2015-11-10 Nr. AB-21834-3-62-3-00916-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-876-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00916-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 29

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 4–7) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Marijampolės AVPK) Viešosios tvarkos skyriaus licencijavimo poskyrio 2014 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 14-IL-64-00699-e (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui V. B. buvo panaikinti 2009 m. spalio 15 d. išduotas leidimas Nr. 000123 laikyti (nešiotis) ginklus (toliau – ir Leidimas) ir 2013 m. balandžio 3 d. išduotas neterminuotas leidimas Nr. 000000606 (toliau – ir Neterminuotas leidimas) (toliau kartu – ir Leidimai) ir įpareigoti atsakovą išduoti jam leidimą įsigyti ir laikyti (nešioti) ginklus.

Paaiškino, kad atsakovas 2014 m. birželio 3 d. iš Licencijuojamos veikos posistemio duomenų bazės gavo informaciją, jog pareiškėjas 2014 m. balandžio 11 d. Lenkijos Respublikos Suvalkų rajono nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. IIK174/14, įsiteisėjusiu 2014 m. balandžio 19 d., buvo nuteistas 5 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant bandomajam arba priežiūros 8 metų laikotarpiui, pagal Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 298 straipsnį „Dėl neteisėto organizavimo kertant valstybinę sieną“. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 92.3 punktu. Vadovaudamasis Taisyklių 92.3 punktu ir Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjas nurodė, jog nei Taisyklės, nei Įstatymas nenumato pagrindo panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus asmeniui, nesančiam nepriekaištingos reputacijos, kadangi Taisyklių 92.3 punktas, numatantis panaikinimo sąlygas, nenumato Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, kaip vieno iš leidimo panaikinimo pagrindų, o Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje reglamentuojamas ne leidimo panaikinimas, o draudimas įsigyti ginklus. Be to, taikant Lietuvos Respublikos teisės aktus, pareiškėjas neturėtų būti laikomas turinčiu teistumą, todėl turėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Pažymi, jog 2014 m. balandžio 11 d. nuosprendis pareiškėjui buvo priimtas už nusikalstamas veikas, padarytas 1998–2001 metais ir nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 8 straipsnio 1 dalį ir 95 straipsnį bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pareiga atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus Lietuvos Respublikoje pareiškėjui jau išnykusi, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Atsakovas Marijampolės AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 52–53) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog Marijampolės AVPK 2009 m. spalio 15 d. išdavė pareiškėjui Leidimą, o 2013 m. balandžio 3 d. Neterminuotą leidimą, kurie 2014 m. birželio 4 d. Sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio l dalies 5 punktu, buvo panaikinti, atsižvelgus į Marijampolės AVPK 2014 m. birželio 3 d. gautą pranešimą apie pareiškėjo teistumą kitoje valstybėje. Paaiškino, kad pareiškėjo įvykdyta veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo „Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną“ požymius. Remdamasis BK 97 straipsnio l dalimi ir 3 dalies 1 punktu, Marijampolės AVPK nurodo, kad pareiškėjas, nuteistas Lenkijos Respublikos Suvalkų rajono teismo nuosprendžiu, atitinka BK keliamas sąlygas, kada asmuo laikomas teistu. Prieštaravo pareiškėjo teiginiui, kad Taisyklių 92.3 punktas nenumato pagrindo panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Pažymėjo, jog Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą. Teigė, jog Lenkijos Respublikos Suvalkų rajono teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį V. B. atžvilgiu ir pripažinus jį kaltu padarius tyčinę nusikalstamą veiką, dėl senaties baudžiamosios bylos nenutraukus, teisiamojo nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidus, nėra pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą teisminę praktiką (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį Nr. 2K-216/2010), nes teisiamasis apkaltinamojo nuosprendžio neapskundė, jis yra įsiteisėjęs.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 1 d. sprendimu (b. l. 71–76) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, gavus informaciją apie tai, kad pareiškėjas 2014 m. balandžio 11 d. Lenkijos Respublikos Suvalkų rajono teismo nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2014 m. balandžio 19 d., baudžiamojoje byloje Nr. IIK174/14, buvo nuteistas 5 metų laivės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant bandomajam arba priežiūros 8 metų laikotarpiui, pagal Lenkijos Respublikos 2013 m. balandžio 27 d. baudžiamojo kodekso 298 straipsnį „Dėl neteisėto organizavimo kertant valstybinę sieną“. Vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant Įstatymo nuostatas, taip pat Įstatymo tikslu ir paskirtimi, sistemiškai vertino Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Taisyklių 92.3 punkto bei Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas ir darė išvadą, jog vienu iš leidimo nešiotis ir leidimo laikyti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimo pagrindų yra nepriekaištingos reputacijos neturėjimas turint teistumą. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju panaikinti pareiškėjui išduotus Leidimus bei laikinam saugojimui į Marijampolės AVPK ginklinę paimti pareiškėjui priklausančius ginklus, skirtus medžioklei ar savigynai, nuspręsta vadovaujantis būtent Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, t. y. dėl pareiškėjo nebuvimo nepriekaištingos reputacijos asmeniu turint teistumą.

Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 dalies 1 punkto nuostatas, tai, kad pareiškėjas 2014 m. balandžio 11 d. Lenkijos Respublikos Suvalkų rajono teismo nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2014 m. balandžio 19 d., baudžiamojoje byloje Nr. IIK174/14, buvo nuteistas 5 metų laivės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant bandomajam arba priežiūros 8 metų laikotarpiui, teismas sprendė, jog pareiškėjas yra laikomas asmeniu turinčiu teistumą, o tai reiškia, kad jis nėra asmeniu turinčiu nepriekaištingą reputaciją. Apibendrindamas, teismas konstatavo, jog Sprendimu pagrįstai nuspręsta, kad pareiškėjas, turėdamas teistumą, nebuvo nepriekaištingos reputacijos. Nurodė, jog Įstatyme reikalavimas panaikinti leidimą įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis, esant nagrinėjamai sąlygai, yra išreikštas imperatyvia forma, nesuteikiant kompetentingam viešojo administravimo subjektui teisės priimti kitokio pobūdžio sprendimą, todėl, nustačius, kad pareiškėjas prarado būtinąją sąlygą leidimui laikyti ir nešioti ginklus – nepriekaištingos reputacijos buvimą, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atsakovas pagrįstai panaikino Leidimus bei laikinam saugojimui į Marijampolės AVPK ginklinę nusprendė paimti pareiškėjui priklausančius ginklus, skirtus medžioklei ir savigynai.

Pareiškėjo argumentą, jog apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas už nusikalstamas veikas, padarytas 1998–2001 metais, už kurias, pareiškėjo nuomone, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus baudžiamojon atsakomybėn jis neturėtų būti traukiamas, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, t. y. jam buvo išnykusi pareiga atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, o tai reiškia, kad jis negali būti laikomas teistu ir turėti neišnykusį teistumą, teismas pripažino nepagrįstu. Vadovavosi BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, BK 95 straipsniu ir 8 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad pareiškėjas nekelia ginčo tuo aspektu, jog veika, už kurios padarymą Lenkijos Respublikos Suvalkų rajono nuosprendžiu baudžiamojoje byloje jis pripažintas kaltu, Lietuvos Respublikoje nėra pripažįstama nusikaltimu ir, spręsdamas senaties priimant apkaltinamąjį nuosprendį, dėl kurios procesas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą turėtų būti nutrauktas, taikymo klausimą, nurodė, kad pagal BPK 365 straipsnio 1 dalį užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir BPK VII dalyje nustatytas taisykles. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, jog užsienio valstybių teismų nuosprendžiai turi tokią pat galią, kaip ir Lietuvos Respublikos teismų nuosprendžiai ir turi būti vykdomi besąlygiškai, t. y., įstatymas nenustato galimybės Lietuvos Respublikos institucijoms kvestionuoti užsienio valstybių teismų priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi Lenkijos Respublikos Suvalkų rajono teismo 2014 m. balandžio 11 d. nuosprendžiui baudžiamojoje byloje esant įsiteisėjusiu, jis pareiškėjui sukelia atitinkamas teisines pasekmes, įskaitant teistumą.

III. Pareiškėjas V. B. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 79–84), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei papildomai akcentuoja, kad:

1. Nei Įstatymas, nei Taisyklės nenumato pagrindo panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus asmeniui, nesančiam nepriekaištingos reputacijos. Pareiškėjo teigimu, įstatymų leidėjas, nei Įstatyme, nei Taisyklėse Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto nenurodydamas kaip pagrindo panaikinti turimą leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, sąmoningai įtvirtino skirtingus reikalavimus naujo leidimo išdavimo ir turimo leidimo panaikinimo pagrindams taikyti.

2. Teistumas pareiškėjui negali būti taikomas dėl Lietuvos Respublikoje taikytinos apkaltinamojo nuosprendžio senaties už jo padarytas veikas. Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiškėjas nebūtų laikomas turinčiu teistumą po minimalaus vienerių arba maksimalaus trejų metų termino, tuo tarpu Lenkijos Respublikos Suvalkų rajono teismo nuosprendžiu paskirtas bausmės atidėjimo laikas – 8 metai. Pažymi, jog atsižvelgiant į teistumą gali būti varžomos tik tos piliečių teisės ir laisvės, kurių apribojimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai, pagal juose įtvirtintas teisės normas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos 1993 m. sausio 26 d. sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose, kurioje nėra reglamentuotos sprendimų tarpusavio pripažinimo vykdymo sąlygos, kuomet nuosprendžio vykdymas yra atidėtas bandomajam ar priežiūros laikotarpiui, ir į tai, kad Lietuvos Respublika nėra 1964 m. lapkričio 30 d. Europos Tarybos konvencijos dėl lygtinai nuteistų arba lygtinai paleistų nusikaltėlių priežiūros dalyvė, jokie kiti nei tarptautinės, nei nacionalinės teisės aktai nenumato tokių bausmių vykdymo Lietuvoje ar jų perdavimo vykdyti užsienio valstybei, todėl nepagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lenkijos Respublikos Suvalkų rajono teismo nuosprendžiui esant įsigaliojusiam, jis sukelia atitinkamas teisines pasekmes pareiškėjui, įskaitant teistumą.

Atsakovas Marijampolės AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 89–90) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje ginčas kilo dėl teisės laikyti ir nešiotis ginklus.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam ginčo santykių kvalifikavimui. Todėl, remdamasis ABTĮ 136 straipsniu apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus) ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus.

Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo turintis teistumą.

Nustačius, kad pareiškėjas 2014 m. balandžio 11 d. Lenkijos Respublikos Suvalkų rajono teismo nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2014 m. balandžio 19 d., baudžiamojoje byloje Nr. IIK174/14, buvo nuteistas 5 metų laivės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant bandomajam arba priežiūros 8 metų laikotarpiui, konstatuotina, jog atsakovas pagrįstai remdamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu panaikino pareiškėjui išduotus Leidimus įsigyti, laikyti ir nešiotis ginklus, kadangi atsirado aplinkybė numatyta Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

Pažymėtina, jog atsakovo Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, kadangi pagal BK 97 straipsnio 1 dalį turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Apkaltinamasis nuosprendis dėl pareiškėjo yra įsiteisėjęs 2014 m. balandžio 19 d. ir jo atidėjimo laikotarpis nėra pasibaigęs, todėl pareiškėjas yra laikomas teistu.

Atkreiptinas dėmesys, jog nuosprendžio vykdymo trukmė bei nusikalstamos veikos lyginamoji analizė su BK numatytomis veikomis įtakos nagrinėjamam ginčui neturi. Teistumo faktas yra reikšmingas dėl bendrų teisinių pasekmių, kurios atsiranda įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui ir šio ginčo atveju pasekmes sudaro žmogaus teisių ir laisvių suvaržymas, numatytas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, ribojantis šaudmenų ir ginklų turėjimą.

Nepatenkinus pareiškėjo skundo jis neturi teisės ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1 d.).

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė