2021-05-05 Nr. AB-9960-3-61-3-03113-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2993-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03113-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. (S. H.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. G. (S. H.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. (15/6-12)12PR-121 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą pareiškėjo prieglobsčio prašymą išnagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjo teigimu, Sprendime nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjas klaidina tyrimą teikdamas prieštaringą informaciją apie prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pagrindžiančias faktines aplinkybes ir kad jo pateikti duomenys, susiję su priežastimis, dėl kurių jis tariamai buvo priverstas išvykti iš (duomenys neskelbtini) (atsisakė bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini)) bei su pareiškėjo persekiojimu (duomenys neskelbtini), laikytini nepatikimais. Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) esamą ypatingą politinę situaciją ir pareiškėjo ryšius su (duomenys neskelbtini) pirmininko pavaduotoju bei jo šeima, galima neatitiktis faktinėms 2015 ir 2019 metų aplinkybėms nebuvo pagrindas padaryti išvadą apie sąmoningą tyrimo klaidinimą. Pareiškėjo teigimu, pirmosios ir antrosios apklausų metu jis nurodė tas pačias pabėgimo iš (duomenys neskelbtini) priežastis. Atsakovas, netyręs ir nevertinęs aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas paliko savo kilmės valstybę, formaliai atsisakė tenkinti prieglobsčio prašymą. Atsakovas nenagrinėjo, ar pareiškėjas bijo (bijojo) dėl patirto psichologinio (duomenys neskelbtini) pareigūnų spaudimo kreiptis gynybos savo kilmės valstybėje į kitas atitinkamas institucijas, ar tokią galimybę turėjo, siaurai aiškino persekiojimo sąvoką (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 str. 1 d.). Be to, apklausos metu vertėjas dalyvavo nuotoliniu būdu, dėl blogo ryšio pareiškėjas negalėjo tiksliai suprasti, kokius klausimus užduoda apklausą vykdžiusi Departamento darbuotoja, kuri blogai kalbėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui taip pat nebuvo tinkamai išaiškintos jo teisės ir pareigos, nustatytos Įstatymo 71 straipsnyje. Atsakovas netinkamai įvykdė pareigą prieš apklausą prieglobsčio prašytoją supažindinti su jo teisėmis, apklausos tikslu, konfidencialumo principu, prieglobsčio prašytojo pareigomis bei jų nevykdymo padariniais. Dėl minėtų priežasčių buvo pažeista prieglobsčio prašymo nagrinėjimo tvarka ir procedūros, atsakovas nerinko duomenų apie padėtį (duomenys neskelbtini) iš Lietuvoje egzistuojančių žmogaus teisių gynimo institucijų, tokių kaip (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Departamentas nurodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai ir kita tyrimo metu surinkta informacija nepatvirtina teiginių, jog pareiškėjui (duomenys neskelbtini) iškelta ekonominė byla buvo „sufabrikuota“. Baudžiamojo persekiojimo baimė savaime neprilygsta persekiojimui, svarbu atskirti persekiojimą nuo bausmės už teisės pažeidimą vengimo. Pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, todėl tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Ginčijamame Sprendime detaliai nurodyta, į kokius kriterijus atsižvelgus vertintas pareiškėjo teiginių patikimumas, kodėl netaikytas abejonės privilegijos principas. Pareiškėjas 2015 ir 2019 metų apklausose dėstė iš esmės skirtingas istorijas bei nurodė skirtingus asmenis, šių nesuderinamų detalių visuma verčia kritiškai vertinti pareiškėjo pasakojimą apie tariamą (duomenys neskelbtini) pareigūnų verbavimą. Be to, Departamentas rėmėsi ne tik pareiškėjo pasakojimais, bet ir ginčijamame Sprendime nurodytais dokumentais, patvirtinančiais, jog pareiškėjui pradėta ekonominė byla, jis patrauktas subsidiarinėn atsakomybėn. Nustačius, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą nėra visiškai pagrįsta, nereikia vertinti, ar jis negali ar bijo naudotis valstybės apsauga. Pareiškėjui šiuo metu gresia tik civilinė atsakomybė, t. y. jis turi atlyginti padarytą žalą, įvykdžius šiuos teisėtus reikalavimus, baudžiamosios atsakomybės grėsmės savaime neliks. Departamento darbuotojui, vykdžiusiam apklausą, neaiškumų nekilo, pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių apklausos vertimo neatitikimų. Apklausos metu ar po jos pretenzijų dėl netinkamo vertimo nepareiškė nei pareiškėjas, nei jo advokatas. Prieš pirminę apklausą pareiškėjas buvo supažindintas su apklausos tikslu, informacijos neatskleidimo principu, nustatytu Įstatymo 68 straipsnio 2 ir 4 dalyse, prieglobsčio prašytojo teisėmis, pareigomis ir jų nevykdymo padariniais. Be to, pareiškėjas pasirašė dokumentą, kad susipažino su informacija prieglobsčio prašytojui.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo S. G. skundą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjas 2015 m. liepos 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje; Departamentas 2015 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. (15/6-7)15PR-94 nusprendė nenagrinėti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį iš esmės, nes už prašymo nagrinėjimą gali būti atsakinga kita Europos Sąjungos valstybės narė, nustatė Europos Sąjungos valstybės narę, atsakingą už pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą; Departamentas 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. (15/6-7)20PR-7 perdavė pareiškėją Latvijos Respublikai; pareiškėjas 2019 m. spalio 2 d. (pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta data – 2020 m. spalio 2 d. laikytina rašymo apsirikimu) Departamentui pateikė dar vieną prašymą suteikti prieglobstį; Departamentas 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. (15/6-12)12PR-121 nusprendė pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.

7. Vadovaudamasis Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 116 punktu, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog Departamentas, remdamasis nustatytais faktais bei prieglobsčio prašytojo byloje surinkta informacija, turėjo įvertinti duomenų visumą ir pareiškėjo teiginių, nepatvirtintų rašytiniais įrodymais, patikimumą, remdamasis Aprašo 116 punkte nustatytais kriterijais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys įrodo, kad pareiškėjas prašymui pagrįsti nurodė iš esmės skirtingas istorijas bei asmenis. Atsakovas vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu, t. y. turėjo nustatyti, ar kiekviena prieglobsčio prašytojo nurodyta esminė aplinkybė, kuri nėra patvirtinta rašytiniais įrodymais, yra labiau tikėtina negu netikėtina. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, individualiai įvertinta pareiškėjo situacija, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jo nurodyti argumentai bei nustatyti prieštaravimai.

8. Remdamasis Įstatymo 83 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 87 straipsnio 1 dalimi bei Aprašo 19 punktu, įvertinęs pareiškėjo apklausose nurodytą informaciją dėl (duomenys neskelbtini) pareigūnų persekiojimo, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas nėra detalus, aiškus ir išsamus, kai kurie paaiškinimai, susiję su pareiškėjo pabėgimu iš (duomenys neskelbtini), yra nenuoseklūs ir painūs, jokių naujų duomenų ar patikslinančių paaiškinimų pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė. Aplinkybės, kad pareiškėjas siekia išvengti civilinės atsakomybės, pirmosios instancijos teismas nelaikė pagrindžiančia jo prašymą, pažymėjo, jog bylos rašytiniai įrodymai nepatvirtina faktinių duomenų, pagrindžiančių persekiojimo grėsmę, pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktais, konstatavo, jog pareiškėjas neatitiko nuostatų dėl papildomos apsaugos suteikimo.

III. 9. Pareiškėjas S. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento Sprendimą.

10. Pareiškėjas dėsto argumentus, analogiškus nurodytiems pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas paliko savo kilmės valstybę, pažeidė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo tikslą, t. y. nustatyti, ar prieglobsčio prašytojui turi būti suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga. Be to, pirmosios instancijos teismas per siaurai aiškino įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatas, neatsižvelgė į tai, kad (duomenys neskelbtini) reikalavimas teikti informaciją apie (duomenys neskelbtini) veiklą galėjo reikšti reikalavimą atlikti veiksmus, nesuderinamus su pagrindinėmis žmogiškumo normomis.

11. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, to dėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Ginčas byloje kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui S. G. atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad pareiškėjo pasakojimas nėra detalus, aiškus ir išsamus, kai kurie paaiškinimai, susiję su pareiškėjo pabėgimu iš (duomenys neskelbtini), yra nenuoseklūs ir painūs, duomenų apie tai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas, nėra.

14. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas paliko savo kilmės valstybę bei per siaurai aiškino įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatas.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

16. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.).

18. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų baudžiamoji atsakomybė už veiksmus, kurių jis nepadarė, o faktiškai už tai, kad pareiškėjas atsisakė bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini).

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausų metu, kitą bylos (taip pat Departamento pateiktos užsieniečio bylos) medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjas sklandžiai nenurodė detalių ir nuoseklių aplinkybių apie tai, kad jam sufabrikuota ekonominė byla dėl to, jog jis atsisakė bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pasakojimui dėl (duomenys neskelbtini) prieš jį tariamai nukreiptų neteisėtų priemonių, teismo procesų ir dėl to patirtų pasekmių trūksta konkretumo, kad būtų galima daryti tikėtiną išvadą, jog pareiškėjas buvo verčiamas įstoti į (duomenys neskelbtini) bei teikti informaciją apie jos veiklą, o atsisakius tai daryti – jam buvo sufabrikuota ekonominė byla ir gresia baudžiamasis persekiojimas. Nors pareiškėjas dėl prieglobsčio suteikimo kreipiasi nebe pirmą kartą, jis nepateikė jokių šias jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų. Kita vertus, pažymėtina, jog net ir pripažinus minėtas pareiškėjo nurodytas aplinkybes tikėtinomis, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas, grįžęs į kilmės valstybę, būtų persekiojamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo abstraktūs teiginiai, kad pas pareiškėjo sutuoktinę ir gimines buvo atvykę pareigūnai aprašyti turtą, savaime, nesant jokių kitų galimą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, nėra pakankami pagrįsti pareiškėjui galbūt galinčią kilti grėsmę. Juo labiau, kad kaip nurodo pats pareiškėjas, jis politinėje veikloje nedalyvavo ir ja nesidomėjo.

22. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.

23. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Byloje nėra nustatyta ir tai, kad pareiškėjo kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Pats ginčijamas Departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

25. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

26. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas už skundą pirmosios instancijos teismui yra sumokėjęs 30 Eur, o už apeliacinį skundą – 11,25 Eur žyminio mokesčio. Tačiau, skundai (ir apeliaciniai skundai) prieglobsčio, papildomos apsaugos bylose neapmokestinami žyminiu mokesčiu (Įstatymo 71 str. 1 d. 4 p., Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d.).

27. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai žyminis mokestis sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui grąžintina už skundą pirmosios instancijos teismui, taip pat už apeliacinį skundą sumokėta žyminio mokesčio suma – 41,25 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. G. (S. H.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjui S. G. (S. H.) už skundą pirmosios instancijos teismui, taip pat už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį – 41,25 Eur (keturiasdešimt vieną eurą ir dvidešimt penkis centus).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė