Legislator Case Law & Legislation
3ed8aac1-331e-4a16-a89f-29bbd7dd79f3 AI generated

3ed8aac1-331e-4a16-a89f-29bbd7dd79f3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 3ed8aac1-331e-4a16-a89f-29bbd7dd79f3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., toliau

Legislator headnote

AI generated

3ed8aac1-331e-4a16-a89f-29bbd7dd79f3 · Lietuvos apeliacinis teismas: lapkričio 30 d. nuosprendžio, laisvės apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., toliau

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr

                                                                                        Baudžiamoji

byla Nr. 1A-68/2011

                                                                                        Procesinio

sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.;

                                                                                      Â

1.2.4.2.8.; 1.2.26.2.1.; 2.4.6.3.1.;Â

                                                                                       Â

2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.3.; 2.4.6.3.4.

                                                                                        Â

(S)

LIETUVOS

APELIACINIS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 7 d.

Vilnius

 Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus

teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos

pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),

teisėjų:

Reginos Gaudutienės, Violetos Ražinskaitės,

sekretoriaujant

Audronei Rasiulienei, Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant

prokurorui Arūnui Meškai,

gynėjams

Dariui Pociui, Mariui Griciui,

nuteistajam

E. Z.,

išteisintajam

V. N.,

asmeniui,

kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, M. R.,

nukentėjusiajai

L. S.,

teismo

posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo

baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro,

nukentėjusiųjų Z. B. ir L. S. apeliacinius

skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio,

kuriuo

E. Z. nuteistas pagal BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 1 d.,

taikant BK 62 str. 2 d. 5 p., 3 d. 3 p., laisvės apribojimu 2 (dvejiems)

metams. Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p., E. Z. įpareigotas

laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., toliau

mokytis ar pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

M. R., vadovaujantis BK 38 str., atleistas nuo

baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 1 d. kaltinamajam ir

nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamoji byla prieš jį nutraukta.

V. N. pagal BK 284 str. 1 d. išteisintas neįrodžius, kad jis

dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

IÅ¡ nuteistojo E. Z. priteista 10

000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam Z. B..

Kitoje dalyje nukentėjusiųjų Z. B. ir L.

S. civilinis ieškinys atmestas.

IÅ¡ nuteistojo E. Z. taip pat

nuspręsta išieškoti 1000 Lt nukentėjusiajai L. S. jos

advokato, dalyvavusio byloje nukentėjusiųjų atstovu, paslaugoms apmokėti.

IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

E. Z. nuteistas už sunkų sveikatos sutrikdymÄ peržengiant

būtinosios ginties ribas, o M. R. atleistas nuo

baudžiamosios atsakomybės už nežymų sveikatos sutrikdymÄ kaltininkui ir

nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Teismas nustatė, kad šios nusikalstamos

veikos buvo padarytos tokiomis aplinkybėmis.

E. Z. 2007 m. birželio 25 d., apie 1 val.

30 min., atvykęs prie (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančios

autobusų stotelės, kur stovėjo (duomenys neskelbtini). jaunuoliai, dėl (duomenys

neskelbtini) kultūros namuose vykusių šokių metu tarp (duomenys

neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini) jaunimo įvykusio konflikto,

pasiėmęs iÅ¡ automobilio beisbolo lazdÄ ir taip siekdamas apsiginti nuo Z. B. užpuolimo, kuris pasireiÅ¡kė tuo, kad Z.

B. ir jo draugai mėtė į atvažiavusių jaunuolių iš (duomenys neskelbtini)

 k. automobilius alaus butelius, po to Z. B., pribėgęs

prie E. Z., spyrė jam į galvÄ , padarydamas nežymų

sveikatos sutrikdymÄ , E. Z., virÅ¡ydamas bÅ«tinosios

ginties ribas, sudavė Z. B. ne mažiau kaip tris smūgius

beisbolo lazda per galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, padarydamas nukentėjusiajam

galvos sumuÅ¡imÄ ir odos nubrozdinimÄ virÅ¡ deÅ¡iniojo antakio, muÅ¡tinę žaizdÄ

kairėje viršugalvinėje-pakaušinėje dalyje, kaukolės skliauto ir pamato kaulų

lūžimÄ kairėje, kraujo iÅ¡siliejimÄ virÅ¡ ir po kietuoju smegenų dangalu kairėje

su subarachnoidiniu pakraujavimu, padarė smegenų sumuÅ¡imÄ kairėje smilkininėje

skiltyje, lydimÄ galvos smegenų pabrinkimo ir suspaudimo, stuburo II kaklo

slankstelio danties lūžimÄ , odos nubrozdinimus ant kairio Å¡ono ir kairėje pilvo

pusėje, ant dešinio klubo, ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos

sutrikdymÄ .

M. R. 2007 m. birželio 25 d., apie 1 val.

30 min., dėl minėto konflikto

tarp (duomenys neskelbtini)  k. ir (duomenys neskelbtini)  k. jaunimo taip pat atvykęs prie (duomenys

neskelbtini) k. teritorijoje esančios autobusų stotelės, kur stovėjo (duomenys

neskelbtini) k. jaunuoliai, išlipęs iš automobilio, pasiėmęs iš

automobilio beisbolo lazdÄ , sudavė vienÄ smÅ«gį Ž. J. į galvÄ , padarydamas kairės rankos alkÅ«nės sÄ nario

sumuÅ¡imÄ ir galvos sumuÅ¡imÄ ,

ir tokiu bÅ«du padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

V. N. buvo kaltinamas tuo, kad padarė viešosios

tvarkos pažeidimÄ . Jis buvo kaltinamas, kad 2007 m. birželio 25 d., apie 1 val.

30 min., (duomenys

neskelbtini) k. esančioje autobusų stotelėje,

vieÅ¡oje vietoje, turėdamas tikslÄ pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , įžūliais veiksmais,

pasireiÅ¡kiančiais fizinio smurto panaudojimu prieÅ¡ nukentėjusįjį Z. B., demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams

ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Dėl vykstančio nuolatinio konflikto

tarp (duomenys neskelbtini)  k. ir (duomenys neskelbtini)  k. jaunuolių, atvykęs prie autobusų stotelės, kur

stovėjo (duomenys neskelbtini)  k. jaunuoliai, išlipęs iš automobilio, jis koja ne

mažiau kaip du kartus spyrė Z. B. į

įvairias kūno vietas, padarydamas odos nubrozdinimus kairiame šone, kairės

pusės pilvo srityje ir dešinėje klubinėje srityje, padarydamas nukentėjusiajam

nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pademonstravęs nepagarbÄ aplinkai ir sutrikdęs

visuomenės rimtį. Tokiu bÅ«du jis pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ padarydamas

nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d.

Atleistasis

nuo baudžiamosios atsakomybės M. R. irgi

buvo kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d. tuo, kad nežymų sveikatos sutrikdymÄ Å½. J. padarė pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Tuo tarpu E. Z. buvo kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

tuo, kad sunkų sveikatos sutrikdymÄ Z. B. padarė

dėl chuliganiškų paskatų.

Skundžiame

nuosprendyje teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad chuliganiÅ¡kų paskatų ir vieÅ¡osios

tvarkos pažeidimo požymių kaltinamųjų veikose nėra. Nuosprendyje nurodyta, kad

chuliganizmui ar viešosios tvarkos pažeidimui yra būdinga tai, kad smurtas yra

vartojamas nesant dingsties arba esant menkaverčiai dingsčiai, be to, ši tvarka

turi būti pažeidžiama tyčia. Šioje situacijoje kilusiomis muštynėmis buvo

siekiama iÅ¡spręsti konfliktÄ tarp prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusių jaunuolių iÅ¡ skirtingų

vietovių, be to, dauguma apklaustų asmenų parodė, kad autobusų stotelėje

pirmieji neteisėtus veiksmus pradėjo nukentėjusysis Z. B. ir

jo draugai, mėtydami butelius į (duomenys

neskelbtini)  k. jaunuolių automobilius, o tik po

to prasidėjo jų tarpusavio muštynės. Todėl vertinti kaltinamųjų veiksmus

(smÅ«gių sudavimÄ ) kaip chuliganiÅ¡kus ar pažeidžiančius vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , jeigu

tokius veiksmus pradeda kita pusė, negalima. Tokias veikas reikia vertinti kaip

nusikaltimus žmogaus sveikatai be chuliganizmo ar viešosios tvarkos pažeidimo požymių.

Tokiu atveju E. Z. nusikalstama veika turėtų būti

kvalifikuojama pagal BK 135 str. 1 d. Tačiau teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ ,

kad nukentėjusysis Z.

B. elgėsi agresyviai,

metė butelį, su draugų kompanija pajudėjo link jaunuolių iš (duomenys

neskelbtini) Â k.

automobilių, o po to pirmas spyrė E. Z.. Teismo nuomone, tokie Z. B. veiksmai gali būti vertinami chuliganiškais, jais buvo

provokuojamos muštynės ir nuo tokių Z. B. veiksmų E. Z. prireikė

gintis. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad E. Z. veikė bÅ«tinosios ginties situacijoje, tačiau suduodamas Z. B. smÅ«gius beisbolo lazda, peržengė

būtinosios ginties ribas. Todėl E. Z. nusikalstama

veika buvo perkvalifikuota iš BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 28 str. 3 d. ir 135

str. 1 d. Nenustatęs būtinosios ginties situacijos M. R. ir Ž. J. muštynėse,

teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad M. R. už

nežymų Ž. J. sveikatos sutrikdymÄ gali atsakyti tik

pagal BK 140 str. 1 d., o kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, M. R., vadovaujantis BK 38 str., nuo baudžiamosios

atsakomybės pagal BK 140 str. 1 d. buvo atleistas ir baudžiamoji byla prieš jį

nutraukta. Nuosprendyje teismas nurodė, kad kaltinamojo V. N., kaip ir M. R. veika, irgi galėtų būti vertinama tik pagal BK 140 str. 1

d., numatančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę už nesunkų (turėtų bÅ«ti nežymų) sveikatos

sutrikdymÄ , tačiau, teismo nuomone, V. N. kaltė neįrodyta. Apie tai, kad V. N. spardė Z. B., parodė

trys liudytojai: Z.

B. sesuo G. S., jų šeimos globotinis T. L. ir R. Ž., gyvenantys (duomenys neskelbtini)  k. Šių liudytojų parodymai yra

prieštaringi ir laikytini abejotinais, jais tikėti galima tik ta apimtimi, jog E. Z. smogė Z. B. lazda. Tuo tarpu liudytojai iš (duomenys

neskelbtini)  k. K. K., A. K., V. A. J., E. G. parodė, kad V. N. nieko nedarė ir į konfliktÄ nesikiÅ¡o. Dar kiti

liudytojai, buvę įvykio vietoje, apie V. N. veiksmus nieko negalėjo parodyti. Teismo medicinos

specialisto išvadoje nurodyta, kad odos nubrozdinimas virš dešinio antakio su

poodine kraujosruva dešinės akies aplinkoje bei odos nubrozdinimas ant

deÅ¡iniojo klubo (Å¡is sužalojimas inkriminuojamas V. N.) galėjo gautis Z. B. virstant ir atsitrenkiant tomis vietomis į kietÄ ir

Å¡iurkÅ¡tų pavirÅ¡ių (pavyzdžiui, asfaltuotÄ kelio dangÄ ). Teismas padarė iÅ¡vadÄ ,

kad šį sužalojimÄ nukentėjusysis Z. B. patyrė griÅ«damas ant asfalto, o ne jį spardant. Nors V. N. buvo inkriminuoti ir kiti Z. B. padaryti sužalojimai, pasireiÅ¡kę

nubrozdinimais kairio šono ir pilvo kairėje pusėje, tačiau nėra įrodyta, kad

juos padarė būtent V.

N.. Dėl šių motyvų

teismas V. N. išteisino, kadangi jo kaltė padarant

nusikalstamÄ veikÄ neįrodyta (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Klaipėdos

apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad su

nuosprendžiu nesutinka dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms,

netinkamo baudžiamųjų įstatymų pritaikymo kvalifikuojant E. Z. ir

M. R. nusikalstamas veikas, dėl netinkamai

pritaikyto baudžiamojo proceso įstatymo nutraukiant bylÄ M. R., taip pat dėl nepagrįsto V. N. iÅ¡teisinimo, dėl neteisingai paskirtų bausmių

ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų. E. Z. buvo

kaltinamas tuo, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytomis aplinkybėmis

ir dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatÄ . V. N. buvo kaltinamas tuo, kad tuo pačiu metu ir

toje pačioje vieÅ¡oje vietoje, turėdamas tikslÄ pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ,

įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto pavartojimu prieš

nukentėjusįjį Z. B., t. y. spiriant jam ne mažiau kaip du kartus

į įvairias kÅ«no vietas bei padarant jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ ,

pasireiškusį odos nubrozdinimais kairiajame šone, kairės pusės pilvo srityje ir

deÅ¡inėje klubinėje srityje, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė

visuomenės rimtį ir tvarkÄ , ir tokiu bÅ«du pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . M. R. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad tokiomis

pačiomis aplinkybėmis pavartodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ Ž. J.,

t. y. beisbolo lazda suduodamas vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į galvÄ ir

padarydamas jam kairės rankos sumuÅ¡imÄ alkÅ«nės sÄ nario srityje ir galvos

sumuÅ¡imÄ , padarė Å¡iam nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei

demonstravo nepagarbÄ aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, ir tokiu bÅ«du

pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad E. Z. Z. B. sunkų sveikatos sutrikdymÄ padarė ne dėl

chuliganiškų paskatų, o M. R. ir V. N. nepagrįstai

kaltinami viešosios tvarkos pažeidimu. Tokias išvadas teismas  motyvavo tuo,

kad muštynės tarp (duomenys

neskelbtini) Â ir (duomenys neskelbtini)

 kaimų vaikinų įvyko dėl prieš

tai šokiuose tarp Z.

B. ir M. R. įvykusio konflikto, kai Z. B. pastūmė M. R. ir šis apsipylė alumi. Dėl to jie po šokių visi

susirinko „išsiaiškinti santykių“. Teismas nurodė, jog ir pačiame kaltinamajame

akte nurodyta, kad muštynės įvyko dėl vykstančių nuolatinių konfliktų tarp (duomenys

neskelbtini) Â ir (duomenys

neskelbtini)  kaimų jaunimo,

tačiau tai yra traktuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimas arba chuliganiškos

paskatos. Chuliganizmo arba viešosios tvarkos pažeidimo atveju smurtas yra

vartojamas nesant dingsties ar esant menkavertei dingsčiai, be to, viešoji

tvarka turi būti pažeidžiama tyčia. Šioje situacijoje, teismo nuomone,

muÅ¡tynėmis buvo siekiama iÅ¡spręsti konfliktÄ tarp prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusių

jaunuolių iš skirtingų vietovių, o tai rodo, kad chuliganizmo ir viešosios

tvarkos pažeidimo požymių kaltinamųjų veikoje nėra. Be to, dauguma apklaustų

asmenų nurodė, kad autobusų stotelėje pirmieji neteisėtus veiksmus pradėjo

nukentėjusysis Z.

B. ir jo draugai, o

tik po to prasidėjo tarpusavio muštynės. Todėl kaltinamųjų smūgių sudavimo

negalima vertinti kaip chuliganiÅ¡kų ar vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ pažeidžiančių veiksmų.

Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2007 m.

birželio 25 d., apie 1 val. nakties, (duomenys neskelbtini)  k. jaunimas po šokių susirinko prie

autobusų stotelės dar pabendrauti tarpusavyje, nes toks jaunimo susibūrimas

minėtoje vietoje po šokių buvo tapęs tradicija nuo senų laikų. Aikštelėje buvo

daug merginų, nepilnamečių ir mažamečių vaikų. Visi jie linksmai ir

geranoriškai bendravo, niekas nelaukė muštynių ir nesiruošė muštis, tam nebuvo

pasiruošę jokių įrankių ir pan. Kai (duomenys neskelbtini)  k. vaikinai keturiais automobiliais

atvažiavo į aikštelę ir sustojo šalia jų kompanijos, jiems tapo aišku, kad

plateliškiai atvyko su negerais kėslais. O kai iš automobilių plateliškiai ėmė

lipti apsiginklavę beisbolo lazdomis, dalis merginų ir vaikų iš baimės net

pabėgo iš įvykio vietos, o kiti, kaip galėjo, pradėjo gintis nuo netikėto ir

žiauraus užpuolimo. Kaltinamieji viešoje vietoje įžūliais veiksmais, pasireiškusiais

demonstravimu ir švaistymusi beisbolo lazdomis, fizinio smurto pavartojimu

prieš nukentėjusiuosius Ž. J. ir Z. B., visiškai nesiekė išspręsti

konflikto, kuris šokių metu seniai jau buvo pasibaigęs, o aiškiai pažeidė

vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Konfliktas Å¡okiuose tarp Z. B. ir M. R. buvo

pasibaigęs prieÅ¡ keletÄ valandų, (duomenys neskelbtini)  k. autobusų stotelėje Å¡ie asmenys

tarpusavyje nekonfliktavo. Išlipęs iš automobilio M. R. beisbolo lazda pradėjo daužyti Ž. J., o ne Z. B.. Jokio

konflikto tęsinio nebuvo, o tas buvęs konfliktas tik buvo panaudotas kaip

mažareikÅ¡mė dingstis pradėti vykdyti nusikalstamÄ veikÄ dėl chuliganiÅ¡kų

paskatų. Kaltinamųjų draugas liudytojas E. G. parodė, kad išlipęs iš automobilio jis pamatė, kaip nuo

stotelės link jų bėga Z. B., kuris,

likus 5 m. iki M.

R., metė į jį butelį,

bet nepataikė. Taip pat šis liudytojas matė, kad E. Z. ir M. R. rankose

turėjo beisbolo lazdas. Vadinasi, Z. B. butelį metė savigynos tikslu, siekdamas atremti ginkluotÄ

užpuolimÄ , apsiginti pačiam ir apginti aikÅ¡telėje buvusius vaikus bei merginas,

ir niekam nespėjo suduoti jokių smūgių. Teismas, neįvertinęs įrodymų visumos,

padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, ir nepagrįstai perkvalifikavo

M. Z. veikÄ iÅ¡ BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK

135 str. 1 d., o M.

R. iš BK 284 str. 1

d. į BK 140 str. 1 d., taip pat, neįvertinęs visų BK 54 str. 2 d. numatytų

aplinkybių, E. Z. paskyrė ir neteisingÄ bausmę.

Kvalifikuodamas E.

Z. nusikalstamÄ veikÄ

pagal BK 135 str. 1 d. teismas taip pat padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡is

nuteistasis sunkų kÅ«no sužalojimÄ padarė veikdamas bÅ«tinosios ginties

situacijoje, tačiau jo gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio, nes Z. B. rankose neturėjo jokio įrankio, o E. Z. smūgiavo šiam nukentėjusiajam beisbolo

lazda ir sudavė ne vienÄ kartÄ . Nuosprendyje nurodyta, kad E. Z. turėjo galimybę neįsivelti į muÅ¡tynes,

galėjo pabėgti ar pasislėpti automobilyje, tad jis peržengė būtinosios ginties

ribas. Tai, kad E.

Z. nakties metu

atvažiavo į svetimÄ vietÄ pas svetimus žmones, norėdamas pagÄ sdinti (duomenys

neskelbtini) Â k. gyventojus,

pademonstruoti jiems aiÅ¡kiÄ nepagarbÄ ir prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, buvo

vienas iš aktyviausių užpuolimo dalyvių, beisbolo lazda dėl chuliganiškų

paskatų sunkai sužalojo Z. B.,

patvirtina nukentėjusiojo Ž. J.,

išteisintojo V. N. bei liudytojų G. S., R. Ž., T. L., R. V., V. J., M. S. bei paties nuteistojo E. Z. parodymai. Nukentėjusysis Ž. J. parodė, kad iš automobilio su lazdomis

išlipo M. R. ir E. Z.. Matė, kaip Z. B. atšoko nuo E. Z.. E. Z. ir M. R. švaistėsi beisbolo lazdomis, jis

suprato, kad jie norėjo pulti Z. B.. Tada

jis, pribėgęs prie M.

R., bandė iÅ¡ jo tÄ

lazdÄ atimti, bet pats nuo jo ta lazda gavo smÅ«gį į galvÄ ir nukrito ant žemės.

Gulėdamas matė, kaip M.

R. mosikavo lazda

prieš L. J., o E. Z. beisbolo lazda daužė ant žemės gulinčiam Z. B. į viršutinę kūno dalį kokius 2-3

kartus. Liudytoja G.

S. parodė, kad matė M. R. ir E. Z. Å¡vaistantis beisbolo lazdomis, M. R. lazda sudavė Ž. J. į galvÄ , o E. Z. tuo metu trenkė lazda Z. B. į pakaušį, o Å¡iam nugriuvus, E. Z. sudavė dar apie 2 smÅ«gius jau gulinčiam Z. B.. Kai ji pribėgo prie gulinčio brolio Z. B. ir užgulė jį savo kÅ«nu, daugiau niekas

smūgių jam nesudavė. Liudytoja R. Ž. parodė,

kad taip pat matė, kaip M. R., E. Z. , V. N. ir Z. P. iš karto

puolė prie Z. B., beisbolo lazdomis švaistėsi M. R. ir E. Z.. Matė, kaip E. Z. kelis kartus užsimodavo lazda suduoti Z. B., bet šis nuo smūgių išsisukdavo,

tačiau iÅ¡ kelinto karto pataikė Z. B. į galvÄ , tada nukentėjusysis nugriuvo. Nugriuvusiam ant žemės Z. B. E. Z. dar 3-4 kartus lazda sudavė į

viršutinę kūno dalį. Kad M. R. ir E. Z. švaistėsi beisbolo lazdomis,

patvirtino ir liudytojai T. L., R. V., E. G., M. S.. Kad

rankose kažkokias lazdas turėjo E. Z. ir M. R., parodė

ir išteisintasis V.

N.. Be to, ir pats E. Z. tyrimo metu parodė, kad iš automobilio

iÅ¡lipo su beisbolo lazda rankose, norėdamas pagÄ sdinti (duomenys

neskelbtini) Â k. jaunimÄ .

Visi šie parodymai patvirtina, kad būtent Z. B. reikėjo gintis nuo pavojingo ginkluoto E. Z. užpuolimo, o ne atvirkščiai. Teismas

taip pat padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad E. Z. atsakomybę lengvina tai, jog jo veika padaryta

peržengiant būtinosios ginties ribas ir veikos padarymui įtakos turėjo

provokuojantis nukentėjusiojo Z. B. elgesys,

o papildomai E. Z. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuodamas

pagal BK 28 str. 3 d., netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Nuosprendyje

padaręs bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, teismas netinkamai pritaikė

baudžiamÄ jį įstatymÄ ir kvalifikuojant M. R. veikÄ . Jo nusikalstama veika nepagrįstai perkvalifikuota

į BK 140 str. Be to, teismas dar ir nepagrįstai nutraukė bylÄ prieÅ¡ M. R. vadovaujantis BK 38 str., nes tokiu

atveju byla prieÅ¡ šį kaltinamÄ jį turėjo bÅ«ti nutraukta vadovaujantis BPK 3 str.

1 d. 5 p.

Teismas

padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ ir apie tai, kad kaltinamojo V. N. veikÄ

irgi galėtų vertinti tik pagal BK 140 str. 1 d. Nuosprendyje taip pat nurodyta,

jog apie tai, kad V. N. spardė Z. B.,

parodė 3 liudytojai: nukentėjusiosios Z. B. sesuo

G. S., jų šeimos globotinis T. L. ir R. Ž.,

gyvenantys (duomenys

neskelbtini)  k. Tuo tarpu liudytojai iš (duomenys

neskelbtini)  k. (K. K., A. K., V. A. J., E. G.) parodė, kad V. N. nieko nedarė ir į konfliktÄ nesikiÅ¡o. Teismas padarė

iÅ¡vadÄ , kad V. N. kaltė neįrodyta, todėl jis turi bÅ«ti

išteisintas. Tačiau išteisinęs V. N., teismas

rėmėsi šio kaltinamojo draugų K. K., A. K., V. A. J., E. G. nenuosekliais

parodymais. Šie asmenys faktiškai dalyvavo chuliganiškame (duomenys

neskelbtini) Â k. jaunimo

užpuolime, jų parodymus reikėtų vertinti kritiškai, nes jie ir ikiteisminio

tyrimo metu, ir teisme juos keitė siekdami padėti savo draugams E. Z., M. R. ir V. N. išvengti

baudžiamosios atsakomybės ar bent sušvelninti jų padėtį. Tuo tarpu po kelis

kartus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustų liudytojų G. S., T. L. ir R. Ž. parodymai

apie tai, kad V. N.

spardė Z. B., buvo visada vienodi, nuoseklūs ir

aiškūs. Savo parodymus jie patvirtino ir akistatų metu. Šie liudytojai gerai

pažįsta V. N., nes mokėsi vienoje mokykloje, nebuvo

nesusipykę, todėl jiems nebuvo jokio pagrindo apkalbėti būtent V. N.. Teismas neturėjo pagrindo netikėti

šių liudytojų parodymais ir išteisinti V. N., kurio kaltę įrodo dar ir teismo medicinos specialisto

iÅ¡vada. Tokiu bÅ«du, teismas neatsižvelgė į iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumÄ , padarė

bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir V. N. išteisino nepagrįstai.

Nepagrįstai

perkvalifikavęs nuteistojo E. Z. nusikalstamÄ

veikÄ , be pagrindo nustatęs dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes,

skirdamas bausmę teismas neįvertino ir visų BK 54 str. 2 d. išvardintų

aplinkybių. Todėl paskyrė Å¡iam nuteistajam neteisingÄ , per Å¡velniÄ bausmę. Nuosprendyje

nepagrįstai nurodoma, kad E. Z. gerai

charakterizuojamas. Iš bylos medžiagos matosi, kad E. Z. 2008

m. kovo 16 d. kitoje baudžiamojoje byloje Kretingos r. PK pareikštas įtarimas

dėl viešosios tvarkos pažeidimo, be to jis yra baustas administracine tvarka už

alkoholinių gėrimų vartojimÄ vieÅ¡oje vietoje, už nedidelį chuliganizmÄ ,

Å¡iurkÅ¡tų kelių eismo taisyklių pažeidimÄ . IÅ¡ (duomenys neskelbtini)  gimnazijos charakteristikos matosi, kad E. Z. 11 klasėje į gimnazijos renginį atėjo

išgėręs, po kurio laiko sumušė mergaitę, stipriai spyrė penktokui. Jam už

gimnazijos vidaus tvarkos taisyklių ir mokinio elgesio taisyklių pažeidimus

2007 m. kovo 14 d. buvo pareikštas įspėjimas, o 2007 m. lapkričio 7 d. –

papeikimas. Todėl teismo išvada, kad E. Z. gerai charakterizuojamas, yra nepagrįsta ir neatitinka

bylos aplinkybių. Skiriant bausmę E. Z. turi būti atsižvelgiama į tai, kad jis padarė labai sunkų

nusikaltimÄ , sukėlusį sunkias pasekmes ir padariusį ypatingÄ Å¾alÄ

nukentėjusiajam, taip pat į tai, kad nusikaltimui jis buvo iš anksto pasiruošęs

įrankius, kas rodo jo didesnį pavojingumÄ , kad nusikaltimas padarytas

tiesiogine tyčia, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir yra viena sunkinanti

aplinkybė. Todėl jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, didesnė už

sankcijos vidurkį. V.

N. neteistas,

charakterizuojamas patenkinamai, nusikalto būdamas nepilnametis. Visų

kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jų atsakomybę sunkina tai,

kad nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupe. Teismas neteisingai

iÅ¡sprendė ir civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , nurodydamas nuosprendyje, kad Z. B. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl

neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis. Teismas priteistinÄ civilinio

ieÅ¡kinio dydį sumažino motyvuodamas tuo, kad E. Z. nusikalstamÄ veikÄ padarė virÅ¡ydamas bÅ«tinosios ginties

ribas. Atsižvelgiant į tai, kad Z. B. po patirtos galvos traumos buvo nustatytas 50 procentų

darbingumas, jis tapo neįgalus, kad E. Z. sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatÄ dėl

chuliganiškų paskatų, o ne peržengiant būtinosios ginties ribas, civilinis

ieškinys turėjo būti patenkintas visa apimtimi ir iš nuteistojo E. Z. nukentėjusiajam Z. B. turėjo būti priteista 100000 Lt

neturtinės žalos atlyginimo. Iš V. N. irgi turi būti priteista 15 000 Lt neturtinės žalos

atlyginimo.

Prašo

nuosprendžio dalį dėl E. Z. ir M. R. veikų

kvalifikavimo pakeisti, o nuosprendžio dalį dėl V. N. išteisinimo

panaikinti ir priimti nuosprendį. E. Z. nusikalstamÄ

veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 1 d. į BK 135 str. 2 d. 8

p. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos

namuose. V. N. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir

nuteisti jį 30 parų areÅ¡to. M. R. nusikalstamÄ

veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 140 str. 1 d. į BK 284 str. 1 d., M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti

kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamÄ jÄ bylÄ prieÅ¡ jį

nutraukti. Nukentėjusiajam Z. B. priteisti

iš E. Z. 85000 Lt, o iš V. N. 15

000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusieji

Z. B. ir L. S. apeliaciniame

skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl netinkamo nusikalstamų veikų

įvertinimo ir neteisingai paskirtų bausmių. Teismas kaltinamuosius nuteisė ne

už tas nusikalstamas veikas, dėl kurių byla buvo perduota nagrinėti

teisiamajame posėdyje, todėl du iš jų baudžiamosios atsakomybės išvengė, o

aktyviausiam nusikaltimo vykdytojui buvo paskirta tik laisvės apribojimo

bausmė.

Teismas nepagrįstai

perkvalifikavo E. Z. ir M. R. nusikalstamas

veikas, o V. N. išteisino. Šie asmenys demonstravo

brutaliÄ jėgÄ , bÅ«dami girti ir apsiginklavę beisbolo lazdomis užpuolė (duomenys

neskelbtini) kaimo jaunimÄ , sumušę Z. B., padarė jam

sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o nukentėjusiajam Ž. J. padarė

nežymų sveikatos sutrikdymÄ . E. Z. buvo kaltinamas pagal

BK 135 str. 2 d. 8 p., o M. R. ir V. N.

– pagal BK 284 str. 1 d. Tačiau teismas šių asmenų veiksmus įvertino ne

kaip chuliganiÅ¡kus, o kaip santykių tarp atskirų teritorijų jaunimo grupių aiÅ¡kinimÄ si,

kuris, anot teismo, nepažeidė viešosios tvarkos, netrikdė aplinkinių rimties,

nors įvykis ir buvo viešoje vietoje. Jeigu sutiktume su tokiu teismo vertinimu,

tai tokiu atveju teismas turėjo spręsti klausimÄ , ar E. Z. veikos

negalima bÅ«tų vertinti kaip pasikėsinimo nužudyti kitÄ Å¾mogų. E.

Z. smogė Z. B. beisbolo lazda į gyvybei svarbius

organus, matydamas nukentėjusįjį be gyvybės ženklų gulintį kraujo klane, toliau

smÅ«giavo lazda į galvÄ , spardė kojomis ir taip norėjo elgtis. Jis galėjo ir

privalėjo suvokti, kad Z. B. nuo sužalojimų gali mirti,

taip elgėsi tyčia ir tokių pasekmių nevengė. Mirties buvo išvengta tik dėl

aplinkybių, nepriklausančių nuo E. Z. valios. Teismas

padarė iÅ¡vadÄ , kad E. Z. gynėsi nuo Z.

B. užpuolimo ir tik viršijo gynybos ribas. Tačiau tokia teismo išvada

prieštarauja liudytojų parodymams, paties E. Z. parodymams,

užfiksuotiems parodymų patikrinimo vietoje protokole. Jis parodė vietÄ , kurioje

sudavė smÅ«gį beisbolo lazda Z. B. į galvÄ , parodė, kad

Å¡is nuo smÅ«gio nuvirto, o po to nuteistasis dar keletÄ kartų gulinčiam Z. B. sudavė beisbolo lazda, savo atlikta veika labai

didžiavosi, o po muÅ¡tynių beisbolo lazdÄ neva iÅ¡metė. Beisbolo lazdomis

apsiginklavę buvo E. Z. ir M. R.,

jie jas atsivežė kaip įrankius žaloti žmogui ir suvokė, kad suduodant jomis

smÅ«gius gali kilti mirtinos ar labai sunkios pasekmės. Palikę sumuÅ¡tÄ Z. B. jie nesiekė iÅ¡vengti sunkių pasekmių, nekvietė

greitosios pagalbos, o sustoję degalinėje vienas kitam gyrėsi, kiek kuris

sudavė smūgių. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas Z. P.,

ikiteisminio tyrimo metu parodęs, jog girdėjo, kaip E. Z. pasakė,

kad ,,užmetė su bita“ Z. B.. Šis liudytojas taip pat

parodė, kad Z. B. nesudavė E. Z.,

bet neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo ant nugaros, ir tuomet jam trenkė

beisbolo lazda į galvÄ , po to dar 2-3 kartus ta pačia lazda smogė gulinčiam Z. B.. Tuomet ir jis pribėgęs prie Z. B.

2 kartus spyrė jam gulinčiam į deÅ¡inį Å¡onÄ . Jis matė Z.

B. galvÄ kraujo klane. Ž. J. taip pat matė, kaip E. Z. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio su beisbolo lazda rankoje, lazdÄ

turėjo ir M. R., jie abu turėjo tikslÄ pulti Z. B.. M. R. beisbolo lazda smogė Ž. J. į galvÄ , jis suklupo, o atsimerkęs matė, kaip M. R. lazda mojuoja prieÅ¡ L. J., o E. Z. beisbolo lazda daužo Z. B..

Taip pat jis matė, kaip G. S. pribėgo prie Z. B., užgulė jį savo kūnu ir prašė jo nebemušti.

Liudytojos G. S. ir R. Ž. nuosekliai

ir aiškiai parodė, kaip buvo užpultas ir sužalotas Z. B..

Šios liudytojos matė, kaip ne tik E. Z. mušė Z. B., bet ir kaip Z. B. spardė V. N. ir Z. P.. Teismas padarė

nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys

neskelbtini)  kaimų jaunimo konfliktas, vykęs autobusų stotelėje, buvo

tęstinis. Šokiuose tarp Z. B. ir M. R.

konfliktas buvo pasibaigęs, jis nesivystė ir jokios pretenzijos nebuvo

reiškiamos. (duomenys neskelbtini)  kaimo jaunimas iš kultūros namų

pasitraukė, nes suprato, kad atvykęs (duomenys neskelbtini)  kaimo

jaunimas visuomet sukelia konfliktus, peraugančius į muštynes. Teismas nurodė,

kad neaišku, dėl ko (duomenys neskelbtini)  jaunimas susirinko prie

autobusų stotelės. Liudytojai parodė, kad buvo Joninių naktis ir nesinorėjo

eiti namo, kas klausėsi muzikos, kas šnekučiavosi. Tuo tarpu (duomenys

neskelbtini)  kaimo jaunimas keturiais automobiliais važinėjo po kaimÄ ,

sustojo prie kultūros namų, po to susirinko prie bažnyčios, o dar vėliau

atvažiavo į autobusų stotelę, kur buvo susirinkęs (duomenys neskelbtini)

 jaunimas. Toks jų važinėjimas naktį po kaimÄ rodo, kad jie prie stotelės

atvažiavo ne aiÅ¡kintis santykių, o dar kartÄ pademonstruoti savo brutaliÄ jėgÄ

ir nepagarbÄ aplinkiniams, nes jie tam buvo iÅ¡ anksto pasiruošę įrankius kÅ«nui

žaloti – beisbolo lazdas. Jie savo automobilius sustatė ant įvažiavimo į

stotelę, o ne automobiliams statyti skirtoje vietoje ir taip užblokavo

įvažiavimÄ Ä¯ stotelę, užgesino automobilių variklius ir taip demonstravo savo

pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus asmenis, kėlė baimę ir leido suvokti, kad bus muÅ¡tynės.

Jiems nebuvo jokio reikalo užsukti į autobusų stotelę, jų niekas nekvietė,

nepersekiojo ir nepuolė, todėl jiems savigynos taisyklės pritaikytos visiškai

nepagrįstai. Teismo vertinimas, kad kaltinamųjų veiksmuose nebuvo viešosios

tvarkos pažeidimo, yra ne tik neteisingas, bet ir žalingas jaunimui, kuris gali

neteisingai suvokti teisingumÄ . Jau vien tai, kad brutali jėga buvo panaudota

viešoje vietoje, yra nepagarba aplinkiniams ir viešosios tvarkos pažeidimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuojama nuostata, kad vieÅ¡Ä ja vieta

laikoma tokia vieta, kurioje bet kuriuo metu gali atsirasti bet kuris kitas

asmuo ir toje vietoje niekas negali trikdyti ar varžyti esančių žmonių buvimo.

Vertindamas smÅ«gių sudavimÄ ir baimės kėlimÄ vieÅ¡oje vietoje kaip smurtÄ ,

nukreiptÄ prieÅ¡ asmenį, nesant vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymių, teismas tai

motyvavo tuo, kad muštynes pradėjo (duomenys neskelbtini)  k. jaunimas,

o atvykėliai turėjo teisę nuo jų gintis. Tokia teismo išvada neatitinka

faktinių bylos aplinkybių. Plungės rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. sausio

26 d. nutarime nurodyta, jog nesurinkta objektyvių duomenų, kad kokie nors

asmenys būtų agresyviai puolę link plateliškių automobilių, naudoję prieš

plateliÅ¡kius smurtÄ ar įvykdę kokiÄ nors kitÄ nusikalstamÄ veikÄ . Å iuo

prokuroro nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ prieÅ¡ (duomenys

neskelbtini)  k. jaunimÄ dėl visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo pagal

įtariamųjų V. N. ir M. R. gynėjo

praÅ¡ymÄ . Å is nutarimas neapskųstas ir yra galiojantis. Be to, 2008 m. spalio 23

d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dėl Z. P. nurodyta,

kad Z. P. 2007-06-25, apie 01.30 val., (duomenys

neskelbtini)  autobusų stotelės aikštelėje, kur buvo apie 20 vaikinų ir

merginų, du kartus įspyrė ant žemės gulinčiam Z. B.,

kurio jis nepažinojo, jokių sÄ skaitų su juo nesuvedinėjo. Z.

P. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kuria buvo įtariamas. Å ios

aplinkybės rodo, jog teismo išvada, kad kaltinamųjų veikų negalima laikyti

chuliganiškais veiksmais, yra neteisinga. Teismas įvertino abejotinos kilmės

automobilio lango įskilimÄ , nesant jokių duomenų apie tai, kada ir nuo ko Å¡is

stiklas įskilęs, kokio pobÅ«džio įskilimas, kokia jėga tÄ Ä¯skilimÄ galima

padaryti. Visa tai kelia abejonių dėl tokio fakto buvimo. Šias abejones

sustiprina tai, kad tariamÄ automobilio stiklo įskilimÄ užfiksavo 2007 m.

birželio 25 d., 3.05 val., Plungės r. PK vyr. patrulis D. Š.,

suraÅ¡ydamas transporto priemonės apžiÅ«ros ir techninės bÅ«klės protokolÄ ,

automobiliui stovint Plungės m., Vytauto g. Nr. 2. Protokole tik nurodyta, kad

įskilęs priekinis stiklas, o kokio pobūdžio įskilimas, išsamiau nenurodyta,

taip pat nenurodyta, kad tas stiklas buvo sudaužytas (duomenys neskelbtini)

 k. metant į jį butelį. ProtokolÄ surašęs pareigÅ«nas nebuvo apklaustas. Visa

tai leidžia manyti, kad jei automobilio stiklas ir buvo įskeltas, tai galėjo

būti padaryta būtent Plungės m. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje,

apie kuriÄ ir nurodoma protokole. Visos iÅ¡dėstytos aplinkybės rodo, kad teismas

nepagrįstai perkvalifikavo kaltinamųjų nusikalstamas veikas. Visi kaltinamieji (duomenys

neskelbtini)  k. jaunimo, buvusio įvykio naktį autobusų stotelėje,

atžvilgiu elgėsi ypatingai žiauriai, jų aktyvumo lygis buvo vienodas, jie

suorganizavo savo draugų grupę ir iÅ¡reiÅ¡kė susitarimÄ atlikti nusikalstamus

veiksmus, pavojingus žmonių gyvybei ir sveikatai. Z. B. nebuvo

agresyvus, nors kaltinamieji jį stengėsi apibūdinti kaip konfliktinę asmenybę.

Tuo tarpu teismas nepagrįstai nurodė, kad M. R. teigiamai

charakterizuojamas. Byloje yra Kretingos r. PK M. R. pareikšti

įtarimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Be to, Klaipėdos apygardos teismui

yra perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje dėl analogiškos veikos

kaltinimas pareikštas M. R., o prieš E.

Z. ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Tie patys kaltinamieji 2008 m. kovo 16

d. Salantų miestelio centre beisbolo lazdomis sudaužė automobilį ir sumušė tris

nepilnametes merginas, sėdėjusias automobilyje. Teismas dėl nesuprantamų motyvų

vienų liudytojų parodymus vertino kritiškai, o vadovavosi kitų liudytojų

parodymais ir nuosprendį pagrindė spėlionėmis bei abejonių keliančiomis

aplinkybėmis, nepagrįstai perkvalifikavo kaltinamųjų nusikalstamas veikas,

nuosprendyje nenurodydamas, kokie neginčijami įrodymai patvirtina, kad nebuvo

pažeista viešoji tvarka.

Prašo nuosprendį pakeisti ir E. Z., M. R. bei V.

N. pripažinti kaltais pagal jiems pareikštus kaltinimus, nuteisti juos

įstatymų nustatyta tvarka bei pilnai patenkinti civilinį ieškinį dėl žalos

atlyginimo.

Atsikirtimuose

į prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus asmuo, kurio atžvilgiu

baudžiamoji byla nutraukta, M. R. nurodo,

kad prokuroro skundas yra nenuoseklus ir nepagrįstas. Dar ikiteisminio tyrimo

metu jis buvo pareiÅ¡kęs praÅ¡ymus padaryti akistatas, jo veikÄ perkvalifikuoti į

BK 140 str. 1 d. ir bylÄ prieÅ¡ jį nutraukti. ProkuratÅ«ra, neiÅ¡sprendusi jo praÅ¡ymų,

bylÄ perdavė teismui, o teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kėjo visai kitos faktinės

bylos aplinkybės, negu jos buvo nurodytos kaltinamajame akte. Jo ir kitų kaltinamųjų

veikų perkvalifikavimÄ nulėmė netinkamai atliktas ikiteisminis tyrimas.

Muštynės įvyko dėl tarp (duomenys

neskelbtini) Â k. ir (duomenys

neskelbtini) Â k. jaunimo

nuolatinių konfliktų, todėl kaltinamajame akte tai buvo neteisingai įvertinta

viešosios tvarkos pažeidimu. Chuliganizmui ar viešosios tvarkos pažeidimui

būdinga tai, kad smurtas vartojamas nesant dingsties ar esant mažareikšmei

dingsčiai, be to, viešoji tvarka turi būti pažeidžiama tyčia. Šioje byloje

nustatyta, kad muÅ¡tynėmis buvo siekiama iÅ¡spręsti konfliktÄ tarp prieÅ¡iÅ¡kai

nusitekusių jaunuolių iš skirtingų vietovių, todėl chuliganizmo ar viešosios

tvarkos pažeidimo požymių jo veikoje nėra. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų

G. S., K. K., D. K., A. K., L. S., L. J. parodymai.

Be to, dauguma apklaustų asmenų parodė, kad neteisėtus veiksmus autobusų

stotelėje pradėjo Z.

B. ir jo draugai,

mėtydami į automobilius butelius, o jau po to prasidėjo tarpusavio muštynės.

Tai irgi patvirtina, kad kaltinamųjų veiksmai (smūgių sudavimas) nebuvo

chuliganiÅ¡ki ar pažeidžiantys vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Teismas teisingai nustatė, kad

muštynės vyko ne autobusų stotelėje, o prie atvykusių kaltinamųjų automobilių.

Tai patvirtina, kad puolė (duomenys neskelbtini)  k. vaikinai, o (duomenys

neskelbtini) Â k. vaikinai

atliko gynybinio pobūdžio veiksmus. Prokuroro apeliaciniame skunde neteisingai

vertinami liudytojų parodymai. Daugelis liudytojų parodė, kad (duomenys

neskelbtini) Â k. jaunimas

mėtė į iš (duomenys neskelbtini)  k. atvažiavusių jaunuolių automobilius butelius, o Z. B. draugas liudytojas R. V. netgi parodė, kad ir pats Z. B. metė į automobilį stiklinį alaus

butelį. Apžiūrėjus T.

M. automobilį rastas

įskilęs priekinis stiklas. Šios aplinkybės patvirtina, kad Z. B. ir jo draugai buvo nusiteikę

agresyviai. Z. B. metė butelį, kartu su savo draugais

buvo muštynių iniciatoriumi, su draugais pirmi ėmė eiti prie automobilių, o po

to Z. B. pirmasis spyrė E. Z.. Tokie jo veiksmai turi būti vertinami chuliganiškais ir

nuo jų E. Z. teko gintis. Jo nuomone, teismas

turėjo priimti nutartį Å¡iems asmenims pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 284

str. 1 d. Prokuroro apeliaciniame skunde, be to, remiamasi tik ikiteisminio

tyrimo duomenimis, kurie skiriasi nuo teisiamajame posėdyje išnagrinėtų

įrodymų. Skunde nurodoma apie netinkamų įrodymų įvertinimÄ , tačiau iÅ¡ tikrųjų analizuojami

ne teisme išnagrinėti įrodymai. Su nukentėjusiųjų Z. B. ir L. S. apeliaciniu

skundu jis irgi visiškai nesutinka dėl tų pačių jau išdėstytų aplinkybių.

Papildomai pažymi, kad (duomenys neskelbtini)  k. vaikinai automobiliais neužblokavo

įvažiavimo į autobusų stotelę, o sustatė juos važiuojamoje kelio dalyje, apie

50 metrų atstumu iki stotelės. Niekas iš automobiliais atvykusių asmenų

nesielgė grubiai ir chuliganiškai, todėl kitiems negalėjo kelti baimės. Jam

neaišku, kodėl (duomenys neskelbtini)  k. vaikinai, jeigu jie jautė baimę, neišsiskirstė, o

patys juos puolė. Dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo

nuosprendį jis laiko pagrįstu, todėl prašo apeliacinius skundus atmesti.

Išteisintasis

V. N. atsikirtimuose į prokuroro ir nukentėjusiųjų

apeliacinius skundus irgi nurodo, kad šie skundai nepagrįsti ir nenuoseklūs.

Išteisintasis V. N. atsikirtimuose išdėstė tuos pačius nesutikimo

su apeliaciniais skundais argumentus kaip M. R.,

prieš kurį byla nutraukta. V. N. papildomai

nurodo tik apie tai, kad prokuroro apeliaciniame skunde neteisingai dėstomi

liudytojų parodymai apie jo dalyvavimÄ muÅ¡tynėse. Apie tai, kad jis (V. N.) spardė Z. B.,

teisme parodė trys liudytojai: Z. B. sesuo

G. S., jų šeimos globotinis T. L. ir R. Ž.,

visi gyvenantys (duomenys

neskelbtini) Â k. Tuo tarpu (duomenys

neskelbtini) Â k. gyvenantys

liudytojai K. K., A. K., V. A. J. ir E. G. parodė, kad jis nieko nedarė ir į

konfliktÄ nesikiÅ¡o. Kiti liudytojai, irgi buvę autobusų stotelėje (L. S., L. J., P. R., R. B., R. B., E. S., M. S., M. G., R. V., Å . M., T. M.), apie jo (V. N.) veiksmus negalėjo nieko nurodyti. Liudytoja R. Ž. parodė, kad ,,dar jam (Z. B.) pribėgę spyrė V. N., Z. P. ir  M. G., buvo

gal 2-4 spyriai į nugarÄ , kojas, buvo ir M. R.“. O liudytoja G. S. parodė, kad po to, kai Z. B. gulėjo ant žemės, ,,pribėgo M. R., V. N. ir Z. P.. V. N. ir M. R. broliui

spyrė, V. N. 2-3 kartus“. Liudytojas T. L. parodė, kad ,,pribėgo ir M. R., V. N., Z. P. bei

spardė Z. B.“. To, kad Z. B. spardė M. G.,

neparodė daugiau jokie liudytojai, o kad Z. B. nespardė M. R.,

patvirtino daugelis liudytojų, tai rodo, kad G. S. parodymai yra melagingi, ji neteisingai nurodė taip pat

muÅ¡tynių vietÄ ir įvykių eigÄ . Daugelis apklaustų liudytojų parodė, kad (duomenys

neskelbtini) k. jaunimas

mėtė į atvažiavusių (duomenys neskelbtini)  k. jaunuolių automobilius butelius.

O Z. B. draugas R. V. parodė netgi apie tai, kad pats Z. B. metė į automobilį stiklinį alaus butelį. Apžiūrėjus T. M. automobilį, rastas įskilęs priekinis

stiklas. Tai, kad buvo mėtomi buteliai, rodo, kad Z. B. ir jo draugai buvo nusiteikę agresyviai. Atsikirtimuose V. N. irgi prašo apeliacinius skundus

atmesti.

Teismo

posėdyje prokuroras prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro

ir nukentėjusiųjų Z. B. ir L. S. apeliacinius

skundus patenkinti. E. Z. paskirti bausmę, kuriÄ praÅ¡oma skirti

prokuroro apeliaciniame skunde, o V. N. ir

M. R. pagal BK 284 str. 1 d. paskirti abiems po 30

parų arešto. Nukentėjusioji L. S. prašo

patenkinti jos ir nukentėjusiojo Z. B. apeliacinį

skundÄ . Nuteistasis E. Z., M. R.,

prieš kurį baudžiamoji byla nutraukta, išteisintasis V. N. ir

jų gynėjai prašo prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai

skundai tenkinami iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikytų

baudžiamųjų įstatymų, neteisingai paskirtos bausmės, nuosprendyje išdėstytų

teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir dėl netinkamai išspręstų kitų

nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 1-4 p.).

Vadovaujantis

BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, bylÄ teisėjų kolegija patikrina tiek, kiek to

prašoma apeliaciniuose skunduose, tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius

skundus ir dėl kurių Å¡ie skundai buvo paduoti. Tačiau nagrinėjant bylÄ

apeliacine tvarka taikomos ir BPK XIX skyriaus bendrosios nagrinėjimo teisme

nuostatos, tarp jų ir nuostatos dėl nagrinėjimo teisme ribų. BPK 255 str. 1, 2

d. nurodyta, kad byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų

nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį

sunkesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , arba dėl nusikalstamos veikos,

kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte

iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto

nebuvo pranešta. Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos

kvalifikavimo pakeitimo teisme taisykles ir tvarkÄ nustato BPK 256 str. Tuo

tarpu iš šioje byloje paduotų apeliacinių skundų turinio matosi, kad kai kurie

apeliantų dėstomi argumentai peržengia bylos nagrinėjimo teisme ribas.

Nukentėjusieji Z. B. ir L. S. apeliaciniame

skunde nurodo, kad visi trys buvę kaltinamieji (E. Z.,

V. N. ir M. R.)

padarė nusikaltimÄ , kuris sukėlė sunkias pasekmes nukentėjusiajam Z. B.. Taip pat nurodoma, kad ne tik E. Z. ir M. R.,

bet ir V. N. bei Z. P. viešoje

vietoje dėl chuliganiÅ¡kų paskatų užpuolė (duomenys neskelbtini)  k. jaunimÄ bÅ«dami apsiginklavę beisbolo lazdomis. Skunde

apeliantai dar nurodo, kad teismas turėjo svarstyti klausimÄ , ar E. Z. veikoje nėra sunkesnio nusikaltimo, t.

y. pasikėsinimo nužudyti, sudėties požymių. Apeliantai prašo pilnai patenkinti

jų pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriame nukentėjusiesiems Z. B. ir L. S. praÅ¡oma priteisti turtinės ir neturtinės žalos

atlyginimus iš visų trijų kaltinamųjų, taip pat ir iš M. R.. Tuo tarpu iš bylos matosi, kad ji buvo perduota

nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. kaltinant tik E. Z.. V. N. ir M. R. buvo

kaltinami tik pagal BK 284 str. 1 d., be to M. R. buvo kaltinamas fizinio smurto panaudojimu ne prieÅ¡ Z. B., o tik prieÅ¡ kitÄ nukentėjusįjį Ž. J.. Dėl kitų asmenų, iÅ¡skyrus nurodytus tris

kaltinamuosius, byla nagrinėti teisiamajame posėdyje nebuvo perduota. Buvusiam įtariamajam Z. P.,  apie kurį nurodoma nukentėjusiųjų

apeliaciniame skunde, 2008 m. spalio 23 d. prokuroro nutarimu, sutinkant

patiems Z. B. ir L. S., ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas įtariamajam ir

nukentėjusiajam susitaikius (t. 2, b. l. 119-121, 135-136). Pažymėtina ir tai,

kad nei buvęs įtariamasis Z. P., nei

išteisintasis V. N.

šioje byloje nebuvo

nei įtariami, nei kaltinami kam nors sudavę smūgius beisbolo lazdomis, o M. R. buvo kaltinamas sudavęs beisbolo lazda

vienÄ smÅ«gį tik nukentėjusiajam Ž. J.. Tuo tarpu prokuroro apeliaciniame skunde, be kitų

aplinkybių, nurodoma, kad visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra

tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str.

1 d. 1 p.). Tačiau iš kaltinamojo akto matosi, kad jame tokia kaltinamojo E. Z. atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo

nurodyta, apie Å¡iÄ aplinkybę net neužsiminta ir kaltinamajame akte apraÅ¡ant jo

padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Jokių praÅ¡ymų kaltinime nurodytos veikos faktines

aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis arba veikÄ kvalifikuoti pritaikant

baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ , BPK 256 str.

nustatyta tvarka nebuvo pateikta. Kolegija taip pat konstatuoja, kad iš dalies

yra pagrįsti ir M.

R. bei V. N. atsikirtimai į prokuroro bei

nukentėjusiųjų apeliacinius skundus, kuriuose nurodoma apie šių skundų

argumentų nenuoseklumÄ ir apie netikslų liudytojų parodymų iÅ¡dėstymÄ . Pagal BPK

301 str. 1 d. nuostatas teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie

išnagrinėti teisiamajame posėdyje, tuo tarpu iš apeliacinių skundų matosi, kad

juose dėstomi ne tik liudytojų, bet ir kitų apklaustų asmenų parodymai, duoti

ne teisiamajame posėdyje, o ikiteisminio tyrimo metu. Atsikirtimuose į

apeliacinius skundus apie tai irgi nurodoma pagrįstai.

Nors

prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai iš dalies tenkinami ir skundžiamas

nuosprendis keičiamas, vis dėlto, įvertinus jau aptartas aplinkybes, kolegija

pirmiausia konstatuoja, kad bylÄ pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo

vadovaujantis bendrosiomis nagrinėjimo teisme nuostatomis, neperžengiant BPK

255 str. nustatytų bylos nagrinėjimo teisme ribų, o nuosprendį pagrindė, kaip

to reikalauja BPK 301 str. 1 d., tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti

teisiamajame posėdyje.

IÅ¡

bylos ir skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas

teisingai nustatė ir didžiÄ jÄ dalį įvykusių muÅ¡tynių bei E. Z. ir

M. R. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių.

Teisingai nustatyta šių nusikalstamų veikų padarymo vieta, laikas,

nukentėjusiesiems Z. B. ir Ž. J. padaryti

sužalojimai, jų padarymo būdas ir kai kurios kitos aplinkybės, taip pat

nustatyti įvykiai iki muštynių ir aplinkybės, kuriomis (duomenys neskelbtini)  k. ir (duomenys neskelbtini)  k. jaunimas kaltinime nurodytu laiku

susitiko nusikaltimo įvykio vietoje.

Kaltinamųjų,

nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais šioje byloje nustatyta, kad 2007 m.

birželio 24 d. vakare (duomenys

neskelbtini) k. kultūros namuose vyko šokiai, į

kuriuos atvyko paties (duomenys neskelbtini) Â k. jaunimas, o taip pat automobiliais

atvažiavo ir jaunimas iš (duomenys neskelbtini)  k. Tarp vietinių, (duomenys

neskelbtini)  k. jaunuolių

buvo ir nukentėjusieji Z. B. bei Ž. J., o tarp iš (duomenys

neskelbtini)  k. atvykusių

asmenų buvo ir kaltinamieji E. Z., M. R. bei V. N.. Byloje taip pat nustatyta, kad šokių metu nedidelis

konfliktas buvo kilęs tarp M. R. ir Z. B.. Pats M. R. teisme parodė, kad pro šalį ėjusį Z. B. jis pavadino ,,peraugėliu“. Jis iš

butelio gurkšnojo alų, dėl jo pasakytų žodžių Z. B. jį puolė, sudavė smūgį delnu ir aptaškė jį alumi. Tačiau

budėtojas ir jo mergina juos išskyrė ir tuo šis konfliktas baigėsi. Z. B. sesuo liudytoja G. S. irgi parodė, kad šokiuose Z. B. susistumdė su M. R. ir šis apsipylė alumi. Liudytoja D. K. parodė, kad šokių metu prie lauke alų gėrusio M. R. pribėgo Z. B., sudavė jam į krūtinę ir šis apsipylė alumi. Tarp jų

kilo konfliktas, bet ji ir Z. B. sesuo

juos iÅ¡skyrė ir tuo viskas baigėsi. Apie tai, kad Å¡okių metu M. R. kažkÄ pasakė Z. B., dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas ir

susistumdymas, taip pat parodė liudytojai T. L. ir R. Ž.. Nors M. R. ir liudytojų parodymuose apie šio

konflikto aplinkybes yra kai kurių nežymių prieštaravimų, jų ir visų kitų

apklaustų asmenų parodymais buvo nustatyta, kad Z. B. ir M. R. konfliktas

šokiuose buvo trumpas ir epizodinis, kūno sužalojimai niekam nebuvo padaryti, kiti

asmenys šiame konflikte nedalyvavo, o pats konfliktas pasibaigė dar iki šokių

kultūros namuose pabaigos. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad jokio šio

konflikto tęsinio nebuvo, o nukentėjusiųjų skunde nurodoma ir apie tai, kad

teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡is konfliktas buvo tęstinis, prasidėjęs

šokių metu ir pasibaigęs muštynėmis automobilių stovėjimo aikštelėje. Su

apeliacinių skundų argumentais, kad konfliktas tarp M. R. ir Z. B. ne tik

prasidėjo, bet ir pasibaigė dar šokių metu, galima sutikti. Kita vertus, iš

esmės tokiÄ pačiÄ iÅ¡vadÄ padarė ir pirmosios instancijos teismas. Nuosprendyje

teismas konfliktÄ tarp M. R. ir Z. B. Å¡okių metu ir vėliau įvykusias

muštynes autobusų stotelėje kaip tik ir išskyrė kaip du atskirus įvykių

epizodus. Be to, nors ir padaręs iÅ¡vadÄ , kad vėliau autobusų stotelėje dviejų

kaimų jaunimas susirinko ,,išsiaiškinti santykių“, muštynių ir prieš tai

įvykusio Z. B. ir M. R. konflikto teismas tiesiogiai nesusiejo, taip pat nebuvo

padaryta ir išvada, kad muštynės buvo jau nurodyto konflikto tęsinys. Daugelis

po šokių vykusių įvykių aplinkybių taip pat nustatytos teisingai ir dėl jų taip

pat nekyla abejonių. Byloje nustatyta, kad pasibaigus šokiams, jau 2007 m.

birželio 25 d. naktį, keliolika (duomenys neskelbtini)  k. vaikinų ir merginų susirinko prie (duomenys

neskelbtini) k. teritorijoje

esančios autobusų stotelės, kai kurie jaunuoliai gėrė alų, tarp čia

susirinkusių asmenų buvo ir nukentėjusieji Z. B. bei Ž. J.. Tuo

tarpu iš (duomenys neskelbtini)  k. atvykę asmenys pasibaigus šokiams neišvažiavo namo, o

iÅ¡ pradžių automobiliais atvažiavo į prie (duomenys neskelbtini)  k. bažnyčios esančiÄ aikÅ¡telę, ten

palaukė, kol M. R. ir R. B. automobiliu parvežė namo M. R. draugę (duomenys neskelbtini)  k. gyventojÄ D. K., o M. R. ir R. B. grįžus, visi (duomenys

neskelbtini) k. jaunuoliai

automobiliais nuvažiavo prie tos pačios (duomenys neskelbtini)  k. autobusų stotelės ir ten sustojo.

Liudytojai nevienodai nurodo apie tai, ar (duomenys neskelbtini)  atvažiavo 3 ar 4 automobiliais,

tačiau nustatyta, kad iš tikrųjų automobiliai buvo 4: ,,VW Golf“, ,,Ford

Probe“, ,,Audi 100“ ir ,,Peugeot 306“. Tai patvirtina paties nuteistojo E. Z. parodymų patikrinimo vietoje

protokolas ir jo priedai – planas-schema ir fotonuotraukos, iš kurių matosi,

kad nurodyti keturi (duomenys neskelbtini) automobiliai sustojo viena šalia kito

viena eile ir užtverdami vienÄ iÅ¡važiavimÄ iÅ¡ autobusų stotelės į keliÄ (duomenys

neskelbtini) (t. 1, b. l.

124-128). Kad 4 (duomenys neskelbtini) automobiliai buvo sustatyti taip, kaip parodyta jau

paminėtame plane-schemoje, apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino

ir asmuo, prieš kurį byla nutraukta, M. R.. Kaip atrodo įvykio vieta, autobusų stotelė, kur E. Z. ir M. R. nurodytoje vietoje buvo sustoję automobiliai ir kur įvyko

muštynės, galima spręsti ir iš įvykio vietos apžiūros protokolo, prie jo

pridėto plano ir fotonuotraukų (t. 1, b. l. 15-19). Automobiliams sustojus

nurodytoje vietoje, prie autobusų stotelės stovėję (duomenys

neskelbtini) Â k. jaunuoliai

į plateliškių automobilių pusę pradėjo mėtyti alaus butelius, vienas butelis

pataikė į automobilį ir įskėlė jo priekinį stiklÄ . Nukentėjusieji Z. B. ir L. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad automobilio stiklo

įskilimas būtent toje aikštelėje mestu buteliu jiems kelia abejonių, nes tas

automobilis buvo apžiūrėtas ne šio įvykio, o kitoje vietoje, tačiau tokius

apeliantų argumentus kolegija atmeta. Iš bylos matosi, kad T. M. automobilis ,,Peugeot 306“ buvo

apžiūrėtas 2007 m. birželio 25 d. prie Plungės r. PK esančioje stovėjimo

aikštelėje. Automobilio apžiūros protokole (t. 1, b. l. 21-22) nurodyta, kad

įskilęs šio automobilio priekinis stiklas. Apie tai, kad į plateliškų

automobilius buvo mėtomi alaus buteliai, parodė ne tik kaltinamieji ir jų

draugai, bet ir liudytojais apklausti (duomenys neskelbtini)  k. gyventojai, todėl abejoti, kad

automobilio ,,Peugeot 306“ stiklas buvo įskeltas buteliu būtent nusikalstamos

veikos įvykio vietoje, nėra pagrindo. Tačiau to paties įvykio metu buvo

nustatyti ir aktyvūs (duomenys neskelbtini)  k. jaunuolių veiksmai. Atvykę prie

autobusų stotelės ir sustatę 4 automobilius į vienÄ eilę, jie iÅ¡lipo iÅ¡

automobilių, tarp išlipusių asmenų buvo ir kaltinamieji E. Z., M. R. bei V. N.. Taip pat nustatyta (tai dar bus

aptarta papildomai), kad iš automobilių išlipę E. Z. ir M. R. rankose

laikė medines beisbolo lazdas. Kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų

parodymais byloje buvo nustatyta, kad po to (duomenys neskelbtini)

 k. jaunuoliai, tarp kurių buvo Z. B. ir Ž. J., ir (duomenys neskelbtini)  k. jaunuoliai, tarp kurių buvo E. Z. ir M. R., ėjo vieni į kitų pusę ir tarp jų kilo muštynės. Šių

muštynių metu M. R.

beisbolo lazda sudavė

smÅ«gį į galvÄ nukentėjusiajam Ž. J., Z. B. spyrė koja į smakrÄ nuteistajam E. Z., o pats E. Z. beisbolo lazda sudavė ne mažiau kaip 3 smÅ«gius į galvÄ ir

kitas kūno vietas nukentėjusiajam Z. B.. Teismo medicinos specialistų išvados patvirtina, kad

nukentėjusiajam Ž.

J. buvo nustatytas

galvos sumuÅ¡imas ir kairės rankos alkÅ«nės sÄ nario sumuÅ¡imas. Sužalojimai padaryti

galimai kaltinime nurodytu laiku ir galimai suduodant smÅ«gį lazda. Sužalojimai Ž. J. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ (t.

1, b. l. 39). Nukentėjusiajam Z. B. buvo

nustatytas galvos sumušimas su odos nubrozdinimu virš dešinio antakio,

poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, muštine žaizda kairėje

viršugalvinėje-pakaušinėje srityje, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimu

kairėje, kraujo išsiliejimais virš ir po kietuoju smegenų dangalu kairėje, subarachnoidiniu

pakraujavimu, smegenų sumušimu kairėje

smilkininėje skiltyje, lydimu galvos smegenų pabrinkimo ir suspaudimo, II

kaklinio stuburo slankstelio danties lūžimas, taip pat odos nubrozdinimai

kairio šono ir kairės pilvo pusės srityje ir dešinėje klubinėje srityje.

Sužalojimai Z. B. padaryti galimai naktį iš 2007 m.

birželio 24 d. į 25 d., jie galėjo būti padaryti nuo tų vietų sumušimų kietais

bukais daiktais. Odos nubrozdinimas virš dešinio antakio su poodine kraujosruva

dešinės akies aplinkoje bei odos nubrozdinimas dešinėje klubinėje srityje

galėjo gautis ir Z.

B. virstant ir

atsitrenkiant tomis vietomis į kietÄ Å¡iurkÅ¡tų pavirÅ¡ių (pvz., į asfaltuotÄ

kelio dangÄ ). Dėl Å¡ioje iÅ¡vadoje nurodyto galvos sužalojimo Z. B. buvo padarytas sunkus sveikatos

sutrikdymas (t. 1, b. l. 25-26). IÅ¡ dar vienos teismo medicinos specialisto

išvados matosi, kad kūno sužalojimai buvo padaryti ir pačiam nuteistajam E. Z.. Jam nustatytas galvos sumušimas su

odos nubrozdinimu pasmakrėje, trauminiu abipusiu smilkininių-apatinio

žandikaulio sÄ narių uždegimu, galvos smegenų sukrėtimu, lydimu neintensyvaus galvos

smegenų pabrinkimo, taip pat kraujosruva kairės šlaunies priekiniame

paviršiuje. Šiuos sužalojimus E. Z. galėjo patirti

dėl traumos, sumušus tas vietas kietais bukais daiktais maždaug prieš 7-10 parų

laiko iki apžiūros. Kadangi E. Z. buvo

apžiūrėtas 2007 m. liepos 3 d., jam nustatyti sužalojimai irgi galėjo būti

padaryti kaltinime nurodytu laiku. Išvadoje taip pat nurodyta, kad išvardintais

sužalojimais E. Z. buvo padarytas nežymus sveikatos

sutrikdymas (t. 1, b. l. 106-107). IÅ¡ bylos taip pat matosi, kad į įvykio vietÄ

nuvykusiam policijos patruliui M. T. aiškinantis

įvykio aplinkybes, liudytojas L. J. pateikė

medinę beisbolo lazdÄ paaiÅ¡kinęs, kad Å¡iÄ lazdÄ jis muÅ¡tynių metu atėmė iÅ¡ M. R.. IÅ¡ daiktų pateikimo protokolo

matosi, kad Å¡iÄ lazdÄ pareigÅ«nas M. T. pateikė ikiteisminiam tyrimui (t. 1, b. l. 12). IÅ¡ daiktų

apžiūros protokolo bei prie jo pridėtos fotonuotraukos matosi, kad įvykio

vietoje paimta medinė tekinta 640 mm ilgio lazda, savo forma panaÅ¡i į beisbolo lazdÄ

(t. 1, b. l. 13-14). Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo

posėdyje M. R. pripažino, kad nurodyta beisbolo lazda

kaip tik ir yra ta lazda, kuriÄ muÅ¡tynių metu L. J. iÅ¡ jo atėmė, o po to atidavė policijai. Skundžiamu

nuosprendžiu teismas pripažino įrodytu, kad M. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam Ž. J., o E. Z. padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam Z. B. suduodami jiems smÅ«gius bÅ«tent

beisbolo lazdomis. Tokias teismo išvadas patvirtina teisiamajame posėdyje

išnagrinėti įrodymai. Kaltinamasis M. R. teisme parodė, kad aikštelėje išlipus iš automobilio, jį

puolė L. J. ir Ž. J.. Gindamasis jis ėmė mojuoti mediniu pagaliu ir sudavė

juo L. J. į petį. M. R. parodė, kad tai buvo ne beisbolo lazda, o apie 1 metro ilgio

medinis pagalys, kurį jis laikė automobilio salone ir kurį naudodavo paremti

automobilio variklio dangtį. MuÅ¡tynių metu tÄ pagalį L. J. iÅ¡ jo atėmė. Tuo tarpu liudytojas L. J. teisme parodė, kad iÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs M. R. puolė jį su beisbolo lazda, bet jis tÄ

lazdÄ iÅ¡ jo atėmė ir po to atidavė policijai. Nukentėjusysis Ž. J. teisme parodė, kad muÅ¡tynių metu

kažkas šūktelėjo, kad kažkuris iÅ¡ (duomenys neskelbtini)  rankoje turi beisbolo lazdÄ . Paėjus

keletÄ Å¾ingsnių, M.

R. sudavė jam smūgį

lazda į galvÄ . Po to L.

J. rodė jam tÄ lazdÄ

ir jis paskambino policijai. Jau buvo nurodyta apie tai, kad lazdÄ , kuria buvo

suduotas smÅ«gis į galvÄ Å½. J., iÅ¡ M. R. atėmė L. J. ir padavė jÄ Ä¯ įvykio vietÄ atvykusiam policijos

pareigÅ«nui, o Å¡is tÄ lazdÄ pateikė ikiteisminiam tyrimui. Apeliacinės

instancijos teismo posėdyje M. R. parodė,

kad būtent šia prie bylos pridėta lazda jis sudavė smūgį ne L. J., o Ž. J.. Iš prie bylos pridėtos lazdos fotonuotraukos matosi,

kad L. J. iš M. R. buvo atimta tekinta 640 mm ilgio medinė lazda, kurios

vienas galas plonesnis, o kitas storesnis, plonesniame gale yra sustorėjimas,

abu lazdos galai apvalÅ«s. Å ios aplinkybės paneigia M. R. parodymus apie Å¡ios lazdos laikymÄ automobilio salone tik

automobilio variklio dangčio parėmimui. Lazdos dydis, forma ir kiti duomenys

leidžia neabejotinai teigti, kad tai buvo beisbolo lazda, kuriÄ M. R. specialiai panaudojo muÅ¡tynių metu ir

ja sužalojo nukentėjusįjį Ž. J.. Tuo

tarpu lazda, kuria nuteistasis E. Z. sudavė

smūgius nukentėjusiajam Z. B., nebuvo

surasta. Teisme nuteistasis E. Z. parodė,

kad sustojus aikštelėje prie autobusų stotelės, jis išlipo iš automobilio,

paėjo kelis žingsnius ir pamatė prie jo atbėgantį Z. B., jį atpažino iÅ¡ Å«gio, nes Z. B. buvo aukščiausias (duomenys neskelbtini)  k. vaikinas. Pribėgęs prie jo Z. B. pirmasis spyrė jam koja į veidÄ , nuo

Å¡io smÅ«gio jis atsitrenkė į automobilį ir prarado sÄ monę. Pajuto dar kelis jam

suduodamus smūgius. E.

Z. parodė, kad tada,

būdamas labai išsigandęs, pamatė, kad pats rankoje laiko kažkokį pagalį.

Bijodamas, kad bus dar sumuštas, jis pajudėjo į Z. B. pusę, matė, kaip šiam susipynė kojos ir jis pargriuvo ant

asfalto. Z. B. bandė nuo žemės keltis ir tada jis tuo

pagaliu sudavė Z.

B. smūgį, kur

pataikė, neprisimena. Po to sudavė pagaliu dar kartÄ , iÅ¡ viso ne mažiau kaip du

kartus. E. Z. parodė, jog „negalėtų įvardinti, kad

ta lazda buvo beisbolo“, o kur po to jÄ padėjo, neprisimena, galvoja, kad jÄ

kažkur išmetė. Kai po to įsėdo į automobilį, tos lazdos jau nematė. E. Z. dar parodė, kad po to, kai sudavė Z. B. smūgius pagaliu, matė, kad Z. B. atbėgęs jaunimas spardė, kas jį spardė

konkrečiai, negali pasakyti. KÄ muÅ¡tynių metu darė M. R. ir V. N., jis

nematė. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje

nuteistasis E. Z. vėl parodė, kad pirmiausia jam į galvÄ

smūgį sudavė Z. B., todėl jis neprisimena, kur rado ir

iÅ¡ kur paėmė jau nurodytÄ pagalį. Prisimena tik tai, kad atsikėlęs nuo žemės

pastebėjo, kad pagalys yra jo rankose. Tada ir sudavė tuo pagaliu nuo žemės

besikeliančiam Z.

B., kiek iš viso jam

sudavė smūgių pagaliu, negali pasakyti. Po to jis pats Z. B. nespardė, matė tik jį spardžiusių asmenų siluetus. Kad Z. B. būtų spardę M. R. ir V. N., jis

nematė. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas E. Z. versijÄ , jog jis smÅ«gius Z. B. sudavė ne beisbolo lazda, o kažkokiu nuo žemės

atsitiktinai paimtu pagaliu, atmetė. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada

yra motyvuota ir, kolegijos nuomone, pagrįsta. Apie tai, kad Z. B. spyrė E. Z. į galvÄ , o po to E. Z. sudavė lazda Z. B., teisme parodė ir E. Z. draugas iÅ¡teisintasis V. N., o dar konkrečiau apie Å¡ias aplinkybes parodė

liudytojais apklausti (duomenys neskelbtini)  kaimo gyventojai.  Z. B. sesuo liudytoja G. S. teisme parodė, kad matė, kaip E. Z. mojavo būtent beisbolo lazda, su šia

lazda jis ir iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Po to su Å¡ia lazda E. Z. sudavė jos broliui Z. B. į galvÄ , o Å¡iam nukritus smogė lazda dar kartÄ . Liudytoja

dar parodė, kad ji žino, kaip atrodo beisbolo lazda, todėl ir suprato, kad E. Z. rankose turėjo bÅ«tent beisbolo lazdÄ .

Liudytojas T. L. teisme parodė, kad matė, kaip E. Z. iš automobilio išlipo rankoje

laikydamas beisbolo lazdÄ ir ja smogė Z. B., po to jį dar ir spardė. Patikslindamas Å¡ias aplinkybes

dar parodė, kad Z.

B. jau pargriuvus E. Z. jam dar kokius du kartus sudavė lazda

į galvÄ ir spyrė jam į pilvÄ . Ta beisbolo lazda buvo medinė. Liudytoja R. Ž. teisme irgi parodė, kad matė, kaip E. Z. susikibo su Z. B., smogė Z. B. lazda į

kaklÄ , Å¡is nugriuvo, o tada daužė gulintį Z. B. iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ , sudavė lazda 3-4 smÅ«gius, daugiausia

į galvÄ . R. Ž. parodė, kad tai buvo beisbolo lazda.

Nuosprendyje teismas E.

Z. versijÄ , kad jis

šalia autobusų stotelės ant asfalto netikėtai rado ir sugriebė pagalį, atmetė

kaip nerealiÄ ir neįtikinančiÄ . Kolegijos nuomone, tokia teismo iÅ¡vada yra

pagrįsta, be to, tai patvirtina ir jau aptarti liudytojų parodymai apie tai,

kad jie E. Z. rankose matė bÅ«tent beisbolo lazdÄ , be

to, matė E. Z. su šia lazda ir išlipantį iš

automobilio. Pažymėtina dar ir tai, kad apie smÅ«gių sudavimÄ Z. B. bÅ«tent beisbolo lazda ikiteisminio

tyrimo metu buvo parodęs ir pats E. Z.. Teisme perskaitytuose E. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose (t. 1, b.

l. 118-120) apklaustas įtariamuoju E. Z. buvo parodęs, kad išlipdamas iš automobilio jis pasiėmė

savo beisbolo lazdÄ , nes norėjo pagÄ sdinti (duomenys neskelbtini)

k. jaunimÄ . TÄ beisbolo lazdÄ

laikė nuleidęs prie Å¡ono. Pribėgęs Z. B. spyrė jam į smakrÄ , jis nugriuvo, o atsikėlęs ir pakėlęs

beisbolo lazdÄ Ä—mė artėti prie Z. B., eidamas lazda mojavo. Susipynus kojoms Z. B. pargriuvo, bandė keltis ir tada jis

jam sudavė beisbolo lazda per galvÄ . Dar po to gulinčiam Z. B. jis beisbolo lazda sudavė du smÅ«gius į

pilvÄ . Matė, kad prie jų atbėga Z. B. sesuo G. S. ir tada

jis dar kartÄ sudavė Z. B. lazda į

nugarÄ -petį. Po to, prieÅ¡ įlipdamas į automobilį, tÄ beisbolo lazdÄ , norėdamas

ja atsikratyti, kažkur iÅ¡metė. Å ios apklausos metu E. Z. dar buvo parodęs, kad beisbolo lazdÄ maždaug prieÅ¡ du

mėnesius pats pasigamino tekinimo staklėmis savo namuose. JÄ pasigamino

savigynai. Ä®vykio dienÄ lipdamas į automobilį „VW Golf“ apie tai, kad beisbolo

lazdÄ pasiima gynybai, buvo pasakęs ir savo pažįstamam A. K.. Perskaičius Å¡iuos parodymus teisiamajame posėdyje, E. Z. paaiÅ¡kino, kad nurodytos apklausos

metu apie beisbolo lazdÄ jis nieko neparodė, jo parodymai užraÅ¡yti neteisingai,

apklausos metu nedalyvavo gynėjas. Teisme liudytoju apklaustas E. Z. tėvas V. Z. irgi parodė, kad apie sÅ«naus beisbolo lazdÄ jis nieko

nežinojo, be to, namuose pasigaminti tokiÄ lazdÄ jis neturėjo galimybės.

Nuteistojo nurodytÄ parodymų pakeitimo priežastį teismas pagrįstai atmetė.

Teisme liudytoja apklausta tyrėja L. T. parodė, kad 2007 m. birželio 27 d. ji apklausė E. Z. įtariamuoju, E. Z. gynėjo dalyvavimo apklausoje nepageidavo, pats savo noru

davė parodymus ir joks spaudimas jam nebuvo daromas. Protokole ji užrašė tai,

kÄ parodė pats įtariamasis. IÅ¡ bylos matosi, kad byloje tikrai yra teisės

turėti gynėjÄ iÅ¡aiÅ¡kinimo ir E. Z. atsisakymo

nuo gynėjo dalyvavimo protokolai, jie patvirtinti įtariamojo parašais (t. 1, b.

l. 115,116). Įtariamojo apklausos protokolo pabaigoje E. Z. pats raštu patvirtino, kad protokolas perskaitytas ir

suraÅ¡ytas teisingai (t. 1, b. l. 118-120). Tuo metu E. Z. buvo praneÅ¡ta apie įtarimÄ pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.,

įtariamasis buvo pilnametis. Tai, kad apklausos metu nedalyvavo gynėjas, šiuo

atveju nepažeidė E.

Z. teisės į gynybÄ , o

abejoti, kad apklausos protokole jo parodymai buvo užrašyti neteisingai, taip

pat nėra pagrindo. Pažymėtina dar ir tai, kad jau būdamas paleistas iš

sulaikymo (t. 1, b. l. 121), iš esmės tokius pačius parodymus įtariamasis E. Z. patvirtino ir parodymų patikrinimo

vietoje metu. E. Z.

vėl parodė, kad

sudavė Z. B. smūgius būtent beisbolo lazda, įvykio

vietoje parodė, kur ir kaip vyko muštynės, kurioje vietoje beisbolo lazda

sudavė smūgius Z.

B. ir kur po to tÄ

lazdÄ numetė (t. 1, b. l. 124-128). Be to, iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo

matosi, kad tas pačias aplinkybes E. Z. faktiškai patvirtino ir teisme. Teisiamajame posėdyje

perskaičius jau nurodytÄ parodymų patikrinimo vietoje protokolÄ , atsakydamas į

teismo klausimÄ , E.

Z. atsakė, kad įvykio

vietoje jis viskÄ parodė savo iniciatyva (t. 3, b. l. 159). Å ie paties E. Z. ir teisme apklaustų liudytojų

parodymai bei BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka įrodymų patikrinimui

perskaityti E. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti

parodymai nuteistojo versijÄ , kad muÅ¡tynių metu jis panaudojo atsitiktinai ant

žemės surastÄ kažkokį pagalį, visiÅ¡kai paneigia. Galima abejoti tuo, kad

nusikaltimo įrankį E.

Z. pasigamino pats,

tačiau byloje įrodyta, kad atvykęs į nusikaltimo įvykio vietÄ Å¡is nuteistasis

tikrai turėjo beisbolo lazdÄ ir Å¡ia lazda sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam Z. B..

Nuteistasis

E. Z. teisme parodė, kad nežino, kodėl sustojo prie

(duomenys

neskelbtini)  k. autobusų stotelės. Tačiau ten

sustojus plateliškių automobiliams, (duomenys neskelbtini)  k. vaikinai pradėjo į jų automobilius

mėtyti butelius. Jam iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, prie jo pribėgo Z. B. ir spyrė į smakrÄ . Pargriuvęs, o po to

atsikėlęs, rankoje turėta lazda jis sudavė kelis smūgius Z. B.. Taip padarė bijodamas, kad jį patį

užpuls ir sužalos. Nuteistasis parodė, kad tokiu būdu jis save gynė. M. R., prieš kurį byla nutraukta, teisme

irgi parodė, kad nežino, kodėl visi keturi plateliškių automobiliai sustojo

prie autobusų stotelės. Sustojus stotelėje buvę (duomenys

neskelbtini) Â k. jaunuoliai

į jų automobilius pradėjo mėtyti butelius. Matė, kad juos mėtė ir Ž. J., ir Z. B.. Išlipus iš automobilio, jį puolė L. J. ir Ž. J.. Gindamasis jis pradėjo mojuoti pagaliu ir sudavė L. J. į petį (vėliau parodė, kad sudavė

lazda Ž. J.). M. R. parodė, kad (duomenys neskelbtini)  mėtant butelius į automobilius, jis,

mojuodamas lazda, tokiu bÅ«du gynė save ir savo turtÄ . IÅ¡teisintasis V. N. teisme irgi parodė, kad automobiliams

sustojus stotelėje, pasigirdo dūžtančių butelių garsas, jis pats muštynėse

nedalyvavo, o su A.

K. tik stovėjo prie

automobilio, saugodamas, kad neišdaužytų jo langų. Matė, kaip Z. B. sudavė smūgį E. Z.. Tuo tarpu prokuroras ir nukentėjusieji Z. B. bei L. S., nesutikdami su teismo išvadomis dėl kaltinamųjų veikų

įvertinimo, apeliaciniuose skunduose nurodo visai priešingas aplinkybes.

Apeliantai nurodo, kad įvykio metu gynėsi ne plateliškiai, o (duomenys

neskelbtini) Â k. jaunuoliai.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad tÄ naktį po Å¡okių (duomenys

neskelbtini) Â k. jaunimas prie

autobusų stotelės susirinko norėdami pabendrauti, buvo ir daug merginų bei

vaikų. Visi geranoriškai bendravo tarpusavyje, niekas nesitikėjo jokių muštynių

ir nesiruošė jose dalyvauti. Kai prie stotelės sustojo keturi plateliškių

automobiliai, visiems tapo akivaizdu, kad jie atvyko su negerais kėslais. O kai

iš tų automobilių plateliškiai pradėjo lipti apsiginklavę beisbolo lazdomis,

dalis merginų ir vaikų iš tos vietos pabėgo, o likusieji kaip kas galėjo

pradėjo gintis nuo netikėto ir žiauraus užpuolimo. Skunde prokuroras nurodo ir

apie tai, kad Z.

B. metė butelį

savigynos tikslais ir norėdamas apginti aikštelėje buvusias merginas ir vaikus.

Pats Z. B. nespėjo niekam suduoti smūgių.

Nukentėjusieji Z.

B. ir L. S. apeliaciniame skunde irgi nurodo, kad (duomenys

neskelbtini) Â k. jaunimÄ

stotelėje užpuolė iš (duomenys neskelbtini)  k. atvažiavę vaikinai. Toje stotelėje

(duomenys neskelbtini)  k. jaunimas šventė Jonines, klausėsi muzikos, kai kas gurkšnojo alų.

Tuo tarpu 4 automobiliais prie stotelės atvykę plateliškiai automobilius

sustatė ant įvažiavimo į aikštelę, užgesino variklius, taip demonstravo savo

jėgos pranaÅ¡umÄ ir dėl to muÅ¡tynės tapo neiÅ¡vengiamos. Vyresni (duomenys

neskelbtini) Â k. vaikinai,

neturėdami pasirinkimo ir siekdami apsaugoti jaunesnius asmenis ir merginas,

nuėjo prie (duomenys neskelbtini)  aiškintis jų atvykimo tikslų. Tuo metu iš automobilių

iÅ¡lipę plateliÅ¡kiai juos puolė. E. Z. beisbolo lazda iÅ¡ karto sudavė keletÄ smÅ«gių į galvÄ Z. B., pargriuvusį Z. B. toliau mušė Z. P., V. N. ir M. G.. Tuo pačiu metu M. R. beisbolo lazda sudavė smÅ«gį į galvÄ Å½. J.. Tokiu bÅ«du plateliÅ¡kiai, tarp jų Z. P., V. N., E. Z. ir M. R., apsiginklavę beisbolo lazdomis, užpuolė

(duomenys neskelbtini)  k. jaunimÄ vieÅ¡oje vietoje ir dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Prokuroro ir

nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose nurodoma ir apie šių skundų argumentus

patvirtinančius liudytojų parodymus. Tuo tarpu atsikirtimuose į apeliacinius skundus

M. R. ir V. N. nurodo liudytojus, patvirtinančius kitokias, jų pačių

nurodytas įvykių aplinkybes. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodo, kad

kaltinamieji, nukentėjusieji, taip pat kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų draugai

įvykio aplinkybes nurodo skirtingai. Iš tikrųjų (duomenys

neskelbtini) Â ir (duomenys

neskelbtini) k. gyventojai,

buvę įvykio vietoje, ne tik skirtingai nurodo įvykio aplinkybes, bet ir kaltina

vieni kitus muštynių išprovokavimu, užpuolimu ir fizinio smurto panaudojimu.

Abi pusės kategoriškai nurodo, kad vieno kaimo gyventojai tik gynėsi nuo

užpuolimo, o kito kaimo jaunimo veiksmai buvo tik chuliganiški ir pažeidžiantys

vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Pažymėtina, kad nukentėjusiųjų Z. B. bei L. S. ir

prokuroro apeliacinių skundų argumentai užpuolimu ir chuliganiškais veiksmais

kaltinant iš (duomenys neskelbtini)  k. atvykusius asmenis, tarp jų ir E. Z., M. R. bei V. N., iš esmės sutampa.

Išnagrinėjusi

bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejų muÅ¡tynėse

dalyvavusių asmenų grupių kategoriški tarpusavio kaltinimai pagrįsti tik iš

dalies, o prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinių skundų argumentai taip pat

pernelyg kategoriški ir tik iš dalies atitinka faktines bylos aplinkybes. Nors

buvusių kaltinamųjų bei jų draugų ir nukentėjusiųjų ir jų draugų parodymai

tikrai skiriasi, teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų parodymų visuma leidžia

padaryti iÅ¡vadas apie tikrÄ sias muÅ¡tynių kilimo priežastis ir tų muÅ¡tynių

aplinkybes. Iš bylos matosi, kad teisiamajame posėdyje iš įvykyje dalyvavusių ar šį įvykį mačiusių (duomenys

neskelbtini) k. gyventojų buvo apklausti ne tik

kaltinamieji E. Z., M. R. ir V. N., bet ir

liudytojai A. K., R. B., E. S., V. J., E. G., M. G., M. S. ir K. K.. Teisme buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo teisėjo

apklaustų Š. M. ir T. M. parodymai, o kaltinamojo M. R. sesuo liudytoja G. R., pasinaudojusi BPK 80 str. 2 d. numatyta teise, teisme

duoti parodymus atsisakė. Iš (duomenys neskelbtini)  k. gyventojų teisme buvo apklausti ne

tik nukentėjusieji Z.

B., Ž. J., L. S., bet ir liudytojai G. S., R. Ž., T. L., L. J., P. R., L. S., R. B., L. M. ir R. V.. Kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir visų

išvardintų liudytojų parodymai jau išdėstyti skundžiame nuosprendyje, dalis šių

parodymų jau aptarta ir Å¡iame nuosprendyje. IÅ¡ to, kÄ parodė liudytojai iÅ¡ (duomenys

neskelbtini) k., matosi, kad

jie iš esmės patvirtino kaltinamųjų E. Z., M. R. ir V. N. parodymus. Liudytojas A. K. teisme parodė, kad automobiliais

privažiavus ir sustojus prie autobusų stotelės, kažkas iš tolo į automobilių

pusę pradėjo mėtyti butelius. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio matė, kaip Z. B. koja spyrė E. Z.. KÄ darė M. R., jis nematė, o V. N. visÄ laikÄ stovėjo prie automobilio. Liudytojas R. B. teisme parodė, kad (duomenys

neskelbtini) Â automobiliams

sustojus prie stotelės, į jų pusę buvo pradėti mėtyti buteliai. Juos mėtė (duomenys

neskelbtini) Â k. vaikinai.

Vienas butelis pataikė į automobilį „Peugeot“ . Išlipęs iš automobilio pamatė į

jų pusę atbėgantį ir šaukiantį L. J. su

lazda. Jis pats muštynių nematė, A. K. ir V. N. stovėjo

šalia. Jau grįžus į (duomenys neskelbtini)  matė, kad E. Z. praskeltas smakras. Liudytojas K. K. teisme parodė, kad automobiliams sustojus aikštelėje

pasigirdo dūžtančių butelių garsas. Matė, kad atbėgęs Z. B. spyrė E. Z. ir šis

pargriuvo. Kaip E.

Z. mušė Z. B., nematė. Subėgo visi jaunuoliai ir

įvyko muštynės. Matė, kaip M. R. mušėsi

su L. J.. A. K. ir V. N. stovėjo

jam iš kairės, V.

N. į muštynes

nepuolė. Liudytoja E.

S. teisme parodė, kad

ji važiavo pirmuoju automobiliu „Peugeot“, vairuojamu T. M.. Jie sustojo prie autobusų stotelės, o už jų sustojo ir

kiti (duomenys neskelbtini)  automobiliai. Tuo metu iš stotelės pusės į automobilius buvo pradėti

mėtyti buteliai, vienas pataikė į jų automobilį. Matė, kaip iš automobilio

išlipo E. Z., prie jo nuo stotelės atbėgo aukštas

vyras, t. y. Z. B.. Išsigandusi ji užsimerkė, o vėliau

pamatė E. Z. jau gulintį ant žemės. Visi lipo iš

automobilių ir bėgo arčiau stotelės, ji liko prie automobilio ir kas vyko

toliau, negali pasakyti. Kaip E. Z. mušė Z. B., ji nematė. Liudytojas V. J. teisme parodė, kad stotelėje į

sustojusius (duomenys neskelbtini)  automobilius pradėjo „skraidyti“ buteliai. Kol jis

išlipo iš automobilio, Z. B. jau

gulėjo ant žemės, Å¡alia stovėjo E. Z., ar turėjo lazdÄ , jis nematė. M. R. jis nematė visai, o V. N. prie Z. B. pribėgęs

nebuvo, jis V. N. ir A. K. matė stovinčius prie automobilio „VW Golf“. Liudytojas E. G. teisme parodė, kad automobiliams

sustojus netoli autobusų stotelės, iÅ¡girdo dūžtančių butelių garsÄ . Matė, kaip

vienÄ butelį metė Z.

B., kuris po to

pribėgęs spyrė E.

Z., šis pargriuvo ir

kilo sÄ myÅ¡is. Matė M.

R., kuris rankose

turėjo kažkokiÄ lazdÄ ir konfliktavo su dviem jaunuoliais, vienas iÅ¡ jų buvo L. J., kuris irgi turėjo lazdÄ . Kas kam

sudavė smūgius, jis tiksliai nematė. Taip pat nematė ir lazdos pas E. Z.. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas

parodymus supainiojo M.

R. ir E. Z.. Teisme šis liudytojas dar parodė,

kad M. R. prie Z. B. nebuvo priėjęs, o V. N. muštynėse nedalyvavo, stovėjo kartu su A. K. ir G. R. prie automobilio ir nieko nedarė. Liudytojas M. G. teisme parodė, kad netoli autobusų

stotelės jam nepažįstami (duomenys neskelbtini)  k. vaikinai į jų pusę mėtė butelius.

Po to vaikinas iÅ¡ (duomenys neskelbtini)  priėjo prie jų ir įspyrė E. Z. į veidÄ . Pamatęs vaikinÄ , mojuojantį lazda, jis pats įsėdo

atgal į automobilį. Ar iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio M. R. kažkÄ turėjo rankose, kÄ veikė M. R. ir V. N., jis

nematė. (duomenys neskelbtini)  automobiliai nuo autobusų stotelės buvo sustoję maždaug

už 25 m, jie (duomenys neskelbtini)  k. vaikinų neįžeidinėjo, o Å¡ie prie jų priėjo patys. M. R. po to pasakojo, kad iÅ¡ jo atėmė lazdÄ ,

kuria gavo jis pats. Liudytojas M. S. teisme parodė, kad prie autobusų stotelės išlipęs iš

automobilio iÅ¡girdo dūžtančius butelius, kas juos metė, jis nematė. KÄ veikė V. N., A. K. ir M. R., negali

pasakyti. MuÅ¡tynių faktiÅ¡kai nematė, nes nenorėjo veltis į konfliktÄ ir stovėjo

toliau. Apie tai, kad E. Z. turėjo

beisbolo lazdÄ , ikiteisminio tyrimo metu jis nesakė, jo parodymai buvo užraÅ¡yti

neteisingai, o jis protokolÄ pasirašė jo neskaitęs. Apklausti ikiteisminio

tyrimo teisėjo liudytojai Š. M. ir T. M. (t. 1, b. l. 70-72, 95-96) apie

įvykius prie (duomenys neskelbtini)  autobusų stotelės buvo nurodę konkrečiau. Š. M. parodė, kad plateliškiai vaikinai po

šokių automobiliais nuvažiavo prie stotelės, ten sustojo ir stovėjo. Jam

bandant iš automobilio išlipti prie jo kojų sudužo kažkieno numestas butelis. (duomenys

neskelbtini) Â k. jaunimas

ant jų šaukė, reikalavo iš ten išvažiuoti, o po to prie jų automobilių priėjo

4-5 jaunuoliai. (duomenys neskelbtini)  k. vaikinai irgi išlipo iš automobilių ir prasidėjo

konfliktas. Jis matė vykstančias muštynes, bet kas jas pradėjo, nematė. M. R. sukinėjosi su beisbolo lazda ir kažkas

iš (duomenys neskelbtini), atrodo, L.

J., tÄ lazdÄ iÅ¡ jo

atėmė. Kai pats iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, L. J. ta lazda pagrasino ir jam. Matė kažkÄ gulintį ant žemės.

Tik vėliau iš kalbų girdėjo, kad muštynių metu nukentėjo Z. B.. Iš (duomenys neskelbtini)

 k. jaunimo iš matymo jis

pažinojo tik Z. B.

ir L. J., o iš viso to įvykio metu (duomenys

neskelbtini), kartu su

merginomis buvo 20-25 asmenys. Pradžioje, kai buvo mėtomi buteliai, vienas

butelis pataikė į jų automobilio priekinį stiklÄ ir Å¡is įskilo. Liudytojas T. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo

teisėjo, parodė, kad iš šokių prie (duomenys neskelbtini)  k. autobusų stotelės iš viso

automobiliais nuvažiavo 13-14 (duomenys neskelbtini). Autobusų stotelėje jau stovėjo (duomenys

neskelbtini) Â k. jaunimas.

Jų automobiliams sustojus, (duomenys neskelbtini)  pradėjo į juos mėtyti butelius.

Vienas butelis pataikė į jo automobilio priekinį stiklÄ ir jį įskėlė. (duomenys

neskelbtini), taip pat ir

jis pats, išlipo iš automobilių. Jis pamatė, kad jau vyksta muštynės, bet kas

kam sudavė pirmas, nematė. Jis stovėjo prie savo automobilio, o muštynės vyko

maždaug už 10 metrų. Matė, kad kažkas mojavo beisbolo lazdomis. Beisbolo lazdÄ

turėjo M. R., bet tÄ lazdÄ iÅ¡ jo atėmė L. J. ir sudavė ta lazda M. R. per nugarÄ . Ä® automobilį grįžus Z. P., jis iÅ¡ tos vietos iÅ¡važiavo. Liudytojas

dar parodė, kad muštynių metu buvo naudojamos dvi beisbolo lazdos. Matė, kad (duomenys

neskelbtini) mušė vienÄ (duomenys

neskelbtini)  k. jaunuolį,

bet kÄ mušė konkrečiai, jis nežino. IÅ¡ bylos matosi, kad prokuroro 2008 m.

spalio 23 d. nutarimu įtariamajam Z. P. ir nukentėjusiajam Z. B. susitaikius, ikiteisminis tyrimas prieš Z. P. buvo nutrauktas (t. 2, b. l. 135-136).

Z. P. buvo įtariamas tuo, kad tų pačių

muštynių metu du kartus spyrė koja į įvairias kūno vietas Z. B., padarydamas nukentėjusiajam odos

nubrozdinimus kairiame šone, kairės pusės pilvo srityje ir dešinėje klubinėje

srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir tokiu bÅ«du padarė nusikalstamÄ

veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d. Ikiteisminio tyrimo metu Z. P. prisipažino kaltu ir parodė, kad

muštynių metu pribėgęs prie Z. B., du

kartus koja spyrė jam į deÅ¡inį Å¡onÄ .

Teisiamajame

posėdyje apklaustas nukentėjusysis Z. B. parodė,

kad dėl muštynėse jam padarytų galvos sužalojimų nusikaltimo įvykio aplinkybių

iš viso neprisimena. Atsimena tik kad gulėjo ant asfalto. Apie tai, kas įvyko,

sužinojo tik iÅ¡ draugų ir sesers pasakojimų apie tai, kad E. Z. kelis kartus sudavė jam lazda į galvÄ . Sesuo

dar sakė, kad „kažkÄ atliko“ ir V. N. bei

M. R.. Teisme apklausta nukentėjusioji M. S. parodė, kad Z. B. yra

jos sūnus, ji pati įvykių (duomenys

neskelbtini) k. nematė, o apie sÅ«naus sužalojimÄ

sužinojo tik  iš G.

S. ir T. L. pasakojimų. Apie muštynes prie

autobusų stotelės parodė kitas nukentėjusysis Ž. J. ir liudytojais apklausti (duomenys neskelbtini)

 k. gyventojai. Nukentėjusysis Ž. J. teisme parodė, kad tÄ naktį po Å¡okių į

autobusų stotelę atvažiavo Z. B. automobiliu.

Prie stotelės stovėjo keletas (duomenys neskelbtini), kurie buvo susiskirstę į tris

grupeles. Prie automobilio stovėjo Z. B., G. S., T. L. ir R. V., pas juos jis jokių butelių nematė. Tuo metu nuo Salantų

pusės prie autobusų stotelės privažiavo 4 automobiliai. Jis girdėjo dūžtančių

butelių garsus, bet kas juos metė, nematė. Z. B. su L. J. nuėjo

link tų atvažiavusių automobilių, o jis pats irgi nuėjo į tÄ pusę. Pasigirdo

šūktelėjimas, kad M.

R. turi beisbolo

lazdÄ , ir netrukus M.

R. sudavė jam lazda į

galvÄ . Ar lazdÄ turėjo dar kas nors, nematė, L. J. tuo metu buvo jam už nugaros. Nuo smÅ«gio beisbolo lazda

jam svaigo galva, kÄ M.

R. darė toliau,

nematė. Jis matė tik tai, kad G. S. aikštelėje

savo kūnu buvo užgulusi Z. B.. V. N. jis pažinojo nuo mokyklos laikų, bet

šio įvykio metu jo nematė. Jis pats šio įvykio metu nukentėjo tik nuo M. R. veiksmų, tačiau su juo jau susitaikė.

Iki šio įvykio su M.

R. jis konfliktų

neturėjo. Liudytoja G.

S. teisme parodė, kad

ji yra nukentėjusiojo Z. B. sesuo.

Kaltinamuosius pažįsta nuo mokyklos laikų, o su E. Z. mokėsi vienoje klasėje. TÄ naktį po Å¡okių ji su broliu ir

draugais nuvyko į (duomenys neskelbtini)  autobusų stotelę, ten klausėsi muzikos. Po to atėję kiti

(duomenys neskelbtini)  sakė, kad M.

R. ieško Z. B.. Po kiek laiko prie autobusų stotelės

atvažiavo 4 (duomenys neskelbtini)  automobiliai ir sustojo apie 10 m atstumu nuo aikštelės.

Iš automobilių plateliškiai išlipo ne iš karto. Tuo metu ji stovėjo prie savo

brolio ir iÅ¡girdo ant žemės dūžtančių butelių garsÄ . Butelius metė kažkas iÅ¡ (duomenys

neskelbtini), bet kas

konkrečiai, ji nematė. Jos nuomone, buvo mesti apie trys buteliai, bet nė vienas

į (duomenys neskelbtini) automobilius nepataikė. Iš atvykusių plateliškių automobilių išlipo

maždaug 9 asmenys. Jų ((duomenys neskelbtini)) buvo apie 10-12, bet (duomenys

neskelbtini) pradėjo eiti į

jų pusę. Ji matė, kad E. Z. ir M. R. iš automobilio išlipo jau su beisbolo

lazdomis rankose, šiomis lazdomis mojavo ir ėjo į jų pusę. Keliese (duomenys

neskelbtini)  ėjo į jų pusę,

ji neprisimena, tačiau E. Z.,

mojuodamas lazda, ėjo pirmasis.Tuo metu, kai E. Z. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, Å¡alia jos stovėjęs jos brolis Z. B. jÄ pastÅ«mė ir paėjo kelis žingsnius

link E. Z.. Taip padarė, kad „jai nekliūtų“.

Eidamas brolis nieko nesakė ir agresyviai nusiteikęs nebuvo. Ji matė, kaip,

mojuodamas beisbolo lazda, E. Z. šia

lazda trenkė jos broliui per galvÄ . Broliui pargriuvus, E. Z. lazda trenkė dar kartÄ . Tada pribėgo M. R., V. N. ir Z. P.. V. N. ir M. R. gulinčiam broliui spyrė (V. N. spyrė apie 2-3 kartus), o E. Z. dar sudavė lazda į galvÄ ir krÅ«tinę. Gindama brolį ji

užgulė jį savo kūnu ir daugiau jo jau nemušė. Ji suprato, kad (duomenys

neskelbtini) Â jaunuoliai

norėjo sumušti jos brolį Z. B., į jį

buvo nukreiptas jų visų pyktis, nors jos brolis butelių nei į žmones, nei į

automobilius nemėtė, niekam nespėjo suduoti smūgių, nes jam pirmam buvo

suduotas smÅ«gis lazda į galvÄ ir jis pargriuvo. M. R. buvo pribėgęs prie Ž. J., bet kas ten vyko ir kÄ darė kiti, ji nematė. IÅ¡ (duomenys

neskelbtini)  į aikštelėje

buvusių jaunuolių bÅ«rį buvo įsimaišę L. J., Ž. J. ir R. V., bet kÄ darė jie, ji irgi nematė.

Liudytojas T. L. teisme parodė, kad po šokių jis ir

kiti (duomenys neskelbtini)  susirinko autobusų stotelėje. Vėliau atėjęs L. J. sakė, kad M. R. ieško Z. B.. Tuo

metu į aikštelę atvažiavo 4 (duomenys neskelbtini)  automobiliai ir sustojo užblokuodami

įvažiavimÄ Ä¯ aikÅ¡telę. Kažkas iÅ¡ (duomenys neskelbtini)  į tÄ pusę metė butelius, jis suprato,

kad bus muštynės, ir įsėdo į Z. B. automobilį,

stovėjusį maždaug už 10 m. nuo aikÅ¡telės. IÅ¡ ten viskÄ matė, nes buvo Å¡viesu. (duomenys

neskelbtini)  mėtė butelius

ir į plateliškius ir į jų automobilius, bet tie buteliai dužo ant asfalto,

vienas butelis pataikė į kažkurį automobilį. Kiek aikštelėje buvo (duomenys

neskelbtini), negali

pasakyti, bet (duomenys neskelbtini)  buvo apie 5, tarp jų E. Z., V. N. ir Z. P.. Jie visi puolė (duomenys

neskelbtini). Matė, kad jau

bėgdamas iš automobilio E. Z. rankoje

laikė beisbolo lazdÄ . Z. B. stovėjo

aikÅ¡telėje, nieko nedarė ir net nesigynė, o prie jo priėjęs E. Z. trenkė lazda Z. B. į galvÄ . Z. B. nugriuvus, E. Z. lazda jam trenkė dar du kartus į galvÄ , po to spyrė jam į

pilvÄ . Po to prie gulinčio Z. B. pribėgo M. R., V. N., Z. P. ir jie Z. B. spardė. Jis taip pat matė, kaip M. R. beisbolo lazda trenkė per galvÄ Å½. J., tÄ lazdÄ iÅ¡ M. R. atėmė L. J. ir jÄ

numetė. Liudytoja R.

Ž. teisme parodė, kad

tÄ naktį po Å¡okių (duomenys neskelbtini)  k. jaunimas susirinko prie autobusų stotelės, iÅ¡ viso

buvo apie 20 asmenų. Visi buvo vienoje vietoje, klausėsi muzikos, kai kas gėrė

alų. Žinojo, kad (duomenys neskelbtini) po šokių į (duomenys neskelbtini)  dar neišvažiavo, todėl, nors ir

nesitikėjo, bet numatė, kad „kažkas bus“. Po to prie aikštelės atvažiavo (duomenys

neskelbtini) Â automobiliai,

kurie sustojo vienas šalia kito nuo jų ((duomenys neskelbtini)  k. jaunimo) maždaug už 10 m.  Tuo

metu butelių dar niekas nemėtė, o pirmiausia prasidėjo muštynės. Jos įvyko

netoli atvažiavusių automobilių, į tÄ vietÄ nuėjo ir plateliÅ¡kiai, ir (duomenys

neskelbtini). Ji matė, kad

susikibo E. Z. ir Z. B.. E. Z. lazda

sudavė smÅ«gį į kaklÄ ir Z. B. nugriuvo.

Pats E. Z. pargriuvęs nebuvo. Z. B. puolė jį plikomis rankomis, bet

tikriausiai sudavė E.

Z. kumščiu. Z. B. jau nugriuvus, E. Z. daužė jį lazda gulintį, sudavė 3-4 smūgius, daugiausia į

galvÄ . Po to pribėgo V.

N., Z. P. ir M. G., kurie Z. B. spardė,

sudavė jam 2-4 smÅ«gius į nugarÄ ir kojas. Pribėgusi prie Z. B. G. S. užgulė jį savo kÅ«nu ir tada (duomenys neskelbtini)  nustojo jį muÅ¡ti. Jau muÅ¡tynių metu (duomenys

neskelbtini)  mėtė butelius.

Tai darė R. V., kas dar mėtė, negali pasakyti. Ji

taip pat matė, kaip M.

R. mušėsi su Ž. J.. Liudytoja dar parodė, kad matė, kaip

M. G. sudavė 2-3 smÅ«gius, o V. N. spyrė Z. B. į nugarÄ ir kojas stovėdamas jam už nugaros. Ar Z. B. mėtė butelius, ji neatsimena, taip pat

negali tiksliai pasakyti, ar Z. B. sudavė

smūgius E. Z., rankose Z. B. nieko neturėjo, bet „gal tik mojavo kumščiais“ ir nuo jo

„galbūt E. Z. kliuvo“. Liudytojas L. J. teisme parodė, kad po šokių (duomenys

neskelbtini) k. jaunimas

susirinko autobusų stotelėje, jų buvo apie 10 asmenų. Po to prie šios stotelės

į aikštelę atvažiavo (duomenys neskelbtini)  automobiliai ir čia sustojo. Juose

buvę asmenys iÅ¡ automobilių iÅ¡ pradžių nelipo, o prasivėrę langus tik kažkÄ

kalbėjo. Kažkas iš (duomenys neskelbtini)  ėmė mėtyti butelius, bet kas tai darė, jis nematė.

Po to (duomenys neskelbtini), tarp jų ir jis pats, ėjo prie atvažiavusių automobilių pažiūrėti, kas

ten vyksta. Po butelių mėtymo (duomenys neskelbtini)  išlipo iš automobilių ir pradėjo juos

pulti. Jį užpuolė M.

R. su beisbolo lazda,

bet jis tÄ lazdÄ iÅ¡ M.

R. atėmė, padėjo už

stotelės ir vėliau atidavė policijai. M. R. jam sudavė smÅ«gį tik į kojÄ , bet dėl to jis pretenzijų

neturi. Matė, kad netoliese buvo ir Ž. J.. Kaip buvo sumuštas Z. B., jis nematė, jį gulintį ant žemės pamatė tik po to, kai (duomenys

neskelbtini)  iš įvykio

vietos išvažiavo. Liudytojas P. R. teisme

parodė, kad po šokių su L. S., L. M. ir dar kažkuo nuėjo į autobusų

stotelę. Ten jau rado Z. B., L. J. ir R. V., kurie stotelėje gėrė alų. Kai jis pats atėjo prie

stotelės, prie jos jau stovėjo keli automobiliai. Dūžtančių butelių jis

negirdėjo, bet matė, kad grupelė (duomenys neskelbtini)  k. vaikinų, kurioje buvo ir Z. B., nuėjo prie tų automobilių. Jis pats

stovėjo toliau ir artyn priėjo iÅ¡girdęs G. S. Å¡auksmÄ . Tada pamatė, kad Z. B. guli ant žemės. Liudytojas L. S. teisme parodė, kad, kad po Å¡okių jis ir dar keletas (duomenys

neskelbtini) Â susirinko prie

autobusų stotelės. Netrukus ten atvažiavo 3 ar 4 (duomenys

neskelbtini) automobiliai ir

sustojo toliau nuo stotelės. Kažkas iš (duomenys neskelbtini)  metė butelį, jis sudužo ir prasidėjo

šurmulys. Dar po to kažkas iš (duomenys neskelbtini)  nuėjo pasižiūrėti ir paklausti (duomenys

neskelbtini), ko jie nori.

Kaip vyko muštynės, jis nematė, nes buvo tamsu ir viskas įvyko labai greitai.

Eiti prie (duomenys neskelbtini)  automobilių pasiūlė L. J., pirmi ėjo vyresni vaikinai, o paskui juos jaunesni. Dar

po to išgirdo šaukiant G. S., (duomenys

neskelbtini) Â automobiliai

nuvažiavo, nuėjęs toliau jis pamatė ant žemės gulintį Z. B., jo galva buvo kruvina. Kai atvyko policija, L. J. pareigÅ«nui perdavė beisbolo lazdÄ .

Liudytoja R. B. teisme parodė, kad po šokių kartu su

kitais (duomenys neskelbtini)  nuėjo prie autobusų stotelės. Prisimena, kad ten buvo L. J., L. M., R. V., R. Ž., G. S., Z. B. ir T. L.. Visi klausėsi muzikos, R. V. gėrė alų, o merginos sidrÄ . Kaip į tÄ

vietÄ atvažiavo (duomenys neskelbtini)  automobiliai, ji nematė. R. V. metė butelį ir Å¡is sudužo ant asfalto netoli automobilio.

IÅ¡ atvažiavusių automobilių iÅ¡lipo vaikinai, tačiau kas vyko toliau ir kas kÄ

mušė, ji nematė. Be to, buvo gerokai išgėrusi, nes prieš tai gėrė degtinę. Tik

vėliau pamatė ant asfalto gulintį Z. B.. Liudytojas R. V. teisme parodė, kad po šokių jis, Z. B., L. J., R. B., L. M. ir dar kiti (duomenys neskelbtini)  stovėjo prie autobusų stotelės. Jis

gėrė alų ir kalbėjosi su Z. B.. Tuo

metu atvažiavo 3 automobiliai ir sustojo prie stotelės esančioje aikštelėje.

Jis pats ir Z. B. metė į tų automobilių pusę alaus

butelius, bet į automobilius nepataikė. Po to jis su L. J. ir Z. B. nuėjo

prie tų automobilių pažiūrėti, kas atvažiavo, iš paskos po to dar atėjo Ž. J.. Jis pats kalbėjosi su vienu iš

atvažiavusių vaikinų, kuris tuo metu sėdėjo automobilyje, o kas vyko kitur ir

kas kÄ mušė, nematė, nes viskas įvyko labai greitai. Jis tik girdėjo, kad G. S. Å¡aukia, o kai automobiliai nuvažiavo,

pamatė, kad Z. B. guli ant asfalto. Vėliau kiti jam

pasakojo, kad Z.

B. mušė lazdomis, Ž. J. sakė, kad jis „gavo į kuprÄ â€œ. E. Z. jis pažinojo nuo mokyklos laikų, bet

tÄ naktį atvažiavusių prie stotelės vaikinų veidų nematė.

Jau

buvo nurodyta apie tai, kad visų paminėtų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai

buvo išdėstyti ir skundžiamame nuosprendyje. Iš bylos matosi, kad teismas ėmėsi

priemonių kaltinamuosius, nukentėjusiuosius ir liudytojams apklausti kuo

išsamiau, buvo perskaitomi apklausinėjamų asmenų parodymai, duoti ikiteisminio

tyrimo metu, aiškintasi priežastys, dėl kurių kai kurių asmenų parodymuose,

duotuose teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, yra prieštaravimų. Visų

prieštaravimų parodymuose teismui iki galo pašalinti nepavyko ir tai

paaiškinama tuo, kad įvykyje dalyvavę arba jį tik stebėję stotelėje asmenys

tamsiu paros metu iš tikrųjų galėjo nematyti arba gerai neįsidėmėti konkrečių

ir tikslių įvykio aplinkybių. Kita vertus, iÅ¡ to, kÄ parodė (duomenys neskelbtini)  k. ir (duomenys neskelbtini)  k. gyvenantys asmenys, matosi, kad

apklausų metu jie nebuvo visiškai objektyvūs ir įvykių aplinkybes bandė

nurodyti kuo palankiau atitinkamai arba plateliškiams kaltinamiesiems, arba

nukentėjusiesiems (duomenys neskelbtini). Savo pažįstamiems ar draugams nepalankias aplinkybes

dauguma liudytojų nurodyti vengė aiškindami, kad to arba nematė, arba duodami

parodymus, neatitinkančius kitų nustatytų bylos aplinkybių. Todėl vertinant

kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų apie įvykius prie autobusų

stotelės ir ten įvykusias muÅ¡tynes patikimumÄ , kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje

nė vieni iš tų parodymų negali būti vertinami ženkliai patikimesniais už kitus.

Todėl teismo išvados nuosprendyje turėjo būti grindžiamos tik tais parodymais

arba jų dalimi, kuriuos patvirtina kiti abejonių nekeliantys įrodymai, t. y.

įrodymai turėjo būti vertinami laikantis BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, pagal

teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių

išnagrinėjimu.

Vertinant

byloje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumÄ , kolegijos nuomone, galima padaryti keletÄ

abejonių nekeliančių išvadų. Šiame nuosprendyje jau buvo nurodyta, kad teismas

teisingai nustatė nusikalstamų veikų padarymo laikÄ , vietÄ , nukentėjusiesiems

padarytus sužalojimus ir jų padarymo bÅ«dÄ . Nustatyta, kad nežymų sveikatos

sutrikdymÄ Å½. J. padarė M. R.,

o sunkų sveikatos sutrikdymÄ Z. B. padarė

E. Z.. Šiame nuosprendyje jau aptarti įrodymai

patvirtina ir tai, kad E. Z. ir M. R. nukentėjusiesiems

sužalojimus padarė suduodami jiems smÅ«gius automobiliais į įvykio vietÄ

atsivežtomis beisbolo lazdomis. Taip pat nustatyta, kad į įvykio vietÄ prie (duomenys neskelbtini)  k. autobusų stotelės buvo susirinkę ir atvažiavę

automobiliais po keletÄ ar net po keliolika asmenų iÅ¡ (duomenys

neskelbtini) Â ir (duomenys

neskelbtini) Â k. IÅ¡

liudytojų parodymų matosi, kad muštynėse galėjo dalyvauti ir daugiau asmenų,

tačiau patys apklausti kaltinamieji, nukentėjusieji ir liudytojai visų tų

asmenų nesugebėjo konkrečiai nurodyti. Tačiau neabejotinai nustatyta, kad

muštynėse dalyvavo (duomenys neskelbtini)  E. Z., M. R. ir Z. P., kuris prisipažino du kartus spyręs Z. B. ir prieš kurį byla ikiteisminio tyrimo

metu buvo nutraukta susitaikius su nukentėjusiuoju. Iš (duomenys

neskelbtini)  k. muštynėse

tikrai dalyvavo nukentėjusieji Z. B., Ž. J., taip

pat iÅ¡ M. R. beisbolo lazdÄ atėmęs L. J.. Nors liudytojas R. V. dalyvavimÄ muÅ¡tynėse neigia, jis

parodė, kad kartu su Z. B. mėtė į

atvykusių (duomenys neskelbtini)  automobilių pusę butelius. Nukentėjusiojo sesuo G. S. jau gulintį ant žemės sumuÅ¡tÄ Z. B. apsaugojo nuo tolesnių smÅ«gių sudavimo

užguldama jį savo kūnu.

Prokuroro

bei nukentėjusiųjų Z. B. ir L. S. apeliaciniuose

skunduose nurodoma, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus kvalifikuojant

E. Z. ir M. R. nusikalstamas

veikas, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad E. Z. sunkiai

sužaloji Z. B. viršydamas būtinosios ginties ribas, taip pat

nurodoma, kad kaltinamieji užpuolė (duomenys

neskelbtini)  k. jaunimÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų

ir pažeisdami vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Apeliantai skunduose nurodo, kad patys (duomenys

neskelbtini), tarp jų ir

nukentėjusieji Z.

B. bei Ž. J., neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o

tik gynė nuo užpuolimo save ir kitus autobusų stotelėje buvusius asmenis. Kolegijos nuomone, prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai pagrįsti tik

iš dalies, nes dalį šių skundų argumentų paneigia ne tik kaltinamųjų ir (duomenys

neskelbtini)  k. gyvenančių

liudytojų, bet ir pačių (duomenys neskelbtini)  k. liudytojų parodymai. Nuteistasis E. Z., išteisintasis V. N. ir M. R., prieš kurį byla nutraukta, o taip pat kartu su jais į

įvykio vietÄ automobiliais atvykę (duomenys neskelbtini)  k. liudytojai vienodai parodė, kad

automobiliams sustojus netoli autobusų stotelės, ten stovėję (duomenys

neskelbtini)  į jų

automobilių pusę pradėjo mėtyti stiklinius butelius, vienas butelis pataikė ir

įskėlė automobilio stiklÄ . Nors apeliaciniuose skunduose Å¡iuos (duomenys

neskelbtini) Â parodymus

prašoma vertinti tik bandymu padėti kaltinamiesiems išvengti atsakomybės,

tačiau iš esmės tokias pačias aplinkybes patvirtino ir dauguma liudytojų (duomenys

neskelbtini), kurių

parodymai jau buvo išdėstyti ir šiame nuosprendyje. Vienintelė liudytoja R. Ž. parodė, kad (duomenys

neskelbtini) Â butelius

pradėjo mėtyti jau vykstant muštynėms, tačiau šios liudytojos parodymai

prieštaringi ir neatitinka kitų liudytojų parodymų ne tik dėl šių, bet ir dėl

kitų įvykio aplinkybių. Nukentėjusysis Ž. J., liudytojai T. L., L. S., L. J., R. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) butelius pradėjo mėtyti dar iki

muštynių pradžios ir netgi (duomenys neskelbtini)  dar neišlipus iš automobilių.

Pažymėtina, kad tÄ patį parodė netgi nukentėjusiojo Z. B. sesuo liudytoja G. S.. Apie tai jos parodymai Å¡iek tiek prieÅ¡taringi. G. S. parodė, kad (duomenys

neskelbtini)  iš automobilių

išlipo ne iš karto, o buteliai irgi buvo mėtomi ne iš karto. Tačiau apklausos

teisme pradžioje ši liudytoja buvo parodžiusi, kad „kai kaltinamieji sustojo,

kažkas iÅ¡ mÅ«sų paleido butelius“. Å ie liudytojų parodymai apie butelių mėtymÄ Ä¯

(duomenys neskelbtini)  automobilius paneigia prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinių skundų

argumentus apie tai, kad (duomenys neskelbtini)  k. jaunimas autobusų stotelėje tik

labai draugiškai bendravo tarpusavyje ir buvo netikėtai užpulti automobiliais

atvykusių (duomenys neskelbtini). Tų pačių (duomenys neskelbtini)  k. liudytojų parodymai leidžia

padaryti iÅ¡vadÄ ir apie tai, kad (duomenys neskelbtini)  atvykimas automobiliais prie tos

pačios autobusų stotelės (duomenys neskelbtini)  negalėjo būti visiškai netikėtas.

Dalis (duomenys neskelbtini)  k. liudytojų, tarp jų ir Z. B. sesuo G. S., matė

arba žinojo apie šokių metu tarp M. R. ir Z. B. įvykusį

konfliktÄ . Ta pati liudytoja G. S. teisme

parodė, kad susirinkus prie autobusų stotelės (duomenys neskelbtini)

 kalbėjo, kad M. R. ieško Z. B.. Liudytoja R. Ž. parodė, kad jie, nors ir nesitikėjo, bet „numatė, kad

kažkas bus“. Jos nuomone, (duomenys neskelbtini)  prie autobusų stotelės sustojo

išsiaiškinti, dėl ko šokiuose susistumdė M. R. su Z. B..

Liudytojas T. L. parodė, kad jau tada, kai (duomenys

neskelbtini) Â sustojo ir

automobiliais užblokavo įvažiavimÄ Ä¯ aikÅ¡telę, jis suprato, kad bus muÅ¡tynės.

Nors daugelis (duomenys neskelbtini)  parodė, kad buteliai į (duomenys neskelbtini)

 automobilių pusę buvo mėtomi,

dauguma liudytojų nurodė, kad jie nematė, kas konkrečiai tuos butelius mėtė.

Tik liudytoja R. B.

parodė, kad matė,

kaip butelį metė R.

V.. Tuo tarpu

liudytojas R. V. parodė, kad alaus butelius metė ne tik

jis, bet ir nukentėjusysis Z. B.. R. V. parodė, kad jis ir Z. B. butelius metė tuo metu, kai (duomenys

neskelbtini) Â automobiliai

dar tik buvo sustoję, todėl tai paneigia prokuroro apeliacinio skundo argumentÄ

apie tai, kad Z.

B. butelį metė

savigynos sumetimais ar tikslu atremti ginkluotÄ užpuolimÄ . Å is prokuroro

skundo argumentas neatitinka bylos aplinkybių, nes tuo metu joks ginkluotas

užpuolimas nevyko, o muštynės nebuvo prasidėjusios. Apeliacinių skundų argumentus

apie vien tik kaltinamųjų neteisėtus veiksmus ir apie (duomenys

neskelbtini)  užpuolimÄ

paneigia ir kitos nustatytos bylos aplinkybės. Visi apklausti asmenys šioje

byloje parodė, kad (duomenys neskelbtini)  nebuvo užpulti toje vietoje, kur jie buvo

susirinkę po šokių, t. y. autobusų stotelėje, o muštynės vyko nuo šios

aikštelės toliau ir netgi arčiau prie atvažiavusių (duomenys

neskelbtini)  automobilių.

Jau nurodytame nuteistojo E. Z. parodymų

patikrinimo vietoje protokole ir prie jo pridėtame plane-schemoje bei

fotonuotraukose matosi E. Z. nurodytos

vietos, kur buvo sustatyti (duomenys neskelbtini)  automobiliai ir vieta, kurioje E. Z. beisbolo lazda sužalojo Z. B.. O iš daugelio apklaustų liudytojų

parodymų matosi, kad jie apytiksliÄ muÅ¡tynių vietÄ nurodo panaÅ¡iai kaip

nuteistasis E. Z.. (duomenys neskelbtini)

 parodymais nustatyta ir tai,

kad (duomenys neskelbtini)  automobiliais užblokavus vienÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ aikÅ¡telę, (duomenys

neskelbtini)  ne tik pradėjo

į automobilių pusę mėtyti butelius, bet ir patys nuėjo į tų automobilių pusę

norėdami išsiaiškinti, kas ir ko atvyko. Apie tai parodė tie patys

nukentėjusysis Ž.

J., liudytojai G. S., R. Ž., P. R., L. S., L. J. ir R. V..

Nukentėjusiojo Z.

B. sesuo liudytoja G. S. parodė, kad kai tik E. Z. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, brolis (Z. B.) jÄ pastÅ«mė ir paėjo kelis žingsnius

link E. Z.. Eidamas jis nieko nesakė ir

agresyviai nusiteikęs nebuvo. Kad Z. B. paėjo tik kelis žingsnius, paneigta daugelio kitų

liudytojų, taip pat ir (duomenys neskelbtini)  parodymais.Tuo tarpu G. S. parodymai, kad brolis jÄ pačiÄ pastÅ«mė

ir nuėjo į E. Z. pusę, bet nebuvo agresyviai

nusiteikęs, patys savaime yra prieÅ¡taringi. Kad Z. B. ėjo link (duomenys neskelbtini)  automobilių turėdamas tikslÄ

dalyvauti muštynėse, patvirtina ir R. V. parodymai apie tai, kad prieš tai Z. B. kartu su juo į automobilių pusę mėtė

alaus butelius. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, pripažinęs

įrodytu, kad E. Z. sudavė Z. B. smūgius beisbolo lazda, pripažino įrodytu ir tai, kad

nukentėjusysis Z.

B. pirmasis spyrė E. Z. į galvÄ , padarydamas jam nežymų

sveikatos sutrikdymÄ . Tokia teismo iÅ¡vada, kolegijos nuomone,irgi pagrįsta. (duomenys

neskelbtini) Â k. liudytojai

parodė apie tai, kad arba muštynių tarp E. Z. ir Z. B. nematė,

o tik vėliau pamatė Z.

B. jau gulintį ant

žemės, arba parodė, kad matė tik kaip E. Z. sudavė smūgius Z. B. beisbolo lazda. Vienintelė liudytoja R. Ž. parodė, kad Z. B. puolė E. Z. plikomis

rankomis, ji neparodė, kad Z. B. E.

Z. spyrė koja, bet

nurodė, kad „gal tikriausiai“ sudavė jam kumščiu. Kolegijos nuomone, šiuo

atveju teismas pagrįstai rėmėsi jau ne (duomenys neskelbtini), o kaltinamųjų ir juos

patvirtinančiais (duomenys neskelbtini)  liudytojų parodymais. Nuteistasis E. Z., nors dalis jo parodymų ir neatitinka

bylos aplinkybių, šioje dalyje nuosekliai parodė, kad išlipus iš automobilio

prie jo pribėgęs Z.

B. spyrė koja jam į

smakrÄ . Teismas Å¡iuo atveju pagrįstai atmetė (duomenys neskelbtini), o rėmėsi (duomenys

neskelbtini) parodymais dar

ir todėl, kad juos šioje dalyje patvirtino specialisto išvada, iš kurios

matosi, kad E. Z. buvo nustatytas galvos sumušimas su

odos nubrozdinimu pasmakrėje ir trauminiu abipusiu smilkinių-apatinio

žandikaulio sÄ narių uždegimu bei galvos smegenų sukrėtimu. Å ie sužalojimai

galėjo būti padaryti sumušus tas vietas kietais bukais daiktais, todėl tai

galėjo bÅ«ti padaryta ir spiriant E. Z. į smakrÄ batu apauta koja. Nuosprendyje teismas pagrįstai

nurodė, jog daugelis liudytojų byloje parodė, kad jau po pirmojo E. Z. beisbolo lazda į galvÄ suduoto smÅ«gio Z. B. pargriuvo ant žemės ir po to nebuvo

atsistojęs. Be to, niekas iš apklaustų asmenų neparodė ir apie tai, kad E. Z. ir Z. B. būtų mušęsi dar su kuriais nors asmenimis. Po suduoto

stipraus smÅ«gio beisbolo lazda į galvÄ nukentėjusysis griuvo ir jau negalėjo

spirti E. Z., juo labiau negalėjo įspirti jam koja

į smakrÄ . Todėl teismo iÅ¡vada, kad Z. B. pirmasis spyrė E. Z., o Å¡is jau po to sudavė smÅ«gius Z. B. beisbolo lazda, yra visiÅ¡kai pagrįsta. Nukentėjusieji Z. B. ir L. S. apeliaciniame skunde remiasi Å¡ioje byloje prokuroro

priimtu nutarimu, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ prieÅ¡ (duomenys

neskelbtini) Â k. jaunimÄ .

Apeliantai nurodo, kad teismo išvados prieštarauja šiam įsigaliojusiam

prokuroro nutarimui, kuriuo įvykio aplinkybės jau buvo nustatytos. Tokius

nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta. Iš bylos matosi,

kad prokuroras 2008 m. gruodžio 2 d. nutarimu atmetė įtariamojo E. Z. gynėjo prašymus papildyti ikiteisminį

tyrimÄ , tarp jų ir praÅ¡ymÄ Ä¯vertinti Z. B. veiksmus ir jo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimÄ (t.

2, b. l. 178-179). Be to, prokuroro 2009 m. sausio 26 d. nutarimu buvo

atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl visuomenės rimties ir tvarkos

sutrikdymo pagal įtariamųjų V. N. ir M. R. gynėjo praÅ¡ymÄ . Å iame praÅ¡yme gynėjas

prašė dėl (duomenys neskelbtini)  k. gyventojų, dalyvavusių įvykyje, veiksmų pradėti

ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 284 str. 1 d. (t. 2, b. l. 199-200). Tai, kad

byloje yra nepanaikintas ir galiojantis prokuroro nutarimas nutraukti arba

atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl konkrečių asmenų (tarp jų ir Z. B.), galimai padarytų nusikalstamų

veikų, yra tik BPK 3 str. 1 d. 8 p. numatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis

procesas negalimas. Tai reiškia, kad procesas prieš asmenis, dėl kurių priimtas

toks prokuroro nutarimas, negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti

nutrauktas. Baudžiamasis procesas galėtų bÅ«ti pradėtas tik nurodytÄ prokuroro

nutarimÄ panaikinus. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad prokuroro nutarime dėstomos

aplinkybės galėjo varžyti teismo teisę vertinti byloje išnagrinėtus įrodymus,

taip pat kitaip įvertinti ir prokuroro nutarime paminėtų asmenų veiksmus

priimant nuosprendį ir sprendžiant kitų asmenų, t. y. kaltinamųjų kaltės

klausimÄ . Ir Å¡iame nuosprendyje dar kartÄ aptarti įrodymai, kolegijos nuomone,

patvirtina, kad (duomenys neskelbtini)  k. gyventojai, kaltinime nurodytu laiku autobusų

stotelėje mėtę į atvažiavusius automobilius alaus butelius, o po to dalyvavę

muÅ¡tynėse, iÅ¡ tikrųjų pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , tokia pati iÅ¡vada daroma ir dėl

nukentėjusiojo Z.

B. veiksmų metant į (duomenys

neskelbtini)  automobilių

pusę butelį, o po to spiriant koja į smakrÄ E. Z.. Å iuo atveju kolegija nesprendžia nei Z. B., nei kitų asmenų, dėl kurių byla

nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaltės ir atsakomybės

klausimo. Tačiau kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo Z. B. ir dalies kitų (duomenys

neskelbtini) Â veiksmus

pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino agresyviais, o Z. B. net chuliganiškais.

Tai,

kas šiame nuosprendyje jau buvo aptarta ir išdėstyta, atsako į prokuroro bei

nukentėjusiųjų apeliacinių skundų argumentus ir dalį šių argumentų paneigia.

Jau aptartos bylos aplinkybės paneigia apeliantų argumentus, kad (duomenys neskelbtini) k. jaunimas ir nukentėjusieji kaltinime nurodyto įvykio

metu tik gynėsi ir patys neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Tačiau kiti

prokuroro bei nukentėjusiųjų apeliacinių skundų argumentai dėl kaltinamųjų E. Z. ir M. R. nusikalstamų veikų įvertinimo ir kvalifikavimo yra

pagrįsti. Šioje dalyje teismo išvados iš tikrųjų neatitinka bylos aplinkybių, o

kvalifikuojant E.

Z. bei M. R. nusikalstamas veikas teismas

netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus.

Pripažinęs

įrodytu, kad E. Z. beisbolo lazda padarė Z. B. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o M. R. irgi beisbolo lazda padarė Ž. J. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nuosprendyje

teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad E. Z. nusikalstamÄ

veikÄ padarė ne dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, o M. R. veika

negali būti vertinama viešosios tvarkos pažeidimu. Nors, kaip jau buvo

nurodyta, teismas muštynių prie autobusų stotelės tiesiogiai neįvardijo šokių

metu tarp M. R. ir Z. B. kilusio

konflikto tęsiniu, tačiau padarė iÅ¡vadÄ , kad prie autobusų stotelės (duomenys neskelbtini)  k. ir (duomenys neskelbtini)  k. jaunuoliai siekė „iÅ¡siaiÅ¡kinti

santykius“. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismas nurodė, kad E. Z. ir M. R. beisbolo lazdomis smūgius nukentėjusiesiems sudavė dėl (duomenys

neskelbtini)  k. kultūros

namuose tarp (duomenys neskelbtini) Â k. ir (duomenys neskelbtini) Â k. jaunimo kilusio konflikto. Teismas

padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju muÅ¡tynėmis buvo siekiama iÅ¡spręsti konfliktÄ

tarp priešiškai nusiteikusių jaunuolių iš skirtingų vietovių. Todėl

chuliganizmo ar viešosios tvarkos pažeidimo požymių kaltinamųjų veikose nėra.

Be to, dauguma apklaustųjų nurodė, kad pirmieji neteisėtus veiksmus pradėjo

nukentėjusysis Z.

B. ir jo draugai

mėtydami alaus butelius į (duomenys neskelbtini)  k. jaunuolių automobilius, o tik po

to prasidėjo tarpusavio muÅ¡tynės. Dėl to teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kaltinamųjų

veikos turi vertinamos tik kaip nusikaltimai žmogaus sveikatai be chuliganizmo

ar vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymių. Be to, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad

žymiai vyresnio ir stambesnio Z. B. veiksmai

– butelių mėtymas į automobilį ir spyris E. Z. buvo pavojingi jo sveikatai, todėl E. Z. turėjo teisę save apginti.

Nuosprendyje teismas taip pat nurodė, kad E. Z. turėjo galimybę į muštynes nesivelti, galėjo pabėgti ar

pasislėpti automobilyje, tačiau jokio įrankio neturėjusiam Z. B. smūgiavo beisbolo lazda, kuri buvo

skirta tam, kad jÄ galima bÅ«tų pavartoti muÅ¡tynių atveju. Tai, kad E. Z. lazda smÅ«giavo Z. B. į galvÄ , teismo nuomone, rodo, kad jis

veikė tiesiogine tyčia. Dėl to teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad E. Z. gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi

pobūdžio ir pavojingumo ir E. Z. peržengė

bÅ«tinosios ginties ribas. Dėl iÅ¡vardintų priežasčių teismas E. Z. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikavo iÅ¡

BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 1 d. (nuosprendžio

apraÅ¡omojoje dalyje dėl techninės klaidos nurodyta BK 24 str. 3 d.), o M. R. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo ne

pagal BK 284 str. 1 d., o pagal BK 140 str. 1 d.

Prokuroro

bei nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai, kuriuose nesutinkama su šia

nuosprendžio dalimi, yra pagrįsti, nes teismas tinkamai neįvertino visų

išnagrinėtų bylos aplinkybių, todėl nuosprendyje išdėstė bylos aplinkybių

neatitinkančias išvadas ir netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus.

Pagal

BK 135 str. 1 d. ir BK 140 str. 1 d. nusikalstamos veikos kvalifikuojamos tada,

kai atitinkamai sunkus arba nežymus sveikatos sutrikdymas padaromas iš pavydo,

keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių

santykių, jeigu nėra nurodytų BK straipsnių 2 dalyse kitų numatytų

kvalifikuojančių požymių. Tuo tarpu pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas

viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais

veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės

rimtį ar tvarkÄ . Pagrindinis BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos

objektas yra viešoji tvarka, o papildomi objektai yra ir žmogaus sveikata,

laisvė, orumas bei nuosavybė. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip

tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę

(gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus

sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.), padaryti pažeidžiant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ,

atskirai neinkriminuojami, nes juos apima viešosios tvarkos pažeidimo norma (BK

284 str. 1 d.). Å ioje byloje pagal BK 284 str. 1 d. buvo kaltinami tik M. R. ir V. N.,

tuo tarpu E. Z. buvo kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.,

t. y. sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl chuliganiškų paskatų. Sunkus sveikatos

sutrikdymas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. (dėl chuliganiškų paskatų)

kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės

negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų negerbimo, kai kaltininko

elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarka siekiant priešpastatyti save

aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be

dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

Jeigu viešoji tvarka buvo sutrikdyta vien tuo, kad viešoje vietoje dėl

chuliganiškų paskatų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika

kvalifikuojama tik pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. Pirmosios instancijos teismas,

kvalifikuodamas E. Z. ir M. R. nusikalstamas

veikas atitinkamai pagal BK 135 str. 1 d. ir pagal BK 140 str. 1 d., iš esmės

padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie kaltinamieji nukentėjusiuosius Z. B. ir

Ž. J. sužalojo dėl asmeninių paskatų, t. y. iš

paskatų, kilusių dėl kaltininkų ir nukentėjusiųjų asmeninių santykių. Tokia

teismo išvada yra nepagrįsta, jos nepatvirtina išnagrinėti įrodymai, be to,

pačiame nuosprendyje teismas neišdėstė jokių tokias kaltinamųjų paskatas

galinčių patvirtinti bylos duomenų. Tuo tarpu iÅ¡nagrinėti įrodymai tokiÄ teismo

iÅ¡vadÄ kaip tik paneigia. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje pats teismas

nenurodė, kad E. Z. Z. B.,

o M. R. Ž. J. sužalojo

dėl paskatų, kilusių dėl kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų asmeninių santykių.

Šioje nuosprendžio dalyje nurodyta, kad kaltinamieji tai padarė dėl šokių metu

įvykusio konflikto tarp (duomenys

neskelbtini) Â k. ir (duomenys

neskelbtini) Â k. jaunimo.

Jau pati ši teismo išvada patvirtina, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų

konfliktų dėl jų tarpusavio asmeninių santykių nebuvo. Šokių metu tarp M. R. ir Z. B. kilusio konflikto aplinkybės jau buvo aptartos, šis

konfliktas buvo pasibaigęs ir muštynės prie autobusų aikštelės nebuvo to

konflikto tęsinys. Bylos aplinkybės leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡okių metu kilęs

konfliktas galėjo būti tik mažareikšme dingstimi arba tik pretekstu fizinio

smurto panaudojimui kitu laiku ir kitoje vietoje. Teismo išvada, kad ir

kaltinamajame akte nurodyti nuolatiniai konfliktai tarp (duomenys

neskelbtini) Â ir (duomenys

neskelbtini) Â k. jaunimo

irgi paneigia tų konfliktų dalyvių chuliganiškas paskatas, taip pat visiškai

nepagrįsta. Atvejai, kai po šokių ar kitokių masinių renginių atskiros grupės

asmenų (šiuo atveju nurodytų dviejų skirtingų gyvenamųjų vietų jaunimas)

dalyvauja tarpusavio muštynėse, o fizinis smurtas prieš asmenis panaudojamas

tik todėl, kad jie yra kito kaimo gyventojai, reiškia tik tai, kad tokiu būdu

siekiama ne iÅ¡spręsti kokį nors konflikto klausimÄ , o siekiama prieÅ¡pastatyti

save aplinkiniams, pademonstruoti vienos asmenų grupės pranaÅ¡umÄ ir niekinantį

požiūrį kitai grupei asmenų. Tokiais atvejais muštynių dalyviai veikia be

aiškios asmeninės motyvacijos, jų veika skirta pirmiausiai viešajai tvarka

pažeisti, o tai reiškia, kad tos veikos padaromos dėl chuliganiškų paskatų.

Skundžiamame nuosprendyje padaręs iÅ¡vadÄ , kad kaltinamieji E. Z. ir M. R. muÅ¡tynėmis siekė iÅ¡spręsti kažkokį konfliktÄ , teismas

visiškai neįvertino pirmiausia pačių kaltinamųjų parodymų. Kaltinamieji E. Z., M. R. ir V. N. apie

tai, kad muÅ¡tynių metu siekė iÅ¡spręsti kokį nors konkretų klausimÄ ar

konfliktÄ , iÅ¡ viso nieko neparodė, nei jie, nei kiti iÅ¡ (duomenys

neskelbtini)  k. atvykę

asmenys, byloje apklausti liudytojais, netgi negalėjo paaiškinti, kodėl po

šokių atvažiavo būtent prie (duomenys neskelbtini)  k. autobusų stotelės, visi nurodė,

kad patys to nežino ir kad sustojo ten todėl, kad ten pat sustojo kiti (duomenys

neskelbtini) Â automobiliai.

Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamieji nukentėjusiuosius ir kitus (duomenys

neskelbtini) k. gyventojus,

įvykio metu buvusius prie autobusų stotelės, pažinojo tik iš matymo arba iš

viso nebuvo pažįstami. Nors šokių metu buvo kilęs nedidelis konfliktas tarp M. R. ir Z. B., muštynių metu M. R. smūgį beisbolo lazda sudavė ne Z. B., o Ž. J., tuo

tarpu Z. B. muštynių metu sužalojo E. Z.. Kaltinamieji ir nukentėjusieji patys

nurodo, kad jokių asmeninio pobūdžio nesutarimų ar konfliktų tarp jų anksčiau

nebuvo, todėl fizinio smurto panaudojimo dėl asmeninių paskatų galimybę

paneigia jau vien tik ši aplinkybė. Šioje byloje jau buvo nustatyta, kad į

atvykusių prie autobusų stotelės (duomenys neskelbtini)  automobilius (duomenys

neskelbtini) Â k. jaunuoliai

pirmieji pradėjo mėtyti butelius, taip pat nustatyta, kad Z. B. pirmasis panaudojo fizinį smurtÄ

spirdamas E. Z.. Tačiau ši aplinkybė kaltinamųjų E. Z. ir M. R. chuliganiškų paskatų taip pat nepaneigia. Byloje

nustatyta, kad po (duomenys neskelbtini)  k. kultūros namuose vykusių šokių kaltinamieji ir kiti

plateliškiai 4 automobiliais atvažiavo prie (duomenys neskelbtini)

 k. autobusų stotelės. Vien tik

ta aplinkybė, kad visi šie automobiliai sustojo toje vietoje, kaltinamųjų

išankstinės tyčios dalyvauti muštynėse dar nepatvirtintų, tačiau teismas

neįvertino kitų bylos aplinkybių. Akivaizdu, kad plateliškiai nurodytoje

vietoje sustojo todėl, kad matė prie autobusų stotelės susirinkusį (duomenys

neskelbtini) Â k. jaunimÄ . Be

to, jau buvo nurodyta apie tai, kad visi 4 atvažiavę automobiliai buvo

sustatyti viena eile šalia vienas kito, taip buvo užtvertas vienas iš įvažiavimų

į autobusų stotelę. Toks demonstratyvus plateliškių elgesys jau reiškė iššūkį

stotelėje stovėjusiems (duomenys neskelbtini), kurie jau tuomet suprato apie jiems

kylančiÄ grėsmę. Liudytojas T. L. aiÅ¡kiai

parodė, kad jau tuo metu suprato, kad bus muštynės, todėl iš autobusų stotelės

nuėjo į šalį ir įsėdo į ten stovėjusį automobilį. Taigi nors konkrečius

neteisėtus veiksmus, mėtydami butelius, pradėjo (duomenys

neskelbtini), faktiškai dar

anksčiau už juos situacijÄ , sudariusiÄ sÄ lygas muÅ¡tynėms, tyčiniais veiksmais

sukūrė plateliškiai. Teismas neįvertino ir to, kad nors (duomenys

neskelbtini)  mėtė į (duomenys

neskelbtini) Â automobilius

butelius ir pirmieji iš stotelės nuėjo link tų automobilių, (duomenys

neskelbtini)  nebuvo užpulti

sėdintys savo automobiliuose, o buvo iš jų jau išlipę ir taip pat paėję į (duomenys

neskelbtini)  pusę.

Nustatyta, kad muštynės įvyko nors ir arčiau (duomenys neskelbtini)

 automobilių, tačiau ne prie jų,

o tarp automobilių ir autobusų stotelės esančioje aikštelėje. Byloje nustatyta,

ir tai jau buvo aptarta, kad E. Z. ir M. R. muštynių metu smūgius

nukentėjusiesiems sudavė beisbolo lazdomis. M. R. pats parodė, kad tÄ lazdÄ iÅ¡ automobilio salono pasiėmė

jau išlipdamas iš automobilio. Jau išdėstyti (duomenys neskelbtini)

 liudytojų parodymai patvirtina,

kad beisbolo lazdÄ iÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio rankoje jau turėjo ir E. Z.. Nėra abejonių dėl to, kad beisbolo

lazdos šiuo atveju buvo skirtos tik smūgių sudavimui muštynių metu ir

kaltinamieji šias lazdas pasiėmė ir atsivežė į (duomenys neskelbtini)

 k. vykdami į ten vykstančius

šokius. Tuo metu tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų, taip pat ir tarp M. R. ir Z. B., dar nebuvo kilę jokių konfliktų, todėl beisbolo lazdų

atsivežimas į kitÄ kaimÄ patvirtina, kad kaltinamieji jau iÅ¡ anksto numatė

muštynių galimybę ir toms muštynėms iš anksto ruošėsi pasiimdami smūgių

sudavimui ir kūno sužalojimų padarymui pritaikytus įrankius. Aptartų bylos

aplinkybių visuma patvirtina tai, kad šiuo atveju muštynės prie autobusų

stotelės nebuvo netikėtos nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini). Abi skirtingų kaimų asmenų grupės

tokių muštynių galimybę numatė, (duomenys neskelbtini)  šioms muštynėms netgi iš anksto

ruošėsi pasiimdami beisbolo lazdas, o susitikus įvykio vietoje abi asmenų grupės,

taip pat kaltinamieji E. Z. ir M. R. bei nukentėjusieji Z. B. ir Ž. J., savo veiksmais ir muštynes provokavo, ir po to tose

muštynėse aktyviai dalyvavo. Muštynės šalia autobusų stotelės vyko viešoje

vietoje, jos vyko ir tose muštynėse nedalyvavusių asmenų akivaizdoje, todėl

akivaizdu, kad visuomenės tvarka ir rimtis buvo sutrikdyta. Nuteistojo E. Z. nusikalstamÄ veikÄ teismas papildomai

kvalifikavo dar ir pagal BK 28 str. 3 d. padaręs iÅ¡vadÄ , kad E. Z. dėl Z. B. jam suduoto smÅ«gio veikė bÅ«tinosios ginties situacijoje,

tačiau peržengė šios ginties ribas. Šioje dalyje teismas irgi padarė bylos

aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas ir taip pat netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį

įstatymÄ . BK 28 str. 1 d.  nurodyta, kad asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Å iÄ

teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti

kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To

paties BK straipsnio 3 d. nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra

tuo atveju, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad suduodamas smÅ«gius Z. B. lazda į galvÄ E. Z. veikė tiesiogine tyčia, o teismo

psichiatrinė-psichologinė ekspertizė nenustatė, kad įvykio metu E. Z. buvo sumišęs ar labai išsigandęs.

Tačiau jo gynyba neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, nes Z. B. jokio įrankio neturėjo, o E. Z. sudavė smūgius beisbolo lazda. Be to, E. Z. turėjo galimybę nesivelti į muštynes,

galėjo pabėgti ar pasislėpti automobilyje. Tokie teismo motyvai, o ypač

antrasis, yra nepagrįstas ir neatitinka įstatymo reikalavimų, nes pagal BK 28

str. 1 d. nuostatas teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas

į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi. Todėl, jeigu E. Z. tikrai būtų susidūręs su pavojingu kėsinimusi, jis neprivalėjo

iš įvykio vietos pabėgti ar slėptis, o būtų turėjęs teisę gintis aktyviais

veiksmais. Tačiau šiuo atveju teismas, kolegijos nuomone, iš viso nepagrįstai

konstatavo pačiÄ bÅ«tinosios ginties situacijÄ . Lietuvos aukščiausiojo Teismo

senato 1997 m. birželio 13 d. nutarime Nr. 4 „Dėl teismų praktikos taikant

įstatymus dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo“ išaiškinta, kad teisė

į bÅ«tinÄ jÄ gintį yra realizuojama atremiant pavojingÄ kėsinimÄ si, kuris turi

būti realus ir akivaizdus. O to paties nutarimo 11 p. išaiškinta apie tai, kad

būtinosios ginties nuostatos netaikomos ginties provokacijai. Ginties

provokacija – tai tokie veiksmai, kai asmuo tyčia provokuoja kito asmens

pavojingo kėsinimosi veiksmus, siekdamas tariamos gynybos pretekstu padaryti

žalÄ . Be to, teismų praktikoje bÅ«tinÄ ja gintimi nepripažįstami atvejai, kai

smurtas panaudojamas dėl abipusio konflikto kilusių muštynių metu. Jau buvo

nurodyta, kad būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi. Tuo tarpu muštynėms,

skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais

puolančiais interesais ir abi pusės smurtÄ naudoja ne gynybos, o puolimo

tikslais. Dėl to muÅ¡tynėse nėra besiginančiųjų. MuÅ¡tynių metu teisė į bÅ«tinÄ jÄ

gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita

puola toliau. Kitais atvejais laikoma, kad abipusių muštynių metu nėra vienos

iÅ¡ bÅ«tinų bÅ«tinosios ginties sÄ lygų – pavojingo kėsinimosi (kasacinė byla Nr.

2K-684/1999). Å ioje byloje kolegija jau buvo konstatavusi, kad prie (duomenys

neskelbtini)  k. autobusų

stotelės įvykusias muštynes provokavo abi jose dalyvavusios pusės. Taigi abi

pusės ir provokavo pavojingo kėsinimosi veiksmus, siekdamos tariamos gynybos

pretekstu padaryti žalÄ . Be to, nukentėjusiesiems Z. B. ir Ž. J., o taip

pat nuteistajam E.

Z. sužalojimai buvo

padaryti tų pačių muÅ¡tynių metu. Nors Z. B. pirmasis spyrė E. Z., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau

pats E. Z., tuo metu jau išlipęs iš automobilio,

ėjo į Z. B. pusę su beisbolo lazda rankoje ir po Z. B. suduoto smÅ«gio koja iÅ¡ karto sudavė Z. B. į galvÄ smÅ«gius beisbolo lazda. Todėl,

nors pirmasis smūgį sudavė Z. B.,

kolegijos nuomone, jau tuo metu muštynės buvo abipusės ir tiek nukentėjusysis Z. B., tiek E. Z. šių muštynių metu smūgius sudavė ne gynybos, o puolimo

tikslu. Vadovaujantis jau aptarta teismine praktika, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad

suduodamas smūgius beisbolo lazda Z. B. E. Z. ne peržengė būtinosios ginties ribas, o iš viso veikė ne būtinosios ginties

būklėje ir situacijoje, todėl BK 28 str. nuostatas E. Z. teismas taikė nepagrįstai. Šiame nuosprendyje kolegija

jau konstatavo, kad abi muštynėse dalyvavusios pusės veikė puolimo tikslais ir

dėl chuliganiškų paskatų. Muštynių padariniai galėjo būti labai įvairūs, o bet

kokio sunkumo sužalojimai galėjo būti padaryti ne tik nukentėjusiesiems Z. B. ir Ž. J., bet ir kitiems muštynių dalyviams. BK 135 ir 284

straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėtys yra materialiosios, t. y. į

tų nusikalstamų veikų sudėtį įtraukti pavojingi padariniai. Kadangi muštynių

metu sužalojimus nukentėjusiesiems padarė E. Z. ir M. R., jiems

šioje byloje ir buvo pareikšti kaltinimai. Įvertinusi išnagrinėtų įrodymų ir

jau aptartų bylos aplinkybių visumÄ , kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad E. Z. ir M. R. nusikalstamas veikas padarė vieÅ¡oje vietoje ir dėl

chuliganiškų paskatų. E. Z.,

muštynių metu suduodamas Z. B. ne

mažiau kaip 3 smÅ«gius beisbolo lazda į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, padarė Å¡iam

nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Tuo tarpu M. R., tų pačių muÅ¡tynių metu suduodamas

beisbolo lazda vienÄ smÅ«gį Ž. J. ir

padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , savo įžūliu elgesiu demonstravo

nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , ir tokiu bÅ«du

padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Pirmosios instancijos teismo nuosprendis

keičiamas dėl jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir dėl

netinkamai pritaikytų baudžiamųjų įstatymų. Nuteistojo E. Z. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 28 str. 3 d.

ir 135 str. 1 d. į BK 135 str. 2 d. 8 p. Nuosprendžio dalis, kuria M. R., vadovaujantis BK 38 str., nuo

baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal BK 140 str. 1 d. ir baudžiamoji byla

prieÅ¡ jį nutraukta, naikinama. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad M. R. padarė veikÄ , atitinkančiÄ BK 284 str.

1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

V. N., kuris šioje byloje buvo kaltinamas pagal BK

284 str. 1 d., teismas išteisino neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant

nusikalstamÄ veikÄ . Prokuroras ir nukentėjusieji Z. B. bei

L. S. apeliaciniuose skunduose praÅ¡o Å¡iÄ

nuosprendžio dalį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, V. N. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 284

str. 1 d. Dėl šios nuosprendžio dalies apeliantų dėstomus argumentus kolegija

atmeta, nes teismas V. N. išteisino pagrįstai.

V. N. pagal BK 284 str. 1 d. buvo kaltinamas dėl

to, kad tų pačių muštynių metu, išlipęs iš automobilio, ne mažiau kaip du

kartus koja spyrė Z. B. į įvairias kūno vietas, padarydamas

nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , Å¡iais įžūliais veiksmais

demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ ir

tokiu bÅ«du padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . IÅ¡teisindamas V. N. pagal šį kaltinimÄ , teismas nuosprendyje

nurodė, kad dalis liudytojų, buvusių autobusų stotelėje, apie V. N. veiksmus negalėjo nieko nurodyti. (duomenys neskelbtini)  liudytojai K. K., A. K., V. J. ir E. G. parodė, kad V. N. nieko nedarė ir į konfliktÄ nesikiÅ¡o. Kad V. N. spardė Z. B., teisme parodė tik trys liudytojai: Z. B. sesuo G. S., jų Å¡eimos globotinis T. L. ir (duomenys neskelbtini) k. gyvenanti R. Ž.. Å ių liudytojų parodymus apie V. N. dalyvavimÄ nusikaltimo padaryme teismas įvertino

prieštaringais ir abejotinais, taip pat rėmėsi teismo medicinos specialisto

išvada apie tai, kad dalis sužalojimų (odos nubrozdinimų) Z. B. galėjo būti padaryti pačiam

nukentėjusiajam atsitrenkiant į kietÄ ir Å¡iurkÅ¡tų pavirÅ¡ių. Teismas padarė

iÅ¡vadÄ , kad dalis sužalojimų Z. B. buvo

padaryti būtent tokiu būdu, o ne spardant jį kojomis. O kad kitus nubrozdinimus

Z. B. padarė būtent V. N., teismo nuomone, nebuvo įrodyta. Iš prokuroro ir

nukentėjusiųjų skundų matosi, kad apeliantai jokių kitų įrodymų, kurie, jų

nuomone, įrodytų V.

N. kaltę, nenurodė.

Apeliaciniuose skunduose nurodoma apie tų pačių liudytojų parodymus, kuriuos

jau aptarė teismas, o nesutinkama tik su jų įvertinimu. Prokuroro ir

nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad teismas neturėjo remtis

būtent plateliškių liudytojų parodymais, nes šie liudytojai bandė padėti

kaltinamiesiems išvengti atsakomybės ir bausmės, be to, šie liudytojai

parodymus keitė ir tie parodymai nenuoseklūs. Apeliantų nuomone, teismas turėjo

remtis būtent liudytojų G. S., T. L. ir R. Ž. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir įrodo V. N. kaltę. Prokuroras skunde taip pat

nurodo, kad V. N. kaltę įrodo dar ir teismo medicinos

specialisto išvada.

Išdėstyti

apeliantų argumentai nepagrįsti, nes spręsdamas V. N. kaltės

klausimÄ teismas įrodymus įvertino tinkamai. Pats iÅ¡teisintasis V. N. teisme savo kaltės nepripažino, parodė, kad

muštynėse iš viso nedalyvavo, prie Z. B. net

nebuvo priėjęs ir jokių smÅ«gių jam nesudavė. MuÅ¡tynių metu jis visÄ laikÄ kartu

su A. K. tik stovėjo prie automobilio. Iš bylos

matosi, kad tokias pačias aplinkybes V. N. nurodė

ir ikiteisminiame tyrime vykusių apklausų metu. Nuteistasis E. Z. teisme parodė, kad kÄ muÅ¡tynių metu veikė V. N., jis nežino, prie Z. B. jo

nematė, kelių prie Z. B. buvusių asmenų jis neatpažino. Kaltinamasis M. R. teisme irgi parodė, kad muštynių metu V. N. nematė, kur jis buvo, nežino. Iš bylos

matosi, kad ikiteisminiame tyrime vykusių apklausų metu E. Z. ir

M. R. apie tai, kÄ muÅ¡tynių metu veikė V. N., taip pat nieko neparodė. Tuo tarpu

nuosprendyje išdėstyti plateliškių liudytojų parodymai iš tikrųjų patvirtino

paties V. N. nurodomas aplinkybes. Liudytojas A. K. teisme parodė, kad V. N. muštynių

metu visÄ laikÄ stovėjo prie jo automobilio. Liudytojas V. J. teisme

parodė, kad V. N. prie Z. B. pribėgęs

nebuvo, jis su A. K. stovėjo prie automobilio „VW Golf“.

Liudytojas E. G. teisme parodė, kad muÅ¡tynių metu V. N. „į tÄ Å¡urmulį“ nėjo, su A. K. stovėjo prie automobilio „VW Golf“ ir nieko

nedarė. Liudytojas K. K. teisme parodė, kad V. N. su

A. K. buvo jam iš kairės ir jis matė, kad V. N. muštynėse nedalyvavo. Iš bylos matosi, kad

teisiamajame posėdyje buvo perskaityti ir liudytojų A. K.,

V. J., E. G. ir

K. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. IÅ¡

jų matosi, kad ir visose ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose šie

liudytojai apie V. N. veiksmus ir jo buvimo vietÄ muÅ¡tynių metu

davė lygiai tokius pačius parodymus kaip teisiamajame posėdyje. Tai visiškai

paneigia prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinių skundų argumentus apie tariamÄ

Å¡ių liudytojų parodymų nenuoseklumÄ , prieÅ¡taringumÄ ir parodymų keitimÄ . Å ie

apeliantų argumentai tiesiog neatitinka bylos aplinkybių. Galima sutikti, kad

kaltinamieji ir nurodyti liudytojai yra draugai ar bent pažįstami, tačiau tik

dėl to daryti iÅ¡vadÄ , kad jie davė melagingus parodymus siekdami padėti

išvengti atsakomybės V. N., nėra jokio pagrindo. Dėl tų pačių

priežasčių teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti šiais parodymais, todėl

pagrįstai jais rėmėsi priimant nuosprendį. Teismas, kolegijos nuomone,

teisingai įvertino ir trijų liudytojų G. S.,

T. L. bei R. Ž. duotus

V. N. apkaltinančius parodymus. G. S. teisme parodė, kad po E. Z. smūgio

lazda Z. B. pargriuvus, prie jo pribėgo M. R., V. N. ir

Z. P.. V. N. ir

M. R. Z. B. spyrė,

o E. Z. jam gulinčiam lazda dar sudavė į galvÄ ir

krūtinę. Dar parodė, kad V. N. broliui

(Z. B.) spyrė 2-3 kartus. Tuo tarpu iš perskaitytų

ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t. 1, b. l. 52-53) matosi, jog G. S. buvo parodžiusi, kad ar jos brolį spardė M. R., ji nežino, bet matė, kaip brolį spardė V. N. ir Z. P.,

jie abu spyrė ne mažiau kaip po 2 kartus. Liudytojas T. L. teisme

irgi parodė, kad po E. Z. smūgio lazda Z. B. pargriuvus, prie jo pribėgo M. R., V. N. bei

Z. P., kurie Z. B. spardė.

Iš perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t. 1, b. l. 56-57)

matosi, jog tuo metu T. L. parodė, kad M. R. vienÄ

kartÄ spyrė Z. B., tikriausiai į kojas, matė, kad Z. B. spardė ir V. N. bei

Z. P., bet kur jis pataikė, jis nežino. Liudytoja R. Ž. teisme parodė, kad po E. Z. smūgių

lazda Z. B. pargriuvus, prie jo pribėgę Z. B. spardė V. N.,

Z. P. ir M. G..

Buvo suduota apie 2-4 smÅ«giai į nugarÄ ir kojas. M. R. prie

Z. B. nebuvo priėjęs. Tos pačios apklausos metu

liudytoja po to jau parodė, kad prie pargriuvusio Z. B. ji

matė ir M. R.. Po to ji matė, kaip 2-3 smūgius sudavė M. G.. Dar po to parodė, kad M. G. ji neprisimena, bet V. N. stovėjo

Z. B. už nugaros ir spyrė jam į nugarÄ ir kojas. IÅ¡

teisme perskaitytų R. Ž. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t.

1, b. l. 54-55) matosi, jog tuomet ši liudytoja parodė, kad pargriuvusį Z. B. spardė V. N. ir

Z. P., suduodami jam 3-4 smūgius, daugiausia į

pilvÄ ir kojas. Liudytojų G. S.,

T. L. ir R. Ž. parodymų

analizė vėl paneigia ir apeliacinių skundų argumentus apie šių liudytojų

parodymų nuoseklumÄ . Nuosprendyje teismas pagrįstai konstatavo, kad bÅ«tent Å¡ių

liudytojų parodymuose yra daug prieštaravimų. Jų yra ir pačių šių liudytojų

parodymuose, ir lyginant šių liudytojų parodymus tarpusavyje. Nurodyti

liudytojai parodė, jog matė, kad Z. B. tariamai

spardė netgi tie asmenys, kurie šioje byloje tuo net nebuvo įtariami ar

kaltinami, pvz., M. R. ir M. G..

Pažymėtina ir tai, kad liudytoja G. S. yra

nukentėjusiojo Z. B. sesuo, T. L. –

jų šeimos globotinis, o R. Ž. – (duomenys

neskelbtini)  k. gyventoja.Taigi šie liudytojai

buvo suinteresuoti duoti palankesnius parodymus Z. B. ne mažiau negu (duomenys neskelbtini) liudytojai V. N.. Be to, kaip jau minėta, prieštaravimai nustatyti ne

plateliškių, o būtent G. S., T. L. ir R. Ž. parodymuose. Abejonės kaip tik dėl šių liudytojų parodymų

dėl V. N. kyla dar ir todėl, kad tie patys

liudytojai savo parodymuose nurodė ir tokias aplinkybes, kurios buvo

neabejotinai paneigtos kitais įrodymais. Nors byloje nustatyta, kad Z. B. pirmasis sudavė smūgį E. Z., o prieš tai metė į (duomenys

neskelbtini)  automobilių

pusę butelį, R. S., T. L. ir R. Ž. savo

parodymuose neigė bet kokius neteisėtus Z. B. veiksmus. Liudytojos R. Ž. parodymuose yra ir daugiau prieštaravimų, nes ji nurodė

kai kurias tokias įvykių aplinkybes, kurias paneigė daugelio kitų (duomenys

neskelbtini)  liudytojų

parodymai. IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad sprendžiant V. N. kaltės klausimÄ teismas pagrįstai

rėmėsi paties V. N.

ir jo nurodytas

aplinkybes patvirtinusių liudytojų parodymais, tuo tarpu liudytojų G. S., T. L. ir R. Ž. parodymus

teismas pagrįstai pripažino prieštaringais, abejotinais ir jais rėmėsi tik

tiek, kiek tuos parodymus patvirtino kiti išnagrinėti įrodymai. Prokuroro

skundo argumentas, kad V. N. kaltę

tariamai įrodo dar ir teismo medicinos specialisto išvada, taip pat

nepagrįstas, nes Å¡i iÅ¡vada V. N. dalyvavimÄ

nusikaltimo padaryme ne patvirtina, o netgi labiau tai paneigia. Specialisto

išvadoje (t. 1, b. l. 25-26) nurodyta, kad išskyrus galvos sužalojimus, kurie

sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ ir kuriuos, kaip buvo įrodyta, smÅ«giais

beisbolo lazda padarė E. Z., Z. B. dar buvo nustatyti odos nubrozdinimai

virš dešinio antakio, kairio šono ir kairės pilvo pusės srityje bei dešinėje

klubinėje srityje. Toje pačioje išvadoje nurodyta, kad odos nubrozdinimas virš

dešinio antakio su poodine kraujosruva dešinės akies aplinkoje bei odos

nubrozdinimas dešinėje klubinėje srityje galėjo gautis ir Z. B. virstant ir atsitrenkiant tomis

vietomis į kietÄ Å¡iurkÅ¡tų pavirÅ¡ių (pvz., asfaltuotÄ kelio dangÄ ). Byloje

nustatyta, kad po E.

Z. suduotų smūgių

beisbolo lazda Z.

B. tikrai griuvo ant

asfalto dangos, todėl teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dalis specialisto

išvadoje išskirtų sužalojimų Z. B. galėjo

būti padaryti jam pačiam griūnant ant asfalto. Taip pat pažymėtina, kad ne

galvos, o kitose kūno vietose, kuriose nustatyti sužalojimai galėjo būti

padaryti spardant kojomis, Z. B. tų

sužalojimų iš viso buvo nustatyta nedaug, o dalis jų, kaip jau buvo paminėta,

galėjo bÅ«ti padaryti nukentėjusiajam griÅ«nant. E. Z. buvo nuteistas už tai, kad beisbolo lazda sudavė smÅ«gius Z. B. ne tik į galvÄ , bet ir į kitas kÅ«no

vietas, taigi jis irgi galėjo padaryti dalį tų sužalojimų kitose kūno vietose.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis Z. P. prisipažino, kad du kartus spyrė gulinčiam Z. B. į Å¡onÄ . Ä®vertinant Å¡ias aplinkybes, kyla

didelių abejonių, ar Z. B. iš viso

galėjo spardyti  dar kokie nors asmenys, nes tokiu atveju nukentėjusiojo kūne

turėjo būti nustatyta daugiau kūno sužalojimų. Šios aplinkybės, be to, dar

prieštarauja ar net paneigia tų pačių liudytojų G. S., T. L. bei R. Ž. parodymus apie tai, kad Z. B. tariamai spardė dar keletas asmenų,

tarp jų ir V. N.. Apkaltinamasis nuosprendis negali

būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais,

neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir

kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tada,

kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Iš bylos matosi, kad

pirmosios instancijos teismas iÅ¡naudojo visas galimybes, tačiau abejonių dėl V. N. dalyvavimo padarant kaltinime nurodytÄ

nusikalstamÄ veikÄ paÅ¡alinti nepavyko. IÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma kaip tik

patvirtina, kad V.

N. muštynėse

nedalyvavo, todėl teismas dėl Å¡io kaltinamojo pagrįstai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį

nuosprendį. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodęs, kad V. N. išteisinamas neįrodžius jo kaltės

nusikaltimo padaryme, teismas, tiesa, netiksliai iÅ¡dėstė įstatyme numatytÄ

iÅ¡teisinimo pagrindÄ , tačiau Å¡is trÅ«kumas, kolegijos nuomone, nėra esminis

baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, dėl to nuosprendį šioje dalyje naikinti

arba keisti pagrindo nėra. Vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 2 p., išteisinamasis

nuosprendis priimamas, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant

nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies motyvų matosi, kad V. N. teismas iÅ¡teisino bÅ«tent Å¡iuo

pagrindu, šioje nuosprendžio dalyje netgi nurodyta, kad teismas vadovaujasi

būtent BPK 303 str. 5 d. 2 p., todėl dėl V. N. išteisinimo pagrindo jokių abejonių nekyla.

Prokuroro

ir nukentėjusiųjų apeliacinių skundų argumentai dėl bausmių skyrimo ir

civilinio ieškinio klausimo išsprendimo taip pat pagrįsti tik iš dalies.

Nukentėjusieji Z. B. ir L. S. skunde

prašo visus kaltinamuosius, taip pat ir M. R.,

pripažinti kaltais ir nuteisti pagal jiems pareikštus kaltinimus. Tuo tarpu

prokuroras skunde praÅ¡o M. R. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 140

str. 1 d. į BK 284 str. 1 d., tačiau atleisti M. R. nuo

baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir bylÄ

jam nutraukti. M. R. šioje byloje kaltinamas tuo, kad padarydamas

vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , Å¡ios veikos metu padarė nežymų sveikatos

sutrikdymÄ ne Z. B., o tik Ž. J.,

su kuriuo proceso metu M. R. susitaikė. Įvertinant tai, kad savo veiksmais

nei fizinės, nei turtinės žalos nukentėjusiesiems Z. B. ir

L. S. M. R. nepadarė,

vadovaujantis BPK 320 str. 4 d. nuostatomis, M. R. padėtis,

kolegijos nuomone, negali būti pabloginta labiau negu to prašoma prokuroro

apeliaciniame skunde. Kolegija taip pat daro iÅ¡vadÄ , kad prokuroro praÅ¡ymas

atleisti M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284

str. 1 d. vadovaujantis BK 38 str. yra pagrįstas ir tam yra šiame baudžiamajame

įstatyme numatytos sÄ lygos. M. R. padaryta

nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nors ir

aiÅ¡kindamas, kad muÅ¡tynių metu gynė save ir savo turtÄ , M. R. esmines

nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes pripažino, o su nukentėjusiuoju Ž. J. susitaikė. M. R. jauno

amžiaus ir anksčiau neteistas, gyvenamosios vietos seniūnijos charakteristikoje

nurodoma, kad nusiskundimų dėl jo elgesio nebuvo gauta. Todėl, kaip ir

pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindo

manyti, kad M. R. naujų nusikaltimų nedarys. Tiesa, byloje yra

duomenų apie tai, kad šiuo metu M. R. kaltinamas

kito nusikaltimo padarymu, tačiau ši byla teisme dar neišnagrinėta ir

nuosprendis nepriimtas. Pažymėtina ir tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios

atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius yra sÄ lyginė atleidimo

nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, nes pagal BK 38 str. 3, 4 d. nuostatas,

jeigu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo per 1 metus padaro naujas

nusikalstamas veikas, priklausomai nuo tų nusikalstamų veikų rūšių sprendimas

dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas arba toks

sprendimas nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios

atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Tačiau šiuo metu atleisti M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38

str. 1 d., kolegijos nuomone, nėra jokių kliūčių ir tam yra pagrindas bei

įstatymo numatytos sÄ lygos. Nuosprendyje, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo

baudžiamosios atsakomybės ir nutraukiama baudžiamoji byla, sprendimas

kaltinamÄ jį pripažinti kaltu nepriimamas. Todėl M. R. kaltu

pagal BK 284 str. 1 d. nepripažįstamas ir jo nusikalstama veika

neperkvalifikuojama. Šiuo atveju nuosprendžio dalis, kuria M. R., vadovaujantis BK 38 str., atleistas nuo

baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 1 d. ir byla prieš jį nutraukta,

yra naikinama, ir priimamas sprendimas, vadovaujantis tuo pačiu BK 38 str., M. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal

BK 284 str. 1 d. ir bylÄ prieÅ¡ jį nutraukti.

Skiriant

nuteistajam E. Z. bausmę pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., kolegija

vadovaujasi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, taip pat BK 54

str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Sprendžiant klausimÄ

dėl E. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių

aplinkybių, kolegija prokuroro apeliacinį skundÄ irgi tenkina iÅ¡ dalies. Jau

buvo nurodyta, kad nusikaltimÄ E. Z. padarė

ne būtinosios ginties situacijoje, dėl to jo nusikalstama veika

perkvalifikuojama pagal sunkesnį baudžiamÄ jį įstatymÄ . Todėl nuosprendžio

dalis, kuria teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad E. Z. nusikalstama veika padaryta peržengiant

būtinosios ginties ribas (BK 59 str. 1 d. 9 p.), yra naikinama. Tačiau

nuosprendžio dalis, kuria nustatyta kita atsakomybę lengvinanti aplinkybė –

tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens

elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.), paliekama galioti. Tai nepaneigia ankstesnių

teisėjų kolegijos iÅ¡vadų apie bÅ«tinosios ginties situacijos nebuvimÄ ir paties E. Z. veikimÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Tačiau

byloje iš tikrųjų nustatyta, kad nukentėjusysis Z. B. muštynių

metu pirmas sudavė smūgį E. Z. padarydamas

jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o tai, nors tik iÅ¡ dalies, sÄ lygojo tolesnius

paties E. Z. nusikalstamus veiksmus. Todėl nuosprendžio

dalis, kuria teismas nustatė nurodytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę,

paliekama galioti. Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matosi, kad skirdamas E. Z. bausmę taikant BK 62 str., teismas

konstatavo, kad nuteistasis atlygino visÄ nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ ir

nemaÅ¾Ä dalį neturtinės žalos. Skirti E. Z. bausmę

pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. taikant BK 62 str. jau nėra visų tam būtinų šiame

baudžiamajame įstatyme numatytų sÄ lygų, tačiau tai, kad nuteistasis savo noru

atlygino dalį padarytos žalos, kolegija pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia

aplinkybe. BK 59 str. 1 d. 3 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal

galiojančiÄ teismų praktikÄ pripažįstama tik tada, kai kaltininkas pats savo

noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina ar paÅ¡alina visÄ Å¾alÄ .

Å ioje byloje nuteistasis savo noru atlygino visÄ padarytÄ turtinę žalÄ ir

Valstybinei ligonių kasai (7239 Lt), ir nukentėjusiajai L. S. (5729,93

Lt), taip pat atlygino dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam Z. B. (15000 Lt). Tai patvirtina prie bylos pridėti

nurodymai pervesti įmokėtus grynuosius pinigus ir kasos pajamų orderis (t. 3,

b. l. 152, 177-179). E. Z. visiškai atlygintos turtinės žalos suma

didelė, be to, jis atlygino ir pakankamai didelę neturtinės žalos dalį, o šioje

dalyje pažymėtina, kad iki nuosprendžio priėmimo teismo nustatytas šios žalos

dydis nuteistajam negalėjo būti žinomas. Kolegijos nuomone, toks, nors ir

nevisiškas, tačiau savanoriškas žalos atlyginimas skiriant bausmę turi būti

įvertintas, todėl tai, kad E. Z. savo

noru atlygino dalį padarytos žalos, kolegija pripažįsta jo atsakomybę

lengvinančia aplinkybe vadovaujantis BK 59 str. 2 d. nuostatomis. Kolegija taip

pat daro iÅ¡vadÄ , kad E. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamajame akte tokia aplinkybe buvo nurodyta tai, kad E. Z. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs

nuo alkoholio. Teismas šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės pagrįstai

nepripažino, nes duomenų apie E. Z. apsvaigimÄ

nuo alkoholio, o taip pat apie tai, kad tai būtų turėję įtakos nusikalstamos

veikos padarymui, byloje tikrai nėra. Jau buvo paminėta, jog prokuroras

apeliaciniame skunde nurodo, kad visų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad

jie nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupe. Tačiau Å¡i E. Z. atsakomybę sunkinanti aplinkybė arba jÄ

sudarantys faktai nebuvo nurodyti kaltinamajame akte, o teisminio nagrinėjimo

metu praÅ¡ymai pakeisti Å¡ioje dalyje kaltinimÄ nebuvo pareikÅ¡ti. Todėl

pripažinti E. Z. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK

60 str. 1 d. 1 p., taip pat nėra pagrindo. Tokiu būdu yra nustatytos dvi

nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o jo atsakomybę sunkinančiųų

aplinkybių nėra. Skiriant bausmę E. Z. kolegija

atsižvelgia taip pat ir į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes:

padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos

veikos stadijÄ ir kt., taip pat į kaltininko asmenybę. E. Z. padarė

nusikaltimÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Suduodamas

smūgius Z. B. jis panaudojo specialiai kūno sužalojimų

padarymui pritaikytÄ Ä¯rankį – beisbolo lazdÄ . Nusikaltimas buvo buvo baigtas ir

sukėlė sunkias pasekmes, nukentėjusiajam dėl galvos sužalojimų buvo padarytas

sunkus sveikatos sutrikdymas, jis keliolika dienų išbuvo komoje ir jo gyvybė

buvo išgelbėta tik dėl kvalifikuotos medicininės pagalbos. Buvo kilusi reali

grėsmė, kad nukentėjusysis neišgyvens. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiajam

buvo reikalinga ilgalaikė reabilitacija, jis buvo netekęs 50 procesntų

darbingumo. Nors šiuo metu jo darbingumo lygis jau yra 90 procentų, akivaizdu,

kad nukentėjusysis sužalojimų pasekmes dar jaus ilgÄ laikÄ . Nuteistasis E. Z. buvo aktyvus Å¡io nusikaltimo vykdytojas,

beisbolo lazda sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris smūgius. Nuosprendyje

teismas nustatė, kad E. Z. veikė tiesiogine tyčia, patikslinant Å¡iÄ

nuosprendžio dalį, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo tyčia buvo tiesioginė

neapibrėžta. Visos Å¡ios aplinkybės parodo padidintÄ ir padarytos nusikalstamos

veikos, ir paties kaltininko asmenybės pavojingumo laipsnį. Skundžiamame

nuosprendyje teismas atsižvelgė į tai, kad E. Z. anksčiau

neteistas, mokosi ir yra gerai charakterizuojamas, tuo tarpu apeliantai

skunduose su tokiu nuteistojo asmenybės įvertinimu nesutinka. Nukentėjusieji Z. B. ir L. S. skunde

nurodo apie E. Z. dalyvavimÄ ir kitų nusikalstamų veikų

padaryme, tuo tarpu prokuroro skunde nurodoma apie šiam nuteistajam anksčiau

taikytas administracines nuobaudas, taip pat gimnazijos pateiktÄ neigiamÄ E. Z. charakteristikÄ . Su Å¡iais apelianto

argumentais galima sutikti iš dalies. Iš bylos matosi, kad E. Z. tikrai neteistas, o nukentėjusiųjų argumentų

apie nuteistojo tariamÄ dalyvavimÄ kitų nusikaltimų padaryme bylos duomenys

nepatvirtina. Jo gyvenamosios vietos Platelių seniūnijos charakteristikoje

nurodoma, kad dėl E. Z. elgesio seniÅ«nija nusiskundimų nėra gavusi (t. 2, b. l. 36). Tačiau byloje iÅ¡ tikrųjų yra duomenys apie tai, kad E. Z. keletÄ kartų baustas administracinėmis

nuobaudomis, taip pat ir už nedidelį chuliganizmÄ bei už alkoholinių gėrimų

gėrimÄ vieÅ¡oje vietoje (t. 1, b . l. 166-167). Platelių gimnazijos

charakteristikoje tikrai nurodoma apie tai, kad nuo 11 klasės dėl E. Z. elgesio atsirado problemų. Nurodoma apie jo

atėjimÄ Ä¯ gimnazijos renginį iÅ¡gėrus, apie tai, kad jis buvo sumušęs mergaitę,

spyręs jaunesniam moksleiviui, už moksleivio elgesio taisyklių pažeidimus jam

buvo pareiškiami įspėjimas ir papeikimas (t. 1, b. l. 170). Kita vertus, byloje

yra ir Vadybos ir ekonomikos universiteto charakteristika, kurioje E. Z. vertinamas kaip ramus, mandagus, pažangus ir

drausmingas studentas (t. 3, b. l. 92). Skiriant bausmę E. Z. kolegija

atsižvelgia į visas jau išdėstytas aplinkybes. BK 135 str. 2 d. sankcija numato

griežtÄ tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 12 metų. Bausmės už

labai sunkų nusikaltimÄ atidėjimo galimybės BK 75 str. nenumato, o skirti

švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę taip pat nėra pagrindo ir galimybės.

Skirti tokiÄ bausmę vadovaujantis BK 62 str., kaip tai buvo padaryta skundžiamame

nuosprendyje, nėra galimybės, nes tam nėra visų BK 62 str. 1 ar 2 dalyse numatytų

bÅ«tinų sÄ lygų. Tuo tarpu skirti Å¡velnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta,

bausmę, remiantis BK 54 str. 3 d., taip pat nėra pagrindo. Įvertinus padaryto

nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir konkrečias jo padarymo aplinkybes, taip pat

nuteistojo asmenybę, kolegija nemato jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių

sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo

principui, o taip pat ir BK 41 str. 2 d. 5 p. numatytai bausmės paskirčiai

užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisingumo principo reikalavimų

įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui yra ne tik nusikalstamos veikos,

jos padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus

šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų

suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis

priemonėmis ginti. Todėl bausmė teisinga, kai jÄ skiriant įvertinami ir

kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų neskiriama

prioritetinė reikšmė. Pernelyg švelnios, veikos pavojingumo, jos padarinių,

kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeistų ir humaniÅ¡kumo principÄ , nes

taip būtų sumenkinami nukentėjusiųjų interesai bei pažeistas jų orumas. Šioje

byloje skirti E. Z. švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę,

kolegijos nuomone, be kitų aplinkybių, neleidžia ir nukentėjusiųjų, pirmiausia

sunkiai sužaloto Z. B. interesai. Dėl aptartų aplinkybių E. Z. turi būti skiriama bausmė, kuri numatyta BK

135 str. 2 d. sankcijoje. Skirti jam bausmę, kurios skunde prašo prokuroras,

kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Nors E. Z. padarytas

nusikaltimas labai sunkus ir, kas jau buvo aptarta, padidinto pavojingumo

laipsnio, skiriant bausmę būtina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes. Kolegija

nenustatė jokių E. Z. atsakomybę sunkinančių, o nustatė dvi jo

atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad E. Z. nusikalto būdamas jauno amžiaus. Tuo metu jam

buvo tik 18 metų. Nors, įvertinant nusikaltimo pobūdį, E. Z. taikyti

BK XI skyriaus ir, konkrečiai, BK 81 str. 2 d. nuostatas nėra pagrindo, tačiau

skiriant bausmę sankcijos ribose į nuteistojo amžių atsižvelgti būtina. Be to,

nors kolegija ir pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ apie

nusikalstamos veikos padarymÄ peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, byloje nustatyta,

kad muštynės buvo abipusės, o nukentėjusysis Z. B. sudavė

smūgį pirmasis ir taip pat padarė E. Z. nežymų

sveikatos sutrikdymÄ .. Skiriant bausmę į tai taip pat atsižvelgiama. Ä®vertinus

visas šias aplinkybes, kolegija skiria nuteistajam laisvės atėmimo bausmę,

mažesnę už baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį ir artimesnę šios sankcijos

žemutinei ribai.

Apeliaciniuose

skunduose nukentėjusysis Z. B. ir

L. S. prašo pilnai patenkinti jų civilinį ieškinį,

o prokuroras skunde prašo iš nuteistojo E. Z. priteisti

85000 Lt ir iš V. N. 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo

nukentėjusiajam Z. B.. Šie apeliantų prašymai irgi pagrįsti tik iš

dalies. V. N. šioje byloje išteisintas neįrodžius, kad jis

dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 str. 5 d. 2 p.), tuo tarpu M. R. sužalojimų padarymu ar fizinio smurto

panaudojimu prieš nukentėjusįjį Z. B. iš

viso nebuvo kaltinamas, todėl pagal BPK 109 str. atsakyti už Z. B. sužalojimu padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ

turi tik nuteistasis E. Z.. Jau buvo nurodyta, kad E. Z. iki nuosprendžio priėmimo savo noru atlygino

visÄ turtinę žalÄ , padarytÄ Valstybinei ligonių kasai ir nukentėjusiajai L. S.. Nukentėjusieji prašė priteisti Z. B. 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o nuteistasis

savo noru jau atlygino 15000 Lt ir šios žalos atlyginimo. Skundžiamu

nuosprendžiu teismas iš E. Z. priteisė Z. B. dar

10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nuosprendį keičiant ir E. Z. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuojant į BK 135

str. 2 d. 8 p., yra pagrindas keisti ir nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos

atlyginimo dydžio. Jį nustatant kolegija vadovaujasi CK 6.250 str. ir

atsižvelgia į visas šio CK straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiama

į E. Z. padaryto nusikaltimo pobūdį, to nusikaltimo

padarinius, nuteistojo kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės

bylai aplinkybes. Jos iÅ¡ esmės jau buvo aptartos iÅ¡dėstant bausmės skyrimo motyvus. Taip pat atsižvelgiama į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala

yra asmenų fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis

sukrėtimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti

pinigais. Akivaizdu, kad E. Z. sumuštas

ir sunkiai sužalotas nukentėjusysis patyrė ir didelį fizinį skausmÄ , ir dvasinį

sukrėtimÄ , sumažėjo jo bendravimo galimybės, taigi jam tikrai buvo padaryta

didelė neturtinė žala. Teismų praktikoje nustatant neturtinės žalos dydį tiek

fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pasekmės vertinamos ne tik įvykusio fakto, bet

ir ateities požiūriu, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos

sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, liekamieji reiškiniai ir kt. Be to,

sveikatos sutrikdymo atveju nustatant neturtinės žalos dydį, žalÄ padariusio

asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi. Vis dėlto nukentėjusiųjų

prašoma Z. B. priteisti 100000 Lt dydžio neturtinės žalos

atlyginimo suma, kolegijos nuomone, yra per didelė, neatitinkanti CK 6.250 str.

2 d. nustatytų kriterijų ir jau galiojančios nagrinėjant tokio pobūdžio

baudžiamÄ sias bylas teisminės praktikos. Nors tai ir neesminė aplinkybė,

kolegijos nuomone, turi būti atsižvelgta į tai, kad šiuo metu nukentėjusiajam Z. B. nustatytas jau 90 procentų darbingumas. Be

to, kaip ir skiriant bausmę, kolegija atsižvelgia į tai, kad Z. B. muštynių metu pats atliko neteisėtus

veiksmus, pirmas sudavė smūgį nuteistajam. Įvertinant šias aplinkybes ir

atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kolegija

nukentėjusiajam Z. B. padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertina 40000 Lt.

Kadangi 15000 Lt E. Z. jau sumokėjo savo noru, iš jo nukentėjusiajam

Z. B. papildomai priteisiama 25000 Lt neturtinės

žalos atlyginimo suma.

Vadovaudamasi

BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p., teisėjų

kolegija

n

u s p r e n d ž i a :

Klaipėdos

apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti

nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo E. Z. atsakomybę

lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstama veika padaryta

peržengiant būtinosios ginties ribas.

Vadovaujantis

BK 59 str. 2 d., nuteistojo E. Z. atsakomybę

lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nuteistasis savo noru atlygino dalį

padarytos žalos.

Nuteistojo

E. Z. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 28

str. 3 d. ir 135 str. 1 d. į BK 135 str. 2 d. 8 p. ir paskirti E. Z. bausmę laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams,

bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Bausmės

atlikimo laikÄ pradėti skaičiuoti nuo nuteistojo suėmimo vykdant šį nuosprendį

momento. Į bausmę įskaityti E. Z. laikino

sulaikymo laikÄ nuo 2007 m. birželio 26 d. iki 2007 m. birželio 27 d.

Panaikinti

nuosprendžio dalį, kuria M. R.,

vadovaujantis BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140

str. 1 d. ir baudžiamoji byla prieš jį nutraukta.

M. R.,

vadovaujantis BK 38 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284

str. 1 d. ir baudžiamÄ jÄ bylÄ prieÅ¡ jį nutraukti.

Pakeisti

nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam Z. B. priteisto

neturtinės žalos atlyginimo. Iš nuteistojo E. Z. priteisti

25000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam Z. B..

Kitos

nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos

pirmininkas                                                                          Linas Šiukšta

Teisėjai                                                                                               Regina Gaudutienė

                                                                                                           Violeta Ražinskaitė

    Â

 Â

Â

Â

         Â

     Â

 Â