir jos gynėjui advokatui Mindaugui DÅ«dai,nukentėjusiajam A. N.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios K. S. gynėjo advokato Mindaugo DÅ«dos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. pripažinta kalta:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį ir nuteista trejų metų laisvės atėmimo bausme;- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nuteista Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir K.

S. paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi K. S. paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. K. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „V.“, UAB „A. V.“, UAB „A. V.“ ir UAB „A.“ dokumentų paslėpimas) išteisinta neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.Iš K. S. A. N. priteista 1500 Eur procesinių išlaidų atlyginimo.Iš K.

S. UAB „A. V.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bankroto administratoriui UAB „Top Concult“ priteista 29 637 Eur.A. N. civiliniai ieÅ¡kiniai dėl 29 673 Eur turtinės žalos, 50 000 Eur neturtinės žalos bei negautos turtinės naudos priteisimo atmesti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė K. S. nuteista už tai, kad ji pasisavino didelės vertės svetimÄ turtÄ bei panaudojo suklastotÄ dokumentÄ :K. S. nuteista už tai, kad ji dirbdama UAB ,,V.“ finansų direktore ir disponuodama jai patikėtomis bendrovės finansinėmis lėšomis, turėdama tikslÄ pasisavinti bendrovės pinigines lėšas: 2008 m. gruodžio 22 d. suformavo mokėjimo nurodymÄ Nr. 1940 - 7 000 litų sumai, nurodydama mokėjimo paskirtį ,,atskaitingi asmenys“, 2009 m. sausio 13 d. suformavo mokėjimo nurodymÄ Nr. 759 - 12 400 litų sumai, nurodydama mokėjimo paskirtį ,,paskolos grÄ Å¾inimas“, 2009 m. vasario 5 d. suformavo mokėjimo nurodymÄ Nr. 6 - 5 000 litų sumai, nurodydama mokėjimo paskirtį ,,paskolos grÄ Å¾inimas“, 2009 m. vasario 23 d. suformavo mokėjimo nurodymÄ Nr. 19 - 14 000 litų sumai, nurodydama mokėjimo paskirtį ,,paskolos grÄ Å¾inimas“, 2009 m. kovo 13 d. suformavo mokėjimo nurodymÄ Nr. 2836138 - 15 000 litų sumai, nurodydama mokėjimo paskirtį ,,paskolos grÄ Å¾inimas“, 2009 m. kovo 31 d. suformavo mokėjimo nurodymÄ Nr. 37 - 6 880 litų sumai, 2009 m. balandžio 21 d. suformavo mokėjimo nurodymÄ Nr. 2911191 - 11 652 litų sumai, nurodydama mokėjimo paskirtį ,,03 grÄ Å¾inimas“, 2009 m. gegužės 14 d. suformavo mokėjimo nurodymÄ Nr. 2963496 - 14 000 litų sumai, nurodydama mokėjimo paskirtį ,,atskaitingi asmenys“, 2009 m. birželio 17 d. suformavo mokėjimo nurodymÄ Nr. 85 - 8 000 litų sumai, nurodydama mokėjimo paskirtį ,,dalinis apmokėjimas asmenys“, 2009 m. liepos 14 d. suformavo mokėjimo nurodymÄ Nr. 3074444 - 8 400 litų sumai, nurodydama mokėjimo paskirtį ,,atskaitingi asmenys“ ir Å¡ių nurodymų pagrindu iÅ¡ UAB ,,V.“ SEB banke esančios atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmeninę SEB banke esančiÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m. gruodžio 22 d. pervedė 7 000 litų, 2009 m. sausio 13 d. pervedė 12 400 litų, 2009 m. vasario 5 d.

į savo sÄ skaitÄ SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 5 000 litų, 2009 m. vasario 23 d. į tÄ pačiÄ savo sÄ skaitÄ pervedė 14 000 litų, 2009 m. kovo 13 d. į savo asmeninę sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 15 000 litų, 2009 m. kovo 31 d. į tÄ pačiÄ sÄ skaitÄ pervedė 6 880 litų, 2009 m. balandžio 21 d. į tÄ pačiÄ savo sÄ skaitÄ pervedė 11 625 litų, 2009 m. gegužės 14 d. į tÄ pačiÄ savo asmeninę SEB banke esančiÄ sÄ skaitÄ pervedė 14 000 litų, 2009 m. birželio 17 d.

į tÄ pačiÄ sÄ skaitÄ pervedė 8 000 litų, 2009 m. liepos 14 d. į tÄ pačiÄ savo asmeninę sÄ skaitÄ pervedė 8 400 litų, taip pasisavindama didelės vertės 102 332 litų turtÄ .K. S. nuteista už tai, kad ji turėdama tikslÄ pateisinti UAB ,,V.“ pasisavintas pinigines lėšas – 102 332 litų, tai yra žinodama, kad 2009 m. sausio 5 d. paskolos sutartis tarp K. S. ir UAB ,,V.“, kurioje nurodyta, kad UAB ,,V.“ iÅ¡ K. S. skolinasi 96 700 litų Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpiui su 4 procentų palÅ«kanomis, nebuvo sudaryta, taip suklastotos sutarties nuoraÅ¡Ä panaudojo 2010 m. lapkričio 2 d.

Vilniaus mieste, jį pateikdama policijos pareigÅ«nui E. G.. II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai Nuteistosios K. S. gynėjas advokatas Mindaugas DÅ«da apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžio dalį dėl K. S. pripažinimo kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį – K. S. iÅ¡teisinti, jai nepadarius nusikalstamų veikų; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžio dalį dėl UAB „Top Concult“ bankroto administratoriaus civilinio ieÅ¡kinio tenkinimo ir civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas); panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 birželio 29 d. nuosprendžio dalį dėl A.

N. priteistų procesinių išlaidų ir netenkinti A. N. prašymo dėl procesinių išlaidų priteisimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo priimta nuosprendžio dalis dėl K. S. nuteisimo yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi įrodymai buvo vertinti atskirai vieni nuo kitų, neišdėstant išsamios jų analizės, nepateikiant logiškų, įtikinančių ir neprieštaringų išvadų, pagristų išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nevertinant dalies įrodymų, kurie patvirtina K.

S. nekaltumÄ ir nenurodant motyvų, kuriais vadovaujantis Å¡ie įrodymai nevertinti. Gynėjo teigimu, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje teismas iÅ¡dėstė abstrakčias iÅ¡vadas, neatitinkančias atskirų įrodymų ar jų visumos, nepagrįstai sumenkino teisinančių įrodymų įrodomÄ ja reikÅ¡mę, todėl pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Gynėjo nuomone, nurodyti pažeidimai yra esminiai, nes sutrukdė pirmos instancijos teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ nuosprendį ir tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Gynėjas aptardamas BPK 305 straipsnio 1 ir 3 dalių, 20 straipsnio 5 dalies nuostatas teigia, kad skundžiamame nuosprendyje įrodytomis pripažintos aplinkybės, kad K. S. pasisavino didelės vertės svetimÄ , UAB „V.“ priklausantį turtÄ - 102 332,14 Lt bei turėdama tikslÄ pateisinti UAB „V.“ turto pasisavinimÄ , panaudojo suklastotÄ sutarties nuoraÅ¡Ä , padarytos pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Gynėjas nurodo, kad nuosprendyje klaidingai nurodyta, jog „Kaltinamoji neginčija, ir tai patvirtina byloje esantys dokumentai, kad ji iÅ¡ bendrovės „V.“ sÄ skaitos į savo asmenines sÄ skaitas pervedė visas kaltinime nurodytas pinigų sumas“.

Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teisme apklausta K. S. paaiÅ¡kino, jog 2009 metų pradžioje UAB „V.“ direktorius A. N. paprašė suteikti jo atstovaujamai bendrovei paskolÄ . Dėl paskolos grÄ Å¾inimo su A. N. buvo sutarta, kad paskola bus grÄ Å¾inama dalimis. Visi pavedimai kaip paskolos grÄ Å¾inimas, buvo suderinti su A. N., be to dalį pavedimų iÅ¡ UAB „V.“ sÄ skaitos atliko asmeniÅ¡kai A. N.. Gynėjas aptardamas K. S. parodymus dėl suteiktos paskolos grÄ Å¾inimo mechanizmo teigė, kad prieÅ¡ingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, K.

S. viso baudžiamojo proceso metu, nuosekliai tvirtino, kad A. N. suprato, žinojo ir pats darė pavedimus kaip paskolos grÄ Å¾inimÄ iÅ¡ UAB „V.“, UAB „A. V.“ ir savo asmeninės banko sÄ skaitos į K. S. asmenines ir jos dukros sÄ skaitas. Pasak gynėjo, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio neaiÅ¡ku, kokie byloje esantys duomenys, teismui leido padaryti iÅ¡vadÄ , kad K. S. iÅ¡ UAB „V.“ sÄ skaitos į savo asmenines sÄ skaitas pervedė visas kaltinime nurodytas pinigų sumas, nes byloje nėra pateikta patvirtinančių duomenų, kad K.

S. galėjo asmeniÅ¡kai daryti pavedimus per TELEBANK sistemÄ . Gynėjo teigimu, Å¡iuo atveju galima konstatuoti, kad bÅ«tent A. N. asmeniÅ¡kai per TELEBANK sistemÄ padarė K. S. inkriminuotÄ 2008 m. gruodžio 22 d. 7 000 Lt pavedimÄ ir 2009 m. sausio 13 d. 12 400 Lt pavedimÄ . Pasak gynėjo, taip pat akivaizdu, kad A. N. asmeniÅ¡kai kaip paskolos grÄ Å¾inimÄ padarė 2009 m. rugpjūčio 19 d. pavedimÄ iÅ¡ savo asmeninės banko sÄ skaitos ir 2009 m. rugsėjo 8 d. pavedimÄ iÅ¡ UAB „A. V.“ banko sÄ skaitos.

Tokias aplinkybes patvirtina SEB banko (2011 m. vasario 24 d. raštas Nr. 07.04.04.06-2923) pateiktas išrašas. Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dėl dalies K. S. inkriminuotų 2009 m. vasario 5 d., 2009 m. vasario 23 d. ir 2009 m. kovo 31 d. pavedimų SEB banko (2011 m. vasario 24 d. raštas Nr. 07.04.04.06-2926) pateiktame išraše nurodoma, kad nėra išlikusių duomenų apie asmenį, kuris atliko minėtus pavedimus.Gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas K. S. teisme nurodytų aplinkybių, jų pagrįstumo neanalizavo ir jos parodymų su kita bylos medžiaga nesugretino.

Gynėjo teigimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp K. S. ir A. N., kaip UAB „V.“ atstovo, buvo sudaryta paskolos sutartis ir kad A. N. buvo žinoma, jog iÅ¡ UAB „V.“ buvo vykdomi mokėjimai siekiant grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ . Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina apie A. N. parodymų, kuriais apkaltinamajame nuosprendyje kaip pagrįstais ir teisingais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, melagingumÄ .Gynėjas aptardamas liudytojos – AB SEB bankas atstovės R. S. parodymus teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtos liudytojos parodymus pripažino patikimais ir atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus.

Pasak gynėjo, nagrinėjamu atveju tiek AB SEB bankas raÅ¡tai, tiek liudytojos R. S. parodymai negali bÅ«ti laikomi įrodymais ir jais negali bÅ«ti vadovaujamasi, kadangi duomenys yra prieÅ¡taringi, vienas kitÄ paneigiantys. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja R. S. iÅ¡ dalies paneigė AB SEB bankas 2011 m. vasario 24 d. raÅ¡te Nr. 07.04.04.06-2926 nurodytas aplinkybes. AB SEB bankas pateiktoje medžiagoje dėl K. S. inkriminuotų 2009 m. vasario 5 d., 2009 m. vasario 23 d., 2009 m. kovo 31 d. pavedimų nurodyta, kad nėra iÅ¡likusių duomenų apie asmenį, kuris atliko aptariamus pavedimus.

AB SEB bankas atstovė R. S. teisme teigė, kad pasitikslino ir nustatė, jog aptariamus pavedimus padarė K. S.. Tačiau minėta liudytoja nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jos nurodytas aplinkybes. Gynėjo manymu, tokie liudytojos parodymai privalėjo bÅ«ti grindžiami oficialiais banko dokumentais, nes tik jų pagrindu liudytoja ir tegalėjo daryti atitinkamas iÅ¡vadas. Juo labiau, kad teismas kviesdamas minėtÄ liudytojÄ apklausai, buvo įpareigojęs jÄ pateikti parodymus patvirtinančius dokumentus.

Taip pat gynėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas iškraipė liudytojos R. S. parodymus. Gynėjas aptardamas liudytojos R. S. parodymus dėl K. S. inkriminuotų 2008 m. gruodžio 22 d. ir 2009 m. sausio 13 d. pavedimų nurodo, kad liudytoja teigė, jog šiuo atveju negalėjo identifikuoti, kas padarė minėtus pavedimus, nes darant pavedimus buvo panaudota TELEBANK sistema. Pasak gynėjo, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad R. S. teisme patvirtino, jog visus kaltinime nurodytus pavedimus atliko būtent K.

S..Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, jog K. S. turėjo prieigÄ prie TELEBANK sistemos, tai yra galėjo asmeniÅ¡kai daryti pavedimus per Å¡iÄ sistemÄ , todėl ji net teoriÅ¡kai negalėjo padaryti nusikalstamos veikos apraÅ¡yme nurodytų pavedimų, tai yra 2008 m. gruodžio 22 d. pavedimo ir 2009 m. sausio 13 d. pavedimo. Pasak gynėjo, Å¡iuo atveju galima konstatuoti, kad K. S. neturint prieigos prie TELEBANK sistemos, tai reiÅ¡kia, kad pavedimus atliko pats A.

N. arba pavedimai buvo atlikti žinant A. N.. Gynėjo teigimu, aplinkybė, kad 2009 m. sausio 13 d. pavedimo paskirtyje nurodyta „(VIAN) paskolos gražinimas“, patvirtina, jog tarp A. N., kaip UAB „V.“ atstovo ir K. S. buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai bei A. N. buvo žinoma, kad iÅ¡ UAB „V.“ sÄ skaitos yra vykdomi periodiniai pavedimai į K. S. banko sÄ skaitas siekiant grÄ Å¾inti paskolÄ , nes tik TELEBANK naudotojas galėjo tai padaryti. Tuo tarpu TELEBANK sistema naudojosi A.

N. arba kažkas kitas, bet tik su jo žinia. Gynėjas aptardamas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl K. S. ir jos sÅ«naus parodymų apie pinigų perdavimÄ prieÅ¡taringumo nurodo, kad teismas Å¡iuo atveju vadovavosi 2010 m. kovo 19 d. K. S. apklausos specialiuoju liudytoju protokolu (pirmoji apklausa), tačiau iÅ¡ Å¡io protokolo turinio matyti, kad Å¡ios apklausos metu nebuvo užfiksuotos jokios konkrečios aplinkybės apie pinigų perdavimÄ UAB „V.“ atstovui A. N.. Gynėjas aptardamas K. S. 2010 m. spalio 20 d., 2013 m. balandžio 10 d. apklausų metu duotus parodymus ir pirmosios instancijos teisme duotus paaiÅ¡kinimus dėl parodymų apie pinigų perdavimÄ pakeitimo teigia, kad iÅ¡ esmės K.

S. parodymai apie pinigų perdavimÄ A. N. yra nuoseklÅ«s, nes aplinkybė, kad pinigų perdavime A. N. betarpiÅ¡kai dalyvavo K. S. sÅ«nus, buvo nurodyta ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, tai yra antros apklausos metu. Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pirminiuose parodymuose K. S. bÅ«tent ir tvirtino, kad pinigų perdavime A. N. betarpiÅ¡kai dalyvavo jos sÅ«nus, o tik vėliau pakeitė parodymus, kadangi bijojo dėl sÅ«naus saugumo ir nenorėjo įtraukti jo į baudžiamÄ jÄ bylÄ .

Gynėjas pažymi, kad apklausti teisme K. S. sÅ«nus E. S. ir vyras E. S., patvirtino K. S. nurodytas aplinkybes apie piniginių lėšų skolinimÄ A. N.. Gynėjo teigimu, Å¡iuo atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo nesivadovauti nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais K. S. ir jos Å¡eimos narių parodymais. Pasak gynėjo, Å¡iuo atveju teismas, neatlikęs jokios įrodymų analizės - nepalyginęs ir nesugretinęs K. S. ir jos Å¡eimos narių parodymų su kitais byloje esančiais duomenimis, tik formaliai konstatavo, kad byloje, iÅ¡skyrus K.

S. ir jos šeimos narių parodymus, daugiau nėra surinkta jokių duomenų, kad tokia paskolos sutartis buvo sudaryta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus. Gynėjas pažymi, kad kaltinamojo parodymai yra savarankiškas įrodymų šaltinis, kurio įrodomoji vertė nėra menkesnė už kitus įrodymus. Norint paneigti asmenų parodymus nepakanka vien jais netikėti.

Būtina, kad šiuos parodymus paneigtų kiti patikimi įrodymai. O patikimų įrodymų, paneigiančių K. S. teisme nurodytas aplinkybes, byloje nėra.Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendyje teismas nenurodė, neaptarė ir neįvertino, taip pat ir kitų įrodymų, kurie patvirtina, kad tarp A. N. ir K. S. buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai ir kad A. N. žinojo apie vykdomus atsiskaitymus pagal paskolos sutartį.Gynėjo teigimu, bylos medžiagoje pateiktas elektroninių laiškų išrašas patvirtina, kad K.

S. A. N. paskolino asmeninius Å¡eimos pinigus. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad iÅ¡ 2009 m. liepos 22 d. vykusio susiraÅ¡inėjimo turinio matyti, kad N. Å . klausė K. S. apie kokius pinigus kalbama, o ji akcentavo, kad apie Å¡eimos asmeninius pinigus, kurie buvo atiduoti A. N., bei prašė paaiÅ¡kinti situacijÄ dėl pinigų negrÄ Å¾inimo. Ä® tai N. Å . atsakė, kad pinigai turėtų bÅ«ti iki savaitės pabaigos. Tai, kad minėtas susiraÅ¡inėjimas buvo realus patvirtino N. Å .. BÅ«tent po Å¡io elektroninio susiraÅ¡inėjimo A.

N. 2009 m. liepos 31 d. ir 2009 m. rugsėjo 8 d. pavedimais iÅ¡ UAB „A. V.“ sÄ skaitos pervedė į K. S. asmeninę sÄ skaitÄ po 8000 Lt (iÅ¡ viso 16000 Lt) ir iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos į K. S. dukros I. S. sÄ skaitÄ 2009 m. rugpjūčio 19 d. pervedė 13549 Lt. Be to, 2009 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta, kad tai ne kas kita, o „skolos grÄ Å¾inimas“. Gynėjo teigimu, A. N. nurodyta aplinkybė, kad neva tokiu bÅ«du jis skolino pinigus, o tokiÄ mokėjimo paskirtį paprašė nurodyti K.

S., todėl jis taip ir padarė yra neįtikinama, nes A. N. taip pat paaiÅ¡kino ir tai, kad 2009 m. rugpjūčio 3 d. apribojo K. S. prieigÄ UAB „V.“ sÄ skaitose, nes prarado pasitikėjimÄ . Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, gynėjo teigimu, nelogiÅ¡ka 2009 m. rugpjūčio 19 d. skolinti pinigus asmeniui, kuriuo nepasitiki ir dar pavedimo paskirtyje melagingai (sau nenaudingai) nurodyti, kad tai yra skolos grÄ Å¾inimas, o ne paskolos suteikimas. Tuo tarpu kitų bendrovių, tai yra UAB „A.

V.“ ir UAB „A. V.“ sÄ skaitose nebuvo apribota K. S. teisė parengti ir tvirtinti pavedimus. Å i aplinkybė taip pat patvirtina, kad bÅ«tent A. N. veiksmai yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki, nes nelogiÅ¡ka apriboti teises UAB „V.“ sÄ skaitose, tačiau kitose sÄ skaitose leisti toliau rengti ir tvirtinti pavedimus.Gynėjas pažymi, kad baudžiamojoje byloje pateiktas A. N. 2009 m. liepos 17 d. siųstas elektroninis laiÅ¡kas, patvirtina, kad K. S. informuodavo A. N. apie darytus pavedimus iÅ¡ UAB „V.“ sÄ skaitos į asmenines banko sÄ skaitas.

IÅ¡ minėto laiÅ¡ko turinio, matyti, kad K. S. informavo A. N. apie per bankÄ gautus 8000 Lt ir 8400 Lt, tai yra inkriminuoti 2009 m. birželio 17 d. ir 2009 m. liepos 17 d. pavedimai. Tai, kad elektroninio laiÅ¡ko turinys A. N. buvo žinomas, patvirtina jo paraÅ¡as.Gynėjas aptardamas A. N. parodymus apie tai, kad nebuvo tokio atvejo, kad trÅ«ktų pinigų ir, kad jie skolintųsi iÅ¡ kitų, teigia, kad tokie A. N. parodymai neatitinka tikrovės, kadangi paskoliniai teisiniai santykiai tarp K. S. ir A. N. (per jo bendroves) buvo įprasti.

Nurodytas aplinkybes patvirtina, byloje pateiktas UAB „A. V.“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad K. S. 2008 m. gegužės 27 d. Å¡iai bendrovei suteikė 38000 Lt paskolÄ .Gynėjas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, jog byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad K. S. kompiuteriu bei slaptažodžiais, galėjo pasinaudoti ir kiti asmenys bei dėl nežinomų priežasčių atlikti pervedimus į kaltinamosios sÄ skaitÄ . Gynėjas su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka, teigdamas, kad bylos medžiagoje yra duomenų, kurie leidžia teigti, kad K.

S. kompiuteriu galėjo naudotis A. N.. IÅ¡ AB SEB bankas pateiktų iÅ¡rašų matyti, kad A. N. iÅ¡ UAB „A. V.“ ir UAB „V.“ sÄ skaitų padarė 4 pavedimus į K. S. sÄ skaitÄ . Prie visų 4 pavedimų nurodytas IP adresas - (duomenys neskelbtini) Tas pats IP adresas nurodytas ir prie dalies ankstesnių pavedimų, kurie yra inkriminuoti K. S.. Tai patvirtina, kad visi pavedimai buvo atlikti iÅ¡ to paties kompiuterio. Nurodytos aplinkybės patvirtina ir K. S. parodymus apie tai, kad A. N. dirbo prie jos naudojamo kompiuterio, bÅ«davo prie jos darbo stalo ir turėjo realiÄ galimybę pasinaudoti ir slaptažodžių generatoriumi, kurio PIN kodas buvo užraÅ¡ytas ir saugomas kartu su juo darbo stalo stalčiuje.

Tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių duomenų nevertino ir apie jų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę nepasisakė.Gynėjas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje taip pat akcentuota, jog byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad bendrovės „V.“ administracija, be jokios priežasties bÅ«tų iÅ¡kėlusi melagingÄ versijÄ apie pinigų pasisavinimÄ ir tuo siekusi nepagrįstai apkaltinti K. S.. Gynėjas aptardamas liudytojų N. Å ., Ž. J., R. B., J. B. parodymus teigia, kad byloje esantys duomenys parodo, jog A.

N. darė poveikį liudytojams, kurie vienaip ar kitaip buvo susiję su bendrovėmis UAB „V.“, UAB „A. V.“, UAB „A. V.“ ir UAB „A.“. Pasak gynėjo, tokio neteisėto poveikio tikslas buvo vienas - nepagrįstai apkaltinti K. S. padarius nusikalstamas veikas. Tokios iÅ¡vados pagrįstumÄ patvirtina ir teismo padaryta iÅ¡vada apie inventorizacijų aktuose nurodytų duomenų melagingumÄ , nes bÅ«tent inventorizacijos aktuose konstatuotomis aplinkybėmis buvo grindžiamas pareiÅ¡kimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tai yra pareiÅ¡kime buvo iÅ¡kelta melaginga versija, kad K.

S. paslėpė bendrovių dokumentus ir tuo buvo siekta nepagrįstai apkaltinti K. S. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje. Å iuo atveju A. N., žinodamas apie susiklosčiusius paskolinius teisinius santykius tarp jo, kaip UAB „V.“ atstovo ir K. S. ir kad bankiniais pavedimais K. S. buvo grÄ Å¾inti jos paskolinti pinigai, iÅ¡kėlė melagingÄ versijÄ apie paskolinių teisinių santykių nebuvimÄ ir piniginių lėšų pasisavinimÄ iÅ¡ UAB „V.“.Gynėjas aptardamas K.

S. paaiÅ¡kinimus dėl mokėjimo pavedimų ir pinigų iÅ¡mokėjimo nurodo, kad teismas savo iÅ¡vadas motyvavo tuo, kad bylos medžiagoje nėra dokumentų, kurie patvirtintų K. S. nurodytas aplinkybes dėl pinigų pervedimo ir iÅ¡mokėjimo. Gynėjo teigimu, toks pirmosios instancijos teismo motyvavimas yra netinkamas, pažeidžiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Gynėjas pažymi, kad nuosprendžio suraÅ¡ymo taisyklės įpareigoja teismÄ motyvuoti atitinkamas iÅ¡vadas ir grįsti jas konkrečiais įrodymais bei jų analize, tad Å¡iuo konkrečiu atveju teismas vertindamas, kad objektyviai tiesai nustatyti yra reikalingi papildomi duomenys, privalėjo bÅ«ti aktyvus ir pasinaudoti BPK nuostatomis (pvz., iÅ¡sireikalauti iÅ¡ bankroto administratoriaus reikiamus bendrovės dokumentus), o ne apsiriboti teiginiu, kad nėra, kas tai patvirtintų.

Jeigu pareigÄ Ä¯rodinėti turintys valstybės pareigÅ«nai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra prieÅ¡taringi, neiÅ¡samÅ«s, neleidžia daryti patikimų iÅ¡vadų dėl svarbių bylos aplinkybių, ir yra iÅ¡naudotos visos galimybės paÅ¡alinti abejones dėl kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi bÅ«ti iÅ¡teisintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-455/2014).

Gynėjas pažymi, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, K. S. teismui buvo pateikusi praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti papildomus duomenis iÅ¡ bankroto administratoriaus, tačiau teismas praÅ¡ymo dėl įrodytų tyrimo papildymo netenkino. Jokių kitų galimybių (teisinių priemonių) gauti dokumentus, kurie patvirtintų nurodomas aplinkybes, K. S. neturėjo ir neturi.Gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, taip pat skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad K. S. pateikė tyrimo organams suklastos paskolos sutarties nuoraÅ¡Ä ir kad jai neabejotinai buvo tai (suklastojimo faktas) žinoma.

Pasak gynėjo, K. S. pripažinimas kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje, pažeidžia teisės į gynybÄ principÄ , kadangi paskolos sutarties nuoraÅ¡Ä ji pateikė tyrimo organams, įgyvendindama savo teisę gintis. Gynėjo teigimu, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad paskolos sutartis buvo suklastota bei, kad tai galėjo bÅ«ti ir buvo žinoma K. S.. K. S. paaiÅ¡kino, kad paruoÅ¡tÄ (atspausdintÄ ) ir jau A. N. pasiraÅ¡ytÄ bei UAB „V.“ antspaudu užantspauduotÄ paskolos sutartį rado pas save kabinete ant stalo.

Netikėti Å¡iais K. S. parodymais nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nuosprendyje nėra jokių duomenų, paneigiančių jos nurodytas faktines aplinkybes, o tik tokiais duomenimis galėtų bÅ«ti grindžiamas kaltinimas.Taigi, gynėjas remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, teigia, kad prieÅ¡ingai nei skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje iÅ¡ esmės pakanka įrodymų visumos konstatuoti, kad tarp A. N., kaip UAB „V.“ atstovo ir K. S. buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, o atliktų bankinių pavedimų tikslas buvo ne pasisavinti didelės vertės svetimÄ turtÄ - pinigines lėšas, o grÄ Å¾inti K.

S. pasiskolintas pagal 2009 m. sausio 5 d. paskolos sutartį pinigines lėšas, išmokėti darbo užmokestį ar pinigus kaip bendrovės atskaitingam asmeniui. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Susiklosčiusi situacija tarp K. S. ir A. N., kaip UAB „V.“ atstovo, gali ir turi būti vertinama tik kaip civilinis ginčas. Tačiau šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas teismų praktikos dėl ultima ratio principo taikymo, nepagrįstai kriminalizavo tarp K.

S. ir A. N. susiklosčiusius civilinius teisinius (paskolinius) santykius.Gynėjas aptardamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-396/2009, Nr. 2K-409/2011, Nr. 2K-526/2009, Nr. 2K-262/2011) formuojamÄ praktikÄ dėl ultima ratio principo taikymo pažymi, kad A. N., kaip UAB „V.“ atstovui, buvo sudarytos visos sÄ lygos civiline tvarka apginti savo teises (jeigu jos buvo pažeistos), tai yra ginčyti civiline tvarka paskolos suteikimo faktÄ , praÅ¡yti grÄ Å¾inti pinigus ir kt.

Å iuo atveju A. N. buvo žinomi K. S. duomenys, K. S. niekada nesislapstė. Tai, kad Å¡iuo atveju susiklosčiusiÄ situacijÄ pirmiausiai buvo bÅ«tina spręsti civiline tvarka, patvirtina jau iÅ¡nagrinėta civilinė byla, kurioje proceso Å¡alimis taip pat buvo A. N. ir K. S. (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-746-661/2013). Gynėjo nuomone, iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, tai yra teismas pasirinktinai įvertino byloje esančius duomenis, dalies jų iÅ¡ viso nevertino ir dėl jų nepasisakė ir iÅ¡ esmės neatliko įrodymų analizės, todėl pažeidė baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ .

Nagrinėjamu atveju skundžiajame nuosprendyje įrodymai iÅ¡dėstyti netinkamai, pirmosios instancijos teismas neatliko byloje surinktų įrodymų bei bylos faktinių aplinkybių vertinimo, analizės, nenurodė motyvų, kuriais vadovaujantis teismas atmetė K. S. teisinančius įrodymus. Be to, nuosprendyje dalį įrodymų, kurie iÅ¡ esmės patvirtino K. S. duotų parodymų pagrįstumÄ , pirmosios instancijos teismas ignoravo ir nepaaiÅ¡kino kodėl Å¡iais įrodymais nesivadovauja. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis, o prielaidomis, kurios, be kita ko, prieÅ¡tarauja byloje surinktų įrodymų visumai, bei iÅ¡ esmės nėra pakankamos daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ apie K.

S. kaltumÄ . Å iuo atveju, pasak gynėjo, buvo privalu vadovautis in dubio pro reo principu, kuris įpareigoja nepaÅ¡alintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012). Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nesilaikė in dubio pro reo principo, pirmenybę suteikė kaltinantiems įrodymams, o K.

S. teisinančių įrodymų arba iÅ¡ viso nevertino, arba atmetė formaliu pagrindu, o tai turi bÅ«ti pripažįstama BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyto reikalavimo, pažeidimu. Gynėjas nurodo, kad K. S. atžvilgiu priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, turi bÅ«ti panaikinta ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl UAB „Top Concult“ bankroto administratoriaus civilinio ieÅ¡kinio patenkinimo. Taip pat turi bÅ«ti nepriteistos A. N. iÅ¡laidos, turėtos advokato paslaugoms apmokėti.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios gynėjas ir nuteistoji prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, o nukentėjusysis ir prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistosios K. S. gynėjo advokato Mindaugo DÅ«dos apeliacinis skundas atmetamas. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. S. pripažinta kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad pasisavino didelės vertės svetimÄ turtÄ ir panaudojo žinomai suklastotÄ dokumentÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį ir nuteistosios K. S. gynėjo advokato Mindaugo DÅ«dos apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apygardos teismas neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas ir priėmė teisingÄ , bylos duomenimis pagrįstÄ sprendimÄ , pripažindamas K.

S. kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , nepažeidė. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies taikymo Gynėjo teigimu, apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepagrįstai K.

S. pripažino kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes K. S. nusikalstamos veikos apraÅ¡yme nurodytas pinigų sumas, ne pasisavino, o nurodytos pinigų sumos jai buvo iÅ¡mokėtos kaip paskolos grÄ Å¾inimas pagal 2009 m. sausio 5 d. tarp jos ir UAB „V.“ sudarytÄ paskolos sutartį. Taip pat nepagrįstai K. S. buvo pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes ji nepanaudojo žinomai suklastoto dokumento, paskolos sutartis tarp jos ir UAB „V.“ iÅ¡ tiesų buvo sudaryta.Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnį atsako tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad K. S. dirbo UAB „V.“ finansų direktore, ji tvarkė bendrovės buhalterinius dokumentus ir bendrovės piniginius reikalus (t. 2, b.l. 172-174, t. 3, b.l. 187-189). Tai, kad K. S. dirbo UAB „V.“ ir tvarkė bendrovės finansinius reikalus, neneigė ir pati nuteistoji.

Dėl Å¡ių užimamų pareigų bendrovės turtas buvo nuteistosios žinioje. Taigi, dėl užimamų pareigų, K. S. atitiko specialius nusikalstamos veikos (turto pasisavinimo) subjekto požymius.Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog K. S. bÅ«dama UAB „V.“ finansų direktore ir užimamų pareigų pagrindu disponuodama jai patikėtomis bendrovės finansinėmis lėšomis, pasisavino jos žinioje buvusį svetimÄ , tai yra UAB „V.“ priklausantį, didelės vertės turtÄ .

Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta ir ginčo dėl to nėra, be to, to neneigia ir nuteistoji K. S., kad į jos asmenines banko sÄ skaitas iÅ¡ UAB „V.“ banko sÄ skaitos buvo pervestos nusikalstamos veikos apraÅ¡yme nurodytos pinigų sumos, tai yra iÅ¡ viso buvo pervesta 102 332 Lt.2010 m. kovo 19 d. K. S. apklausta kaip liudytoja apie savo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ parodė, kad ji UAB „V.“ yra suteikusi paskolÄ . Neprisimena kada ir kokiÄ tiksliai pinigų sumÄ ji paskolino, tačiau buvo paskolinta mažesnė nei 100 000 Lt pinigų suma.

Pinigai buvo įneÅ¡ti į bendrovės kasÄ grynaisiais, buvo iÅ¡raÅ¡ytas kasos pajamų orderis. Ji turi paskolos sutarties kopijÄ , o originalas turi bÅ«ti bendrovėje. Dalis paskolos buvo grÄ Å¾inta grynaisiais iÅ¡ UAB „V.“ kasos, iÅ¡raÅ¡ant kasos iÅ¡laidų orderį, dalis pavedimais į jos asmeninę sÄ skaitÄ , taip pat dalį pinigų A. N. iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos pervedė į jos dukros sÄ skaitÄ . Dalį pavedimų iÅ¡ UAB „V.“ sÄ skaitos kaip paskolos grÄ Å¾inimÄ atliko ji pati.

Neatsimena kokios pinigų sumos buvo grÄ Å¾intos grynaisiais, o kokios pavedimais. Kitoms bendrovėms ji nebuvo suteikusi paskolų ir iÅ¡ jų pinigų kaip paskolos grÄ Å¾inimo nėra gavusi (t. 2, b.l. 161-163). 2010 m. spalio 20 d. K. S. apklausta kaip liudytoja apie savo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ parodė, kad pinigų perdavimas vyko A. N. kabinete, tai matė jos sÅ«nus E. S.. Paskolos sutartis buvo sudaryta tÄ pačiÄ dienÄ . Pavedimus į jos asmeninę sÄ skaitÄ darydavo arba ji pati, arba A. N..

Jeigu pavedimÄ darydavo ji, visada tai bÅ«davo suderinta su A. N.. Paskutinį paskolos grÄ Å¾inimo pavedimÄ darė A. N. iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos į jos dukros asmeninę sÄ skaitÄ . Pinigus pervesti į dukros sÄ skaitÄ , A. N. ji paprašė pati. 18 713,86 Lt UAB „A. V.“ ji neskolino ir minėtos pinigų sumos į savo sÄ skaitÄ kaip paskolos grÄ Å¾inimas ji nepersivedė (t. 2, b.l. 164-166). 2013 m. balandžio 10 d. K. S. apklausta kaip liudytoja apie savo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ parodė, kad A.

N. praÅ¡ymu ji suteikė UAB „V.“ 96 700 Lt paskolÄ . Apie jos bendrovei suteiktÄ paskolÄ taip pat žino komercijos direktorius Laimutis, administratorė J. B.. Minėtus pinigus ji turėjo namuose grynaisiais. 2009 m. sausio 5 d. ji atvyko į darbÄ ir atvežė pinigus. Pinigų perdavimo fakto niekas nematė. Perdavus pinigus paskolos sutartis pasiraÅ¡yta nebuvo, tačiau po dviejų valandų buvo paruoÅ¡ta sutartis ir padėta jai ant stalo. Kas paruošė paskolos sutartį ir jai padėjo ant stalo ji nematė.

Visas sutartis paprastai bendrovėje ruoÅ¡davo J. B. ir L. B.. Ji pas A. N. buvo apie valandÄ laiko, tai mano, kad viena iÅ¡ minėtų darbuotojų per tÄ laikÄ paruošė paskolos sutartį. Jai buvo padėtas tik vienas paskolos sutarties egzempliorius. Paskolos sutartis jau buvo pasiraÅ¡yta A. N. ir buvo uždėtas bendrovės antspaudas. Ji taip pat pasirašė paskolos sutartį ir jÄ padėjo pas save į seifÄ , nuo to seifo raktÄ turėjo taip pat ir A. N.. Perdavus pinigus joks pinigų perdavimÄ patvirtinantis dokumentas iÅ¡raÅ¡ytas nebuvo, tačiau vėliau ji kasos dokumentų segtuve matė, jos paskolintai pinigų sumai iÅ¡raÅ¡ytÄ kasos pajamų orderį ir kvitÄ , kurie buvo atspausdinti ant vientiso A4 formato lapo.

Kasos pajamų orderis buvo pasiraÅ¡ytas tiek direktoriaus, tiek jos. Kvito ji nepaėmė, paliko jį segtuve. Kas pildė kasos pajamų orderį ji nežino, galėjo pildyti buhalterė L. Ž.. Ji turėjo teisę paruoÅ¡ti bankinius pavedimus, tačiau pinigų perleidimo paraÅ¡o teisės ji neturėjo, tai turėjo direktorius A. N.. Ji A. N. pavedimu paruoÅ¡davo pavedimus, o juos patvirtindavo pats A. N.. Su A. N. ji buvo susitarusi, kad paskola jai bus grÄ Å¾inama į jos asmeninę sÄ skaitÄ . Grynaisiais pinigais jai nebuvo mokama (t. 2, b.l. 192-195). 2013 m. balandžio 25 d.

K. S. apklausta kaip liudytoja apie savo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ parodė, kad ji nežino kas konkrečiai paruošė 2009 m. sausio 5 d. paskolos sutartį, ji nepamena ar paskolos sutartis buvo užregistruota paskolos sutarčių žurnale. Ji dėl bankinių operacijų susiraÅ¡inėdavo su A. N. ir kada raÅ¡ydavo elektroninius laiÅ¡kus, elektroninio laiÅ¡ko kopijÄ siųsdavo ir J. B., taip pat kartais elektroninio laiÅ¡ko kopijÄ siųsdavo ir buhalterei A. T.. J. B., A. T. ir N. Å . galėtų patvirtinti, kad ji paskolino bendrovei pinigus.

Visus pavedimus susijusius su paskolos grÄ Å¾inimu atliko A. N. iÅ¡ savo kompiuterio su savo kodais, ji A. N. pavedimu tik yra ruoÅ¡usi pavedimus dėl paskolos grÄ Å¾inimo, o A. N. juos patvirtindavo (t. 2, b.l. 198-200). Pirmosios instancijos teisme K. S. parodė, kad A. N. apie visus pavedimus žinojo, nepriklausomai nuo to ar jis juos tvirtindavo per elektroninės bankininkystės sistemÄ ar ne, nes visi pavedimai, kuriuos parengė arba patvirtino ji, su A. N. buvo aptarti ir žodžiu, ir iÅ¡siunčiant A. N. apie tai elektroninį laiÅ¡kÄ . 2009 metų pradžioje, A.

N. žinodamas, kad jos Å¡eima turi santaupų, paprašė jo atstovaujamai bendrovei paskolinti pinigų. Turėtas santaupas jie laikė namuose. Dar iki pinigų paskolinimo ji su A. N. buvo susitarusi, kad dėl pinigų skolinimo bus pasiraÅ¡yta paskolos sutartis. Pinigai 2009 m. sausio 5 d. A. N. buvo perduoti jo kabinete. Jos sÅ«nus, E. S., vykdydamas jos praÅ¡ymÄ , atvežė pinigus į ofisÄ ir perdavė juos A. N.. Ji dalyvavo pinigų perdavime. Pinigų perdavimo metu, paskolos sutartis nebuvo pasiraÅ¡yta.

Taip pat nebuvo iÅ¡raÅ¡ytas pinigų gavimo apskaitos dokumentas. Tačiau tÄ pačiÄ dienÄ , po kelių valandų, buvo paruoÅ¡ta 2009 m. sausio 5 d. paskolos sutartis ir ji buvo palikta jai ant stalo. Jai buvo paliktas vienas paskolos sutarties egzempliorius. Ji pasirašė paskolos sutartį, pasidarė sau kopijÄ . Paskolos sutarties originalas liko A. N. bendrovėje. Kas paruošė paskolos sutartį nežino, tačiau ant jai pateiktos paskolos sutarties A. N. jau buvo pasirašęs. Ji vėliau kasos dokumentų segtuve matė jos paskolintai pinigų sumai iÅ¡raÅ¡ytÄ kasos pajamų orderį bei kvitÄ .

Ji kvito nepaėmė. Vėliau pirmosios instancijos teisme K. S. jau teigė, kad kitÄ dienÄ stikliniame stalčiuke rado vienÄ sutarties originalÄ , jį pasirašė ir pasidarė kopijÄ . PirmÄ dienÄ , kai sÅ«nus atvežė pinigus, ji visÄ laikÄ praleido pas A. N., tik trumpam, gal penkioms minutėms buvo išėjusi ir paprašė buhalterių paruoÅ¡ti sutartį. K. S. taip pat parodė, kad ji prisimena, kad ruoÅ¡davo bankinius pavedimus elektroninėje bankininkystėje, tačiau neprisimena, kad bÅ«tų juos tvirtinusi, mano, kad juos patvirtino A.

N.. Kiek prisimena niekada neturėjo teisės patvirtinti pavedimus. A. N. niekada nesinaudojo jos slaptažodžiu, ji taip pat nesinaudojo A. N. slaptažodžiu. Dalis paskolos jai buvo grÄ Å¾inta grynaisiais pinigais. Be to, dalis paskolos jai buvo pervesta iÅ¡ UAB „A. V.“ sÄ skaitos, taip pat dalį paskolos A. N. iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos pervedė į jos dukros sÄ skaitÄ . Ikiteisminio tyrimo metu, nenurodė, kad pinigus A. N. atvežė jos sÅ«nus todėl, kad nenorėjo jo painioti į konfliktÄ su A.

N.. IÅ¡ dokumentų, patvirtinančių, kad ji paskolino pinigus, K. S. saugojo paskolos sutarties kopijÄ , kasos pajamų orderio kvito antrÄ dalį (t. 9, b.l. 9-16, 19-28, 88-90). Apeliacinės instancijos teisme nuteistoji teigė, kad A. N. pats pasiÅ«lė dalį pavedimų, kad nereikėtų pavedimų daryti į jos asmeninę sÄ skaitÄ , pervesti į jos dukros asmeninę banko sÄ skaitÄ . A. N. pats iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos pinigus pervedė į jos dukros banko sÄ skaitÄ . A. N. pats priėmė tokį sprendimÄ (t. 10, b.l. 22).IÅ¡ pirmiau aptartų nuteistosios parodymų matyti, kad K.

S. prieÅ¡taringai, nevienodai nurodė esmines aplinkybes dėl paskolos suteikimo (antrosios apklausos metu nuteistoji teigė, kad pinigų perdavimo faktÄ A. N., matė jos sÅ«nus E. S., vėlesnės apklausos metu teigė, kad 2009 m. sausio 5 d. ji atvyko į darbÄ ir atvežė pinigus, pinigų perdavimo fakto niekas nematė, tuo tarpu pirmosios instancijos teisme nuteistoji jau teigė, kad pinigus A. N. atvežė ir perdavė jos sÅ«nus E. S. ir kad ji dalyvavo pinigų perdavime). Taip pat nuteistoji apklausų metu skirtingai nurodė aplinkybes dėl paskolos suraÅ¡ymo ir jos pasiraÅ¡ymo aplinkybių (pirmų apklausų metu teigė, kad A.

N. pasiraÅ¡ytÄ paskolos sutartį ji ant stalo rado tÄ pačiÄ dienÄ kai jam buvo perduoti pinigai, pirmosios instancijos teisme nuteistoji nurodė, kad paskolos sutartis jai ant stalo buvo palikta kitÄ dienÄ po pinigų perdavimo A. N.. Pirmų apklausų metu nuteistoji teigė, kad A. N. kabinete užtruko apie vienÄ valandÄ ir nežino kas surašė paskolos sutartį, tuo tarpu pirmosios instancijos teisme nuteistoji teigė, kad ji A. N. kabinete buvo visÄ dienÄ , iÅ¡ jo kabineto buvo išėjusi tik penkioms minutėms ir pati darbuotojų paprašė suraÅ¡yti paskolos sutartį).

Taip pat nuteistoji apklausų metu skirtingai nurodė aplinkybes dėl paskolos grÄ Å¾inimo (pirmosios apklausos metu nuteistoji teigė, kad dalis paskolos buvo grÄ Å¾inta grynaisiais pinigais, vėlesnės apklausos metu nurodė, kad grynaisiais pinigais jai nebuvo mokama, tuo tarpu pirmosios instancijos teisme vėl gi nurodė, kad dalis pinigų jai buvo grÄ Å¾inta grynaisiais pinigais). Skirtingai nurodė aplinkybes dėl pinigų pervedimo į jos sÄ skaitas (pirmosios apklausos metu nurodė, kad dalį pavedimų kaip paskolos grÄ Å¾inimÄ atlikinėjo ji pati, vėliau nuteistoji jau teigė, kad visus pavedimus susijusius su paskolos grÄ Å¾inimu atlikinėjo A.

N., ji tik yra ruoÅ¡usi pavedimus susijusius su paskolos grÄ Å¾inimu, neatsimena, kad ji bÅ«tų turėjusi galimybę patvirtinti pavedimus). Taip pat nuteistoji apklausta ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad pinigus pervesti į dukros sÄ skaitÄ , A. N. paprašė ji pati, tačiau apeliacinės instancijos teisme teigė, kad tai padaryti pasiÅ«lė pats A. N.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmų apklausų metu nuteistoji teigė, jog kitoms bendrovėms ji paskolų nebuvo suteikusi ir pinigų kaip paskolos grÄ Å¾inimo nėra gavusi.

Tačiau pirmosios instancijos teisme, nuteistoji tvirtino, kad ji pinigus paskolino A. N. nes juo pasitikėjo, kadangi anksčiau UAB „A. V.“ suteiktÄ paskolÄ jis buvo jai grÄ Å¾inęs laiku.Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija K. S. parodymus, kuriais ji neigia padariusi nusikalstamas veikas, vertina kaip jos pasirinktÄ gynybinę versijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, iÅ¡ pirmiau aptartų nuteistosios parodymų matyti, kad nuteistosios parodymai apie esmines bylos aplinkybes yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi.

Teisėjų kolegijos manymu, toks parodymų kaitaliojimas tik parodo nuteistosios nenuoÅ¡irdumÄ ir nenuoseklumÄ . Be to, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmiau aptartų nuteistosios parodymų, nepatvirtina kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, todėl teisėjų kolegija Å¡iuos nuteistosios parodymus pripažįsta nepatikimais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų E. S. (t. 9, b.l. 6-7), E. S. parodymais (t. 9, b.l. 90-91), taip pat apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja apeliacinės instancijos teisme apklaustos liudytojos C.

I. S. parodymais (t. 10, b.l. 22-24), nes minėti liudytojai būdami nuteistosios K. S. šeimos narais akivaizdžiai yra suinteresuoti padėti K. S. išvengti atsakomybės. Be to, E. S. parodymai nesutapo su pirminiais nuteistosios K. S. parodymais, kuriuose ji teigė, kad niekas nematė pinigų perdavimo fakto A. N., taip pat ji pirminiuose parodymuose teigė, kad pinigus A. N. ji atvežė ir perdavė pati. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistosios K. S. parodymų nepatvirtina, jos 2010 m. lapkričio 2 d. policijos pareigūnui pateikta 2009 m. sausio 5 d. paskolos sutarties tarp K.

S. ir UAB „V.“ kopija. Kaip matyti iÅ¡ nuteistosios parodymų ji teigė, kad negali pateikti sutarties originalo, nes buvo pasiraÅ¡ytas tik vienas sutarties originalas, kurį ji pasiraÅ¡iusi paliko bendrovėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas BPK 96 straipsnio, reglamentuojančio daiktus ir dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, turinį yra nurodęs, kad jei byloje yra ne dokumento originalas ar nustatyta tvarka patvirtinta jo kopija, bÅ«tina atlikti papildomus patikrinimo veiksmus ir įsitikinti, ar kopija atitinka originalÄ , teismas turi patikrinti ir nustatyti ne tik dokumente esančių duomenų sÄ sajumÄ (BPK 20 straipsnio 3 dalis) ir leistinumÄ (BPK 20 straipsnio 4 dalis), bet ir dokumento gavimo aplinkybes.

Nukentėjusysis A. N. viso proceso metu iš esmės nuosekliai tvirtino, kad pinigų jo vadovaujama bendrovė UAB „V.“ iš K. S. nesiskolino ir jis nebuvo pasirašęs jokios paskolos sutarties (t. 1, b.l. 140-142, 143-147, t. 7, b.l. 95-104, t. 8, b.l. 179-182). Tokias pačia aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teisme (t. 10, b.l. 66-68). Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojai R. B., J. B., L. B., A. B., D. G., N. Š., kurie teigė, kad niekada negirdėjo ir jiems nėra žinoma, kad K.

S. skolino pinigus UAB „V.“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nei vienas K. S. nurodytas asmuo, tai yra UAB „V.“ darbuotojas nepatvirtino, kad jam bÅ«tų žinoma, ar jis bÅ«tų matęs, kad K. S. paskolino, perdavė A. N. ar jo vadovaujamai bendrovei paskolos sutartyje nurodytÄ pinigų sumÄ . Be to, liudytojai nurodė, kad A. N. bendrovėse nebuvo tokios praktikos skolintis pinigus iÅ¡ darbuotojų. Taip pat K. S. nurodytos darbuotojos nepatvirtino, kad K. S. jų bÅ«tų praÅ¡iusi ir kad jos bÅ«tų paruoÅ¡usios paskolos sutartį (t. 1, b.l. 159-161, t. 7, b.l. 142-145, 146-149, t. 8, b.l. 59-62, 62-64, 111-112, 189-191).

Nesant jokio pagrindo abejoti Å¡ių liudytojų parodymų patikimumu, teisėjų kolegija deklaratyviu pripažįsta gynėjo teiginį, kad nukentėjusysis liudytojams galėjo daryti įtakÄ ir todėl jie davė netikslius parodymus.Taigi, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad A. N. bÅ«tų pasirašęs 2009 m. sausio 5 d. paskolos sutartį ir kad nuteistoji bÅ«tų perdavusi A. N. paskolos sutartyje nurodytÄ pinigų sumÄ . Nuteistoji teigė, kad ji vėliau kasos dokumentų segtuve matė jos paskolintai pinigų sumai iÅ¡raÅ¡ytÄ kasos pajamų orderį ir kvitÄ ir kad jie buvo pasiraÅ¡yti tiek jos, tiek direktoriaus, tačiau ji kvito nepaėmė, paliko jį bendrovėje.

Tokius nuteistosios parodymus vėl gi paneigia nukentėjusiojo A. N. nuoseklÅ«s parodymai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pačioje paskolos sutartyje nustatyta, kad ji sudaroma dviem, vienodÄ juridinę galiÄ turinčiais egzemplioriais – po vienÄ kiekvienai iÅ¡ Å¡alių. Å iuo atveju akivaizdžiai yra suprantama ir finansų srityje dirbančiam iÅ¡silavinusiam asmeniui bÅ«tų nelogiÅ¡ka pasiraÅ¡yti tik vienÄ paskolos sutarties originalÄ ir juo labiau jį palikti paskolos gavėjui, kas akivaizdžiai yra neprotinga, todėl visiÅ¡kai neįtikinamas ir nelogiÅ¡kas K.

S. paaiÅ¡kinimas, kad ji pasirašė tik vienÄ paskolos sutarties originalÄ , o sau pasidarė tik jo kopijÄ . Taip pat akivaizdu, kad nuteistoji paskolinusi pinigus neturėdama paskolos sutarties originalo, nebÅ«tų nepaėmusi pinigų perdavimÄ patvirtinančio dokumento. Be to, nuteistoji tik nurodė, kad vėliau pamatė pajamų orderį ir kvitÄ , kuris buvo jos pasiraÅ¡ytas, tačiau nuteistoji nenurodė kada ir kokiomis aplinkybėmis ji pasirašė nurodytÄ dokumentÄ , nors ji pati buvo bendrovės finansų direktorė.

Todėl baudžiamojoje byloje, nesant paskolos sutartį patvirtinančių dokumentų ar aplinkybių, daro iÅ¡vadÄ , kad tokia paskolos sutartis realiai sudaryta nebuvo ir K. S. paskolos sutartyje nurodytos sumos bendrovei nepaskolino. Nuteistosios K. S. parodymus apie tai, kad ji tik galėjo suformuoti pavedimus, o juos visus patvirtindavo A. N. paneigia baudžiamojoje byloje pateikta UAB „A. V.“ 2008 m. gruodžio 24 d. elektroninių paslaugų sutartis Nr. 1736 ir UAB „V.“ elektroninių paslaugų sutartis Nr. 2679883, kurių 4.1.1. ir 4.1.3. punktuose nurodyta, kad K.

S. teisės galioja neribotai (t. 2, b.l. 42-44, 50-54). Taip pat AB SEB bankas 2011 m. vasario 24 d. raÅ¡te Nr. 07.04.04.06-2926 (patikslinant ankstesnį 2010 m. spalio 29 d. AB SEB bankas raÅ¡tÄ ) nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 3 d. UAB „V.“ sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL/USD), Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) elektroninius pavedimus galėjo parengti ir patvirtinti A. N. ir K. S.. Prie minėto raÅ¡to pateiktame sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kokie asmenys atliko pavedimus iÅ¡ UAB „V.“ sÄ skaitos į K.

S. banko sÄ skaitas (t. 2, b.l. 49-62). IÅ¡ tiesų, AB SEB bankas pateiktuose sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡uose prie atskirų pavedimų, nurodant asmenį, kuris atliko pavedimÄ , nurodyta „Nėra iÅ¡likusių duomenų“. Teisėjų kolegijai nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, papildomai buvo kreiptasi į AB SEB bankas, praÅ¡ant patikslinti duomenis, kuriuose buvo nurodyta „Nėra iÅ¡likusių duomenų“. 2018 m. sausio 5 d. Nr. 07.04.08-262 ir 2018 m. vasario 13 d. Nr. 07.04.08-2005 raÅ¡tuose nurodyta, kad visus mokėjimo pavedimus, kuriuose buvo nurodyta „Nėra iÅ¡likusių duomenų“ atliko naudotoja K.

S., naudotojo ID-(duomenys neskelbtini) (t. 10, b.l. 31-32, 38). Būtent toks atpažinimo kodas K. S. buvo suteiktas pasirašant UAB „V.“ elektroninių paslaugų sutartį Nr. 2679883. Tuo tarpu A. N. pasirašant UAB „V.“ elektroninių paslaugų sutartį Nr. 2679883 buvo suteiktas kitas atpažinimo kodas (t. 2, b.l. 53-56).Taigi, priešingai nei apklausų metu teigė nuteistoji K. S., taip pat priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad visus nusikalstamos veikos aprašyme K.

S. inkriminuotus bankinius pavedimus, kurie buvo padaryti naudojantis elektronine mokėjimo sistema, atliko būtent pati nuteistoji K. S.. Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtino liudytojai S. G. ir R. S.. Liudytoja R. S. parodė, kad naudojantis elektronine bankininkyste 2009 m. vasario 5 d. 5000 Lt, 2009 m. vasario 23 d. 14 000 Lt, 2009 m. kovo 13 d. 15 000 Lt, 2009 m. kovo 31 d. 6 800 Lt, 2009 m. balandžio 21 d. 11 652 Lt, 2009 m. gegužės 14 d. 14 000 Lt, 2009 m. birželio 17 d. 8000 Lt, 2009 m. liepos 14 d. 8400 Lt, pavedimus padarė K.

S. (t. 2, b.l. 63, t. 8, b.l. 64, 191-195). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos 2008 m. gruodžio 22 d. 7 000 Lt ir 2009 m. sausio 13 d. 12 400 Lt pavedimai iÅ¡ UAB „V.“ į K. S. banko sÄ skaitÄ buvo padaryti naudojantis TELEBANK sistema. K. S. teigė, kad ji nesinaudojo TELEBANK mokėjimų sistema, tačiau apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas Ž. T. parodė, kad vyriausios buhalterės, tai yra K. S. darbo kompiuteryje buvo įdiegta Å¡i mokėjimų sistema. A. N. kompiuteryje Å¡ios sistemos nebÅ«davo.

Norint prisijungti tiek prie buhalterinės programos, tiek prie atskirų bendrovės kompiuterių buvo reikalaujama suvesti slaptažodį (t. 10, b.l. 51-53). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2009 m. sausio 13 d. 12 400 Lt pavedime nurodyta „paskolos gražinimas“, nors pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, kad paskolos sutartis tarp K. S. ir UAB „V.“ nebuvo pasirašyta ir kad K. S. neperdavė A. N. paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos. Taigi, akivaizdu, kad A. N. nebūdamas pasirašęs paskolos sutarties ir nebūdamas pasiskolinęs iš K.

S. pinigų, net keletÄ kartų nepervedinėtų tokių didelių pinigų sumų, pinigų pervedimo paskirtyje nurodydamas klaidingus duomenis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tai, jog pirmi du pavedimai buvo padaryti naudojantis kita bankinių pavedimų sistema, nepaneigia, kad nuteistoji pasisavino visas jai inkriminuotas pinigų sumas.Pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog dalis nuteistosios pervestų į jos sÄ skaitÄ pinigų buvo susiję su jos turėtomis iÅ¡laidomis bendrovės naudai.

Tokias pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas patvirtina UAB „INFOAUDITAS“ UAB „V.“ pateikta piniginių lėšų judėjimo peržiÅ«ros ataskaita už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. (t. 1, b.l. 38-43), kur nurodyta, kad peržiÅ«rėjus UAB „V.“ atskaitingų asmenų analitinę ataskaitÄ , pastebėta, kad K. S. laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 12 d. iki 2008 m. spalio 15 d. pateikė buhalterijai pirminių apskaitos dokumentų už 95,70 Lt. IÅ¡ bendrovės kasos kaip atskaitingam asmeniui K.

S. buvo iÅ¡duota 95,70 Lt. Liudytoja A. G. parodė, kad ji yra auditorė ir ji atliko A. N. bendrovių auditÄ , siekiant nustatyti pinigų judėjimÄ iÅ¡ bendrovių sÄ skaitų. Atliekant auditÄ buvo patikrinti bankiniai dokumentai, atskaitingų asmenų analitinė ataskaita ir buvo nustatyta, kad į K. S. sÄ skaitÄ buvo pervedami pinigai nurodant „paskolos grÄ Å¾inimas“. Atliekant auditÄ jiems nebuvo pateikta paskolos sutartis. Jie iÅ¡ bendrovės gavo visus dokumentus, kurie buvo reikalingi auditui atlikti (t. 7, b.l. 167-171).

UAB „INFOAUDITAS“ UAB „V.“ pateikta piniginių lėšų judėjimo peržiÅ«ros ataskaita už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. taip pat patvirtina ir tai, kad iÅ¡ UAB „V.“ banko sÄ skaitos buvo pervesti pinigai į K. S. sÄ skaitÄ , tačiau pinigai nebuvo pervesti į UAB „V.“ banko sÄ skaitÄ .Nuteistosios K. S. parodymus apie tai, kad jos paskolinti pinigai buvo įneÅ¡ti į bendrovės kasÄ ir kad buvo iÅ¡raÅ¡yti tai patvirtinantys dokumentai, paneigia Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2012 m. birželio 5 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(05649)-IS1-3609 pateiktos iÅ¡vados.

Specialisto iÅ¡vados 1 ir 3 punktuose nurodyta, kad tyrimo metu buvo iÅ¡tirti UAB „V.“ kasos pirminiai dokumentai (kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderiai) ir kasos knyga pateikta už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 10 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d., UAB „V.“ AB SEB banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, finansinės atskaitomybės dokumentai. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad iÅ¡tyrus UAB „V.“ sÄ skaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytų AB SEB banke iÅ¡raÅ¡us ir kasos pajamų orderius nustatyta, kad K.

S. nepervedė į bendrovės sÄ skaitÄ ir neįmokėjo į bendrovės kasÄ 96 700 Lt, tačiau pagal K. S. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „V.“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankų iÅ¡raÅ¡us nustatyta, kad nuo 2009 m. sausio 13 d. iki 2009 m. liepos 14 d. UAB „V.“ į K. S. sÄ skaitÄ pervedė 95 332,14 Lt (t. 2, b.l. 81-91). Kaip matyti specialistams iÅ¡tyrus pateiktus UAB „V.“ kasos pirminius dokumentus (kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderius) ir kasos knygÄ pateiktÄ už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 10 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d., UAB „V.“ AB SEB banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us nebuvo nustatyta, kad K.

S. bÅ«tų pervedusi pinigus į bendrovės sÄ skaitÄ , taip pat nenustatyta, kad K. S. nurodyta pinigų suma bÅ«tų įmokėta į bendrovės kasÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tyrimÄ atlikusių specialisčių kompetencija bei pateiktos specialisto iÅ¡vados teisingumu. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad visi nusikalstamos veikos apraÅ¡yme nurodyti pavedimai buvo atliekami iÅ¡ A. N. kompiuterio, nes prie visų bankinių pavedimų nurodytas vienodas IP adresas - (duomenys neskelbtini) IÅ¡ tiesų AB SEB bankas pateiktuose banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡uose matyti, kad darant pavedimus naudojantis elektronine banko sistema, tiek UAB „A.

V.“, tiek UAB „V.“ banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡uose prie visų pavedimų yra nurodytas vienodas IP adresas - (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo to ar pavedimÄ darė K. S., ar A. N. (t. 2, b.l. 38-41, 60-62). Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti nurodytas aplinkybes dėl IP adreso, apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas liudytojas Ž. T., kuris remontuodavo ir prižiÅ«rėdavo A. N. priklausiusių bendrovių kompiuterius. Liudytojas parodė, kad bendrovėje buvo bendras tinklas. Yra routeris, kuris dalina bendrÄ tinklÄ ir dalina IP adresus (t. 10, b.l. 51-53).

Teisėjų kolegija atkreipia gynėjo dėmesį į tai, kad fiksuojant iÅ¡orinį IP adresÄ , kuris bÅ«na priskirtas interneto paslaugų tiekėjo ir kuris naudojamas ne kompiuteriui, bet tinklui identifikuoti ir jeigu prie to paties tinklo yra prijungti keli kompiuteriai, tai visų kompiuterių IP adresas bus vienodas. Taigi, tai kad prie visų pavedimų buvo nurodytas vienodas IP adresas nepatvirtina, kad visi pavedimai buvo padaryti iÅ¡ vieno, tai yra A. N. kompiuterio. Juo labiau, kad pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, kad visus nusikalstamos veikos apraÅ¡yme K.

S. inkriminuotus pavedimus ji padarė pati, pasinaudodama jai suteiktu elektroninės bankininkystės atpažinimo kodu. Byloje nenustatyta, kad kiti asmenys bÅ«tų galėję pasinaudoti K. S. bankinių prisijungimų kodais.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nepaneigia pirmosios instancijos teisme pateikti dokumentai (jų kopijos): 2009 m. liepos 22 d. elektroninio laiÅ¡ko susiraÅ¡inėjimo kopija (t. 9, b.l. 18), UAB „A. V.“ sÄ skaitos istorijų iÅ¡raÅ¡as (t. 9, b.l. 17), 2009 m. liepos 22 d. susiraÅ¡inėjimas elektroniniais laiÅ¡kais su N. Å . (t. 1, b.l. 181-184).Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ nuteistosios K.

S. pateiktos 2009 m. liepos 22 d. elektroninio laiško susirašinėjimo kopijos (t. 9, b.l.

18) negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad jame buvo raÅ¡oma bÅ«tent apie K. S. inkriminuotus 2009 m. birželio 17 d. ir 2009 m. liepos 14 d. pavedimus. IÅ¡ minėto elektroninio susiraÅ¡inėjimo neaiÅ¡ku kam, kada ir kokios pinigų sumos buvo pervestos atliekant bankinius pavedimus ar sumokėtos grynaisiais pinigais, juo labiau neaiÅ¡ku kas kam ir kÄ mokėjo. Taip pat neaiÅ¡ku ar Å¡iuo atveju galėjo bÅ«ti kalbama apie UAB „V.“ finansinius reikalus, nes laiÅ¡ke K. S. pasirašė kaip UAB „A.

V.“ vyr. buhalterė. Juo labiau, kad paskutinė elektroninio laiÅ¡ko eilutė yra „visa mano skola jums 1960”. Be to, baudžiamojoje byloje pateikta tik elektroninio laiÅ¡ko kopija, kur galimai yra A. N. paraÅ¡as, tačiau pats A. N. viso proceso metu teigė, kad jam tokio turinio elektroninis laiÅ¡kas nėra matytas. Todėl baudžiamojoje byloje, nesant kitų elektroninio laiÅ¡ko turinį patvirtinančių dokumentų ar aplinkybių, toks elektroninio laiÅ¡ko tikrumas kelia abejonių, todėl teisėjų kolegija juo nesivadovauja priimdama sprendimÄ baudžiamojoje byloje.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad K. S. nenurodė, kur yra elektroninio laiÅ¡ko originalus dokumentas su originaliu A. N. paraÅ¡u ir kodėl ji saugojo tik vienÄ Å¡io susiraÅ¡inėjimo kopijÄ , o ne originalÄ , nors K. S. teigė, kad apie visus bankinius pavedimus ji elektroniniais laiÅ¡kais informuodavo A. N.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistosios K. S. pateiktas UAB „A. V.“ sÄ skaitų istorijų iÅ¡raÅ¡as (t. 9, b.l. 17), kuriame nurodyta, kad K.

S. 2008 m. gegužės 27 d. Å¡iai bendrovei suteikė 38000 Lt paskolÄ , nėra nei pasiraÅ¡ytas, nei patvirtintas jį sudariusio, suraÅ¡iusio asmens, todėl teisėjų kolegija, tokio pateikto dokumento nepripažįsta tinkamu įrodymu baudžiamojoje byloje ir juo nesivadovauja priimdama sprendimÄ . tokio pateikto dokumento tikrumas kelia abejonių. Juo labiau, kad pati nuteistoji K. S. pirmųjų apklausų metu teigė, kad kitoms A. N. bendrovėms nėra suteikusi jokių paskolų. IÅ¡ nuteistosios K.

S. susiraÅ¡inėjimo su N. Å . (t. 1, b.l. 181-184) elektroninio laiÅ¡ko turinio akivaizdu, kad jame kalbama apie pinigus konkrečiai susijusius su AB „Pieno žvaigždės“, nes aptariamame elektroniniame laiÅ¡ke pati K. S. klausia „Noriu iÅ¡ JÅ«sų platesnio komentaro, paaiÅ¡kinimo ir atsakymo, kaip su pinigais? (Dėl AB „Pieno žvaigždės“)“, taip pat K. S. atsakydama į elektroninį laiÅ¡kÄ nurodo „apie mano Å¡eimos pinigus, kurie buvo investuoti – atiduoti p. A.

N. prisegtai email sÄ skaitai“. Prie elektroninio laiÅ¡ko buvo prisegta bÅ«tent AB „Pieno žvaigždės“ sÄ skaita. Kaip matyti elektroniniame susiraÅ¡inėjime pati K. S. nurodo, kad pinigai buvo investuoti (atiduoti) bÅ«tent prisegtai sÄ skaitai apmokėti. Tai, kad A. N. 2009 m. rugsėjo 8 d. UAB „A. V.“ sÄ skaitos pervedė į K. S. asmeninę sÄ skaitÄ 8000 Lt ir iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos į K. S. dukros I. S. sÄ skaitÄ 2009 m. rugpjūčio 19 d. pervedė 13549 Lt, taip pat nepatvirtina, kad K.

S. paskolino pinigus UAB „V.“ ir kad 2009 m. sausio 5 d. tarp jų buvo sudaryta paskolos sutartis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ios pinigų sumos į K. S. ir jos dukros asmenines banko sÄ skaitas buvo pervestos ne iÅ¡ UAB „V.“ banko sÄ skaitos, o iÅ¡ UAB „A. V.“ ir A. N. asmeninės banko sÄ skaitų. Akivaizdu, jog paskoliniams teisiniams santykiams susiklosčius tarp bendrovės ir privataus asmens, bendrovės direktorius nepervedinėtų savo asmeninių pinigų, juo labiau nepervedinėtų jų ne paskolos davėjui, o jos dukrai.

Juo labiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad jis K. S. praÅ¡ymu į jos dukros asmeninę banko sÄ skaitÄ pervestÄ pinigų sumÄ jai paskolino ir tik jos praÅ¡ymu mokėjimo paskirtyje nurodė „skolos gražinimas“. Å iuo atveju nelogiÅ¡kas nuteistosios aiÅ¡kinimas apie tai, kad pats nukentėjusysis pasiÅ«lė K. S. pervesti į jos dukros sÄ skaitÄ ir tai pervesdamas iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos pinigus grÄ Å¾ino dalį jos UAB „V.“ suteiktos paskolos dalį.

Akivaizdu, kad toks pinigų pervedimas galėjo bÅ«ti padarytas tik nuteistosios iniciatyva, nes darant elektroninius pavedimus bÅ«tina žinoti ir nurodyti tikslius asmens duomenis, kuriam yra pervedami pinigai, o tai galėjo žinoti tik K. S., arba jos dukra. Tačiau liudytoja C. I. S. apklausiama apeliacinės instancijos teisme nenurodė, kad A. N. pati bÅ«tų pateikusi savo visus duomenis bÅ«tinus pavedimui padaryti.Ä®vertinus Å¡ias faktines bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog K.

S. pasisavino UAB ,,V.“ didelės vertės 102 332 litų turtÄ ir žinodama, kad 2009 m. sausio 5 d. paskolos sutartis tarp K. S. ir UAB ,,V.“ nebuvo sudaryta, panaudojo žinomai suklastotos sutarties nuoraÅ¡Ä . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios K. S. nusikalstamos veikos įrodytos ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį.Gynėjas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju baudžiamoji atsakomybė, kaip ultima ratio (kraÅ¡tutinė priemonė), netaikytina, nes pagal nustatytas aplinkybes K.

S. padarė pavojingas nusikalstamas veikas, uždraustas baudžiamojo įstatymo. Jos padarytos nusikalstamos veikos atitinka Baudžiamajame kodekse numatytas nusikaltimo sudėtis, todėl K. S. pagrįstai pripažinta kalta ir nuteista kriminaline bausme.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ankstesnėse tarp tų pačių šalių nagrinėtose civilinėse bylose nustatytos aplinkybės, nėra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat nėra reikšmingos nagrinėjamai bylai, kadangi pirmiau aptarta įrodymų visuma nustatyta, kad K.

S. veiksmuose buvo visi jai inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Apeliaciniame skunde gynėjas taip pat praÅ¡o panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ nuteistosios priteistas 29 637 Eur litų žalos atlyginimas UAB „Top Concult“ ir civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . Toks gynėjo praÅ¡ymas nepagrįstas, todėl atmetamas.IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad iÅ¡ K.

S. UAB „A. V.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bankroto administratoriui UAB „Top Concult“ priteista 29 637 Eur. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „V.“ buvo reorganizuota jÄ prijungiant prie UAB ,,Auksinis varnas“ (t. 4, b.l. 4-10). Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. priimta nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „A. V.“. BUAB „A. V.“ administratoriumi paskirtas UAB „Top Concult“, kuris baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 102332,14 Lt žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 138).Pirmiau aptartais įrodymais konstatuota, kad K.

S. pasisavino jai patikėtÄ ir jos žinioje buvusį UAB „V.“ didelės vertės turtÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ K. S. priteisė UAB „A. V.“ bankroto administratoriui UAB „Top Concult“. Dėl procesinių iÅ¡laidų Apeliaciniame skunde gynėjas taip pat praÅ¡o panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ nuteistosios A. N. priteistos 1500 Eur proceso iÅ¡laidos ir praÅ¡o netenkinti A. N. praÅ¡ymo dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo.

Toks gynėjo praÅ¡ymas nepagrįstas, todėl atmetamas.Baudžiamojoje byloje yra pateikta 2015 m. vasario 23 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 2015/02-1 sudaryta tarp A. N. ir advokato Audriaus Juozapavičiaus dėl liudytojo (nukentėjusiojo) atstovavimo. Baudžiamojoje byloje pateikti nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai (t. 9, b.l. 39-42), tai yra 2015 m. kovo 25 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. 2015/02-1 ir 2015 m. kovo 2 d. bei 2015 m. kovo 26 d. lėšų pervedimų nurodymai, patvirtinantys, kad už teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje advokatui sumokėta 1500 Eur.

IÅ¡ patektų dokumentų matyti, kad minėta pinigų suma buvo sumokėta už pirminę konsultacijÄ , pateiktos medžiagos analizę, procesinių dokumentų rengimÄ pirmam teismo posėdžiui ir nukentėjusiojo atstovavimÄ Vilniaus apygardos teisme. Teisėjų kolegijos nuomone 1500 Eur nukentėjusiojo iÅ¡laidos už nurodytas teisines paslaugas yra protingo dydžio, pagrįstos, todėl pagrįstai jas pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ nuteistosios K. S..Pirmosios instancijos teismo nuteistajai K.

S. paskirta bausmė atitinka BK 41 straipsnio, 47 straipsnio, 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatas. Skiriant bausmę įvertintas padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumas, nuteistosios asmenybę apibūdinančios aplinkybės. K. S. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, jos švelninti nėra pagrindo, to neprašoma ir apeliaciniame skunde. Taip pat pagrįstai nuteistajai taikytos BK 75 straipsnio nuostatos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistosios K.

S. gynėjo advokato Mindaugo DÅ«dos apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                 Jolanta Čepukėnienė                                                                  Aloyzas Kruopys                                                                  Daiva Pranytė-Zalieckienė