2015-12-22 Nr. BB-5316-1-53-1-00161-2013-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-592-222/2015 Teisminio proceso Nr.: 1-53-1-00161-2013-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.1; 1.1.9.6; 2.1.7.4; 2.6.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Audronės Kartanienės, Olego Fedosiuko ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):

178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš R. S. namo) laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, 187 straipsnio 1 dalį (R. S. turto sugadinimas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams;

178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš J. V. namo) laisvės atėmimu dvejiems metams, 187 straipsnio 1 dalį (J. V. turto sugadinimas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 254 straipsnio 1 dalį (J. V. ginklo pagrobimas) laisvės atėmimo bausmę trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams;

178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš I. R. namo) laisvės atėmimu dvejiems metams;

178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš I. M. namo) laisvės atėmimu dvejiems metams;

178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš G. V. namo) laisvės atėmimu dvejiems metams, 187 straipsnio 3 dalį (G. V. turto sugadinimas) 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams;

178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš V. G. namo) laisvės atėmimu dvejiems metams, 187 straipsnio 1 dalį (V. G. turto sugadinimas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 302 straipsnio 1 dalį (V. G. dokumentų vagystė) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrintus apėmimo būdu paskirta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams;

178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš D. Ž. namo) laisvės atėmimu dvejiems metams, 187 straipsnio 1 dalį (D. Ž. turto sugadinimas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 302 straipsnio 1 dalį (D. Ž. dokumentų vagystė) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 253 straipsnio 1 dalį (neteisėtas D. Ž. ginklų ir šaudmenų laikymas ir gabenimas) laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams, 254 straipsnio 1 dalį (D. Ž. ginklų ir šaudmenų pagrobimas) laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir 2 punktu, šias bausmes subendrintus apėmimo būdu paskirta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams;

178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš R. G. namo) laisvės atėmimu dvejiems metams, 187 straipsnio 1 dalį (R. G. turto sugadinimas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 302 straipsnio 1 dalį (R. G. dokumentų vagystė) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrintus apėmimo būdu paskirta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams;

178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš T. A. namo) laisvės atėmimu dvejiems metams, 187 straipsnio 1 dalį (T. A. turto sugadinimas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 302 straipsnio 1 dalį (T. A. dokumentų vagystė) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrintus apėmimo būdu paskirta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams;

178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš K. U. namo) laisvės atėmimu dvejiems metams, 187 straipsnio 3 dalį (K. U. turto sugadinimas) 20 parų arešto bausme, 302 straipsnio 1 dalį (dokumentų vagystė iš K. U. namo) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir 2 punktu, šias bausmes subendrintus apėmimo būdu paskirta bausmė atėmimas dvejiems metams;

253 straipsnio 1 dalį (neteisėtas šaunamojo ginklo laikymas) laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams, 253 straipsnio 2 dalį (netesėtas didelio šaudmenų kiekio laikymas) laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrintus apėmimo būdu paskirta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pirmiau nuodytos subendrintos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos su bausmėmis, paskirtomis už vagystes iš I. R. ir I. M. namų, ir E. M. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas septyneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. M. išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamas veikas pagal: BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (pasikėsinimas įvykdyti vagystę iš A. Sriubienės ir V. S. namo), BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš I. A. namo), BK 187 straipsnio 3 dalį (I. A. turto sugadinimas), BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš G. S. ir V. S. namo), BK 187 straipsnio 1 dalį (G. S. ir V. S. turto sugadinimas), BK 302 straipsnio 1 dalį (dokumentų iš G. S. ir V. S. namo pagrobimas), BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (B. S. turto sugadinimas), BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš B. S. namo).

Nukentėjusiajai R. S. iš E. M. ir J. A. solidariai priteista 80 468 Lt (23 305,14 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam J. V. iš E. M. ir J. A. solidariai priteista 1 000 Lt (289,62 Eur) turtinei ir 500 Lt (144,81 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

„ERGO Insurance SE“ naudai iš E. M. bei J. A. solidariai priteista 540 Lt (156,39 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam G. V. iš E. M. ir J. A. solidariai priteista 1 540 Lt (446,01 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam V. G. iš E. M. ir J. A. solidariai priteista 1 650 Lt (477,87 Eur) turtinei bei 500 Lt (144,81 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

AB „Lietuvos draudimas“ dėl vagystės iš V. G. iš E. M. bei J. A. solidariai priteista 380 Lt (110,06 Eur) turtinei žalai atlyginti, dėl vagystės iš R. G. ir D. G. iš E. M. priteista 5 124,50 Lt (1 484,16 Eur) turtinei žalai atlyginti, dėl vagystės iš T. A. namo iš E. M. priteista 639,50 Lt (185,21 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam D. Ž. iš E. M. ir J. A. solidariai priteista 15 794 Lt (4 574,26 Eur) turtinei ir 500 Lt (144,81 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam T. A. iš E. M. priteista 10 250 Lt (2 968,61 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam K. U. iš E. M. priteista 3 285 Lt (951,40 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam D. J. iš E. M. priteista 1 150 Lt (333,06 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajai D. G. iš E. M. priteista 670 Lt (194,05 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajai G. B. iš E. M. priteista 1 985 Lt (574,90 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam G. M. iš E. M. priteista 185 Lt (53,58 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam M. K. iš E. M. priteista 50 Lt (14,48 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas automobilis „Audi S8“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariate, ir šio automobilio raktelis su pulteliu, esantis prie bylos, valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) ženklas, automobilio „Audi S8“ registracijos liudijimas ir jie perduoti valstybės nuosavybėn.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas J. A., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.

Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendis, kuriuo Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendis pakeistas:

E. M. padaryta veika iš BK 253 straipsnio 1 dalies ir 253 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams;

panaikintos nuosprendžio dalys, kuriomis E. M. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (G. V. turto sugadinimas), pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (K. U. turto sugadinimas), ir dėl šių veikų jis išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

panaikinta nuosprendžio dalis, kuria E. M. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (G. V. turto sugadinimas) paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, bausmių apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį E. M. paskirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, palikta galioti;

panaikinta nuosprendžio dalis, kuria E. M. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (K. U. turto sugadinimas) paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, E. M. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė jam paskirta – laisvės atėmimas dvejiems metams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, E. M. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės: pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį (dėl K. U. turto ir dokumentų vagysčių), pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, taip pat Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (dėl R. S. turto vagystės ir turto sugadinimo; J. V. turto vagystės, turto sugadinimo ir ginklo pagrobimo; V. G. turto vagystės, turto sugadinimo ir dokumentų vagystės; D. Ž. turto vagystės, turto sugadinimo, dokumentų vagystės ir ginklų ir šaudmenų pagrobimo; R. G. turto vagystės, turto sugadinimo ir dokumentų vagystės; T. A. turto vagystės, turto sugadinimo ir dokumentų vagystės), bausmės, paskirtos dėl I. R., I. M., G. V. turto vagysčių, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir E. M. galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas septyneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiųjų G. V. ir K. U. civiliniai ieškiniai dėl 200 Lt (57,92 Eur) turtinės žalos priteisimo kiekvienam palikti nenagrinėti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Iš nuteistųjų E. M. ir J. A. solidariai priteista 388,09 Eur (1 340 Lt) nukentėjusiajam G. V. turtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistojo E. M. priteista 893,48 Eur (3 085 Lt) nukentėjusiajam K. U. turtinei žalai atlyginti.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

E. M. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. vasaros (tikslesnė data nenustatyta) iki 2013 m. gegužės 14 d., veikdamas bendrininkų grupe su J. A. ir kitais nenustatytais asmenimis, grobė svetimą turtą, asmens dokumentus, ginklus, įsibraudami į gyvenamąsias patalpas, t. y.:

2013 m. balandžio 18 d. įsibrovė į R. S. priklausantį namą, esantį Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), išdauždami ir taip tyčia sugadindami svetimą 786,50 Lt (227,79 Eur) vertės turtą – plastikinį langą, ir pagrobė svetimą didelės vertės – 80 308 Lt (23 258,80 Eur), R. S. priklausantį turtą: pinigus, televizorių „Samsung Smart“ su USB atmintine „Lexar ir belaidžio interneto adapteriu, 3 lygiagretaus važiavimo sistemą „CenterLine“, vyrišką auksinį žiedą, auksinę vyrišką apyrankę, auksinį vestuvinį žiedą, auksinį žiedą su medalionu, auksinį žiedą, tris auksines moteriškas grandinėles, du auksinius obuolio ir pasagos formos pakabukus, auksinę, moterišką apyrankę, auksinius auskarus, skaitmeninį fotoaparatą „Olimpus“ su beverte atminties kortele;

2013 m. gegužės 2 d., išlaužę ir taip tyčia sugadinę svetimą, 600 Lt (173,77 Eur) vertės turtą – J. V. priklausančio namo, esančio Anykščių r., (duomenys neskelbtini)plastikinį lango rėmą, įsibrovė į patalpą ir pagrobė svetimą, J. V. priklausantį 1 610 Lt (466,29 Eur) vertės turtą: šaunamąjį ginklą – šratinį revolverį „Alfa 640“ Nr. (duomenys neskelbtini), du auksinius žiedus, auksinę grandinėlę, vyriškų papuošalų rinkinį iš baltinių sąsagų ir kaklaraiščio segtuko, Lietuvos Respublikos vėliavą;

2013 m. gegužės 3 d. išlaužę I. R. priklausančio namo, esančio Anykščių r., (duomenys neskelbtini), lango rėmą, įsibrovė į patalpą ir pagrobė svetimą, I. R. priklausantį 25 600 Lt (7 414,27 Eur) vertės turtą – dvi auksines vyriškas grandinėles, auksinę apyrankę, dvi auksines grandinėles ant kojos;

2013 m. gegužės 7 d., nuplėšę pakabinamą L. M. priklausančio namo, esančio Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), durų spyną, įsibrovė į patalpą ir pagrobė svetimą, L. M. priklausantį 450 Lt (130,33 Eur) vertės turtą – akumuliatorinį suktuką „Bosh GSR 12V“;

2013 m. gegužės 9 d., išlaužę G. V. priklausančio namo, esančio Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), plastikinį langą, įsibrovė į patalpą, ir iš jos pagrobė svetimą, G. V. priklausantį 1 540 Lt (446,01 Eur) vertės turtą – televizorių „Tunex“, auksinę grandinėlę, du auksinius pakabukus, auksinį žiedą, sidabrinę grandinėlę, auksinę apyrankę, auksinius auskarus;

2013 m. gegužės 14 d., išlaužę ir taip tyčia sugadinę svetimą 480 Lt (139,02 Eur) vertės turtą – V. G. priklausančio namo, esančio Anykščių r., (duomenys neskelbtini), plastikinį langą, įsibrovė į patalpą ir pagrobė svetimą, V. G. priklausantį 1 650 Lt (477,87 Eur) vertės turtą – auksinius auskarus, auksinę grandinėlę, dokumentus – V. G. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir T. G. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini);

2013 m. gegužės 14 d., išdaužęs dvejas plastikines bendros 3 500 Lt (1 013,67 Eur) vertės D. Ž. priklausančio gyvenamojo namo, esančio Anykščių r., (duomenys neskelbtini), duris, durų stiklo duženomis sugadinę 2 000 Lt (579,24 Eur) vertės užuolaidas t. y. tyčia sugadinęs svetimą 5 500 Lt (1 592,91 Eur) vertės turtą, įsibrovė į patalpą – D. Ž. priklausantį namą, ir iš jos pagrobė svetimą, D. Ž. priklausantį 13 375 Lt (3 873,67 Eur vertės) turtą – iš sienos, ja apgadindamas išplėšė ir pagrobė seifą „Vagner“, su jame buvusiais šaunamaisiais ginklais: graižtviniu šautuvu KO 44 Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu, lygiavamzdžiu šautuvu IZH 58 Nr. (duomenys neskelbtini), dideliu kiekiu – 20 vienetų 16 kalibro šovinių ir 10 vienetų 7,62 kalibro šovinių; dokumentais: D. Ž. vardu išduotu leidimu laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), D. Ž. vardu išduotu medžiotojo bilietu Nr. (duomenys neskelbtini), pinigine su joje buvusiais pinigais; iš namų pagrobė vyrišką auksinį žiedą, moterišką auksinį žiedą, vyrišką auksinę grandinėlę, moterišką auksinę grandinėlę, Anykščių rajono savivaldybei priklausantį nešiojamą kompiuterį „Samsung RV“, šiais veiksmais padarydamas Anykščių rajono savivaldybei 625,70 Lt (181,22 Eur) dydžio turtinę žalą, be to, neturėdamas leidimo pagrobtus šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų 2013 m. gegužės 14 d. neteisėtai laikė ir gabeno automobiliu „Audi S8“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iki (duomenys neskelbtini), Anykščių r.

Be to, E. M. 2013 m. balandžio 25 d. išlaužęs ir taip tyčia sugadinęs svetimą, 1 197,50 Lt (346,82 Eur) vertės turtą – R. G. ir D. G. priklausančio namo, esančio Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), plastikines duris įsibrovė į patalpą ir pagrobė svetimą, R. G. priklausantį 8 203 Lt (2 375,75 Eur) vertės turtą – televizorių LED 24F, televizorių LG 42 LM660 S, mobiliojo ryšio telefoną „Vertu”, vyriškus kvepalus „Ferrari”, sidabrinių papuošalų rinkinį su katės akies akmeniu, sidabrinius auskarus su dovanų dėžute, auksinę grandinėlę, sidabrinę grandinėlę, auksinį žiedą su baltos spalvos akute, grynuosius pinigus, dokumentus – R. G. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. 22137172, D. G. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), ir tyčia sugadino 100 Lt (28,96 Eur) vertės papuošalų dėžutę.

Taip pat E. M. 2013 m. balandžio 25 d., išlaužęs ir taip tyčia sugadinęs svetimą, 650 Lt (188,25 Eur) vertės turtą – T. A. priklausančio namo, esančio Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), plastikinį lango rėmą įsibrovė į patalpą ir pagrobė svetimą, T. A. priklausantį 13 100 Lt (3 794,02 Eur) vertės turtą – televizorių „Samsung LED LCD“ su stovu ir nuotolinio valdymo pultu, nešiojamąjį kompiuterį „Dell“, mobiliojo ryšio telefoną „IPhone 4“, fotoaparatą „Sony“, dvi sidabrines apyrankes, vertės auksinę grandinėlę, grynuosius pinigus, dokumentą – T. A. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

E. M. 2012 m. liepos 21 d. apie 1 val. 30 min. išlaužęs K. U. priklausančio sodo namelio, esančio Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), durų spyną ir apgadindamas duris, įsibrovė į sodo namelio vidų ir iš patalpos pagrobė svetimą, K. U. priklausantį 3 135 Lt (907,96 Eur) vertės turtą: mobiliojo ryšio telefoną „Apple-Iphone–4”, medžiaginę rankinę su joje buvusiais daiktais – vyrišku laikrodžiu „Grovana”, odine vyriška pinigine su joje buvusiais dokumentais – K. U. vardu išduotais darbo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), moksleivio pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), „IKI Mylimiausia”, „Omni ID” nuolaidų kortelėmis, LABAS pasu, SEB banko kreditine kortele, kuprinę „Nike“ su joje buvusiomis maudymosi glaudėmis; taip pat D.

J. priklausantį 1 470 Lt (425,74 Eur), vertės turtą: odinę vyrišką rankinę su joje buvusiais daiktais: mobiliojo ryšio telefonu „Nokia C3“, mobiliojo ryšio telefonu „Samsung SGH-L700“, vertės trijų raktų ryšuliu su pakabuku, ausinuku „Nokia“, kortomis, rankiniu laikrodžiu „QQ“, pinigine su joje buvusiais pinigais, dokumentais ir nuolaidų kortelėmis: „Swedbank“ kortele, D. J. asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), mokinio pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), „Hesburger“, „Mano Rimi“, „Sportland“, „X Planet“, „100% sports“, „Maxima Ačiū“, „Labas pasas“, šratinuku „Compensa“, taip pat džinsus ir striukę „Audimas“;

G. M. priklausantį 185 Lt (53,58 Eur) vertės turtą – piniginę su joje buvusiais pinigais, banko „Swedbank” mokėjimo kortele, dokumentu – G. M. vardu išduota asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), nuolaidų kortelėmis „IKI Mylimiausia“, „IKI Premija“, „Bonus“, „Mano Rimi“, mokinio pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. Miltinio bibliotekos skaitytojo bilietu; M. K. priklausantį 80 Lt (23,17 Eur) vertės turtą: piniginę su joje buvusiais pinigais, dokumentais – M. K. vardu išduota asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), M.

K. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), mokinio pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), dviem „Swedbanko“ kortelėmis, I. K. vardu išduota „Swedbanko“ kortele, „IKI Mylimiausia“, „Draugų“, „Katpėdėlė“ nuolaidų kortelėmis; D. G. priklausantį 1 440 Lt (417,05 Eur) vertės turtą: rankinę su joje buvusiu mobiliojo ryšio telefonu „Samsung 5500“, automobilio rakteliais su pulteliu ir dviem raktais, penkių raktų ryšuliu su dviem pakabukais, skėčiu, akiniais su dėklu, USB raktu „Kingston“, USB raktu „San Disk“, žiedu, pincetu, plaukų šepečiu, vaistais „Kamistad N“, dviem nuotraukomis, kosmetinę su joje buvusia kosmetika, piniginę su joje buvusiais pinigais, dokumentais – D.

G. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), D. G. vardu išduota asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), mokinio pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), D. G. vardu išduotu automobilio „Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), „Hansa“ banko ir „Swedbank“ mokėjimo kortelėmis, nuolaidų ir kt. kortelėmis – „IKI Mylimiausia“, „Lietuvos geležinkeliai“, J. Balčikonio gimnazijos, „Omni ID“, „Pegaso“, „Draugų“, „Monton“, „Privilegija“, „Bumerango“, „Danija“, „Can Can Piza“, „Smuiko raktas“, „Baltos lankos“, „Kakadu picerijos“, „Hanza.net“, G.

P. Bitės viešosios bibliotekos skaitytojo pažymėjimu, „Labas pasu“, taip pat D. G. priklausantį džinsinį švarkelį, kelnes, MP4 grotuvą „Philips“; G. B. priklausantį 1 981 Lt (573,74 Eur) vertės turtą: rankinę su joje buvusiu mobiliojo ryšio telefonu „Nokia C5“, mobiliojo ryšio telefonu „Samsung“, pinigine su joje buvusiais pinigais, dokumentais – G. B. vardu išduota asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), G. B. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu Nr. R0819720, dviem „Swedbank“ mokėjimo kortelėmis, sveikatos draudimo pažymėjimu, automobilio „Citroen C3“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimu, Nr. nenustatytas, išduotu S. B. vardu, to paties automobilio techninės apžiūros talonu, Nr. nenustatytas, „Vero Moda“, „Taksi Jazz“ „Omni ID“, „Maxima Ačiū“, „Mano Rimi“, nuolaidų kortelėmis, G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos skaitytojo pažymėjimu, „Labas pasu“, kosmetine „Adidas“ su joje buvusia kosmetika, auskarais, lūpų blizgiu „N.Y.C“, pakeliu plaukų segtukų, lūpų dažais „Artdeco“, batų kempinėle, žetonu, plaukų sage, nosies purškalu „Olynth“, pleistru „Compeed“, 9 reklaminiais šampūno, kremo, kondicionieriaus „L`Occitan“ mėginėliais, trijų raktų ryšuliu su pakabuku, taip pat G.

B. priklausančias sportines kelnes, sportinius marškinėlius.

Taip pat E. M. paslėpęs kompiuteryje „Clodius1“ Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė šaunamąjį ginklą – pistoletą SIG SAUER mod. P23, Nr. (duomenys neskelbtini) ir didelį kiekį – 74 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos 9 mm kalibro „Browning“ trumpųjų šovinių, iki 2013 m. gegužės 14 d., kol juos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kasaciniu skundu nuteistasis E. M. prašo paskirti jam subendrintas bausmes dėl D. Ž. ir V. G. turto sugadinimo, dėl V. G. priklausančio turto ir dokumentų vagystės bei vagystės iš D. Ž. namo ir sumažinti galutinę subendrintą bausmę. Nuosprendžio dalis dėl kitų veikų panaikinti ir jį išteisinti. Be to, prašo atmesti civilinius ieškinius, išskyrus dėl veikų, dėl kurių jis (E. M.) prisipažino.

Kasatoriaus teigimu, teismai pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies, 20 straipsnio, 44 straipsnio 5 dalies, 219 straipsnio 4, 5, 7 punktų, 286 straipsnio 7, 8 dalių, 301 straipsnio 2 dalies, 326 straipsnio 4 dalies 328 straipsnio 1–4 punktų, 329 straipsnio 4 punkto, 332 straipsnio 3 dalies, taip pat, BK 2 straipsnio 3, 4 dalių, 10 straipsnio, 11 straipsnio 2 dalies, 41 straipsnio, 42 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2, 4, 7 punktų, 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 dalies, 61 straipsnio 1 dalies, 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, neatsižvelgė į teismų praktiką. Teismai nesilaikė in dubio pro reo principo bei draudimo apkaltinamąjį nuosprendį grįsti prielaidomis.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį išteisindamas jį dėl G. V. ir K. U. turto sugadinimo, tačiau nepanaikino už šias veikas skirtų bausmių – po 20 parų arešto už kiekvieną. Be to, apeliacinės instancijos teismas veikas, kvalifikuotas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį, perkvalifikavęs pagal 253 straipsnio 2 dalį ir paskyręs laisvės atėmimą ketveriems metams, nepanaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskirtos laisvės atėmimo vieneriems metams ir devyniems mėnesiams bausmės. Taip pat šis teismas paliko galioti paskirtą galutinę bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams ir šešiems mėnesiams. Kasatoriaus nuomone, toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas prieštarauja BK 54 straipsnio 3 dalies, 63 straipsnio 8 dalies, 65 straipsnio 2 dalies nuostatoms bei teisingumo principui.

Kasatoriaus teigimu, tai, kad jis buvo išteisintas dėl dalies jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, rodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo suinteresuoti inkriminuoti jam nusikalstamas veikas, kurios nesusijusios su jo veiksmais, siekiant griežčiausios bausmės.

Kasatorius nesutinka su nukentėjusiųjų ieškiniais dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (išskyrus dėl žalos, padarytos veikomis, dėl kurių jis prisipažino), nes, pasak jo, nepateikti jokie dokumentai ar kiti įrodymai (kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos), patvirtinantys, kad nukentėjusieji tam tikrą turtą įgijo ir juo disponavo teisėtai, mokėjo už juos ieškiniuose nurodytas sumas, mokesčius valstybei. Taip pat kasatorius nesutinka su teismų sprendimu konfiskuoti jam priklausantį automobilį „Audi S8“, nes, jo teigimu, nėra nustatyta, kad šis automobilis įgytas iš nusikalstamu būdu gautų pajamų.

Kasatorius neigia savo kaltę dėl R. S. priklausančio turto vagystės ir sugadinimo, nurodo, kad pas jį rastą USB atmintinę „Lexar“ jis pirkęs iš pažįstamo asmens, vardu Andrius, iš kurio pigiai pirkdavo daug daiktų, ketindamas juos parduoti brangiau ir taip užsidirbti. Kasatorius nurodo niekuomet nebuvęs šio nusikaltimo vietoje, o joje rastas avalynės pėdsako fragmentas (plokštelė Nr. 3) jam nepriklauso, nė vienas iš bylos įrodymų nepatvirtina jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas, todėl kasatorius prašo jį išteisinti ir nurodo, kad šiuo atveju nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys nepagrįstas.

Kasatorius neigia savo kaltę dėl I. R. priklausančio turto vagystės ir sunaikinimo, nurodo, kad šių nusikalstamų veikų padarymas paremtas vaizdo įrašu, iš kurio matyti, kad nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo mūvėjo šviesias kelnes ir dėvėjo mėlynos spalvos striukę. Tokių rūbų jis (E. M.) nurodo neturintis, jų pas jį nerasta. Kasatorius nurodo, kad nukentėję asmenys atpažino J. A., o jį – tik pagal ūgį ir sudėjimą, be to, pareigūnams intensyviai darant įtaką ir pateikus jo nuotrauką. 2013 m. rugsėjo 16 d. specialisto išvadoje Nr. 50IS1-844 nurodyta, kad nusikaltimo vietoje aptikti pėdsakai – avalynės žymė – priklauso J. A.. Specialisto išvadoje nurodyta, kad I. R. turto vagystę vykdė trys asmenys. Kasatoriaus nuomone, tai galėjo būti tas pats jo minimas pažįstamas Andrius, kurio nebuvo siekiama nustatyti. Pasak E. M., jokie kiti jo kaltę neginčijamai patvirtinantys įrodymai nepateikti. Todėl, remiantis in dubio pro reo principu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110/2013), visos šioje byloje nepašalintos abejonės turėjo būti aiškinamos (E. M.) naudai. Kasatorius prašo jį dėl šios veikos išteisinti, o I. R. civilinį ieškinį atmesti, nes ji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad teisėtai įgijo ir realiai valdė iš jos pagrobtą turtą, kad mokėjo už jį ieškinyje nurodytą sumą, taip pat nėra dokumentų, patvirtinančių turto vertę bei tai, kad nukentėjusioji mokėjo už jį mokesčius valstybei. I. R. ieškinys dėl auksinių dirbinių vagystės pagrįstas tik jos žodžiais, todėl materialinės žalos atlyginimas jai priteistas šališkai ir nepagrįstai. Kasatoriaus nuomone, taip I. Remeikienė siekia pasipelnyti, pasinaudodama vagyste iš jos namų.

Kasatorius neigia savo kaltę dėl J. V. priklausančio turto vagystės ir tyčinio turto sugadinimo, nurodo, kad tam tikrus daiktus pirkdavo iš savo pažįstamo, vardu Andrius, tačiau šio asmens nebuvo ieškoma jo nurodytose vietose, nenustatinėjama jo asmenybė. Kasatorius nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra galimybės nustatyti šį asmenį, o jo versija laikytina kaip pasirinkta gynybos taktika. Kasatorius nurodo, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, jog J. V. realiai ir teisėtai turėjo auksinius dirbinius, kurie esą iš jo pavogti, taip pat kad šių dirbinių vertė būtent tokia, kokią nurodė nukentėjusysis.

Kasatorius neigia savo kaltę dėl ginklo vagystės, nurodo, kad dažnai skolindavo savo automobilį kitiems asmenims ir, pamatęs automobilio dėtuvėje ginklą, pamanė, kad jis galėtų būti vieno iš tų asmenų, ketino ginklą grąžinti. Ant rasto ginklo nėra jo (E. M.) pirštų atspaudų. Kasatorius nuomone, ši byla ištirta aplaidžiai ir paviršutiniškai, jo kaltė dėl vagystės, taip pat ir ginklo, turto sunaikinimo neįrodyta, nepašalintos abejonės dėl jo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, neišnaudotos visos galimybės nustatyti svarbias faktines aplinkybes. Dėl to kasatorius prašo išteisinti jį dėl J. V. turto vagystės ir sugadinimo, taip pat dėl ginklo vagystės bei atmesti nukentėjusiojo ir „ERGO Insurance SE“ civilinius ieškinius.

Kasatorius neigia savo kaltę ir dėl L. M. priklausančio turto vagystės, nurodo, kad pas jį rasti akumuliatorinis suktukas „Bosh“ su priedais įsigyti iš jau minėto Andriaus. Kasatoriaus teigimu, nukentėjusiosios parodymai ir įvykio vietoje rasti J. A. avalynės pėdsakai nepatvirtina jo kaltės dalyvavus vagystėje, o 2013 m. rugpjūčio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 50-5-IS1-764 nurodyta, kad netoli įvykio vietos rasti transporto padangų pėdsakai tinkami tik grupinei priklausomybei nustatyti ir galėjo būti palikti tyrimui pateiktomis trejomis automobilio padangomis arba kitomis tokio pat dydžio automobilio padangomis, turinčiomis tokį patį padangų protektoriaus raštą. Kasatoriaus manymu, ši specialisto išvada nepatvirtina, kad paliktos padangų žymės yra būtent jo automobilio, kad 2013 m. gegužės 17 d. jis su savo automobiliu buvo nusikaltimo vietoje. Nukentėjusiosios parodymai nėra tiesioginis jo kaltės įrodymas. Dėl to kasatorius prašo jį išteisinti.

Kasatorius neigia savo kaltę dėl G. V. turto vagystės, nurodo, kad tuo metu nusikaltimo vietoje nebuvo, byloje nėra jo dalyvavimą darant vagystę patvirtinančių duomenų, jo kaltė grindžiama tik G. V. parodymais (kad jis rado apvogtus namus) bei liudytojos L. Ž. parodymais (kad įvykio dieną prie nukentėjusiojo namų matė tamsios spalvos automobilį „Audi“ tamsintais langais ir jame sėdinčius du apie 20 metų amžiaus jaunuolius). Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti įrodymai neišsamiai, pvz., nenurodyta, kokiu greičiu L. Ž. važiavo pro nukentėjusiojo namus ir pro ten stovėjusį automobilį, kokiu atstumu nuo jo buvo, kad sugebėjo pro užtamsinus langus pamatyti du jaunuolius. E. M. nurodo, kad jo kaltė grindžiama ir tuo, jog 2013 m. gegužės 14 d. automobilis „Audi S8“ buvo rastas kaime, apleistoje sodyboje su daiktais (televizoriumi „Tunex“), priklausančiu G. V.. Kasatorius mano, kad nebuvo jokių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę pagrobus G. V. turtą, ir nurodo, kad jo automobilis rastas praėjus penkioms dienoms po vagystės Anykščių rajone, o G. V. priklausančio turto vagystė įvykdyta Pakruojo rajone, todėl jis apie šį nusikaltimą nieko nežinojęs, o daiktus pirkęs iš minėto Andriaus, todėl prašo jį išteisinti.

Kasatorius nurodo, kad teismui pateiktame ir teismo visiškai patenkintame civiliniame ieškinyje nurodyta G. V. patirta 1 540 Lt (446,01 Eur) dydžio žala neatitinka realios daiktų vertės, be to, žalos dydis nesumažintas 400 Lt (115,85 Eur), t. y. tiek, kiek vertas grąžintas televizorius „Tunex“ su stovu ir pultu. Taip pat G. V. nepateikė jokių įrodymų, kad pagrobtų auksinių ir sidabrinių gaminių vertė yra būtent tokia, kokią jis nurodė, ir kad jis šiuos daiktus iš tiesų turėjo, teisėtai įgijo. Anot kasatoriaus, teismo sprendimas tenkinti G. V. ieškinį šališkas, nes pagrįstas tik nukentėjusiojo žodžiais.

Kasatorius teigia, kad jo kaltė dėl R. G. ir D. G. priklausančio turto ir dokumentų vagystės, turto sugadinimo, grindžiama tik ta aplinkybe, kad kratos jo namuose metu buvo rastas R. G. priklausantis telefonas, tačiau šį telefoną 2013 m. balandžio ar gegužės mėn. už 50 Lt (14,48 Eur) jis pirkęs Panevėžio turguje iš nepažįstamo asmens. E. M. tvirtina, kad neįrodyta, jog jis padarė nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, nes nėra tiesioginių tai patvirtinančių įrodymų, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pateikė šališką nuomonę. Kasatorius pažymi, kad baudžiamojoje teisėje kaltė negali būti preziumuojama ar paremta prielaidomis, spėjimais, o turi būti įrodyta neginčytinais įrodymais. Pasak nuteistojo, bylą išnagrinėję teismai nesilaikė teismų praktikos, pažeidė Konstitucijos 4, 29, 109, 110 straipsnius, Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalį. Vogti daiktai buvo rasti pas kasatorių, bet ne nusikaltimo vietoje, ne nusikaltimo dieną, todėl teismas, atmesdamas jo parodymus dėl telefono įgijimo aplinkybių, tai turėjo pagrįsti įrodymais, o nepavykus įrodyti, privalėjo vadovautis nekaltumo prezumpcija ir in dubio pro reo principu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusieji R. G. ir D. G. iš AB „Lietuvos draudimas“ gavo 5 124,50 Lt (1 484,16 Eur) turtinės žalos atlyginimo, dėl to AB „Lietuvos draudimas“ regreso teise pareiškė civilinį ieškinį E. M.. Pasak E. M., R. G. ir D. G. nepateikė jokių įrodymų, kad jų nurodytą turtą jie įsigijo teisėtai ir realiai juo disponavo, kad jo vertė tokia, kokia nurodoma ieškinyje, ir kad turtas iš jų realiai buvo pagrobtas, o ne paslėptas pačios R. G., siekiant padidinti civilinio ieškinio sumą. R. G. ieškinyje nurodyta 8 203 Lt (2 375,75 Eur) suma, tačiau AB „Lietuvos draudimas“ atlygino tik 5 124,50 Lt (1 484,16 Eur), t. y. 3 078,50 Lt (891,60 Eur) mažiau. Nepaisant to, nukentėjusioji civilinio ieškinio atsisakė, o tai, pasak kasatoriaus, reiškia, kad žalos ji nepatyrė. Todėl kasatorius prašo panaikinti teismo sprendimą dėl AB „Lietuvos draudimas“ civilinio ieškinio.

Kasatorius neigia savo kaltę dėl T. A. priklausančio turto vagystės, nurodo, kad pas jį rastą televizorių įsigijo iš pažįstamo, vardu Andrius, kuris nurodė, kad parduodamus daiktus gavęs iš užsienio. Kasatorius nurodo negalintis patvirtinti ar paneigti, kad pas jį kratos metu rasti daiktai buvo pavogti iš T. A., tačiau nesutinka su apkaltinamuoju nuosprendžiu. Nurodo, kad ši vagystė įvykdyta 2013 m. balandžio 26 d., o daiktai pas kasatorių rasti tik 2013 m. gegužės 14 d., todėl, pasak kasatoriaus, neaišku, kodėl, teismo nuomone, per tokį ilgą laiko tarpą jis negalėjo šių daiktų nusipirkti. Pasak nuteistojo, nepateikus jo parodymus paneigiančių įrodymų, teismai neturėjo teisinio pagrindo pripažinti jį kaltu.

Kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai pripažino liudytojų parodymus nuosekliais ir pan. Liudytoja A. A. parodė, kad 2013 m. balandžio 26 d., 10.40 val. iš 300 metrų atstumo matė iš automobilio išlipančius apie 20 metų amžiaus jaunuolius, tačiau neįžvelgė, ar jų buvo du ar trys. Matė, kad jie ėjo link T. A. namo, o po kelių minučių pro langą iškėlė baltos spalvos daiktą, panašų į dėžę. Kasatorius pažymi, kad teismas nenustatė reikšmingų aplinkybių – šios liudytojos amžiaus ir regėjimo, taip pat kokioje vietoje įvykio dieną ji stovėjo (ar (ne) akinant saulei). Liudytojas V. S. nurodė, kad važiuodamas pro T. A. namą 2013 m. balandžio 26 d. apie 10.30 (t. y. 10 minučių anksčiau, nei matė liudytoja A. A.), matė apie 25–30 metų amžiaus jaunuolius, užtrukusius sodyboje 10 minučių, sėdusius į automobilį ir išvažiavusius. Taigi, minėtų liudytojų parodymai skiriasi, nes, pagal A. A. parodymus, V. S. šių jaunuolių 10.30 val. kieme dar neturėjo matyti. Be to, byloje nenurodyta, kokiu greičiu ir kokios kokybės kelių važiavo V. S., ar turėjo galimybę T. A. kieme matyti jam pažįstamus asmenis, koks buvo jų amžius, rūbų spalva ar jis galėjo pamatyti „Audi“ automobilį ir jo išskirtinę žymę – blizgančius šoninius veidrodėlius. Kasatoriaus teigimu, byloje nesurinkta tiesioginių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl vagystės iš T. A. namo.

Nukentėjusiojo T. A. pareikštas 10 780 Lt (3 122,10 Eur) dydžio civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, jam iš E. M. priteista 10 250 Lt (2 968,61 Eur) turtinei žalai atlyginti. AB „Lietuvos draudimas“ pareikštas civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš E. M. priteista 639,50 Lt (185,21 Eur) turtinei žalai atlyginti. Kasatorius nurodo, kad T. A. buvo grąžintas 3 000 Lt (868,86 Eur) vertės televizorius „Samsung LED LCD“, todėl ši civilinio ieškinio dalis nepagrįsta. Be to, nukentėjusysis neįrodė, kad realiai patyrė žalos dėl kitų ieškinyje nurodytų daiktų, t. y. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių šių daiktų įgijimą, jų vertę. Kasatoriaus manymu, T. A. ir AB „Lietuvos draudimas“ civiliniai ieškiniai turi būti atmesti.

Kasatorius neigia savo kaltę dėl vagystės iš K. U. sodo namelio, nurodo, kad pas jį rasti daiktai, priklausę K. U., buvo pirkti iš asmens, vardu Andrius. Byloje nėra tokius jo (E. M.) parodymus paneigiančių duomenų. Taip pat kasatorius nurodo, kad nukentėjusiesiems grąžinti jų daiktai ir taip atlyginta turtinė žala, todėl civiliniai ieškiniai atmestini.

Dėl veikų, numatytų BK 253 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kasatorius nurodo tai, kad nelaikė ginklo su šoviniais savo namuose ir nežino, kaip jis atsirado jo kompiuteryje. Nežino, ar perkant kompiuterį ginklas jau buvo jo viduje, nurodo, kad kompiuteriu naudojosi ir jo (E. M.) draugai, šį ginklą galėjo palikti pas jį ateidavę svečiai. Kasatorius pažymi, kad ant ginklo nebuvo rasta jo kvapų ar pirštų atspaudų, o tai patvirtina, kad jis nebuvo prie jo prisilietęs ir apie jo buvimą nežinojo. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismo išvados grindžiamos deklaratyviais teiginiais, kai nurodoma, kad, atsižvelgiant į nedidelį E. M. gyvenamojo būsto plotą, nepastebėtam atlikti slėpimo veiksmus yra sunkiai įmanoma. E. M. teigimu, aplinkybės, kad šį ginklą jis paslėpė, kad apie jį žinojo, nėra nustatytos, teismai nesivadovavo BPK 20 straipsnio nuostatomis ir draudimu sprendimus grįsti prielaidomis.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rima Kriščiūnaitė atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą prašo jį atmesti.

Prokurorės nuomone, nuteistojo E. M. kasacinis skundas nepagrįstas. Atsiliepime nurodoma, kad įrodymų vertinimo (jų, patikimumo, pakankamumo), faktinių aplinkybių nustatymo klausimai yra pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas, todėl su tuo susiję kasacinio skundo argumentai kasacine tvarka nenagrinėtini (BPK 376 straipsnio 1 dalyje).

Prokurorė nurodo, kad priešingai, nei teigia kasatorius, esminių BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimų teismai nepadarė. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl E. M. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus grindžiamos BPK nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir įvertintų bylos įrodymų visuma, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Teismas nuosprendyje aiškiai nurodė, kokiais duomenimis remdamasis pripažino įrodytomis nuteistojo E. M. padarytas nusikalstamas veikas ir, vadovaudamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatomis, apkaltinamajame nuosprendyje atskirai išdėstė kiekvieną konkrečią nusikalstamą veiką liečiančius ir pagrindžiančius įrodymus, taip pat tų įrodymų vertinimo bei kitų įrodymų atmetimo motyvus. Teismas rėmėsi nukentėjusiųjų R. S., J. V., I. M., G. V., R. G., T. A., K. U., D. J., D. G., G. B., G. M., M. K. parodymais, patvirtinančiais jiems priklausančių daiktų, dokumentų vagysčių ir turto sugadinimo faktus bei su tuo susijusias kitas aplinkybes. E. M. kaltė patvirtinta liudytojo S. P. parodymais ir vaizdo kamerų įrašu iš vagystės įvykio vietos, kur užfiksuotas ir atpažintas E. M.; liudytojų L. Ž., N. G., D. G., A. A., V. S., M. F., G. A., L. A., S. G., E. Č. parodymais, susiejančiais kasatorių su jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, pagrobtais daiktais, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis; E. M. gyvenamojoje vietoje, garaže ir jo naudotame automobilyje „Audi S8“ rastais daiktiniais įrodymais, apžiūrų bei atpažinimų protokolais, specialistų išvadomis ir kitais bylos dokumentais bei duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pateikė išsamų bylos duomenų įvertinimą ir motyvuotai paaiškino, kaip jie įrodo aplinkybes, atskleidžiančias objektyviuosius ir subjektyviuosius kasatoriui inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius. Prokurorė nurodo, kad tai, jog teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ar neobjektyviai.

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde E. M. buvo išdėstęs iš esmės tapačius argumentus, kaip ir kasaciniame skunde (susijusius su įrodymų vertinimu ir jų pakankamumu). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, patikrino apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą ir pripažino, kad vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes, o E. M. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje visos esminės aplinkybės, susijusios įrodymų vertinimu, jų patikimumu, pakankamumu, įrodomąja reikšme yra išsamiai išnagrinėtos ir aptartos dėl kiekvienos konkrečios nusikalstamos veikos. Kasatorės teigimu, iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas įrodymus vertino objektyviai, palygino iš skirtingų šaltinių gautus duomenis tarpusavyje, pasisakydamas dėl jų tiek atskirai, tiek dėl jų kaip visumos, taigi ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Be to, šiame nuosprendyje pasisakyta dėl visų esminių nuteistojo E. M. apeliacinio skundo argumentų, pateikti motyvai, paaiškinantys, kodėl apeliacinio skundo argumentai atmetami.

Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius skunde nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes nuosprendyje įvardijo jį kaip nusikalsti linkusią asmenybę, apkaltino be tiesioginių įrodymų bei paskyrė jam pačią griežčiausią bausmę. Pažymėtina, kad teismų praktikoje šališku pripažįstamas teismas, jei bylą išnagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta ir nuteistasis E. M. jų nenurodė. Teisminio nagrinėjimo procese nei jis pats, nei jo gynėja advokatė L. B. nušalinimo teismui (teisėjui) nepareiškė, o duomenų, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti išnagrinėjusio šią bylą teismo nešališkumu, byloje nėra. Bylos aplinkybės kaip tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą visapusiškai, objektyviai ir E. M. teisių nevaržė bei nepalankumo jam nerodė: teismas išteisino kasatorių dėl aštuonių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, iš kaltinimo pašalino veikas sunkinančias aplinkybes, dalies nukentėjusių civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo tenkino nevisiškai. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistojo argumentai dėl teismo šališkumo iš esmės siejami tik su jam nepalankaus sprendimo byloje priėmimu, tačiau duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas, kurie neatitinka E. M. lūkesčių, teismų praktikoje nelaikomi teismo šališkumą patvirtinančiomis aplinkybėmis.

Atsiliepime pažymima, kad nors kasatorius skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai konfiskavo jam priklausantį automobilį „Audi S8“, nes esą nenustatyta, kad jį jis įgijo nusikalstamu būdu gautomis pajamomis, tačiau šio klausimo savo apeliaciniame skunde E. M. nekėlė ir jis nebuvo nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme, dėl to ir kasacine tvarka nenagrinėtinas (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Be to, pasak prokurorės, šis kasatoriaus argumentas iš esmės nepagrįstas, nes iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad jam priklausantį automobilį „Audi S8“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) teismas konfiskavo kaip nusikalstamų veikų priemonę, kuria E. M. ir J. A. naudojosi darydami vagystes (o ne uždraustos veikos rezultatą, kaip nurodyta skunde). Bylos duomenys tokią teismo išvadą patvirtina, todėl BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas pritaikė tinkamai.

Prokurorės manymu, taip pat paliktini nenagrinėti kasacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo bei jiems priteistos atlyginti turtinės ir neturtinės žalos dydžio, nes šie klausimai apeliacinės instancijos teisme taip pat nebuvo nagrinėti (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Be to, žalos dydžio nustatymas yra ne teisės taikymo, bet fakto klausimas. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrina, ar teismai tinkamai vadovavosi materialinės teisės normomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimą, ar nepažeidė baudžiamojo proceso normų, bet įrodymų iš naujo nevertina ir faktinių bylos aplinkybių nenustato.

Pasak prokurorės, kasatorius nepagrįstai nurodo, kad teismai, skirdami jam bausmę, pažeidė BK 54 straipsnio, 63 straipsnio 8 dalies, 65 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nesilaikė teisingumo principo. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Atsiliepime nurodoma, kad parenkant bausmės rūšį ir dydį, turi būti vadovaujamasi BK 54 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti iš teismas nuosprendžio, skiriant kasatoriui bausmes, buvo atsižvelgta į visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, iš jų – E. M. asmenybę apibūdinančius duomenis, ir už kiekvieną konkretų nusikaltimą jam paskirtos bausmės, kurios nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos. Taip pat teismas pagrįstai nepripažino esant E. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (nusikaltimai dėl D. Ž. ir V. G. turto, ginklų, šaudmenų, dokumentų pagrobimo ir turto sugadinimo), nes kaltę jis pripažino ne savo iniciatyva, o dėl surinktų įrodymų ir tik baigiant nagrinėti bylą teisme. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skiriant ir individualizuojant bausmę nuteistajam E. M. BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 61 straipsnio 2 dalies reikalavimai ir teisingumo principas nebuvo pažeisti.

Prokurorės teigimu, kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisinęs kasatorių dėl dviejų baudžiamųjų nusižengimų, nepanaikino jam paskirtų arešto bausmių, neatitinka tikrovės. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, šis teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir E. M. išteisino dėl G. V. ir K. U. turto sugadinimo tuo pagrindu, kad, nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijai, pasikeitė turto vertės dydžiai ir šios nusikalstamos veikos buvo dekriminalizuotos (BK 3 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismas panaikino nuosprendžio dalį dėl arešto bausmių subendrinimo su kitomis E. M. paskirtomis bausmėmis. Be to, teismas perkvalifikavo kasatoriaus padarytą nusikalstamą veiką, t. y. nusikaltimas, kvalifikuotas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, padarius išvadą, jog pirmosios instancijos teismas šuo atveju baudžiamąjį įstatymą buvo pritaikęs netinkamai; nuteistajam paskirta laisvės atėmimo ketveriems metams bausmė. Subendrindamas naujai paskirtą bausmę su Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis apeliacinės instancijos teismas BK 63 straipsnio 1, 4 dalių, 5 dalies 1, 2 punktų, 6 ir 8 dalių reikalavimų nepažeidė, bausmes subendrino tinkamai.

Atsiliepime nurodoma, kad bausmės švelninimas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi gali būti pagrįstas tik tokiomis aplinkybėmis, kurios rodo, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pasak prokurorės, nei BK 62 straipsnyje, nei BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytų pagrindų, nei jokių aplinkybių, leidžiančių daryti tokią išvadą, byloje nenustatyta ir pats kasatorius savo skunde jų nenurodė.

Nuteistojo E. M. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų.

BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. BPK 369, 376 straipsniuose nustatytos bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribos reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, gali patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tai reiškia, kad proceso dalyvių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus.

Nuteistasis E. M. kasaciniame skunde neigia savo kaltę dėl daugumos jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, dėsto savo versijas dėl įvykių, nurodo, kad teismai nepagrįstai nesirėmė jo parodymais, netinkamai vertino įrodymus ir šiais klausimais pateikia jam priimtinas išvadas, savaip interpretuodamas atskirus bylos duomenis. Tokie kasacinio skundo argumentai, kurie iš esmės reiškia prašymą kasacinės instancijos teismui nustatyti kitokias (jį teisinančias) faktines aplinkybes, negu nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, kartu ir naujai įvertinti byloje surinktus įrodymus, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko, todėl paliekami nenagrinėti.

Dėl įrodymų vertinimo ir teismų šališkumo

Kasatorius nurodo, kad, nagrinėdami bylą, teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesilaikė in dubio pro reo principo, buvo šališki, suinteresuoti kuo griežtesniu jo nubaudimu. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie kasatoriaus teiginiai prieštarauja bylos medžiagai bei teismų sprendimų turiniui, jie grindžiami iš esmės nesutikimu su teismų padarytomis kasatoriui nepalankiomis išvadomis. Kaip ne kartą pažymėta kasacinės instancijos teismo nutartyse, įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Iš bylos medžiagos ir apeliacinės instancijos teismo priimto nuosprendžio turinio matyti, kad įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Apeliacinės instancijos teismas pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą patikrinęs bylą ir dar kartą įvertinęs įrodymus, juos aptarė, pasisakė dėl jų patikimumo, teisėtumo, taip pat dėl bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina arba paneigia. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos išvados dėl įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių, kurias neigia kasatorius, įrodytumo, taip pat argumentai dėl kitokio baudžiamojo įstatymo taikymo nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje (išteisinant E. M. bei keičiant veikų kvalifikaciją). Toks įrodymų vertinimas ir teismo nuosprendžio turinys atitinka BPK 20, 331 straipsnių 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad bylą tyrę pareigūnai ar ją nagrinėję teismai buvo šališki, suinteresuoti jos baigtimi. Deklaratyvūs kasatoriaus pareiškimai, grindžiami nepasitenkinimu priimtais sprendimais, taip pat nepatvirtina esant tokių aplinkybių.

Dėl bausmių bendrinimo

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas prieštarauja BK 54 straipsnio 3 dalies, 63 straipsnio 8 dalies, 65 straipsnio 2 dalies nuostatoms bei teisingumo principui: pakeitęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir išteisinęs jį dėl G. V. ir K. U. turto sugadinimo, teismas nepanaikino už šias veikas skirtų bausmių – 20 parų arešto už kiekvieną nusikalstamą veiką; be to, apeliacinės instancijos teismas veikas, kvalifikuotas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį, perkvalifikavęs pagal 253 straipsnio 2 dalį ir paskyręs laisvės atėmimą ketveriems metams, nepanaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskirtos laisvės atėmimo vieneriems metams ir devyniems mėnesiams bausmės; taip pat, pasak kasatoriaus, šis teismas paliko galioti paskirtą galutinę bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Šie kasatoriaus teiginiai nepagrįsti. Kaip nurodyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, nors E. M. išteisinamas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už tyčinį nedidelės vertės G. V. turto sugadinimą ir už tyčinį nedidelės vertės K. U. turto sugadinimą, už kitas nusikalstamas veikas jam paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydis nesikeičia, nes bausmės pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo subendrintos apėmimo būdu, pagal kurį griežtesnės bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, apėmė švelnesnes bausmes, paskirtas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, perkvalifikavus E. M. nusikalstamą veiką iš BK 253 straipsnio 1 dalies, 253 straipsnio 2 dalies į BK 253 straipsnio 2 dalį, kaltinimo apimtis nesumažėjo, tik pasikeitė nusikalstamos veikos kvalifikacija, todėl tai taip pat nesuteikia teisinio pagrindo švelninti E. M. paskirtos bausmės. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis. BK 63 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

Pirmosios instancijos teismas, bausmes, paskirtas už nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalį, taip pat BK 253 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje, bendrino pagal šioje normoje įtvirtintas taisykles, t. y. apėmimo būdu. Dėl to, išteisindamas E. M. dėl dalies nusikalstamų veikų, taip pat keisdamas kvalifikaciją, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo sušvelninti nuteistajam bausmių, paskirtų už nusikalstamas veikas, kurios pripažintos įrodytomis. Be to, iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, atsižvelgiant į padarytus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimus, bausmės buvo tinkamai subendrintos su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis.

Dėl to atmestinas ir kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai paliko galioti pirmosios instancijos teismo paskirtą galutinę bausmę. Pažymėtina, kad BPK 376 straipsnio 3 dalis numato, jog kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Tokių pažeidimų nagrinėjamoje byloje nenustatyta – skiriant nuteistajam E. M. bausmes, bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse, pažeidimų nepadaryta, nes bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma yra įvertinta, teisingumo ir proporcingumo principai nepažeisti.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo švelninti (mažinti) E. M. paskirtą galutinę bausmę.

Dėl automobilio konfiskavimo

Kasatorius nesutinka su teismų sprendimais konfiskuoti jam priklausantį automobilį „Audi S8“, nurodo, jog nėra nustatyta, kad šis automobilis įgytas iš nusikalstamu būdu gautų pajamų. Tokie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad automobilis „Audi S8“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), šio automobilio raktelis su pulteliu, automobilio „Audi S8“ registracijos liudijimas konfiskuojami, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi. Šioje teisės normoje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistieji E. M. ir J. A., vogdami iš J. V. ir G. V. namų, automobiliu „Audi S8“ naudojosi kaip priemone vagystėms daryti. Taigi, aptariamas automobilis buvo konfiskuotas ne kaip įgytas nusikalstamu būdu, o kaip nusikaltimų padarymo priemonė.

Dėl civilinių ieškinių

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai tenkino nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, nes byloje nepateikti jokie dokumentai ar kiti įrodymai, patvirtinantys, kad nukentėjusieji tam tikrą turtą įgijo ir juo disponavo teisėtai, mokėjo už juos ieškiniuose nurodytas sumas, mokėjo mokesčius valstybei. Tokie kasatoriaus teiginiai prieštarauja bylos medžiagai ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniui. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji pateikė jų išlaidas pagrindžiančius duomenis (daiktų įsigijimo kvitus, garantinius talonus ir pan.), o pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis įvertino, nustatydamas ir priteisdamas žalos atlyginimo dydžius. Kasatoriaus teiginiai, kad nukentėjusieji nepateikė įrodymų, jog už pagrobtus daiktus mokėjo valstybei mokesčius, niekaip nesusiję su civilinių ieškinių įrodytumu ir nepaneigia nusikalstamais kasatoriaus veiksmais nukentėjusiesiems padarytos žalos.

Taip pat kasatorius nepagrįstai nurodo, kad, priteisdami nukentėjusiesiems turtinės žalos atlyginimą, teismai neišskaitė vertės tų daiktų, kurie jiems buvo grąžinti. Iš bylos duomenų matyti, kad apklausti apie patirtus nuostolius tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje nukentėjusieji įvardijo iš jų pagrobtus daiktus bei nurodė daiktus, kurie jiems buvo grąžinti, o civilinius ieškinius pareiškė tik dėl tokio žalos dydžio, kurį sudaro negrąžintų daiktų vertė.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nepažeidė Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą, vertinimą, nuosprendžių surašymą ir kt., taip pat tinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso normas. Dėl to keisti ar naikinti skundžiamus teismų sprendimus nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo E. M. kasacinį skundą.

Teisėjai

Audronė Kartanienė Olegas Fedosiukas Dalia Bajerčiūtė