2025-05-28 Nr. AB-9375-3-61-3-02166-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-617-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02166-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. G. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas L. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Pretendentų į Vilniaus Žirmūnų vaikų ir jaunimo klubo direktoriaus pareigas konkurso komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. kovo 18 d. sprendimą „laimėtojas neatrinktas“; 2) pripažinti pareiškėją konkurso laimėtoju ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę (toliau – ir Savivaldybė) per 14 dienų sudaryti darbo sutartį; netenkinus antrojo reikalavimo 3) pripažinti, kad pareiškėjo Nacionalinės švietimo agentūros (toliau – ir NŠA) vertinimas turi būti 15 / 20, arba įpareigoti NŠA per 30 dienų šį vertinimą perskaičiuoti palankiau pareiškėjui; 4) netaikyti 25 / 40 ribos ir įpareigoti Savivaldybę nedelsiant paskirti pareiškėją Vilniaus Žirmūnų vaikų ir jaunimo klubo (toliau – ir Klubas) laikinai einančiu pareigas direktoriumi iki konkurso rezultatų perskaičiavimo ir galutinio paskyrimo.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti skelbti konkursus Klubo direktoriaus pareigoms užimti ir pavesti pareiškėjui laikinai eiti direktoriaus funkcijas iki bylos išnagrinėjimo – ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžia Komisijos 2025 m. kovo 18 d. sprendimą, kuriuo konstatuota, kad laimėtojas neatrinktas, kadangi nė vienas pretendentas nesurinko mažiausiai 25 balų iš 40 galimų.

Pareiškėjas, be kita ko, skunde nurodė, kad jis bent tris kartus dalyvavo konkurse į Klubo vadovo pareigas, tačiau nė vienu atveju nebuvo atrinktas laimėtojas, o ugdymo įstaiga yra be nuolatinio vadovo. Po NŠA atlikto kompetencijų įvertinimo perskaičiavimo (pasikeitus teisiniam reguliavimui), konkurse reikalaujama įvertinimo minimali riba tapo sunkiai pasiekiama pretendentams. Pareiškėjas pažymėjo, kad Savivaldybė, motyvuodama būtinybe apsaugoti asmens duomenis, atsisakė atsiųsti laikinai einančio pareigas Klubo vadovo paskyrimo aktą, neįvykusio konkurso protokolus ir priežastis, kodėl konkursas neįvyko. Tai, pareiškėjo įsitikinimu, pažeidžiamas principas, kad institucija privalo pateikti asmeniui su juo susijusią informaciją, asmeniui turi būti užtikrinama teisė susipažinti su administraciniais dokumentais ir pan. Pareiškėjas teigė, kad Komisija yra šališka, suinteresuota laikinai paskirto vadovo vadovavimu.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) ir nutarė grąžinti pareiškėjui žyminį mokestį.

Teismas vadovavosi ABTĮ 5 ir 23 straipsniais, 33 straipsnio 2 dalimi. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas. Buvo atkreiptas dėmesys, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalimi, ginčai, kylantys iš darbo teisinių santykių, yra priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams.

Įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas faktines aplinkybes bei argumentus, teismas vertino, kad pareiškėjas iš esmės ginčija Komisijos 2025 m. kovo 18 d. sprendimą neatrinkti laimėtojo į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas, taip pat ginčija vertinimo procedūrą, komisijos sudėtį bei kelia klausimus dėl sprendimo neteisėtumo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 41 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1193 patvirtinto Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašu (toliau – Aprašas) ir pažymėjo, kad jo 45 punkte nustatyta, jog su konkursą laimėjusiu asmeniu sudaroma darbo sutartis.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatavo, kad byla yra susijusi su darbo teisiniais santykiais ir nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamos bylos atveju konkursą laimėjęs asmuo galėtų būti laikomas asmeniu, dirbančiu valstybinėje tarnyboje. Buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme yra aiškiai apibrėžta, kokie asmenys laikomi valstybės tarnautojais. Tačiau teismo įsitikinimu, švietimo įstaigų vadovai, net jei jų pareigos ir yra susijusios su tam tikromis viešojo administravimo funkcijomis, dirba pagal darbo sutartį, sudaromą remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatomis. Teismas darė išvadą, kad tokio pobūdžio teisiniai santykiai, kylantys dėl darbo sutarties sudarymo ar jos nesudarymo konkurso būdu, yra priskirtini darbo teisinių santykių sričiai.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad vien tai, jog ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, savaime nereiškia, jog ginčas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai; lemiamą reikšmę turi ginčo teisinio santykio pobūdis.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad dėl ginčo išsprendimo jis turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas L. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 23 d. nutartį ir perduoti jo skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas tvirtina, kad ginčo esmė – administracinis spendimas, o ne darbo santykiai. Kol nėra paskelbtas konkurso laimėtojas (tam reikalingas administracinio teismo sprendimas), darbo santykiai negali prasidėti.

Pareiškėjas neginčijo nei konkurso procedūrų organizavimo tvarkos, nei nepretendavo tiesiogiai į darbo sutarties sudarymą. Pareiškėjas skunde ginčijo tik administracinio akto teisėtumą, konkrečiai – neproporcingą ir perteklinį bendros 25 iš 40 balų kartelės taikymą ir automatinį NŠA vertinimo balų perskaičiavimą pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. V-518 „Dėl Vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimo ir jam prilyginto vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-518), kas yra išskirtinai administracinis ginčas.

Pareiškėjo skunde pateikti įrodymai (NŠA statistiniai duomenys, ilgalaikio vadovo nebuvimas, nepagrįstai apsunkintos galimybės laimėti konkursą, įvertinant kad iki apsunkinimo (NŠA vertinimų konvertavimo) nebuvo laimėtojų), patvirtina, jog švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. V-1194 „Dėl Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo patvirtinimo“ ir Įsakymo Nr. V-518 (kompetencijų vertinimo perskaičiavimo) nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytų proporcingumo, teisingumo ir nepabloginimo principų.

Pareiškėjo nuomone, administraciniai teismai turi teisę ir praktiką netaikyti administracinių teisės aktų nuostatų, jei jos neproporcingai ir nepagrįstai riboja ar pablogina asmenų padėtį. Būtent tokiu pagrindu pareiškėjas ir kreipėsi į administracinį teismą, todėl atsisakymas priimti tokio pobūdžio skundą yra nepagrįstas.

Pareiškėjas atskirajame skunde pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, kad Klubas virš 5 metų be nuolatinio vadovo, todėl negali turėti strateginio plano, taip pažeidžiamas viešasis interesas, Komisija (jos nariams teisės aktais nenustatyti kvalifikacijos reikalavimai) yra šališka, o pateikiamas vertinimas yra subjektyvus.

Pareiškėjo įsitikinimu, administracinis teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, turi teisę pripažinti 25 / 40 balų reikalavimą neproporcingu ir netaikyti neteisėto Komisijos 2025 m. kovo 18 d. sprendimo laimėtojas neatrinktas, įpareigodamas Savivaldybę pakartotinai įvertinti konkurso rezultatus arba priimti pareiškėjui palankų sprendimą. Toks teismo sprendimas apgintų viešąjį interesą, užtikrintų Klubo galimybę turėti ilgalaikę strategiją, nuoseklius metinius veiklos planus pagal patvirtintą strateginį planą ir racionaliai valdyti išteklius, o ir pats atsakovas nepatirtų bereikalingų atrankų organizavimo išlaidų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nustatęs, jog jo inicijuojamas ginčas iš esmės kilęs darbo teisinių santykių srityje ir turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka.

Pareiškėjas atskirajame skunde su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nurodydamas, kad jis inicijuoja administracinį ginčą dėl neproporcingų atrankai taikomų teisės aktų reikalavimų, NŠA atlikto kompetencijų įvertinimo balų perskaičiavimo. Pareiškėjo įsitikinimu, kol darbo sutartis nesudaryta, keliamas ginčas nelaikytinas darbo teisinių santykių ginču.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-570-520/2022; kt.).

Tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-70-520/2022; kt.).

Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Bylų, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nustatytas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde, be kita ko, prašo panaikinti Savivaldybės sudarytos Komisijos 2025 m. kovo 18 d. sprendimą, kuriuo konstatuota, kad laimėtojas neatrinktas, taip pat skunde formuluoja reikalavimus pripažinti jį konkurso į Vilniaus Žirmūnų vaikų ir jaunimo klubo direktoriaus pareigas laimėtoju, įpareigoti Savivaldybę su pareiškėju sudaryti darbo sutartį, netaikyti minimalaus nustatyto konkursinio balo, paskirti pareiškėją į šios švietimo įstaigos direktoriaus pareigas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas, kaip pretendentas, dalyvavo konkurse Vilniaus Žirmūnų vaikų ir jaunimo klubo direktoriaus pareigoms užimti, šio konkurso nelaimėjo (nė vienas iš pretendentų nepripažintas laimėtoju), todėl kreipėsi į administracinį teismą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisnių santykių subjektai. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-38-575/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-129-968/2019 ir kt.).

CPK 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių.

Specialioji teisėjų kolegija savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad jei ginčas iš esmės kilęs dėl darbo teisinių santykių, nors jame ir keliamas reikalavimas įvertinti viešojo administravimo subjekto aktą (veiksmą) teisėtumo aspektu, toks ginčas, kaip iš esmės kilęs dėl darbo teisinių santykių, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., 2015 m. spalio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-113/2015; 2015 m. sausio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-11/2015; 2015 m. sausio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-9/2015).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog pareiškėjas iš esmės ginčija konkurso Vilniaus Žirmūnų vaikų ir jaunimo klubo direktoriaus pareigoms užimti organizavimo procesą, rezultatus, taip pat ir pretendentams keliamus reikalavimus, todėl, vadovaudamasis Darbo kodeksu ir Aprašu, teisingai sprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybės institucija, organizuodama pareiškėjui aktualų konkursą, veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas ir ne viešojo administravimo srityje, o kaip darbo teisinių santykių (ikisutartinių) subjektas. Taigi ginčai dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų darbo teisinių santykių srityje, turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, nes tai nėra susiję su viešuoju administravimu.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčas iš esmės yra kilęs darbo teisinių santykių srityje, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pareiškėjo skundą atsisakyti priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes tokio pobūdžio ginčas spręstinas bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka. Tai, kad tokio pobūdžio ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-638-442/2020.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų, susijusių su kvalifikacijos įvertinimu (minimaliu konkursiniu balų skaičiumi), įpareigojimu pripažinti pareiškėją konkurso laimėtoju, sudaryti su juo darbo sutartį, skirti į Klubo direktoriaus pareigas, NŠA atliktu pareiškėjo kompetencijų vertinimo konvertavimu, tačiau konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisinis rezultatas – skundo nepriėmimas – iš esmės yra teisingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo kelti reikalavimai savo pobūdžiu yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti Komisijos 2025 m. kovo 18 d. sprendimą dėl konkurso rezultatų (laimėtojas neatrinktas) pareiškėjui siekiant būti atrinktam Vilniaus Žirmūnų vaikų ir jaunimo klubo direktoriaus pareigoms eiti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. G. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius