3ed8aac1-331e-4a16-a89f-29bbd7dd79f3 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedskundus dÄl KlaipÄdos apygardos teismo 2009 m. lapkriÄio 30 d. nuosprendžio, laisvÄs apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., toliau
Legislator headnote
AI generated3ed8aac1-331e-4a16-a89f-29bbd7dd79f3 · Lietuvos apeliacinis teismas: lapkriÄio 30 d. nuosprendžio, laisvÄs apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., toliau
Full text
Baudžiamoji byla Nr
                                                                                        Baudžiamoji
byla Nr. 1A-68/2011
                                                                                        Procesinio
sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.;
                                                                                      Â
1.2.4.2.8.; 1.2.26.2.1.; 2.4.6.3.1.;Â
                                                                                       Â
2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.3.; 2.4.6.3.4.
                                                                                        Â
(S)
LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 7 d.
Vilnius
 Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡
kolegijos
pirmininko Lino Å iukÅ¡tos (praneÅ¡Äjo),
teisÄjų:
Reginos GaudutienÄs, Violetos RažinskaitÄs,
sekretoriaujant
Audronei Rasiulienei, Ingai Jurgaitienei,
dalyvaujant
prokurorui Arūnui Meškai,
gynÄjams
Dariui Pociui, Mariui Griciui,
nuteistajam
E. Z.,
išteisintajam
V. N.,
asmeniui,
kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, M. R.,
nukentÄjusiajai
L. S.,
teismo
posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo
baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal KlaipÄdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro,
nukentÄjusiųjų Z. B. ir L. S. apeliacinius
skundus dÄl KlaipÄdos apygardos teismo 2009 m. lapkriÄio 30 d. nuosprendžio,
kuriuo
E. Z. nuteistas pagal BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 1 d.,
taikant BK 62 str. 2 d. 5 p., 3 d. 3 p., laisvÄs apribojimu 2 (dvejiems)
metams. Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p., E. Z. įpareigotas
laisvÄs apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., toliau
mokytis ar pradÄti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
M. R., vadovaujantis BK 38 str., atleistas nuo
baudžiamosios atsakomybÄs pagal BK 140 str. 1 d. kaltinamajam ir
nukentÄjusiajam susitaikius ir baudžiamoji byla prieÅ¡ jį nutraukta.
V. N. pagal BK 284 str. 1 d. išteisintas neįrodžius, kad jis
dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .
IÅ¡ nuteistojo E. Z. priteista 10
000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo nukentÄjusiajam Z. B..
Kitoje dalyje nukentÄjusiųjų Z. B. ir L.
S. civilinis ieškinys atmestas.
IÅ¡ nuteistojo E. Z. taip pat
nusprÄsta iÅ¡ieÅ¡koti 1000 Lt nukentÄjusiajai L. S. jos
advokato, dalyvavusio byloje nukentÄjusiųjų atstovu, paslaugoms apmokÄti.
IÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , teisÄjų kolegija
n u s t a t Ä:
E. Z. nuteistas už sunkų sveikatos sutrikdymÄ peržengiant
būtinosios ginties ribas, o M. R. atleistas nuo
baudžiamosios atsakomybÄs už nežymų sveikatos sutrikdymÄ kaltininkui ir
nukentÄjusiam asmeniui susitaikius. Teismas nustatÄ, kad Å¡ios nusikalstamos
veikos buvo padarytos tokiomis aplinkybÄmis.
E. Z. 2007 m. birželio 25 d., apie 1 val.
30 min., atvykÄs prie (duomenys neskelbtini) teritorijoje esanÄios
autobusų stotelÄs, kur stovÄjo (duomenys neskelbtini). jaunuoliai, dÄl (duomenys
neskelbtini) kultūros namuose vykusių šokių metu tarp (duomenys
neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini) jaunimo įvykusio konflikto,
pasiÄmÄs iÅ¡ automobilio beisbolo lazdÄ ir taip siekdamas apsiginti nuo Z. B. užpuolimo, kuris pasireiÅ¡kÄ tuo, kad Z.
B. ir jo draugai mÄtÄ Ä¯ atvažiavusių jaunuolių iÅ¡ (duomenys neskelbtini)
 k. automobilius alaus butelius, po to Z. B., pribÄgÄs
prie E. Z., spyrÄ jam į galvÄ , padarydamas nežymų
sveikatos sutrikdymÄ , E. Z., virÅ¡ydamas bÅ«tinosios
ginties ribas, sudavÄ Z. B. ne mažiau kaip tris smÅ«gius
beisbolo lazda per galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, padarydamas nukentÄjusiajam
galvos sumuÅ¡imÄ ir odos nubrozdinimÄ virÅ¡ deÅ¡iniojo antakio, muÅ¡tinÄ Å¾aizdÄ
kairÄje virÅ¡ugalvinÄje-pakauÅ¡inÄje dalyje, kaukolÄs skliauto ir pamato kaulų
lūžimÄ kairÄje, kraujo iÅ¡siliejimÄ virÅ¡ ir po kietuoju smegenų dangalu kairÄje
su subarachnoidiniu pakraujavimu, padarÄ smegenų sumuÅ¡imÄ kairÄje smilkininÄje
skiltyje, lydimÄ galvos smegenų pabrinkimo ir suspaudimo, stuburo II kaklo
slankstelio danties lūžimÄ , odos nubrozdinimus ant kairio Å¡ono ir kairÄje pilvo
pusÄje, ant deÅ¡inio klubo, ir tokiu bÅ«du padarÄ nukentÄjusiajam sunkų sveikatos
sutrikdymÄ .
M. R. 2007 m. birželio 25 d., apie 1 val.
30 min., dÄl minÄto konflikto
tarp (duomenys neskelbtini) Â k. ir (duomenys neskelbtini) Â k. jaunimo taip pat atvykÄs prie (duomenys
neskelbtini) k. teritorijoje esanÄios autobusų stotelÄs, kur stovÄjo (duomenys
neskelbtini) k. jaunuoliai, iÅ¡lipÄs iÅ¡ automobilio, pasiÄmÄs iÅ¡
automobilio beisbolo lazdÄ , sudavÄ vienÄ smÅ«gį Ž. J. į galvÄ , padarydamas kairÄs rankos alkÅ«nÄs sÄ nario
sumuÅ¡imÄ ir galvos sumuÅ¡imÄ ,
ir tokiu bÅ«du padarÄ nukentÄjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ .
V. N. buvo kaltinamas tuo, kad padarÄ vieÅ¡osios
tvarkos pažeidimÄ . Jis buvo kaltinamas, kad 2007 m. birželio 25 d., apie 1 val.
30 min., (duomenys
neskelbtini) k. esanÄioje autobusų stotelÄje,
vieÅ¡oje vietoje, turÄdamas tikslÄ pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , įžūliais veiksmais,
pasireiÅ¡kianÄiais fizinio smurto panaudojimu prieÅ¡ nukentÄjusįjį Z. B., demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams
ir sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ . DÄl vykstanÄio nuolatinio konflikto
tarp (duomenys neskelbtini)  k. ir (duomenys neskelbtini)  k. jaunuolių, atvykÄs prie autobusų stotelÄs, kur
stovÄjo (duomenys neskelbtini)  k. jaunuoliai, iÅ¡lipÄs iÅ¡ automobilio, jis koja ne
mažiau kaip du kartus spyrÄ Z. B. į
įvairias kÅ«no vietas, padarydamas odos nubrozdinimus kairiame Å¡one, kairÄs
pusÄs pilvo srityje ir deÅ¡inÄje klubinÄje srityje, padarydamas nukentÄjusiajam
nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pademonstravÄs nepagarbÄ aplinkai ir sutrikdÄs
visuomenÄs rimtį. Tokiu bÅ«du jis pažeidÄ vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ padarydamas
nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d.
Atleistasis
nuo baudžiamosios atsakomybÄs M. R. irgi
buvo kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d. tuo, kad nežymų sveikatos sutrikdymÄ Å½. J. padarÄ pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Tuo tarpu E. Z. buvo kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.
tuo, kad sunkų sveikatos sutrikdymÄ Z. B. padarÄ
dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų.
Skundžiame
nuosprendyje teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad chuliganiÅ¡kų paskatų ir vieÅ¡osios
tvarkos pažeidimo požymių kaltinamųjų veikose nÄra. Nuosprendyje nurodyta, kad
chuliganizmui ar viešosios tvarkos pažeidimui yra būdinga tai, kad smurtas yra
vartojamas nesant dingsties arba esant menkaverÄiai dingsÄiai, be to, Å¡i tvarka
turi bÅ«ti pažeidžiama tyÄia. Å ioje situacijoje kilusiomis muÅ¡tynÄmis buvo
siekiama iÅ¡sprÄsti konfliktÄ tarp prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusių jaunuolių iÅ¡ skirtingų
vietovių, be to, dauguma apklaustų asmenų parodÄ, kad autobusų stotelÄje
pirmieji neteisÄtus veiksmus pradÄjo nukentÄjusysis Z. B. ir
jo draugai, mÄtydami butelius į (duomenys
neskelbtini)  k. jaunuolių automobilius, o tik po
to prasidÄjo jų tarpusavio muÅ¡tynÄs. TodÄl vertinti kaltinamųjų veiksmus
(smÅ«gių sudavimÄ ) kaip chuliganiÅ¡kus ar pažeidžianÄius vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , jeigu
tokius veiksmus pradeda kita pusÄ, negalima. Tokias veikas reikia vertinti kaip
nusikaltimus žmogaus sveikatai be chuliganizmo ar viešosios tvarkos pažeidimo požymių.
Tokiu atveju E. Z. nusikalstama veika turÄtų bÅ«ti
kvalifikuojama pagal BK 135 str. 1 d. TaÄiau teismas taip pat padarÄ iÅ¡vadÄ ,
kad nukentÄjusysis Z.
B. elgÄsi agresyviai,
metÄ butelį, su draugų kompanija pajudÄjo link jaunuolių iÅ¡ (duomenys
neskelbtini) Â k.
automobilių, o po to pirmas spyrÄ E. Z.. Teismo nuomone, tokie Z. B. veiksmai gali bÅ«ti vertinami chuliganiÅ¡kais, jais buvo
provokuojamos muÅ¡tynÄs ir nuo tokių Z. B. veiksmų E. Z. prireikÄ
gintis. Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad E. Z. veikÄ bÅ«tinosios ginties situacijoje, taÄiau suduodamas Z. B. smÅ«gius beisbolo lazda, peržengÄ
bÅ«tinosios ginties ribas. TodÄl E. Z. nusikalstama
veika buvo perkvalifikuota iš BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 28 str. 3 d. ir 135
str. 1 d. NenustatÄs bÅ«tinosios ginties situacijos M. R. ir Ž. J. muÅ¡tynÄse,
teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad M. R. už
nežymų Ž. J. sveikatos sutrikdymÄ gali atsakyti tik
pagal BK 140 str. 1 d., o kaltinamajam ir nukentÄjusiajam susitaikius, M. R., vadovaujantis BK 38 str., nuo baudžiamosios
atsakomybÄs pagal BK 140 str. 1 d. buvo atleistas ir baudžiamoji byla prieÅ¡ jį
nutraukta. Nuosprendyje teismas nurodÄ, kad kaltinamojo V. N., kaip ir M. R. veika, irgi galÄtų bÅ«ti vertinama tik pagal BK 140 str. 1
d., numatanÄiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ už nesunkų (turÄtų bÅ«ti nežymų) sveikatos
sutrikdymÄ , taÄiau, teismo nuomone, V. N. kaltÄ neįrodyta. Apie tai, kad V. N. spardÄ Z. B., parodÄ
trys liudytojai: Z.
B. sesuo G. S., jų šeimos globotinis T. L. ir R. Ž., gyvenantys (duomenys neskelbtini)  k. Šių liudytojų parodymai yra
prieÅ¡taringi ir laikytini abejotinais, jais tikÄti galima tik ta apimtimi, jog E. Z. smogÄ Z. B. lazda. Tuo tarpu liudytojai iÅ¡ (duomenys
neskelbtini)  k. K. K., A. K., V. A. J., E. G. parodÄ, kad V. N. nieko nedarÄ ir į konfliktÄ nesikiÅ¡o. Dar kiti
liudytojai, buvÄ Ä¯vykio vietoje, apie V. N. veiksmus nieko negalÄjo parodyti. Teismo medicinos
specialisto išvadoje nurodyta, kad odos nubrozdinimas virš dešinio antakio su
poodine kraujosruva deÅ¡inÄs akies aplinkoje bei odos nubrozdinimas ant
deÅ¡iniojo klubo (Å¡is sužalojimas inkriminuojamas V. N.) galÄjo gautis Z. B. virstant ir atsitrenkiant tomis vietomis į kietÄ ir
Å¡iurkÅ¡tų pavirÅ¡ių (pavyzdžiui, asfaltuotÄ kelio dangÄ ). Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ ,
kad šį sužalojimÄ nukentÄjusysis Z. B. patyrÄ griÅ«damas ant asfalto, o ne jį spardant. Nors V. N. buvo inkriminuoti ir kiti Z. B. padaryti sužalojimai, pasireiÅ¡kÄ
nubrozdinimais kairio Å¡ono ir pilvo kairÄje pusÄje, taÄiau nÄra įrodyta, kad
juos padarÄ bÅ«tent V.
N.. DÄl šių motyvų
teismas V. N. iÅ¡teisino, kadangi jo kaltÄ padarant
nusikalstamÄ veikÄ neįrodyta (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
KlaipÄdos
apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad su
nuosprendžiu nesutinka dÄl teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybÄms,
netinkamo baudžiamųjų įstatymų pritaikymo kvalifikuojant E. Z. ir
M. R. nusikalstamas veikas, dÄl netinkamai
pritaikyto baudžiamojo proceso įstatymo nutraukiant bylÄ M. R., taip pat dÄl nepagrįsto V. N. iÅ¡teisinimo, dÄl neteisingai paskirtų bausmių
ir dÄl netinkamai iÅ¡sprÄstų kitų nuosprendžio klausimų. E. Z. buvo
kaltinamas tuo, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje iÅ¡dÄstytomis aplinkybÄmis
ir dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdÄ kito žmogaus sveikatÄ . V. N. buvo kaltinamas tuo, kad tuo paÄiu metu ir
toje paÄioje vieÅ¡oje vietoje, turÄdamas tikslÄ pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ,
įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto pavartojimu prieš
nukentÄjusįjį Z. B., t. y. spiriant jam ne mažiau kaip du kartus
į įvairias kÅ«no vietas bei padarant jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ ,
pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimais kairiajame Å¡one, kairÄs pusÄs pilvo srityje ir
deÅ¡inÄje klubinÄje srityje, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdÄ
visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ , ir tokiu bÅ«du pažeidÄ vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . M. R. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad tokiomis
paÄiomis aplinkybÄmis pavartodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ Ž. J.,
t. y. beisbolo lazda suduodamas vienÄ smÅ«gį nukentÄjusiajam į galvÄ ir
padarydamas jam kairÄs rankos sumuÅ¡imÄ alkÅ«nÄs sÄ nario srityje ir galvos
sumuÅ¡imÄ , padarÄ Å¡iam nukentÄjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei
demonstravo nepagarbÄ aplinkai ir sutrikdÄ visuomenÄs rimtį, ir tokiu bÅ«du
pažeidÄ vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Teismas padarÄ nepagrįstas iÅ¡vadas, kad E. Z. Z. B. sunkų sveikatos sutrikdymÄ padarÄ ne dÄl
chuliganiškų paskatų, o M. R. ir V. N. nepagrįstai
kaltinami viešosios tvarkos pažeidimu. Tokias išvadas teismas  motyvavo tuo,
kad muÅ¡tynÄs tarp (duomenys
neskelbtini) Â ir (duomenys neskelbtini)
 kaimų vaikinų įvyko dÄl prieÅ¡
tai šokiuose tarp Z.
B. ir M. R. įvykusio konflikto, kai Z. B. pastÅ«mÄ M. R. ir Å¡is apsipylÄ alumi. DÄl to jie po Å¡okių visi
susirinko âiÅ¡siaiÅ¡kinti santykiųâ. Teismas nurodÄ, jog ir paÄiame kaltinamajame
akte nurodyta, kad muÅ¡tynÄs įvyko dÄl vykstanÄių nuolatinių konfliktų tarp (duomenys
neskelbtini) Â ir (duomenys
neskelbtini)  kaimų jaunimo,
taÄiau tai yra traktuojama kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas arba chuliganiÅ¡kos
paskatos. Chuliganizmo arba viešosios tvarkos pažeidimo atveju smurtas yra
vartojamas nesant dingsties ar esant menkavertei dingsÄiai, be to, vieÅ¡oji
tvarka turi bÅ«ti pažeidžiama tyÄia. Å ioje situacijoje, teismo nuomone,
muÅ¡tynÄmis buvo siekiama iÅ¡sprÄsti konfliktÄ tarp prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusių
jaunuolių iš skirtingų vietovių, o tai rodo, kad chuliganizmo ir viešosios
tvarkos pažeidimo požymių kaltinamųjų veikoje nÄra. Be to, dauguma apklaustų
asmenų nurodÄ, kad autobusų stotelÄje pirmieji neteisÄtus veiksmus pradÄjo
nukentÄjusysis Z.
B. ir jo draugai, o
tik po to prasidÄjo tarpusavio muÅ¡tynÄs. TodÄl kaltinamųjų smÅ«gių sudavimo
negalima vertinti kaip chuliganiÅ¡kų ar vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ pažeidžianÄių veiksmų.
Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinÄjimo metu nustatyta, kad 2007 m.
birželio 25 d., apie 1 val. nakties, (duomenys neskelbtini)  k. jaunimas po šokių susirinko prie
autobusų stotelÄs dar pabendrauti tarpusavyje, nes toks jaunimo susibÅ«rimas
minÄtoje vietoje po Å¡okių buvo tapÄs tradicija nuo senų laikų. AikÅ¡telÄje buvo
daug merginų, nepilnameÄių ir mažameÄių vaikų. Visi jie linksmai ir
geranoriÅ¡kai bendravo, niekas nelaukÄ muÅ¡tynių ir nesiruoÅ¡Ä muÅ¡tis, tam nebuvo
pasiruoÅ¡Ä jokių įrankių ir pan. Kai (duomenys neskelbtini)  k. vaikinai keturiais automobiliais
atvažiavo į aikÅ¡telÄ ir sustojo Å¡alia jų kompanijos, jiems tapo aiÅ¡ku, kad
plateliÅ¡kiai atvyko su negerais kÄslais. O kai iÅ¡ automobilių plateliÅ¡kiai ÄmÄ
lipti apsiginklavÄ beisbolo lazdomis, dalis merginų ir vaikų iÅ¡ baimÄs net
pabÄgo iÅ¡ įvykio vietos, o kiti, kaip galÄjo, pradÄjo gintis nuo netikÄto ir
žiauraus užpuolimo. Kaltinamieji viešoje vietoje įžūliais veiksmais, pasireiškusiais
demonstravimu ir švaistymusi beisbolo lazdomis, fizinio smurto pavartojimu
prieÅ¡ nukentÄjusiuosius Ž. J. ir Z. B., visiÅ¡kai nesiekÄ iÅ¡sprÄsti
konflikto, kuris Å¡okių metu seniai jau buvo pasibaigÄs, o aiÅ¡kiai pažeidÄ
vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Konfliktas Å¡okiuose tarp Z. B. ir M. R. buvo
pasibaigÄs prieÅ¡ keletÄ valandų, (duomenys neskelbtini)  k. autobusų stotelÄje Å¡ie asmenys
tarpusavyje nekonfliktavo. IÅ¡lipÄs iÅ¡ automobilio M. R. beisbolo lazda pradÄjo daužyti Ž. J., o ne Z. B.. Jokio
konflikto tÄsinio nebuvo, o tas buvÄs konfliktas tik buvo panaudotas kaip
mažareikÅ¡mÄ dingstis pradÄti vykdyti nusikalstamÄ veikÄ dÄl chuliganiÅ¡kų
paskatų. Kaltinamųjų draugas liudytojas E. G. parodÄ, kad iÅ¡lipÄs iÅ¡ automobilio jis pamatÄ, kaip nuo
stotelÄs link jų bÄga Z. B., kuris,
likus 5 m. iki M.
R., metÄ Ä¯ jį butelį,
bet nepataikÄ. Taip pat Å¡is liudytojas matÄ, kad E. Z. ir M. R. rankose
turÄjo beisbolo lazdas. Vadinasi, Z. B. butelį metÄ savigynos tikslu, siekdamas atremti ginkluotÄ
užpuolimÄ , apsiginti paÄiam ir apginti aikÅ¡telÄje buvusius vaikus bei merginas,
ir niekam nespÄjo suduoti jokių smÅ«gių. Teismas, neįvertinÄs įrodymų visumos,
padarÄ iÅ¡vadas, neatitinkanÄias bylos aplinkybių, ir nepagrįstai perkvalifikavo
M. Z. veikÄ iÅ¡ BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK
135 str. 1 d., o M.
R. iš BK 284 str. 1
d. į BK 140 str. 1 d., taip pat, neįvertinÄs visų BK 54 str. 2 d. numatytų
aplinkybių, E. Z. paskyrÄ ir neteisingÄ bausmÄ.
Kvalifikuodamas E.
Z. nusikalstamÄ veikÄ
pagal BK 135 str. 1 d. teismas taip pat padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡is
nuteistasis sunkų kÅ«no sužalojimÄ padarÄ veikdamas bÅ«tinosios ginties
situacijoje, taÄiau jo gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kÄsinimosi pobÅ«džio, nes Z. B. rankose neturÄjo jokio įrankio, o E. Z. smÅ«giavo Å¡iam nukentÄjusiajam beisbolo
lazda ir sudavÄ ne vienÄ kartÄ . Nuosprendyje nurodyta, kad E. Z. turÄjo galimybÄ neįsivelti į muÅ¡tynes,
galÄjo pabÄgti ar pasislÄpti automobilyje, tad jis peržengÄ bÅ«tinosios ginties
ribas. Tai, kad E.
Z. nakties metu
atvažiavo į svetimÄ vietÄ pas svetimus žmones, norÄdamas pagÄ sdinti (duomenys
neskelbtini) Â k. gyventojus,
pademonstruoti jiems aiÅ¡kiÄ nepagarbÄ ir prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, buvo
vienas iÅ¡ aktyviausių užpuolimo dalyvių, beisbolo lazda dÄl chuliganiÅ¡kų
paskatų sunkai sužalojo Z. B.,
patvirtina nukentÄjusiojo Ž. J.,
iÅ¡teisintojo V. N. bei liudytojų G. S., R. Ž., T. L., R. V., V. J., M. S. bei paties nuteistojo E. Z. parodymai. NukentÄjusysis Ž. J. parodÄ, kad iÅ¡ automobilio su lazdomis
iÅ¡lipo M. R. ir E. Z.. MatÄ, kaip Z. B. atÅ¡oko nuo E. Z.. E. Z. ir M. R. Å¡vaistÄsi beisbolo lazdomis, jis
suprato, kad jie norÄjo pulti Z. B.. Tada
jis, pribÄgÄs prie M.
R., bandÄ iÅ¡ jo tÄ
lazdÄ atimti, bet pats nuo jo ta lazda gavo smÅ«gį į galvÄ ir nukrito ant žemÄs.
GulÄdamas matÄ, kaip M.
R. mosikavo lazda
prieÅ¡ L. J., o E. Z. beisbolo lazda dauÅ¾Ä ant žemÄs gulinÄiam Z. B. į virÅ¡utinÄ kÅ«no dalį kokius 2-3
kartus. Liudytoja G.
S. parodÄ, kad matÄ M. R. ir E. Z. Å¡vaistantis beisbolo lazdomis, M. R. lazda sudavÄ Ž. J. į galvÄ , o E. Z. tuo metu trenkÄ lazda Z. B. į pakaušį, o Å¡iam nugriuvus, E. Z. sudavÄ dar apie 2 smÅ«gius jau gulinÄiam Z. B.. Kai ji pribÄgo prie gulinÄio brolio Z. B. ir užgulÄ jį savo kÅ«nu, daugiau niekas
smÅ«gių jam nesudavÄ. Liudytoja R. Ž. parodÄ,
kad taip pat matÄ, kaip M. R., E. Z. , V. N. ir Z. P. iÅ¡ karto
puolÄ prie Z. B., beisbolo lazdomis Å¡vaistÄsi M. R. ir E. Z.. MatÄ, kaip E. Z. kelis kartus užsimodavo lazda suduoti Z. B., bet Å¡is nuo smÅ«gių iÅ¡sisukdavo,
taÄiau iÅ¡ kelinto karto pataikÄ Z. B. į galvÄ , tada nukentÄjusysis nugriuvo. Nugriuvusiam ant žemÄs Z. B. E. Z. dar 3-4 kartus lazda sudavÄ Ä¯
virÅ¡utinÄ kÅ«no dalį. Kad M. R. ir E. Z. Å¡vaistÄsi beisbolo lazdomis,
patvirtino ir liudytojai T. L., R. V., E. G., M. S.. Kad
rankose kažkokias lazdas turÄjo E. Z. ir M. R., parodÄ
ir išteisintasis V.
N.. Be to, ir pats E. Z. tyrimo metu parodÄ, kad iÅ¡ automobilio
iÅ¡lipo su beisbolo lazda rankose, norÄdamas pagÄ sdinti (duomenys
neskelbtini) Â k. jaunimÄ .
Visi Å¡ie parodymai patvirtina, kad bÅ«tent Z. B. reikÄjo gintis nuo pavojingo ginkluoto E. Z. užpuolimo, o ne atvirkÅ¡Äiai. Teismas
taip pat padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad E. Z. atsakomybÄ lengvina tai, jog jo veika padaryta
peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas ir veikos padarymui įtakos turÄjo
provokuojantis nukentÄjusiojo Z. B. elgesys,
o papildomai E. Z. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuodamas
pagal BK 28 str. 3 d., netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ . Nuosprendyje
padarÄs bylos aplinkybių neatitinkanÄias iÅ¡vadas, teismas netinkamai pritaikÄ
baudžiamÄ jį įstatymÄ ir kvalifikuojant M. R. veikÄ . Jo nusikalstama veika nepagrįstai perkvalifikuota
į BK 140 str. Be to, teismas dar ir nepagrįstai nutraukÄ bylÄ prieÅ¡ M. R. vadovaujantis BK 38 str., nes tokiu
atveju byla prieÅ¡ šį kaltinamÄ jį turÄjo bÅ«ti nutraukta vadovaujantis BPK 3 str.
1 d. 5 p.
Teismas
padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ ir apie tai, kad kaltinamojo V. N. veikÄ
irgi galÄtų vertinti tik pagal BK 140 str. 1 d. Nuosprendyje taip pat nurodyta,
jog apie tai, kad V. N. spardÄ Z. B.,
parodÄ 3 liudytojai: nukentÄjusiosios Z. B. sesuo
G. S., jų šeimos globotinis T. L. ir R. Ž.,
gyvenantys (duomenys
neskelbtini)  k. Tuo tarpu liudytojai iš (duomenys
neskelbtini)  k. (K. K., A. K., V. A. J., E. G.) parodÄ, kad V. N. nieko nedarÄ ir į konfliktÄ nesikiÅ¡o. Teismas padarÄ
iÅ¡vadÄ , kad V. N. kaltÄ neįrodyta, todÄl jis turi bÅ«ti
iÅ¡teisintas. TaÄiau iÅ¡teisinÄs V. N., teismas
rÄmÄsi Å¡io kaltinamojo draugų K. K., A. K., V. A. J., E. G. nenuosekliais
parodymais. Šie asmenys faktiškai dalyvavo chuliganiškame (duomenys
neskelbtini) Â k. jaunimo
užpuolime, jų parodymus reikÄtų vertinti kritiÅ¡kai, nes jie ir ikiteisminio
tyrimo metu, ir teisme juos keitÄ siekdami padÄti savo draugams E. Z., M. R. ir V. N. iÅ¡vengti
baudžiamosios atsakomybÄs ar bent suÅ¡velninti jų padÄtį. Tuo tarpu po kelis
kartus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustų liudytojų G. S., T. L. ir R. Ž. parodymai
apie tai, kad V. N.
spardÄ Z. B., buvo visada vienodi, nuoseklÅ«s ir
aiškūs. Savo parodymus jie patvirtino ir akistatų metu. Šie liudytojai gerai
pažįsta V. N., nes mokÄsi vienoje mokykloje, nebuvo
nesusipykÄ, todÄl jiems nebuvo jokio pagrindo apkalbÄti bÅ«tent V. N.. Teismas neturÄjo pagrindo netikÄti
Å¡ių liudytojų parodymais ir iÅ¡teisinti V. N., kurio kaltÄ Ä¯rodo dar ir teismo medicinos specialisto
iÅ¡vada. Tokiu bÅ«du, teismas neatsižvelgÄ Ä¯ iÅ¡nagrinÄtų įrodymų visumÄ , padarÄ
bylos aplinkybių neatitinkanÄias iÅ¡vadas ir V. N. iÅ¡teisino nepagrįstai.
Nepagrįstai
perkvalifikavÄs nuteistojo E. Z. nusikalstamÄ
veikÄ , be pagrindo nustatÄs dvi jo atsakomybÄ lengvinanÄias aplinkybes,
skirdamas bausmÄ teismas neįvertino ir visų BK 54 str. 2 d. iÅ¡vardintų
aplinkybių. TodÄl paskyrÄ Å¡iam nuteistajam neteisingÄ , per Å¡velniÄ bausmÄ. Nuosprendyje
nepagrįstai nurodoma, kad E. Z. gerai
charakterizuojamas. Iš bylos medžiagos matosi, kad E. Z. 2008
m. kovo 16 d. kitoje baudžiamojoje byloje Kretingos r. PK pareikštas įtarimas
dÄl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, be to jis yra baustas administracine tvarka už
alkoholinių gÄrimų vartojimÄ vieÅ¡oje vietoje, už nedidelį chuliganizmÄ ,
Å¡iurkÅ¡tų kelių eismo taisyklių pažeidimÄ . IÅ¡ (duomenys neskelbtini)  gimnazijos charakteristikos matosi, kad E. Z. 11 klasÄje į gimnazijos renginį atÄjo
iÅ¡gÄrÄs, po kurio laiko sumuÅ¡Ä mergaitÄ, stipriai spyrÄ penktokui. Jam už
gimnazijos vidaus tvarkos taisyklių ir mokinio elgesio taisyklių pažeidimus
2007 m. kovo 14 d. buvo pareikÅ¡tas įspÄjimas, o 2007 m. lapkriÄio 7 d. â
papeikimas. TodÄl teismo iÅ¡vada, kad E. Z. gerai charakterizuojamas, yra nepagrįsta ir neatitinka
bylos aplinkybių. Skiriant bausmÄ E. Z. turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad jis padarÄ labai sunkų
nusikaltimÄ , sukÄlusį sunkias pasekmes ir padariusį ypatingÄ Å¾alÄ
nukentÄjusiajam, taip pat į tai, kad nusikaltimui jis buvo iÅ¡ anksto pasiruoÅ¡Äs
įrankius, kas rodo jo didesnį pavojingumÄ , kad nusikaltimas padarytas
tiesiogine tyÄia, kad nÄra jo atsakomybÄ lengvinanÄių ir yra viena sunkinanti
aplinkybÄ. TodÄl jam turi bÅ«ti paskirta laisvÄs atÄmimo bausmÄ, didesnÄ už
sankcijos vidurkį. V.
N. neteistas,
charakterizuojamas patenkinamai, nusikalto būdamas nepilnametis. Visų
kaltinamųjų atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių nÄra, jų atsakomybÄ sunkina tai,
kad nusikalstamÄ veikÄ padarÄ veikdami bendrininkų grupe. Teismas neteisingai
iÅ¡sprendÄ ir civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , nurodydamas nuosprendyje, kad Z. B. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dÄl
neturtinÄs žalos atlyginimo yra per didelis. Teismas priteistinÄ civilinio
ieÅ¡kinio dydį sumažino motyvuodamas tuo, kad E. Z. nusikalstamÄ veikÄ padarÄ virÅ¡ydamas bÅ«tinosios ginties
ribas. Atsižvelgiant į tai, kad Z. B. po patirtos galvos traumos buvo nustatytas 50 procentų
darbingumas, jis tapo neįgalus, kad E. Z. sunkiai sutrikdÄ nukentÄjusiajam sveikatÄ dÄl
chuliganiškų paskatų, o ne peržengiant būtinosios ginties ribas, civilinis
ieÅ¡kinys turÄjo bÅ«ti patenkintas visa apimtimi ir iÅ¡ nuteistojo E. Z. nukentÄjusiajam Z. B. turÄjo bÅ«ti priteista 100000 Lt
neturtinÄs žalos atlyginimo. IÅ¡ V. N. irgi turi bÅ«ti priteista 15 000 Lt neturtinÄs žalos
atlyginimo.
Prašo
nuosprendžio dalį dÄl E. Z. ir M. R. veikų
kvalifikavimo pakeisti, o nuosprendžio dalį dÄl V. N. iÅ¡teisinimo
panaikinti ir priimti nuosprendį. E. Z. nusikalstamÄ
veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 1 d. į BK 135 str. 2 d. 8
p. ir nuteisti jį laisvÄs atÄmimu 8 metams, bausmÄ nustatant atlikti pataisos
namuose. V. N. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir
nuteisti jį 30 parų areÅ¡to. M. R. nusikalstamÄ
veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 140 str. 1 d. į BK 284 str. 1 d., M. R. nuo baudžiamosios atsakomybÄs atleisti
kaltinamajam ir nukentÄjusiajam susitaikius ir baudžiamÄ jÄ bylÄ prieÅ¡ jį
nutraukti. NukentÄjusiajam Z. B. priteisti
iš E. Z. 85000 Lt, o iš V. N. 15
000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo.
NukentÄjusieji
Z. B. ir L. S. apeliaciniame
skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dÄl netinkamo nusikalstamų veikų
įvertinimo ir neteisingai paskirtų bausmių. Teismas kaltinamuosius nuteisÄ ne
už tas nusikalstamas veikas, dÄl kurių byla buvo perduota nagrinÄti
teisiamajame posÄdyje, todÄl du iÅ¡ jų baudžiamosios atsakomybÄs iÅ¡vengÄ, o
aktyviausiam nusikaltimo vykdytojui buvo paskirta tik laisvÄs apribojimo
bausmÄ.
Teismas nepagrįstai
perkvalifikavo E. Z. ir M. R. nusikalstamas
veikas, o V. N. išteisino. Šie asmenys demonstravo
brutaliÄ jÄgÄ , bÅ«dami girti ir apsiginklavÄ beisbolo lazdomis užpuolÄ (duomenys
neskelbtini) kaimo jaunimÄ , sumuÅ¡Ä Z. B., padarÄ jam
sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o nukentÄjusiajam Ž. J. padarÄ
nežymų sveikatos sutrikdymÄ . E. Z. buvo kaltinamas pagal
BK 135 str. 2 d. 8 p., o M. R. ir V. N.
â pagal BK 284 str. 1 d. TaÄiau teismas Å¡ių asmenų veiksmus įvertino ne
kaip chuliganiÅ¡kus, o kaip santykių tarp atskirų teritorijų jaunimo grupių aiÅ¡kinimÄ si,
kuris, anot teismo, nepažeidÄ vieÅ¡osios tvarkos, netrikdÄ aplinkinių rimties,
nors įvykis ir buvo viešoje vietoje. Jeigu sutiktume su tokiu teismo vertinimu,
tai tokiu atveju teismas turÄjo sprÄsti klausimÄ , ar E. Z. veikos
negalima bÅ«tų vertinti kaip pasikÄsinimo nužudyti kitÄ Å¾mogų. E.
Z. smogÄ Z. B. beisbolo lazda į gyvybei svarbius
organus, matydamas nukentÄjusįjį be gyvybÄs ženklų gulintį kraujo klane, toliau
smÅ«giavo lazda į galvÄ , spardÄ kojomis ir taip norÄjo elgtis. Jis galÄjo ir
privalÄjo suvokti, kad Z. B. nuo sužalojimų gali mirti,
taip elgÄsi tyÄia ir tokių pasekmių nevengÄ. Mirties buvo iÅ¡vengta tik dÄl
aplinkybių, nepriklausanÄių nuo E. Z. valios. Teismas
padarÄ iÅ¡vadÄ , kad E. Z. gynÄsi nuo Z.
B. užpuolimo ir tik virÅ¡ijo gynybos ribas. TaÄiau tokia teismo iÅ¡vada
prieštarauja liudytojų parodymams, paties E. Z. parodymams,
užfiksuotiems parodymų patikrinimo vietoje protokole. Jis parodÄ vietÄ , kurioje
sudavÄ smÅ«gį beisbolo lazda Z. B. į galvÄ , parodÄ, kad
Å¡is nuo smÅ«gio nuvirto, o po to nuteistasis dar keletÄ kartų gulinÄiam Z. B. sudavÄ beisbolo lazda, savo atlikta veika labai
didžiavosi, o po muÅ¡tynių beisbolo lazdÄ neva iÅ¡metÄ. Beisbolo lazdomis
apsiginklavÄ buvo E. Z. ir M. R.,
jie jas atsiveÅ¾Ä kaip įrankius žaloti žmogui ir suvokÄ, kad suduodant jomis
smÅ«gius gali kilti mirtinos ar labai sunkios pasekmÄs. PalikÄ sumuÅ¡tÄ Z. B. jie nesiekÄ iÅ¡vengti sunkių pasekmių, nekvietÄ
greitosios pagalbos, o sustojÄ degalinÄje vienas kitam gyrÄsi, kiek kuris
sudavÄ smÅ«gių. Å ias aplinkybes patvirtino liudytojas Z. P.,
ikiteisminio tyrimo metu parodÄs, jog girdÄjo, kaip E. Z. pasakÄ,
kad ,,užmetÄ su bitaâ Z. B.. Å is liudytojas taip pat
parodÄ, kad Z. B. nesudavÄ E. Z.,
bet neiÅ¡laikÄ pusiausvyros ir nugriuvo ant nugaros, ir tuomet jam trenkÄ
beisbolo lazda į galvÄ , po to dar 2-3 kartus ta paÄia lazda smogÄ gulinÄiam Z. B.. Tuomet ir jis pribÄgÄs prie Z. B.
2 kartus spyrÄ jam gulinÄiam į deÅ¡inį Å¡onÄ . Jis matÄ Z.
B. galvÄ kraujo klane. Ž. J. taip pat matÄ, kaip E. Z. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio su beisbolo lazda rankoje, lazdÄ
turÄjo ir M. R., jie abu turÄjo tikslÄ pulti Z. B.. M. R. beisbolo lazda smogÄ Å½. J. į galvÄ , jis suklupo, o atsimerkÄs matÄ, kaip M. R. lazda mojuoja prieÅ¡ L. J., o E. Z. beisbolo lazda daužo Z. B..
Taip pat jis matÄ, kaip G. S. pribÄgo prie Z. B., užgulÄ jį savo kÅ«nu ir praÅ¡Ä jo nebemuÅ¡ti.
Liudytojos G. S. ir R. Ž. nuosekliai
ir aiÅ¡kiai parodÄ, kaip buvo užpultas ir sužalotas Z. B..
Å ios liudytojos matÄ, kaip ne tik E. Z. muÅ¡Ä Z. B., bet ir kaip Z. B. spardÄ V. N. ir Z. P.. Teismas padarÄ
nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys
neskelbtini)  kaimų jaunimo konfliktas, vykÄs autobusų stotelÄje, buvo
tÄstinis. Å okiuose tarp Z. B. ir M. R.
konfliktas buvo pasibaigÄs, jis nesivystÄ ir jokios pretenzijos nebuvo
reiškiamos. (duomenys neskelbtini)  kaimo jaunimas iš kultūros namų
pasitraukÄ, nes suprato, kad atvykÄs (duomenys neskelbtini) Â kaimo
jaunimas visuomet sukelia konfliktus, perauganÄius į muÅ¡tynes. Teismas nurodÄ,
kad neaiÅ¡ku, dÄl ko (duomenys neskelbtini)  jaunimas susirinko prie
autobusų stotelÄs. Liudytojai parodÄ, kad buvo Joninių naktis ir nesinorÄjo
eiti namo, kas klausÄsi muzikos, kas Å¡nekuÄiavosi. Tuo tarpu (duomenys
neskelbtini)  kaimo jaunimas keturiais automobiliais važinÄjo po kaimÄ ,
sustojo prie kultÅ«ros namų, po to susirinko prie bažnyÄios, o dar vÄliau
atvažiavo į autobusų stotelÄ, kur buvo susirinkÄs (duomenys neskelbtini)
 jaunimas. Toks jų važinÄjimas naktį po kaimÄ rodo, kad jie prie stotelÄs
atvažiavo ne aiÅ¡kintis santykių, o dar kartÄ pademonstruoti savo brutaliÄ jÄgÄ
ir nepagarbÄ aplinkiniams, nes jie tam buvo iÅ¡ anksto pasiruoÅ¡Ä Ä¯rankius kÅ«nui
žaloti â beisbolo lazdas. Jie savo automobilius sustatÄ ant įvažiavimo į
stotelÄ, o ne automobiliams statyti skirtoje vietoje ir taip užblokavo
įvažiavimÄ Ä¯ stotelÄ, užgesino automobilių variklius ir taip demonstravo savo
pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus asmenis, kÄlÄ baimÄ ir leido suvokti, kad bus muÅ¡tynÄs.
Jiems nebuvo jokio reikalo užsukti į autobusų stotelÄ, jų niekas nekvietÄ,
nepersekiojo ir nepuolÄ, todÄl jiems savigynos taisyklÄs pritaikytos visiÅ¡kai
nepagrįstai. Teismo vertinimas, kad kaltinamųjų veiksmuose nebuvo viešosios
tvarkos pažeidimo, yra ne tik neteisingas, bet ir žalingas jaunimui, kuris gali
neteisingai suvokti teisingumÄ . Jau vien tai, kad brutali jÄga buvo panaudota
viešoje vietoje, yra nepagarba aplinkiniams ir viešosios tvarkos pažeidimas.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje formuojama nuostata, kad vieÅ¡Ä ja vieta
laikoma tokia vieta, kurioje bet kuriuo metu gali atsirasti bet kuris kitas
asmuo ir toje vietoje niekas negali trikdyti ar varžyti esanÄių žmonių buvimo.
Vertindamas smÅ«gių sudavimÄ ir baimÄs kÄlimÄ vieÅ¡oje vietoje kaip smurtÄ ,
nukreiptÄ prieÅ¡ asmenį, nesant vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymių, teismas tai
motyvavo tuo, kad muÅ¡tynes pradÄjo (duomenys neskelbtini)  k. jaunimas,
o atvykÄliai turÄjo teisÄ nuo jų gintis. Tokia teismo iÅ¡vada neatitinka
faktinių bylos aplinkybių. PlungÄs rajono apylinkÄs prokuratÅ«ros 2009 m. sausio
26 d. nutarime nurodyta, jog nesurinkta objektyvių duomenų, kad kokie nors
asmenys bÅ«tų agresyviai puolÄ link plateliÅ¡kių automobilių, naudojÄ prieÅ¡
plateliÅ¡kius smurtÄ ar įvykdÄ kokiÄ nors kitÄ nusikalstamÄ veikÄ . Å iuo
prokuroro nutarimu buvo atsisakyta pradÄti ikiteisminį tyrimÄ prieÅ¡ (duomenys
neskelbtini) Â k. jaunimÄ dÄl visuomenÄs rimties ir tvarkos sutrikdymo pagal
įtariamųjų V. N. ir M. R. gynÄjo
praÅ¡ymÄ . Å is nutarimas neapskųstas ir yra galiojantis. Be to, 2008 m. spalio 23
d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dÄl Z. P. nurodyta,
kad Z. P. 2007-06-25, apie 01.30 val., (duomenys
neskelbtini)  autobusų stotelÄs aikÅ¡telÄje, kur buvo apie 20 vaikinų ir
merginų, du kartus įspyrÄ ant žemÄs gulinÄiam Z. B.,
kurio jis nepažinojo, jokių sÄ skaitų su juo nesuvedinÄjo. Z.
P. prisipažino padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , kuria buvo įtariamas. Å ios
aplinkybÄs rodo, jog teismo iÅ¡vada, kad kaltinamųjų veikų negalima laikyti
chuliganiÅ¡kais veiksmais, yra neteisinga. Teismas įvertino abejotinos kilmÄs
automobilio lango įskilimÄ , nesant jokių duomenų apie tai, kada ir nuo ko Å¡is
stiklas įskilÄs, kokio pobÅ«džio įskilimas, kokia jÄga tÄ Ä¯skilimÄ galima
padaryti. Visa tai kelia abejonių dÄl tokio fakto buvimo. Å ias abejones
sustiprina tai, kad tariamÄ automobilio stiklo įskilimÄ užfiksavo 2007 m.
birželio 25 d., 3.05 val., PlungÄs r. PK vyr. patrulis D. Å .,
suraÅ¡ydamas transporto priemonÄs apžiÅ«ros ir techninÄs bÅ«klÄs protokolÄ ,
automobiliui stovint PlungÄs m., Vytauto g. Nr. 2. Protokole tik nurodyta, kad
įskilÄs priekinis stiklas, o kokio pobÅ«džio įskilimas, iÅ¡samiau nenurodyta,
taip pat nenurodyta, kad tas stiklas buvo sudaužytas (duomenys neskelbtini)
 k. metant į jį butelį. ProtokolÄ suraÅ¡Äs pareigÅ«nas nebuvo apklaustas. Visa
tai leidžia manyti, kad jei automobilio stiklas ir buvo įskeltas, tai galÄjo
bÅ«ti padaryta bÅ«tent PlungÄs m. esanÄioje automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄje,
apie kuriÄ ir nurodoma protokole. Visos iÅ¡dÄstytos aplinkybÄs rodo, kad teismas
nepagrįstai perkvalifikavo kaltinamųjų nusikalstamas veikas. Visi kaltinamieji (duomenys
neskelbtini)  k. jaunimo, buvusio įvykio naktį autobusų stotelÄje,
atžvilgiu elgÄsi ypatingai žiauriai, jų aktyvumo lygis buvo vienodas, jie
suorganizavo savo draugų grupÄ ir iÅ¡reiÅ¡kÄ susitarimÄ atlikti nusikalstamus
veiksmus, pavojingus žmonių gyvybei ir sveikatai. Z. B. nebuvo
agresyvus, nors kaltinamieji jį stengÄsi apibÅ«dinti kaip konfliktinÄ asmenybÄ.
Tuo tarpu teismas nepagrįstai nurodÄ, kad M. R. teigiamai
charakterizuojamas. Byloje yra Kretingos r. PK M. R. pareikšti
įtarimai dÄl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo. Be to, KlaipÄdos apygardos teismui
yra perduota nagrinÄti baudžiamoji byla, kurioje dÄl analogiÅ¡kos veikos
kaltinimas pareikštas M. R., o prieš E.
Z. ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Tie patys kaltinamieji 2008 m. kovo 16
d. Salantų miestelio centre beisbolo lazdomis sudauÅ¾Ä automobilį ir sumuÅ¡Ä tris
nepilnametes merginas, sÄdÄjusias automobilyje. Teismas dÄl nesuprantamų motyvų
vienų liudytojų parodymus vertino kritiškai, o vadovavosi kitų liudytojų
parodymais ir nuosprendį pagrindÄ spÄlionÄmis bei abejonių kelianÄiomis
aplinkybÄmis, nepagrįstai perkvalifikavo kaltinamųjų nusikalstamas veikas,
nuosprendyje nenurodydamas, kokie neginÄijami įrodymai patvirtina, kad nebuvo
pažeista viešoji tvarka.
Prašo nuosprendį pakeisti ir E. Z., M. R. bei V.
N. pripažinti kaltais pagal jiems pareikštus kaltinimus, nuteisti juos
įstatymų nustatyta tvarka bei pilnai patenkinti civilinį ieÅ¡kinį dÄl žalos
atlyginimo.
Atsikirtimuose
į prokuroro ir nukentÄjusiųjų apeliacinius skundus asmuo, kurio atžvilgiu
baudžiamoji byla nutraukta, M. R. nurodo,
kad prokuroro skundas yra nenuoseklus ir nepagrįstas. Dar ikiteisminio tyrimo
metu jis buvo pareiÅ¡kÄs praÅ¡ymus padaryti akistatas, jo veikÄ perkvalifikuoti į
BK 140 str. 1 d. ir bylÄ prieÅ¡ jį nutraukti. ProkuratÅ«ra, neiÅ¡sprendusi jo praÅ¡ymų,
bylÄ perdavÄ teismui, o teisiamajame posÄdyje paaiÅ¡kÄjo visai kitos faktinÄs
bylos aplinkybÄs, negu jos buvo nurodytos kaltinamajame akte. Jo ir kitų kaltinamųjų
veikų perkvalifikavimÄ nulÄmÄ netinkamai atliktas ikiteisminis tyrimas.
MuÅ¡tynÄs įvyko dÄl tarp (duomenys
neskelbtini) Â k. ir (duomenys
neskelbtini) Â k. jaunimo
nuolatinių konfliktų, todÄl kaltinamajame akte tai buvo neteisingai įvertinta
viešosios tvarkos pažeidimu. Chuliganizmui ar viešosios tvarkos pažeidimui
būdinga tai, kad smurtas vartojamas nesant dingsties ar esant mažareikšmei
dingsÄiai, be to, vieÅ¡oji tvarka turi bÅ«ti pažeidžiama tyÄia. Å ioje byloje
nustatyta, kad muÅ¡tynÄmis buvo siekiama iÅ¡sprÄsti konfliktÄ tarp prieÅ¡iÅ¡kai
nusitekusių jaunuolių iÅ¡ skirtingų vietovių, todÄl chuliganizmo ar vieÅ¡osios
tvarkos pažeidimo požymių jo veikoje nÄra. Å ias aplinkybes patvirtina liudytojų
G. S., K. K., D. K., A. K., L. S., L. J. parodymai.
Be to, dauguma apklaustų asmenų parodÄ, kad neteisÄtus veiksmus autobusų
stotelÄje pradÄjo Z.
B. ir jo draugai,
mÄtydami į automobilius butelius, o jau po to prasidÄjo tarpusavio muÅ¡tynÄs.
Tai irgi patvirtina, kad kaltinamųjų veiksmai (smūgių sudavimas) nebuvo
chuliganiÅ¡ki ar pažeidžiantys vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Teismas teisingai nustatÄ, kad
muÅ¡tynÄs vyko ne autobusų stotelÄje, o prie atvykusių kaltinamųjų automobilių.
Tai patvirtina, kad puolÄ (duomenys neskelbtini) Â k. vaikinai, o (duomenys
neskelbtini) Â k. vaikinai
atliko gynybinio pobūdžio veiksmus. Prokuroro apeliaciniame skunde neteisingai
vertinami liudytojų parodymai. Daugelis liudytojų parodÄ, kad (duomenys
neskelbtini) Â k. jaunimas
mÄtÄ Ä¯ iÅ¡ (duomenys neskelbtini)  k. atvažiavusių jaunuolių automobilius butelius, o Z. B. draugas liudytojas R. V. netgi parodÄ, kad ir pats Z. B. metÄ Ä¯ automobilį stiklinį alaus
butelį. ApžiÅ«rÄjus T.
M. automobilį rastas
įskilÄs priekinis stiklas. Å ios aplinkybÄs patvirtina, kad Z. B. ir jo draugai buvo nusiteikÄ
agresyviai. Z. B. metÄ butelį, kartu su savo draugais
buvo muÅ¡tynių iniciatoriumi, su draugais pirmi ÄmÄ eiti prie automobilių, o po
to Z. B. pirmasis spyrÄ E. Z.. Tokie jo veiksmai turi bÅ«ti vertinami chuliganiÅ¡kais ir
nuo jų E. Z. teko gintis. Jo nuomone, teismas
turÄjo priimti nutartį Å¡iems asmenims pradÄti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 284
str. 1 d. Prokuroro apeliaciniame skunde, be to, remiamasi tik ikiteisminio
tyrimo duomenimis, kurie skiriasi nuo teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄtų
įrodymų. Skunde nurodoma apie netinkamų įrodymų įvertinimÄ , taÄiau iÅ¡ tikrųjų analizuojami
ne teisme iÅ¡nagrinÄti įrodymai. Su nukentÄjusiųjų Z. B. ir L. S. apeliaciniu
skundu jis irgi visiÅ¡kai nesutinka dÄl tų paÄių jau iÅ¡dÄstytų aplinkybių.
Papildomai pažymi, kad (duomenys neskelbtini)  k. vaikinai automobiliais neužblokavo
įvažiavimo į autobusų stotelÄ, o sustatÄ juos važiuojamoje kelio dalyje, apie
50 metrų atstumu iki stotelÄs. Niekas iÅ¡ automobiliais atvykusių asmenų
nesielgÄ grubiai ir chuliganiÅ¡kai, todÄl kitiems negalÄjo kelti baimÄs. Jam
neaiÅ¡ku, kodÄl (duomenys neskelbtini)  k. vaikinai, jeigu jie jautÄ baimÄ, neiÅ¡siskirstÄ, o
patys juos puolÄ. DÄl iÅ¡dÄstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo
nuosprendį jis laiko pagrįstu, todÄl praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti.
Išteisintasis
V. N. atsikirtimuose į prokuroro ir nukentÄjusiųjų
apeliacinius skundus irgi nurodo, kad šie skundai nepagrįsti ir nenuoseklūs.
IÅ¡teisintasis V. N. atsikirtimuose iÅ¡dÄstÄ tuos paÄius nesutikimo
su apeliaciniais skundais argumentus kaip M. R.,
prieš kurį byla nutraukta. V. N. papildomai
nurodo tik apie tai, kad prokuroro apeliaciniame skunde neteisingai dÄstomi
liudytojų parodymai apie jo dalyvavimÄ muÅ¡tynÄse. Apie tai, kad jis (V. N.) spardÄ Z. B.,
teisme parodÄ trys liudytojai: Z. B. sesuo
G. S., jų šeimos globotinis T. L. ir R. Ž.,
visi gyvenantys (duomenys
neskelbtini) Â k. Tuo tarpu (duomenys
neskelbtini) Â k. gyvenantys
liudytojai K. K., A. K., V. A. J. ir E. G. parodÄ, kad jis nieko nedarÄ ir į
konfliktÄ nesikiÅ¡o. Kiti liudytojai, irgi buvÄ autobusų stotelÄje (L. S., L. J., P. R., R. B., R. B., E. S., M. S., M. G., R. V., Å . M., T. M.), apie jo (V. N.) veiksmus negalÄjo nieko nurodyti. Liudytoja R. Ž. parodÄ, kad ,,dar jam (Z. B.) pribÄgÄ spyrÄ V. N., Z. P. ir  M. G., buvo
gal 2-4 spyriai į nugarÄ , kojas, buvo ir M. R.â. O liudytoja G. S. parodÄ, kad po to, kai Z. B. gulÄjo ant žemÄs, ,,pribÄgo M. R., V. N. ir Z. P.. V. N. ir M. R. broliui
spyrÄ, V. N. 2-3 kartusâ. Liudytojas T. L. parodÄ, kad ,,pribÄgo ir M. R., V. N., Z. P. bei
spardÄ Z. B.â. To, kad Z. B. spardÄ M. G.,
neparodÄ daugiau jokie liudytojai, o kad Z. B. nespardÄ M. R.,
patvirtino daugelis liudytojų, tai rodo, kad G. S. parodymai yra melagingi, ji neteisingai nurodÄ taip pat
muÅ¡tynių vietÄ ir įvykių eigÄ . Daugelis apklaustų liudytojų parodÄ, kad (duomenys
neskelbtini) k. jaunimas
mÄtÄ Ä¯ atvažiavusių (duomenys neskelbtini)  k. jaunuolių automobilius butelius.
O Z. B. draugas R. V. parodÄ netgi apie tai, kad pats Z. B. metÄ Ä¯ automobilį stiklinį alaus butelį. ApžiÅ«rÄjus T. M. automobilį, rastas įskilÄs priekinis
stiklas. Tai, kad buvo mÄtomi buteliai, rodo, kad Z. B. ir jo draugai buvo nusiteikÄ agresyviai. Atsikirtimuose V. N. irgi praÅ¡o apeliacinius skundus
atmesti.
Teismo
posÄdyje prokuroras praÅ¡o KlaipÄdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro
ir nukentÄjusiųjų Z. B. ir L. S. apeliacinius
skundus patenkinti. E. Z. paskirti bausmÄ, kuriÄ praÅ¡oma skirti
prokuroro apeliaciniame skunde, o V. N. ir
M. R. pagal BK 284 str. 1 d. paskirti abiems po 30
parų areÅ¡to. NukentÄjusioji L. S. praÅ¡o
patenkinti jos ir nukentÄjusiojo Z. B. apeliacinį
skundÄ . Nuteistasis E. Z., M. R.,
prieš kurį baudžiamoji byla nutraukta, išteisintasis V. N. ir
jų gynÄjai praÅ¡o prokuroro ir nukentÄjusiųjų apeliacinius skundus atmesti.
Apeliaciniai
skundai tenkinami iÅ¡ dalies. Nuosprendis keiÄiamas dÄl netinkamai pritaikytų
baudžiamųjų įstatymų, neteisingai paskirtos bausmÄs, nuosprendyje iÅ¡dÄstytų
teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybÄms ir dÄl netinkamai iÅ¡sprÄstų kitų
nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 1-4 p.).
Vadovaujantis
BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, bylÄ teisÄjų kolegija patikrina tiek, kiek to
praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, tik dÄl tų asmenų, kurie padavÄ apeliacinius
skundus ir dÄl kurių Å¡ie skundai buvo paduoti. TaÄiau nagrinÄjant bylÄ
apeliacine tvarka taikomos ir BPK XIX skyriaus bendrosios nagrinÄjimo teisme
nuostatos, tarp jų ir nuostatos dÄl nagrinÄjimo teisme ribų. BPK 255 str. 1, 2
d. nurodyta, kad byla nagrinÄjama tik dÄl tų kaltinamųjų ir tik dÄl tų
nusikalstamų veikų, dÄl kurių ji perduota nagrinÄti teisiamajame posÄdyje.
Kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį
sunkesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , arba dÄl nusikalstamos veikos,
kurios faktinÄs aplinkybÄs iÅ¡ esmÄs skiriasi nuo kaltinamajame akte
iÅ¡dÄstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybÄ teisiamajame posÄdyje jam iÅ¡ anksto
nebuvo pranešta. Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos
kvalifikavimo pakeitimo teisme taisykles ir tvarkÄ nustato BPK 256 str. Tuo
tarpu iš šioje byloje paduotų apeliacinių skundų turinio matosi, kad kai kurie
apeliantų dÄstomi argumentai peržengia bylos nagrinÄjimo teisme ribas.
NukentÄjusieji Z. B. ir L. S. apeliaciniame
skunde nurodo, kad visi trys buvÄ kaltinamieji (E. Z.,
V. N. ir M. R.)
padarÄ nusikaltimÄ , kuris sukÄlÄ sunkias pasekmes nukentÄjusiajam Z. B.. Taip pat nurodoma, kad ne tik E. Z. ir M. R.,
bet ir V. N. bei Z. P. viešoje
vietoje dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų užpuolÄ (duomenys neskelbtini)  k. jaunimÄ bÅ«dami apsiginklavÄ beisbolo lazdomis. Skunde
apeliantai dar nurodo, kad teismas turÄjo svarstyti klausimÄ , ar E. Z. veikoje nÄra sunkesnio nusikaltimo, t.
y. pasikÄsinimo nužudyti, sudÄties požymių. Apeliantai praÅ¡o pilnai patenkinti
jų pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriame nukentÄjusiesiems Z. B. ir L. S. praÅ¡oma priteisti turtinÄs ir neturtinÄs žalos
atlyginimus iš visų trijų kaltinamųjų, taip pat ir iš M. R.. Tuo tarpu iš bylos matosi, kad ji buvo perduota
nagrinÄti teisiamajame posÄdyje pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. kaltinant tik E. Z.. V. N. ir M. R. buvo
kaltinami tik pagal BK 284 str. 1 d., be to M. R. buvo kaltinamas fizinio smurto panaudojimu ne prieÅ¡ Z. B., o tik prieÅ¡ kitÄ nukentÄjusįjį Ž. J.. DÄl kitų asmenų, iÅ¡skyrus nurodytus tris
kaltinamuosius, byla nagrinÄti teisiamajame posÄdyje nebuvo perduota. Buvusiam įtariamajam Z. P.,  apie kurį nurodoma nukentÄjusiųjų
apeliaciniame skunde, 2008 m. spalio 23 d. prokuroro nutarimu, sutinkant
patiems Z. B. ir L. S., ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas įtariamajam ir
nukentÄjusiajam susitaikius (t. 2, b. l. 119-121, 135-136). PažymÄtina ir tai,
kad nei buvÄs įtariamasis Z. P., nei
išteisintasis V. N.
šioje byloje nebuvo
nei įtariami, nei kaltinami kam nors sudavÄ smÅ«gius beisbolo lazdomis, o M. R. buvo kaltinamas sudavÄs beisbolo lazda
vienÄ smÅ«gį tik nukentÄjusiajam Ž. J.. Tuo tarpu prokuroro apeliaciniame skunde, be kitų
aplinkybių, nurodoma, kad visų kaltinamųjų atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ yra
tai, kad jie nusikalstamas veikas padarÄ veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str.
1 d. 1 p.). TaÄiau iÅ¡ kaltinamojo akto matosi, kad jame tokia kaltinamojo E. Z. atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ nebuvo
nurodyta, apie Å¡iÄ aplinkybÄ net neužsiminta ir kaltinamajame akte apraÅ¡ant jo
padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Jokių praÅ¡ymų kaltinime nurodytos veikos faktines
aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmÄs skirtingomis arba veikÄ kvalifikuoti pritaikant
baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnÄ nusikalstamÄ veikÄ , BPK 256 str.
nustatyta tvarka nebuvo pateikta. Kolegija taip pat konstatuoja, kad iš dalies
yra pagrįsti ir M.
R. bei V. N. atsikirtimai į prokuroro bei
nukentÄjusiųjų apeliacinius skundus, kuriuose nurodoma apie Å¡ių skundų
argumentų nenuoseklumÄ ir apie netikslų liudytojų parodymų iÅ¡dÄstymÄ . Pagal BPK
301 str. 1 d. nuostatas teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie
iÅ¡nagrinÄti teisiamajame posÄdyje, tuo tarpu iÅ¡ apeliacinių skundų matosi, kad
juose dÄstomi ne tik liudytojų, bet ir kitų apklaustų asmenų parodymai, duoti
ne teisiamajame posÄdyje, o ikiteisminio tyrimo metu. Atsikirtimuose į
apeliacinius skundus apie tai irgi nurodoma pagrįstai.
Nors
prokuroro ir nukentÄjusiųjų apeliaciniai skundai iÅ¡ dalies tenkinami ir skundžiamas
nuosprendis keiÄiamas, vis dÄlto, įvertinus jau aptartas aplinkybes, kolegija
pirmiausia konstatuoja, kad bylÄ pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinÄjo
vadovaujantis bendrosiomis nagrinÄjimo teisme nuostatomis, neperžengiant BPK
255 str. nustatytų bylos nagrinÄjimo teisme ribų, o nuosprendį pagrindÄ, kaip
to reikalauja BPK 301 str. 1 d., tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinÄti
teisiamajame posÄdyje.
IÅ¡
bylos ir skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas
teisingai nustatÄ ir didžiÄ jÄ dalį įvykusių muÅ¡tynių bei E. Z. ir
M. R. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių.
Teisingai nustatyta šių nusikalstamų veikų padarymo vieta, laikas,
nukentÄjusiesiems Z. B. ir Ž. J. padaryti
sužalojimai, jų padarymo bÅ«das ir kai kurios kitos aplinkybÄs, taip pat
nustatyti įvykiai iki muÅ¡tynių ir aplinkybÄs, kuriomis (duomenys neskelbtini)  k. ir (duomenys neskelbtini)  k. jaunimas kaltinime nurodytu laiku
susitiko nusikaltimo įvykio vietoje.
Kaltinamųjų,
nukentÄjusiųjų ir liudytojų parodymais Å¡ioje byloje nustatyta, kad 2007 m.
birželio 24 d. vakare (duomenys
neskelbtini) k. kultūros namuose vyko šokiai, į
kuriuos atvyko paties (duomenys neskelbtini) Â k. jaunimas, o taip pat automobiliais
atvažiavo ir jaunimas iš (duomenys neskelbtini)  k. Tarp vietinių, (duomenys
neskelbtini)  k. jaunuolių
buvo ir nukentÄjusieji Z. B. bei Ž. J., o tarp iÅ¡ (duomenys
neskelbtini)  k. atvykusių
asmenų buvo ir kaltinamieji E. Z., M. R. bei V. N.. Byloje taip pat nustatyta, kad šokių metu nedidelis
konfliktas buvo kilÄs tarp M. R. ir Z. B.. Pats M. R. teisme parodÄ, kad pro Å¡alį Äjusį Z. B. jis pavadino ,,peraugÄliuâ. Jis iÅ¡
butelio gurkÅ¡nojo alų, dÄl jo pasakytų žodžių Z. B. jį puolÄ, sudavÄ smÅ«gį delnu ir aptaÅ¡kÄ jį alumi. TaÄiau
budÄtojas ir jo mergina juos iÅ¡skyrÄ ir tuo Å¡is konfliktas baigÄsi. Z. B. sesuo liudytoja G. S. irgi parodÄ, kad Å¡okiuose Z. B. susistumdÄ su M. R. ir Å¡is apsipylÄ alumi. Liudytoja D. K. parodÄ, kad Å¡okių metu prie lauke alų gÄrusio M. R. pribÄgo Z. B., sudavÄ jam į krÅ«tinÄ ir Å¡is apsipylÄ alumi. Tarp jų
kilo konfliktas, bet ji ir Z. B. sesuo
juos iÅ¡skyrÄ ir tuo viskas baigÄsi. Apie tai, kad Å¡okių metu M. R. kažkÄ pasakÄ Z. B., dÄl to tarp jų kilo žodinis konfliktas ir
susistumdymas, taip pat parodÄ liudytojai T. L. ir R. Ž.. Nors M. R. ir liudytojų parodymuose apie Å¡io
konflikto aplinkybes yra kai kurių nežymių prieštaravimų, jų ir visų kitų
apklaustų asmenų parodymais buvo nustatyta, kad Z. B. ir M. R. konfliktas
šokiuose buvo trumpas ir epizodinis, kūno sužalojimai niekam nebuvo padaryti, kiti
asmenys Å¡iame konflikte nedalyvavo, o pats konfliktas pasibaigÄ dar iki Å¡okių
kultūros namuose pabaigos. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad jokio šio
konflikto tÄsinio nebuvo, o nukentÄjusiųjų skunde nurodoma ir apie tai, kad
teismas padarÄ neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡is konfliktas buvo tÄstinis, prasidÄjÄs
Å¡okių metu ir pasibaigÄs muÅ¡tynÄmis automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄje. Su
apeliacinių skundų argumentais, kad konfliktas tarp M. R. ir Z. B. ne tik
prasidÄjo, bet ir pasibaigÄ dar Å¡okių metu, galima sutikti. Kita vertus, iÅ¡
esmÄs tokiÄ paÄiÄ iÅ¡vadÄ padarÄ ir pirmosios instancijos teismas. Nuosprendyje
teismas konfliktÄ tarp M. R. ir Z. B. Å¡okių metu ir vÄliau įvykusias
muÅ¡tynes autobusų stotelÄje kaip tik ir iÅ¡skyrÄ kaip du atskirus įvykių
epizodus. Be to, nors ir padarÄs iÅ¡vadÄ , kad vÄliau autobusų stotelÄje dviejų
kaimų jaunimas susirinko ,,iÅ¡siaiÅ¡kinti santykiųâ, muÅ¡tynių ir prieÅ¡ tai
įvykusio Z. B. ir M. R. konflikto teismas tiesiogiai nesusiejo, taip pat nebuvo
padaryta ir iÅ¡vada, kad muÅ¡tynÄs buvo jau nurodyto konflikto tÄsinys. Daugelis
po Å¡okių vykusių įvykių aplinkybių taip pat nustatytos teisingai ir dÄl jų taip
pat nekyla abejonių. Byloje nustatyta, kad pasibaigus šokiams, jau 2007 m.
birželio 25 d. naktį, keliolika (duomenys neskelbtini)  k. vaikinų ir merginų susirinko prie (duomenys
neskelbtini) k. teritorijoje
esanÄios autobusų stotelÄs, kai kurie jaunuoliai gÄrÄ alų, tarp Äia
susirinkusių asmenų buvo ir nukentÄjusieji Z. B. bei Ž. J.. Tuo
tarpu iÅ¡ (duomenys neskelbtini)  k. atvykÄ asmenys pasibaigus Å¡okiams neiÅ¡važiavo namo, o
iÅ¡ pradžių automobiliais atvažiavo į prie (duomenys neskelbtini)  k. bažnyÄios esanÄiÄ aikÅ¡telÄ, ten
palaukÄ, kol M. R. ir R. B. automobiliu parveÅ¾Ä namo M. R. draugÄ (duomenys neskelbtini)  k. gyventojÄ D. K., o M. R. ir R. B. grįžus, visi (duomenys
neskelbtini) k. jaunuoliai
automobiliais nuvažiavo prie tos paÄios (duomenys neskelbtini)  k. autobusų stotelÄs ir ten sustojo.
Liudytojai nevienodai nurodo apie tai, ar (duomenys neskelbtini)  atvažiavo 3 ar 4 automobiliais,
taÄiau nustatyta, kad iÅ¡ tikrųjų automobiliai buvo 4: ,,VW Golfâ, ,,Ford
Probeâ, ,,Audi 100â ir ,,Peugeot 306â. Tai patvirtina paties nuteistojo E. Z. parodymų patikrinimo vietoje
protokolas ir jo priedai â planas-schema ir fotonuotraukos, iÅ¡ kurių matosi,
kad nurodyti keturi (duomenys neskelbtini) automobiliai sustojo viena šalia kito
viena eile ir užtverdami vienÄ iÅ¡važiavimÄ iÅ¡ autobusų stotelÄs į keliÄ (duomenys
neskelbtini) (t. 1, b. l.
124-128). Kad 4 (duomenys neskelbtini) automobiliai buvo sustatyti taip, kaip parodyta jau
paminÄtame plane-schemoje, apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje patvirtino
ir asmuo, prieÅ¡ kurį byla nutraukta, M. R.. Kaip atrodo įvykio vieta, autobusų stotelÄ, kur E. Z. ir M. R. nurodytoje vietoje buvo sustojÄ automobiliai ir kur įvyko
muÅ¡tynÄs, galima sprÄsti ir iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, prie jo
pridÄto plano ir fotonuotraukų (t. 1, b. l. 15-19). Automobiliams sustojus
nurodytoje vietoje, prie autobusų stotelÄs stovÄjÄ (duomenys
neskelbtini) Â k. jaunuoliai
į plateliÅ¡kių automobilių pusÄ pradÄjo mÄtyti alaus butelius, vienas butelis
pataikÄ Ä¯ automobilį ir įskÄlÄ jo priekinį stiklÄ . NukentÄjusieji Z. B. ir L. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad automobilio stiklo
įskilimas bÅ«tent toje aikÅ¡telÄje mestu buteliu jiems kelia abejonių, nes tas
automobilis buvo apžiÅ«rÄtas ne Å¡io įvykio, o kitoje vietoje, taÄiau tokius
apeliantų argumentus kolegija atmeta. IÅ¡ bylos matosi, kad T. M. automobilis ,,Peugeot 306â buvo
apžiÅ«rÄtas 2007 m. birželio 25 d. prie PlungÄs r. PK esanÄioje stovÄjimo
aikÅ¡telÄje. Automobilio apžiÅ«ros protokole (t. 1, b. l. 21-22) nurodyta, kad
įskilÄs Å¡io automobilio priekinis stiklas. Apie tai, kad į plateliÅ¡kų
automobilius buvo mÄtomi alaus buteliai, parodÄ ne tik kaltinamieji ir jų
draugai, bet ir liudytojais apklausti (duomenys neskelbtini) Â k. gyventojai, todÄl abejoti, kad
automobilio ,,Peugeot 306â stiklas buvo įskeltas buteliu bÅ«tent nusikalstamos
veikos įvykio vietoje, nÄra pagrindo. TaÄiau to paties įvykio metu buvo
nustatyti ir aktyvÅ«s (duomenys neskelbtini)  k. jaunuolių veiksmai. AtvykÄ prie
autobusų stotelÄs ir sustatÄ 4 automobilius į vienÄ eilÄ, jie iÅ¡lipo iÅ¡
automobilių, tarp išlipusių asmenų buvo ir kaltinamieji E. Z., M. R. bei V. N.. Taip pat nustatyta (tai dar bus
aptarta papildomai), kad iÅ¡ automobilių iÅ¡lipÄ E. Z. ir M. R. rankose
laikÄ medines beisbolo lazdas. Kaltinamųjų, nukentÄjusiųjų ir liudytojų
parodymais byloje buvo nustatyta, kad po to (duomenys neskelbtini)
 k. jaunuoliai, tarp kurių buvo Z. B. ir Ž. J., ir (duomenys neskelbtini)  k. jaunuoliai, tarp kurių buvo E. Z. ir M. R., Äjo vieni į kitų pusÄ ir tarp jų kilo muÅ¡tynÄs. Å ių
muštynių metu M. R.
beisbolo lazda sudavÄ
smÅ«gį į galvÄ nukentÄjusiajam Ž. J., Z. B. spyrÄ koja į smakrÄ nuteistajam E. Z., o pats E. Z. beisbolo lazda sudavÄ ne mažiau kaip 3 smÅ«gius į galvÄ ir
kitas kÅ«no vietas nukentÄjusiajam Z. B.. Teismo medicinos specialistų iÅ¡vados patvirtina, kad
nukentÄjusiajam Ž.
J. buvo nustatytas
galvos sumuÅ¡imas ir kairÄs rankos alkÅ«nÄs sÄ nario sumuÅ¡imas. Sužalojimai padaryti
galimai kaltinime nurodytu laiku ir galimai suduodant smÅ«gį lazda. Sužalojimai Ž. J. sukÄlÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ (t.
1, b. l. 39). NukentÄjusiajam Z. B. buvo
nustatytas galvos sumušimas su odos nubrozdinimu virš dešinio antakio,
poodinÄmis kraujosruvomis deÅ¡inÄs akies vokuose, muÅ¡tine žaizda kairÄje
virÅ¡ugalvinÄje-pakauÅ¡inÄje srityje, kaukolÄs skliauto ir pamato kaulų lūžimu
kairÄje, kraujo iÅ¡siliejimais virÅ¡ ir po kietuoju smegenų dangalu kairÄje, subarachnoidiniu
pakraujavimu, smegenų sumuÅ¡imu kairÄje
smilkininÄje skiltyje, lydimu galvos smegenų pabrinkimo ir suspaudimo, II
kaklinio stuburo slankstelio danties lūžimas, taip pat odos nubrozdinimai
kairio Å¡ono ir kairÄs pilvo pusÄs srityje ir deÅ¡inÄje klubinÄje srityje.
Sužalojimai Z. B. padaryti galimai naktį iš 2007 m.
birželio 24 d. į 25 d., jie galÄjo bÅ«ti padaryti nuo tų vietų sumuÅ¡imų kietais
bukais daiktais. Odos nubrozdinimas virš dešinio antakio su poodine kraujosruva
deÅ¡inÄs akies aplinkoje bei odos nubrozdinimas deÅ¡inÄje klubinÄje srityje
galÄjo gautis ir Z.
B. virstant ir
atsitrenkiant tomis vietomis į kietÄ Å¡iurkÅ¡tų pavirÅ¡ių (pvz., į asfaltuotÄ
kelio dangÄ ). DÄl Å¡ioje iÅ¡vadoje nurodyto galvos sužalojimo Z. B. buvo padarytas sunkus sveikatos
sutrikdymas (t. 1, b. l. 25-26). IÅ¡ dar vienos teismo medicinos specialisto
iÅ¡vados matosi, kad kÅ«no sužalojimai buvo padaryti ir paÄiam nuteistajam E. Z.. Jam nustatytas galvos sumuÅ¡imas su
odos nubrozdinimu pasmakrÄje, trauminiu abipusiu smilkininių-apatinio
žandikaulio sÄ narių uždegimu, galvos smegenų sukrÄtimu, lydimu neintensyvaus galvos
smegenų pabrinkimo, taip pat kraujosruva kairÄs Å¡launies priekiniame
pavirÅ¡iuje. Å iuos sužalojimus E. Z. galÄjo patirti
dÄl traumos, sumuÅ¡us tas vietas kietais bukais daiktais maždaug prieÅ¡ 7-10 parų
laiko iki apžiūros. Kadangi E. Z. buvo
apžiÅ«rÄtas 2007 m. liepos 3 d., jam nustatyti sužalojimai irgi galÄjo bÅ«ti
padaryti kaltinime nurodytu laiku. Išvadoje taip pat nurodyta, kad išvardintais
sužalojimais E. Z. buvo padarytas nežymus sveikatos
sutrikdymas (t. 1, b. l. 106-107). IÅ¡ bylos taip pat matosi, kad į įvykio vietÄ
nuvykusiam policijos patruliui M. T. aiškinantis
įvykio aplinkybes, liudytojas L. J. pateikÄ
medinÄ beisbolo lazdÄ paaiÅ¡kinÄs, kad Å¡iÄ lazdÄ jis muÅ¡tynių metu atÄmÄ iÅ¡ M. R.. IÅ¡ daiktų pateikimo protokolo
matosi, kad Å¡iÄ lazdÄ pareigÅ«nas M. T. pateikÄ ikiteisminiam tyrimui (t. 1, b. l. 12). IÅ¡ daiktų
apžiÅ«ros protokolo bei prie jo pridÄtos fotonuotraukos matosi, kad įvykio
vietoje paimta medinÄ tekinta 640 mm ilgio lazda, savo forma panaÅ¡i į beisbolo lazdÄ
(t. 1, b. l. 13-14). Papildomai apklaustas apeliacinÄs instancijos teismo
posÄdyje M. R. pripažino, kad nurodyta beisbolo lazda
kaip tik ir yra ta lazda, kuriÄ muÅ¡tynių metu L. J. iÅ¡ jo atÄmÄ, o po to atidavÄ policijai. Skundžiamu
nuosprendžiu teismas pripažino įrodytu, kad M. R. padarÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ nukentÄjusiajam Ž. J., o E. Z. padarÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentÄjusiajam Z. B. suduodami jiems smÅ«gius bÅ«tent
beisbolo lazdomis. Tokias teismo iÅ¡vadas patvirtina teisiamajame posÄdyje
iÅ¡nagrinÄti įrodymai. Kaltinamasis M. R. teisme parodÄ, kad aikÅ¡telÄje iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, jį
puolÄ L. J. ir Ž. J.. Gindamasis jis ÄmÄ mojuoti mediniu pagaliu ir sudavÄ
juo L. J. į petį. M. R. parodÄ, kad tai buvo ne beisbolo lazda, o apie 1 metro ilgio
medinis pagalys, kurį jis laikÄ automobilio salone ir kurį naudodavo paremti
automobilio variklio dangtį. MuÅ¡tynių metu tÄ pagalį L. J. iÅ¡ jo atÄmÄ. Tuo tarpu liudytojas L. J. teisme parodÄ, kad iÅ¡ automobilio iÅ¡lipÄs M. R. puolÄ jį su beisbolo lazda, bet jis tÄ
lazdÄ iÅ¡ jo atÄmÄ ir po to atidavÄ policijai. NukentÄjusysis Ž. J. teisme parodÄ, kad muÅ¡tynių metu
kažkas šūktelÄjo, kad kažkuris iÅ¡ (duomenys neskelbtini)  rankoje turi beisbolo lazdÄ . PaÄjus
keletÄ Å¾ingsnių, M.
R. sudavÄ jam smÅ«gį
lazda į galvÄ . Po to L.
J. rodÄ jam tÄ lazdÄ
ir jis paskambino policijai. Jau buvo nurodyta apie tai, kad lazdÄ , kuria buvo
suduotas smÅ«gis į galvÄ Å½. J., iÅ¡ M. R. atÄmÄ L. J. ir padavÄ jÄ Ä¯ įvykio vietÄ atvykusiam policijos
pareigÅ«nui, o Å¡is tÄ lazdÄ pateikÄ ikiteisminiam tyrimui. ApeliacinÄs
instancijos teismo posÄdyje M. R. parodÄ,
kad bÅ«tent Å¡ia prie bylos pridÄta lazda jis sudavÄ smÅ«gį ne L. J., o Ž. J.. IÅ¡ prie bylos pridÄtos lazdos fotonuotraukos matosi,
kad L. J. iÅ¡ M. R. buvo atimta tekinta 640 mm ilgio medinÄ lazda, kurios
vienas galas plonesnis, o kitas storesnis, plonesniame gale yra sustorÄjimas,
abu lazdos galai apvalÅ«s. Å ios aplinkybÄs paneigia M. R. parodymus apie Å¡ios lazdos laikymÄ automobilio salone tik
automobilio variklio dangÄio parÄmimui. Lazdos dydis, forma ir kiti duomenys
leidžia neabejotinai teigti, kad tai buvo beisbolo lazda, kuriÄ M. R. specialiai panaudojo muÅ¡tynių metu ir
ja sužalojo nukentÄjusįjį Ž. J.. Tuo
tarpu lazda, kuria nuteistasis E. Z. sudavÄ
smÅ«gius nukentÄjusiajam Z. B., nebuvo
surasta. Teisme nuteistasis E. Z. parodÄ,
kad sustojus aikÅ¡telÄje prie autobusų stotelÄs, jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio,
paÄjo kelis žingsnius ir pamatÄ prie jo atbÄgantį Z. B., jį atpažino iÅ¡ Å«gio, nes Z. B. buvo aukÅ¡Äiausias (duomenys neskelbtini)  k. vaikinas. PribÄgÄs prie jo Z. B. pirmasis spyrÄ jam koja į veidÄ , nuo
Å¡io smÅ«gio jis atsitrenkÄ Ä¯Â automobilį ir prarado sÄ monÄ. Pajuto dar kelis jam
suduodamus smūgius. E.
Z. parodÄ, kad tada,
bÅ«damas labai iÅ¡sigandÄs, pamatÄ, kad pats rankoje laiko kažkokį pagalį.
Bijodamas, kad bus dar sumuÅ¡tas, jis pajudÄjo į Z. B. pusÄ, matÄ, kaip Å¡iam susipynÄ kojos ir jis pargriuvo ant
asfalto. Z. B. bandÄ nuo žemÄs keltis ir tada jis tuo
pagaliu sudavÄ Z.
B. smūgį, kur
pataikÄ, neprisimena. Po to sudavÄ pagaliu dar kartÄ , iÅ¡ viso ne mažiau kaip du
kartus. E. Z. parodÄ, jog ânegalÄtų įvardinti, kad
ta lazda buvo beisboloâ, o kur po to jÄ padÄjo, neprisimena, galvoja, kad jÄ
kažkur iÅ¡metÄ. Kai po to įsÄdo į automobilį, tos lazdos jau nematÄ. E. Z. dar parodÄ, kad po to, kai sudavÄ Z. B. smÅ«gius pagaliu, matÄ, kad Z. B. atbÄgÄs jaunimas spardÄ, kas jį spardÄ
konkreÄiai, negali pasakyti. KÄ muÅ¡tynių metu darÄ M. R. ir V. N., jis
nematÄ. Papildomai apklaustas apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje
nuteistasis E. Z. vÄl parodÄ, kad pirmiausia jam į galvÄ
smÅ«gį sudavÄ Z. B., todÄl jis neprisimena, kur rado ir
iÅ¡ kur paÄmÄ jau nurodytÄ pagalį. Prisimena tik tai, kad atsikÄlÄs nuo žemÄs
pastebÄjo, kad pagalys yra jo rankose. Tada ir sudavÄ tuo pagaliu nuo žemÄs
besikelianÄiam Z.
B., kiek iš viso jam
sudavÄ smÅ«gių pagaliu, negali pasakyti. Po to jis pats Z. B. nespardÄ, matÄ tik jį spardžiusių asmenų siluetus. Kad Z. B. bÅ«tų spardÄ M. R. ir V. N., jis
nematÄ. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas E. Z. versijÄ , jog jis smÅ«gius Z. B. sudavÄ ne beisbolo lazda, o kažkokiu nuo žemÄs
atsitiktinai paimtu pagaliu, atmetÄ. Tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada
yra motyvuota ir, kolegijos nuomone, pagrįsta. Apie tai, kad Z. B. spyrÄ E. Z. į galvÄ , o po to E. Z. sudavÄ lazda Z. B., teisme parodÄ ir E. Z. draugas iÅ¡teisintasis V. N., o dar konkreÄiau apie Å¡ias aplinkybes parodÄ
liudytojais apklausti (duomenys neskelbtini)  kaimo gyventojai.  Z. B. sesuo liudytoja G. S. teisme parodÄ, kad matÄ, kaip E. Z. mojavo bÅ«tent beisbolo lazda, su Å¡ia
lazda jis ir iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Po to su Å¡ia lazda E. Z. sudavÄ jos broliui Z. B. į galvÄ , o Å¡iam nukritus smogÄ lazda dar kartÄ . Liudytoja
dar parodÄ, kad ji žino, kaip atrodo beisbolo lazda, todÄl ir suprato, kad E. Z. rankose turÄjo bÅ«tent beisbolo lazdÄ .
Liudytojas T. L. teisme parodÄ, kad matÄ, kaip E. Z. iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo rankoje
laikydamas beisbolo lazdÄ ir ja smogÄ Z. B., po to jį dar ir spardÄ. Patikslindamas Å¡ias aplinkybes
dar parodÄ, kad Z.
B. jau pargriuvus E. Z. jam dar kokius du kartus sudavÄ lazda
į galvÄ ir spyrÄ jam į pilvÄ . Ta beisbolo lazda buvo medinÄ. Liudytoja R. Ž. teisme irgi parodÄ, kad matÄ, kaip E. Z. susikibo su Z. B., smogÄ Z. B. lazda į
kaklÄ , Å¡is nugriuvo, o tada dauÅ¾Ä gulintį Z. B. iÅ¡ virÅ¡aus į apaÄiÄ , sudavÄ lazda 3-4 smÅ«gius, daugiausia
į galvÄ . R. Ž. parodÄ, kad tai buvo beisbolo lazda.
Nuosprendyje teismas E.
Z. versijÄ , kad jis
Å¡alia autobusų stotelÄs ant asfalto netikÄtai rado ir sugriebÄ pagalį, atmetÄ
kaip nerealiÄ ir neįtikinanÄiÄ . Kolegijos nuomone, tokia teismo iÅ¡vada yra
pagrįsta, be to, tai patvirtina ir jau aptarti liudytojų parodymai apie tai,
kad jie E. Z. rankose matÄ bÅ«tent beisbolo lazdÄ , be
to, matÄ E. Z. su Å¡ia lazda ir iÅ¡lipantį iÅ¡
automobilio. PažymÄtina dar ir tai, kad apie smÅ«gių sudavimÄ Z. B. bÅ«tent beisbolo lazda ikiteisminio
tyrimo metu buvo parodÄs ir pats E. Z.. Teisme perskaitytuose E. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose (t. 1, b.
l. 118-120) apklaustas įtariamuoju E. Z. buvo parodÄs, kad iÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio jis pasiÄmÄ
savo beisbolo lazdÄ , nes norÄjo pagÄ sdinti (duomenys neskelbtini)
k. jaunimÄ . TÄ beisbolo lazdÄ
laikÄ nuleidÄs prie Å¡ono. PribÄgÄs Z. B. spyrÄ jam į smakrÄ , jis nugriuvo, o atsikÄlÄs ir pakÄlÄs
beisbolo lazdÄ ÄmÄ artÄti prie Z. B., eidamas lazda mojavo. Susipynus kojoms Z. B. pargriuvo, bandÄ keltis ir tada jis
jam sudavÄ beisbolo lazda per galvÄ . Dar po to gulinÄiam Z. B. jis beisbolo lazda sudavÄ du smÅ«gius į
pilvÄ . MatÄ, kad prie jų atbÄga Z. B. sesuo G. S. ir tada
jis dar kartÄ sudavÄ Z. B. lazda į
nugarÄ -petį. Po to, prieÅ¡ įlipdamas į automobilį, tÄ beisbolo lazdÄ , norÄdamas
ja atsikratyti, kažkur iÅ¡metÄ. Å ios apklausos metu E. Z. dar buvo parodÄs, kad beisbolo lazdÄ maždaug prieÅ¡ du
mÄnesius pats pasigamino tekinimo staklÄmis savo namuose. JÄ pasigamino
savigynai. Ä®vykio dienÄ lipdamas į automobilį âVW Golfâ apie tai, kad beisbolo
lazdÄ pasiima gynybai, buvo pasakÄs ir savo pažįstamam A. K.. PerskaiÄius Å¡iuos parodymus teisiamajame posÄdyje, E. Z. paaiÅ¡kino, kad nurodytos apklausos
metu apie beisbolo lazdÄ jis nieko neparodÄ, jo parodymai užraÅ¡yti neteisingai,
apklausos metu nedalyvavo gynÄjas. Teisme liudytoju apklaustas E. Z. tÄvas V. Z. irgi parodÄ, kad apie sÅ«naus beisbolo lazdÄ jis nieko
nežinojo, be to, namuose pasigaminti tokiÄ lazdÄ jis neturÄjo galimybÄs.
Nuteistojo nurodytÄ parodymų pakeitimo priežastį teismas pagrįstai atmetÄ.
Teisme liudytoja apklausta tyrÄja L. T. parodÄ, kad 2007 m. birželio 27 d. ji apklausÄ E. Z. įtariamuoju, E. Z. gynÄjo dalyvavimo apklausoje nepageidavo, pats savo noru
davÄ parodymus ir joks spaudimas jam nebuvo daromas. Protokole ji užraÅ¡Ä tai,
kÄ parodÄ pats įtariamasis. IÅ¡ bylos matosi, kad byloje tikrai yra teisÄs
turÄti gynÄjÄ iÅ¡aiÅ¡kinimo ir E. Z. atsisakymo
nuo gynÄjo dalyvavimo protokolai, jie patvirtinti įtariamojo paraÅ¡ais (t. 1, b.
l. 115,116). Įtariamojo apklausos protokolo pabaigoje E. Z. pats raštu patvirtino, kad protokolas perskaitytas ir
suraÅ¡ytas teisingai (t. 1, b. l. 118-120). Tuo metu E. Z. buvo praneÅ¡ta apie įtarimÄ pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.,
įtariamasis buvo pilnametis. Tai, kad apklausos metu nedalyvavo gynÄjas, Å¡iuo
atveju nepažeidÄ E.
Z. teisÄs į gynybÄ , o
abejoti, kad apklausos protokole jo parodymai buvo užrašyti neteisingai, taip
pat nÄra pagrindo. PažymÄtina dar ir tai, kad jau bÅ«damas paleistas iÅ¡
sulaikymo (t. 1, b. l. 121), iÅ¡ esmÄs tokius paÄius parodymus įtariamasis E. Z. patvirtino ir parodymų patikrinimo
vietoje metu. E. Z.
vÄl parodÄ, kad
sudavÄ Z. B. smÅ«gius bÅ«tent beisbolo lazda, įvykio
vietoje parodÄ, kur ir kaip vyko muÅ¡tynÄs, kurioje vietoje beisbolo lazda
sudavÄ smÅ«gius Z.
B. ir kur po to tÄ
lazdÄ numetÄ (t. 1, b. l. 124-128). Be to, iÅ¡ teisiamojo posÄdžio protokolo
matosi, kad tas paÄias aplinkybes E. Z. faktiÅ¡kai patvirtino ir teisme. Teisiamajame posÄdyje
perskaiÄius jau nurodytÄ parodymų patikrinimo vietoje protokolÄ , atsakydamas į
teismo klausimÄ , E.
Z. atsakÄ, kad įvykio
vietoje jis viskÄ parodÄ savo iniciatyva (t. 3, b. l. 159). Å ie paties E. Z. ir teisme apklaustų liudytojų
parodymai bei BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka įrodymų patikrinimui
perskaityti E. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti
parodymai nuteistojo versijÄ , kad muÅ¡tynių metu jis panaudojo atsitiktinai ant
žemÄs surastÄ kažkokį pagalį, visiÅ¡kai paneigia. Galima abejoti tuo, kad
nusikaltimo įrankį E.
Z. pasigamino pats,
taÄiau byloje įrodyta, kad atvykÄs į nusikaltimo įvykio vietÄ Å¡is nuteistasis
tikrai turÄjo beisbolo lazdÄ ir Å¡ia lazda sudavÄ smÅ«gius nukentÄjusiajam Z. B..
Nuteistasis
E. Z. teisme parodÄ, kad nežino, kodÄl sustojo prie
(duomenys
neskelbtini)  k. autobusų stotelÄs. TaÄiau ten
sustojus plateliÅ¡kių automobiliams, (duomenys neskelbtini)  k. vaikinai pradÄjo į jų automobilius
mÄtyti butelius. Jam iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, prie jo pribÄgo Z. B. ir spyrÄ Ä¯ smakrÄ . PargriuvÄs, o po to
atsikÄlÄs, rankoje turÄta lazda jis sudavÄ kelis smÅ«gius Z. B.. Taip padarÄ bijodamas, kad jį patį
užpuls ir sužalos. Nuteistasis parodÄ, kad tokiu bÅ«du jis save gynÄ. M. R., prieÅ¡ kurį byla nutraukta, teisme
irgi parodÄ, kad nežino, kodÄl visi keturi plateliÅ¡kių automobiliai sustojo
prie autobusų stotelÄs. Sustojus stotelÄje buvÄ (duomenys
neskelbtini) Â k. jaunuoliai
į jų automobilius pradÄjo mÄtyti butelius. MatÄ, kad juos mÄtÄ ir Ž. J., ir Z. B.. IÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, jį puolÄ L. J. ir Ž. J.. Gindamasis jis pradÄjo mojuoti pagaliu ir sudavÄ L. J. į petį (vÄliau parodÄ, kad sudavÄ
lazda Ž. J.). M. R. parodÄ, kad (duomenys neskelbtini)  mÄtant butelius į automobilius, jis,
mojuodamas lazda, tokiu bÅ«du gynÄ save ir savo turtÄ . IÅ¡teisintasis V. N. teisme irgi parodÄ, kad automobiliams
sustojus stotelÄje, pasigirdo dūžtanÄių butelių garsas, jis pats muÅ¡tynÄse
nedalyvavo, o su A.
K. tik stovÄjo prie
automobilio, saugodamas, kad neiÅ¡daužytų jo langų. MatÄ, kaip Z. B. sudavÄ smÅ«gį E. Z.. Tuo tarpu prokuroras ir nukentÄjusieji Z. B. bei L. S., nesutikdami su teismo iÅ¡vadomis dÄl kaltinamųjų veikų
įvertinimo, apeliaciniuose skunduose nurodo visai priešingas aplinkybes.
Apeliantai nurodo, kad įvykio metu gynÄsi ne plateliÅ¡kiai, o (duomenys
neskelbtini) Â k. jaunuoliai.
Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad tÄ naktį po Å¡okių (duomenys
neskelbtini) Â k. jaunimas prie
autobusų stotelÄs susirinko norÄdami pabendrauti, buvo ir daug merginų bei
vaikų. Visi geranoriÅ¡kai bendravo tarpusavyje, niekas nesitikÄjo jokių muÅ¡tynių
ir nesiruoÅ¡Ä jose dalyvauti. Kai prie stotelÄs sustojo keturi plateliÅ¡kių
automobiliai, visiems tapo akivaizdu, kad jie atvyko su negerais kÄslais. O kai
iÅ¡ tų automobilių plateliÅ¡kiai pradÄjo lipti apsiginklavÄ beisbolo lazdomis,
dalis merginų ir vaikų iÅ¡ tos vietos pabÄgo, o likusieji kaip kas galÄjo
pradÄjo gintis nuo netikÄto ir žiauraus užpuolimo. Skunde prokuroras nurodo ir
apie tai, kad Z.
B. metÄ butelį
savigynos tikslais ir norÄdamas apginti aikÅ¡telÄje buvusias merginas ir vaikus.
Pats Z. B. nespÄjo niekam suduoti smÅ«gių.
NukentÄjusieji Z.
B. ir L. S. apeliaciniame skunde irgi nurodo, kad (duomenys
neskelbtini) Â k. jaunimÄ
stotelÄje užpuolÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini)  k. atvažiavÄ vaikinai. Toje stotelÄje
(duomenys neskelbtini)  k. jaunimas Å¡ventÄ Jonines, klausÄsi muzikos, kai kas gurkÅ¡nojo alų.
Tuo tarpu 4 automobiliais prie stotelÄs atvykÄ plateliÅ¡kiai automobilius
sustatÄ ant įvažiavimo į aikÅ¡telÄ, užgesino variklius, taip demonstravo savo
jÄgos pranaÅ¡umÄ ir dÄl to muÅ¡tynÄs tapo neiÅ¡vengiamos. Vyresni (duomenys
neskelbtini) Â k. vaikinai,
neturÄdami pasirinkimo ir siekdami apsaugoti jaunesnius asmenis ir merginas,
nuÄjo prie (duomenys neskelbtini)  aiÅ¡kintis jų atvykimo tikslų. Tuo metu iÅ¡ automobilių
iÅ¡lipÄ plateliÅ¡kiai juos puolÄ. E. Z. beisbolo lazda iÅ¡ karto sudavÄ keletÄ smÅ«gių į galvÄ Z. B., pargriuvusį Z. B. toliau muÅ¡Ä Z. P., V. N. ir M. G.. Tuo paÄiu metu M. R. beisbolo lazda sudavÄ smÅ«gį į galvÄ Å½. J.. Tokiu bÅ«du plateliÅ¡kiai, tarp jų Z. P., V. N., E. Z. ir M. R., apsiginklavÄ beisbolo lazdomis, užpuolÄ
(duomenys neskelbtini)  k. jaunimÄ vieÅ¡oje vietoje ir dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų. Prokuroro ir
nukentÄjusiųjų apeliaciniuose skunduose nurodoma ir apie Å¡ių skundų argumentus
patvirtinanÄius liudytojų parodymus. Tuo tarpu atsikirtimuose į apeliacinius skundus
M. R. ir V. N. nurodo liudytojus, patvirtinanÄius kitokias, jų paÄių
nurodytas įvykių aplinkybes. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodo, kad
kaltinamieji, nukentÄjusieji, taip pat kaltinamųjų ir nukentÄjusiųjų draugai
įvykio aplinkybes nurodo skirtingai. Iš tikrųjų (duomenys
neskelbtini) Â ir (duomenys
neskelbtini) k. gyventojai,
buvÄ Ä¯vykio vietoje, ne tik skirtingai nurodo įvykio aplinkybes, bet ir kaltina
vieni kitus muštynių išprovokavimu, užpuolimu ir fizinio smurto panaudojimu.
Abi pusÄs kategoriÅ¡kai nurodo, kad vieno kaimo gyventojai tik gynÄsi nuo
užpuolimo, o kito kaimo jaunimo veiksmai buvo tik chuliganiški ir pažeidžiantys
vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . PažymÄtina, kad nukentÄjusiųjų Z. B. bei L. S. ir
prokuroro apeliacinių skundų argumentai užpuolimu ir chuliganiškais veiksmais
kaltinant iÅ¡ (duomenys neskelbtini)  k. atvykusius asmenis, tarp jų ir E. Z., M. R. bei V. N., iÅ¡ esmÄs sutampa.
IÅ¡nagrinÄjusi
bylÄ apeliacine tvarka, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad abiejų muÅ¡tynÄse
dalyvavusių asmenų grupių kategoriški tarpusavio kaltinimai pagrįsti tik iš
dalies, o prokuroro ir nukentÄjusiųjų apeliacinių skundų argumentai taip pat
pernelyg kategoriški ir tik iš dalies atitinka faktines bylos aplinkybes. Nors
buvusių kaltinamųjų bei jų draugų ir nukentÄjusiųjų ir jų draugų parodymai
tikrai skiriasi, teisiamajame posÄdyje apklaustų asmenų parodymų visuma leidžia
padaryti iÅ¡vadas apie tikrÄ sias muÅ¡tynių kilimo priežastis ir tų muÅ¡tynių
aplinkybes. IÅ¡ bylos matosi, kad teisiamajame posÄdyje iÅ¡ įvykyje dalyvavusių ar šį įvykį maÄiusių (duomenys
neskelbtini) k. gyventojų buvo apklausti ne tik
kaltinamieji E. Z., M. R. ir V. N., bet ir
liudytojai A. K., R. B., E. S., V. J., E. G., M. G., M. S. ir K. K.. Teisme buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo teisÄjo
apklaustų Š. M. ir T. M. parodymai, o kaltinamojo M. R. sesuo liudytoja G. R., pasinaudojusi BPK 80 str. 2 d. numatyta teise, teisme
duoti parodymus atsisakÄ. IÅ¡ (duomenys neskelbtini)  k. gyventojų teisme buvo apklausti ne
tik nukentÄjusieji Z.
B., Ž. J., L. S., bet ir liudytojai G. S., R. Ž., T. L., L. J., P. R., L. S., R. B., L. M. ir R. V.. Kaltinamųjų, nukentÄjusiųjų ir visų
iÅ¡vardintų liudytojų parodymai jau iÅ¡dÄstyti skundžiame nuosprendyje, dalis Å¡ių
parodymų jau aptarta ir Å¡iame nuosprendyje. IÅ¡ to, kÄ parodÄ liudytojai iÅ¡ (duomenys
neskelbtini) k., matosi, kad
jie iÅ¡ esmÄs patvirtino kaltinamųjų E. Z., M. R. ir V. N. parodymus. Liudytojas A. K. teisme parodÄ, kad automobiliais
privažiavus ir sustojus prie autobusų stotelÄs, kažkas iÅ¡ tolo į automobilių
pusÄ pradÄjo mÄtyti butelius. IÅ¡lipÄs iÅ¡ automobilio matÄ, kaip Z. B. koja spyrÄ E. Z.. KÄ darÄ M. R., jis nematÄ, o V. N. visÄ laikÄ stovÄjo prie automobilio. Liudytojas R. B. teisme parodÄ, kad (duomenys
neskelbtini) Â automobiliams
sustojus prie stotelÄs, į jų pusÄ buvo pradÄti mÄtyti buteliai. Juos mÄtÄ (duomenys
neskelbtini) Â k. vaikinai.
Vienas butelis pataikÄ Ä¯ automobilį âPeugeotâ . IÅ¡lipÄs iÅ¡ automobilio pamatÄ Ä¯
jų pusÄ atbÄgantį ir Å¡aukiantį L. J. su
lazda. Jis pats muÅ¡tynių nematÄ, A. K. ir V. N. stovÄjo
Å¡alia. Jau grįžus į (duomenys neskelbtini)  matÄ, kad E. Z. praskeltas smakras. Liudytojas K. K. teisme parodÄ, kad automobiliams sustojus aikÅ¡telÄje
pasigirdo dūžtanÄių butelių garsas. MatÄ, kad atbÄgÄs Z. B. spyrÄ E. Z. ir Å¡is
pargriuvo. Kaip E.
Z. muÅ¡Ä Z. B., nematÄ. SubÄgo visi jaunuoliai ir
įvyko muÅ¡tynÄs. MatÄ, kaip M. R. muÅ¡Äsi
su L. J.. A. K. ir V. N. stovÄjo
jam iÅ¡ kairÄs, V.
N. į muštynes
nepuolÄ. Liudytoja E.
S. teisme parodÄ, kad
ji važiavo pirmuoju automobiliu âPeugeotâ, vairuojamu T. M.. Jie sustojo prie autobusų stotelÄs, o už jų sustojo ir
kiti (duomenys neskelbtini)  automobiliai. Tuo metu iÅ¡ stotelÄs pusÄs į automobilius buvo pradÄti
mÄtyti buteliai, vienas pataikÄ Ä¯ jų automobilį. MatÄ, kaip iÅ¡ automobilio
iÅ¡lipo E. Z., prie jo nuo stotelÄs atbÄgo aukÅ¡tas
vyras, t. y. Z. B.. IÅ¡sigandusi ji užsimerkÄ, o vÄliau
pamatÄ E. Z. jau gulintį ant žemÄs. Visi lipo iÅ¡
automobilių ir bÄgo arÄiau stotelÄs, ji liko prie automobilio ir kas vyko
toliau, negali pasakyti. Kaip E. Z. muÅ¡Ä Z. B., ji nematÄ. Liudytojas V. J. teisme parodÄ, kad stotelÄje į
sustojusius (duomenys neskelbtini) Â automobilius pradÄjo âskraidytiâ buteliai. Kol jis
išlipo iš automobilio, Z. B. jau
gulÄjo ant žemÄs, Å¡alia stovÄjo E. Z., ar turÄjo lazdÄ , jis nematÄ. M. R. jis nematÄ visai, o V. N. prie Z. B. pribÄgÄs
nebuvo, jis V. N. ir A. K. matÄ stovinÄius prie automobilio âVW Golfâ. Liudytojas E. G. teisme parodÄ, kad automobiliams
sustojus netoli autobusų stotelÄs, iÅ¡girdo dūžtanÄių butelių garsÄ . MatÄ, kaip
vienÄ butelį metÄ Z.
B., kuris po to
pribÄgÄs spyrÄ E.
Z., šis pargriuvo ir
kilo sÄ myÅ¡is. MatÄ M.
R., kuris rankose
turÄjo kažkokiÄ lazdÄ ir konfliktavo su dviem jaunuoliais, vienas iÅ¡ jų buvo L. J., kuris irgi turÄjo lazdÄ . Kas kam
sudavÄ smÅ«gius, jis tiksliai nematÄ. Taip pat nematÄ ir lazdos pas E. Z.. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas
parodymus supainiojo M.
R. ir E. Z.. Teisme Å¡is liudytojas dar parodÄ,
kad M. R. prie Z. B. nebuvo priÄjÄs, o V. N. muÅ¡tynÄse nedalyvavo, stovÄjo kartu su A. K. ir G. R. prie automobilio ir nieko nedarÄ. Liudytojas M. G. teisme parodÄ, kad netoli autobusų
stotelÄs jam nepažįstami (duomenys neskelbtini)  k. vaikinai į jų pusÄ mÄtÄ butelius.
Po to vaikinas iÅ¡ (duomenys neskelbtini)  priÄjo prie jų ir įspyrÄ E. Z. į veidÄ . PamatÄs vaikinÄ , mojuojantį lazda, jis pats įsÄdo
atgal į automobilį. Ar iÅ¡lipÄs iÅ¡ automobilio M. R. kažkÄ turÄjo rankose, kÄ veikÄ M. R. ir V. N., jis
nematÄ. (duomenys neskelbtini)  automobiliai nuo autobusų stotelÄs buvo sustojÄ maždaug
už 25 m, jie (duomenys neskelbtini)  k. vaikinų neįžeidinÄjo, o Å¡ie prie jų priÄjo patys. M. R. po to pasakojo, kad iÅ¡ jo atÄmÄ lazdÄ ,
kuria gavo jis pats. Liudytojas M. S. teisme parodÄ, kad prie autobusų stotelÄs iÅ¡lipÄs iÅ¡
automobilio iÅ¡girdo dūžtanÄius butelius, kas juos metÄ, jis nematÄ. KÄ veikÄ V. N., A. K. ir M. R., negali
pasakyti. MuÅ¡tynių faktiÅ¡kai nematÄ, nes nenorÄjo veltis į konfliktÄ ir stovÄjo
toliau. Apie tai, kad E. Z. turÄjo
beisbolo lazdÄ , ikiteisminio tyrimo metu jis nesakÄ, jo parodymai buvo užraÅ¡yti
neteisingai, o jis protokolÄ pasiraÅ¡Ä jo neskaitÄs. Apklausti ikiteisminio
tyrimo teisÄjo liudytojai Å . M. ir T. M. (t. 1, b. l. 70-72, 95-96) apie
įvykius prie (duomenys neskelbtini)  autobusų stotelÄs buvo nurodÄ konkreÄiau. Å . M. parodÄ, kad plateliÅ¡kiai vaikinai po
Å¡okių automobiliais nuvažiavo prie stotelÄs, ten sustojo ir stovÄjo. Jam
bandant iš automobilio išlipti prie jo kojų sudužo kažkieno numestas butelis. (duomenys
neskelbtini) Â k. jaunimas
ant jų Å¡aukÄ, reikalavo iÅ¡ ten iÅ¡važiuoti, o po to prie jų automobilių priÄjo
4-5 jaunuoliai. (duomenys neskelbtini)  k. vaikinai irgi iÅ¡lipo iÅ¡ automobilių ir prasidÄjo
konfliktas. Jis matÄ vykstanÄias muÅ¡tynes, bet kas jas pradÄjo, nematÄ. M. R. sukinÄjosi su beisbolo lazda ir kažkas
iš (duomenys neskelbtini), atrodo, L.
J., tÄ lazdÄ iÅ¡ jo
atÄmÄ. Kai pats iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, L. J. ta lazda pagrasino ir jam. MatÄ kažkÄ gulintį ant žemÄs.
Tik vÄliau iÅ¡ kalbų girdÄjo, kad muÅ¡tynių metu nukentÄjo Z. B.. IÅ¡ (duomenys neskelbtini)
 k. jaunimo iš matymo jis
pažinojo tik Z. B.
ir L. J., o iš viso to įvykio metu (duomenys
neskelbtini), kartu su
merginomis buvo 20-25 asmenys. Pradžioje, kai buvo mÄtomi buteliai, vienas
butelis pataikÄ Ä¯ jų automobilio priekinį stiklÄ ir Å¡is įskilo. Liudytojas T. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo
teisÄjo, parodÄ, kad iÅ¡ Å¡okių prie (duomenys neskelbtini)  k. autobusų stotelÄs iÅ¡ viso
automobiliais nuvažiavo 13-14 (duomenys neskelbtini). Autobusų stotelÄje jau stovÄjo (duomenys
neskelbtini) Â k. jaunimas.
Jų automobiliams sustojus, (duomenys neskelbtini)  pradÄjo į juos mÄtyti butelius.
Vienas butelis pataikÄ Ä¯ jo automobilio priekinį stiklÄ ir jį įskÄlÄ. (duomenys
neskelbtini), taip pat ir
jis pats, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilių. Jis pamatÄ, kad jau vyksta muÅ¡tynÄs, bet kas
kam sudavÄ pirmas, nematÄ. Jis stovÄjo prie savo automobilio, o muÅ¡tynÄs vyko
maždaug už 10 metrų. MatÄ, kad kažkas mojavo beisbolo lazdomis. Beisbolo lazdÄ
turÄjo M. R., bet tÄ lazdÄ iÅ¡ jo atÄmÄ L. J. ir sudavÄ ta lazda M. R. per nugarÄ . Ä® automobilį grįžus Z. P., jis iÅ¡ tos vietos iÅ¡važiavo. Liudytojas
dar parodÄ, kad muÅ¡tynių metu buvo naudojamos dvi beisbolo lazdos. MatÄ, kad (duomenys
neskelbtini) muÅ¡Ä vienÄ (duomenys
neskelbtini)  k. jaunuolį,
bet kÄ muÅ¡Ä konkreÄiai, jis nežino. IÅ¡ bylos matosi, kad prokuroro 2008 m.
spalio 23 d. nutarimu įtariamajam Z. P. ir nukentÄjusiajam Z. B. susitaikius, ikiteisminis tyrimas prieÅ¡ Z. P. buvo nutrauktas (t. 2, b. l. 135-136).
Z. P. buvo įtariamas tuo, kad tų paÄių
muÅ¡tynių metu du kartus spyrÄ koja į įvairias kÅ«no vietas Z. B., padarydamas nukentÄjusiajam odos
nubrozdinimus kairiame Å¡one, kairÄs pusÄs pilvo srityje ir deÅ¡inÄje klubinÄje
srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir tokiu bÅ«du padarÄ nusikalstamÄ
veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d. Ikiteisminio tyrimo metu Z. P. prisipažino kaltu ir parodÄ, kad
muÅ¡tynių metu pribÄgÄs prie Z. B., du
kartus koja spyrÄ jam į deÅ¡inį Å¡onÄ .
Teisiamajame
posÄdyje apklaustas nukentÄjusysis Z. B. parodÄ,
kad dÄl muÅ¡tynÄse jam padarytų galvos sužalojimų nusikaltimo įvykio aplinkybių
iÅ¡ viso neprisimena. Atsimena tik kad gulÄjo ant asfalto. Apie tai, kas įvyko,
sužinojo tik iÅ¡ draugų ir sesers pasakojimų apie tai, kad E. Z. kelis kartus sudavÄ jam lazda į galvÄ . Sesuo
dar sakÄ, kad âkažkÄ atlikoâ ir V. N. bei
M. R.. Teisme apklausta nukentÄjusioji M. S. parodÄ, kad Z. B. yra
jos sūnus, ji pati įvykių (duomenys
neskelbtini) k. nematÄ, o apie sÅ«naus sužalojimÄ
sužinojo tik  iš G.
S. ir T. L. pasakojimų. Apie muštynes prie
autobusų stotelÄs parodÄ kitas nukentÄjusysis Ž. J. ir liudytojais apklausti (duomenys neskelbtini)
 k. gyventojai. NukentÄjusysis Ž. J. teisme parodÄ, kad tÄ naktį po Å¡okių į
autobusų stotelÄ atvažiavo Z. B. automobiliu.
Prie stotelÄs stovÄjo keletas (duomenys neskelbtini), kurie buvo susiskirstÄ Ä¯ tris
grupeles. Prie automobilio stovÄjo Z. B., G. S., T. L. ir R. V., pas juos jis jokių butelių nematÄ. Tuo metu nuo Salantų
pusÄs prie autobusų stotelÄs privažiavo 4 automobiliai. Jis girdÄjo dūžtanÄių
butelių garsus, bet kas juos metÄ, nematÄ. Z. B. su L. J. nuÄjo
link tų atvažiavusių automobilių, o jis pats irgi nuÄjo į tÄ pusÄ. Pasigirdo
šūktelÄjimas, kad M.
R. turi beisbolo
lazdÄ , ir netrukus M.
R. sudavÄ jam lazda į
galvÄ . Ar lazdÄ turÄjo dar kas nors, nematÄ, L. J. tuo metu buvo jam už nugaros. Nuo smÅ«gio beisbolo lazda
jam svaigo galva, kÄ M.
R. darÄ toliau,
nematÄ. Jis matÄ tik tai, kad G. S. aikÅ¡telÄje
savo kūnu buvo užgulusi Z. B.. V. N. jis pažinojo nuo mokyklos laikų, bet
Å¡io įvykio metu jo nematÄ. Jis pats Å¡io įvykio metu nukentÄjo tik nuo M. R. veiksmų, taÄiau su juo jau susitaikÄ.
Iki šio įvykio su M.
R. jis konfliktų
neturÄjo. Liudytoja G.
S. teisme parodÄ, kad
ji yra nukentÄjusiojo Z. B. sesuo.
Kaltinamuosius pažįsta nuo mokyklos laikų, o su E. Z. mokÄsi vienoje klasÄje. TÄ naktį po Å¡okių ji su broliu ir
draugais nuvyko į (duomenys neskelbtini)  autobusų stotelÄ, ten klausÄsi muzikos. Po to atÄjÄ kiti
(duomenys neskelbtini) Â sakÄ, kad M.
R. ieÅ¡ko Z. B.. Po kiek laiko prie autobusų stotelÄs
atvažiavo 4 (duomenys neskelbtini)  automobiliai ir sustojo apie 10 m atstumu nuo aikÅ¡telÄs.
IÅ¡ automobilių plateliÅ¡kiai iÅ¡lipo ne iÅ¡ karto. Tuo metu ji stovÄjo prie savo
brolio ir iÅ¡girdo ant žemÄs dūžtanÄių butelių garsÄ . Butelius metÄ kažkas iÅ¡ (duomenys
neskelbtini), bet kas
konkreÄiai, ji nematÄ. Jos nuomone, buvo mesti apie trys buteliai, bet nÄ vienas
į (duomenys neskelbtini) automobilius nepataikÄ. IÅ¡ atvykusių plateliÅ¡kių automobilių iÅ¡lipo
maždaug 9 asmenys. Jų ((duomenys neskelbtini)) buvo apie 10-12, bet (duomenys
neskelbtini) pradÄjo eiti į
jų pusÄ. Ji matÄ, kad E. Z. ir M. R. iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo jau su beisbolo
lazdomis rankose, Å¡iomis lazdomis mojavo ir Äjo į jų pusÄ. Keliese (duomenys
neskelbtini)  Äjo į jų pusÄ,
ji neprisimena, taÄiau E. Z.,
mojuodamas lazda, Äjo pirmasis.Tuo metu, kai E. Z. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, Å¡alia jos stovÄjÄs jos brolis Z. B. jÄ pastÅ«mÄ ir paÄjo kelis žingsnius
link E. Z.. Taip padarÄ, kad âjai nekliÅ«tųâ.
Eidamas brolis nieko nesakÄ ir agresyviai nusiteikÄs nebuvo. Ji matÄ, kaip,
mojuodamas beisbolo lazda, E. Z. šia
lazda trenkÄ jos broliui per galvÄ . Broliui pargriuvus, E. Z. lazda trenkÄ dar kartÄ . Tada pribÄgo M. R., V. N. ir Z. P.. V. N. ir M. R. gulinÄiam broliui spyrÄ (V. N. spyrÄ apie 2-3 kartus), o E. Z. dar sudavÄ lazda į galvÄ ir krÅ«tinÄ. Gindama brolį ji
užgulÄ jį savo kÅ«nu ir daugiau jo jau nemuÅ¡Ä. Ji suprato, kad (duomenys
neskelbtini) Â jaunuoliai
norÄjo sumuÅ¡ti jos brolį Z. B., į jį
buvo nukreiptas jų visų pyktis, nors jos brolis butelių nei į žmones, nei į
automobilius nemÄtÄ, niekam nespÄjo suduoti smÅ«gių, nes jam pirmam buvo
suduotas smÅ«gis lazda į galvÄ ir jis pargriuvo. M. R. buvo pribÄgÄs prie Ž. J., bet kas ten vyko ir kÄ darÄ kiti, ji nematÄ. IÅ¡ (duomenys
neskelbtini)  į aikÅ¡telÄje
buvusių jaunuolių bÅ«rį buvo įsimaiÅ¡Ä L. J., Ž. J. ir R. V., bet kÄ darÄ jie, ji irgi nematÄ.
Liudytojas T. L. teisme parodÄ, kad po Å¡okių jis ir
kiti (duomenys neskelbtini)  susirinko autobusų stotelÄje. VÄliau atÄjÄs L. J. sakÄ, kad M. R. ieÅ¡ko Z. B.. Tuo
metu į aikÅ¡telÄ atvažiavo 4 (duomenys neskelbtini)  automobiliai ir sustojo užblokuodami
įvažiavimÄ Ä¯ aikÅ¡telÄ. Kažkas iÅ¡ (duomenys neskelbtini)  į tÄ pusÄ metÄ butelius, jis suprato,
kad bus muÅ¡tynÄs, ir įsÄdo į Z. B. automobilį,
stovÄjusį maždaug už 10 m. nuo aikÅ¡telÄs. IÅ¡ ten viskÄ matÄ, nes buvo Å¡viesu. (duomenys
neskelbtini) Â mÄtÄ butelius
ir į plateliškius ir į jų automobilius, bet tie buteliai dužo ant asfalto,
vienas butelis pataikÄ Ä¯ kažkurį automobilį. Kiek aikÅ¡telÄje buvo (duomenys
neskelbtini), negali
pasakyti, bet (duomenys neskelbtini)  buvo apie 5, tarp jų E. Z., V. N. ir Z. P.. Jie visi puolÄ (duomenys
neskelbtini). MatÄ, kad jau
bÄgdamas iÅ¡ automobilio E. Z. rankoje
laikÄ beisbolo lazdÄ . Z. B. stovÄjo
aikÅ¡telÄje, nieko nedarÄ ir net nesigynÄ, o prie jo priÄjÄs E. Z. trenkÄ lazda Z. B. į galvÄ . Z. B. nugriuvus, E. Z. lazda jam trenkÄ dar du kartus į galvÄ , po to spyrÄ jam į
pilvÄ . Po to prie gulinÄio Z. B. pribÄgo M. R., V. N., Z. P. ir jie Z. B. spardÄ. Jis taip pat matÄ, kaip M. R. beisbolo lazda trenkÄ per galvÄ Å½. J., tÄ lazdÄ iÅ¡ M. R. atÄmÄ L. J. ir jÄ
numetÄ. Liudytoja R.
Ž. teisme parodÄ, kad
tÄ naktį po Å¡okių (duomenys neskelbtini)  k. jaunimas susirinko prie autobusų stotelÄs, iÅ¡ viso
buvo apie 20 asmenų. Visi buvo vienoje vietoje, klausÄsi muzikos, kai kas gÄrÄ
alų. Žinojo, kad (duomenys neskelbtini) po Å¡okių į (duomenys neskelbtini)  dar neiÅ¡važiavo, todÄl, nors ir
nesitikÄjo, bet numatÄ, kad âkažkas busâ. Po to prie aikÅ¡telÄs atvažiavo (duomenys
neskelbtini) Â automobiliai,
kurie sustojo vienas šalia kito nuo jų ((duomenys neskelbtini)  k. jaunimo) maždaug už 10 m.  Tuo
metu butelių dar niekas nemÄtÄ, o pirmiausia prasidÄjo muÅ¡tynÄs. Jos įvyko
netoli atvažiavusių automobilių, į tÄ vietÄ nuÄjo ir plateliÅ¡kiai, ir (duomenys
neskelbtini). Ji matÄ, kad
susikibo E. Z. ir Z. B.. E. Z. lazda
sudavÄ smÅ«gį į kaklÄ ir Z. B. nugriuvo.
Pats E. Z. pargriuvÄs nebuvo. Z. B. puolÄ jį plikomis rankomis, bet
tikriausiai sudavÄ E.
Z. kumÅ¡Äiu. Z. B. jau nugriuvus, E. Z. dauÅ¾Ä jį lazda gulintį, sudavÄ 3-4 smÅ«gius, daugiausia į
galvÄ . Po to pribÄgo V.
N., Z. P. ir M. G., kurie Z. B. spardÄ,
sudavÄ jam 2-4 smÅ«gius į nugarÄ ir kojas. PribÄgusi prie Z. B. G. S. užgulÄ jį savo kÅ«nu ir tada (duomenys neskelbtini)  nustojo jį muÅ¡ti. Jau muÅ¡tynių metu (duomenys
neskelbtini) Â mÄtÄ butelius.
Tai darÄ R. V., kas dar mÄtÄ, negali pasakyti. Ji
taip pat matÄ, kaip M.
R. muÅ¡Äsi su Ž. J.. Liudytoja dar parodÄ, kad matÄ, kaip
M. G. sudavÄ 2-3 smÅ«gius, o V. N. spyrÄ Z. B. į nugarÄ ir kojas stovÄdamas jam už nugaros. Ar Z. B. mÄtÄ butelius, ji neatsimena, taip pat
negali tiksliai pasakyti, ar Z. B. sudavÄ
smÅ«gius E. Z., rankose Z. B. nieko neturÄjo, bet âgal tik mojavo kumÅ¡Äiaisâ ir nuo jo
âgalbÅ«t E. Z. kliuvoâ. Liudytojas L. J. teisme parodÄ, kad po Å¡okių (duomenys
neskelbtini) k. jaunimas
susirinko autobusų stotelÄje, jų buvo apie 10 asmenų. Po to prie Å¡ios stotelÄs
į aikÅ¡telÄ atvažiavo (duomenys neskelbtini)  automobiliai ir Äia sustojo. Juose
buvÄ asmenys iÅ¡ automobilių iÅ¡ pradžių nelipo, o prasivÄrÄ langus tik kažkÄ
kalbÄjo. Kažkas iÅ¡ (duomenys neskelbtini)  ÄmÄ mÄtyti butelius, bet kas tai darÄ, jis nematÄ.
Po to (duomenys neskelbtini), tarp jų ir jis pats, Äjo prie atvažiavusių automobilių pažiÅ«rÄti, kas
ten vyksta. Po butelių mÄtymo (duomenys neskelbtini)  iÅ¡lipo iÅ¡ automobilių ir pradÄjo juos
pulti. Jį užpuolÄ M.
R. su beisbolo lazda,
bet jis tÄ lazdÄ iÅ¡ M.
R. atÄmÄ, padÄjo už
stotelÄs ir vÄliau atidavÄ policijai. M. R. jam sudavÄ smÅ«gį tik į kojÄ , bet dÄl to jis pretenzijų
neturi. MatÄ, kad netoliese buvo ir Ž. J.. Kaip buvo sumuÅ¡tas Z. B., jis nematÄ, jį gulintį ant žemÄs pamatÄ tik po to, kai (duomenys
neskelbtini)  iš įvykio
vietos išvažiavo. Liudytojas P. R. teisme
parodÄ, kad po Å¡okių su L. S., L. M. ir dar kažkuo nuÄjo į autobusų
stotelÄ. Ten jau rado Z. B., L. J. ir R. V., kurie stotelÄje gÄrÄ alų. Kai jis pats atÄjo prie
stotelÄs, prie jos jau stovÄjo keli automobiliai. DūžtanÄių butelių jis
negirdÄjo, bet matÄ, kad grupelÄ (duomenys neskelbtini)  k. vaikinų, kurioje buvo ir Z. B., nuÄjo prie tų automobilių. Jis pats
stovÄjo toliau ir artyn priÄjo iÅ¡girdÄs G. S. Å¡auksmÄ . Tada pamatÄ, kad Z. B. guli ant žemÄs. Liudytojas L. S. teisme parodÄ, kad, kad po Å¡okių jis ir dar keletas (duomenys
neskelbtini) Â susirinko prie
autobusų stotelÄs. Netrukus ten atvažiavo 3 ar 4 (duomenys
neskelbtini) automobiliai ir
sustojo toliau nuo stotelÄs. Kažkas iÅ¡ (duomenys neskelbtini)  metÄ butelį, jis sudužo ir prasidÄjo
Å¡urmulys. Dar po to kažkas iÅ¡ (duomenys neskelbtini)  nuÄjo pasižiÅ«rÄti ir paklausti (duomenys
neskelbtini), ko jie nori.
Kaip vyko muÅ¡tynÄs, jis nematÄ, nes buvo tamsu ir viskas įvyko labai greitai.
Eiti prie (duomenys neskelbtini)  automobilių pasiÅ«lÄ L. J., pirmi Äjo vyresni vaikinai, o paskui juos jaunesni. Dar
po to išgirdo šaukiant G. S., (duomenys
neskelbtini) Â automobiliai
nuvažiavo, nuÄjÄs toliau jis pamatÄ ant žemÄs gulintį Z. B., jo galva buvo kruvina. Kai atvyko policija, L. J. pareigÅ«nui perdavÄ beisbolo lazdÄ .
Liudytoja R. B. teisme parodÄ, kad po Å¡okių kartu su
kitais (duomenys neskelbtini)  nuÄjo prie autobusų stotelÄs. Prisimena, kad ten buvo L. J., L. M., R. V., R. Ž., G. S., Z. B. ir T. L.. Visi klausÄsi muzikos, R. V. gÄrÄ alų, o merginos sidrÄ . Kaip į tÄ
vietÄ atvažiavo (duomenys neskelbtini)  automobiliai, ji nematÄ. R. V. metÄ butelį ir Å¡is sudužo ant asfalto netoli automobilio.
IÅ¡ atvažiavusių automobilių iÅ¡lipo vaikinai, taÄiau kas vyko toliau ir kas kÄ
muÅ¡Ä, ji nematÄ. Be to, buvo gerokai iÅ¡gÄrusi, nes prieÅ¡ tai gÄrÄ degtinÄ. Tik
vÄliau pamatÄ ant asfalto gulintį Z. B.. Liudytojas R. V. teisme parodÄ, kad po Å¡okių jis, Z. B., L. J., R. B., L. M. ir dar kiti (duomenys neskelbtini)  stovÄjo prie autobusų stotelÄs. Jis
gÄrÄ alų ir kalbÄjosi su Z. B.. Tuo
metu atvažiavo 3 automobiliai ir sustojo prie stotelÄs esanÄioje aikÅ¡telÄje.
Jis pats ir Z. B. metÄ Ä¯ tų automobilių pusÄ alaus
butelius, bet į automobilius nepataikÄ. Po to jis su L. J. ir Z. B. nuÄjo
prie tų automobilių pažiÅ«rÄti, kas atvažiavo, iÅ¡ paskos po to dar atÄjo Ž. J.. Jis pats kalbÄjosi su vienu iÅ¡
atvažiavusių vaikinų, kuris tuo metu sÄdÄjo automobilyje, o kas vyko kitur ir
kas kÄ muÅ¡Ä, nematÄ, nes viskas įvyko labai greitai. Jis tik girdÄjo, kad G. S. Å¡aukia, o kai automobiliai nuvažiavo,
pamatÄ, kad Z. B. guli ant asfalto. VÄliau kiti jam
pasakojo, kad Z.
B. muÅ¡Ä lazdomis, Ž. J. sakÄ, kad jis âgavo į kuprÄ â. E. Z. jis pažinojo nuo mokyklos laikų, bet
tÄ naktį atvažiavusių prie stotelÄs vaikinų veidų nematÄ.
Jau
buvo nurodyta apie tai, kad visų paminÄtų nukentÄjusiųjų ir liudytojų parodymai
buvo iÅ¡dÄstyti ir skundžiamame nuosprendyje. IÅ¡ bylos matosi, kad teismas ÄmÄsi
priemonių kaltinamuosius, nukentÄjusiuosius ir liudytojams apklausti kuo
iÅ¡samiau, buvo perskaitomi apklausinÄjamų asmenų parodymai, duoti ikiteisminio
tyrimo metu, aiÅ¡kintasi priežastys, dÄl kurių kai kurių asmenų parodymuose,
duotuose teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, yra prieštaravimų. Visų
prieštaravimų parodymuose teismui iki galo pašalinti nepavyko ir tai
paaiÅ¡kinama tuo, kad įvykyje dalyvavÄ arba jį tik stebÄjÄ stotelÄje asmenys
tamsiu paros metu iÅ¡ tikrųjų galÄjo nematyti arba gerai neįsidÄmÄti konkreÄių
ir tikslių įvykio aplinkybių. Kita vertus, iÅ¡ to, kÄ parodÄ (duomenys neskelbtini)  k. ir (duomenys neskelbtini)  k. gyvenantys asmenys, matosi, kad
apklausų metu jie nebuvo visiÅ¡kai objektyvÅ«s ir įvykių aplinkybes bandÄ
nurodyti kuo palankiau atitinkamai arba plateliškiams kaltinamiesiems, arba
nukentÄjusiesiems (duomenys neskelbtini). Savo pažįstamiems ar draugams nepalankias aplinkybes
dauguma liudytojų nurodyti vengÄ aiÅ¡kindami, kad to arba nematÄ, arba duodami
parodymus, neatitinkanÄius kitų nustatytų bylos aplinkybių. TodÄl vertinant
kaltinamųjų, nukentÄjusiųjų ir liudytojų parodymų apie įvykius prie autobusų
stotelÄs ir ten įvykusias muÅ¡tynes patikimumÄ , kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje
nÄ vieni iÅ¡ tų parodymų negali bÅ«ti vertinami ženkliai patikimesniais už kitus.
TodÄl teismo iÅ¡vados nuosprendyje turÄjo bÅ«ti grindžiamos tik tais parodymais
arba jų dalimi, kuriuos patvirtina kiti abejonių nekeliantys įrodymai, t. y.
įrodymai turÄjo bÅ«ti vertinami laikantis BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, pagal
teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių
iÅ¡nagrinÄjimu.
Vertinant
byloje iÅ¡nagrinÄtų įrodymų visumÄ , kolegijos nuomone, galima padaryti keletÄ
abejonių nekelianÄių iÅ¡vadų. Å iame nuosprendyje jau buvo nurodyta, kad teismas
teisingai nustatÄ nusikalstamų veikų padarymo laikÄ , vietÄ , nukentÄjusiesiems
padarytus sužalojimus ir jų padarymo bÅ«dÄ . Nustatyta, kad nežymų sveikatos
sutrikdymÄ Å½. J. padarÄ M. R.,
o sunkų sveikatos sutrikdymÄ Z. B. padarÄ
E. Z.. Šiame nuosprendyje jau aptarti įrodymai
patvirtina ir tai, kad E. Z. ir M. R. nukentÄjusiesiems
sužalojimus padarÄ suduodami jiems smÅ«gius automobiliais į įvykio vietÄ
atsivežtomis beisbolo lazdomis. Taip pat nustatyta, kad į įvykio vietÄ prie (duomenys neskelbtini)  k. autobusų stotelÄs buvo susirinkÄ ir atvažiavÄ
automobiliais po keletÄ ar net po keliolika asmenų iÅ¡ (duomenys
neskelbtini) Â ir (duomenys
neskelbtini) Â k. IÅ¡
liudytojų parodymų matosi, kad muÅ¡tynÄse galÄjo dalyvauti ir daugiau asmenų,
taÄiau patys apklausti kaltinamieji, nukentÄjusieji ir liudytojai visų tų
asmenų nesugebÄjo konkreÄiai nurodyti. TaÄiau neabejotinai nustatyta, kad
muÅ¡tynÄse dalyvavo (duomenys neskelbtini)  E. Z., M. R. ir Z. P., kuris prisipažino du kartus spyrÄs Z. B. ir prieÅ¡ kurį byla ikiteisminio tyrimo
metu buvo nutraukta susitaikius su nukentÄjusiuoju. IÅ¡ (duomenys
neskelbtini)  k. muÅ¡tynÄse
tikrai dalyvavo nukentÄjusieji Z. B., Ž. J., taip
pat iÅ¡ M. R. beisbolo lazdÄ atÄmÄs L. J.. Nors liudytojas R. V. dalyvavimÄ muÅ¡tynÄse neigia, jis
parodÄ, kad kartu su Z. B. mÄtÄ Ä¯
atvykusių (duomenys neskelbtini)  automobilių pusÄ butelius. NukentÄjusiojo sesuo G. S. jau gulintį ant žemÄs sumuÅ¡tÄ Z. B. apsaugojo nuo tolesnių smÅ«gių sudavimo
užguldama jį savo kūnu.
Prokuroro
bei nukentÄjusiųjų Z. B. ir L. S. apeliaciniuose
skunduose nurodoma, kad teismas netinkamai pritaikÄ baudžiamuosius įstatymus kvalifikuojant
E. Z. ir M. R. nusikalstamas
veikas, padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad E. Z. sunkiai
sužaloji Z. B. viršydamas būtinosios ginties ribas, taip pat
nurodoma, kad kaltinamieji užpuolÄ (duomenys
neskelbtini)  k. jaunimÄ dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų
ir pažeisdami vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Apeliantai skunduose nurodo, kad patys (duomenys
neskelbtini), tarp jų ir
nukentÄjusieji Z.
B. bei Ž. J., neatliko jokių neteisÄtų veiksmų, o
tik gynÄ nuo užpuolimo save ir kitus autobusų stotelÄje buvusius asmenis. Kolegijos nuomone, prokuroro ir nukentÄjusiųjų apeliaciniai skundai pagrįsti tik
iš dalies, nes dalį šių skundų argumentų paneigia ne tik kaltinamųjų ir (duomenys
neskelbtini)  k. gyvenanÄių
liudytojų, bet ir paÄių (duomenys neskelbtini)  k. liudytojų parodymai. Nuteistasis E. Z., iÅ¡teisintasis V. N. ir M. R., prieÅ¡ kurį byla nutraukta, o taip pat kartu su jais į
įvykio vietÄ automobiliais atvykÄ (duomenys neskelbtini)  k. liudytojai vienodai parodÄ, kad
automobiliams sustojus netoli autobusų stotelÄs, ten stovÄjÄ (duomenys
neskelbtini)  į jų
automobilių pusÄ pradÄjo mÄtyti stiklinius butelius, vienas butelis pataikÄ ir
įskÄlÄ automobilio stiklÄ . Nors apeliaciniuose skunduose Å¡iuos (duomenys
neskelbtini) Â parodymus
praÅ¡oma vertinti tik bandymu padÄti kaltinamiesiems iÅ¡vengti atsakomybÄs,
taÄiau iÅ¡ esmÄs tokias paÄias aplinkybes patvirtino ir dauguma liudytojų (duomenys
neskelbtini), kurių
parodymai jau buvo iÅ¡dÄstyti ir Å¡iame nuosprendyje. VienintelÄ liudytoja R. Ž. parodÄ, kad (duomenys
neskelbtini) Â butelius
pradÄjo mÄtyti jau vykstant muÅ¡tynÄms, taÄiau Å¡ios liudytojos parodymai
prieÅ¡taringi ir neatitinka kitų liudytojų parodymų ne tik dÄl Å¡ių, bet ir dÄl
kitų įvykio aplinkybių. NukentÄjusysis Ž. J., liudytojai T. L., L. S., L. J., R. B. parodÄ, kad (duomenys neskelbtini) butelius pradÄjo mÄtyti dar iki
muštynių pradžios ir netgi (duomenys neskelbtini)  dar neišlipus iš automobilių.
PažymÄtina, kad tÄ patį parodÄ netgi nukentÄjusiojo Z. B. sesuo liudytoja G. S.. Apie tai jos parodymai Å¡iek tiek prieÅ¡taringi. G. S. parodÄ, kad (duomenys
neskelbtini)  iš automobilių
iÅ¡lipo ne iÅ¡ karto, o buteliai irgi buvo mÄtomi ne iÅ¡ karto. TaÄiau apklausos
teisme pradžioje Å¡i liudytoja buvo parodžiusi, kad âkai kaltinamieji sustojo,
kažkas iÅ¡ mÅ«sų paleido buteliusâ. Å ie liudytojų parodymai apie butelių mÄtymÄ Ä¯
(duomenys neskelbtini)  automobilius paneigia prokuroro ir nukentÄjusiųjų apeliacinių skundų
argumentus apie tai, kad (duomenys neskelbtini)  k. jaunimas autobusų stotelÄje tik
labai draugiÅ¡kai bendravo tarpusavyje ir buvo netikÄtai užpulti automobiliais
atvykusių (duomenys neskelbtini). Tų paÄių (duomenys neskelbtini)  k. liudytojų parodymai leidžia
padaryti iÅ¡vadÄ ir apie tai, kad (duomenys neskelbtini)  atvykimas automobiliais prie tos
paÄios autobusų stotelÄs (duomenys neskelbtini)  negalÄjo bÅ«ti visiÅ¡kai netikÄtas.
Dalis (duomenys neskelbtini)  k. liudytojų, tarp jų ir Z. B. sesuo G. S., matÄ
arba žinojo apie šokių metu tarp M. R. ir Z. B. įvykusį
konfliktÄ . Ta pati liudytoja G. S. teisme
parodÄ, kad susirinkus prie autobusų stotelÄs (duomenys neskelbtini)
 kalbÄjo, kad M. R. ieÅ¡ko Z. B.. Liudytoja R. Ž. parodÄ, kad jie, nors ir nesitikÄjo, bet ânumatÄ, kad
kažkas busâ. Jos nuomone, (duomenys neskelbtini)  prie autobusų stotelÄs sustojo
iÅ¡siaiÅ¡kinti, dÄl ko Å¡okiuose susistumdÄ M. R. su Z. B..
Liudytojas T. L. parodÄ, kad jau tada, kai (duomenys
neskelbtini) Â sustojo ir
automobiliais užblokavo įvažiavimÄ Ä¯ aikÅ¡telÄ, jis suprato, kad bus muÅ¡tynÄs.
Nors daugelis (duomenys neskelbtini)  parodÄ, kad buteliai į (duomenys neskelbtini)
 automobilių pusÄ buvo mÄtomi,
dauguma liudytojų nurodÄ, kad jie nematÄ, kas konkreÄiai tuos butelius mÄtÄ.
Tik liudytoja R. B.
parodÄ, kad matÄ,
kaip butelį metÄ R.
V.. Tuo tarpu
liudytojas R. V. parodÄ, kad alaus butelius metÄ ne tik
jis, bet ir nukentÄjusysis Z. B.. R. V. parodÄ, kad jis ir Z. B. butelius metÄ tuo metu, kai (duomenys
neskelbtini) Â automobiliai
dar tik buvo sustojÄ, todÄl tai paneigia prokuroro apeliacinio skundo argumentÄ
apie tai, kad Z.
B. butelį metÄ
savigynos sumetimais ar tikslu atremti ginkluotÄ užpuolimÄ . Å is prokuroro
skundo argumentas neatitinka bylos aplinkybių, nes tuo metu joks ginkluotas
užpuolimas nevyko, o muÅ¡tynÄs nebuvo prasidÄjusios. Apeliacinių skundų argumentus
apie vien tik kaltinamųjų neteisÄtus veiksmus ir apie (duomenys
neskelbtini)  užpuolimÄ
paneigia ir kitos nustatytos bylos aplinkybÄs. Visi apklausti asmenys Å¡ioje
byloje parodÄ, kad (duomenys neskelbtini)  nebuvo užpulti toje vietoje, kur jie buvo
susirinkÄ po Å¡okių, t. y. autobusų stotelÄje, o muÅ¡tynÄs vyko nuo Å¡ios
aikÅ¡telÄs toliau ir netgi arÄiau prie atvažiavusių (duomenys
neskelbtini)  automobilių.
Jau nurodytame nuteistojo E. Z. parodymų
patikrinimo vietoje protokole ir prie jo pridÄtame plane-schemoje bei
fotonuotraukose matosi E. Z. nurodytos
vietos, kur buvo sustatyti (duomenys neskelbtini)  automobiliai ir vieta, kurioje E. Z. beisbolo lazda sužalojo Z. B.. O iš daugelio apklaustų liudytojų
parodymų matosi, kad jie apytiksliÄ muÅ¡tynių vietÄ nurodo panaÅ¡iai kaip
nuteistasis E. Z.. (duomenys neskelbtini)
 parodymais nustatyta ir tai,
kad (duomenys neskelbtini)  automobiliais užblokavus vienÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ aikÅ¡telÄ, (duomenys
neskelbtini) Â ne tik pradÄjo
į automobilių pusÄ mÄtyti butelius, bet ir patys nuÄjo į tų automobilių pusÄ
norÄdami iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas ir ko atvyko. Apie tai parodÄ tie patys
nukentÄjusysis Ž.
J., liudytojai G. S., R. Ž., P. R., L. S., L. J. ir R. V..
NukentÄjusiojo Z.
B. sesuo liudytoja G. S. parodÄ, kad kai tik E. Z. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, brolis (Z. B.) jÄ pastÅ«mÄ ir paÄjo kelis žingsnius
link E. Z.. Eidamas jis nieko nesakÄ ir
agresyviai nusiteikÄs nebuvo. Kad Z. B. paÄjo tik kelis žingsnius, paneigta daugelio kitų
liudytojų, taip pat ir (duomenys neskelbtini)  parodymais.Tuo tarpu G. S. parodymai, kad brolis jÄ paÄiÄ pastÅ«mÄ
ir nuÄjo į E. Z. pusÄ, bet nebuvo agresyviai
nusiteikÄs, patys savaime yra prieÅ¡taringi. Kad Z. B. Äjo link (duomenys neskelbtini)  automobilių turÄdamas tikslÄ
dalyvauti muÅ¡tynÄse, patvirtina ir R. V. parodymai apie tai, kad prieÅ¡ tai Z. B. kartu su juo į automobilių pusÄ mÄtÄ
alaus butelius. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, pripažinÄs
įrodytu, kad E. Z. sudavÄ Z. B. smÅ«gius beisbolo lazda, pripažino įrodytu ir tai, kad
nukentÄjusysis Z.
B. pirmasis spyrÄ E. Z. į galvÄ , padarydamas jam nežymų
sveikatos sutrikdymÄ . Tokia teismo iÅ¡vada, kolegijos nuomone,irgi pagrįsta. (duomenys
neskelbtini) Â k. liudytojai
parodÄ apie tai, kad arba muÅ¡tynių tarp E. Z. ir Z. B. nematÄ,
o tik vÄliau pamatÄ Z.
B. jau gulintį ant
žemÄs, arba parodÄ, kad matÄ tik kaip E. Z. sudavÄ smÅ«gius Z. B. beisbolo lazda. VienintelÄ liudytoja R. Ž. parodÄ, kad Z. B. puolÄ E. Z. plikomis
rankomis, ji neparodÄ, kad Z. B. E.
Z. spyrÄ koja, bet
nurodÄ, kad âgal tikriausiaiâ sudavÄ jam kumÅ¡Äiu. Kolegijos nuomone, Å¡iuo
atveju teismas pagrįstai rÄmÄsi jau ne (duomenys neskelbtini), o kaltinamųjų ir juos
patvirtinanÄiais (duomenys neskelbtini)  liudytojų parodymais. Nuteistasis E. Z., nors dalis jo parodymų ir neatitinka
bylos aplinkybių, Å¡ioje dalyje nuosekliai parodÄ, kad iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio
prie jo pribÄgÄs Z.
B. spyrÄ koja jam į
smakrÄ . Teismas Å¡iuo atveju pagrįstai atmetÄ (duomenys neskelbtini), o rÄmÄsi (duomenys
neskelbtini) parodymais dar
ir todÄl, kad juos Å¡ioje dalyje patvirtino specialisto iÅ¡vada, iÅ¡ kurios
matosi, kad E. Z. buvo nustatytas galvos sumušimas su
odos nubrozdinimu pasmakrÄje ir trauminiu abipusiu smilkinių-apatinio
žandikaulio sÄ narių uždegimu bei galvos smegenų sukrÄtimu. Å ie sužalojimai
galÄjo bÅ«ti padaryti sumuÅ¡us tas vietas kietais bukais daiktais, todÄl tai
galÄjo bÅ«ti padaryta ir spiriant E. Z. į smakrÄ batu apauta koja. Nuosprendyje teismas pagrįstai
nurodÄ, jog daugelis liudytojų byloje parodÄ, kad jau po pirmojo E. Z. beisbolo lazda į galvÄ suduoto smÅ«gio Z. B. pargriuvo ant žemÄs ir po to nebuvo
atsistojÄs. Be to, niekas iÅ¡ apklaustų asmenų neparodÄ ir apie tai, kad E. Z. ir Z. B. bÅ«tų muÅ¡Äsi dar su kuriais nors asmenimis. Po suduoto
stipraus smÅ«gio beisbolo lazda į galvÄ nukentÄjusysis griuvo ir jau negalÄjo
spirti E. Z., juo labiau negalÄjo įspirti jam koja
į smakrÄ . TodÄl teismo iÅ¡vada, kad Z. B. pirmasis spyrÄ E. Z., o Å¡is jau po to sudavÄ smÅ«gius Z. B. beisbolo lazda, yra visiÅ¡kai pagrįsta. NukentÄjusieji Z. B. ir L. S. apeliaciniame skunde remiasi Å¡ioje byloje prokuroro
priimtu nutarimu, kuriuo buvo atsisakyta pradÄti ikiteisminį tyrimÄ prieÅ¡ (duomenys
neskelbtini) Â k. jaunimÄ .
Apeliantai nurodo, kad teismo išvados prieštarauja šiam įsigaliojusiam
prokuroro nutarimui, kuriuo įvykio aplinkybÄs jau buvo nustatytos. Tokius
nukentÄjusiųjų apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta. IÅ¡ bylos matosi,
kad prokuroras 2008 m. gruodžio 2 d. nutarimu atmetÄ Ä¯tariamojo E. Z. gynÄjo praÅ¡ymus papildyti ikiteisminį
tyrimÄ , tarp jų ir praÅ¡ymÄ Ä¯vertinti Z. B. veiksmus ir jo atžvilgiu pradÄti ikiteisminį tyrimÄ (t.
2, b. l. 178-179). Be to, prokuroro 2009 m. sausio 26 d. nutarimu buvo
atsisakyta pradÄti ikiteisminį tyrimÄ dÄl visuomenÄs rimties ir tvarkos
sutrikdymo pagal įtariamųjų V. N. ir M. R. gynÄjo praÅ¡ymÄ . Å iame praÅ¡yme gynÄjas
praÅ¡Ä dÄl (duomenys neskelbtini)  k. gyventojų, dalyvavusių įvykyje, veiksmų pradÄti
ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 284 str. 1 d. (t. 2, b. l. 199-200). Tai, kad
byloje yra nepanaikintas ir galiojantis prokuroro nutarimas nutraukti arba
atsisakyti pradÄti ikiteisminį tyrimÄ dÄl konkreÄių asmenų (tarp jų ir Z. B.), galimai padarytų nusikalstamų
veikų, yra tik BPK 3 str. 1 d. 8 p. numatyta aplinkybÄ, dÄl kurios baudžiamasis
procesas negalimas. Tai reiÅ¡kia, kad procesas prieÅ¡ asmenis, dÄl kurių priimtas
toks prokuroro nutarimas, negali bÅ«ti pradedamas, o pradÄtas turi bÅ«ti
nutrauktas. Baudžiamasis procesas galÄtų bÅ«ti pradÄtas tik nurodytÄ prokuroro
nutarimÄ panaikinus. TaÄiau tai nereiÅ¡kia, kad prokuroro nutarime dÄstomos
aplinkybÄs galÄjo varžyti teismo teisÄ vertinti byloje iÅ¡nagrinÄtus įrodymus,
taip pat kitaip įvertinti ir prokuroro nutarime paminÄtų asmenų veiksmus
priimant nuosprendį ir sprendžiant kitų asmenų, t. y. kaltinamųjų kaltÄs
klausimÄ . Ir Å¡iame nuosprendyje dar kartÄ aptarti įrodymai, kolegijos nuomone,
patvirtina, kad (duomenys neskelbtini)  k. gyventojai, kaltinime nurodytu laiku autobusų
stotelÄje mÄtÄ Ä¯ atvažiavusius automobilius alaus butelius, o po to dalyvavÄ
muÅ¡tynÄse, iÅ¡ tikrųjų pažeidÄ vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , tokia pati iÅ¡vada daroma ir dÄl
nukentÄjusiojo Z.
B. veiksmų metant į (duomenys
neskelbtini)  automobilių
pusÄ butelį, o po to spiriant koja į smakrÄ E. Z.. Å iuo atveju kolegija nesprendžia nei Z. B., nei kitų asmenų, dÄl kurių byla
nebuvo perduota nagrinÄti teisiamajame posÄdyje, kaltÄs ir atsakomybÄs
klausimo. TaÄiau kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nukentÄjusiojo Z. B. ir dalies kitų (duomenys
neskelbtini) Â veiksmus
pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino agresyviais, o Z. B. net chuliganiškais.
Tai,
kas Å¡iame nuosprendyje jau buvo aptarta ir iÅ¡dÄstyta, atsako į prokuroro bei
nukentÄjusiųjų apeliacinių skundų argumentus ir dalį Å¡ių argumentų paneigia.
Jau aptartos bylos aplinkybÄs paneigia apeliantų argumentus, kad (duomenys neskelbtini) k. jaunimas ir nukentÄjusieji kaltinime nurodyto įvykio
metu tik gynÄsi ir patys neatliko jokių neteisÄtų veiksmų. TaÄiau kiti
prokuroro bei nukentÄjusiųjų apeliacinių skundų argumentai dÄl kaltinamųjų E. Z. ir M. R. nusikalstamų veikų įvertinimo ir kvalifikavimo yra
pagrįsti. Šioje dalyje teismo išvados iš tikrųjų neatitinka bylos aplinkybių, o
kvalifikuojant E.
Z. bei M. R. nusikalstamas veikas teismas
netinkamai pritaikÄ baudžiamuosius įstatymus.
PripažinÄs
įrodytu, kad E. Z. beisbolo lazda padarÄ Z. B. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o M. R. irgi beisbolo lazda padarÄ Å½. J. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nuosprendyje
teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad E. Z. nusikalstamÄ
veikÄ padarÄ ne dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, o M. R. veika
negali būti vertinama viešosios tvarkos pažeidimu. Nors, kaip jau buvo
nurodyta, teismas muÅ¡tynių prie autobusų stotelÄs tiesiogiai neįvardijo Å¡okių
metu tarp M. R. ir Z. B. kilusio
konflikto tÄsiniu, taÄiau padarÄ iÅ¡vadÄ , kad prie autobusų stotelÄs (duomenys neskelbtini)  k. ir (duomenys neskelbtini)  k. jaunuoliai siekÄ âiÅ¡siaiÅ¡kinti
santykiusâ. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismas nurodÄ, kad E. Z. ir M. R. beisbolo lazdomis smÅ«gius nukentÄjusiesiems sudavÄ dÄl (duomenys
neskelbtini)  k. kultūros
namuose tarp (duomenys neskelbtini) Â k. ir (duomenys neskelbtini) Â k. jaunimo kilusio konflikto. Teismas
padarÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju muÅ¡tynÄmis buvo siekiama iÅ¡sprÄsti konfliktÄ
tarp prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusių jaunuolių iÅ¡ skirtingų vietovių. TodÄl
chuliganizmo ar vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymių kaltinamųjų veikose nÄra.
Be to, dauguma apklaustųjų nurodÄ, kad pirmieji neteisÄtus veiksmus pradÄjo
nukentÄjusysis Z.
B. ir jo draugai
mÄtydami alaus butelius į (duomenys neskelbtini)  k. jaunuolių automobilius, o tik po
to prasidÄjo tarpusavio muÅ¡tynÄs. DÄl to teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamųjų
veikos turi vertinamos tik kaip nusikaltimai žmogaus sveikatai be chuliganizmo
ar vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymių. Be to, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad
žymiai vyresnio ir stambesnio Z. B. veiksmai
â butelių mÄtymas į automobilį ir spyris E. Z. buvo pavojingi jo sveikatai, todÄl E. Z. turÄjo teisÄ save apginti.
Nuosprendyje teismas taip pat nurodÄ, kad E. Z. turÄjo galimybÄ Ä¯ muÅ¡tynes nesivelti, galÄjo pabÄgti ar
pasislÄpti automobilyje, taÄiau jokio įrankio neturÄjusiam Z. B. smÅ«giavo beisbolo lazda, kuri buvo
skirta tam, kad jÄ galima bÅ«tų pavartoti muÅ¡tynių atveju. Tai, kad E. Z. lazda smÅ«giavo Z. B. į galvÄ , teismo nuomone, rodo, kad jis
veikÄ tiesiogine tyÄia. DÄl to teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad E. Z. gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kÄsinimosi
pobÅ«džio ir pavojingumo ir E. Z. peržengÄ
bÅ«tinosios ginties ribas. DÄl iÅ¡vardintų priežasÄių teismas E. Z. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikavo iÅ¡
BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 1 d. (nuosprendžio
apraÅ¡omojoje dalyje dÄl techninÄs klaidos nurodyta BK 24 str. 3 d.), o M. R. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo ne
pagal BK 284 str. 1 d., o pagal BK 140 str. 1 d.
Prokuroro
bei nukentÄjusiųjų apeliaciniai skundai, kuriuose nesutinkama su Å¡ia
nuosprendžio dalimi, yra pagrįsti, nes teismas tinkamai neįvertino visų
iÅ¡nagrinÄtų bylos aplinkybių, todÄl nuosprendyje iÅ¡dÄstÄ bylos aplinkybių
neatitinkanÄias iÅ¡vadas ir netinkamai pritaikÄ baudžiamuosius įstatymus.
Pagal
BK 135 str. 1 d. ir BK 140 str. 1 d. nusikalstamos veikos kvalifikuojamos tada,
kai atitinkamai sunkus arba nežymus sveikatos sutrikdymas padaromas iš pavydo,
kerÅ¡to ar kitokių paskatų, kilusių dÄl kaltininko ir nukentÄjusiojo asmeninių
santykių, jeigu nÄra nurodytų BK straipsnių 2 dalyse kitų numatytų
kvalifikuojanÄių požymių. Tuo tarpu pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas
vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyÄiomis arba vandaliÅ¡kais
veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdÄ visuomenÄs
rimtį ar tvarkÄ . Pagrindinis BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos
objektas yra viešoji tvarka, o papildomi objektai yra ir žmogaus sveikata,
laisvÄ, orumas bei nuosavybÄ. VieÅ¡oji vieta teismų praktikoje suprantama kaip
tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisÄ
(gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Fizinio skausmo sukÄlimas ar nežymus
sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.), padaryti pažeidžiant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ,
atskirai neinkriminuojami, nes juos apima viešosios tvarkos pažeidimo norma (BK
284 str. 1 d.). Å ioje byloje pagal BK 284 str. 1 d. buvo kaltinami tik M. R. ir V. N.,
tuo tarpu E. Z. buvo kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.,
t. y. sunkiu sveikatos sutrikdymu dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų. Sunkus sveikatos
sutrikdymas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. (dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų)
kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dÄl aiÅ¡kaus žmogaus ir visuomenÄs
negerbimo, elementarių moralÄs bei elgesio normų negerbimo, kai kaltininko
elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarka siekiant priešpastatyti save
aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be
dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mÄ dingstį.
Jeigu vieÅ¡oji tvarka buvo sutrikdyta vien tuo, kad vieÅ¡oje vietoje dÄl
chuliganiškų paskatų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika
kvalifikuojama tik pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. Pirmosios instancijos teismas,
kvalifikuodamas E. Z. ir M. R. nusikalstamas
veikas atitinkamai pagal BK 135 str. 1 d. ir pagal BK 140 str. 1 d., iÅ¡ esmÄs
padarÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie kaltinamieji nukentÄjusiuosius Z. B. ir
Ž. J. sužalojo dÄl asmeninių paskatų, t. y. iÅ¡
paskatų, kilusių dÄl kaltininkų ir nukentÄjusiųjų asmeninių santykių. Tokia
teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta, jos nepatvirtina iÅ¡nagrinÄti įrodymai, be to,
paÄiame nuosprendyje teismas neiÅ¡dÄstÄ jokių tokias kaltinamųjų paskatas
galinÄių patvirtinti bylos duomenų. Tuo tarpu iÅ¡nagrinÄti įrodymai tokiÄ teismo
iÅ¡vadÄ kaip tik paneigia. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje pats teismas
nenurodÄ, kad E. Z. Z. B.,
o M. R. Ž. J. sužalojo
dÄl paskatų, kilusių dÄl kaltinamųjų ir nukentÄjusiųjų asmeninių santykių.
Å ioje nuosprendžio dalyje nurodyta, kad kaltinamieji tai padarÄ dÄl Å¡okių metu
įvykusio konflikto tarp (duomenys
neskelbtini) Â k. ir (duomenys
neskelbtini) Â k. jaunimo.
Jau pati Å¡i teismo iÅ¡vada patvirtina, kad tarp kaltinamųjų ir nukentÄjusiųjų
konfliktų dÄl jų tarpusavio asmeninių santykių nebuvo. Å okių metu tarp M. R. ir Z. B. kilusio konflikto aplinkybÄs jau buvo aptartos, Å¡is
konfliktas buvo pasibaigÄs ir muÅ¡tynÄs prie autobusų aikÅ¡telÄs nebuvo to
konflikto tÄsinys. Bylos aplinkybÄs leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡okių metu kilÄs
konfliktas galÄjo bÅ«ti tik mažareikÅ¡me dingstimi arba tik pretekstu fizinio
smurto panaudojimui kitu laiku ir kitoje vietoje. Teismo išvada, kad ir
kaltinamajame akte nurodyti nuolatiniai konfliktai tarp (duomenys
neskelbtini) Â ir (duomenys
neskelbtini) Â k. jaunimo
irgi paneigia tų konfliktų dalyvių chuliganiškas paskatas, taip pat visiškai
nepagrįsta. Atvejai, kai po Å¡okių ar kitokių masinių renginių atskiros grupÄs
asmenų (šiuo atveju nurodytų dviejų skirtingų gyvenamųjų vietų jaunimas)
dalyvauja tarpusavio muÅ¡tynÄse, o fizinis smurtas prieÅ¡ asmenis panaudojamas
tik todÄl, kad jie yra kito kaimo gyventojai, reiÅ¡kia tik tai, kad tokiu bÅ«du
siekiama ne iÅ¡sprÄsti kokį nors konflikto klausimÄ , o siekiama prieÅ¡pastatyti
save aplinkiniams, pademonstruoti vienos asmenų grupÄs pranaÅ¡umÄ ir niekinantį
požiūrį kitai grupei asmenų. Tokiais atvejais muštynių dalyviai veikia be
aiÅ¡kios asmeninÄs motyvacijos, jų veika skirta pirmiausiai vieÅ¡ajai tvarka
pažeisti, o tai reiÅ¡kia, kad tos veikos padaromos dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų.
Skundžiamame nuosprendyje padarÄs iÅ¡vadÄ , kad kaltinamieji E. Z. ir M. R. muÅ¡tynÄmis siekÄ iÅ¡sprÄsti kažkokį konfliktÄ , teismas
visiÅ¡kai neįvertino pirmiausia paÄių kaltinamųjų parodymų. Kaltinamieji E. Z., M. R. ir V. N. apie
tai, kad muÅ¡tynių metu siekÄ iÅ¡sprÄsti kokį nors konkretų klausimÄ ar
konfliktÄ , iÅ¡ viso nieko neparodÄ, nei jie, nei kiti iÅ¡ (duomenys
neskelbtini) Â k. atvykÄ
asmenys, byloje apklausti liudytojais, netgi negalÄjo paaiÅ¡kinti, kodÄl po
Å¡okių atvažiavo bÅ«tent prie (duomenys neskelbtini)  k. autobusų stotelÄs, visi nurodÄ,
kad patys to nežino ir kad sustojo ten todÄl, kad ten pat sustojo kiti (duomenys
neskelbtini) Â automobiliai.
Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamieji nukentÄjusiuosius ir kitus (duomenys
neskelbtini) k. gyventojus,
įvykio metu buvusius prie autobusų stotelÄs, pažinojo tik iÅ¡ matymo arba iÅ¡
viso nebuvo pažįstami. Nors Å¡okių metu buvo kilÄs nedidelis konfliktas tarp M. R. ir Z. B., muÅ¡tynių metu M. R. smÅ«gį beisbolo lazda sudavÄ ne Z. B., o Ž. J., tuo
tarpu Z. B. muÅ¡tynių metu sužalojo E. Z.. Kaltinamieji ir nukentÄjusieji patys
nurodo, kad jokių asmeninio pobÅ«džio nesutarimų ar konfliktų tarp jų anksÄiau
nebuvo, todÄl fizinio smurto panaudojimo dÄl asmeninių paskatų galimybÄ
paneigia jau vien tik Å¡i aplinkybÄ. Å ioje byloje jau buvo nustatyta, kad į
atvykusių prie autobusų stotelÄs (duomenys neskelbtini)  automobilius (duomenys
neskelbtini) Â k. jaunuoliai
pirmieji pradÄjo mÄtyti butelius, taip pat nustatyta, kad Z. B. pirmasis panaudojo fizinį smurtÄ
spirdamas E. Z.. TaÄiau Å¡i aplinkybÄ kaltinamųjų E. Z. ir M. R. chuliganiÅ¡kų paskatų taip pat nepaneigia. Byloje
nustatyta, kad po (duomenys neskelbtini)  k. kultūros namuose vykusių šokių kaltinamieji ir kiti
plateliškiai 4 automobiliais atvažiavo prie (duomenys neskelbtini)
 k. autobusų stotelÄs. Vien tik
ta aplinkybÄ, kad visi Å¡ie automobiliai sustojo toje vietoje, kaltinamųjų
iÅ¡ankstinÄs tyÄios dalyvauti muÅ¡tynÄse dar nepatvirtintų, taÄiau teismas
neįvertino kitų bylos aplinkybių. Akivaizdu, kad plateliškiai nurodytoje
vietoje sustojo todÄl, kad matÄ prie autobusų stotelÄs susirinkusį (duomenys
neskelbtini) Â k. jaunimÄ . Be
to, jau buvo nurodyta apie tai, kad visi 4 atvažiavÄ automobiliai buvo
sustatyti viena eile šalia vienas kito, taip buvo užtvertas vienas iš įvažiavimų
į autobusų stotelÄ. Toks demonstratyvus plateliÅ¡kių elgesys jau reiÅ¡kÄ iššūkį
stotelÄje stovÄjusiems (duomenys neskelbtini), kurie jau tuomet suprato apie jiems
kylanÄiÄ grÄsmÄ. Liudytojas T. L. aiÅ¡kiai
parodÄ, kad jau tuo metu suprato, kad bus muÅ¡tynÄs, todÄl iÅ¡ autobusų stotelÄs
nuÄjo į Å¡alį ir įsÄdo į ten stovÄjusį automobilį. Taigi nors konkreÄius
neteisÄtus veiksmus, mÄtydami butelius, pradÄjo (duomenys
neskelbtini), faktiškai dar
anksÄiau už juos situacijÄ , sudariusiÄ sÄ lygas muÅ¡tynÄms, tyÄiniais veiksmais
sukÅ«rÄ plateliÅ¡kiai. Teismas neįvertino ir to, kad nors (duomenys
neskelbtini)  mÄtÄ Ä¯ (duomenys
neskelbtini) Â automobilius
butelius ir pirmieji iÅ¡ stotelÄs nuÄjo link tų automobilių, (duomenys
neskelbtini)  nebuvo užpulti
sÄdintys savo automobiliuose, o buvo iÅ¡ jų jau iÅ¡lipÄ ir taip pat paÄjÄ Ä¯ (duomenys
neskelbtini) Â pusÄ.
Nustatyta, kad muÅ¡tynÄs įvyko nors ir arÄiau (duomenys neskelbtini)
 automobilių, taÄiau ne prie jų,
o tarp automobilių ir autobusų stotelÄs esanÄioje aikÅ¡telÄje. Byloje nustatyta,
ir tai jau buvo aptarta, kad E. Z. ir M. R. muštynių metu smūgius
nukentÄjusiesiems sudavÄ beisbolo lazdomis. M. R. pats parodÄ, kad tÄ lazdÄ iÅ¡ automobilio salono pasiÄmÄ
jau iÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio. Jau iÅ¡dÄstyti (duomenys neskelbtini)
 liudytojų parodymai patvirtina,
kad beisbolo lazdÄ iÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio rankoje jau turÄjo ir E. Z.. NÄra abejonių dÄl to, kad beisbolo
lazdos šiuo atveju buvo skirtos tik smūgių sudavimui muštynių metu ir
kaltinamieji Å¡ias lazdas pasiÄmÄ ir atsiveÅ¾Ä Ä¯ (duomenys neskelbtini)
 k. vykdami į ten vykstanÄius
Å¡okius. Tuo metu tarp kaltinamųjų ir nukentÄjusiųjų, taip pat ir tarp M. R. ir Z. B., dar nebuvo kilÄ jokių konfliktų, todÄl beisbolo lazdų
atsivežimas į kitÄ kaimÄ patvirtina, kad kaltinamieji jau iÅ¡ anksto numatÄ
muÅ¡tynių galimybÄ ir toms muÅ¡tynÄms iÅ¡ anksto ruoÅ¡Äsi pasiimdami smÅ«gių
sudavimui ir kūno sužalojimų padarymui pritaikytus įrankius. Aptartų bylos
aplinkybių visuma patvirtina tai, kad Å¡iuo atveju muÅ¡tynÄs prie autobusų
stotelÄs nebuvo netikÄtos nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini). Abi skirtingų kaimų asmenų grupÄs
tokių muÅ¡tynių galimybÄ numatÄ, (duomenys neskelbtini)  šioms muÅ¡tynÄms netgi iÅ¡ anksto
ruoÅ¡Äsi pasiimdami beisbolo lazdas, o susitikus įvykio vietoje abi asmenų grupÄs,
taip pat kaltinamieji E. Z. ir M. R. bei nukentÄjusieji Z. B. ir Ž. J., savo veiksmais ir muÅ¡tynes provokavo, ir po to tose
muÅ¡tynÄse aktyviai dalyvavo. MuÅ¡tynÄs Å¡alia autobusų stotelÄs vyko vieÅ¡oje
vietoje, jos vyko ir tose muÅ¡tynÄse nedalyvavusių asmenų akivaizdoje, todÄl
akivaizdu, kad visuomenÄs tvarka ir rimtis buvo sutrikdyta. Nuteistojo E. Z. nusikalstamÄ veikÄ teismas papildomai
kvalifikavo dar ir pagal BK 28 str. 3 d. padarÄs iÅ¡vadÄ , kad E. Z. dÄl Z. B. jam suduoto smÅ«gio veikÄ bÅ«tinosios ginties situacijoje,
taÄiau peržengÄ Å¡ios ginties ribas. Å ioje dalyje teismas irgi padarÄ bylos
aplinkybių neatitinkanÄias iÅ¡vadas ir taip pat netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį
įstatymÄ . BK 28 str. 1 d.  nurodyta, kad asmuo turi teisÄ Ä¯ bÅ«tinÄ jÄ gintį. Å iÄ
teisÄ jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galÄjo iÅ¡vengti
kÄsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To
paties BK straipsnio 3 d. nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra
tuo atveju, jeigu gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kÄsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo.
Teismas nuosprendyje nurodÄ, kad suduodamas smÅ«gius Z. B. lazda į galvÄ E. Z. veikÄ tiesiogine tyÄia, o teismo
psichiatrinÄ-psichologinÄ ekspertizÄ nenustatÄ, kad įvykio metu E. Z. buvo sumiÅ¡Äs ar labai iÅ¡sigandÄs.
TaÄiau jo gynyba neatitiko kÄsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo, nes Z. B. jokio įrankio neturÄjo, o E. Z. sudavÄ smÅ«gius beisbolo lazda. Be to, E. Z. turÄjo galimybÄ nesivelti į muÅ¡tynes,
galÄjo pabÄgti ar pasislÄpti automobilyje. Tokie teismo motyvai, o ypaÄ
antrasis, yra nepagrįstas ir neatitinka įstatymo reikalavimų, nes pagal BK 28
str. 1 d. nuostatas teisÄ Ä¯ bÅ«tinÄ jÄ gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas
į tai, ar galÄjo iÅ¡vengti kÄsinimosi. TodÄl, jeigu E. Z. tikrai bÅ«tų susidÅ«rÄs su pavojingu kÄsinimusi, jis neprivalÄjo
iÅ¡ įvykio vietos pabÄgti ar slÄptis, o bÅ«tų turÄjÄs teisÄ gintis aktyviais
veiksmais. TaÄiau Å¡iuo atveju teismas, kolegijos nuomone, iÅ¡ viso nepagrįstai
konstatavo paÄiÄ bÅ«tinosios ginties situacijÄ . Lietuvos aukÅ¡Äiausiojo Teismo
senato 1997 m. birželio 13 d. nutarime Nr. 4 âDÄl teismų praktikos taikant
įstatymus dÄl bÅ«tinosios ginties ir jos ribų peržengimoâ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisÄ
į bÅ«tinÄ jÄ gintį yra realizuojama atremiant pavojingÄ kÄsinimÄ si, kuris turi
būti realus ir akivaizdus. O to paties nutarimo 11 p. išaiškinta apie tai, kad
būtinosios ginties nuostatos netaikomos ginties provokacijai. Ginties
provokacija â tai tokie veiksmai, kai asmuo tyÄia provokuoja kito asmens
pavojingo kÄsinimosi veiksmus, siekdamas tariamos gynybos pretekstu padaryti
žalÄ . Be to, teismų praktikoje bÅ«tinÄ ja gintimi nepripažįstami atvejai, kai
smurtas panaudojamas dÄl abipusio konflikto kilusių muÅ¡tynių metu. Jau buvo
nurodyta, kad bÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kÄsinimosi. Tuo tarpu muÅ¡tynÄms,
skirtingai nuo pavojingo kÄsinimosi, bÅ«dinga tai, kad abi pusÄs vadovaujasi agresyviais
puolanÄiais interesais ir abi pusÄs smurtÄ naudoja ne gynybos, o puolimo
tikslais. DÄl to muÅ¡tynÄse nÄra besiginanÄiųjų. MuÅ¡tynių metu teisÄ Ä¯ bÅ«tinÄ jÄ
gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita
puola toliau. Kitais atvejais laikoma, kad abipusių muÅ¡tynių metu nÄra vienos
iÅ¡ bÅ«tinų bÅ«tinosios ginties sÄ lygų â pavojingo kÄsinimosi (kasacinÄ byla Nr.
2K-684/1999). Å ioje byloje kolegija jau buvo konstatavusi, kad prie (duomenys
neskelbtini)  k. autobusų
stotelÄs įvykusias muÅ¡tynes provokavo abi jose dalyvavusios pusÄs. Taigi abi
pusÄs ir provokavo pavojingo kÄsinimosi veiksmus, siekdamos tariamos gynybos
pretekstu padaryti žalÄ . Be to, nukentÄjusiesiems Z. B. ir Ž. J., o taip
pat nuteistajam E.
Z. sužalojimai buvo
padaryti tų paÄių muÅ¡tynių metu. Nors Z. B. pirmasis spyrÄ E. Z., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taÄiau
pats E. Z., tuo metu jau iÅ¡lipÄs iÅ¡ automobilio,
Äjo į Z. B. pusÄ su beisbolo lazda rankoje ir po Z. B. suduoto smÅ«gio koja iÅ¡ karto sudavÄ Z. B. į galvÄ smÅ«gius beisbolo lazda. TodÄl,
nors pirmasis smÅ«gį sudavÄ Z. B.,
kolegijos nuomone, jau tuo metu muÅ¡tynÄs buvo abipusÄs ir tiek nukentÄjusysis Z. B., tiek E. Z. Å¡ių muÅ¡tynių metu smÅ«gius sudavÄ ne gynybos, o puolimo
tikslu. Vadovaujantis jau aptarta teismine praktika, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad
suduodamas smÅ«gius beisbolo lazda Z. B. E. Z. ne peržengÄ bÅ«tinosios ginties ribas, o iÅ¡ viso veikÄ ne bÅ«tinosios ginties
bÅ«klÄje ir situacijoje, todÄl BK 28 str. nuostatas E. Z. teismas taikÄ nepagrįstai. Å iame nuosprendyje kolegija
jau konstatavo, kad abi muÅ¡tynÄse dalyvavusios pusÄs veikÄ puolimo tikslais ir
dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų. MuÅ¡tynių padariniai galÄjo bÅ«ti labai įvairÅ«s, o bet
kokio sunkumo sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti ne tik nukentÄjusiesiems Z. B. ir Ž. J., bet ir kitiems muÅ¡tynių dalyviams. BK 135 ir 284
straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudÄtys yra materialiosios, t. y. į
tų nusikalstamų veikų sudÄtį įtraukti pavojingi padariniai. Kadangi muÅ¡tynių
metu sužalojimus nukentÄjusiesiems padarÄ E. Z. ir M. R., jiems
Å¡ioje byloje ir buvo pareikÅ¡ti kaltinimai. Ä®vertinusi iÅ¡nagrinÄtų įrodymų ir
jau aptartų bylos aplinkybių visumÄ , kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad E. Z. ir M. R. nusikalstamas veikas padarÄ vieÅ¡oje vietoje ir dÄl
chuliganiškų paskatų. E. Z.,
muštynių metu suduodamas Z. B. ne
mažiau kaip 3 smÅ«gius beisbolo lazda į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, padarÄ Å¡iam
nukentÄjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų. Tuo tarpu M. R., tų paÄių muÅ¡tynių metu suduodamas
beisbolo lazda vienÄ smÅ«gį Ž. J. ir
padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , savo įžūliu elgesiu demonstravo
nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ , ir tokiu bÅ«du
padarÄ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Pirmosios instancijos teismo nuosprendis
keiÄiamas dÄl jame iÅ¡dÄstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybių ir dÄl
netinkamai pritaikytų baudžiamųjų įstatymų. Nuteistojo E. Z. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 28 str. 3 d.
ir 135 str. 1 d. į BK 135 str. 2 d. 8 p. Nuosprendžio dalis, kuria M. R., vadovaujantis BK 38 str., nuo
baudžiamosios atsakomybÄs atleistas pagal BK 140 str. 1 d. ir baudžiamoji byla
prieÅ¡ jį nutraukta, naikinama. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad M. R. padarÄ veikÄ , atitinkanÄiÄ BK 284 str.
1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudÄtį.
V. N., kuris šioje byloje buvo kaltinamas pagal BK
284 str. 1 d., teismas išteisino neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant
nusikalstamÄ veikÄ . Prokuroras ir nukentÄjusieji Z. B. bei
L. S. apeliaciniuose skunduose praÅ¡o Å¡iÄ
nuosprendžio dalį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, V. N. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 284
str. 1 d. DÄl Å¡ios nuosprendžio dalies apeliantų dÄstomus argumentus kolegija
atmeta, nes teismas V. N. išteisino pagrįstai.
V. N. pagal BK 284 str. 1 d. buvo kaltinamas dÄl
to, kad tų paÄių muÅ¡tynių metu, iÅ¡lipÄs iÅ¡ automobilio, ne mažiau kaip du
kartus koja spyrÄ Z. B. į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas
nukentÄjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , Å¡iais įžūliais veiksmais
demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ ir
tokiu bÅ«du padarÄ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . IÅ¡teisindamas V. N. pagal šį kaltinimÄ , teismas nuosprendyje
nurodÄ, kad dalis liudytojų, buvusių autobusų stotelÄje, apie V. N. veiksmus negalÄjo nieko nurodyti. (duomenys neskelbtini)  liudytojai K. K., A. K., V. J. ir E. G. parodÄ, kad V. N. nieko nedarÄ ir į konfliktÄ nesikiÅ¡o. Kad V. N. spardÄ Z. B., teisme parodÄ tik trys liudytojai: Z. B. sesuo G. S., jų Å¡eimos globotinis T. L. ir (duomenys neskelbtini) k. gyvenanti R. Ž.. Å ių liudytojų parodymus apie V. N. dalyvavimÄ nusikaltimo padaryme teismas įvertino
prieÅ¡taringais ir abejotinais, taip pat rÄmÄsi teismo medicinos specialisto
iÅ¡vada apie tai, kad dalis sužalojimų (odos nubrozdinimų) Z. B. galÄjo bÅ«ti padaryti paÄiam
nukentÄjusiajam atsitrenkiant į kietÄ ir Å¡iurkÅ¡tų pavirÅ¡ių. Teismas padarÄ
iÅ¡vadÄ , kad dalis sužalojimų Z. B. buvo
padaryti būtent tokiu būdu, o ne spardant jį kojomis. O kad kitus nubrozdinimus
Z. B. padarÄ bÅ«tent V. N., teismo nuomone, nebuvo įrodyta. IÅ¡ prokuroro ir
nukentÄjusiųjų skundų matosi, kad apeliantai jokių kitų įrodymų, kurie, jų
nuomone, įrodytų V.
N. kaltÄ, nenurodÄ.
Apeliaciniuose skunduose nurodoma apie tų paÄių liudytojų parodymus, kuriuos
jau aptarÄ teismas, o nesutinkama tik su jų įvertinimu. Prokuroro ir
nukentÄjusiųjų apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad teismas neturÄjo remtis
bÅ«tent plateliÅ¡kių liudytojų parodymais, nes Å¡ie liudytojai bandÄ padÄti
kaltinamiesiems iÅ¡vengti atsakomybÄs ir bausmÄs, be to, Å¡ie liudytojai
parodymus keitÄ ir tie parodymai nenuoseklÅ«s. Apeliantų nuomone, teismas turÄjo
remtis bÅ«tent liudytojų G. S., T. L. ir R. Ž. parodymais, kurie yra nuoseklÅ«s ir įrodo V. N. kaltÄ. Prokuroras skunde taip pat
nurodo, kad V. N. kaltÄ Ä¯rodo dar ir teismo medicinos
specialisto išvada.
IÅ¡dÄstyti
apeliantų argumentai nepagrįsti, nes sprÄsdamas V. N. kaltÄs
klausimÄ teismas įrodymus įvertino tinkamai. Pats iÅ¡teisintasis V. N. teisme savo kaltÄs nepripažino, parodÄ, kad
muÅ¡tynÄse iÅ¡ viso nedalyvavo, prie Z. B. net
nebuvo priÄjÄs ir jokių smÅ«gių jam nesudavÄ. MuÅ¡tynių metu jis visÄ laikÄ kartu
su A. K. tik stovÄjo prie automobilio. IÅ¡ bylos
matosi, kad tokias paÄias aplinkybes V. N. nurodÄ
ir ikiteisminiame tyrime vykusių apklausų metu. Nuteistasis E. Z. teisme parodÄ, kad kÄ muÅ¡tynių metu veikÄ V. N., jis nežino, prie Z. B. jo
nematÄ, kelių prie Z. B. buvusių asmenų jis neatpažino. Kaltinamasis M. R. teisme irgi parodÄ, kad muÅ¡tynių metu V. N. nematÄ, kur jis buvo, nežino. IÅ¡ bylos
matosi, kad ikiteisminiame tyrime vykusių apklausų metu E. Z. ir
M. R. apie tai, kÄ muÅ¡tynių metu veikÄ V. N., taip pat nieko neparodÄ. Tuo tarpu
nuosprendyje iÅ¡dÄstyti plateliÅ¡kių liudytojų parodymai iÅ¡ tikrųjų patvirtino
paties V. N. nurodomas aplinkybes. Liudytojas A. K. teisme parodÄ, kad V. N. muÅ¡tynių
metu visÄ laikÄ stovÄjo prie jo automobilio. Liudytojas V. J. teisme
parodÄ, kad V. N. prie Z. B. pribÄgÄs
nebuvo, jis su A. K. stovÄjo prie automobilio âVW Golfâ.
Liudytojas E. G. teisme parodÄ, kad muÅ¡tynių metu V. N. âį tÄ Å¡urmulįâ nÄjo, su A. K. stovÄjo prie automobilio âVW Golfâ ir nieko
nedarÄ. Liudytojas K. K. teisme parodÄ, kad V. N. su
A. K. buvo jam iÅ¡ kairÄs ir jis matÄ, kad V. N. muÅ¡tynÄse nedalyvavo. IÅ¡ bylos matosi, kad
teisiamajame posÄdyje buvo perskaityti ir liudytojų A. K.,
V. J., E. G. ir
K. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. IÅ¡
jų matosi, kad ir visose ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose šie
liudytojai apie V. N. veiksmus ir jo buvimo vietÄ muÅ¡tynių metu
davÄ lygiai tokius paÄius parodymus kaip teisiamajame posÄdyje. Tai visiÅ¡kai
paneigia prokuroro ir nukentÄjusiųjų apeliacinių skundų argumentus apie tariamÄ
Å¡ių liudytojų parodymų nenuoseklumÄ , prieÅ¡taringumÄ ir parodymų keitimÄ . Å ie
apeliantų argumentai tiesiog neatitinka bylos aplinkybių. Galima sutikti, kad
kaltinamieji ir nurodyti liudytojai yra draugai ar bent pažįstami, taÄiau tik
dÄl to daryti iÅ¡vadÄ , kad jie davÄ melagingus parodymus siekdami padÄti
iÅ¡vengti atsakomybÄs V. N., nÄra jokio pagrindo. DÄl tų paÄių
priežasÄių teismas neturÄjo jokio pagrindo netikÄti Å¡iais parodymais, todÄl
pagrįstai jais rÄmÄsi priimant nuosprendį. Teismas, kolegijos nuomone,
teisingai įvertino ir trijų liudytojų G. S.,
T. L. bei R. Ž. duotus
V. N. apkaltinanÄius parodymus. G. S. teisme parodÄ, kad po E. Z. smÅ«gio
lazda Z. B. pargriuvus, prie jo pribÄgo M. R., V. N. ir
Z. P.. V. N. ir
M. R. Z. B. spyrÄ,
o E. Z. jam gulinÄiam lazda dar sudavÄ Ä¯ galvÄ ir
krÅ«tinÄ. Dar parodÄ, kad V. N. broliui
(Z. B.) spyrÄ 2-3 kartus. Tuo tarpu iÅ¡ perskaitytų
ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t. 1, b. l. 52-53) matosi, jog G. S. buvo parodžiusi, kad ar jos brolį spardÄ M. R., ji nežino, bet matÄ, kaip brolį spardÄ V. N. ir Z. P.,
jie abu spyrÄ ne mažiau kaip po 2 kartus. Liudytojas T. L. teisme
irgi parodÄ, kad po E. Z. smÅ«gio lazda Z. B. pargriuvus, prie jo pribÄgo M. R., V. N. bei
Z. P., kurie Z. B. spardÄ.
Iš perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t. 1, b. l. 56-57)
matosi, jog tuo metu T. L. parodÄ, kad M. R. vienÄ
kartÄ spyrÄ Z. B., tikriausiai į kojas, matÄ, kad Z. B. spardÄ ir V. N. bei
Z. P., bet kur jis pataikÄ, jis nežino. Liudytoja R. Ž. teisme parodÄ, kad po E. Z. smÅ«gių
lazda Z. B. pargriuvus, prie jo pribÄgÄ Z. B. spardÄ V. N.,
Z. P. ir M. G..
Buvo suduota apie 2-4 smÅ«giai į nugarÄ ir kojas. M. R. prie
Z. B. nebuvo priÄjÄs. Tos paÄios apklausos metu
liudytoja po to jau parodÄ, kad prie pargriuvusio Z. B. ji
matÄ ir M. R.. Po to ji matÄ, kaip 2-3 smÅ«gius sudavÄ M. G.. Dar po to parodÄ, kad M. G. ji neprisimena, bet V. N. stovÄjo
Z. B. už nugaros ir spyrÄ jam į nugarÄ ir kojas. IÅ¡
teisme perskaitytų R. Ž. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t.
1, b. l. 54-55) matosi, jog tuomet Å¡i liudytoja parodÄ, kad pargriuvusį Z. B. spardÄ V. N. ir
Z. P., suduodami jam 3-4 smūgius, daugiausia į
pilvÄ ir kojas. Liudytojų G. S.,
T. L. ir R. Ž. parodymų
analizÄ vÄl paneigia ir apeliacinių skundų argumentus apie Å¡ių liudytojų
parodymų nuoseklumÄ . Nuosprendyje teismas pagrįstai konstatavo, kad bÅ«tent Å¡ių
liudytojų parodymuose yra daug prieÅ¡taravimų. Jų yra ir paÄių Å¡ių liudytojų
parodymuose, ir lyginant šių liudytojų parodymus tarpusavyje. Nurodyti
liudytojai parodÄ, jog matÄ, kad Z. B. tariamai
spardÄ netgi tie asmenys, kurie Å¡ioje byloje tuo net nebuvo įtariami ar
kaltinami, pvz., M. R. ir M. G..
PažymÄtina ir tai, kad liudytoja G. S. yra
nukentÄjusiojo Z. B. sesuo, T. L. â
jų Å¡eimos globotinis, o R. Ž. â (duomenys
neskelbtini)  k. gyventoja.Taigi šie liudytojai
buvo suinteresuoti duoti palankesnius parodymus Z. B. ne mažiau negu (duomenys neskelbtini) liudytojai V. N.. Be to, kaip jau minÄta, prieÅ¡taravimai nustatyti ne
plateliÅ¡kių, o bÅ«tent G. S., T. L. ir R. Ž. parodymuose. AbejonÄs kaip tik dÄl Å¡ių liudytojų parodymų
dÄl V. N. kyla dar ir todÄl, kad tie patys
liudytojai savo parodymuose nurodÄ ir tokias aplinkybes, kurios buvo
neabejotinai paneigtos kitais įrodymais. Nors byloje nustatyta, kad Z. B. pirmasis sudavÄ smÅ«gį E. Z., o prieÅ¡ tai metÄ Ä¯ (duomenys
neskelbtini)  automobilių
pusÄ butelį, R. S., T. L. ir R. Ž. savo
parodymuose neigÄ bet kokius neteisÄtus Z. B. veiksmus. Liudytojos R. Ž. parodymuose yra ir daugiau prieÅ¡taravimų, nes ji nurodÄ
kai kurias tokias įvykių aplinkybes, kurias paneigÄ daugelio kitų (duomenys
neskelbtini)  liudytojų
parodymai. IÅ¡ to, kas iÅ¡dÄstyta, daroma iÅ¡vada, kad sprendžiant V. N. kaltÄs klausimÄ teismas pagrįstai
rÄmÄsi paties V. N.
ir jo nurodytas
aplinkybes patvirtinusių liudytojų parodymais, tuo tarpu liudytojų G. S., T. L. ir R. Ž. parodymus
teismas pagrįstai pripažino prieÅ¡taringais, abejotinais ir jais rÄmÄsi tik
tiek, kiek tuos parodymus patvirtino kiti iÅ¡nagrinÄti įrodymai. Prokuroro
skundo argumentas, kad V. N. kaltÄ
tariamai įrodo dar ir teismo medicinos specialisto išvada, taip pat
nepagrįstas, nes Å¡i iÅ¡vada V. N. dalyvavimÄ
nusikaltimo padaryme ne patvirtina, o netgi labiau tai paneigia. Specialisto
išvadoje (t. 1, b. l. 25-26) nurodyta, kad išskyrus galvos sužalojimus, kurie
sukÄlÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ ir kuriuos, kaip buvo įrodyta, smÅ«giais
beisbolo lazda padarÄ E. Z., Z. B. dar buvo nustatyti odos nubrozdinimai
virÅ¡ deÅ¡inio antakio, kairio Å¡ono ir kairÄs pilvo pusÄs srityje bei deÅ¡inÄje
klubinÄje srityje. Toje paÄioje iÅ¡vadoje nurodyta, kad odos nubrozdinimas virÅ¡
deÅ¡inio antakio su poodine kraujosruva deÅ¡inÄs akies aplinkoje bei odos
nubrozdinimas deÅ¡inÄje klubinÄje srityje galÄjo gautis ir Z. B. virstant ir atsitrenkiant tomis
vietomis į kietÄ Å¡iurkÅ¡tų pavirÅ¡ių (pvz., asfaltuotÄ kelio dangÄ ). Byloje
nustatyta, kad po E.
Z. suduotų smūgių
beisbolo lazda Z.
B. tikrai griuvo ant
asfalto dangos, todÄl teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dalis specialisto
iÅ¡vadoje iÅ¡skirtų sužalojimų Z. B. galÄjo
bÅ«ti padaryti jam paÄiam griÅ«nant ant asfalto. Taip pat pažymÄtina, kad ne
galvos, o kitose kÅ«no vietose, kuriose nustatyti sužalojimai galÄjo bÅ«ti
padaryti spardant kojomis, Z. B. tų
sužalojimų iÅ¡ viso buvo nustatyta nedaug, o dalis jų, kaip jau buvo paminÄta,
galÄjo bÅ«ti padaryti nukentÄjusiajam griÅ«nant. E. Z. buvo nuteistas už tai, kad beisbolo lazda sudavÄ smÅ«gius Z. B. ne tik į galvÄ , bet ir į kitas kÅ«no
vietas, taigi jis irgi galÄjo padaryti dalį tų sužalojimų kitose kÅ«no vietose.
Be to, ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis Z. P. prisipažino, kad du kartus spyrÄ gulinÄiam Z. B. į Å¡onÄ . Ä®vertinant Å¡ias aplinkybes, kyla
didelių abejonių, ar Z. B. iš viso
galÄjo spardyti  dar kokie nors asmenys, nes tokiu atveju nukentÄjusiojo kÅ«ne
turÄjo bÅ«ti nustatyta daugiau kÅ«no sužalojimų. Å ios aplinkybÄs, be to, dar
prieÅ¡tarauja ar net paneigia tų paÄių liudytojų G. S., T. L. bei R. Ž. parodymus apie tai, kad Z. B. tariamai spardÄ dar keletas asmenų,
tarp jų ir V. N.. Apkaltinamasis nuosprendis negali
būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais,
neginÄijamai patvirtinanÄiais kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir
kitas svarbias bylos aplinkybes. AbejonÄs aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tada,
kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Iš bylos matosi, kad
pirmosios instancijos teismas iÅ¡naudojo visas galimybes, taÄiau abejonių dÄl V. N. dalyvavimo padarant kaltinime nurodytÄ
nusikalstamÄ veikÄ paÅ¡alinti nepavyko. IÅ¡nagrinÄtų įrodymų visuma kaip tik
patvirtina, kad V.
N. muÅ¡tynÄse
nedalyvavo, todÄl teismas dÄl Å¡io kaltinamojo pagrįstai priÄmÄ iÅ¡teisinamÄ jį
nuosprendį. Nuosprendžio rezoliucinÄje dalyje nurodÄs, kad V. N. iÅ¡teisinamas neįrodžius jo kaltÄs
nusikaltimo padaryme, teismas, tiesa, netiksliai iÅ¡dÄstÄ Ä¯statyme numatytÄ
iÅ¡teisinimo pagrindÄ , taÄiau Å¡is trÅ«kumas, kolegijos nuomone, nÄra esminis
baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, dÄl to nuosprendį Å¡ioje dalyje naikinti
arba keisti pagrindo nÄra. Vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 2 p., iÅ¡teisinamasis
nuosprendis priimamas, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant
nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies motyvų matosi, kad V. N. teismas iÅ¡teisino bÅ«tent Å¡iuo
pagrindu, šioje nuosprendžio dalyje netgi nurodyta, kad teismas vadovaujasi
bÅ«tent BPK 303 str. 5 d. 2 p., todÄl dÄl V. N. iÅ¡teisinimo pagrindo jokių abejonių nekyla.
Prokuroro
ir nukentÄjusiųjų apeliacinių skundų argumentai dÄl bausmių skyrimo ir
civilinio ieškinio klausimo išsprendimo taip pat pagrįsti tik iš dalies.
NukentÄjusieji Z. B. ir L. S. skunde
prašo visus kaltinamuosius, taip pat ir M. R.,
pripažinti kaltais ir nuteisti pagal jiems pareikštus kaltinimus. Tuo tarpu
prokuroras skunde praÅ¡o M. R. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 140
str. 1 d. į BK 284 str. 1 d., taÄiau atleisti M. R. nuo
baudžiamosios atsakomybÄs kaltininkui ir nukentÄjusiajam susitaikius ir bylÄ
jam nutraukti. M. R. šioje byloje kaltinamas tuo, kad padarydamas
vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , Å¡ios veikos metu padarÄ nežymų sveikatos
sutrikdymÄ ne Z. B., o tik Ž. J.,
su kuriuo proceso metu M. R. susitaikÄ. Ä®vertinant tai, kad savo veiksmais
nei fizinÄs, nei turtinÄs žalos nukentÄjusiesiems Z. B. ir
L. S. M. R. nepadarÄ,
vadovaujantis BPK 320 str. 4 d. nuostatomis, M. R. padÄtis,
kolegijos nuomone, negali būti pabloginta labiau negu to prašoma prokuroro
apeliaciniame skunde. Kolegija taip pat daro iÅ¡vadÄ , kad prokuroro praÅ¡ymas
atleisti M. R. nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal BK 284
str. 1 d. vadovaujantis BK 38 str. yra pagrįstas ir tam yra šiame baudžiamajame
įstatyme numatytos sÄ lygos. M. R. padaryta
nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nors ir
aiÅ¡kindamas, kad muÅ¡tynių metu gynÄ save ir savo turtÄ , M. R. esmines
nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes pripažino, o su nukentÄjusiuoju Ž. J. susitaikÄ. M. R. jauno
amžiaus ir anksÄiau neteistas, gyvenamosios vietos seniÅ«nijos charakteristikoje
nurodoma, kad nusiskundimų dÄl jo elgesio nebuvo gauta. TodÄl, kaip ir
pirmosios instancijos teismas, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindo
manyti, kad M. R. naujų nusikaltimų nedarys. Tiesa, byloje yra
duomenų apie tai, kad šiuo metu M. R. kaltinamas
kito nusikaltimo padarymu, taÄiau Å¡i byla teisme dar neiÅ¡nagrinÄta ir
nuosprendis nepriimtas. PažymÄtina ir tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios
atsakomybÄs kaltininkui ir nukentÄjusiajam susitaikius yra sÄ lyginÄ atleidimo
nuo baudžiamosios atsakomybÄs rūšis, nes pagal BK 38 str. 3, 4 d. nuostatas,
jeigu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs asmuo per 1 metus padaro naujas
nusikalstamas veikas, priklausomai nuo tų nusikalstamų veikų rūšių sprendimas
dÄl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs gali bÅ«ti panaikintas arba toks
sprendimas nustoja galioti ir sprendžiama dÄl tokio asmens baudžiamosios
atsakomybÄs už visas padarytas nusikalstamas veikas. TaÄiau Å¡iuo metu atleisti M. R. nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal BK 38
str. 1 d., kolegijos nuomone, nÄra jokių kliÅ«Äių ir tam yra pagrindas bei
įstatymo numatytos sÄ lygos. Nuosprendyje, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo
baudžiamosios atsakomybÄs ir nutraukiama baudžiamoji byla, sprendimas
kaltinamÄ jį pripažinti kaltu nepriimamas. TodÄl M. R. kaltu
pagal BK 284 str. 1 d. nepripažįstamas ir jo nusikalstama veika
neperkvalifikuojama. Šiuo atveju nuosprendžio dalis, kuria M. R., vadovaujantis BK 38 str., atleistas nuo
baudžiamosios atsakomybÄs pagal BK 140 str. 1 d. ir byla prieÅ¡ jį nutraukta,
yra naikinama, ir priimamas sprendimas, vadovaujantis tuo paÄiu BK 38 str., M. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal
BK 284 str. 1 d. ir bylÄ prieÅ¡ jį nutraukti.
Skiriant
nuteistajam E. Z. bausmÄ pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., kolegija
vadovaujasi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dÄl bausmÄs paskirties, taip pat BK 54
str. numatytais bendraisiais bausmÄs skyrimo pagrindais. Sprendžiant klausimÄ
dÄl E. Z. atsakomybÄ lengvinanÄių ir sunkinanÄių
aplinkybių, kolegija prokuroro apeliacinį skundÄ irgi tenkina iÅ¡ dalies. Jau
buvo nurodyta, kad nusikaltimÄ E. Z. padarÄ
ne bÅ«tinosios ginties situacijoje, dÄl to jo nusikalstama veika
perkvalifikuojama pagal sunkesnį baudžiamÄ jį įstatymÄ . TodÄl nuosprendžio
dalis, kuria teismas atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe pripažino tai, kad E. Z. nusikalstama veika padaryta peržengiant
bÅ«tinosios ginties ribas (BK 59 str. 1 d. 9 p.), yra naikinama. TaÄiau
nuosprendžio dalis, kuria nustatyta kita atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ â
tai, kad veikos padarymui įtakos turÄjo provokuojantis nukentÄjusio asmens
elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.), paliekama galioti. Tai nepaneigia ankstesnių
teisÄjų kolegijos iÅ¡vadų apie bÅ«tinosios ginties situacijos nebuvimÄ ir paties E. Z. veikimÄ dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų. TaÄiau
byloje iÅ¡ tikrųjų nustatyta, kad nukentÄjusysis Z. B. muÅ¡tynių
metu pirmas sudavÄ smÅ«gį E. Z. padarydamas
jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o tai, nors tik iÅ¡ dalies, sÄ lygojo tolesnius
paties E. Z. nusikalstamus veiksmus. TodÄl nuosprendžio
dalis, kuria teismas nustatÄ nurodytÄ atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ,
paliekama galioti. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio taip pat matosi, kad skirdamas E. Z. bausmÄ taikant BK 62 str., teismas
konstatavo, kad nuteistasis atlygino visÄ nusikaltimu padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ ir
nemaÅ¾Ä dalį neturtinÄs žalos. Skirti E. Z. bausmÄ
pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. taikant BK 62 str. jau nÄra visų tam bÅ«tinų Å¡iame
baudžiamajame įstatyme numatytų sÄ lygų, taÄiau tai, kad nuteistasis savo noru
atlygino dalį padarytos žalos, kolegija pripažįsta jo atsakomybÄ lengvinanÄia
aplinkybe. BK 59 str. 1 d. 3 p. numatyta atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ pagal
galiojanÄiÄ teismų praktikÄ pripažįstama tik tada, kai kaltininkas pats savo
noru ar jo valia kiti asmenys nukentÄjusiajam atlygina ar paÅ¡alina visÄ Å¾alÄ .
Å ioje byloje nuteistasis savo noru atlygino visÄ padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ ir
Valstybinei ligonių kasai (7239 Lt), ir nukentÄjusiajai L. S. (5729,93
Lt), taip pat atlygino dalį neturtinÄs žalos nukentÄjusiajam Z. B. (15000 Lt). Tai patvirtina prie bylos pridÄti
nurodymai pervesti įmokÄtus grynuosius pinigus ir kasos pajamų orderis (t. 3,
b. l. 152, 177-179). E. Z. visiÅ¡kai atlygintos turtinÄs žalos suma
didelÄ, be to, jis atlygino ir pakankamai didelÄ neturtinÄs žalos dalį, o Å¡ioje
dalyje pažymÄtina, kad iki nuosprendžio priÄmimo teismo nustatytas Å¡ios žalos
dydis nuteistajam negalÄjo bÅ«ti žinomas. Kolegijos nuomone, toks, nors ir
nevisiÅ¡kas, taÄiau savanoriÅ¡kas žalos atlyginimas skiriant bausmÄ turi bÅ«ti
įvertintas, todÄl tai, kad E. Z. savo
noru atlygino dalį padarytos žalos, kolegija pripažįsta jo atsakomybÄ
lengvinanÄia aplinkybe vadovaujantis BK 59 str. 2 d. nuostatomis. Kolegija taip
pat daro iÅ¡vadÄ , kad E. Z. atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių nÄra.
Kaltinamajame akte tokia aplinkybe buvo nurodyta tai, kad E. Z. nusikalstamÄ veikÄ padarÄ bÅ«damas apsvaigÄs
nuo alkoholio. Teismas Å¡ios atsakomybÄ sunkinanÄios aplinkybÄs pagrįstai
nepripažino, nes duomenų apie E. Z. apsvaigimÄ
nuo alkoholio, o taip pat apie tai, kad tai bÅ«tų turÄjÄ Ä¯takos nusikalstamos
veikos padarymui, byloje tikrai nÄra. Jau buvo paminÄta, jog prokuroras
apeliaciniame skunde nurodo, kad visų kaltinamųjų atsakomybÄ sunkina tai, kad
jie nusikalstamÄ veikÄ padarÄ veikdami bendrininkų grupe. TaÄiau Å¡i E. Z. atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ arba jÄ
sudarantys faktai nebuvo nurodyti kaltinamajame akte, o teisminio nagrinÄjimo
metu praÅ¡ymai pakeisti Å¡ioje dalyje kaltinimÄ nebuvo pareikÅ¡ti. TodÄl
pripažinti E. Z. atsakomybÄ sunkinanÄiÄ aplinkybÄ, numatytÄ BK
60 str. 1 d. 1 p., taip pat nÄra pagrindo. Tokiu bÅ«du yra nustatytos dvi
nuteistojo atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs, o jo atsakomybÄ sunkinanÄiųų
aplinkybių nÄra. Skiriant bausmÄ E. Z. kolegija
atsižvelgia taip pat ir į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes:
padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ ir rūšį, nusikalstamos
veikos stadijÄ ir kt., taip pat į kaltininko asmenybÄ. E. Z. padarÄ
nusikaltimÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Suduodamas
smūgius Z. B. jis panaudojo specialiai kūno sužalojimų
padarymui pritaikytÄ Ä¯rankį â beisbolo lazdÄ . Nusikaltimas buvo buvo baigtas ir
sukÄlÄ sunkias pasekmes, nukentÄjusiajam dÄl galvos sužalojimų buvo padarytas
sunkus sveikatos sutrikdymas, jis keliolika dienų iÅ¡buvo komoje ir jo gyvybÄ
buvo iÅ¡gelbÄta tik dÄl kvalifikuotos medicininÄs pagalbos. Buvo kilusi reali
grÄsmÄ, kad nukentÄjusysis neiÅ¡gyvens. DÄl padarytų sužalojimų nukentÄjusiajam
buvo reikalinga ilgalaikÄ reabilitacija, jis buvo netekÄs 50 procesntų
darbingumo. Nors šiuo metu jo darbingumo lygis jau yra 90 procentų, akivaizdu,
kad nukentÄjusysis sužalojimų pasekmes dar jaus ilgÄ laikÄ . Nuteistasis E. Z. buvo aktyvus Å¡io nusikaltimo vykdytojas,
beisbolo lazda sudavÄ nukentÄjusiajam ne mažiau kaip tris smÅ«gius. Nuosprendyje
teismas nustatÄ, kad E. Z. veikÄ tiesiogine tyÄia, patikslinant Å¡iÄ
nuosprendžio dalį, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo tyÄia buvo tiesioginÄ
neapibrÄžta. Visos Å¡ios aplinkybÄs parodo padidintÄ ir padarytos nusikalstamos
veikos, ir paties kaltininko asmenybÄs pavojingumo laipsnį. Skundžiamame
nuosprendyje teismas atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad E. Z. anksÄiau
neteistas, mokosi ir yra gerai charakterizuojamas, tuo tarpu apeliantai
skunduose su tokiu nuteistojo asmenybÄs įvertinimu nesutinka. NukentÄjusieji Z. B. ir L. S. skunde
nurodo apie E. Z. dalyvavimÄ ir kitų nusikalstamų veikų
padaryme, tuo tarpu prokuroro skunde nurodoma apie Å¡iam nuteistajam anksÄiau
taikytas administracines nuobaudas, taip pat gimnazijos pateiktÄ neigiamÄ E. Z. charakteristikÄ . Su Å¡iais apelianto
argumentais galima sutikti iÅ¡ dalies. IÅ¡ bylos matosi, kad E. Z. tikrai neteistas, o nukentÄjusiųjų argumentų
apie nuteistojo tariamÄ dalyvavimÄ kitų nusikaltimų padaryme bylos duomenys
nepatvirtina. Jo gyvenamosios vietos Platelių seniūnijos charakteristikoje
nurodoma, kad dÄl E. Z. elgesio seniÅ«nija nusiskundimų nÄra gavusi (t. 2, b. l. 36). TaÄiau byloje iÅ¡ tikrųjų yra duomenys apie tai, kad E. Z. keletÄ kartų baustas administracinÄmis
nuobaudomis, taip pat ir už nedidelį chuliganizmÄ bei už alkoholinių gÄrimų
gÄrimÄ vieÅ¡oje vietoje (t. 1, b . l. 166-167). Platelių gimnazijos
charakteristikoje tikrai nurodoma apie tai, kad nuo 11 klasÄs dÄl E. Z. elgesio atsirado problemų. Nurodoma apie jo
atÄjimÄ Ä¯ gimnazijos renginį iÅ¡gÄrus, apie tai, kad jis buvo sumuÅ¡Äs mergaitÄ,
spyrÄs jaunesniam moksleiviui, už moksleivio elgesio taisyklių pažeidimus jam
buvo pareiÅ¡kiami įspÄjimas ir papeikimas (t. 1, b. l. 170). Kita vertus, byloje
yra ir Vadybos ir ekonomikos universiteto charakteristika, kurioje E. Z. vertinamas kaip ramus, mandagus, pažangus ir
drausmingas studentas (t. 3, b. l. 92). Skiriant bausmÄ E. Z. kolegija
atsižvelgia į visas jau iÅ¡dÄstytas aplinkybes. BK 135 str. 2 d. sankcija numato
griežtÄ tik terminuoto laisvÄs atÄmimo bausmÄ nuo 2 iki 12 metų. BausmÄs už
labai sunkų nusikaltimÄ atidÄjimo galimybÄs BK 75 str. nenumato, o skirti
Å¡velnesnÄ, negu įstatymo numatyta, bausmÄ taip pat nÄra pagrindo ir galimybÄs.
Skirti tokiÄ bausmÄ vadovaujantis BK 62 str., kaip tai buvo padaryta skundžiamame
nuosprendyje, nÄra galimybÄs, nes tam nÄra visų BK 62 str. 1 ar 2 dalyse numatytų
bÅ«tinų sÄ lygų. Tuo tarpu skirti Å¡velnesnÄ, negu straipsnio sankcijoje numatyta,
bausmÄ, remiantis BK 54 str. 3 d., taip pat nÄra pagrindo. Ä®vertinus padaryto
nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir konkreÄias jo padarymo aplinkybes, taip pat
nuteistojo asmenybÄ, kolegija nemato jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, dÄl kurių
sankcijoje numatytos bausmÄs paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo
principui, o taip pat ir BK 41 str. 2 d. 5 p. numatytai bausmÄs paskirÄiai
užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisingumo principo reikalavimų
įgyvendinimas paskiriant bausmÄ kaltininkui yra ne tik nusikalstamos veikos,
jos padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybÄs įvertinimas. Ne mažiau svarbus
Å¡ia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentÄjusių asmenų teisÄtų interesų
suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis
priemonÄmis ginti. TodÄl bausmÄ teisinga, kai jÄ skiriant įvertinami ir
kaltininko, ir nukentÄjusiojo interesai, kai nÄ vieniems iÅ¡ jų neskiriama
prioritetinÄ reikÅ¡mÄ. Pernelyg Å¡velnios, veikos pavojingumo, jos padarinių,
kaltininko asmenybÄs neatitinkanti bausmÄ pažeistų ir humaniÅ¡kumo principÄ , nes
taip bÅ«tų sumenkinami nukentÄjusiųjų interesai bei pažeistas jų orumas. Å ioje
byloje skirti E. Z. Å¡velnesnÄ negu įstatymo numatyta bausmÄ,
kolegijos nuomone, be kitų aplinkybių, neleidžia ir nukentÄjusiųjų, pirmiausia
sunkiai sužaloto Z. B. interesai. DÄl aptartų aplinkybių E. Z. turi bÅ«ti skiriama bausmÄ, kuri numatyta BK
135 str. 2 d. sankcijoje. Skirti jam bausmÄ, kurios skunde praÅ¡o prokuroras,
kolegijos nuomone, nÄra pagrindo. Nors E. Z. padarytas
nusikaltimas labai sunkus ir, kas jau buvo aptarta, padidinto pavojingumo
laipsnio, skiriant bausmÄ bÅ«tina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes. Kolegija
nenustatÄ jokių E. Z. atsakomybÄ sunkinanÄių, o nustatÄ dvi jo
atsakomybÄ lengvinanÄias aplinkybes. BÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad E. Z. nusikalto bÅ«damas jauno amžiaus. Tuo metu jam
buvo tik 18 metų. Nors, įvertinant nusikaltimo pobūdį, E. Z. taikyti
BK XI skyriaus ir, konkreÄiai, BK 81 str. 2 d. nuostatas nÄra pagrindo, taÄiau
skiriant bausmÄ sankcijos ribose į nuteistojo amžių atsižvelgti bÅ«tina. Be to,
nors kolegija ir pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ apie
nusikalstamos veikos padarymÄ peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, byloje nustatyta,
kad muÅ¡tynÄs buvo abipusÄs, o nukentÄjusysis Z. B. sudavÄ
smÅ«gį pirmasis ir taip pat padarÄ E. Z. nežymų
sveikatos sutrikdymÄ .. Skiriant bausmÄ Ä¯ tai taip pat atsižvelgiama. Ä®vertinus
visas Å¡ias aplinkybes, kolegija skiria nuteistajam laisvÄs atÄmimo bausmÄ,
mažesnÄ už baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį ir artimesnÄ Å¡ios sankcijos
žemutinei ribai.
Apeliaciniuose
skunduose nukentÄjusysis Z. B. ir
L. S. prašo pilnai patenkinti jų civilinį ieškinį,
o prokuroras skunde prašo iš nuteistojo E. Z. priteisti
85000 Lt ir iÅ¡ V. N. 15000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo
nukentÄjusiajam Z. B.. Å ie apeliantų praÅ¡ymai irgi pagrįsti tik iÅ¡
dalies. V. N. šioje byloje išteisintas neįrodžius, kad jis
dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 str. 5 d. 2 p.), tuo tarpu M. R. sužalojimų padarymu ar fizinio smurto
panaudojimu prieÅ¡ nukentÄjusįjį Z. B. iÅ¡
viso nebuvo kaltinamas, todÄl pagal BPK 109 str. atsakyti už Z. B. sužalojimu padarytÄ turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ
turi tik nuteistasis E. Z.. Jau buvo nurodyta, kad E. Z. iki nuosprendžio priÄmimo savo noru atlygino
visÄ turtinÄ Å¾alÄ , padarytÄ Valstybinei ligonių kasai ir nukentÄjusiajai L. S.. NukentÄjusieji praÅ¡Ä priteisti Z. B. 100000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo, o nuteistasis
savo noru jau atlygino 15000 Lt ir šios žalos atlyginimo. Skundžiamu
nuosprendžiu teismas iÅ¡ E. Z. priteisÄ Z. B. dar
10000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo. Nuosprendį keiÄiant ir E. Z. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuojant į BK 135
str. 2 d. 8 p., yra pagrindas keisti ir nuosprendžio dalį dÄl neturtinÄs žalos
atlyginimo dydžio. Jį nustatant kolegija vadovaujasi CK 6.250 str. ir
atsižvelgia į visas šio CK straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiama
į E. Z. padaryto nusikaltimo pobūdį, to nusikaltimo
padarinius, nuteistojo kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs
bylai aplinkybes. Jos iÅ¡ esmÄs jau buvo aptartos iÅ¡dÄstant bausmÄs skyrimo motyvus. Taip pat atsižvelgiama į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. NeturtinÄ Å¾ala
yra asmenų fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis
sukrÄtimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti
pinigais. Akivaizdu, kad E. Z. sumuštas
ir sunkiai sužalotas nukentÄjusysis patyrÄ ir didelį fizinį skausmÄ , ir dvasinį
sukrÄtimÄ , sumažÄjo jo bendravimo galimybÄs, taigi jam tikrai buvo padaryta
didelÄ neturtinÄ Å¾ala. Teismų praktikoje nustatant neturtinÄs žalos dydį tiek
fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio pasekmÄs vertinamos ne tik įvykusio fakto, bet
ir ateities požiūriu, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos
sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, liekamieji reiškiniai ir kt. Be to,
sveikatos sutrikdymo atveju nustatant neturtinÄs žalos dydį, žalÄ padariusio
asmens turtinÄ padÄtis nelaikoma lemiamu kriterijumi. Vis dÄlto nukentÄjusiųjų
praÅ¡oma Z. B. priteisti 100000 Lt dydžio neturtinÄs žalos
atlyginimo suma, kolegijos nuomone, yra per didelÄ, neatitinkanti CK 6.250 str.
2 d. nustatytų kriterijų ir jau galiojanÄios nagrinÄjant tokio pobÅ«džio
baudžiamÄ sias bylas teisminÄs praktikos. Nors tai ir neesminÄ aplinkybÄ,
kolegijos nuomone, turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad Å¡iuo metu nukentÄjusiajam Z. B. nustatytas jau 90 procentų darbingumas. Be
to, kaip ir skiriant bausmÄ, kolegija atsižvelgia į tai, kad Z. B. muÅ¡tynių metu pats atliko neteisÄtus
veiksmus, pirmas sudavÄ smÅ«gį nuteistajam. Ä®vertinant Å¡ias aplinkybes ir
atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kolegija
nukentÄjusiajam Z. B. padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ Ä¯vertina 40000 Lt.
Kadangi 15000 Lt E. Z. jau sumokÄjo savo noru, iÅ¡ jo nukentÄjusiajam
Z. B. papildomai priteisiama 25000 Lt neturtinÄs
žalos atlyginimo suma.
Vadovaudamasi
BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p., teisÄjų
kolegija
n
u s p r e n d ž i a :
KlaipÄdos
apygardos teismo 2009 m. lapkriÄio 30 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti
nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo E. Z. atsakomybÄ
lengvinanÄia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstama veika padaryta
peržengiant būtinosios ginties ribas.
Vadovaujantis
BK 59 str. 2 d., nuteistojo E. Z. atsakomybÄ
lengvinanÄia aplinkybe pripažinti tai, kad nuteistasis savo noru atlygino dalį
padarytos žalos.
Nuteistojo
E. Z. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 28
str. 3 d. ir 135 str. 1 d. į BK 135 str. 2 d. 8 p. ir paskirti E. Z. bausmÄ laisvÄs atÄmimÄ 3 (trejiems) metams,
bausmÄ nustatant atlikti pataisos namuose.
BausmÄs
atlikimo laikÄ pradÄti skaiÄiuoti nuo nuteistojo suÄmimo vykdant šį nuosprendį
momento. Ä® bausmÄ Ä¯skaityti E. Z. laikino
sulaikymo laikÄ nuo 2007 m. birželio 26 d. iki 2007 m. birželio 27 d.
Panaikinti
nuosprendžio dalį, kuria M. R.,
vadovaujantis BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal BK 140
str. 1 d. ir baudžiamoji byla prieš jį nutraukta.
M. R.,
vadovaujantis BK 38 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal BK 284
str. 1 d. ir baudžiamÄ jÄ bylÄ prieÅ¡ jį nutraukti.
Pakeisti
nuosprendžio dalį dÄl nukentÄjusiajam Z. B. priteisto
neturtinÄs žalos atlyginimo. IÅ¡ nuteistojo E. Z. priteisti
25000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo nukentÄjusiajam Z. B..
Kitos
nuosprendžio dalies nekeisti.
Kolegijos
pirmininkas                                                                          Linas Šiukšta
TeisÄjai                                                                                               Regina GaudutienÄ
                                                                                                           Violeta RažinskaitÄ
    Â
 Â
Â
Â
         Â
     Â
 Â