Legislator Case Law & Legislation
3ece88ea-c2bd-4ce1-a0e8-03d227dcf851 AI generated

3ece88ea-c2bd-4ce1-a0e8-03d227dcf851 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 3ece88ea-c2bd-4ce1-a0e8-03d227dcf851
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti;

Legislator headnote

AI generated

3ece88ea-c2bd-4ce1-a0e8-03d227dcf851 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Å¡io telefoninio pokalbio metu ieÅ¡kovė nepranešė atsakovei apie savo atsisakymÄ (pasikeitusius ketinimus-planus) sudaryti pagrindinę sutartį. Pažymėtina, kad tokie atsakovės teiginiai užfiksuoti dar 2015 m. kovo 25 d. raÅ¡te ieÅ¡kovei (p. 10-12). Neigdama tokius atsakovės paaiÅ¡kinimus, ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog aptariamo telefoninio pokalbio metu ji vis dėlto informavo atsakovę ne tik apie savo sutuoktinio mirtį, bet ir apie tai, kad buto pirkimas tapo negalimas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Bylos NrBylos Nr. e2-3578-905/2016Proceso Nr. 2-68-3-41866-2015-2 (S) Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.2.1; 2.5.8.4; 2.5.8.10 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 6 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Julianai Adamonis,dalyvaujant ieÅ¡kovei G. A. ir jos atstovui advokatui A. N.,atsakovei A. C. ir jos atstovui advokato padėjėjui G. U.,žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G.

A. ieÅ¡kinį atsakovei A. C. dėl be pagrindo įgytų lėšų grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų priteisimo. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 4000 Eur ir 5 procentų metines palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 23 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Anot ieÅ¡kovės, 2015 m. vasario 20 d. Å¡alys sudarė preliminariÄ jÄ atsakovės buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta iki 2015 m. kovo 31 d.

IeÅ¡kovė nurodė, kad ji ir jos sutuoktinis butÄ ketino įsigyti investiciniais tikslais; sudarydama preliminariÄ jÄ sutartį, ieÅ¡kovė atsakovės reikalavimu sumokėjo 4000 Eur avansÄ , tačiau 2015 m. vasario 22 d. netikėtai mirė ieÅ¡kovės sutuoktinis. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog buto pirkimui turėjo bÅ«ti naudojamos ieÅ¡kovės sutuoktinio pajamos, ji nedelsdama telefonu informavo atsakovę apie tai, kad buto pirkimo sandoris prarado savo prasmę ir kad sandoris nebus sudaromas. 2015 m. kovo 3 d. ieÅ¡kovė susitiko su atsakove ir paprašė grÄ Å¾inti sumokėtÄ avansÄ , tačiau atsakovė pinigus grÄ Å¾inti atsisakė, nurodydama, jog sutuoktinio mirtis nėra svarbi priežastis ir kad pinigų jau nėra.

Nurodyto susitikimo metu Å¡alys žodžiu susitarė dėl atsakovės buto pardavi(nėji)mo bendromis jėgomis.Atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė pabrėžė, kad ieÅ¡kovė jai buvo nurodžiusi, jog ieÅ¡kosi buto sau ir vaikams, nes skiriasi su vyru. Atsakovė neneigė ieÅ¡kovės teiginių, jog butas bÅ«tų perkamas iÅ¡ ieÅ¡kovės sutuoktinio lėšų. Anot atsakovės, kai į jÄ kreipėsi ieÅ¡kovė, atsakovė iÅ¡ esmės jau turėjo realų buto pirkėjÄ , tačiau ieÅ¡kovės pripraÅ¡yta atsakovė atsakė nurodytam pirkėjui, nes ieÅ¡kovė žadėjo duoti 4000 Eur sumÄ , įrodančiÄ jos ketinimų rimtumÄ .

Atsakovė pažymėjo, kad ji nereikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovės 4000 Eur. Atsakovės teigimu, 2015 m. vasario 22 d. ieÅ¡kovė jÄ informavo apie sutuoktinio mirtį, tačiau nurodė, jog butÄ pirks; apie nenorÄ pirkti ieÅ¡kovė atsakovę žodžiu informavo tik 2015 m. kovo 3 d. ir nenurodė atsisakymo priežasčių, o raÅ¡tu apie tai informuoti vengė, todėl be raÅ¡tiÅ¡ko ieÅ¡kovės atsisakymo atsakovė negalėjo buto pardavinėti kitiems pirkėjams. Dėl tokių ieÅ¡kovės veiksmų atsakovė patyrė nuostolių ir užsitęsė buto pardavimas.

Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas Å alys 2015 m. vasario 20 d. sudarė preliminariÄ jÄ buto pirkimo pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo sudaryti atsakovei nuosavybės teisėmis priklausančio buto pirkimo-pardavimo sutartį iki 2015 m. kovo 31 d.; pardavimo kaina 49 235 Eur, iÅ¡ kurių 4000 Eur ieÅ¡kovė sumokėjo grynaisiais pinigais iki 2015 m. vasario 21 d. Preliminariosios sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad jeigu pagrindinė sutartis nesudaroma preliminariojoje sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir (arba) per sutartyje nustatytÄ terminÄ dėl pirkėjo (ieÅ¡kovės) kaltės, tai preliminarioji sutartis laikoma nutrÅ«kusi ir pardavėjui (atsakovei) kaip nuostolių atlyginimas lieka sumokėtas avansas; jeigu pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pardavėjo kaltės, tai preliminarioji sutartis laikoma nutrÅ«kusi ir pardavėjas privalo grÄ Å¾inti pirkėjui avansÄ bei sumokėti avanso dydžio baudÄ (p. 20-21).AiÅ¡kindamas ir taikydamas preliminariÄ jÄ sutartį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad „nors įstatyme nenustatyta pareigos perduoti pinigus kitai Å¡aliai pagal preliminariÄ jÄ sutartį, tačiau sutarties laisvės principas leidžia Å¡alims susitarti ir dėl kitų sÄ lygų (pvz., pinigų perdavimo kitai Å¡aliai), kurios neprieÅ¡tarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei.

Pagal preliminariÄ jÄ sutartį perduodami pinigai gali bÅ«ti Å¡alių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«das, kaip, pvz., bauda už atsisakymÄ ar vengimÄ sudaryti pagrindinę sutartį arba kaip Å¡alių sutartas prievolės įgyvendinimo bÅ«das, kuriuo užtikrinamas iÅ¡ anksto Å¡alių aptartų nuostolių atlyginimas“ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015; kt.).

Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad „pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), ir reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykas). <...> ieÅ¡kovas privalo nurodyti tik faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisinių santykių kvalifikavimÄ vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes parinkdamas ir taikydamas teisės normas, teismas yra nepriklausomas nuo Å¡alių nuomonės, pageidavimų ir nurodymų“ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; kt.).Atsižvelgdamas į nurodytas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisykles, teismas konstatuoja, kad teisiÅ¡kai kvalifikuojant ieÅ¡kovės sumokėtos (ir Å¡ioje byloje praÅ¡omos grÄ Å¾inti) 4000 Eur sumos paskirtį-pobÅ«dį, neturi bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai paisoma pačių ginčo Å¡alių vartojamų Å¡ios sumos sÄ vokų ar apibÅ«dinimų.

Kadangi pagal Å¡alių preliminariosios sutarties 4.1 punkto nuostatas ieÅ¡kovės sumokėtas 4000 Eur avansas gali bÅ«ti vienu atveju paliekamas atsakovei, o kitu atveju – grÄ Å¾inamas ieÅ¡kovei kartu su atsakovės sumokama tokio pat dydžio bauda, tačiau abiem nurodytais atvejais tai daroma atsižvelgiant į prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymÄ (t. y. pagrindinės sutarties nesudarymÄ dėl vienos ar kitos Å¡alies kaltės), tai Å¡iÄ sumÄ teismas kvalifikuoja ne tik kaip ieÅ¡kovės sumokėtÄ avansÄ , tačiau ir kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«dÄ â€“ netesybas (CK 6.71-6.73 straipsniai).

Pažymėtina, kad tokia iÅ¡vada grindžiama pakankamai aiÅ¡kiai suformuluotomis preliminariosios sutarties 4.1 punkto nuostatomis, kuriose aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos visos esminės netesybų sÄ lygos (konkretaus įsipareigojimo neįvykdymas ir konkreti sankcija už neįvykdymÄ ), todėl Å¡ių preliminariosios sutarties nuostatų nėra pagrindo aiÅ¡kinti tokias sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Remdamasis Å¡iuo motyvu teismas Å¡iame kontekste nesiima nagrinėti-nustatinėti kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos faktinės aplinkybės – kuri bÅ«tent Å¡alis pasiÅ«lė, o kuri Å¡alis priėmė aptariamÄ preliminariosios sutarties sÄ lygÄ .

Taigi nagrinėjamu atveju (neatsižvelgiant į ieÅ¡kovės ar atsakovės vartojamus teisinius terminus) sprendžiama dėl ieÅ¡kovės pagal preliminariÄ jÄ sutartį sumokėto 4000 Eur avanso, kurį atsakovė pasiliko sau kaip netesybas už pagrindinės sutarties nesudarymÄ .Spręsdamas, ar atsakovė įgijo teisę į aptariamas netesybas (ar pagrindinė sutartis nesudaryta iÅ¡ tikrųjų dėl ieÅ¡kovės kaltės), teismas atkreipia dėmesį į Civilinio kodekso 6.204 straipsnio nuostatas, kuriose nustatyta, kad jeigu įvykdyti sutartį vienai Å¡aliai tampa sudėtingiau negu kitai Å¡aliai, Å¡i Å¡alis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į kitose Å¡io straipsnio dalyse nustatytÄ tvarkÄ .

Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iÅ¡ esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrÄ , t. y. arba iÅ¡ esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iÅ¡ esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu:

1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo;

2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti;

3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti;

4) nukentėjusi Å¡alis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties Å¡alis turi teisę kreiptis į kitÄ Å¡alį praÅ¡ydama sutartį pakeisti. Å is praÅ¡ymas turi bÅ«ti pagrįstas ir pareikÅ¡tas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai Å¡aliai teisės sustabdyti sutarties vykdymÄ ; jeigu per protingÄ terminÄ Å¡alys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismÄ . Tokiu atveju teismas gali:

1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datÄ bei sÄ lygas;

2) pakeisti sutarties sÄ lygas, kad bÅ«tų atkurta Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyra.Nurodytų Civilinio kodekso 6.204 straipsnio normų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės 2015 m. kovo 25 d. raÅ¡te nurodyta, jog ieÅ¡kovė (dar iki sudarant preliminariÄ jÄ sutartį ar sudarant Å¡iÄ sutartį) buvo nurodžiusi atsakovei apie tai, kad pinigus buto pirkimui turėjo duoti ieÅ¡kovės sutuoktinis (p. 10). Nors Å¡i aplinkybė (kad už parduodamÄ butÄ buvo planuojama atsiskaityti iÅ¡ ieÅ¡kovės sutuoktinio lėšų) buvo nuo pat pradžių žinoma abiems ginčo Å¡alims, tačiau, teismo vertinimu, tai neteikia pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovė nebuvo prisiėmusi rizikos (CK 6.204 straipsnio 2 dalies 4 punktas) už tai, kad pagrindinės sutarties nepavyktų sudaryti dėl pinigų iÅ¡ sutuoktinio negavimo, įskaitant ir atvejus, kai pinigų neįmanoma gauti netgi dėl sutuoktinio mirties – tokių iÅ¡lygų nėra nei preliminariojoje sutartyje, nei norminiuose teisės aktuose.

Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 6.253 straipsnio nuostatas civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusiojo asmens veiksmų, bÅ«tinojo reikalingumo, bÅ«tinosios ginties, savigynos. Nagrinėjamu atveju byloje nepateikta duomenų (juolab juos pagrindžiančių įrodymų), kurie teiktų pagrindÄ konstatuoti, kad pagrindinės sutarties ieÅ¡kovė nesudarė bÅ«tent dėl pinigų neturėjimo (kad pirkimui reikalingų pinigų ieÅ¡kovė neturėjo galimybės per protingÄ terminÄ gauti iÅ¡ kitų Å¡altinių), todėl ieÅ¡kovės sutuoktinio mirties nėra pagrindo traktuoti kaip nenugalimos jėgos, užkirtusios ieÅ¡kovei galimybę sudaryti pagrindinę sutartį.Toliau vertinant ieÅ¡kovės sutuoktinio mirties aplinkybę Civilinio kodekso 6.204 straipsnio normų kontekste, atkreiptinas dėmesys į nuoseklius atsakovės paaiÅ¡kinimus, kad 2015 m. vasario 22 d. (sekmadienį) vykusio Å¡alių telefoninio pokalbio metu ieÅ¡kovė informavo atsakovę apie savo sutuoktinio mirtį ir nurodė, jog dėl buto pirkimo niekas nesikeičia, t. y.

Å¡io telefoninio pokalbio metu ieÅ¡kovė nepranešė atsakovei apie savo atsisakymÄ (pasikeitusius ketinimus-planus) sudaryti pagrindinę sutartį. Pažymėtina, kad tokie atsakovės teiginiai užfiksuoti dar 2015 m. kovo 25 d. raÅ¡te ieÅ¡kovei (p. 10-12). Neigdama tokius atsakovės paaiÅ¡kinimus, ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog aptariamo telefoninio pokalbio metu ji vis dėlto informavo atsakovę ne tik apie savo sutuoktinio mirtį, bet ir apie tai, kad buto pirkimas tapo negalimas.

Be to, ieÅ¡kovė nurodė, kad po Å¡io telefoninio pokalbio su atsakove ji (ieÅ¡kovė) tuo pačiu metu (2015 m. vasario 22 d. ar, vėliausiai, vasario 23 d.) susisiekė su G. P. (G. P.) pasitarti dėl tolimesnių veiksmų. Å iame kontekste svarbia aplinkybe teismas vertina tai, kad liudytojas G. P. 2016 m. kovo 2 d. posėdžio metu nurodė, jog Å¡io telefoninio pokalbio su ieÅ¡kove metu jis pasiÅ«lė ieÅ¡kovei informuoti atsakovę apie atsisakymÄ sudaryti pagrindinę sutartį (2016 m. kovo 2 d. garso įraÅ¡o 2 val. 56 min. 10 sek.

– 2 val. 58 min. 30 sek.). Taigi liudytojas G. P. nenurodė, kad Å¡io telefoninio pokalbio metu jis bÅ«tų iÅ¡ ieÅ¡kovės tiesiogiai iÅ¡girdęs ar supratęs, kad dar iki jų pokalbio ieÅ¡kovė bÅ«tų informavusi atsakovę apie savo atsisakymÄ pirkti butÄ . Atsižvelgiant į liudytojo G. P. pakankamai smulkiai-detaliai pasakotas įvykių aplinkybes, Å¡is liudytojas, teismo vertinimu, negalėtų pamirÅ¡ti tokios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, jeigu tik jis bÅ«tų turėjęs duomenų, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ tikrųjų dar iki jų (liudytojo ir ieÅ¡kovės) telefoninio pokalbio bÅ«tų informavusi atsakovę apie savo atsisakymÄ sudaryti pagrindinę sutartį.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad 2015 m. vasario 22 d. ieÅ¡kovė vis dėlto neinformavo atsakovės apie savo atsisakymÄ sudaryti pagrindinę sutartį. (Konstatuotina, kad teismo posėdžio metu teikdama nurodytus (prieÅ¡ingus) paaiÅ¡kinimus, ieÅ¡kovė sulaužė priesaikÄ garbingai ir sÄ Å¾iningai sakyti byloje tiesÄ (Civilinio proceso kodekso 186 straipsnio 6 dalis), taip pat sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ (CPK 95 straipsnis), t. y. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis).Atsakovės paaiÅ¡kinimai ir liudytojo G.

P. parodymai pakankamai patvirtina, kad apie savo atsisakymÄ sudaryti pagrindinę sutartį ieÅ¡kovė žodžiu informavo atsakovę ne anksčiau kaip 2015 m. kovo 3 d., o raÅ¡tu – 2015 m. kovo 24 d. (p. 18). Viena vertus, Å¡is ieÅ¡kovės raÅ¡tas gali bÅ«ti vertinamas kaip ieÅ¡kovės kreipimasis į atsakovę Civilinio kodekso 6.204 straipsnio nustatyta tvarka dėl preliminariosios sutarties sÄ lygų pakeitimo ar Å¡ios sutarties nutraukimo, tačiau, kita vertus, toks kreipimasis negali bÅ«ti vertinamas kaip kreipimasis „tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo“.

Å ioje byloje pareikÅ¡ti-suformuluoti ieÅ¡kinio reikalavimai taip pat negali bÅ«ti traktuojami kaip ieÅ¡kovės kreipimasis į teismÄ CK 6.204 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka dėl preliminariosios sutarties (kuri, ginčo Å¡alims jos nepakeitus-nepratęsus ir suėjus jos terminui, jau neteko galios) nutraukimo ar jos sÄ lygų pakeitimo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi nors ieÅ¡kovės nurodoma svarbi priežastis atsirado-įvyko 2015 m. vasario 22 d., tačiau apie savo atsisakymÄ sudaryti pagrindinę sutartį ieÅ¡kovė žodžiu informavo atsakovę 2015 m. kovo 3 d., o raÅ¡tu – 2015 m. kovo 24 d. (p. 18).

Atsižvelgdamas į tai, teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad būtent dėl ieškovės neveikimo-delsimo atsakovė patyrė nepatogumų-suvaržymų:

1) dėl uždelsto praneÅ¡imo (žodžiu) apie atsisakymÄ sudaryti pagrindinę sutartį atsakovė prarado iki tol buvusį potencialų buto pirkėjÄ â€“ liudytojÄ A. P., kuris teismo posėdžio metu patvirtino tam tikru laikotarpiu egzistavusius savo rimtus ketinimus pirkti atsakovės butÄ ;

2) ieÅ¡kovei delsiant raÅ¡tu įforminti savo atsisakymÄ sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovė turėjo prisiimti rizikÄ , kad pardavusi butÄ kitam pirkėjui (ne ieÅ¡kovei) atsakovė galėjo bÅ«ti vertinama kaip pati pažeidusi preliminariÄ jÄ sutartį ir kad tokiu atveju atsakovei galėjo kilti pareiga ne tik grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei avansÄ , bet dar ir sumokėti avanso dydžio baudÄ ;

3) užsitęsė buto pardavimo laikas, įskaitant ir papildomas jėgų bei finansines sÄ naudas. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad atsakovė įgijo teisę į preliminariojoje sutartyje įtvirtintas netesybas, ieÅ¡kovei netinkamai vykdžius prisiimtus įsipareigojimus (CK 6.245 straipsnio 3 dalis), taip pat ir netinkamai vykdžius bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys).AiÅ¡kindamas ir taikydamas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias netesybas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad „šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sÄ lyga, kuri saisto Å¡alis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.

Jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebÅ«tų sudaryta pagrindo Å¡aliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiÅ¡kai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad bÅ«tų paneigtas sutarties laisvės principas. <...> Sutartyje Å¡alių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ gali bÅ«ti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais.

Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta. SÄ vokos „aiÅ¡kiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. <...> sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos Å¡alių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobÅ«dį.

Teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ . <...> Dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba – jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiÅ¡kia, jog visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikÅ¡mė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Tuo atveju, kai ginčas vyksta dėl netesybų mažinimo, kreditoriui nepraÅ¡ant nuostolių atlyginimo, siekdamas pagrįsti, kad netesybos yra protingo dydžio, kreditorius gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės, tačiau kartu pažymėtina, jog nereikalaujama, kad jis tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį“ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012).Atsižvelgdamas į nurodytas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisykles, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie teiktų pagrindÄ konstatuoti, jog preliminariÄ jÄ sutartį Å¡alys bÅ«tų sudariusios ne savo laisva valia.

Nėra ir tokių duomenų, kurie patvirtintų, jog preliminariÄ jÄ sutartį ieÅ¡kovė sudarė ir 4000 Eur dydžio avansÄ sumokėjo dėl kitos Å¡alies spaudimo, susidėjusių sunkių aplinkybių, suklydimo ar pan. Teismo vertinimu, sumokėto 4000 Eur avanso dydis, atsižvelgiant į Å¡alių sulygtÄ buto kainÄ (49 235 Eur), taip pat į liudytojo G. P. parodymus, jog jis siÅ«lė ieÅ¡kovei bÅ«tent neskubėti tiek perkant-pasirenkant šį butÄ , tiek sumokant avansÄ , negali bÅ«ti traktuojamas kaip neatitinkantis (preliminariosios sutarties sudarymo metu neatitikęs) ieÅ¡kovės interesų.

Juolab kad ieÅ¡kovė pati nurodė, jog jai butas patiko, todėl, teismo vertinimu, 4000 Eur avanso dydis (kuris kartu reiÅ¡kė ir atsakovės mokėtinÄ ieÅ¡kovei baudÄ , jeigu atsakovė nepagrįstai atsisakytų parduoti butÄ ieÅ¡kovei) buvo ieÅ¡kovei pakankamas atsakovės prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«das. Remdamasis nurodytais motyvais ir paisydamas nurodyto Å¡alių sutarties laisvės principo, teismas nekonstatuoja pagrindo mažinti Å¡alių laisva valia suderėtų ir įtvirtintų netesybų dydžio, juolab kad pagal nurodytas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisykles netesybų minimalios ribos (iki kurios teismas gali jas sumažinti) nustatymas nereiÅ¡kia, jog visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais.

Tai konstatavęs, teismas nenagrinėja šalių argumentų, susijusių su atsakovės realiai patirtų nuostolių dydžio nustatymu.Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 12, 178 straipsniai). Atmetant ieškinio reikalavimus, atsakovei iš ieškovės priteistina 600 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (p. 128, 168; CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnis). Įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikintinos 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (p. 24-25).

Teismo iÅ¡vada IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovei A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 600 (Å¡eÅ¡is Å¡imtus) Eur iÅ¡laidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.Nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti atsakovei A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                       Vitalijus Abramovičius