3ed4c2e6-e6bc-4187-91c0-c533f9f58a0c · Plungės apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-33-588/2020 Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00017-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos 2.4; 21.10.4. (S) PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. gegužės 21 d. Palanga Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų teisėja Diana Vercinskė, Nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui T. Ž., institucijos (duomenys neskelbtini), priėmusios nutarimÄ , atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo T. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 22 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 22 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad 2019 m. birželio 13 d., apie 00:53 val. T. Ž., bÅ«damas arklių savininku ganė gyvulius atviroje pievoje Å¡alia magistralinio kelio A 13 Liepoja - Klaipėda, neužtikrino arklių priežiÅ«ros, ko pasėkoje du arkliai patys savarankiÅ¡kai bÅ«dami laisvi išėjo į keliÄ A 13, 23,400 km, kur buvo partrenkti transporto priemonių. Eismo įvykio metu buvo sužalotas motociklo vairuotojas, sugadintos trys transporto priemonės, arkliai nugaiÅ¡o.

Tuo T. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies, 3,4 punktų reikalavimus, kur nurodyta, kad gyvūnų laikytojas privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nutarime nurodoma, kad T. Ž. nesilaikė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo Palangos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ 2014-04-23 Nr. Al-367 5 skyriaus 23 p. reikalavimų.

Nutarime ANK 346 straipsnio 4 dalies pagrindu T. Ž. paskirta 150 eurų nuobauda. Tokiais savo veiksmais T. Ž. padarė pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusiengimų kodekso (toliau ANK) 346 straipsnio 4 dalyje. PareiÅ¡kėjas T. Ž. pateikė skundÄ apylinkės teismui, kuriuo nesutinka su 2020 m. sausio 22 d. Institucijos nutarimu ir praÅ¡o jį panaikinti. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad sudarytos panaudos sutarties pagrindu 4 poni ir 2 jojimo žirgų bandos savininkas T. Ž. naudoja G.

Z. nuosavybės teise priklausantį žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ esantį Palangos m. sav. teritorijoje, unikaliu Nr. 4400-0770-8872, esantį netoli nuo Al 3 kelio Klaipėda - Liepoja. Žemės Å«kio paskirties žemės sklypo panaudos gavėjas Palangos miesto savivaldybės iÅ¡duoto leidimo pagrindu Palangos mieste užsiima pakinkytų žirgų vedžiojimo, jodinėjimo ir fotografavimo paslauga, kuri yra jo pragyvenimo Å¡altinis. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d.

įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinu Žemės naudojimo bÅ«dų turinio apraÅ¡u, žirgų bandos laikymui ir ganymui naudojamas žemės sklypas priskirtinas rekreacinio naudojimo žemės sklypui. Nurodė, kad raÅ¡tu kreipėsi į žemės sklypo savininkę dėl teisės aptverti žemės sklypÄ , tačiau savininkė motyvuodama tuo, kad tvora trukdys žemės darbams su sunkiÄ ja technika bei kad tvora gali trukdyti laukinių žvėrių laisvai migracijai, kurių migracijos keliai link PajÅ«rio regioninio parko praeina ir jos sklypo teritorija, leidimo aptverti tvora sklypÄ nedavė.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad dėjo maksimalias pastangas, kad bÅ«tų aptvertas sklypas, tačiau raÅ¡tiÅ¡ku atsakymu iÅ¡ sklypo savininkės negavęs leidimo aptverti, visada gyvulius pririÅ¡davęs. Traukiamas administracinėn atsakomybėn T. Ž. nurodė, kad Palangos mieste užsiima pakinkytų žirgų-vedžiojimu jodinėjimo ir fotografavimo verslu, taip pat su žirgais vykdo aktyviÄ kultÅ«rinę ir pedagoginę veiklÄ , todėl T. Ž. auginama poni žirgų banda nepriskirtina Å«kinės paskirties gyvÅ«nams.

Traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo nurodė, kad neturėdamas nei vieno ūkinės paskirties gyvūno, nepažeidė ir negalėjo pažeisti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2014-04-23 Nr. Al-367 patvirtintų taisyklių reikalavimų, kuriose reglamentuojamas elgesys išskirtinai tik su ūkinės paskirties gyvūnais. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nėra Lietuvos Respublikos įstatymo, kuriuo būtų konkrečiai ir imperatyviai apibrėžtos neūkinės paskirties gyvūnų laikymo žemės ūkio teritorijų zonose taisyklės, todėl neūkinės paskirties žirgų laikymas žemės ūkio teritorijų zonose pririštais, tačiau neaptvertais visiškai atitinka protingumo principus, yra tinkamas ir nepažeidžiantis nei Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies, 3,4 punktų reikalavimų, nei Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo Palangos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ 2014-04-23 Nr. A1-367 5 skyriaus 23 p. reikalavimų.

Dėl kilusios žalos pareiškėjas skunde nesutinka ir nurodo, kad transporto priemonės valdytojui (savininkui), kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, kurio atsakomybė pagal CK 6.270 straipsnį kyla be kaltės, egzistuoja bendro pobūdžio pareiga valdant transporto priemonę elgtis atidžiai bei rūpestingai ir nepažeisti minėtos pareigos - pasirinkti tokį greitį, kuris būtų ne tik leistinas, bet ir saugus. Šalia autoįvykio esančiame Al3 kelio ruože nuo Liepojos link Klaipėdos yra įrengtas kelio ženklas Nr.131 „Laukiniai gyvūnai“ su papildoma lentele Nr.805 „Galiojimo zona į priekį, ant kurios užrašyta 6 km.

Å is ženklas pakartojamas už 2 km. AnalogiÅ¡ki ženklai yra įrengti Al3 kelio ruože važiuojant iÅ¡ Klaipėdos į LiepojÄ . T. Ž. įsitikinimu poni žirgai buvo verslo konkurentų pavogti ir sÄ moningai, sukeliant autoįvykį nužudyti. Žirgai yra bandos gyvÅ«nai ir vidury nakties dviem poni žirgeliams, kurių vienas buvo 9 mėnesių ir dar žindomas, palikti savo motinÄ ir savo bandÄ , prieÅ¡tarautų visiems gamtos dėsniams. Klaipėdos apskrities VPK Palangos m. nuomone vagystė neįrodyta ir 2018-05-03 nutarimu tyrimo medžiagoje M-1-01-36069-18 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ PK 178 str. 1 d. pagrindu.

Tačiau tiek migruojantis laukinis gyvÅ«nas, tiek nežinoma force majore aplinkybe kelyje atsidÅ«ręs neÅ«kinės paskirties gyvÅ«nas elgiasi tapačiai ir esant įspėjamiesiems kelio ženklams vairuotojai privalo valdyti transporto priemonę ypač atsakingai. Nes bÅ«tent Å¡ių aplinkybių visumoje už kilusiÄ Å¾alÄ atsakingi tik patys vairuotojai. PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas bei institucijos, priėmusios nutarimÄ , atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl byla iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Atsiliepimu į T. Ž. skundÄ institucija nurodė, kad nesutinka su skundo argumentais, kadangi skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Institucija nurodė, kad T. Ž., kreipdamasis į sklypo savininkę su praÅ¡ymu nuomojamÄ Å¾emės sklypÄ , kuriame auginami poniai, apsitverti tvora, numanė ir suprato, kad laikydamas ponius pririÅ¡tus virvėmis ir metaliniais kuolais, visapusiÅ¡kai neužtikrino, kad poniai neiÅ¡eitų už žemės valdos, kurioje jie buvo laikomi, ribų. Taip pat institucija nesutinka su T.

Ž. skunde teigiamu argumentu, kad jis nepažeidė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl Gyvūnų laikymo Palangos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių” nuostatų ir nurodo, kad minėtų Taisyklių I skyriaus (Bendrosios nuostatos) 1 punkte nurodyta, kad Taisyklėse: „Nustatomos gyvūnų laikytojų pareigos, draudžiami veiksmai, bendrieji ir specialieji gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimai, gyvūnų augintinių, bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimai Palangos miesto savivaldybės teritorijoje“ neišskiriant jos paskirties.

O T. Ž. poniai buvo laikomi žemės sklype, kuris yra Palangos miesto savivaldybės teritorijoje. Institucija atsiliepime taip pat nurodo, kad tyrimo metu, buvo apžiūrėta pieva, kurioje buvo ganomi eismo įvykyje partrenkti poniai. Pievoje, kurioje T. Ž. nurodė ganęs ponius, buvo matyti nuėsta iki juodžemio ir ištrypta žolė. Žolė buvo ištrypta apskritimo formos ratais. Vandens talpų nebuvo visoje pievoje. Susidarė įspūdis, kad poniams trūko žolės ir vandens, dėl ko jie galėjo būti neramūs ir eiti ratais.

T. Ž. teigė, kad 2 metų amžiaus kumelė ir 7 mėnesių kumeliukas, kurie buvo partrenkti automobilių, buvo pririÅ¡ti virvėmis su metaliniais kuolais, kurie buvo įkalti į žemę, tačiau negalėjo parodyti kurioje tiksliai vietoje jie buvo pririÅ¡ti. T. Ž. teigė, kad kažkas buvo atėjęs prie ponių, atsegė virves ir paleido kumelę - ponę su kumeliuku. Tačiau virvių su kuolais, nuo kurių bÅ«tų atsegti poniai, pievoje nebuvo. T. Ž. kreipėsi į policijÄ su praneÅ¡imu, kad jo arkliai buvo pavogti iÅ¡ ganyklos.

Tačiau dėl jo praneÅ¡imo apie vagystę buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ medžiagoje Nr. M-1-40655-19, kurį patvirtino prokuroras. Be to, arklių vagystės faktÄ paneigia 2019-06-13, 00:47 vai., t. y. prieÅ¡ 8 minutes iki eismo įvykio, policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas praneÅ¡imas ROIK 0119000301101, kad kelyje A13, kryptimi nuo Palangos link Klaipėdos važiuojamÄ ja kelio dalimi bėga du poniai. Institucijos nuomone, iÅ¡dėstyti argumentai įrodo, kad T.

Ž. tinkamai neužtikrino, kad jo laikomi poniai neiÅ¡eitų už žemės valdos, kurioje jie buvo laikomi ribų, ko pasėkoje du poniai (2 metų amžiaus kumelė ir 7 mėnesių kumeliukas) išėjo į keliÄ A13, 23,400 km, ko pasėkoje kilo eismo įvykis. Todėl praÅ¡o teismo atmesti T. Ž. skundÄ kaip nepagrįstÄ , o 2020-01-22 ne teismo tvarka priimtÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistÄ . Skundas atmestinas. Vadovaujantis ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, jog pareiÅ¡kėjas mano esÄ s nubaustas nepagrįstai pagal niekinį ir jam netaikomÄ savivaldybės administracijos direktoriaus teisės aktÄ , pareiÅ¡kėjui neatlikus jokių tyčinių ar neatsargių veiksmų, nesutinka su Klaipėdos apskrities VPK Palangos policijos komisariato atliktu faktinių aplinkybių vertinimu, nesutinka su padarytos žalos įvertinimu, todėl praÅ¡o skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti ir administracinę teisenÄ nutraukti. Taigi nagrinėjamu atveju bÅ«tina nustatyti, ar surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , kad T.

Ž. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 346 straipsnio 4 dalyje, t. y. padarė Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos, atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimÄ . ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos, atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.

Veikos kvalifikavimÄ pagal šį straipsnį lemia Å¡ie objektyvieji nusižengimo sudėties požymiai: padarytas vienas ar daugiau Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos, atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir jais pažeistas įstatymo saugomas objektas (Å¡iuo atveju įstatymo saugomos vertybės – asmens sveikata ar turtas). Å iame straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali ir yra bÅ«tini neteisėto elgesio padariniai – atsiradusi žala asmens sveikatai ar turtui.

ANK 346 straipsnio 4 dalies nusižengimo sudėties subjektyvieji elementai (subjektas, subjektyvioji pusė) – galintis pagal ANK atsakyti asmuo, pažeidėjo tyčia gali bÅ«ti ir neapibrėžta, tačiau pažeidėjas suvokia ar privalo ir gali suvokti, kad nesilaiko teisės aktų nustatytų reikalavimų. Pagal ANK 569 straipsnį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (ANK 563, 567, 569 straipsniai). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad buvo nubaustas nepagrįstai, kadangi dėjo visas pastangas grėsmių aplinkai dėl laikomų gyvÅ«nų paÅ¡alinimo ir nurodė, kad nekartÄ kreipėsi į žemės sklypo, esančio Palangos m. sav. teritorijoje savininkę G.

Z., su praÅ¡ymu nuomojamÄ Å¾emės sklypÄ , kuriame buvo auginami poniai, apsitverti tvora, tačiau leidimo negavo. Teismas su skunde nurodytu argumentu, kad siekdamas gauti leidimÄ apsitverti žemės sklypÄ tvora, kuriame buvo auginami poniai, dėjo maksimalias pastangas grėsmių aplinkai dėl laikomų gyvÅ«nų paÅ¡alinimo, nesutinka, kadangi T. Ž. negavęs leidimo apsitverti žemės sklypo tvora, galėjo imtis kitų priemonių tinkamai ponių priežiÅ«rai, tačiau jų nesiėmė dėl ko atsirado grėsmė bei buvo padaryta žalos asmens sveikatai ar turtui.

Pareiškėjas T. Ž. skunde nurodo, kad jis nepažeidė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl Gyvūnų laikymo Palangos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių” (toliau - Taisyklių) nuostatų, motyvuodamas tuom, kad pieva, kurioje buvo laikomi poniai yra žemės ūkio teritorijų zona, kuri nepriskirtina savivaldybės teritorijos gyvenamosioms vietovėms kaip nurodyta, „Gyvūnų laikymo Palangos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėse“.

Tačiau, sutinkant su institucijos nuomone, išsakyta atsiliepime, minėtų Taisyklių I skyriaus (Bendrosios nuostatos) 1 punkte nurodyta, kad Taisyklėse: „Nustatomos gyvūnų laikytojų pareigos, draudžiami veiksmai, bendrieji ir specialieji gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimai, gyvūnų augintinių, bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimai Palangos miesto savivaldybės teritorijoje“ neišskiriant jos paskirties. O T. Ž. poniai buvo laikomi žemės sklype, kuris yra Palangos miesto savivaldybės teritorijoje.

T. Ž. skunde teigė, kad 2 metų amžiaus kumelė ir 7 mėnesių kumeliukas, kurie buvo partrenkti automobilių, buvo pririÅ¡ti virvėmis su metaliniais kuolais, kurie buvo įkalti į žemę, tačiau negalėjo parodyti kurioje tiksliai vietoje jie buvo pririÅ¡ti. T. Ž. teigė, kad kažkas buvo atėjęs prie ponių, atsegė virves ir paleido kumelę - ponę su kumeliuku. Tačiau virvių su kuolais, nuo kurių bÅ«tų atsegti poniai, pievoje nebuvo. T. Ž. kreipėsi į policijÄ su praneÅ¡imu, kad jo arkliai buvo pavogti iÅ¡ ganyklos.

Tačiau dėl jo praneÅ¡imo apie vagystę buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ medžiagoje Nr. M-1-40655-19, kurį patvirtino prokuroras. Be to, arklių vagystės faktÄ paneigia 2019 m. birželio 13 d., 00:47 val., t. y. prieÅ¡ 8 minutes iki eismo įvykio, policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas praneÅ¡imas ROIK 0119000301101, kad kelyje A13, kryptimi nuo Palangos link Klaipėdos važiuojamÄ ja kelio dalimi bėga du poniai. Å iuo atveju yra svarbu identifikuoti, kokius konkrečius Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos, atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus pažeidė pareiÅ¡kėjas.

Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas gyvÅ«nas privalo bÅ«ti laikomas ir prižiÅ«rimas pagal gyvÅ«nų laikymÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. To paties įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punktas nustato, kad savivaldybių administracijos, vadovaudamosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintu gyvÅ«nų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos apraÅ¡u, tvirtina gyvÅ«nų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos.

Gyvūnų laikymo Palangos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. A1-367, 2 punkte nustatyta, jog Taisyklės taikomos gyvūnų laikymui Palangos savivaldybės teritorijose esančiose kaimo ir miesto gyvenamosiose vietovėse, o 23 punkte įtvirtinta, jog ūkinių gyvūnų laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie laikomi, ribų.

Taigi gyvÅ«nams iÅ¡trÅ«kus ir padarius žalos, gyvÅ«nų savininkas laikomas atsakingu už atsiradusiÄ Å¾alÄ , Å¡iuo nagrinėjamu atveju, tyčia ar neatsargumas, nėra lemiamas faktorius. PareiÅ¡kėjas ginčija tÄ aplinkybę, kad jo auginami poniai nepriklauso Å«kinės paskirties gyvÅ«nams, todėl nepažeidė GyvÅ«nų laikymo Palangos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikoje nėra galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių konkrečiai žirgų kaip atskiros Å«kinės paskirties gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies auginimo bei laikymo sÄ lygas.

Todėl, nagrinėdamas T. Ž. nubaudimo pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį pagrįstumo klausimÄ , teismas vadovaujasi aukščiau paminėtais galiojančiais teisės aktais. Pažymėtina ir tai, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ , Series A n. 288, p. 20, par. 61; 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Č. prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 41922/06; tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-696/2016).

Ä®vertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, teismo vertinimu, surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , kad T. Ž. veikoje yra visi bÅ«tini objektyvieji ir subjektyvieji nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymiai ir, kad T. Ž. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 346 straipsnio 4 dalyje, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos, atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, dėl ko atsirado žalos asmens turtui, todėl jam administracinė nuobauda skundžiamu nutarimu paskirta pagrįstai.

Teismas konstatuoja, kad skundžiamu nutarimu T. Ž. administracinė nuobauda paskirta tinkamai, todėl skundas netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK 2020 m. sausio 22 d, nutarimÄ Nr. 60-ANR_N-66-2020 palikti nepakeistÄ ir skundo netenkinti. Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mus.

Teisėja Diana Vercinskė