AS-143-392-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-392/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01120-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo Corporation of European Pharmaceutical Distributors N. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Corporation of European Pharmaceutical Distributors N. V. (toliau – pareiškėjas) 2012 m. balandžio 18 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – atsakovas, Konkurencijos taryba) 2012 m. kovo 29 d. nutarimą Nr. 2S-4 „Dėl Corporation of European Pharmaceutical Distributors N. V. veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 2 dalies reikalavimams“. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo sustabdyti ginčijamo akto dalies, kuria jam buvo paskirta bauda, galiojimą.

Pareiškėjas nurodė, kad tuo atveju, jei išieškojus iš jo baudą, teismas vėliau ją panaikintų kaip neteisėtą ir nepagrįstą, jis patirtų ne tik tiesioginių ir neigiamų pasekmių savo veikloje, tačiau ir papildomų laiko bei finansinių kaštų, susijusių su šio skundo pagrindu pradėtoje administracinėje byloje priimto teismo sprendimo įgyvendinimu. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-296/2008, 2010 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-256/2010 ir kt.), nurodė, jog skundžiamu Konkurencijos tarybos nutarimu paskirtos baudos sumokėjimas, prieš tai neatlikus nurodytos baudos paskyrimo teisėtumo patikros, apsunkintų jo finansinę padėtį bei padarytų neproporcingai didelės žalos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutarties dalimi patenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdė Konkurencijos tarybos 2012 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 2S-4 dalies, kuria pareiškėjui paskirta 110 000 Lt bauda, galiojimą iki tol, kol šioje byloje įsiteisės sprendimas; nurodė, kad teismo nutartis užtikrinti reikalavimą skubiai vykdoma (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str.).

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Esminis kriterijus, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, yra teismo sprendimo įvykdymo galimybės. Pažymėjo, kad sąlyga reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti yra ne tik teismo sprendimo įvykdymo negalimumas, bet ir ženklus įvykdymo apsunkinimas (tai gali būti susiję su sudėtingais technologiniais procesais, dideliais materialiniais, finansiniais ištekliais ar pan.). Teigė, kad tuo atveju, jei teismas išnagrinėjęs bylą dėl atsakovo nutarimo panaikinimo priimtų palankų pareiškėjui sprendimą ir nebūtų sustabdytas ginčijama atsakovo nutarimo dalimi paskirtos baudos, kurios suma 110 000 Lt, galiojimas, tokia situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų apsunkintas; nurodytu laikotarpiu negalėdamas naudotis paminėta pinigų suma, pareiškėjas patirtų nuostolius ir kitas neigiamas finansines bei materialines pasekmes ir kurių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisiniais ginčais. Todėl teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas nuspręsti, jog pirmiausia turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas ir tik po to turi būti vykdomi skundžiamu atsakovo nutarimu nustatyti patvarkymai dėl pareiškėjui skirtos baudos išieškojimo. Skundžiamo atsakovo nutarimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas atsakovo nutarimo nevykdymas. Atsižvelgdamas į pareiškėjo argumentus, ginčo esmę, keliamus reikalavimus, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-296/2008), teismas konstatavo, jog, nesiėmus užtikrinimo priemonių, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, todėl tikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo nutarimo dalies galiojimą dėl pareiškėjui paskirtos baudos iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje.

III. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarties dalį, kuria nutarta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir išspręsti šį klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos, kai siekiama garantuoti teismo sprendimo įvykdymą, o ne apsaugoti suinteresuotą asmenį nuo galimų neigiamų padarinių santykiuose su trečiaisiais asmenimis ar nuo galimų teisminių ginčų, todėl pareiškėjo prašymas sustabdyti Konkurencijos tarybos nutarimo dalies, kuria jam paskirta bauda, galiojimą turėjo būti atmestas.

2. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi pareigą nurodyti išskirtines aplinkybes bei tai pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų, kad baudos sumokėjimas, kol bus išspręstas ginčas, apsunkintų finansinę padėtį, o teismo sprendimas būtų sunkiai įgyvendinamas ar visai negalimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė tik abstrakčius argumentus, kurie nepagrindžia būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl teismas nepagrįstai pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė Konkurencijos tarybos nutarimo dalies galiojimą.

3. Finansiniai sunkumai gali būti aplinkybe, į kurią atsižvelgiama taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, tik tokiu atveju, jei tokios aplinkybės egzistavimas yra įrodytas, tai yra įrodyta, kad ūkio subjektų patiriami sunkumai yra tokio pobūdžio, jog jie sudaro pagrindą stabdyti ginčijamo Konkurencijos tarybos nutarimo dalies, kuria pareiškėjams paskirtos baudos, galiojimą. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas tik nurodo galbūt sunkesnę finansinę padėtį, be kita ko, duomenų, kurie objektyviai pagrįstų finansinių sunkumų realią grėsmę, apskritai nepateikia. Pareiškėjas apsiribojo tik prielaidomis (nepateikė jokių įrodymų), kad pasunkės finansinė padėtis ar galbūt patirs žalos. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas dėl baudos nagrinėjamoje byloje nėra apskritai pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis. Ūkio subjektai, turintys finansinių sunkumų, gali prašyti išdėstyti baudų mokėjimą ir nėra įpareigojami visą skirtą baudą sumokėti iškart. Galbūt pablogėsianti pareiškėjo finansinė padėtis (ar kitos neigiamos pasekmės) ir galbūt patirtos išlaidos ar laiko sąnaudos, susijusios su teismo sprendimo įvykdymu, bet kuriuo atveju nėra pakankamas pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

1. Šiuo atveju skundžiamo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, tikrai gali sukelti didesnius neigiamus padarinius, nei laikinas nutarimo nevykdymas. Todėl Konkurencijos tarybos argumentai laikytini nepagrįstais. Pateikė pakankamus įrodymus, patvirtinančius, kad nutarimo vykdymas, nesulaukus, kol byla bus išspręsta iš esmės, galėtų sukelti didesnius neigiamus padarinius, nei laikinas nutarimo nevykdymas. Išieškojus nepagrįstai ir neteisėtai paskirtas itin dideles, aiškiai neproporcingas baudas, jis patirtų didelių tiek laiko, tiek piniginių išlaidų, susijusių su šio skundo pagrindu pradėtoje administracinėje byloje priimto teismo sprendimo įgyvendinimu.

2. Teismas įvertino aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių – nesustabdžius nutarimo dalies dėl paskirtų baudų sumokėjimo, išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo komercinės veiklos vykdymą, sukeltų neigiamas finansines pasekmes. Šiuo atveju pirmiausia turi būti galutinai išspręstas kilęs ginčas ir tik po to vykdomi skundžiamo nutarimo nustatyti patvarkymai dėl skirtų baudų išieškojimo.

3. Teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai sustabdė jam paskirtos baudos mokėjimą. Paskirta bauda siekia 110 000 Lt, todėl ekonominės recesijos metu gali būti išties sudėtinga atgauti sumokėtą ženklią sumą, o patirta žala taip pat nebūtų atlyginta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl administracinio akto – Konkurencijos tarybos 2012 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 2S-4 „Dėl Corporation of European Pharmaceutical Distributors N. V. veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 2 dalies reikalavimams“ – teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo laikinai sustabdyti šio akto dalies, kuria jam paskirta 110 000 Lt bauda, galiojimą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (b. l. 1–19).

Konkurencijos įstatymo (2011 m. rugsėjo 29 d. įstatymo Nr. XI-1607 redakcija) 38 straipsnio 3 dalis nustato, kad skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Be to, asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas nurodė tik abstrakčius teiginius dėl galimų finansinių sunkumų, kitų neigiamų pasekmių ar neproporcingos žalos. Nepateikti aktualūs ir išsamūs, visapusiški duomenys, patvirtinantys pareiškėjo finansinę padėtį (pajamos, išlaidos, turimi įsiskolinimai, kreditoriniai reikalavimai ir kt.), kuriuos įvertinus būtų galima spręsti apie realią neigiamų padarinių grėsmę. Šiuo metu (pagal bylos medžiagą) nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Kaip nurodyta aukščiau, pareiškėjas turi teisę pateikti motyvuotą (pagrįstą faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo bet kurioje proceso stadijoje.

Pažymėtina, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų.

Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi nepagrįstai nusprendė imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, todėl nutarties dalis naikintina, o pareiškėjo prašymas atmestinas (ABTĮ 151 str. 3 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarties dalį panaikinti.

Pareiškėjo Corporation of European Pharmaceutical Distributors N. V. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas