2024-03-13 Nr. AB-4268-3-61-3-04031-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-17-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04031-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės A. M..

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės A. M. (toliau – ir atsakovė) 27 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), 1,45 Eur delspinigių bei 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2017 m. vasario mėn. 1 d. sprendimu Nr. 1-817 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Nuostatai,) atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą. Nuostatuose nurodyta, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. Vilniaus miesto savivaldybėje taikoma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o pagal Nuostatų 8 punktą vietinės rinkliavos mokėtojais laikomi rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise valdantys savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys. Atsakovė privalo vykdyti teisės aktų reikalavimus ir mokėti Nuostatose nurodytą rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomą nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. , (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas).

3. Atsakovė atsiliepime nurodė nesutinkanti su pareikštu prašymu, bei pažymėjo, kad jai priklausančiame sodo sklype nėra nei elektros, nei vandens, nevykdoma jokia „ūkinė-komercinė“ veikla. Sodo sklype nesusidaro komunalinių atliekų, yra tik žaliosios atliekos, kurias pareiškėja kompostuoja sode. Sode auga tik daržovės ir vaismedžiai.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 18 d. sprendimu patenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės 27 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir 1,45 Eur delspinigių. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

4. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą (Nuostatus), taip pat į tai, jog atsakovei ginčo laikotarpiu priklausė ginčo nekilnojamasis turtas, sprendė, kad atsakovė laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Teismas konstatavo, kad apie prievolę mokėti vietinę rinkliavą atsakovė buvo informuota tinkamai, byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų suteikta lengvata ir ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, todėl tenkino pareiškėjo prašymą.

5. Teismas nurodė, kad atsakovė nesilaikė pareigos laiku mokėti vietinę rinkliavą, todėl pareiškėjo prašymą priteisti 1,45 Eur delspinigių laikė pagrįstu ir priteisė šią sumą iš atsakovės.

6. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, konstatavęs, jog jos neatitinka būtinumo kriterijaus.

III. 7. Atsakovė A. M. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.

8. Atsakovė nurodo, kad byloje nėra pateiktų įrodymų, jog atsakovė gavo pareiškėjo jai ginčo sklypo adresu siųstą 2018 m. rugsėjo 20 d. mokėjimo pranešimą bei 2019 m. vasario 8 d. pranešimą, kadangi ginčo sklype nėra pašto dėžutės.

9. Atsakovė pažymi, jog ginčo sklype nėra komunalinių atliekų konteinerio, komunalinės atliekos nesusidaro, o byloje nėra pateikta įrodymų apie ginčo sklypo atliekų tvarkymą, išvežimą, jų kiekį, išvežimo grafiką ir kt. Ginčo sklype susidaro tik žaliosios atliekos, kurios kompostuojamos vietoje.

10. Atsakovė teigia 2022 m. sausio 3 d. gavusi jos gyvenamosios vietos adresu siųstą 2021 m. gruodžio 28 d. pranešimą (priminimą) apie skolą, tačiau jokių skolos apskaičiavimų, paaiškinimų atsakovei nebuvo pateikta. Pareiškėjas neįrodė, kad atsakovei teikė komunalinių atliekų surinkimo paslaugą, nenurodė šios paslaugos teikimo apimties, taip pat įstatyminio pagrindo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nekilnojamojo turto objekte – žemės sklype, – kuriame nėra jokių pastatų, statinių.

11. Pareiškėjas pateiktame atsiliepime prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

11.1. Pagal Nuostatus į sodininkų bendrijų teritoriją patenkantys žemės sklypai laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo priskiriami vietine rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objektams, todėl atsakovė už šį laikotarpį turėjo mokėti vietinę rinkliavą.

11.2. Vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Tai yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas, todėl pareiga mokėti vietinę rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

11.3. Atsakovei mokėjimo pranešimai ginčo sklypo adresu buvo siunčiami vadovaujantis Nuostatų reikalavimais, be to, Nuostatai įtvirtina pareigą vietinės rinkliavos mokėtojams laiku mokėti vietinę rinkliavą bei teikti duomenis, reikalingus rinkliavai apskaičiuoti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovei apskaičiuotos nesumokėtos vietinės rinkliavos, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., bei delspinigių priteisimo iš atsakovės.

13. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

14. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir delspinigių priteisimo iš atsakovės, konstatavęs, kad pagal aktualų teisinį reguliavimą atsakovė ginčo laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtoja.

15. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jos valdomame ginčo sklype komunalinės atliekos nesusidaro, atsakovas jai komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų neteikė, netinkamai informavo atsakovę apie jai priskaičiuotos vietinės rinkliavos įsiskolinimą, be to, įstatymuose nėra nurodyta, kad vietinė rinkliava turi būti mokama už naudojimąsi žemės sklypu, kuriame nėra jokių kitų nekilnojamojo turto objektų.

16. Teisėjų kolegija pažymi, jog vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2065-520/2020; kt.).

17. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kadangi Rinkliavų įstatymas šios nuostatos niekaip nedetalizuoja, ji vertintina sistemiškai kartu su kitais teisės aktais, inter alia (be kita ko) Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija), pagal kurio 2 straipsnio 17 dalį atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų.

18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pažymi, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012; kt.). Paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia (be kita ko) savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, o tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Atliekų tvarkymo įstatymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1705-492/2021; kt.).

19. Akcentuotina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, be kita ko, yra pasisakiusi, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose.

20. Nuostatų (Savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 redakcija) 3 punkte nustatyta, kad rinkliava nustatoma visiems Savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamąjį turtą, kurio rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir kuriam Savivaldybė yra nustačiusi mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas (toliau – MKA susikaupimo normos). Vertinant, kad atliekų turėtojų veikla, turinti įtakos komunalinių atliekų susidarymui nekilnojamojo turto objektuose, yra labai skirtinga, nekilnojamojo turto objektai skirstomi į kategorijas (1 priedas), kurioms nustatomos konkrečios MKA susikaupimo normos (Nuostatų 4 p.). Nekilnojamojo turto objektų kategorijos ir MKA susikaupimo normos nustatomos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. D1-150 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. D1-150) (Nuostatų 5 p.). Rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą (Nuostatų 7.5 p.). Nuostatų 24 punkte nustatyta, kad rinkliava mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą. Nuostatų 1 priede išvardytos apmokestinamos nekilnojamojo turto kategorijos, be kita ko, šio priedo 13 eilutėje nustatyta, kad viena iš kategorijų – į sodininkų bendrijų teritoriją patenkantys žemės sklypai, t. y. priskiriami mėgėjų sodo teritorijos žemės sklypai, skirti mėgėjų sodininkystei, vieno buto gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, kitos (sodų) paskirties pastatams, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra Nekilnojamojo turto registre registruoti individualūs gyvenamieji namai arba sodo namai, kuriuose yra deklaruotų gyventojų.

21. Savivaldybės taryba 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 1-226 „Dėl Tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 1-818 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktu pakeitė Nuostatus ir juos išdėstė nauja redakcija. Aptariamu Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Nuostatų (įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d.) 1 priedo (jame išvardytas nekilnojamojo turto objektų rūšių sąrašas) 19 eilutėje, kaip atskira nekilnojamojo turto objekto kategorija, nurodyta – sodų [kategorija], t. y. pastatai, naudojami arba poilsiui ir (arba) sodininkystei ir (arba) daržininkystei sodininkų bendrijos nariams priklausantys sodo sklypai su pastatais ir (ar) sodo sklypai su pastatais, nepriklausantys sodininkų bendrijos nariams, bet esantys sodo teritorijoje.

22. Taigi nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Nuostatų redakcijoje neliko teisinio reguliavimo, pagal kurį nustatoma pareiga mokėti vietinę rinkliavą asmenims, kurie Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus – žemės sklypus be pastatų.

23. Ginčo laikotarpiu galiojusi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 39 dalis komunalines atliekas apibrėžė kaip buitines (buityje susidarančias) atliekas ir kitokias atliekas, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo Atliekų įstatymo 2 straipsnio 39 dalis (2021 m. liepos 17 d. įstatymo Nr. XIV-407 redakcija), kuri nustato, jog komunalinės atliekos – mišrios ir atskirai surinktos buitinės (buityje susidarančios) atliekos, įskaitant popieriaus ir kartono, stiklo, metalų, plastiko, biologines, medienos, tekstilės, pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, taip pat stambiąsias atliekas, įskaitant čiužinius ir baldus, ir atliekos, surinktos iš kitų šaltinių, kai jos savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas; prie komunalinių atliekų nepriskiriamos gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios atliekos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir statybinės atliekos.

24. Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar atsakovės buityje ginčo laikotarpiu susidarė komunalinės atliekos, už kurių surinkimą ir tvarkymą pareiškėjui privalėjo apmokėti atsakovė, svarbu tai, kad Savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 priėmimo metu Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. <...>.

25. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalimi, Įsakymu Nr. D1-150, patvirtino Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą (toliau – Sąrašas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 (pakeitus 2013 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 711) patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 18 punktas nustato, kad nekilnojamojo turto objektai suskirstomi į kategorijas savivaldybių sprendimu pasirinktinai pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir (ar) jų paskirtį ar kitus kriterijus, vadovaujantis nekilnojamojo turto objektų rūšių sąrašu, kurį pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalį nustato Aplinkos ministerija, pavyzdžiui: daugiabučiai namai ir įmonės, ūkinei veiklai naudojančios daugiabučių namų patalpas; sodų bendrijų nariai, kurie naudojasi kolektyviniais konteineriais, ir sodų bendrijų nariai, kurie naudojasi individualiais konteineriais (toliau – nekilnojamojo turto objektų kategorija); Nekilnojamojo turto objektas, nenurodytas Sąraše, gali būti priskiriamas atskirai nekilnojamojo turto objektų kategorijai.

26. Vadovaujantis Sąrašu, nekilnojamojo turto objektai yra pastatai ir inžineriniai statiniai su priklausiniais ir (ar) priskirtais naudoti žemės sklypais ar be jų, kitos patalpos, nepaisant jų registracijos Nekilnojamojo turto registre, atskirais nekilnojamojo turto vienetais suformuotos patalpos. Sąrašo 8 eilutėje tarp tokių nekilnojamojo turto objektų nurodyti sodų paskirties pastatai. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Sąraše, į kurį privalo atsižvelgti Savivaldybė, nustatydama nekilnojamojo turto objektų kategorijas (Nuostatų 5 p.), nėra įtvirtinta, kad žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypų (be pastatų) savininkai (įgalioti asmenys) privalo mokėti nustatytą rinkliavą.

27. Byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklausė 0,06 ha ploto žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypas (žemės sklypo naudojimo būdas – mėgėjų sodo žemės sklypai), pagal bylos duomenis, ginčo sklype nėra jokio statinio, neteikiama elektros energija, vanduo, t. y. ginčo sklype buitis ar jai artima veikla (namų ūkio ir / ar poilsio ir pan.) nebuvo vykdoma. Ginčo sklype, atsakovės teigimu, susidaro tik žaliosios atliekos, kurios yra kompostuojamos ginčo sklypo teritorijoje.

28. Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. kovo 31 d.) yra įtvirtintas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas, reiškiantis, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Šis principas reiškia, jog savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo akcentuojama Nuostatų 1 priedo 13 eilutės nuoroda: „Į sodininkų bendrijų teritoriją patenkantys žemės sklypai“ neatitiko Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalies ir Įsakymu Nr. D1-150 patvirtinto Sąrašo nuostatų, pagal kuriuos apmokestinimo objektu gali būti tik pastatai, be to, pareiškėjas neįrodė, kad atsakovė, nuosavybės teise valdžiusi Žemės sklypą, turėjo komunalinių atliekų, už kurių surinkimą ir tvarkymą jai pagrįstai apskaičiuota vietinė rinkliava. Teisėjų kolegija pažymi, jog tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eTA-554-520/2023.

29. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovei ginčo laikotarpiu priklausė tik ginčo sklypas sodininkų bendrijoje, kuriame, VĮ Registrų centro duomenimis, nebuvo jokių pastatų (statinių), ir įvertinus tai, jog tokio pobūdžio nekilnojamojo turto objektų apmokestinimas nebuvo nustatytas aukštesnės už Nuostatus teisinės galios aktuose, darytina išvada, kad atsakovė, kaip ginčo sklypo sodininkų bendrijoje savininkė, pareiškėjo ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo pripažinta komunalinių atliekų turėtoja Atliekų tvarkymo įstatymo taikymo prasme, todėl ginčijamame teismo sprendime buvo nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjai ginčo laikotarpiu kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą.

30. Atsižvelgus į tai, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė, kaip sodo bendrijos teritorijoje esančio žemės ūkio paskirties ginčo sklypo savininkė, turi prievolę mokėti vietinę rinkliavą, yra pagrindas tenkinti atsakovės apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, atmetant pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos ir delspinigių priteisimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovės A. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą priteisti iš atsakovės A. M. 27 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir 1,45 Eur delspinigių bei 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis