3edbdaec-e23a-4a07-8d13-bc4398ff4af7 · Vilniaus apygardos teismas

?CivCivilinė byla Nr. e2A-413-614/2020 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01363-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andrutės Kalinauskienės ir RÅ«tos Veniulytės-JankÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo P. Å ., apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V.

Å . ieÅ¡kinį atsakovams P. Å ., Elektrėnų 2-ojo notarų biuro notarui Č. T. ir Elektrėnų 1-ojo notarų biuro notarui M. V. dėl testamento ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas O. Å . 2014 m. kovo 26 d. testamentÄ , sudarytÄ Elektrėnų savivaldybės 2 notaro biure, pripažinti negaliojančiu bei pripažinti negaliojančiu 2017 m. gegužės 12 d.

Elektrėnų savivaldybės 1 notaro biuro P. Å . iÅ¡duotÄ paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimÄ . Nurodė, kad 2006 rugpjūčio 24 d. pardavus jam su motina priklausantį butÄ , motinos žemėje jos sutikimu jis pasistatė Å«kinį pastatÄ , kuriame gyvena iki Å¡iol. Laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. spalio mėn. gyveno kartu su motina, visÄ laikÄ jÄ rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo. Teigė, jog motinos sveikata vis blogėjo, 2011 m. prasidėjo atminties ir elgesio sutrikimai, motina pradėjo nepažinti žmonių, sunkiai orientavosi aplinkoje, 2014 m. buvo išėjusi iÅ¡ namų ir dingusi.

Pasitelkus policijos pagalbÄ ji buvo rasta laukuose už 2 km nuo namų, negalėjo paaiÅ¡kinti kodėl taip pasielgė. Nurodė, kad santykiai su broliu P. komplikuoti. Brolis dažnai be ieÅ¡kovo žinios iÅ¡siveždavo mamÄ pas save, dėl to labai pykdavosi, o 2016 m. spalio mėn. brolis motinÄ iÅ¡sivežė visam laikui. Kadangi brolis P. motinÄ nuteikė prieÅ¡ jį, motinos parsivežti atgal jis negalėjo. Nurodė, kad 2017 m. sausio 23 d. mirus motinai, liko turtas – žemės sklypas su pastatais, esantis (duomenys neskelbiami), ir žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbiami).

Pažymėjo, jog apie testamentÄ sužinojo tik pradėjus tvarkytis paveldėjimo teisės dokumentus. IeÅ¡kovo teigimu, 2014 m. sudarydama testamentÄ , jo motina tikrai nesugebėjo suprasti ginčijamo testamento esmės ir reikÅ¡mės. IÅ¡ tiesų, jos tikroji valia visÄ laikÄ buvo palikti savo turtÄ po lygiai tiek jam, tiek broliui P. Å ..

2. Atsakovas P. Å . pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka, ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Nurodė, jog 2006 m. ieÅ¡kovas, pardavęs jam ir O. Å . bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butÄ , iÅ¡sireikalavo, kad O. Å . leistų jam apsigyventi jos namuose, grasino pasikarsiÄ s. Su mama gyveno apie metus, vėliau iÅ¡sikraustė į gyvenamÄ jį namÄ , kurį pasistatė O. Å . priklausančiame žemės sklype. 2012 m. ieÅ¡kovas buvo iÅ¡vykęs į užsienį, grįžęs iÅ¡ užsienio iki 2016 m. birželio mėn. kartu su sutuoktine gyveno marčios bute, į gyvenamÄ jį namÄ , pastatytÄ O.

Å . žemės sklype, pagyventi atvykdavo tik vasaros metu, apie porÄ savaičių. Nurodo, jog O. Å . visada buvo Å¡viesaus proto, gebėjo pati savimi pasirÅ«pinti, prižiÅ«rėdavo Å«kį ir namus, augindavo daržoves, asmeniÅ¡kai pasiimdavo senatvės pensijÄ , pirkdavo maistÄ . Atsakovas nuolat rÅ«pinosi motina, jÄ prižiÅ«rėjo, lankydavo, padėdavo tvarkytis, saugojo jos santaupas, mokėjo mokesčius, draudimÄ . Nurodo, jog 2014 m. pradžioje O. Å . paprašė, kad atsakovas užraÅ¡ytų jÄ pas notarÄ testamentui sudaryti. 2014 m. kovo 26 d. atsakovas nuvežė jÄ Ä¯ notaro Č.

T. biurÄ , kuriame O. Å . laisva valia, niekieno neverčiama, bÅ«dama veiksni, suvokdama savo veiksmus, sudarė testamentÄ . Nurodo, jog O. Å . sveikata paÅ¡lijo 2015 m. pradžioje, 2015 m. kovo 16 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. 2015 m. rugsėjo 15 d. O. Å . paslaugos buvo teikiamos socialinės globos namuose, atsakovas pats mokėdavo už suteiktas paslaugas. Atsakovas lankydavo motinÄ kiekvienÄ dienÄ , rÅ«pinosi vaistų įsigijimu, maistu, malkomis, pats motinÄ maudydavo. 2016 m. birželio mėn. ieÅ¡kovas atvažiavo gyventi į gyvenamÄ jį namÄ , pastatytÄ O.

Å . žemės sklype, tačiau motinos neprižiÅ«rėjo, todėl atsakovas 2016 m. spalio 2 d. atvežė jÄ Ä¯ savo namus, kur iki pat mirties ji ten ir gyveno. Nurodo, jog atsakovas vienas organizavo laidotuves, ieÅ¡kovas prie to neprisidėjo.

3. Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notarų biuro notaras Č. T. pateikė atsiliepime, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, jog testatorės veiksnumas buvo patikrintas pagal Centrinės hipotekos įstaigos neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrÄ bei Lietuvos notarų rÅ«mų neveiksnių asmenų registrÄ , kuriuose testatorės O. Å . pavardės nerasta. Nurodo, jog jam nekilo jokių abejonių dėl testatorės veiksnumo, nes ji puikiai suvokė testamento turinį ir aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ testamente nurodytÄ turtÄ palikti sÅ«nui P. Å .. Pažymėjo, jog testatorė turėjo teisę keisti valiÄ tiek kartų, kiek keitėsi jos gyvenimo aplinkybės, savo paskutiniÄ jÄ valiÄ testatorė iÅ¡reiÅ¡kė jo patvirtiname testamente.

4. Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaras M. V. pateikė atsiliepime, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jo netenkinti. Nurodė, jog negali pateikti jokių paaiÅ¡kinimų ar duomenų, kadangi testamentas yra patvirtintas Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro Č. T.. Nurodė, jog 2017 m. gegužės 12 d. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas, notarinio registro Nr. 1898, gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik jeigu bÅ«tų pripažintas negaliojančiu testamentas, kurio pagrindu Å¡is liudijimas buvo iÅ¡duotas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. liepos 4 d. sprendimu V. Å . ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai – pripažino negaliojančiu O. Å . 2014 m. kovo 26 d. sudarytÄ oficialųjį testamentÄ (notarinio registro Nr. 709), panaikino 2017 m. gegužės 12 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ (duomenys neskelbiami)), sudarytÄ Elektrėnų savivaldybės 1-ajame notaro biure notaro M. V., iÅ¡ P. Å . priteisė 1 417,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų V.

Å . naudai, iÅ¡ P. Å . priteisė 30,16 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, grÄ Å¾ino V. Å . 13,50 Eur permokÄ iÅ¡ teismo depozitinės sÄ skaitos pagal 2018 m. sausio 5 d. Pinigų perlaidÄ Nr. PP1316659, 2017 m. gegužės 15 d. bei 2017 m. gegužės 22 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimis pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones paliko galioti iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

6. Teismas nustatė, kad 2017 m. sausio 23 d. mirė ieÅ¡kovo ir atsakovo motina O. Å .. IÅ¡ VÄ® Registrų centro Testamento registro iÅ¡raÅ¡o nustatė, jog O. Å . 2014 m. kovo 26 d. Elektrėnų savivaldybės 2-ajame notarų biure sudarė oficialųjį testamentÄ , kuriuo visÄ jai priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, kuris priklausys jai mirties dienÄ , taip pat pinigus ir turtines teises, paliko sÅ«nui P. Å ..

7. Teismas vertino Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimus, byloje iÅ¡klausytus liudytojų parodymus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, atliktos pomirtinės psichiatrinės ekspertizės iÅ¡vadÄ bei eksperto paaiÅ¡kinimus. IÅ¡ visumos duomenų sprendė, jog testatorė O. Å . po vyro mirties jai nuosavybės teise priklausančiame name gyveno viena, rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo namus, Å«kį, globojo mamos 2010 m. netekusį anÅ«kÄ , kitus giminaičius. Byloje nėra ginčo, jog 2006 m. ieÅ¡kovui V. Å . testatorė leido rekonstruoti jai priklausančiame žemės sklype esantį Å«kinį pastatÄ Ä¯ gyvenamÄ jį namÄ , kur ieÅ¡kovas kartu su žmona su pertraukomis gyvena iki Å¡iol.

8. Teismas nustatė, kad testatorė gydėsi VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, yra duomenys apie testatorės sveikatos būklę iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2017 m. gruodžio 20 d. teismo nutartimi paskirta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė, kurios išvadoje nurodyta, jog O. Š. psichikos būklės sutrikimo požymiai medicininėje dokumentacijoje fiksuojami 2013 m. gruodžio 28 d., kai konsultuota ligoninės priėmimo skyriuje neurologo, nurodant, jog tuo metu, artimųjų teigimu, rasta namie deziorientuota, mato nesamus daiktus, haliucinacijas, įtariama demencija ir psichozinė simptomatika, neurologinė diagnozė – lėtinė galvos išemija, vykti į psichiatrijos ligoninę atsisakė, rekomenduota ambulatorinė psichiatro konsultacija.

IÅ¡vadoje nurodoma, jog testamento sudarymo laikotarpiu – 2014 m. kovo 26 dienÄ â€“ kategoriÅ¡kai konstatuoti testatorei demencijos (įgytos silpnaprotystės) diagnozę objektyvių duomenų nepakanka, tačiau įvertinus požymių visumÄ daugiau duomenų, jog testatorei laikotarpiu nuo 2013-ųjų metų formavosi lėtinis kognityvinis deficitas, kuris 2015-ais metais jau fiksuojamas kaip itin sunkus. IÅ¡vadoje teigiama, jog tikėtina, jog testamento sudarymo laikotarpiu, t. y. 2014 m. kovo 26 d., O. Å . kognityvinis deficitas buvo pakankamai iÅ¡reikÅ¡tas, jog ji negalėtų suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti testamento sudarymo atžvilgiu.

Formuluojama prielaidinė išvada, kad testatorė O. Š. testamento sudarymo metu tikėtinai sirgo įgyta silpnaprotyste – nepatikslinta demencija (F03), todėl tikėtina, jog ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti 2014 m. kovo 26 d. sudaryto testamento atžvilgiu.

9. Atsižvelgdamas tiek į eksperto iÅ¡vadÄ , tiek į objektyvias aplinkybes bei savo vidinį įsitikinimÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog psichikos sutrikimai ypatingi tuo, jog neiÅ¡sivysto iÅ¡kart ir bÅ«tų netikslu laikyti, jog testatorė psichiatrinių sutrikimų turėjo tik nuo 2015 m. kovo mėn., kai jie buvo aiÅ¡kiai diagnozuoti ir užfiksuoti, kadangi vystosi lėtai ir palaipsniui stiprėja. Atkreipė dėmesį, jog 2015 m. kovo mėn. neginčijamai nustatyti jau sunkios demencijos požymiai ir kurie buvo nustatyti neribotam laikui.

Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju teismas suteikė didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turintiems įrodymams, jog testatorė testamento sudarymo metu turėjo kvalifikuoto specialisto nediagnozuotų psichikos sutrikimų, nebuvo visapusiÅ¡kai savarankiÅ¡ka, sÄ moninga ir pajėgi spręsti dėl savo veiksmų ir juos valdyti (CPK 185 straipsnis). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog byloje pakanka įrodymų pripažinti, jog O. Å . 2014 m. kovo 26 d. sudarydama testamentÄ nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės ir pati sÄ moningai negalėjo suformuoti savo valios bei jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡ti (CK 1.89 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Apeliaciniu skundu P. Å . praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo V. Å . ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Teismas vadovaudamasis eksperto iÅ¡vada, jog psichikos sutrikimai ypatingi tuo, jog neiÅ¡sivysto iÅ¡kart, o vystosi lėtai ir palaipsniui stiprėja, padarė prielaidÄ , jog testatorė dar prieÅ¡ metus iki diagnozuotos psichinės ligos jau negalėjo suprasti savo veiksmų, nors liudytojai, artimi testatoriai asmenys nurodė, jog ji puikiai orientavosi aplinkoje, ir puikiai suprato savo elgesį, o testamentÄ tvirtinusiam notarui nekilo jokių abejonių dėl testatorės veiksnumo.

Teismas vadovavosi ne konkrečiu atveju buvusia testatoriaus bÅ«sena, o rėmėsi bendromis prielaidomis dėl ligos vystymosi palaipsniui. Nors neaiÅ¡ku nei koks tas laipsnis buvo testamento sudarymo metu, nei ar jis buvo toks, kad testatorė nesugebėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. 10.2. Teismo ekspertizės akte privalo bÅ«ti nurodyta ne tik iÅ¡vada, tačiau ir jos pagrindimas. Å iuo atveju, ekspertas darydamas prielaidas pažymėjo vienÄ faktÄ : testatorė galimai sirgo lėtine demencija, tačiau jis visiÅ¡kai neskyrė kokioje stadijoje buvo liga testamento sudarymo laikotarpiu, ar lyga progresuoja taip, jog susirgęs asmuo iÅ¡ karto tampa nesÄ moningu ir negalinčiu valdyti savo veiksmų ar sutrikimai atsiranda retkarčiais, kol neiÅ¡sivysto į sunkius požymius.

Ekspertas į testatorės bÅ«klę testamento sudarymo metu nesigilino ir jos neanalizavo, prielaidÄ padarė remdamasis pavieniu įvykiu, kai dėl neaiÅ¡kių priežasčių tarpÅ¡ventiniu laikotarpiu ieÅ¡kovei buvo sutrikusi koordinacija. 10.3. Teismas nevertino to, jog testatorė nuolat lankėsi pas savo Å¡eimos gydytojÄ , kuris tikrai turėjo nustatyti ir pastebėti pacientės psichinės ligos požymius, kurie esant asmeniui neveiksniam jau turėjo bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti - nesiorientuoja aplinkoje ir nesupranta savo veiksmų bei negali jų valdyti. 10.4.

Pažymi, jog nė vienas iÅ¡ liudytojų nenurodė, jog testamento sudarymo metu bÅ«tų pastebėję psichinių testatorės sutrikimų, kad jiems bÅ«tų kilęs klausimas dėl jos veiksnumo. Visi liudytojai nurodė, jog testatorė turėjo tik fizinių sutrikimų, sunkiai vaikščiojo, blogai matė, tačiau fiziniai sutrikimai nedaro įtakos testatorės psichinei bÅ«senai. Teismas negalėjo vertinti tik tų pasisakymų, kurie kėlė teismui abejones dėl testatorės bÅ«klės, visiÅ¡kai ignoruodamas paaiÅ¡kinimus, kurie grindė testatorės sÄ moningumÄ ir puikiÄ psichinė bÅ«klę. 10.5.

Nurodo, kad iÅ¡ notaro paaiÅ¡kinimų bei testamento sudarymo aplinkybių matyti, kad jam nekilo jokių abejonių dėl testatorės gebėjimo suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę bei juos valdyti. Taigi, notaras su testatore bendravo tiesiogiai testamento sudarymo dienÄ , tačiau jam nekilo abejonių dėl testatorės galėjimo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ palikti turtÄ atsakovui. 10.6. Å ioje byloje net ir tuo atveju jei bÅ«tų galima teigti, jog jau 2014 metais testatorė turėjo psichinės ligos užuomazgų, nėra jokių įrodymų patvirtinančių nei ligos stadijos, nei psichikos sutrikimų intensyvumo.

Kaip ir nurodė teismo ekspertas, nėra nė vieno įrodymo (apart prielaidų), kurie patvirtintų, kad testatorės ligos požymiai testamento sudarymo metu buvo tokie stiprūs, kad ji nesuprato savo veiksmų. 10.7. Eegzistuoja absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte, kadangi 2017 m. gruodžio 14 d. byloje vyko teismo posėdis, kurio metu buvo apklausti liudytojai ir teikiami šalių prašymai ir nėra išlikusi svarbi šio posėdžio protokolo su liudytojos R.

Č. parodymais dalis.

11. IeÅ¡kovas V. Å . pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo P. Å . apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė, kad su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. 11.1. Nurodė, jog teismas vertino Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, atliktos pomirtinės psichiatrinės ekspertizės iÅ¡vadÄ bei eksperto paaiÅ¡kinimus kompleksiÅ¡kai. Nei vieno iÅ¡ įrodymų teismas nelaikė prioritetiniu.

Pats teismas neneigia, jog eksperto išvadoje yra formuojama prielaidinė išvada, tačiau būtent toje išvadoje yra nustatyta, jog testatorės psichikos būklės sutrikimo požymiai medicininėje dokumentacijoje yra fiksuojami jau nuo 2013 m. gruodžio 28 d., ir priešingai nei teigia atsakovas, ne tik testatorės koordinacija buvo sutrikusi, o ji buvo rasta deziorientuota su stipriai išreikštu netinkamu aplinkos suvokimu ir interpretavimu - ji matė haliucinacijas, kalbėjosi su kažkuo, galvojo apie nesamus dalykus.

Testatorei neurologo buvo rekomenduota ambulatorinė psichiatro konsultacija, tačiau jos ji atsisakė. Ji lankėsi tik pas Å¡eimos gydytojÄ , tačiau kaip žinia, lėtinė demensija progresuoja palaipsniui, epizodiÅ¡kai, todėl tikėtina, jog Å¡eimos gydytoja, kuri nėra nei neurologe, nei psichiatrė, galėjo nepastebėti demensijai bÅ«dingos simptomatikos. Tad normalu, kad teismo ekspertizės iÅ¡vada, dėl esminių medicininių dokumentų trÅ«kumo, tačiau atsižvelgiant į palaipsninį demensijos progresavimÄ , buvo paremta prielaidomis, t. y. nurodyta, jog tikėtina, kad testamento sudarymo laikotarpiu, t. y. 2014 m. kovo 26 d. testatorės kognityvinis deficitas buvo pakankamai iÅ¡reikÅ¡tas, jog ji negalėtų suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti testamento sudarymo atžvilgiu. 11.2.

Priešingai nei teigia atsakovas, byloje buvo įvertinti absoliučiai visi įrodymai kompleksiškai. Vienas iš tokių pagrindinių įrodymų yra būtent 2013 m. gruodžio 28 d. išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame jau yra fiksuoti rimti testatorės psichinės sveikatos sutrikimai. Nors diagnozės grafoje ir yra nurodytos tik įtariamos ligos, t. y. demencija, stipri psichozė, tačiau kaip matyti iš byloje esančių kitų medicininių dokumentų, ligos diagnozė pasitvirtino labai greitai.

Bylos įrodymų visuma tik patvirtina, kad testatorė nebuvo visapusiÅ¡kai savarankiÅ¡ka, sÄ moninga ir pajėgi spręsti dėl savo veiksmų ir juos valdyti (CPK 185 straipsnis). O. Å . sudarydama testamentÄ jau sirgo ir tikrai negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir pati sÄ moningai negalėjo suformuoti savo valios bei jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡ti. 11.3. Nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, jog testatorė problemų su atmintimi, žmonių atpažinimu, tinkamu orientavimusi aplinkoje turėjo.

BÅ«tent liudytojų parodymuose ir yra fiksuoti psichinės sveikatos sutrikimai, kurie vertinant kompleksiÅ¡kai su kitais byloje esančiais įrodymais leido teismui padaryti iÅ¡vadÄ , jog testamento sudarymo metu testatorė negalėjo suvokti savo atliekamų teisinių veiksmų esmės. Kaip teisingai nustatė ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių ar leidžiančių nuspėti tikrÄ jÄ testatores valiÄ apie tai, jog jos valia bÅ«tų prieÅ¡inga ieÅ¡kovo teisėms ir interesams ir, kad testatorės tikslas bÅ«tų visÄ turtÄ iÅ¡imtinai palikti tik vienam sÅ«nui (atsakovui), ieÅ¡kovÄ paliekant be jokio turto dalies. 11.4.

Pažymėjo, jog vykdydamas savo profesines pareigas, bet neturėdamas specialių medicinos, psichiatrijos žinių, notaras negalėjo objektyviai įvertinti testatorės psichikos būklės testamento sudarymo metu, o tai, kad išoriškai testatorė sudarė psichiškai sveiko žmogaus įspūdį, nepaneigia specialisto - teismo psichiatrijos eksperto, turinčio atitinkamų specialių žinių, išvados pagrįstumo. Notaro įrašas testamente „Testatorės veiksnumu įsitikinau“ rodo tik tai, kad notaras patikrino duomenis dėl O.

Å . asmens įtraukimo į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrÄ ir nerado žinių apie jos nustatytÄ neveiksnumÄ . PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, toks įrodymas, anaiptol nepatvirtina puikios testatorės psichinės bÅ«senos testamento sudarymo metu. 11.5. Vertinant kompleksiÅ¡kai byloje pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus, testatorės valia kito ir nebuvo pastovi, t. y. tai ji norėjo turtÄ perraÅ¡yti R. Č. (pagal jos parodymus), tai atsakovui (pagal jo paties ir R. Č. parodymus), tai visiems - tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovui (pagal ieÅ¡kovo parodymus).

Tai tik įrodo jos nepastovumÄ ir nežinojimÄ kaip elgtis su savo turtu. Tuo tarpu atsakovas pasinaudojęs tokia jos bÅ«kle, veikdamas savanaudiÅ¡kai, nuvežė jÄ pasiraÅ¡yti testamento, kurio turinys, pagal jos buvusiÄ sveikatos bÅ«klę nebuvo testatorės tinkamai suvoktas. 11.6. Nesutinka su apeliantas praÅ¡ymu panaikinti sprendimÄ dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, nes dėl techninių nesklandumų nebuvo įraÅ¡yti ir iÅ¡saugoti liudytojos R. Č. parodymai, duoti 2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje, kurie, apelianto teigimu yra labai svarbÅ«s. Priimdamas sprendimÄ teismas vertino liudytojos R.

Č. parodymus, be to, šios liudytojos parodymus apeliaciniame skunde cituoja ieškovas ir apeliacinės instancijos teismas gali įvertinti, ar jie yra tokie svarbūs, kad būtų naikinamas teismo sprendimas ir byla būtų nagrinėjama iš naujo.

12. Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notarų biuro notaras Č. T. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu sutinka, praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad nesutikimo su ieÅ¡kiniu motyvai bei testamento patvirtinimo aplinkybės pateiktos pirmos instancijos teismo atsiliepime.

13. Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaras M. V. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu sutinka, praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

15. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

16. Apeliantas apeliaciniame skunde iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ , kad byla bÅ«tų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pagal bendrÄ jÄ CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , prielaidų, suponuojančių bÅ«tinumÄ bylÄ nagrinėti žodine apeliacinio proceso tvarka, nėra.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo žodiniame procese. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

17. Byloje kilo ginčas, ar ginčijamo oficialaus testamento sudarymo metu 2014 m. kovo 26 d. testatorė O. Š. galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti (CK 1.89 straipsnis).

18. Pagrindiniai atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra: pirmosios instancijos teismas padarė materialinės teisės normų reglamentuojančių sandorio pripažinimÄ negaliojančiu (CK 1.89 str.) pažeidimus, kurie turėjo įtakÄ neteisėto sprendimo priėmimui; padarė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių pažeidimus, vadovaujantis vien prielaidomis buvo pakeista testatorės valia dėl turto palikimo; netinkamai vertino ekspertizės aktÄ , jame nebuvo suformuluota konkreti iÅ¡vada; teismas nevertino visų liudytojų parodymų, o tik tam tikrus iÅ¡ konteksto paimtus momentus, nevertino notaro patvirtinusio ir tiesiogiai bendravusio su testatore paaiÅ¡kinimų; teismas nevertino kitų byloje buvusių medicininių dokumentų, nors testatorė nuolat lankėsi pas Å¡eimos gydytojÄ , kuris nepastebėjo, jokių psichinių sutrikimų.

Atsakovo teigimu, egzistuoja absoliutus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte, t. y. 2017 m. gruodžio 14 d. byloje vyko teismo posėdis, kurio metu buvo apklausti liudytojai ir teikiami šalių prašymai, nėra išlikusi svarbi šio posėdžio protokolo su liudytojos parodymais dalis.

19. Ä®vertinusi Å¡alių argumentus bei bylos įrodymų visetÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto skundas nepagrįstas.

20. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai.

Testamento sudarymo metu testatorius turi bÅ«ti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad, ginčijant testamentÄ , galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis).

CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trÅ«kumais. Sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame iÅ¡reikÅ¡ta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio Å¡alies valios. Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikÅ¡mingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valiÄ .

Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieÅ¡kinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma iÅ¡reikÅ¡ta palikėjo valia atitinka jo tikrÄ jÄ valiÄ , nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos iÅ¡reiÅ¡kimo negali bÅ«ti prieÅ¡taravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikÅ¡minga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, ar pats sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).

21. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neiÅ¡klausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų iÅ¡vadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose iÅ¡likusiais įraÅ¡ais apie testatoriaus sveikatos bÅ«klę. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valiÄ reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Å i moralinė nuostata, taikant testamento sudarymo tvarkÄ reglamentuojančias normas, įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigÄ Ä¯gyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytÄ pareigÄ vadovautis Å¡iais principais ir teismui aiÅ¡kinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-303/2010).

Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai.

22. Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiÅ¡kinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.). Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; kt.).

Taigi, ekspertizės aktÄ teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi bÅ«ti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir iÅ¡vadoje esančias aplinkybes; atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti patikimu įrodymu arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.

Taigi ekspertizės aktas turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt.).

23. Nagrinėjamu atveju, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti testatorės gebėjimÄ testamento sudarymo metu suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti, byloje buvo paskirta teismo pomirtinė psichiatrinė ekspertizė. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-28/2019 iÅ¡vadoje nurodyta, jog psichikos bÅ«klės sutrikimo požymiai medicininėje dokumentacijoje fiksuojami 2013 m. gruodžio 28 d., kai O. Å . buvo konsultuota ligoninės priėmimo skyriuje neurologo, nurodant, jog tuo metu, artimųjų teigimu, rasta namie deziorientuota, mato nesamus daiktus, haliucinacijas, įtariama demencija ir psichozinė simptomatika, neurologinė diagnozė – lėtinė galvos iÅ¡emija, vykti į psichiatrijos ligoninę atsisakė, rekomenduota ambulatorinė psichiatro konsultacija.

IÅ¡vadoje nurodoma, jog testamento sudarymo laikotarpiu – 2014 m. kovo 26 d. – kategoriÅ¡kai konstatuoti testatorei demencijos (įgytos silpnaprotystės) diagnozę objektyvių duomenų nepakanka, tačiau įvertinus požymių visumÄ daugiau duomenų, jog testatorei laikotarpiu nuo 2013-ųjų metų formavosi lėtinis kognityvinis deficitas, kuris 2015-ais metais jau fiksuojamas kaip itin sunkus. IÅ¡vadoje nurodoma, jog tikėtina, kad testamento sudarymo laikotarpiu, t.y. 2014 m. kovo 26 d., O. Å . kognityvinis deficitas buvo pakankamai iÅ¡reikÅ¡tas, jog ji negalėtų suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti testamento sudarymo atžvilgiu.

Formuluojama prielaidinė išvada, kad testatorė O. Š. testamento sudarymo metu tikėtinai sirgo įgyta silpnaprotyste – nepatikslinta demencija (F03), todėl tikėtina, jog ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti 2014 m. kovo 26 d. sudaryto testamento atžvilgiu (2 t., b.l. 113).

24. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas eksperto prielaidas vertino kaip tiesioginius įrodymus, nevertindamas kitų medicininių dokumentų, iÅ¡ kurių matyti, jos testatorė periodiÅ¡kai lankėsi pas Å¡eimos gydytojÄ , kuris jokių psichinių sutrikimų nepastebėjo ir nefiksavo, taip pat nevertindamas byloje apklaustų liudytojų ir notaro parodymų, nepaÅ¡alinęs daug pagrįstų abejonių dėl testatorės gebėjimo puikiai suvokti aplinkÄ ir sudaryti jos valiÄ atitinkančius sandorius. Teisėjų kolegija su Å¡iais apelianto argumentais nesutinka.

25. Kaip matyti iÅ¡ ginčijamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ , prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, vertino ir kitus medicininius dokumentus, iÅ¡ kurių nustatė, kad O. Å . 2013 m. gruodžio 28 d., t. y. trys mėnesiai iki testamento sudarymo momento, VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje skubios pagalbos skyriuje buvo apžiÅ«rėta gydytojo neurologo po to, kai artimieji jÄ namuose rado nesiorientuojančiÄ aplinkoje, kalbančiÄ apie nesamus dalykus, matančiÄ vaizdinius.

Nors testatorę apžiūrėjęs neurologas iš savo, kaip specialisto pusės, neurologinių sutrikimų neįžvelgė, testatorei buvo siūlyta psichiatro konsultacija, tačiau psichiatro konsultacijos ar išvadų šiam laikotarpiui nėra, kadangi testatorė atsisakė vykti į psichiatrijos ligoninę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors testatorės psichinis sutrikimas minimu laiku iki galo ištirtas nebuvo (psichiatro konsultacija neįvyko), tačiau tai, kad O. Š. sveikatos būklė nebuvo įvertinta kvalifikuoto psichiatro, nereiškia, kad ji nesirgo ir buvo visiškai sveika, kaip kad teigia apeliantas.

Å is įvykis taip pat buvo vertinamas ir eksperto atliekant teismo pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, ekspertas buvo iÅ¡klausytas ir atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Ä®vertinęs visus jam pateiktus medicininius dokumentus, teismo ekspertas darė prielaidÄ , jog tuo metu testatorei nustatytiems vaizdiniams, deziorientavimui aplinkoje įtakÄ galėjo padaryti lėtinė demencija, kuri 2015 m. kovo 17 d. fiksuota jau sunkios formos.

26. Apelianto teigimu, vertindamas liudytojų parodymus teismas vertino testatorės būklę ne testamento sudarymo metu, tačiau praėjus metams ir daugiau, kai jau net nebuvo ginčo, kad testatorės psichinė sveikata pakrikusi. Teisėjų kolegija su šiais argumentais sutikti neturi pagrindo. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojais V. K. ir R. N. pasakojo apie įvykius, vykusius 2013 – 2014 metais. Liudytojas V. K. nurodė, kad O. Š. jo neatpažindavo ne dėl to, kad blogai matė, o dėl atminties sutrikimu.

Kai jie pradėdavo kalbėtis, tik po kurio laiko O. Š. jį prisimindavo. Tai, kad O. Š. buvo sutrikusi atmintis, dėl ko ji nepažindavo žmonių, patvirtino ir liudytoja R. N.. Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino liudytojo A. N., artimiausio testatorės kaimyno, ir testatorės anūkės liudytojos R. Č. parodymų, kurie nurodė, jog bendraudami su O. Š. jokių psichinių sutrikimų nepastebėjo. Liudytoja R. Č. taip pat nurodė, jog močiutė visada tvarkydavosi pati, jos dukras, savo proanūkes, močiutė puikiai pažino ir bendravo, kvietė jas vardais.

Tačiau teismo posėdžio metu ekspertas M. J. apibÅ«dindamas ligos, kuriÄ galimai galėjo sirgti testatorė, eigÄ ir požymius, paaiÅ¡kino, kad demencija yra lėtinė ir progresuojanti liga, kuri iÅ¡sivysto palaipsniui per tam tikrÄ laikÄ (kiekvienam skirtingai), pirmiausia pasireiÅ¡kia atminties sutrikimu, vėliau sutrinka orientacija bei sulėtėja mÄ stymas. Kadangi liga vystosi palaipsniui, Å¡alia esantys žmonės, jeigu jie nėra psichiatrijos specialistai, Å¡ios ligos požymių gali ir nepastebėti, nesuprasti, nes kai ligos simptomai yra mažiau iÅ¡reikÅ¡ti, žmogus gali atrodyti normaliai.

Tačiau tai nereiškia, kad jo psichika nėra sutrikusi. Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį į tai, kad teisme liudiję atsakovo kviesti liudytojai A. N. ir R. Č., o taip pat proceso šalys ir tretysis asmuo – notaras Č. T. neturi specialių psichologijos ir psichiatrijos žinių, todėl jie negali padaryti pagrįstų išvadų apie kito asmens psichinę būklę, atpažinti ar kitas asmuo turi kokių nors psichinės sveikatos sutrikimų ar ne. Šeimos gydytoja šios ligos simptomus galėtų atpažinti, tačiau, jeigu O.

Å ., vizito pas gydytojÄ metu, jokių nusiskundimų dėl atminties ar orientacijos sutrikimų ir pan. neiÅ¡sakė, ji Å¡ios ligos požymių taip pat galėjo nepastebėti. IÅ¡ gydytojo įrašų, atliktų ligos istorijoje, matyti, kad dažniausiai buvo tikrinama bendra O. Å . sveikatos bÅ«klė, iÅ¡raÅ¡omas naujas receptas vaistams.

27. Apeliantas nurodo, kad vertindamas kodėl susiformavo tokia testatorės valia palikti visÄ turtÄ atsakovui, teismas turėjo vertinti ir byloje pateiktus įrodymus, iÅ¡ kurių matyti, jog praktiÅ¡kai vienas atsakovas su žmona rÅ«pinosi mama, dėl ko ji visÄ turtÄ ir paliko atsakovui. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad testamentas buvo suraÅ¡ytas dar 2014 m. kovo 26 d., o apelianto apeliaciniame skunde nurodyti įrodymai patvirtina aplinkybes, kurios vyko jau po testamento suraÅ¡ymo (nuo 2015 m.), todėl negalėjo įtakoti testatorės valios testamento suraÅ¡ymo metu.

Be to, tiek pačių Å¡alių, tiek liudytojų parodymais nustatyta, kad testamento sudarymo metu abu sÅ«nÅ«s (ieÅ¡kovas ir atsakovas) daugiau ar mažiau testatore rÅ«pinosi, jÄ prižiÅ«rėjo, maitino, prausė ir kt. Teismo posėdyje liudytoja R. Č. paliudijo, jog testatorė kažkuriuo momentu norėjo (siÅ«lė) anÅ«kei užraÅ¡yti savo turtÄ . IÅ¡ atsakovo žmonos S. Å . liudijimo matyti, jog testatorė dar ir prieÅ¡ testamento sudarymÄ iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ viskÄ palikti bÅ«tent atsakovui, jam davė saugoti iÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡grynintus pinigus, žadėjo užraÅ¡yti turtÄ .

Tuo tarpu nei ieÅ¡kovui, nei jo žmonai S. Å ., apie testatorės valiÄ palikti turtÄ vien tik atsakovui, nebuvo žinoma, testatorė jiems buvo sakiusi, jog „viskÄ pasidalinsite patys po mano mirties“. Visas Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas vertino ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių ar leidžiančių nuspėti testatorės valiÄ apie tai, jog jos valia bÅ«tų prieÅ¡inga ieÅ¡kovo teisėms ir interesams ir, kad testatorės tikslas bÅ«tų visÄ turtÄ iÅ¡imtinai palikti tik vienam sÅ«nui (atsakovui), ieÅ¡kovÄ paliekant be jokio turto dalies.

28. Ä®vertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas apie testatorės O. Å . psichinės sveikatos bÅ«senÄ , buvusiÄ sudarant 2014 m. kovo 26 d. testamentÄ , grindė analizuodamas ne tik teismo pomirtinės psichiatrinės ekspertizės iÅ¡vadas, bet ir kitus medicininius dokumentus, liudytojų parodymus bei apklausto eksperto iÅ¡aiÅ¡kinimus ir pagrįstai sprendė, jog labiau tikėtina, kad O. Å ., 2014 m. kovo 26 d. sudarydama testamentÄ , nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės ir pati sÄ moningai negalėjo suformuoti savo valios bei jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡ti (CK 1.89 straipsnio 1 dalis).

29. Atsakovo teigimu, egzistuoja absoliutus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte, t. y. 2017 m. gruodžio 14 d. byloje vyko teismo posėdis, kurio metu buvo apklausti liudytojai ir teikiami Å¡alių praÅ¡ymai, nėra iÅ¡likusi svarbi Å¡io posėdžio protokolo su liudytojos R. Č. parodymais dalis. Teisėjų kolegija su Å¡iais argumentais nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ liudytoja iÅ¡klausė teismo posėdyje ir priimdamas sprendimÄ jos parodymus vertino.

Be to, apeliaciniame skunde atsakovas Å¡ios liudytojos parodymus dar kartÄ aprašė, todėl apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundÄ juos taip pat įvertino ir dėl jų pasisakė visų įrodymų kontekste, o vien tai, kad dėl techninių nesklandumų dalis Å¡ios liudytojos parodymų nebuvo įraÅ¡yta, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog egzistuoja absoliutus sprendimo pagrindas ir naikinti pagrįstÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ vien dėl formalių pagrindų.

30. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs proceso ar materialines teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

33. IeÅ¡kovas V. Å . už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ patyrė 650 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios pagrįstos sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. 2019/08/20 ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. pinigų priėmimo kvitu serija LAr Nr. 0996090. Kadangi iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, ieÅ¡kovui V. Å . iÅ¡ atsakovo P. Å . priteistinos 650 Eur apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, n u t a r i a: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Eglė Surgailienė Andrutė Kalinauskienė Rūta Veniulytė-Jankūnienė