3ecfcbb7-e15e-41ed-b1ba-4260e06627e0 · Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-9-784/2011Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.2. (S) VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKES TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 18 d.Vilnius Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo teisejas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Gintarei Selezniovaitei, Galinai Levickienei, Kristinai Žigelytei, Vitai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Audriui Pestininkui, gynejams advokatams Vytautui Sviderskiui, Vyteniui Dziegoraiciui, Sauliui Ženteliui,vertejams Natalijai Reut, Ilonai Kukle, Ronaldui Tuomai,viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje V.

P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadybininku, nevedes, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dali ir 182 straipsnio 2 dali, I. G., gim. (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietis (a. k. (duomenys neskelbtini)), gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, Latvijos imones (duomenys neskelbtini) savininkas, nevedes, neteistas, kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dali, 24 straipsnio 4 dali, 182 straipsnio 2 dali ir M.

T., gim. (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietis (a. k. (duomenys neskelbtini)), gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis Latvijos imones (duomenys neskelbtini) direktoriumi, vedes neteistas, kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dali, 24 straipsnio 4 dali ir 182 straipsnio 2 dali,Teismas, išnagrinejes byla, n u s t a t e : V. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis, budamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, vykdydamas UAB (duomenys neskelbtini) akcininku I. G. ir M. T. nurodymus, siekdamas iš draudimo bendroves (duomenys neskelbtini) apgaule igyti dideles vertes draudimo išmoka, po vagystes, ivykdytos nuo 2005 m. gruodžio 15 d. 19 val. iki 2005 m. gruodžio 16 d. 10.10 val. iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuves (duomenys neskelbtini), esancios (duomenys neskelbtini) pagalbiniu patalpu, 2005 m. gruodžio menesi, nuo 19 iki 25 dienos (tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas), draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini) pateike 2005 m. gruodžio 19 d. prekiu ir medžiaginiu vertybiu inventorizacijos apraša Nr. 1, kuriame nurodyta, kad pagrobta drabužiu už 120 326,25 Lt, nors vagystes metu drabužiu buvo pagrobta ne daugiau kaip už 40 000 Lt; bei 2005 m. gruodžio 19 d. pavogtu vertybiu saraša, kuriame melagingai nurodyta, kad pagrobtas kompiuteris „IBM Think Pad T42P“, 12 071 Lt vertes, spausdintuvas „HP LaserJet 5100“, 8 476,90 Lt vertes, vaizdo kamera „Sony HDR-FX1E HDV“, 13 781 Lt vertes, nors šiu daiktu parduotuveje ir jos pagalbinese patalpose vagystes metu nebuvo.

Tokiu budu V. P. buvo kaltinamas pasikesines iš (duomenys neskelbtini) apgaule igyti 114 655,15 Lt.I. G. ir M. T. buvo kaltinami tuo, kad budami (duomenys neskelbtini) akcininkais, parenge nusikalstama veika – iš draudimo bendroves (duomenys neskelbtini) apgaule igyti dideles vertes draudimo išmoka, ir jai vadovavo: po vagystes, ivykdytos nuo 2005 m. gruodžio 15 d. 19 val. iki 2005 m. gruodžio 16 d. 10.10 val. iš (duomenys neskelbtini) parduotuves (duomenys neskelbtini), esancios (duomenys neskelbtini) pagalbiniu patalpu, nurode (duomenys neskelbtini) direktoriui V.

P. 2005 metu gruodžio menesi, nuo 19 iki 25 dienos (tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas) draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini) pateikti 2005 m. gruodžio 19 d. prekiu ir medžiaginiu vertybiu inventorizacijos apraša Nr. 1, kuriame nurodyta, kad pagrobta drabužiu už 120 326,25 Lt, nors vagystes metu drabužiu buvo pagrobta ne daugiau kaip už 40 000 Lt; bei 2005 m. gruodžio 19 d. pavogtu vertybiu saraša, kuriame melagingai nurodyta, kad pagrobtas kompiuteris „IBM Think Pad T42P“, 12 071 Lt vertes, spausdintuvas „HP LaserJet 5100“, 8 476,90 Lt vertes, vaizdo kamera „Sony HDR-FX1E HDV“, 13 781 Lt vertes, nors šiu daiktu parduotuveje ir jos pagalbinese patalpose vagystes metu nebuvo.

Apklaustas teisiamajame posedyje kaltinamasis V. P. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2005 metais jam pažistamas N. M. pasiule dirbti imoneje, kuria N. M. su draugais noretu atidaryti Lietuvoje. Jis pagalvojo ir sutiko su N. M. pasiulymu. Jis oficialiai (duomenys neskelbtini) pradejo dirbti 2005 m. spalio 4 d. 2005 m. spalio-lapkricio menesiais prasidejo veikla, i parduotuve buvo atvežta pirma prekiu siunta iš Rygos, drabužiai, kuriuos jis pats prieme pagal oficialius dokumentus, kiek pamena, pagal CMR važtarašcius. Jis prekes suskaiciavo, prekiu kiekis idealiai atitiko dokumentus,- kiek išrašyta, tiek ir atvežta.

Prieš prezentacija užeje akcininkai N. M. ir M. T. pasake, kad reikia išvežti dali prekiu i Latvija, tad jam reikejo supakuoti ir paruošti prekes išvežimui iš parduotuves i Ryga. Prekes pakuoti i dežes jam padejo N. M. ir M. T.. Supakave dežes jas padejo patalpose, kurias galima butu pavadinti kambariu-sandeliu. Po keliu dienu atvažiavo vairuotojas, jie supakuotas prekes sudejo i autobusa. Kai jis paklause del dokumentacijos, akcininkas pasake, kad viskas bus sutvarkyta Rygoje. Jis padare tai, ka jam sake darbdavys.

Jis 2005 m. gruodžio 15 d. iš darbo išejo 18-18.30 val., o parduotuve dirbo iki 19 val. Su draugu nuejo žiureti krepšinio varžybu, po to išsiskyre, jis nuejo namo. Ta nakti apie 2 val. suskambo telefonas, jis buvo imiges, neatsiliepe, atsibudes perskambino tuo numeriu, iš kurio jam skambino. Tai buvo (duomenys neskelbtini) saugos tarnyba. Jis paklause, kas atsitiko, jie jam pasake, kad suveike parduotuveje signalizacija, i jo klausima, ar nera išoriniu pažeidimu, jam iš saugos tarnybos atsake, kad apžiureje langus tokiu pažeidimu nepastebejo.

Sužinojes tokia informacija, jis saugos darbuotojams pasake, kad i parduotuve nevyks, nes ir anksciau buvo keli tokie atvejai, ir jis nuvažiaves prie parduotuves nieko nerasdavo. Kita ryta atejes i darba jis pasisveikino su pardaveja Svetlana, kuri tvarkesi saleje. Praveres duris i pagalbines patalpas, pamate atidaryta langa, baisia betvarke, buvo pritrypta ant stalu, išmetytos patalpos, matesi tušcios lentynos. Išsigandes, pakviete Svetlana, ji atbegusi pamate toki pat vaizda. Tada su ja pasitare, kam skambinti. Jis iš savo telefono paskambino policijai, saugos tarnybai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Suvažiavo visu minetu istaigu atstovai. Jam, tai atrodo, buvo 2005 m. lapkricio menesi, paskambino M. T. ir pasake, kad reikia apdrausti prekes, kuriomis jie prekiauja. Tuo metu jis Vilniuje draudimo kompaniju nežinojo, jam žinoma garsiausia draudimo bendrove buvo (duomenys neskelbtini). Jis susirado šios imones kontaktus, paskambino, prisistate kaip (duomenys neskelbtini) vadovas, sutare susitikti. I parduotuve atejusi draudimo atstove apžiurejo patalpas, parduotuve, prekes, pradejo pildyti dokumentus. Ji paklause, kokia sumai reikia drausti, jis to nežinojo, todel paskambino M.

T. ir pastarojo paklause. Po trumpo laiko M. T. jam perskambino ir pasake, kad reikia apdrausti 80 000 euru sumai, ta jis ir pasake draudimo atstovei, buvo užpildyti reikiami dokumentai, sudaryta sutartis. Kai jis draudimo kompanijai praneše apie vagyste, ir pastarosios atstovai paklause, už kokia suma pavogta prekiu, ta akimirka jis buvo šoke, nežinojo, taciau jo buvo reikalaujama pasakyti suma. Jis pasake suma „iš akies“, bet ka, kad tik draudimo kompanijos atstovai užpildytu dokumentus ir atvažiuotu. Ta pacia diena jam paskambino I.

G. ir pasake, kad jis prie pavogtu daiktu turi irašyti technika. Jis paklause I. G., kam to reikia, bet pastarasis liepe neklausineti, sakydamas, kad tiesiog taip reikia, paliepe ta pati pasakyti ir pardavejai. Tai ir buvo pranešta policjai, draudimui, pardavejos buvo informuotos, ka jos turi sakyti. Del to jis neprieštaravo, nes žinojo, kad apdraude tik prekes, ne daiktus. Tuo metu jis nemane, kad tai nusikaltimas, norejo paklusti darbdaviams. Po kažkiek laiko apklausoje policijoje jis pasake, kad ten tu daiktu niekada nebuvo, gailisi del to, kad pamelavo.

Atsakydamas i teismo ir proceso dalyviu klausimus kaltinamasis V. P. paaiškino, kad I. G. jam sake irašyti technika, pavadinimu nepamena, bet buvo pasakyta irašyti kamera, spausdintuva, kompiuteri. Šiu daiktu niekada ju parduotuveje nera buve. Jis nemane, kad toks pranešimas sukels pasekmiu, nes technika nebuvo drausta. Jis nemane ir nemano, kad sukciauja del technikos, nes suprato, kad draudimas nemokes išmokos, nes buvo apdraustos tik prekes, o technika nebuvo drausta. Pagrinde del technikos buvo kalbeta su I. G., jis nepamena, ar ka minejo M.

T.. Po vagystes sekmadieni vakare i jo buta atvažiavo I. G., M. T., A. G., E. J., jie susede kalbejosi apie vagyste, laukiancia inventorizacija. Šis pokalbis vyko jo nuomojamame bute Jogailos gatveje. Buvo kalbama apie aparatura, daugiausia kalbejo I. G., kuris sake, kad dokumentai del technikos bus paruošti. Bute vykusiame pokalbyje M. T. iniciatyvos praktiškai nebuvo, jis susidare ispudi, kad iš triju akcininku didžiausia itaka turejo I. G., pastarojo visi klausydavo. Dokumentai veliau atsirado, jie buvo ideti i maršrutini autobusa Ryga-Vilnius, berods, sudeti i voka.

Inventorizacija buvo daryta 2005 m. gruodžio 19 d., dalyvaujant jam, jo pavaduotojai E. J., pardavejoms S. C., D. D. ir draudimo atstovei N. Ž.. Buvo išduoti lapai, pagal kuriuos buvo skaiciuojama, kiek prekiu liko po vagystes. Didžioji dalis ju buvo prekybos saleje, nes pagalbines patalpos buvo praktiškai tušcios. Viskas buvo suskaiciuota, lapai sudeti ir perduoti vienam iš akcininku, kuriam – nepamena. Tie lapai turejo buti nuvežti i Ryga, ten sutvarkyti ir atvežti atgal. Tai ir buvo padaryta. Kai inventorizacijos dokumentai grižo, policija jau ragino juos pateikti, jis kaip kvailelis, pasiemes lapus ir nieko neskaites juos nuneše policijai ir (duomenys neskelbtini).

Jis jauciasi kaltas del to, kad besalygiškai pakluso darbdaviams, norejo išsaugoti darba. Jis (duomenys neskelbtini) parduotuveje oficialiai dirbo nuo 2005-10-05 iki suemimo 2006-02-01. Daugiau ten nesirode. Kai dirbo, parduotuveje budavo kiekviena diena. Jis sprendimu galios neturejo, tik vykde akcininku nurodymus. Apie drabužius neišmane, buvo atejes iš statybiniu medžiagu parduotuves, tad domejosi rubu dydžiais, prekiu ženklais, bande juos isiminti. Jis apyvarta žinojo tiek, kiek buvo pardave prekiu, vesdavo sasiuvini, o kokia rubu tikroji savikaina, kiek procentu pakelta kaina, nežinojo.

Jis darudimui nurode 40 000 Lt suma, nes draudimo imone primygtinai reikalavo pasakyti suma. Jo manymu, ne vienas iš darbuotoju nežinojo, už kokias sumas gaunama prekiu, kokia ju tikroji verte. Diena prieš vagyste jis buvo parduotuveje, mate ta patalpa, joje buvo begale drabužiu, dvi pakabos po du metrus, ant vienos 50 pakabu, buvo sukabinti kostiumai, švarkai, lentynoje pilna džinsu, kaklaraišciu, diržu. Rubu buvo tikrai daug, visos sienos nukrautos prekemis. I Ryga prieš tai procentaliai buvo išvežta maža rubu dalis.

Jis i apvogtas patalpas po vagystes pateko pirmas. Jis ikiteisminio tyrimo teisejui sake tiesa, prekiu prieš vagyste buvo daug, bet ne tiek, kiek nurodyta inventorizacijos akte. Jis pats viska ant kabyklu kabino. Minetame pokalbyje bute apie drabužius buvo kalbama, kad reiketu irašyti didesni kieki, taciau tokio konkretumo kaip del aparaturos – nebuvo. Jis su buhalterine apskaita (duomenys neskelbtini) salycio neturejo, tikrindavo saskaitas-fakturas, registruodavo, ka atveže. Pradedant dirbti imones direktoriumi jo pasirengimas buvo nulinis.

Jis yra pasirašes 6 000 Lt paskolos akta buhalterija tvarkancios imones darbuotojos ir M. T. prašymu, bet šiu pinigu nebuvo gaves. Jis negali ivardinti, kiek prekiu buvo like parduotuveje po ju išvežimo i Ryga. Jo manymu, inventorizacijos akte irašyti skaiciai yra „kosminiai“, ant pakabu kabejo ne tik kostiumai, bet ir švarkai, kiti daiktai. Ant pakabu kabejo apie 50 daiktu, o kad nurodomas toks vien kostiumu skaicius, tai tiek ju negalejo buti. Vagystes metu, neskaitant drabužiu, dar dingo apie 1 800 Lt grynuju pinigu.

Realiai parduotuveje grotu nebuvo, nors draudimo sutartyje nurodyta, kad grotos buvo. Jis raše 2005 m. gruodžio 16 d. pranešima apie draudimini ivyki, sakinyje „pavogta daug prekiu“ turejo omenyje tik tas prekes, kuriomis prekiauja. Jis nežino, ar parduotuveje galejo buti prekiu už 80 000 euru, kaip nurodyta draudimo sutartyje. Draudimo sutarties 6.1.4. punktas jam nežinomas. Jis nežino, ar vagystes metu galejo buti pavogta 4 971 vnt. prekiu. Dirbdamas (duomenys neskelbtini) jis per menesi uždirbdavo nuo 500 iki 2 000 litu, tiksliu skaiciu nepamena.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir 2006 m. vasario 24 d., jis buvo piktas ant saves, ant žmoniu, kurie jam turejo padeti, bet nepadejo, pyko ir ant kartu teisiamu asmenu (kaltinamuju), iš pastaruju nesulauke jokios pagalbos, net advokato. Iš autobusu stoties dokumentus po vagystes paeme jis arba E. J.. Jis inventorizacijoje dalyvavo, prekes skaiciavo, o inventorizacijos akta pasiraše po to, kai šis buvo atvežtas iš Rygos. Neskaitydamas ji pasiraše ir atidave policijai. Apklaustas teisiamajame posedyje kaltinamasis I.

G. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 40 000 Lt suma, kuria draudimo kompanijai nurode V. P., negali buti tikra. Tiksli pavogtu prekiu suma nustatyta darant inventorizacijos apraša, akta, kur visos prekes suskaiciuotos, aktas pasirašytas visu dalyviu, o toki inventorizacijos akta reikalavo pateikti (duomenys neskelbtini). Prieš atidarant (duomenys neskelbtini) parduotuve Lietuvoje, ši imone pusantru metu veike Latvijoje. Tuomet imones veikla buvo labai sekminga. Jis pats buvo imones akcininkas ir valdybos narys, o imoneje Lietuvoje – akcininkas.

Kadangi Latvijoje imone dirbo sekmingai, turejo gera apyvarta, o Vilniuje buvo galima dirbti dukart ar triskart pigiau, nei Latvijoje, buvo nuspresta Lietuvoje atidaryti parduotuve. Tam, kad surastu patalpas, jis buvo supažindintas su R., kad pastarasis irengtu patalpas. Taip pat Latvijoje buvo paimtas kreditas 10 metu laikotarpiui, kuris šiuo metu yra išmokamas. Parduotuve Lietuvoje atidaryta prieš 2005 metu Kaledas, nes tuomet pagyveja prekyba. Latvijoje imoneje buvo trys akcininkai – jis, N. M. ir M. T.. N. M. pažinojo žmoniu Lietuvoje, pastarasis parinko ir direktoriu – V.

P.. N. M. apibudino V. P. kaip patikima žmogu, kuris anksciau dirbo vadovu. Per N. M. buvo surasta ir E. J.. Vienintelis žmogus, surastas darbo pasiulymu pagalba, buvo D. D.. Buvo surasta buhalterine imone, sudarytos reikalingos sutartys. V. P. sudare sutartis tiek su draudimo kompanija (duomenys neskelbtini), tiek su saugos tarnyba (duomenys neskelbtini), kuria jis pats parinko. Parduotuves vadove buvo E. J.. Jis gali pasakyti, kad E. J. gyveno prabangiau, nei leido jos pajamos. Ji pirkdavo kailinius, kuriu kaina buvo 10 kartu didesne už jos atlyginima.

Savaite iki vagystes ivyko prezentacija, kuri buvo labai ispudinga ir brangi, nes imonei buvo labai svarbu reputacija, imones „veidas“. Prezentacijos organizatores buvo A. ir D.. D. buvo atsakinga už modelius, prezentacijos ivykius, prekes, kurios buvo atvežtos i prezentacija. Jis su kitais dviem kaltinamaisiais neorganizavo prezentacijos. Prieš prezentacija i Lietuva buvo atvežta labai daug nauju drabužiu modeliams. Prezentacijoje dalyvavo 5 modeliai, kurie turejo apie 2 val. demonstruoti rubus. Iš teisme peržiureto vaizdo irašo matesi, kad vien per 20 minuciu buvo 46 modeliu išejimai i scena.

Šis irašas buvo kaip reklamine medžiaga. Jo nuomone, reiketu atskirti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prekes, nes šios imones turi atskira buhalterija. Visiems žinoma, kad prieš vagyste daug kartu buvo prašyta pajungti vaizdo kameras, bet prašymas nebuvo ivykdytas. Taip pat nebuvo ivykdytas prašymas istatyti grotas. Ivykus vagystei E. J. telefonas buvo išjungtas, o V. P. i pirmus saugos tarnybos darbuotoju skambucius nereagavo, veliau perskambino. V. P. pasake, kad saugos tarnybos darbuotojai gali išvažiuoti, o pats i ivykio vieta nenuvažiavo.

Bet sutartyje, kuria pasiraše V. P., yra punktas, kuriame nustatyta, kad jeigu imones atstovas, kuris sudare sutarti, neatvyksta i ivykio vieta, saugos tarnyba neatsako už padarytus nuostolius. Draudimo sutartyje taip pat parašyta, kad turi buti irengta apsauga. Taigi, ir draudimo kompanija tampa nebeatsakinga už nuostolius, nes gali paargumentuoti, jog neivykdyti sutarties punktai, nera irengta apsaugos priemoniu. Ryta po vagystes atejus i darba signalizacija neisijunge. Logiškas paaiškinimas butu, kad prekiu parduotuveje nebebuvo jau prieš vagyste, nes jei butu ivykusi vagyste, turetu suveikti signalizacija.

Jis pats neturejo jokios naudos, išleidžiant daug pinigu prekems, parduotuves irengimui, buhalterei, bei organizuojant ispudinga prezentacija. Iš patalpu savininko R. buvo girdejes, kad parduotuveje galima nusipirkti prekiu be kasos kvito. Galima manyti, kad vagyste buvo suorganizuota siekiant paslepti prekiu trukuma. Jie, akcininkai, iš pradžiu buvo apklausti kaip nukentejusieji, veliau suimti. Rašta draudimo kompanijai del išmokos atsisakymo pasiraše advokatu prašymu, tikintis greiciau išeiti i laisve. Pagal V. P. parodymus, visos i Lietuva atvežtos prekes buvo suskaiciuojamos.

Prekiu verte buvo 271 000 litu. Kyla klausimas, kur V. P. tas prekes sudejo. Kaip žinoma akcininkams, V. P. vienintelis turejo raktus nuo rusio, bet patalpos rusyje nepatikrintos, kai atvyko policija. Kita diena po vagystes jis pats buvo valdybos posedyje, apie 11 val. jam paskambino V. P., pasake, kad ivyko vagyste. Jis papraše V. P. kreiptis i policija, nurodyti visas prekes pagal buhalterines atsakaitas, visas prekes, kurios pavogtos, pagal važtarašcius, priemimo dokumentus. Pokalbis bute ivyko kitos savaites pirmadieni. Idomu, kad i ši pokalbi nebuvo kviesta E. J., bet ji jau buvo bute prieš jam atvažiuojant ir išejo iš buto tik tada, kai žinojo, jog visi nuejo miegoti.

Kyla klausimas, ar E. J. nesinervino del to, ar V. P. kažko nepasakys, neprasitars. Bute kalbejosi apie inventorizacija, taip pat apie tai, kaip sutvarkyti visas patalpas, nes vagystes metu viskas buvo išversta, netvarkinga. Buvo aptarta, kad langas buvo atidarytas, bet nebuvo išdaužtas. Tokiu budu atidaryti langa iš lauko puses neimanoma. Jis ir M. T. inventorizacijoje nedalyvavo, i Lietuva kaip imones atstove buvo atvykusi A., kuri tiksliau žinojo, kaip atlikti inventorizacija. Inventorizacijoje dalyvavo ir draudimo atstove, kad po inventorizacijos nebutu nesusipratimu, kas yra, ir, ko nera, parduotuveje.

Jam nesuprantama, kodel inventorizacijos dalyviai pasiraše akta, o po to sako, kad nežino, kas ten buvo parašyta. Iš tikruju pareiga pateikti inventorizacijos akta draudimo bendrovei kyla iš sudarytos draudimo sutarties, tai nera akcininku nurodymas. Visoje byloje daugiausia nuostoliu patyre asmenys yra jis ir M. T., nes iš ju buvo pavogtos prekes ir jie negavo jokios kompensacijos. Jis nieko nežino apie jokius prekiu išvežimus iš Lietuvos iki vagystes. Del kompiuterines technikos jis gali pasakyti tiek, kad technikos isigijimo ir siuntimo i Lietuva procese nedalyvavo, bet prezentacijos metu pats filmavo „Sony“ kamera.

Atsakydamas i teismo ir proceso dalyviu klausimus kaltinamasis I. G. paaiškino, kad del aparaturos jokiu nurodymu E. J. ir V. P. jis nera daves. Taip pat jis nera mates pretenzijos del šiu daiktu darudimo bendrovei. E. J. pareigos buvo daugiau kaip parduotuves vadoves, o V. P. –kaip imones vadovo. (duomenys neskelbtini) turejo tik parduotuve (duomenys neskelbtini), jokios kitos šios imones veiklos jam nežinomos. Jis nesusipratimu su V. P. iki suemimo neturejo, darbo metu su V. P. šnekedavosi dukart per menesi. Ar V. P. atsisakydavo vykdyti akcininku nuordymus, jis nepamena.

Prekes buvo apdraustos tokiai kainai, už kuria jos nupirktos ir ivežtos i Lietuva. Pagal draudimo sutarti jis galejo prašyti kelis kartus didesnes išmokos, jam nebuvo jokio tikslo papildomai rašyti kažkokia technika, kad gautu daugiau pinigu. Apie V. P. skolos rašteli jis nieko negali komentuoti, nes nežino. Aplinkybes, kas apdrausta, jis tiksliai nežino, kiek pamena, M. T. jo klause del sumos. Su draudimo sutarties salygomis jis susipažino bylos tyrimo metu, sudaryti šia sutarti buvo direktoriaus V. P. pareiga. Jis tikrai nedave nurodymu E. J. ir V.

P. nei telefonu, nei bute, nei raštu, nei žodžiu del technikos irašymo. Apie tai, kad draudimo sutartimi apdraustos prekes, kuriomis prekiauta, jis žinojo iš M. T.. Apie tai, kad reikia apdrausti dar ir kita turta, jis nepamena, priemoniu del to nesieme. Dežiu, kabyklu parametru konkreciu dydžiu jis negali pasakyti, jo manymu, dežes, kuriuose buvo sukrauti drabužiai prezentacijai ir pardavimui, nesiskiria. Vienoje dežeje tinkamam transportavimui galima pakabinti, jo manymu, ne daugiau kaip 4 kostiumus. Jis iki vagystes parduotuveje yra lankesis, parduotuveje nebuvo grotu, nors šie reikalavimai nurodyti ir saugos, ir draudimo sutartyse.Apklaustas teisiamajame posedyje kaltinamasis M.

T. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis buvo imones (duomenys neskelbtini) direktoriumi Rygoje, kur buvo atidaryta parduotuve. 2004-2005 metais šios parduotuves apyvarta buvo 500 000 latu, todel kartu su kitais akcininkais buvo nuspresta plesti veikla. Kadangi Rygoje nekilnojamojo turto kainos labai aukštos, akcininko N. M. pasiulymu nutare plesti versla Lietuvoje. Pastarasis buvo pažistamas su Lietuvos krepšininkais, pažinojo galincius Lietuvoje dirbti žmones. Jie pradejo ieškoti patalpu Vilniuje. Ju bendras pažistamas Andrejs, kuris sekmingai dirbo Vilniuje, pasake, kad turi parduotuve, šalia kurios yra laisvos patalpos.

Jie neturejo laisvo laiko ir negalejo buti Lietuvoje, todel ieškojo žmogaus, kuris butu pastovus direktorius. N. M. supažindino juos su V. P., pristatydamas pastaraji kaip patikima, atsakinga žmogu, anksciau dirbusi prekyboje. Per N. M. surado E. J., kuri turejo daug pažistamu ir galejo dirbti vadybos srityje. E. J. jiems sudare gera ispudi, važinejo geru automobiliu, gerai rengesi. E. J. supažindino su S. C., kuria pažista iš buvusios darbo vietos, D. D. surado per darbo pasiulymus. Jie surado bendrove (duomenys neskelbtini), kuri teike buhalterines paslaugas.

V. P. surado saugos tarnyba (duomenys neskelbtini), kuria jis žinojo iš buvusios darbo vietos ir sudare sutarti su (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) del nuomos. Prekyba prasidejo nuo 2005 m. lapkricio menesio pradžios. (duomenys neskelbtini) buvo surengta prezentacija, kurioje dalyvavo apie 200 žmoniu, buvo 15 modeliu. Šios prezentacijos išlaidos buvo tokio pat dydžio, kaip imones parduotuves Vilniuje apyvarta. Apie vagyste sužinojo posedžio Rygoje metu. V. P. paskambino I. G. ir pasake, kad apvogta parduotuve ir jau pranešta policijai ir draudimui.

V. P. praneše, kad pavogta labai daug prekiu, klause, kada jie atvyks. Jis su I. G. atvyko sekmadieni i V. P. buta Vilniuje. Jie klause pastarojo, kaip galejo atsitikti, kad ivyko vagyste. V. P. papasakojo, kad jis negirdejo, kaip jam skambino saugos firmos darbuotojai, po to pats jiems perskambino. Saugos tarnybos darbuotojai pasake, kad apejo aplink parduotuve ir nemate isilaužimo pedsaku. Jie negalejo to suprasti, nes buvo žiema ir išnešta tiek daug prekiu. Kita diena nuvyke i parduotuve pamate didele netvarka. Jiems buvo nesuprantama, kaip galima pavogti pinigus, nes paaiškejo, kad buvo pavogti už klaviaturos palikti pinigai.

Dar gruodžio pradžioje jis skambino R. ir klause, gal butu galima gauti nuomos nuolaida, nes iš apyvartos neimanoma susimoketi už patalpu nuoma. Taciau pastarasis atsisake suteikti nuolaida ir pasake, kad šalia esancios parduotuves apyvarta yra penkis kartus didesne. Taip pat R. pasake, kad parduotuveje lankosi daug pirkeju, tuomet jie suprato, kad metu pabaigoje reikia padaryti inventorizacija. Jei butu nustatytas trukumas, darbuotojai turetu ji padengti iš savu pinigu. Visi darbuotojai buvo informuoti apie numatoma inventorizacija.

Kai po vagystes pirmadieni jis su I. G. atvyko i imones parduotuve, nuejo i kita parduotuve nusipirkti valymo priemoniu. Kiek prisimena, V. P. organizavo inventorizacija. Jam atlikti inventorizacija padejo S., Dl, El ir Al. Ta pirmadieni jie taip pat V. P. sake, jog pyksta del to, kad nepajungtos stebejimo kameros. V. P. sake, kad niekaip negali kameros pajungti, nes tai padaryti nelengva, yra problemu su modemais. Jie ta pati vakara išvažiavo i Ryga. Jam prieš vagyste V. P. yra pranešes, kad parduotuveje yra daug prekiu, neimanoma ju pakabinti.

Kyla klausimas, kur tas prekes V. P. laike – rusyje, namuose, o gal pardave be kasos kvito. Draudimo sutartis buvo sudaryta su (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Sutarties 9.3 punktas numato konkrecias pareigas. Jei ivyksta draudiminis ivykis, direktorius turi pranešti apie ivyki. Jokiu akcininku nurodymo sudaryti draudimo sutarti nebuvo. V. P. negalejo iškart po vagystes pasakyti tikslios sumos, už kiek pavogta prekiu. Norint tai padaryti, reikia buti ekspertu, kad butu galima neatlikus inventorizacijos nurodyti suma. Veliau pats V.

P. (duomenys neskelbtini) pasake, kad tikslus skaiciai bus žinomi po inventorizacijos. Prekes buvo apdraustos tokia kaina, už kokia buvo ivežtos iš Italijos i Lietuva – faktine kaina. Atsakydamas i teismo ir proceso dalyviu klausimus kaltinamasis M. T. paaiškino, kad jei prekes dingtu, butu galima remtis draudimo sutarties 6.14 punktu. Dingus prekems galima suma atgauti trigubai. Sutartyje nustatyta, kad prekes galima drausti isigijimo, faktine kaina, bet po ivykio išmoka atgautu su antkainio vidurkiu. Jei butu planuojama kažka apgauti, butu draudžiama ne faktine verte.

Nurodymu išvežti dali prekiu prieš vagyste i Ryga nebuvo. Pokalbyje V. P. bute jis negirdejo nurodymu del kompiuterines technikos. Vaizdo kamera parduotuvei buvo reikalinga, nes buvo filmuojama prezentacija. Prezentacija klube neturejo buti vienintele. Rygoje prezentacijos vyksta tris kartus per metus. Vaizdo kamera, kuria buvo filmuojama prezentacija ir kuri nurodyta važtaraštyje, yra ta pati kamera. Kur ji yra po prezentacijos, reikia klausti E. J., pastaroji už tai atsakinga. Veliau po vagystes jo tevas, tapes direktoriumi, rado lapa, kur buvo surašytos prekes, taciau jos neitrauktos i kasos knyga.

Patalpas parduotuvei jie nuomavosi iš R. V., (duomenys neskelbtini). Patalpose buvo signalizacija, stebejimo kameros, serveris. Kameromis buvo galima naudotis, bet jomis nebuvo naudojamasi. Jis daug kartu klause V. P., kodel nepajungta sistema, pastarasis atsakydavo, kad vis ko nors truksta. Sudarant nuomos sutarti, jiems buvo parodyta, kaip galima stebeti patalpas. R. V. tai pademonstravo iš savo kompiuterio, taciau neparode, kaip reikia tiksliai prijungti prie sistemos. Nurodymo i pretenzija itraukti orgtechnika nebuvo. Jam atrodo, kad orgtechnikos jie nebuvo apdraude.

Už šia technika sumoketas PVM buvo gražintas pagal Latvijos istatymus. Galimai draudimo bendrove (duomenys neskelbtini) pasiule R..Apklausta teisiamajame posedyje liudytoja E. J. 2009 m. birželio 22 d. teismo posedyje paaiškino, kad pažista visus kaltinamuosius, su jais piktumu, gincu, nesutarimu neturi. Ji 2005 metais dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja. Jai vagyste iš parduotuves buvo nesuvokiama protu, buvo signalizacija, kaip galejo buti daiktai išnešti – neisivaizduoja. Ji taip pat nukentejo, nes buvo pavogti ir jos kailiniai. (duomenys neskelbtini) direktorius buvo V.

P.. Realiai jos darbo vieta buvo parduotuveje, kuri vadinosi (duomenys neskelbtini). Ryte ji atvažiuodavo, atrakindavo parduotuve, ieškodavo klientu, budavo parduotuveje ir dirbo pardavejos darba. Kai paaiškejo, kad parduotuve apvogta, buvo iškviesta draudimo atstove, buvo skaiciuojamas prekiu likutis ir sudaromas sarašas. Ji tiksliai negali pasakyti, bet, atrodo, kad direktorius V. P. liepe suskaiciuoti, kiek saleje yra prekiu. Jokio prašymo ar nurodymo, ka rašyti, nebuvo. Buvo liepta tik suskaiciuoti, kiek liko saleje prekiu.

Ji nežino, ar kompiuteris, vaizdo kamera ir spausdintuvas buvo pavogti. Ji tokiu dalyku nemate, taciau I. G. ir M. T. jos praše,kad ji policijoje sakytu, jog ir tie trys pamineti daiktai buvo pavogti. Jie praše taip sakyti, kai buvo atvyke iš Rygos i Vilniu ir tai buvo pas V. P. bute. V. P. nieko nepraše, jis buvo bute, bet ji nežino, ar jis girdejo ta prašyma. Praejus kuriam laikui po vagystes, iš Rygos atvažiavo M. T. tevas, pasake, kad jis dabar yra direktroius ir liepe visoms darbuotojoms rašyti pareiškimus išeiti iš darbo savo noru.

Ji nesutiko, bet ja vis tiek atleido. Ji kreipesi i teisma, ir teismas pripažino jos atleidima iš darbo neteisetu bei priteise kompensacija. Apie parduotuves buhalterine apskaita ji nieko negali pasakyti, nes apskaitos nevede. Prekes i parduotuve buvo atvežamos turbut pagal bendra dokumenta. Su prekiu dokumentais ji nedirbo ir negali pasakyti, ar pagal tuos dokumentus galima individualizuoti prekes. Vagystes metu drabužiai buvo pavogti iš saugojimo patalpos. Iš prekybos sales nieko nebuvo pavogta. Sale po vagystes buvo tvarkinga.

Vagystes išvakarese ji buvo prekiu saugojimo patalpoje. Kiek ten tuo metu buvo drabužiu, ji neskaiciavo. Atsimena, kad ten buvo vyriški kostiumai, marškiniai, paltai, moteriški kostiumeliai, rankines, vyriški diržai. Po vagystes toje patalpoje ant stelažu kažkiek prekiu buvo like, bet žymiai mažiau, negu ji mate išvakarese. Kostiumu, paltu ir kitu drabužiu buvo nemažai, bet tikrai ne šimtais, tiek daug ten netilptu. Paltai, kostiumai buvo sukabinti tam skirtose vietose, o rankines, diržai, baltiniai, moteriški džemperiai ir kiti daiktai buvo sukrauti dežese.

Po vagystes, tiksliai laiko negali pasakyti, ji V. P. prašymu važiavo i autobusu stoti prie autobuso, kuris atvažiavo iš Rygos, paimti dokumentu. Kokie ten buvo dokumentai, ji nežino, nes netikrino ir nežiurejo. Nors ji buvo priimta i darba kaip direktoriaus pavaduotoja, taciau dirbo ta pati darba, kaip ir kitos pardavejos. Ji nesidomejo gaunamu prekiu apskaita, dokumentus žinojo direktorius. Ji nežino, kiek buvo sumoketa už prezentacija, nes piniginius reikalus tvarke direktorius. Ji susitare del muzikantu, sveciu. Kai ji pirma karta atvažiavo i parduotuve, ten buvo kažkokios prekes ir ji nemate, kaip jos buvo atvežtos.

Po to ji viena karta mate, kaip prekes buvo kraunamos i dežes ir išvežtos iš parduotuves mikroautobusu. Tos dežes buvo kartonines. Ji neatsimena, kokio dydžio buvo tos kartonines dežes, galimai i deže tilpo 10 kostiumu. Takart dežes su prekemis iš parduotuves neše V. P. ir vairuotojas. Kiek dežiu buvo išnešta, ji nepamena, bet tikrai ne viena. Po vagystes prekes skaiciavo prekybos saleje. Ji nežino, ar jos darbo laikotarpiu parduotuveje buvo susidares prekiu perteklius. Budavo tokiu atveju, kad preke yra, o dokumentuose jos nera.

Tada jie skambindavo i Ryga ir klausdavo. Sakydama, kad preke yra, bet truksta dokumentu, ji turejo omenyje, kad kompiuteryje nerodoma, kad tokia preke turi buti. Ji visa informacija matydavo tik kompiuteryje, o dokumentu nemate ir su jais nedirbo. Prezentacija (duomenys neskelbtini) klube buvo filmuojama vaizdo kamera, jai atrodo, kad filmavo I. G.. Po prezentacijos ji tos kameros parduotuveje nemate, jokiu dežiu su technika parduotuveje nebuvo. Apklausta itariamaja ikiteisminio tyrimo metu ji dave teisingus parodymus. Niekada policijai nemelavo, išskyrus atveji, kai kaltinamieji latviai papraše pasakyti, jog iš parduotuves buvo pavogti kompiuteris, vaizdo kamera ir spausdintuvas.

Ji 2005-12-28 apklausoje pasake, kad iš parduotuves buvo pavogti kompiuteris, vaizdo kamera ir spausdintuvas, nes taip sakyti praše I. G. ir M. T.. Ji norejo išsaugoti darbo vieta, kolektyva, todel kalbejo, kaip jie norejo. Paskui, kai ja sulaike ir pareiške itarima, ji pasake teisa, nes nenorejo meluoti. Ta prašyma kaltinamieji latviai išsake bute pas V. P., o prieš jiems atvykstant iš Rygos, V. P. su I. G. bendravo telefonu ir po to V. P. jai perdave, kad latviai praše sakyti, kad buvo pavogti kompiuteris, vaizdo kamera ir spausdintuvas.

Ji girdejo, kaip V. P. kalbejosi su I. G.. Po šio pokalbio V. P. pasake, kad Ivo praše sakyti, jog iš parduotuves buvo pavogti kompiuteris, vaizdo kamera ir spausdintuvas. Po to I., M. ir dar viena moteris iš Latvijos „Audi“ automobiliu atvyko i Vilniu ir jie visi susitiko bute pas V. P.. To susitikimo metu I. G. ir M. T. jai nurode, ka reikia sakyti policijai. Ji pati taip pat nukentejo šioje byloje, nes buvo pavogti ir jos kailiniai. Be to, buvo sulaikyta dviem paroms. Ji vagystes išvakarese buvo pagalbinese patalpose, kur pakabino savo kailinius. 2010 m. spalio 4 d. teismo posedyje liudytoja E. J. parode, kad ji nežino, kas galimai parduotuveje pardave rubus be kasos kvitu.

Jos pragyvenimo šaltinis buvo ne tik darbo pajamos, ji turejo akciju, turtinga vyra, turejo ir daugiau vyru (iš viso penkis vyrus). Savo kailinius ji buvo isigijusi iki vagystes likus dvejiems metams, juos paliko parduotuveje, nes nusipirko kitus. Tai buvo sutapimas, nes takart nevažiavo namo, todel nepaliko automobilyje. Jos niekas nepraše ijungti stebejimo kameru, apie parduotuves dveju menesiu apyvarta iki vagystes nieko nežinojo. Pateiktame lapelyje yra jos raštas, bet ji nieko neatsimena, kokios ten prekes, gal jos buvo imamos reklamuoti kokiam nors šou.Apklausta teisiamajame posedyje liudytoja N. Ž. paaiškino, kad pamena, kad telefonu buvo gautas pranešimas apie ivykusia parduotuveje vagyste, atvyko i vieta, bendravo su parduotuves direktoriumi ir kartu vykde inventorizacija.

Ji parduotuveje suraše akta, bet, kiek pamena, ta diena parduotuveje nebuvo darbuotoju, kurie galetu kartu vykdyti inventorizacija, todel inventorizacija buvo atideta kitai dienai. Kita diena direktorius iškviete darbuotojus, jie pasiskirste ir dare faktiniu likuciu inventorizacija, tai yra, kiek buvo like prekiu po vagystes. Buvo direktoriaus isakymas apie tai, kokie darbuotojai atliks inventorizacija. Ji tiksliai negali pasakyti, kas jai perdave inventorizacijos apraša ir pavogtu vertybiu saraša, galimai tai padare direktorius. Šie dokumentai jai buvo iteikti asmeniškai.Apklausta teisiamajame posedyje liudytoja S. C. paaiškino, kad tiksliai nepamena, kuomet pradejo dirbti (duomenys neskelbtini).

Ji buvo priimta dirbti parduotuves pardaveja, i jos funkcijas iejo darbas prekybos saleje. I parduotuve ateidavo žmones, jei klientas pirkdavo preke, budavo išmušamas kasos cekis. Visos prekes, ju duomenys, kiek prekiu yra, buvo ivestos i kompiuteri. Jai atlyginima mokejo direktorius V. P.. I. G. ir M. T. buvo parduotuves savininkai. Kita diena po vagystes ji pirma atejo i darba, atidare parduotuve, pradejo tvarkytis prekybos saleje. I sandeli neužejo. Paskui atejo direktorius V. P., kuris atidare pagalbines patalpos, kurioje saugomos prekes, duris ir tada pamate, kad ivykdyta vagyste.

Ji nepamena, ar po vagystes dalyvavo inventorizacijoje, pamena, kad po vagystes skaiciavo prekes. Ji neatsimena, kokius parodymus dave ikiteisminio tyrimo metu, bet atsimena, kad paskui parodymus pakeite. Teisingi turbut yra jos pakeistieji parodymai. Ji negali paaiškinti, kodel jos pozicija pasikeite. Ji atsimena, kad buvo pokalbis del kažkokiu dežiu su technika, bet neprisimena, kur tas pokalbis vyko. V. P. joms visoms, tai yra jai, E. J. ir D. D. liepe sakyti policijai, kad dežes su technika buvo parduotuveje prieš vagyste. Ji neatsimena, ar girdejo, kaip V.

P. tai sake E. J. ir D. D.. Ji nera buvusi V. P. nuomojamame bute. Ji negali pasakyti, kiek tiksliai buvo sandelyje drabužiu iki vagystes, bet buvo pilnos pagalbines patalpos, tai yra, sandelis. Buvo pakabos, ant kuriu sukabinti paltai, vyriški kostiumai. Kiek dežese buvo paltu ir kostiumu, ji neatsimena. Sandelyje buvo ir moterišku drabužiu, bet nelabai daug, dauguma buvo vyriškos prekes. Ji po vagystes buvo užejusi i sandeli, mate, kad ne visos prekes buvo pagrobtos. Atrodo, kad buvo like kažkiek marškineliu, diržu, nepamena, ar buvo like paltu ir kostiumu.

Iki vagystes ji parduotuves patalpose kompiuterio, printerio ir vaizdo kameros nemate, tik prekybos saleje stovejo nuolat naudojamas darbinis kompiuteris. Ji neatsimena, ar V. P. joms nurode sakyti, kokioje vietoje iki vagystes buvo vaizdo kamera, kompiuteris ir printeris. Kas finansavo ir apmokejo prezentacija (duomenys neskelbtini) klube nežino. Atsimena, kad i kluba buvo nuvežtos prekes, buvo modeliai. Be kitu daiktu, vagystes iš parduotuves metu dingo E. J. kailiniai. Ji tiksliai nepamena, bet jai atrodo, kad po prezentacijos viena karta drabužiai buvo išvežami iš parduotuves.

Ji neatsimena, kas užrakino parduotuve po darbo prieš vagyste. Direktorius V. P. nuolat budavo parduotuves patalpose. Apklausta teisiamajame posedyje liudytoja D. A. (ankstesne pavarde D.) paaiškino, kad dirbo parduotuveje (duomenys neskelbtini) pardaveja. 2005 m. pabaigoje iš šios parduotuves buvo ivykdyta vagyste. Ta diena ji buvo namuose, nes jai buvo nedarbo diena. Jai paskambino, pasake, kad buvo pavogta labai daug prekiu ir papraše atvažiuoti i parduotuve. Atvažiavusi ji rado visus darbuotojus. Ji negali patvirtinti, ar teisinga aplinkybe jos ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, kad butent parduotuves direktorius V.

P. jai liepe sakyti, kad be drabužiu iš parduotuves taip pat dingo vaizdo kmaera, spausdintuvas ir kompiuteris. Tikriausiai taip ir buvo, kaip ji sake tyrimo metu. Ji dalyvavo inventorizacijoje, skaiciavo kaklaraišcius. Kiek pamena, inventorizacijos akta pasiraše namuose, nes tuomet sirgo. Ji neatsimena aplinkybiu apie prekiu išvežimus iki vagystes. Parodymus, duotus, ikiteisminio tyrimo metu, tvirtina. Prezentacija (duomenys neskelbtini) klube prisimena. Ji ten atvyko ne kaip darbuotoja, o kaip svecias. Prezentacijos metu buvo pristatoma daug drabužiu, tiek ju parduotuves, tiek kitu parduotuviu.

Kiek iš viso buvo modeliu, sunku pasakyti. Kadangi prezentacijos ruošime ji nedalyvavo, nežino, iš kur buvo paimti drabužiai, kuriuos pristate ju parduotuve. Apklausta teisiamajame posedyje liudytoja A. G. paaiškino, kad I. G. ir M. T. bei V. P. jai pažistami. Pirmieji du kaltinamieji yra (duomenys neskelbtini) savininkai, pas kuriuos ji nuo 2004 m. gruodžio menesio dirba buhaltere. Vaizdo kamera ir spausdintuvas buvo nupirkti (duomenys neskelbtini) ir paruošti prezentacijai, kuri vyko Lietuvoje, Vilniuje. Šias prekes ji pati prieme ir paraše dokumentus, kad prekes ivestos i (duomenys neskelbtini) buhalterija.

Tai ji padare Rygoje. Po to M. T. jai dave kompiuterio nuomos sutarti, ji savo kompiuteryje padare tos sutarties kopija. Nuomos sutartis buvo apie tai, kad šios prekes nuvežtos i Lietuva prezentacijai. Ji šia sutarti ivede i savo kompiuteri ir buhalterine apskaita. Pagal nuomos sutarti prekes turejo buti išnuomotos Lietuvoje veikianciai (duomenys neskelbtini). Kita diena po prezentacijos ji mate vaizdo kamera, kuria kartu su Diana nuveže i parduotuve Lietuvoje. Po to daugiau šios vaizdo kameros ji nebemate. Ji mate, kaip prezentacijos metu I.

G. ir kiti filmavo vaizdo kamera, nors patvirtinti, kad tai buvo ta pati vaizdo kamera, negali. Rygoje mate „Sony“ markes deže, kurioje turejo buti vaizdo kamera, bet pacios vaizdo kameros nemate. Kompiuterio ir spausdintuvo ji Lietuvoje nemate. Apie vagyste ji sužinojo valdybos posedžio metu Rygoje. Kadangi buvo penktadienis, buvo nutarta parduotuve Lietuvoje uždaryti iki pirmadienio ir pirmadieni daryti inventorizacija. Jie i Lietuva atvyko sekmadieni velai vakare – ji, I. G. ir M. T., pastarieji jos papraše padeti atlikti inventorizacija.

I parduotuve ji atvyko pirmadieni ryte. Pamate, kad pagalbinese patalpose netvarkinga, nešvaru, beveik tušcia ir truksta prekiu. Tuo metu parduotuveje buvo visi draudimo darbuotojai, taip pat atvyko draudimo atstove. Po to jie paeme prekiu važtarašcius, saskaitas apie parduotas prekes ir suskaiciavo prekiu trukuma, kuris buvo skaiciuojamas taip: iš važtarašciuose esanciu prekiu buvo atimta tai, kas faktiškai liko parduotuveje ir tai, kas buvo parduota. Pardavejos skaiciavo likusias prekes, faktini likuti suraše ant popieriaus lapu, ir ji, naudodamasi „Exel“ programa, visus duomenis ivede i M.

T. kompiuteri. Atlikus inventorizacija, velai vakare jau buvo žinomas prekiu trukumas. Visa informacija apie atlikta inventorizacija buvo suvesta i M. T. nešiojamaji kompiuteri, bet Lietuvoje del techniniu priežasciu nebuvo galimybes atspausdinti saraša, nes nebuvo galimybes M. T. kompiuteri pajungti prie spausdintuvo. Todel visa informacija buvo nuvežta i Ryga ir ten atspausdinta. Lietuvoje liko sarašas, kuri raše pardavejos, o kompiuteris su visais duomenimis buvo nuvežtas i Latvija ir kita diena buvo išspausdintas sarašas, kuris buvo irašytas i kompaktini diska, tikslu ištaisyti gramatines klaidas Lietuvoje, nes ji nemoka lietuviu kalbos.

Tada kompaktinis diskas ir atspausdintas sarašas buvo nuvežti i autobusu stoti ir perduotas maršrutinio autobuso Ryga-Vilnius vairuotojui. Siuntini turejo paimti V. P., bet kas paeme, ji nežino. Kompaktinis diskas ir sarašas buvo idetas i viena voka. Rygoje ji pati perdave voka autobuso vairuotojui. Prezentacija Lietuvoje organizavo D., kuriai ji padejo. Diena prieš prezentacija visos prekes, skirtos prezentacijai, buvo Rygoje sandelyje ir ji suorganizavo tu prekiu transportavima i Lietuva. Šios prekes buvo sudetos i dežes, kuriu buvo 7-9, tikslaus skaiciaus nepamena.

Drabužiai, skirti prezentacijai, buvo atvežti i Lietuva be prekiu važtarašciu. Kita diena po prezentacijos ji ir D. visus prezentacijos drabužius ir medžiagas iš (duomenys neskelbtini) klubo perveže i (duomenys neskelbtini) parduotuves patalpas, kur D. viska supakavo. Tos dienos vakare ji išvažiavo i Latvija, i savo automobili isidejusi dvi dežes su prezentacijos prekemis, D. i savo automobili taip pat idejo kelias dežes su prezentacijos prekemis. Kai ji grižo i Latvija, susiskambino su (duomenys neskelbtini) firmos vairuotoju R. ir pastarojo papraše parvežti iš Lietuvos likusias prezentacijos prekes, ir maždaug po savaites šios prekes buvo parvežtos i Ryga.

Ji nuomos sutarti, kuria jai dave M. T., ivede i savo kompiuteri prieš prezentacija, bet tikslios datos neprisimena. Išspausdinta kompiuterio nuomos sutarti M. T. jai padave prieš prezentacija, bet gali buti, kad elektronini sutarties varianta ji i savo kompiuteri ikele ir veliau. Kokiu budu ji tai padare – ar nuskanavo, ar kaip kitaip perkele, neprisimena. Kompiuterio nuomos sutartis turejo buti pasirašyta, nes be parašo sutartis negalioja. Buhalterinei apskaitai reikalingas tikras dokumentas, todel jis turejo buti pasirašytas.

Ji dalyvavo pokalbyje V. P. bute po vagystes, ten buvo dar I. G., M. T., V. P. ir E. J.. Kalba ejo apie vagyste, apie tai, ka V. P. praneše policijai, kodel vagystes nepastebejo saugos tarnybos darbuotojai. Ji nepamena, kad bute buvo kalbama apie draudimo sutarti. Ji pati nebuvo atsakinga už (duomenys neskelbtini) buhalterine apskaita, nes netvarke Lietuvoje buhalterines apskaitos. I klausima ar po inventorizacijos nustatyta trukstama prekiu suma veliau, jau nuvežus dokumentus i Ryga, pasikeite, liudytoja A. G. paaiškino, kad niekas sarašuose Rygoje nebuvo pakeista, kokie sarašai buvo, tokie ir liko.

Sarašai Rygoje buvo tik išspausdinti ir irašyti i kompaktini diska. Iš byloje esancios Vilniaus VPK KPNTT ENTS Ekonominiu nusikaltimu reviziju grupes 2006 m. sausio 26 d. specialisto išvados, kuria pateike specialistes V. L. ir G. K. matyti, kad joje konstatuota, kad pagal pateiktus buhalterines apskaitos dokumentus ir registrus galima nustatyti imones veikla, jos turta, nuosavo kapitalo ir isipareigojimu dydi ir struktura (išvados 2 punktas). Remiantis pirminiais (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentais galima nustatyti kiek, kokiu prekiu bei kokiai sumai buvo gauta. (duomenys neskelbtini) gauna prekes pagal tarptautines saskaitas (invoice) iš Latvijos iš firmos (duomenys neskelbtini).

Tarptautinese saskaitose išvardintos prekes pagal pavadinimus bei išskirtines charakteristikas, nurodytas ju kiekis, kaina bei bendra suma eurais. Visos tarptautines saskaitos yra pasirašytos abieju šaliu atstovu. Iš (duomenys neskelbtini) puses saskaitos pasirašytos direktoriaus V. P.. Patikrinus pirminius gavimo apskaitos dokumentus bei 4 431 saskaitos registra nustatyta, kad 2005-10-11 diena gautu prekiu verte sudaro 171 926,13 Lt, 2005-12-05 diena gautu prekiu verte sudaro 99 737,56 Lt. Iš viso pagal pirminius gavimo dokumentus laikotarpiu nuo 2005-10-01 iki 2005-12-19 bendra prekiu isigijimo verte sudaro 271 663,69 Lt (išvados 4 punktas).

Bendroves parduotuveje (duomenys neskelbtini), esancioje adresu (duomenys neskelbtini) prekybos vietoje irengtas elektroninis fiskalinis kasos aparatas GAMA su FS FP-550, kuriuo fiksuojamos bendros iplaukos už prekiu realizavima. Išspausdinti kasos aparato kvite rekvizitai neleidžia nustatyti, kokia preke yra parduota. Kiekvienai prekei yra priskirtas prekes kodas. Prekybos vietoje veikia savarankiška kompiuterine sistema, kurios pagalba yra nuskaitomas realizuojamos prekes kodas ir šiuo vienetu yra mažinamos atsargos. Kompiuteriniai duomenys perduodami ir apdorojami Latvijoje.

Kiekine apskaita imoneje gali buti iteisinta tik tuo atveju, kai yra irengta kompiuterine kasos sitema arba kasos terminalas, atitinkantis šiu irenginiu techninius reikalavimus. Parduotuveje (duomenys neskelbtini) kasos aparatas nepajungtas prie kompiuterines sistemos, spausdinami kasos aparato kvite rekvizitai neleidžia nustatyti realizuojamos prekes pavadinimo arba kodo, del to nera galimybes atlikti prekiu kiekines apskaitos. Pagal kasos aparato realizacijos žurnalo duomenis galima nustatyti tik bendra realizacija pardavimo kainomis.

Prekiu pardavimo pajamos už 2005 m. lapkricio menesi sudaro 15 572,18 Lt (suma be PVM), už 2005 m. gruodžio menesi – 39 181,18 Lt (suma be PVM). Bendros pardavimo pajamos sudaro 54 753,36 Lt (suma be PVM). Pagal pateiktus buhalterines apskaitos dokumentus nera galimybes išskirti savikainos iš bendros realizacijos. Del šios priežasties negalima atsakyti i klausima, koks buhalterinis prekiu likutis sumine išraiška buvo inventorizacijos dienai (išvados 4 punktas). Išnagrinejus prekiu ir medžiaginiu vertybiu inventorizacijos apraša Nr. 1 iškyla klausimas kas ir kokiu budu išvede buhalterini prekiu kiekini likuti, kas atsakingas už duomenu tikruma, kai imoneje nera irengtos pagal techninius reikalavimus kompiuterines sistemos.

Pagal tvarkoma bendroves buhalterine apskaita galima išvesti tik sumini buhalterini prekiu likuti, bet tam reikia tiksliai žinoti prekybini antkaini. Tokiu duomenu bendroves direktorius V. P. nepateike (išvados 5 punktas). Prekiu ir medžiaginiu vertybiu inventorizacijos aprašas Nr. 1 yra atskiras dokumentas, kuriame nurodomas buhalterinis kiekinis prekiu likutis, kuris nepagristas apskaitos dokumentais. Pagal prekiu pardavimo apskaitos dokumentus nera galimybes padaryti išvados, kokios prekes yra parduotos ir ivertinti parduotu prekiu isigijimo savikainos (t. 4, b. l. 3-7).Apklausta teisiamajame posedyje specialiste V.

L. paaiškino, kad mineta išvada patvirtina. Atsakydama i klausima kaip galite pakomentuoti tokia buhalterines apskaitos vedimo tvarka, kokia buvo (duomenys neskelbtini), ar apskritai yra teisingas toks buhalterijos vedimas, kada negalima konkreciu momentu nustatyti, kiek imoneje yra prekiu ir atsargu specialiste paaiškino, kad yra privaloma nustatyti sumine prekiu likuciu ir atsargu išraiška, bet tam butina žinoti tikslu prekybos antkaini. Pagal parduotuves buhalterinius dokumentus negalima buvo pasakyti, kiek ir kokiu prekiu buvo konkreciai dienai, nes nebuvo vedama kiekine apskaita.

Fizini prekes egzistavima parduotuveje parodo prekiu gavimo dokumentai. Tokie dokumentai parduotuveje buvo. Galima nustatyti, už kiek buvo parduota prekiu iki vagystes dienos. Isigijimo dokumentai –invoice- buvo labai tikslus. Taciau tam, kad butu galima pagal buhalterines apskaitos dokumentus nustatyti suma, kuriai buvo parduota prekiu konkreciai dienai, reikia minusuoti prekybini antkaini, kuris visada egzistuoja prekybos metu, nes parduotuve neparduoda prekes už ta kaina, už kuria ja isigijo. Bet prekybinio antkainio imones direktorius negalejo nurodyti.

Tai nera gerai, nes tokiu atveju direktorius nežino savo imones kainodaros. Tai turi itakos galimybei nustatyti realia imones veikla, jos komercines, ukines, finansines veiklos rezultatus. Jeigu prekybinis antkainis nežinomas, tai nustatant pagal buhalterinius dokuemntus, kokiai sumai buvo prekiu konkreciai dienai, bus paklaida. I klausima ar prekybinis antkainis yra privalomas fiksuoti buhalteriniuose dokumentuose specialiste paaiškino, kad imones turi pasirinkti buhalterines apskaitos tvarka, kaip apskaityti prekiu isigijimo ir prekiu pardavimo verte.

Šiuo konkreciu atveju tokia tvarka imoneje nebuvo nustatyta. I klausima ar buhalterines apskaitos norminiais aktais numatytas reikalavimas vesti prekiu likucio apskaita kiekine išraiška specialiste paaiškino, kad tai nera butina, pasirenka bendrove. Jeigu apskaita kiekine išraiška nevedama, tai savaime ir direktorius negali pateikti inventorizacijos aprašo kiekine išraiška. Ir už darbo organizavima, ir už apskaitos organizavima bendroveje atsakingas direktorius. Parduotuveje gaunamos prekes buvo tinkamai iforminamos, taciau dokumentu del prekiu antakinio, nors buvo reikalaujama, direktorius V.

P. nepateike. I klausima ar V. P., paskambines i draudimo bendrove, galejo ivertinti, kad pagrobta prekiu maždaug už 40 000 Lt, specialiste paaiškino, kad direktorius tikslios pagrobtu prekiu sumos ivardinti negalejo, nes nebuvo pagrindo – apskaitos. Buhaltere suvede apskaita tik pagal jai pateiktus dokumentus. I klausima ar 2005 m. gruodžio 15 dienai imones turto struktura buvo galima nustatyti specialiste paaiškino, kad prekiu kiekine išraiška vagystes dienai neimanoma nustatyti. Prekiu sumines išraiškos nebuvo galima nustatyti, nes nebuvo žinomas prekiu antkainis.

Specialiste taip pat paaiškino, kad iš specialisto išvados negalima nustatyti, už kiek realiai buvo pavogta prekiu.Apklausta teisiamajame posedyje specialiste G. K. paaiškino, kad prekiu kiekinio likucio vagystes dienai nustatyti negalima, kadangi iš karto šioje parduotuveje nebuvo ivesta tvarka del prekiu kiekines apskaitos. Pagal dokumentus, prekes buvo, tciau nežinant antkainio nustatyti, kiek prekiu buvo vagystes diena, negalima. Be apiforminimo prekes iš parduotuves negalejo buti išvežamos. Išvežant prekes reikia iškart tureti išvežimo dokumentus.

Ukines-finansines operacijos dokumentus reikia sutvarkyti per 30 dienu, taip reikalauja istatymas. Apklaustas teisiamajame posedyje liudytojas (duomenys neskelbtini) vyresnysis teisininkas R. N. paaiškino, kad sudarant draudimo sutarti nera praktikos apžiureti draudžiamas atsargas. Atsargu verte patvirtina draudejo išrašas iš balanso, patvirtintas imones vadovo arba vyr. finansininko, arba nepriklausomo turto vertintojo eksperto pažymos kopija, arba banko lizingo turto vertintojo pažyma. Pagal šiuos dokumentus nustatoma turto verte.

Draudejas turi pareiga pranešti apie draudimini ivyki. Jo nepranešimas leidžia draudikui atsisakyti moketi draudimo išmoka, nes draudikas turi tirti ivyki, o paveluotas pranešimas ar nepranešimas šia galimybe iš draudiko atima. Draudejo žodinis, o paskui ir rašytinis pranešimas igalioja draudika veliau kreiptis i kompetentinga institucija. Draudejo pranešimas yra vada atlikti tyrima del galutines išvados. Atsargos yra suvartojami daiktai, tai nera pastatai, ilgalaikis turtas, tai – greitos apyvartos, prekybai ar galutinio produkto pagaminimui reikalingi daiktai.

Šiuo atveju, jei atsargos buvo drabužiu parduotuveje, tai iš prakitkos jis sprendžia, kad draudžiant atsargas apdraudžiami drabužiai, kurie tuo metu yra parduotuveje. Atlyginami nuostoliai, padaryti draudejui. Nei už kieno nors paliktus parduotuveje asmeninius daiktus, nei už kitus šioje parduotuveje buvusius daiktus, nepriklausancius pagrindinems atsargoms, pavyzdžiui, už dingusia vaizdo kamera, tikrai nebutu atlyginama. Tam, kad butu išmoketa draudimo išmoka už vaizdo kamera, turetu buti apdrausti irengimai, nes pagal draudimo taisykles vaizdo kamera priskirta ne atsargoms, o irengimams.

Vaizdo kamera butu priskirta atsargoms tuo atveju, jeigu tokia kamera butu parduotuveje parduodama preke. Konkretaus nurodymo, kad draudikas turi iš karto apsilankyti ivykio vietoje ir tirti draudimini ivyki, nera. Vienais atvejais galbut yra važiuojama ir žiurima, vietoje daroma inventorizacija. Kitais atvejais pasitenkinama dokumentais, nepriklausomu ekspertu išvadomis, ikiteisminio tyrimo instituciju pažymomis. Bet kokiu atveju draudejas neturi teises tvarkyti ivykio vietos negaves draudiko sutikimo. Susipažines su Draudimo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l.

48) liudytojas R. N. paaiškino, kad šiuo konkreciu atveju atsargos apdraustos be pridetines vertes mokescio (PVM), todel draudikas neapmoketu PVM dalies.Apklaustas teisiamajame posedyje liudytojas R. V. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) nuomavosi jo imones patalpas. 2005 metais patalpos buvo irengtos, paduotas skelbimas del nuomos. Patalpu paskirtis – parduotuve, su pilna iranga. Tai buvo dvi autonomines parduotuves su atskiromis signalizacijomis, stebejimo sistemomis. Buvo pasirašytos sutartys su latviais, su vienais nuomininkais buvo pasirašyta sutartis vasara, kurie rekomendavo kitus latvius nuomininkus.

Su pastaraisiais vasaros pabaigoje buvo pasirašyta ilgalaike sutartis. Jis bendravo su abiem akcininkais, daugiau su M. T.. Jis buvo atvažiaves i Lietuva. Latviu noras buvo aiškus, tai buvo ju pirma verslo vieta Lietuvoje. Jo, kaip patalpu savininko, latviai klause rekomendaciju, draudimo bendroviu. Jis rekomendavo (duomenys neskelbtini), bei saugos tarnyba (duomenys neskelbtini). Latviai norejo pasidaryti papildomu stendu, pertvarke sienas, atsiveže savo iranga, gavo leidima pasidaryti papildoma apsauga, norejo ant langu vidiniame kieme uždeti grotas.

Jis praše, kad jie irengtu ne grotas, o apsaugines žaliuzes. Buvo irengta stebejimo sistema, autonomine signalizacija. Jis pademonstravo apsaugos sistemos privalumus, tai buvo nepigus dalykas. Stebejimo kameros buvo irengtos taip, kad iš bet kurio taško butu galima matyti, kas darosi parduotuveje. Po keliu menesiu, žiemos pradžioje, latviai norejo, kad butu sumažintas nuomos mokestis, kol padides parduotuves apyvarta. Jie del to nesusitare, nes jis gali pasakyti, kad šios parduotuves menesio apyvarta buvo panaši i greta esancios parduotuves dienos apyvarta, gal buvo bloga vadyba.

Po kurio laiko jis sužinojo, kad ivyko vagyste, jam del to buvo keista. Apie vagyste jis žino tiek, kad buvo isilaužta pro galini langa, tai nebuvo žaibiška vgyste. Du kartus suveike signalizacija, pirma karta atvažiavo ekipažas, antra karta ekipažas neatvažiavo. Nuomos kaina buvo apie 2 500 euru menesiui. Parduotuve turejo pagalbines patalpas. Jis parduotuves darbo metu buvo užejes tiek i prekybos sale, tiek i pagalbines patalpas. Prekiu buvo daug, buvo ruošiamasi kalediniam išpardavimui. Po vagystes jis palaike kontaktus su kaltinamaisiais latviais, sumokejo už juos užstata.

Tai padare be jokios sutarties, nes kaltinamieji yra padorus žmones ir jis jais pasitiki. Veliau pinigus, imoketus kaip užstata, jam gražino kaltinamuju tevai.Iš byloje esancio pranešimo matyti, kad 2005-12-16 Vilniaus VPK KP NTT NNTS pradetas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-40069-05 del dideles vertes turto pagrobimo, t. y. del nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje (t. 1, b. l. 5). 2008 m. gruodžio 4 d. prokuroro nutarimu atskirtas ikiteisminis tyrimas del pasikesinimo sukciauti iš ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-40069-05 (t. 1, b. l. 1).Iš byloje esancio 2005 m. gruodžio 16 d. ivykio vietos apžiuros protokolo matyti, kad apžiureta parduotuve (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini).

Apžiura pradeta 10.55 val., baigta 12.20 val. Apžiuros metu nustatyta, kad parduotuves iejimas yra iš (duomenys neskelbtini) puses. Tiek iejimo stiklines durys, tiek trys vitrininiai langai yra be pažeidimu. Iejus pro pagrindini iejima, iš kaires puses yra lentynos su vyriškais kaklaraišciais, iš dešines puses prekybos sale su ivariais rubais ir matavimosi kabinomis. Iejus pro duris, tiesiai prieš jas yra prekystalis, ant kurio stovi kasos aparatas. Prekybos sales kampuose yra vaizdo kameros. Už prekystalio yra durys i pagalbines patalpas, kurios yra be pažeidimu, apžiuros metu atidarytos.

Iejus pro duris, iš kaires puses yra durys i laiptine, kurios apžiuros metu užrakintos ir uždengtos. Iš dešines puses yra durys i kambari, kurios apžiuros metu uždarytos. Toliau tiesiai yra durys i kabineta, kurios apžiuros metu atidarytos, be pažeidimu, rakinamos spyna. Iejus i kabineta iš kaires puses yra spinta, kuri apžiuros metu uždaryta, be pažeidimu. Ant spintos sudeti maišeliai, kabo megztinis ir kostiumelis. Priešais duris yra du plastikiniais remais langai: kairysis langas uždarytas, be pažeidimu, dešinysis langas atidarytas.

Ant lango remo iš lauko puses ties rankena matomi laužimo pedsakai. Prie lango ant grindu metosi ivairus daiktai, nuo lango matosi batu pedsakai. Prie sienos, kurioje yra durys, lentynos tušcios, ant ju guli kelios tušcios dežutes. Už lentynos, iš dešines puses prie sienos, yra drabužiu kabyklos, po jomis sukrautos dežes su kaklaraišciais. Dvi drabužiu kabyklos dalys tušcios, už ju drabužiu kabykloje yra ivairus rubai, virš drabužiu kabyklos yra jutimo daviklis. Seifas apžiuros metu uždarytas, be pažeidimu.

Maždaug 1,5 m nuo lango stovi darbo stalas, ant kurio sudeti ivairus dokumentai, o ant stalo stove monitorius „Sony“. Kai kurie dokumentai ant stalo išmetyti, prie stalo stovi kompiuterio sisteminis blokas (t. 1, b. l. 7-13).Iš R. J. (duomenys neskelbtini) saugos tarnybos 2005-12-20 rašto matyti, kad (duomenys neskelbtini) parduotuve „(duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), yra saugoma radijo banginio siustuvo pagalba, signalus siunciant i centrini stebejimo pulta (CSP). 2005-12-16 02:18:02 i CSP atejo bendro aliarmo signalas, 2005-12-16 02:18:04 CSP gavo ta pati dubliuojanti bendro aliarmo signala, kuri atsiunte ir radijo siustuvo retransliatorius, 2005-12-16 02:20:28 prie objekto atvyko greito reagavimo grupe, 2005-12-16 02:23:40 greitojo reagavimo grupe informavo pulto operatoriu, kad objektas yra apžiuretas, pažeidimu nerasta.

Informuoti atsakingo asmens V. P. nepavyko, neatsake i telefonini skambuti. 2005-12-16 02:38:12 atsakingas asmuo V. P. perskambino pats, i objekta važiuoti atsisake, 2005-12-16 09.52 atejo objekto atidarymo signalas (t. 1, b. l. 15-16).Iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. P. 2005-12-19 pareiškimo, užregistruoto Vilniaus VPK kanceliarijoje matyti, kad jame nurodyta, kad 2005-12-16 apie 10.10 val. atidarius parduotuves pagalbiniu patalpu duris, pastebeta, jog langas yra išlaužtas, o patalpoje didele betvarke ir išvogta daug daiktu (t. 1, b. l. 17).Iš byloje esancio (duomenys neskelbtini) direktoriaus V.

P. 2005-12-16 isakymo matyti, kad sudaroma inventorizacijos komisija, susidedanti iš pirmininko V. P., nariu E. J., S. C. ir D. D., atlikti 2005 m. gruodžio 19 d. atsargu inventorizacija (t. 1, b. l. 18).Iš byloje esancio 2005 m. gruodžio 19 d. prekiu ir medžiaginiu vertybiu inventorizacijos aprašo Nr. 1 matyti, kad inventorizacijos metu nustatyta, kad vagystes metu pavogti 479 vienetai prekiu, kuriu verte – 120 326,25 Lt, pagal buhalterines apskaitos duomenis turejo buti 1372 vienetai prekiu, kuriu verte 254 010,27 Lt (t. 1, b. l. 19-32).Iš byloje esancio V.

P. pasirašyto rašto „Pavogtos vertybes“ matyti, kad jame nurodyti 12 071 Lt vertes kompiuteris „IBM Think Pad T42P“, 8 476,90 Lt vertes printeris „HP LaserJet 500 A3“, 13 781 Lt vertes videokamera „Sony HDR-FX1E HDV“, taip pat grynieji pinigai – 1 850 Lt, kailiniai iš audines – 7 800 Lt vertes (t. 1, b. l. 42).Iš byloje esancios materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 1 matyti, kad nuomotojas – (duomenys neskelbtini) nuomininkui – (duomenys neskelbtini) perdave turta – kompiuteri „IBM Think Pad T42P“, 2 063,56 latu vertes, spausdintuva „HP LaserJet 5100“, 1 449,15 latu vertes, vaizdo kamera „Sony HDR-FX1E HDV“, 2 355,93 latu vertes (t. 1, b. l. 40, vertimas – b. l. 43).Iš byloje esancio prekiu važtarašcio-saskaitos, serija Nr. HM-VII 546277, matyti, kad Latvijos firma (duomenys neskelbtini) kompiuteri „IBM Think Pad T42P“, 2 063,56 latu vertes, spausdintuva „HP LaserJet 5100“, 1 449,15 latu vertes, vaizdo kamera „Sony HDR-FX1E HDV“, 2 355,93 latu vertes, 2010 m. gruodžio 2 d. isigijo iš Latvijos firmos (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 138-139).Iš byloje esancio draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad akcineje benroveje (duomenys neskelbtini) nuo 2005-11-15 iki 2006-11-14 apdraustos (duomenys neskelbtini) atsargos nuo gaisro ar gamtiniu jegu ir nuo kitu riziku, iš draudimo sutarties salygu matyti, kad apdraustu atsargu faktine verte 280 000 Lt, draudimo apsauga galioja (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 48-49).Iš (duomenys neskelbtini) 2008-11-14 rašto Nr. 222542 matyti, kad draudimo išmoka (duomenys neskelbtini) nebuvo išmoketa, nes 2006-03-01 buvo gautas advokates E. K. pareiškimas, jog (duomenys neskelbtini) atsisako pretenzijos, pareikštos 2005-12-16 (duomenys neskelbtini) del 2005-12-16 ivykio (t. 1, b. l. 58).

Baudžiamojoje byloje yra žalos bylos Nr. 222542 visu dokumentu kopijos ir 10 kopiju fotonuotrauku (t. 1, b. l. 59-196). Iš šioje byloje esancios pranešimo apie ivyki registravimo korteles matyti, kad V. P. apie draudimini ivyki draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini) praneše 2005-12-16 10.30 val. ir nurode, kad ivykdyta maždaug 40 000 Lt verts turto vagyste (t. 1, b. l. 75), ta pacia diena buvo pateiktas raštiškas pranešimas apie ivyki, kuriame V. P. nurode, kad „pavogta daug prekiu“ (t. 1, b. l. 76).Lietuvos teismo ekspertizes centro 2008-06-16 specialisto išvadoje Nr. 11-950 (06) užfiksuoti laikmenu (2 vnt.

DVD disku „Verbatim“), i kurias buvo padaryta tiksli Latvijos Respublikos bendroves (duomenys neskelbtini) kompiuterio „LDS“ kietojo disko „Samsung“ kopija (t. 3, b. l. 164-165). Irodymu vertinimas ir teismo išvados Kaltinamiesiems pareikštas kaltinimas del pasikesinimo sukciauti, tai yra, del pasikesinimo igyti dideles vertes draudimo išmoka. Nors pareikštuose kaltinimuose tiesiogiai nenurodyta, koks BK 182 straipsnio 2 dalies dispozicijos požymis inkriminuojamas kaltinamiesiems, taciau iš kaltinimuose aprašytu veikos faktiniu aplinkybiu matyti, kad kaltinamieji kaltinami pasikesinimu apgaule igyti dideles vertes svetima turta.

Teismas pažymi, kad pareikštuose kaltinimuose neatsispindi, kieno naudai butu padarytas sukciavimas (BK 182 straipsnio dispozicija reikalauja nurodyti, ar sukciavimas padarytas savo ar kitu asmenu naudai). Štai, V. P. kaltinamas pasikesines apgaule igyti iš (duomenys neskelbtini) 114 655,15 Lt, taciau kaltinime nenurodoma, kokiu budu šis turtas butu atsirades pas V. P. (kaip ir pas kitus du kaltinamuosius), nes tiek iš kaltinime išdestytu faktiniu aplinkybiu, tiek iš byloje surinktu irodymu matyti, kad draudimo išmoka galimai butu gavusi (duomenys neskelbtini), kadangi akcineje bendroveje (duomenys neskelbtini) buvo apdraustos butent šios imones atsargos, taigi, draudimo išmoka butu atitekusi ne V.

P., I. G. ir M. T., o uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini). Uždarosios akcines bendroves turtas pagal Lietuvos Respublikos istatymus yra atskirtas tiek nuo jos akcininku, tiek nuo kitu fiziniu ar juridiniu asmenu turto. Vadinasi, kaltinamiesiems pareikštas kaltinimas yra iš dalies prieštaringas (arba, kitaip tariant, kaltinime išdestytos faktines aplinkybes nepilnai atspindi kaltinamiesiems inkriminuojamo nusikaltimo sudeti). Taciau, kadangi kaltinamieji kaltinami pasikesinimu padaryti nusikaltima, tai yra, realiai jokio svetimo turto neigijo nei kaltinamieji, nei (duomenys neskelbtini), pamineti kaltinimo trukumai igauna formalu pobudi ir netrukdo teismui priimti baigiamojo akto šioje baudžiamojoje byloje.Visa pareikšta kaltinamiesiems kaltinima (kaltinamieji I.

G. ir M. T. kaltinami nusikaltimo organizavimu, o V. P. – ju nurodymu vykdymu) galima suskirstyti i dvi dideles grupes, atsižvelgiant i veikos ypatumus, tai yra, i dokumentu, prokuroro nuomone, patvirtinanciu apgaules buvima kaltinamuju veiksmuose, surašyma ir ju pateikima akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini). Pirmasis toks dokumentas yra 2005 m. gruodžio 19 d. prekiu ir medžiaginiu vertybiu inventorizacijos aprašas Nr. 1, o antrasis dokumentas – 2005 m. gruodžio 19 d. pavogtu vertybiu sarašas (taip šis dokumentas ivardijamas kaltinime).

Pagal kaltinimo logika, abiejuose šiuose dokumentuose irašytos tikroves neatitinkancios žinios – pirmuoju atveju, kad pavogta prekiu už 120 326,25 Lt, kai iš tikruju pavogta ne daugiau, kaip už 40 000 Lt, antruoju atveju – kad pagrobti 12 071 Lt vertes kompiuteris „IBM Think Pad T42P“, 8 476,90 Lt vertes spausdintuvas „HP LaserJet 5100“ ir 13 781 Lt vertes vaizdo kamera „Sony HDR-FX1E HDV“. Taigi, remiantis kaltinimo formuluotemis, butent šiu dvieju dokumentu surašymu ir pateikimu akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) pasireiške kaltinamuju apgaule, o esminis sukciavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis ir yra apgaules naudojimas prieš turto savininkus, teisetus valdytojus ar asmenis, kuriu žinioje yra turtas.

Todel, siekiant išsiaiškinti, ar kaltinamieji padare jiems inkriminuojama nusikalstama veika, butina nustatyti, ar paminetuose dviejuose dokumentuose irašytos tikroves neatitinkancios žinios, ir, jei taip, kokiu budu su tuo susije kaltinamieji V. P., I. G. ir M. T.. Inkriminuojamo nusikaltimo nustatymui taip pat reikšminga, ar mineti dokumentai buvo pateikti akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), bei, ar šiu dokumentu pateikimas butu susijes priežastiniu ryšiu su dideles vertes svetimo turto igijimu.Teisiamajame posedyje išnagrinetais irodymais neabejotinai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsargos visa ju faktine verte – 280 000 Lt, buvo apdraustos akcineje bendroveje (duomenys neskelbtini).

Nustatytas ir nekelia abejoniu vagystes, ivykdytos 2005 m. gruodžio 15 d. 19 val. – 2005 m. gruodžio 16 d. 10.10 val. iš (duomenys neskelbtini) priklausancios parduotuves (duomenys neskelbtini), esancios (duomenys neskelbtini), pagalbiniu patalpu, faktas. Del šio nusikaltimo pradetas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 3 dali (t. 1, b. l. 5). Taigi, tam tikras (duomenys neskelbtini) priklausanciu prekiu, kuriomis ši parduotuve prekiavo, kiekis šios vagystes metu buvo pagrobtas. Po vagystes (duomenys neskelbtini) direktoriaus V.

P. isakymu buvo nutarta atlikti prekiu, skirtu perpardavimui, inventorizacija, sudarant inventorizacijos komisija iš jo paties, E. J., S. C. ir D. D.. Bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinejimo metu paaiškejo, kad šioje inventorizacijoje dalyvavo ir (duomenys neskelbtini) atstove N. Ž.. Nera abejoniu del to, kad ši inventorizacija realiai buvo atliekama – apie tai parode visi joje dalyvave asmenys, iskaitant kaltinamaji V. P.. Kitas dalykas yra tai, kad kaip šios inventorizacijos pasekme surašytas Prekiu ir medžiaginiu vertybiu inventorizacijos aprašas Nr. 1 (t. 1, b. l. 19-32) buvo pasirašytas ne 2005 m. gruodžio 19 diena, bet šiek tiek veliau.

Šioje vietoje pažymetina, kad kaltinamojo V. P. pozicija tiek bylos tyrimo, tiek teisminio nagrinejimo metu šiek tiek skyresi nuo kaltinamuju I. G. ir M. T. pateiktu aplinkybiu. Teisiamajame posedyje V. P. parode, kad jis buvo piktas ant kitu kaltinamuju del nepakankamos paramos ir palaikymo ikiteisminio tyrimo pradžioje, kuomet buvo sulaikytas. Kaltinamieji Latvijos pilieciai I. G. ir M. T. teisiamajame posedyje netgi iškele tam tikras prielaidas del paties V. P. ir liudytojos E. J. netinkamos vadybos, gal net suinteresuotumo ivykdyta vagyste.

Taciau visi kaltinamieji, nepaisant ju tarpusavio nepasitikejimo, teisiamajame posedyje vienodai nurode viena aplinkybe – butent, kad minetas inventorizacijos aktas (aprašas Nr.

1) elektroniniu pavidalu buvo nuvežtas i Ryga, ten atspausdintas ir atvežtas i Vilniu maršrutiniu autobusu Ryga-Vilnius. Šia aplinkybe taip pat patvirtino liudytoja A. G. ir, netiesiogiai, liudytoja E. J., kuri parode, kad Vilniaus autobusu stotyje paeme dokumentus iš autobuso, kuris atvyko iš Rygos, tik tu dokumentu neskaite ir netikrino. Vis delto aplinkybe, kad inventorizacijos aktas (aprašas Nr.

1) buvo pasirašytas veliau, negu atlikta inventorizacija, savaime nereiškia, kad šio akto duomenys yra neteisingi. Iš jo analizes matyti, kad inventorizacijos metu nustatyta, jog vagystes metu pavogta prekiu už 120 326,25 Lt suma. Jei ši suma yra neteisinga, tai yra, kaip teigiama kaltinime, keliskart padidinta, tai neaišku, kas ir kokiomis aplinkybemis minetame apraše iraše didesni pavogtu prekiu kieki ir suma. Ši apraša pasiraše ne tik kaltinamasis V. P., bet ir liudytoja E. J., kuri negalejo nežinoti, jog remiantis šiuo aktu (aprašu Nr.

1) bus vertinama draudimo išmokos iš (duomenys neskelbtini) suma. Vadinasi, pasitvirtinus kaltinime nurodytoms aplinkybems del Prekiu ir medžiaginiu vertybiu inventorizacijos aprašo Nr. 1 neteisingumo, teismas butu priverstas pranešti prokurorui apie tai, kad galimai sunkia nusikalstama veika (pasikesinima sukciauti) gali buti padares kitas asmuo (E. J.), šioje byloje turintis procesini liudytojo statusa. Taigi, prokuroras, perdaves baudžiamaja byla teisminiam nagrinejimui tik triju kaltinamuju atžvilgiu, nebuvo nuoseklus, nes, remiantis kaltinimo logika, vieno iš dvieju dokumentu, suteikianciu teise reikalauti draudimo išmokos, neteisingumo patvirtinimas parašu yra BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuoju požymiu.

Taciau teisiamajame posedyje išnagrineti irodymai teikia pagrinda padaryti kitokia išvada, butent, kad objektyviu ir negincijamu irodymu apie Prekiu ir medžiaginiu vertybiu inventorizacijos aprašo Nr. 1 neteisinguma byloje nera, o (duomenys neskelbtini) akcininku Latvijos pilieciu I. G. ir M. T. bei šios imones darbuotoju Lietuvos pilieciu V. P. ir E. J. nesutarimai ir subjektyvus pasisakymai vienas kito atžvilgiu negali buti pagrindu kuri nors iš šiu asmenu apkaltinti pasikesinimu padaryti sunku nusikaltima.Iš anksciau aptartos Vilniaus VPK KPNTT ENTS Ekonominiu nusikaltimu reviziju grupes 2006 m. sausio 26 d. specialisto išvados matyti, kad pagal pirminius dokumentus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini) bendra prekiu isigijimo verte sudaro 271 663,69 Lt, iš ju vien 2005 m. gruodžio 5 diena (tai yra, likus dešimciai dienu iki vagystes) (duomenys neskelbtini) isigijo prekiu už 99 737,56 Lt.

Bendros pardavimo pajamos sudaro 54 753,36 Lt. Byloje nustatyta, kad jokios kitos veiklos Lietuvoje, išskyrus parduotuve (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nevykde. Taigi, iš minetos specialisto išvados akivaizdžiai matyti, kad Prekiu ir medžiaginiu vertybiu inventorizacijos apraše Nr. 1 nurodytos pagrobtos prekes, kuriu verte 120 326,25 Lt, vagystes diena, tai yra, 2005 m. gruodžio 16 d., parduotuveje (duomenys neskelbtini) realiai galejo buti. Specialisto išvadoje ir apklaustu specialisciu paaiškinimuose teisiamajame posedyje teigiama, kad pagal pateiktus buhalterines apskaitos dokumentus parduotuveje (duomenys neskelbtini) nera galimybes išskirti savikainos iš bendros realizacijos, tad, specialisciu nuomone, negalima nustatyti suma, kuriai buvo parduota prekiu konkreciai dienai.

Specialistes paaiškino, kad tam reikia žinoti prekybini antkaini, kuris visada egzistuoja prekybos metu. Vis delto, jokiu priekaištu del buhalterines apskaitos vedimo uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) ar jos direktoriui V. P. nebuvo pateikta. Pastarieji specialisciu teiginiai labiau sietini su galimai netinkamu ar netiksliu buhalterines apskaitos vedimu, taciau negali paneigti fakto, kad buhalteriniais dokumentais nustatyta, kad prekiu už tokia suma, kuri nurodyta inventorizacijos akte (tai yra, apraše Nr. 1), parduotuveje (duomenys neskelbtini) buvo.

Dar daugiau, specialiste V. L. paaiškino, kad realu (tai yra, fizini) prekes egzistavima parduotuveje parodo prekiu isigijimo dokumentai, kurie šiuo konkreciu atveju buvo labai tikslus. Todel darytina neabejotina išvada, kad 2006 m. sausio 26 d. specialisto išvada ir specialisciu V. L. ir G. K. paaiškinimai yra irodymai, kuriais iš esmes paneigiamas kaltinimo teiginys apie 2005 m. gruodžio 19 d. prekiu ir medžiaginiu vertybiu inventorizacijos aprašo Nr. 1 neteisinguma. Kad šis aprašas atitinka tikrove, iš esmes patvirtina ir inventorizacija atlikusiu asmenu parodymai.

Tiek V. P., tiek liudytojai S. C., D. A. ir N. Ž. parode, kad inventorizacijos metu tiesiog buvo skaiciuojamos prekes. Netgi liudytoja E. J. parode, jog V. P. prašymu skaiciavo, kiek buvo like prekiu ir jokio nurodymo, ka rašyti pastarasis nedave. Kita vertus, asmenu parodymai šiuo atveju negali paneigti buhalterines apskaitos dokumentu, nes, jei kaltinamasis V. P., kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, prieme prekes už tokia suma, kokiai išrašyti pirminiai buhalteriniai dokumentai (ka jis pats patvirtino teisiamajame posedyje), tai tos prekes ir turejo buti parduotuveje (duomenys neskelbtini).

Jei prekes be dokumentu prieš vagyste kas nors kažkur išveže, kaip teisiamajame posedyje teige V. P., tai imones direktorius turejo apie tai informuoti atsakingas institucijas, arba, jis pats prisidejo prie vagystes. Taciau teismas netiki šiais V. P. parodymais, kaip ir liudytojos E. J. parodymais apie galima apdraustu prekiu išvežima be jokiu dokumentu iš parduotuves (duomenys neskelbtini). Kaip teismas jau pasisake anksciau, tokie parodymai yra iššaukti kaltinamojo V. P. nepasitenkinimo kitu dvieju kaltinamuju veiksmais, o E. J. taip pat nera visiškai nesuinteresuota bylos baigtimi liudytoja.

Byloje ištirtais irodymais nustatyta, kad E. J. turejo teisminiu ginciu su (duomenys neskelbtini), o iš prokuroro pateiktu telefoniniu pokalbiu išklotiniu matyti, kad E. J. privaciuose pokalbiuose latviu akcininku veiksmus apibudino daugiausia rusiškais necenzuriniais keiksmažodžiais ir stengesi padeti V. P. (t. 5, b. l. 185-188). Aišku, kad anksciau aptarti E. J. parodymai teisiamajame posedyje vertintini kritiškai del šio asmens procesinio suinteresuotumo tiek savo paties, tiek kaltinamojo V. P. padetimi. Tuo tarpu kaltinamuju I.

G. ir M. T. paaiškinimai, kad i Ryga iš Lietuvoje isteigtos parduotuves (duomenys neskelbtini) buvo pervežtos tik specialiai i prezentacija (duomenys neskelbtini) klube atvežtos prekes yra itikinantys ir patikimi, nes juos patvirtina objektyviai nustatytos aplinkybes apie tai, kad iš tikruju tokia prezentacija ivyko, ji buvo filmuojama vaizdo kamera, prezentacijoje dalyvavo daug žmoniu ir modeliu (rubu demonstruotoju). Tuo netiketi teismas neturi jokio pagrindo, juolab, kad prezentacijos buvima patvirtina ne tik buhalteriniai dokumentai, kaltinamuju ir liudytoju parodymai, bet ir teisiamajame posedyje peržiuretas vaizdo irašas.

Taigi teismas laiko nustatyta, kad jokios akcineje bendroveje (duomenys neskelbtini) apdraustos (duomenys neskelbtini) priklausancios prekes iki vagystes be dokumentu nebuvo išgabentos. Todel, teismas laiko nustatyta ir tai, kad 2005 m. gruodžio 19 d. prekiu ir medžiaginiu vertybiu inventorizacijos apraše Nr. 1 nurodyta pagrobtu prekiu suma – 120 326,25 Lt atitinka tikrove, todel šio dokumento pateikimas akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) tikslu gauti teisetai priklausancia draudimo išmoka negali buti sukciavimo nusikaltimo sudeties požymiu.Nors kaltinime nurodyta aplinkybe, kad minetos vagystes metu buvo pagrobta prekiu už ne daugiau kaip 40 000 Lt, nepasitvirtino, taciau teismas pažymi, jog tokios pavogtu prekiu sumos nurodymas pirminiame pareiškime ir velesnis sumos pakeitimas nerodo kaltinamojo V.

P. ar kitu kaltinamuju tycios ir siekio suklaidinti policija ar draudimo bendrove. Pareiga pranešti draudikui apie draudimini ivyki kyla iš draudimo sutarties. Taigi, apie ivykusia vagyste V. P. turejo informuoti (duomenys neskelbtini) ir policija. Teisiamajame posedyje apklaustas liudytojas (duomenys neskelbtini) darbuotojas R. N. paaiškino, kad draudejo pranešimas apie draudimini ivyki yra vada tyrimui del galutines išvados apie draudimo išmokos fakta ir dydi. Taigi, aišku, jog pagal pirmini draudejo atstovo pareiškima, neatlikus tyrimo draudimo išmoka nebutu išmokama.

Kita vertus, akivaizdu ir tai, jog parduotuveje (duomenys neskelbtini) esancioms atsargoms suskaiciuoti objektyviai reikejo žymiai daugiau laiko, negu keliu ar keliolikos minuciu, per kurias kaltinamasis V. P., sužinojes apie ivyki, praneše apie ji draudimo bendrovei. Iš anksciau aptarto R. J. (duomenys neskelbtini) pateikto rašto matyti, jog 2010 m. gruodžio 16 d. parduotuves (duomenys neskelbtini) - apsaugos objekto - atidarymo signalas gautas 09.52 val., o V. P. pranešimas akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) apie tai, kad vagystes metu pavogta prekiu už 40 000 Lt, perduotas ta pacia diena 10.30 val. (t. 1, b. l. 75).

Savaime suprantama, kad per 38 minutes suskaiciuoti parduotuveje buvusias ir pagrobtas prekes neimanoma, netgi tam skiriant visa laika, o šioje byloje nustatyta, kad i pagalbines patalpas, kuriose buvo pagrobtos prekes, buvo patekta ne iškart po parduotuves atidarymo 2010 m. gruodžio 16 d. ryta, o šiek tiek veliau. Pažymetina, kad velesniame ta pacia diena pateiktame rašytiniame pranešime akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) V. P. nebenurode konkrecios pagrobtu prekiu vertes, apsiribodamas teiginiu, kad pavogta daug prekiu (t. 1, b. l. 76).

Šie irodymai teismui teikia pagrindo padaryti išvada, kad informuodamas apie draudimini ivyki draudimo bendrove tuometinis (duomenys neskelbtini) direktorius V. P. tiesiog vykde savo pareiga ir nei tuo metu, nei veliau nesieke nusikalstamai praturteti.Pasisakydamas del kaltinamiesiems inkriminuojamo kito dokumento – kaltinime nurodomo 2005 m. gruodžio 19 d. pavogtu vertybiu sarašo sudarymo ir pateikimo akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) teismas pažymi, jog byloje dokumento tokiu pavadinimu nera. Baudžiamojoje byloje yra (duomenys neskelbtini)direktoriaus V.

P. pasirašyto ir (duomenys neskelbtini) antaspaudu patvirtinto rašto, pavadinto „Pavogtos vertybes“ ir datuoto 2005 m. gruodžio 19 d., kopija (t. 1, b. l. 42). Irodymu, kad šis raštas butu pateiktas akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje nera. Iš byloje apklaustu kai kuriu asmenu parodymu – velgi, tik kaltinamojo V. P. ir liudytojos E. J. parodymu, matyti, kad 2005 m. gruodžio 19 d. išvakarese (taigi, galimai 2005 m. gruodžio 18 diena), V. P. nuomojamame bute ivykusio pokalbio metu kaltinamieji I.

G. ir M. T. kalbejo, jog reiketu nurodyti, kad vagystes metu be kitu daiktu, pavogti spausdintuvas, kompiuteris ir vaizdo kamera. Teismas jau pasisake, del kokiu priežasciu kaltinamojo V. P. ir liudytojos E. J. parodymai vertintini rezervuotai, ir ju šioje nuosprendžio dalyje nebekartoja. Byloje esantys buhalteriniai dokumentai – jau aptartas prekiu važtaraštis-saskaita, serija Nr. HM-VII 546277, materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 1 rodo, kad 12 071 Lt vertes kompiuteri „IBM Think Pad T42P“, 8 476,90 Lt vertes spausdintuva „HP LaserJet 5100“ ir 13 781 Lt vertes vaizdo kamera „Sony HDR-FX1E HDV“ Latvijos imone (duomenys neskelbtini) buvo isigijusi iš kitos Latvijos firmos (duomenys neskelbtini) ir išnuomojusi (duomenys neskelbtini).

Teisiamajame posedyje apklausta liudytoja A. G. paaiškino, kad elektroninis nuomos sutarties variantas i jos kompiuteri galejo buti ikeltas veliau, taciau tai nekeicia esmes, nes teismas neturi pagrindo abejoti byloje esanciu minetu Latvijos firmu buhalteriniu dokumentu tikrumu. Todel aišku, kad minetus tris kompiuterines technikos vienetus (duomenys neskelbtini) tuo laiku, kai vyko vagyste, buvo išsinuomojusi. Teismas pažymi, kad tiek iš kaltinamuju, tiek iš liudytoju parodymu teisiamajame posedyje nustatyta, kad iš tu triju technikos vienetu Vilniuje tikrai buvo vienintele 13 781 Lt vertes vaizdo kamera „Sony HDR-FX1E HDV“ ir ši galejo buti pavogta vagystes iš parduotuves (duomenys neskelbtini) metu.

Todel, pastarosios irašymas 2005 m. gruodžio 19 d. rašte „Pavogtos vertybes“ nebuvo melagingas, atitinkamai, galimai pasikesinto igyti turto suma mažintina. Taigi, jei butu galima kalbeti apie pasikesinima apgaule igyti draudimo išmoka, tai tik mažesnei, iš viso 20 547,90 litu sumai. Todel nusikalstamos veikos kvalifikacija keistusi i BK 22 straipsnio 1 dali ir 182 straipsnio 1 dali, nes nebeliktu nusikaltima kvalifikuojancio požymio – dideles vertes vetimo turto (tai yra, siekto igyti svetimo turto suma nesiektu 250 MGL dydžio).

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas istatymo (BK 11 straipsnio 3 dalis) priskiriamas prie nesunkiu nusikaltimu. Teismas pažymi, jog teisiamajame posedyje perskaitytuose parduotuves (duomenys neskelbtini) pardaveju S. C. ir D. A. (ankstesne pavarde D.) parodymuose ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos šios liudytojos patvirtino teisiamajame posedyje, matyti, kad V. P. joms buvo sakes nurodyti policijai tikslias spausdintuvo, vaizdo kameros ir kompiuterio buvimo vietu parduotuves (duomenys neskelbtini) patalpose vietas, ka jos ir padare.

Tokie parodymai buvo duoti ikiteisminio tyrimo pareigunui. Kaip jau buvo pasisakyta, vaizdo kameros buvima Vilniuje patvirtina faktiškai visi kaltinamieji ir apklausti liudytojai – šiuo metu nebera galimybiu nustatyti, ar tai buvo tikrai ta pati vaizdo kamera, kuri užfiksuota minetame 2005 m. gruodžio 19 d. rašte, taciau nera jokiu irodymu apie tai, kad (duomenys neskelbtini) turejo kokia nors kita vaizdo kamera. Todel, kaip jau buvo mineta, teismas neturi pagrindo abejoti 13 781 Lt vertes vaizdo kameros buvimu. Del kitu dvieju daiktu teismas neturi objektyviu irodymu, kad jie buvo Vilniuje, parduotuves (duomenys neskelbtini) patalpose vagystes metu, nors pirminiuose parodymuose apie tai parode tiek S. C., tiek D.

A. (ankstesne pavarde D. D.). Veliau šios liudytojos savo pirminiu parodymu atsisake. Kadangi parodymu pakeitimo priežastys lieka nevisiškai aiškios, teismas negali besalygiškai priimti kaip teisingus tiek pirminius, tiek pakeistus šiu asmenu parodymus. Taciau šiuo atveju, skirtingai nei prieš tai aptartos inventorizacijos metu, liudytoju S. C. ir D. A. parodymai teikia pagrindo manyti, kad tam tikras pokalbis del technikos irašymo prie pavogtu prekiu tarp kaltinamuju ir liudytojos E. J. galejo buti. Nors pagal draudimo sutarti pareiga atlyginti žala už neapdrausta turta neatsirastu (mineti trys daiktai buvo parduotuves irenginiai, jais nebuvo prekiaujama ir jie nepriskirtini apdraustoms atsargoms), taciau kesinimasis i netinkama objekta savaime nešalina baudžiamosios atsakomybes.

Bet, kaip teismas jau akcentavo, nera jokiu irodymu, kad del išmokos už spausdintuva, vaizdo kamera ir kompiuteri i akcine bendrove (duomenys neskelbtini) kas nors iš kaltinamuju butu kreipesis. Todel kalbeti apie pasikesinima padaryti nusikalstama veika nera prasmes, nes neatliktas ne vienas objektyviosios nusikaltimo puses požymis. Teismas pabrežia, kad visiškai neaišku, kokiu tikslu V. P. suraše 2005 m. gruodžio 19 d. rašta „Pavogtos vertybes“, o byloje surinktu irodymu nepakanka tam, kad butu galima nustatyti jo ar kitu kaltinamuju sieki ši rašta pateikti draudimo istaigai.

Todel teismas kaltinamuju veiksmuose nenustate nei pasikesinimo, nei rengimosi (kuris už nesunku nusikaltima apskritai negaletu kilti) padaryti nusikalstama veika. Apibendrindamas teismas daro išvada, kad kaltinamasis V. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dali ir 182 straipsnio 2 dali, o kaltinamieji I. G. ir M. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dali, 24 straipsnio 4 dali ir 182 straipsnio 2 dali išteisintini, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Daiktiniu irodymu klausimas sprestinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais, n u s p r e n d e: V. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dali ir 182 straipsnio 2 dali išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.I. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dali, 24 straipsnio 4 dali ir 182 straipsnio 2 dali išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.M. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dali, 24 straipsnio 4 dali ir 182 straipsnio 2 dali išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.Kardomasias priemones – užstata, V.

P., I. G. ir M. T. panaikinti.Daiktus, turejus reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti – du DVD diskus „Verbatim“, kompaktini diska prie specialisto išvados Nr. 11-950 (06), kompaktini diska su prezentacijos irašu ir 4 (duomenys neskelbtini) etiketes saugoti prie bylos.           Nuosprendis per 20 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacini skunda paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkes teisma.           Teisejas                                                                                                     Gediminas Viederis