3ece3ea7-6d72-4043-a6be-541b13e2ef8d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-92-1122/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25350-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.5; 1.2.4.1.1; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė, sekretoriaujant Vitai Jurienei, Raimondai Bingelytei, vertėjaujant Helena Žemaitel, Giedriui Račkauskui, Svetlanai Minakovai ir Natalijai Reut, dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai ir prokurorei Kristinai Rekertienei, kaltinamajam Z.

P. (Z. P.), jo gynėjams Daivai DereÅ¡kevičienei ir Viktorui Firsovui, kaltinamajai S. S., jos gynėjams Aldevinui Å vedui, RamÅ«nui Vanagui, kaltinamajam P. Å . (P. Å .), jo gynėjui Viktorui Muravskiui, nukentėjusiajam V. (V.) B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiÅ¡kai gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teista:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymÄ atidedant 1 metams, 2) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 236 straipsnį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, paskiriant subendrintÄ 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, 2008 m. birželio 13 d. paleista atlikusi bausmę, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, P. Å . (P. Å .), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiÅ¡kai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyręs, dirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 50 MGL bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones 2 metus uždraudimÄ , 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį galutine 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymÄ atidedant 1 metų laikotarpiui, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus bei jam priklausančio automobilio konfiskavimÄ , kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir Z.

P. (Z. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiÅ¡kai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, Teismas n u s t a t ė : S. S., veikdama bendrininkų grupėje kartu su P. Å . ir Z. P., turėdama tyčiÄ sužaloti nukentėjusįjį, bendrais veiksmais, kurie pasireiÅ¡kė smÅ«gių nukentėjusiajam sudavimu, sužalojo nukentėjusįjį, dėl ko nukentėjusysis buvo sunkiai suluoÅ¡intas, o bÅ«tent: 2019 m. birželio 16 d. apie 17 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, kieme, prie pastato (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, veikdama kartu su P. Å . ir Z. P., asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju V.

B. metu, bendrais veiksmais, tyčia sudavė nukentėjusiajam rankomis ir kojomis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, iÅ¡ kurių ne mažiau kaip vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ , Å¡onÄ , pilvo kairiojo paÅ¡onkaulio sritį, tuo bendrais veiksmais padarant nukentėjusiajam trauminį blužnies plyÅ¡imÄ su masyviu kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplėvės ertmę ir tokiu bÅ«du sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatÄ . Å iais savo veiksmais S. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat P. Å ., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. S. ir Z. P., turėdamas tyčiÄ sužaloti nukentėjusįjį, bendrais veiksmais, kurie pasireiÅ¡kė smÅ«gių nukentėjusiajam sudavimu, sužalojo nukentėjusįjį, dėl ko nukentėjusysis buvo sunkiai suluoÅ¡intas, o bÅ«tent: 2019 m. birželio 16 d. apie 17 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, kieme, prie pastato (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su S. S. ir Z. P., asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju V.

B. metu, bendrais veiksmais, tyčia sudavė nukentėjusiajam rankomis ir kojomis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, iÅ¡ kurių ne mažiau kaip vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ , Å¡onÄ , pilvo kairiojo paÅ¡onkaulio sritį, tuo bendrais veiksmais padarant nukentėjusiajam trauminį blužnies plyÅ¡imÄ su masyviu kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplėvės ertmę ir tokiu bÅ«du sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatÄ . Å iais savo veiksmais P. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat Z. P., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. S. ir P. Å ., turėdamas tyčiÄ sužaloti nukentėjusįjį, bendrais veiksmais, kurie pasireiÅ¡kė smÅ«gių nukentėjusiajam sudavimu, sužalojo nukentėjusįjį, dėl ko nukentėjusysis buvo sunkiai suluoÅ¡intas, o bÅ«tent: 2019 m. birželio 16 d. apie 17 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, kieme, prie pastato (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su S. S. ir P. Å ., asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju V. B. metu, bendrais veiksmais, tyčia sudavė nukentėjusiajam rankomis ir kojomis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, iÅ¡ kurių ne mažiau kaip vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ , Å¡onÄ , pilvo kairiojo paÅ¡onkaulio sritį, tuo bendrais veiksmais padarant nukentėjusiajam trauminį blužnies plyÅ¡imÄ su masyviu kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplėvės ertmę ir tokiu bÅ«du sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V.

B. sveikatÄ . Å iais savo veiksmais Z. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamoji S. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad V. B. maždaug 2019 m. gegužės mėnesį iÅ¡sinuomojo kambariukÄ pas juos, gyveno atskirai, atskirai maitinosi. Iki įvykio gyveno porÄ mėnesių. Jie tik pasisveikindavo, daugiau santykių neturėjo, konfliktų nebuvo. Ä®vykio dienÄ sekmadienį ji su P. Å . buvo namie ir surinkinėjo spintÄ .

Apie 11 val. atėjo Z. P. ir ieÅ¡kojo V., kurio tuo metu nebuvo. Jis papasakojo, kad (V. B.) iÅ¡daužė langus, pavogė pinigus ar telefonÄ . Paprašė praneÅ¡ti, kada jis grįš. Pažymėjo, kad Z. P. pažįsta tik iÅ¡ matymo, jie niekada nebendravo. Apie 15 val. pranešė Z., kad V. atsirado ir atvežę jį (Z. P.) pradėjo kalbėtis dėl langų ir t. t. V. B. neigė kažkÄ padaręs. Jai priėjus V. B., bÅ«damas iÅ¡gėręs, pradėjo jÄ Ä¯Å¾eidinėti žodžiais „kurva“, „prostitutė“, „suka“, tada ji plaÅ¡taka trenkė jam per veidÄ ir stumtelėjo, rankomis sudavė į krÅ«tinę, V.

B. tuo metu nenukrito. P. Å . bandė raminti V., nes jis agresyviai elgėsi, vyrai susistumdė, P. Å . sudavė smÅ«gius delnais V., kad jis apsiramintų, negali pasakyti, kokius smÅ«gius sudavė Z. P., ji ten nestovėjo, nestebėjo jų, o užpykusi nuėjo ir surinko V. B. lagaminÄ , kad jis iÅ¡eitų. Patikino, jog ant V. pilvo tikrai nebuvo užšokusi. Matė, kad V. buvo atsiklaupęs, jis tupėjo, lyg susilenkė, galimai dėl to, kad buvo iÅ¡gėręs. Kai jis buvo susilenkęs, Z. su P. stovėjo Å¡alia, kalbėjo.

Z. ir P. bandė kelti V. SmÅ«gių kojomis ar rankomis į nukentėjusįjį buvo, bet negalėjo suprasti, ar tai buvo smÅ«giai, ar jį paklibino su koja, kad atsikeltų, nes jis po to parvirto. Pabrėžė, jog niekas jo nemušė. V. B. nuėjo į virtuvėlę, pasiėmė pledÄ , lagaminÄ ir išėjo iÅ¡ kiemo. Z. (išėjo) namo, o jie liko savo namuose. V. iÅ¡ jų išėjo apie 17 val. Ä®vykio metu ji pati buvo iÅ¡gėrusi dvi stiklines alaus, kiti kaltinamieji buvo blaivÅ«s. PridÅ«rė, jog dėl dingusio telefono V.

į jÄ tÄ dienÄ nesikreipė. Pažymėjo, jog P. Å . buvo nuvykęs po to į ligoninę (pas V. B.). Jie kalbėjo kažkÄ telefonu, ir jis nuvažiavo. V. prašė paskolinti (pinigų) vaistams. Sakė, iÅ¡važiuos į VokietijÄ , užsidirbs ir atiduos. V. B. pretenzijų nereiÅ¡kė, sakė, kad jis nežino kas ir kaip. Ji nežino, kas atsitiko, nes V. B. išėjo iÅ¡ jų 17 val. su lagaminu, savo kojomis, o kaimynai jam iÅ¡kvietė greitÄ jÄ 24 val. nakties, neaiÅ¡ku, kur jis per tÄ laikÄ buvo.

Greitosios, policijos automobilių ji nematė. Po įvykio su V. nebendravo. Su P. po įvykio nesiaiškino nieko, nes akivaizdžiai „pridirbo“ kaime reikalų. Patikino, jog ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose buvo daug netikslumų, galimai ne taip suprato tyrėja, nes ir valandos ne taip (surašytos). Teisėjai pagarsinus S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamoji nurodė, kad V. B. grįžo 15 val., iš jų išėjo 17 val. Visas konfliktas vyko greitai, kol ji jam surinko daiktus.

Pabrėžė, jog ant žmogaus neÅ¡okinėjo, ji laiptais sunkiai pakyla, pripažino, kad galimai vienÄ kartÄ spyrė gulinčiam. Stipraus alkoholio poveikio tikrai nejautė, nes (iÅ¡gėrė) tik 2 stilines alaus. Nežino, ar P. kreipėsi į V. B. dėl skolos grÄ Å¾inimo, nes iki Å¡iol negrÄ Å¾inta. Nežino, kodėl V. B. pas juos nuomojosi, jis sakė, kad neturi kur gyventi, jam reikėjo kažkokius dokumentus pasidaryti. Jis mokėjo P. per mėnesį apie 40 Eur. Pažymėjo, jog ji sveria 90 kilogramų.

Kaltinamasis P. Å . apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad V. nebuvo visÄ naktį, jis atėjo 5 val. ryto ir 10 val. ryto jis (kaltinamasis) užėjo pas jį (V. B.), bet jo jau nebuvo namie, grįžo apie 15 val. P. Å . tÄ dienÄ namuose rinko spintÄ . PrieÅ¡ jam (V. B.) grįžtant apie 11 val. pas juos buvo Z. ir klausinėjo apie V. Z. paprašė jo praneÅ¡ti, kai V. B. grįš namo, nes jis paėmė telefonÄ , iÅ¡daužė langus ir paėmė alų.

Ä® kiemÄ jis užėjo vienas, lauke buvo dar du asmenys, bet jie nebuvo kieme. Prižadėjo praneÅ¡ti, kai V. B. grįš. Kai V. grįžo apie 15 val., kaltinamasis iÅ¡važiavo į parduotuvę ir užvažiavo pas Z., norėdamas praneÅ¡ti, kad V. jau namuose, jie su Z. atvažiavo. V. nesakė, kad jo ieÅ¡kojo. Z. nebuvo nusiteikęs agresyviai, jis tik norėjo atsiimti telefonÄ , bet V. buvo stipriai iÅ¡gėręs ir prasidėjo konfliktas. P. Å . kieme iÅ¡leido Z., pastatė automobilį į garaÅ¾Ä , grįžęs atgal pamatė, kad V. barasi, kad jis nieko neėmė.

S. jam sudavė per veidÄ , nes jis jÄ iÅ¡vadino negražiais žodžiais. Kai įžeidinėjo S., P. Å . negirdėjo, tuo metu galimai buvo prie garažo, bet kai sudavė – matė. Po įvykio jie kalbėjosi, P. Å . klausė, už kÄ ji jam trenkė, ji atsakė, kad jÄ Ä¯Å¾eidinėjo. Z. iÅ¡sakė jam pretenzijas dėl langų, telefono ir iÅ¡gerto alaus. V. pradėjo pulti Z., V. B. buvo stipriai iÅ¡gėręs (arba „likęs iÅ¡ vakaro“), o Z. gynėsi. Pabrėžė, jog daugiausia V. puolė Z., o Z. tik gynėsi.

Z. sudavė V. B. gindamasis nežino kiek kartų, bet nedaug, kažkur į krÅ«tinę, per veidÄ nesudavė. Z. koja vienÄ kartÄ sudavė V. per užpakalį, kai V. stovėjo, tačiau kojomis nemušė. Kai V. jį puolė, jis (Z. P.) keliais, kumščiais sudavė keletÄ kartų į krÅ«tinę. Kai įvyko susistumdymas V. nebuvo nukritęs, jis buvo pritÅ«pęs, nes, anot kaltinamojo, buvo stipriai iÅ¡gėręs. P. Å . įsikiÅ¡o, kad liautųsi, bet V. B. tęsė savo veiksmus, P. Å . ėmė V.

B. už rankos, jis ėmė naudoti jėgÄ . P. Å . jam trenkė per skruostÄ deÅ¡iniu delnu, liepė apsiraminti, pagrasino iÅ¡kviesti policijÄ , ir jis daugiau ar mažiau apsiramino. Tuo metu S. nuėjo rinkti jo daiktų, kažkÄ pamirÅ¡o įdėti, V. B. pats nuėjo, pasiėmė patalynę ir išėjo apie 17 val. Viskas truko neilgai, kol S. surinko jam lagaminÄ ir liepė iÅ¡eiti. Kai V. išėjo iÅ¡ jų, ant jo veido nebuvo jokių žymių, kraujo. P. Å . pažymėjo, kad nebuvo iÅ¡gėręs. Ar Z. vartojo alkoholį – nežino.

Nurodė, kad V. B. paskambino P. Å . po to ir paprašė pinigų sumokėti už gydymÄ ar vaistus, pasakė, kad grÄ Å¾ins, kai uždirbs. Ä®vykio dienÄ kai grįžo V., jis kaltinamojo paprašė, kad jam paskambintų, nes galimai buvo užmetęs telefonÄ už lovos. Jis paskambino, bet telefono nerado. Kai jis jau rinko patalynę, po konflikto, tada taip pat prašė paskambinti, nes jau tada negalėjo rasti telefono. PridÅ«rė, kad kai buvo pas V. B. ligoninėje, nuvežė pinigų, jis paprašė jo nueiti į miÅ¡kÄ , iÅ¡ kurio jį paėmė greitoji, ir ten paieÅ¡koti telefono, bet jis nuėjęs nerado, buvo signalas kokias tris dienas.

Nežino, ar telefonas buvo rastas, bet V. B. jam skambino iÅ¡ kito telefono. Nurodė, jog kai pas juos nuomojosi kambarį, V. B. paprašė leisti gyventi tik mėnesį, nes jam Vokietijoje pavogė dokumentus. Jis atėjo su dukra ir ta mergina davė 50 Eur už mėnesį. Kaltinamasis jam ten pravedė dujas, elektrÄ , vandenį. Po Å¡io įvykio nebuvo ant jo supykęs, nes prieÅ¡ 4 metus jis jau buvo gyvenęs pas jį. Jų santykiai buvo normalÅ«s, jokio konflikto tarp jo ir V. nebuvo. Tarp P. Å . ir Z.

P. konflikto taip pat nebuvo. Kaltinamasis Z. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 9 val. V. buvo atvažiavęs pas jo sesers sugyventinį, jie ten sėdėjo, kalbėjo, V. buvo iÅ¡gėręs. Kaltinamasis tuo metu buvo atvažiavęs pas motinÄ , su kuria gyveno jo sesuo su sugyventiniu. Kaltinamasis buvo iÅ¡gėręs alaus, bet nuėjo miegoti, pavalgė ir prabudus alkoholio jau nesijautė. V. B. pasakojo, kad jis buvo su kažkuo susimušęs, iÅ¡gėrė alaus ir išėjo.

Sesers sugyventinis sakė, kad jis girdėjo, kaip V. B. sakė, kad jį sumušė prie stoties. Motina matė, kad jis dar paėmė alaus ir ėjo kažkur link kaimo gilumos. Taip pat pas juos buvo atvažiavęs žmogus, kuris gerai sutarė su kaltinamojo tėvu, ir pasakė, kad V. išdaužė langus. Paprašė to žmogaus, kuriam langus išdaužė, nuvažiuoti ir pažiūrėti, ar V. namie. Z. P. su juo nevažiavo, nes žmogus važiavo su dviračiu. Apie 15 val. atvažiavo S. su P., paprašė pagalbos, kad V.

B. girtas kažkÄ pradėjo ant jų sakyti, rėkauti, norėjo muÅ¡tis su P. S. buvo iÅ¡gėrus, P. nesimatė, kad bÅ«tų iÅ¡gėręs. PrieÅ¡ tai, apie 12 val. kaltinamajam sesuo pasakė, kad jis (V. B.) pavogė telefonÄ , pas pažįstamus iÅ¡daužė langus ir dingo alus. Kaltinamasis suprato, kad V. paėmė (telefonÄ ), nes jie to telefono taip ir nerado. Z. P. atvežė ten (pas V. B.). V. B. sėdėjo ant suoliuko. Kaltinamasis priėjo prie jo ir pareikalavo grÄ Å¾inti telefonÄ ir įstatyti langus.

Jis pradėjo ant Z. P. „šokinėti“, žodžiais įžeidinėti S., o jis (Z. P.) jam (V. B.) sudavė vienÄ nestiprų smÅ«gį iÅ¡ kairės, V. B. atsiklaupė. Anot kaltinamojo, V. B. buvo girtas, dėl to nereikėjo stipriai trenkti, kad jis parkristų. Atsiklaupusiam V. B. suėmė delnu už kaklo iÅ¡ nugaros ir pakartotinai pareikalavo grÄ Å¾inti telefonÄ , patikino, jog jo nespardė. Tada kaltinamasis liepė grÄ Å¾inti telefonÄ arba paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , nors pareiÅ¡kimo raÅ¡yti nenorėjo.

Kas jį (V. B.) spardė – nestebėjo, jis sudavė tik vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinę. Pripažino, kad galimai bÅ«damas afekto bÅ«senos netyčia koja (spyrė). Nežino, ar S. smÅ«giavo koja iÅ¡ Å¡ono, ar per žandÄ sudavė, matė, jog P. buvo nestipriai trenkęs jam „pliauskÄ â€œ, vienÄ kartÄ iÅ¡ nervų trenkė per nugarÄ , tačiau tikina, jog niekas su kojomis jo nespardė, per pilvÄ niekas jam stipriai nedaužė. V. jiems smÅ«gių nesudavė, jis „su kumščiais ėjo ant Z.

P.“, gynėsi, kad nieko nepadarė. Kaltinamieji liepė jam keltis, jis pats atsikėlė, pas jį jokių žymių ant veido nebuvo, S. nuėjo jo daiktų rinkti, susirinko visus daiktus, normaliai išėjo su lagaminu. V. B. kažkÄ pametė, bet kaltinamasis nesuprato kÄ , neieÅ¡kojo to daikto. V. B. ieÅ¡kojo lauke, vaikščiojo aplink toje vietoje, kur viskas vyko. Kol jis ieÅ¡kojo, niekas jam nieko nesudavė. Kai V. B. papuolė į ligoninę, paskambino kaltinamajam ir liepė duoti jam 300 Eur, arba jis jį pasodins, paskui ir 1 000 Eur paprašė.

Kaltinamasis numetinėjo ragelį, pasakė, kad nieko nemokės. Nežinojo, kad P. jam sumokėjo. Kai V. išėjo (iÅ¡ ligoninės), jį nuvežė prie namų, kaltinamasis nuėjo ir tada atvažiavo policija. V. anksčiau nepažinojo, buvo jį matęs pas mamÄ namuose, jie pakalbėdavo ir viskas. Po įvykio su S. ir P. nekalbėjo apie tai, kas įvyko. Nukentėjusysis V. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad daug smulkmenų neatsimena, nes buvo seniai. Atsimena, kad buvo nedarbo diena.

Jis sėdėjo pas P. kieme ir gėrė alų. Kai dingo telefonas, apie pietus paprašė P. paskambinti, bet nerado (telefono). Praėjus kažkiek laiko atėjo visi trys kaltinamieji, pradėjo kalbėti apie telefonÄ , jis suprato, kad apie jo kalba ir pasakė, kad nežino, kur dingo. Apie langus nieko nekalbėjo. Pradėjo Z. daužyti ir spardyti beveik iÅ¡ karto be jokios kalbos. P., jam atrodo, nė karto smÅ«gio nesudavė. S. tai rėkdavo, tai draskėsi, nes irgi iÅ¡gėrusi buvo. V. B. tik atsikeldavo ir jį vėl mušė, nepavyko pabėgti iÅ¡ ten.

Daugiausiai smÅ«gių buvo iÅ¡ Z., S. daugiausia rėkė. Kai nukrito ant nugaros po Z. smÅ«gio, S. ant jo Å¡okinėjo. Z. smÅ«giavo visur, su kojomis spardė, S. spardė į pilvÄ . P. tai vienÄ , tai kitÄ atitraukdavo nuo jo. V. B. jį muÅ¡ant pajuto labai stiprų skausmÄ tarp krÅ«tinės ir pilvo, kai Z. smÅ«giavo į jį. Anot nukentėjusiojo, jie pajautė, kad kažkÄ negerai padarė ir S. liepė jam iÅ¡eiti. Patikino, jog jis pats nepuolė nė vieno iÅ¡ jų, nes nebuvo už kÄ . Nesuprato, kodėl jie jį puolė.

Jam tas iÅ¡puolis buvo netikėtas. Jis pats susirinko daiktus. Išėjo iÅ¡ jų vakare. Kai išėjo, jo veidas buvo apdraskytas. Nuėjo už 100 metrų į miÅ¡kÄ . Prisėdęs pajuto, kad negali atsikelti. Kaimynas pats atėjo pas jį, V. B. papraÅ¡ius pagalbos, iÅ¡kvietė policijÄ , kartu su policija atvažiavo greitoji ir jį operavo. Kai atvažiavo greitoji ir policija, jau buvo tamsu, buvo praėjusi valanda, kai jis išėjo. Konflikto metu buvo vakaras, bet dar nebuvo tamsu. Kaimynui, kuris jam suteikė pagalbÄ , sakė, kad suspardė pas P. kieme.

Policijai pasakojo, kaip viskas buvo. V. B. paskambino P. galimai antrÄ vakarÄ po operacijos. Patikino, jog nieko nereikalavo. P. atvažiavo, davė 300 Eur vaistams, neskolino. Liepė skambinti jam, „jei kas“. Nuo to laiko jie jau nebendravo. Anot nukentėjusiojo, Z. P. suprato, kad dėl to įvykio taip nutiko ir pasiÅ«lė jam kompensacijÄ iÅ¡pirkti savo kaltę. Jam reikėjo pinigų už vaistus. Pabrėžė, jog jam iki gyvenimo galo reikės gerti vaistus, laikytis dietos, tokios sveikatos, kokia buvo, jau nebėra.

Jam reikia pakeisti darbÄ , nes Vokietijoje buvo fiziÅ¡kai sunkus darbas. Blužnies plyÅ¡imas atsirado dėl smurto, mano, kad dėl Z., nes S. moteris. Patikino, jog išėjus iÅ¡ P. namų jo niekas neužpuolė. Pažymėjo, jog S. dažnai iÅ¡gėrinėja, P. mažiau, nes dirba, tÄ dienÄ , jam atrodo, P. nebuvo iÅ¡gėręs. Z. seserį, sugyventinį pažįsta, žino, kur gyvena. Iki įvykio bendravo su sugyventiniu prieÅ¡ savaitę. Ä®vykio dienÄ , ryte, su Z. seserimi nebendravo, nebuvo nuvykęs pas Z. tėvus.

Konflikto su kaimo gyventojais nebuvo. Jo niekas prieÅ¡ tai nemušė. Pažymėjo, jog Hamburge iÅ¡ jo pavogė dokumentus, kreipėsi Lietuvoje, kad padarytų naujus dokumentus, jis dėkingas, kad jį priėmė P. be dokumentų nuomotis. Dirbdavo pas moterį JuodÅ¡iliuose. Dirba Vokietijoje, yra Baltarusijos pilietis, jam liko 2 (metai) ir tada gali praÅ¡yti paso ir pilietybės. Lietuvoje gyvena jau daugiau nei 10 metų. PraÅ¡o 5 000 Eur neturtinės žalos. Laikosi dietos, negali fiziÅ¡kai stipriai dirbti, visÄ gyvenimÄ turės gerti vaistus, nevartoti jokio alkoholio, cigarečių (dėl įvykio).

Po įvykio grįžo į darbÄ Vokietijoje, bet turėjo keisti darbo pobÅ«dį. Jis neturi pretenzijų P. ir S., nes jie jam padėjo – neturėjo kur gyventi, o jie priėmė, turi pretenzijų Z. V. B. nemalonu, kad taip išėjo. Tuo metu turėjo pinigų, skolintis jam nereikėjo, už gydymÄ galėjo susimokėti ir pats. Teisėjai pagarsinus V. B. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos protokolÄ , V. B. nurodė, kad greičiausiai buvo praradęs sÄ monę, kai policija atvažiavo, dėl to ir skiriasi nurodytas laikas.

Negali teigti, kad tikrai policija atvažiavo po valandos nuo jo išėjimo. P. parodymus girdėjo, bet nesutinka, kad jis puolė Z. Negali pasakyti, kas jį mušė, kai gulėjo, daug smÅ«gių buvo, dauguma smÅ«gių buvo kojomis, jį labiausiai mušė nukritus. Gali bÅ«ti, kad neprisimena, ar kalbėjo su Z. telefonu po operacijos. PridÅ«rė, jog jis parašė teisingumo ministerijai, jie jam iÅ¡mokėjo 1 900 Eur. Civilinio ieÅ¡kinio byloje atsisako. Nori pamirÅ¡ti tÄ Ä¯vykį – jis buvo iÅ¡gėręs, gal kažkur buvo neteisus, bet mano, kad taip spardyti žmogų negalima.

Liudytojas M. Z. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko prieÅ¡ pusantrų metų, ar metus, vasarÄ . Jau buvo vakaras, jie atsigulė miegoti. Langas buvo atidarytas ir apie 23 val. iÅ¡girdo, kad kažkas praÅ¡o pagalbos. Paėmęs telefonÄ , žibintuvėlį, išėjo į laukÄ , nuėjo per keliÄ , kur prasideda miÅ¡kas, ir ten pamatė, kad ant pledo guli žmogus. Nepastebėjo, kad tas žmogus bÅ«tų iÅ¡gėręs. Å alia buvo gražiai pastatytos dvi rankinės. Buvo tamsu, bet liudytojas nematė jokių matomų sužalojimų, ant veido nieko nepastebėjo, kraujo nematė.

Neatrodė, kad jis bÅ«tų buvęs užpultas. Asmuo rusiÅ¡kai paprašė vandens. Grįžus namo, žmona liepė vienam neiti, todėl paprašė svainio, kuris netoli gyvena, kad eitų kartu. Jis sutiko. Paskui jo žmona iÅ¡kvietė policijÄ . Nusprendė kviesti policijÄ , nes kai padavė vandens, žmogus negalėjo atsisėsti, liudytojas mano, kad jam skaudėjo Å¡onÄ , ar kažkÄ . Liudytojas buvo įvykio vietoje, kol atvyko policija. Policija atvažiavo, apžiÅ«rėjo (asmenį) vietoje ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ .

Jam atrodo, kad nukentėjusiajam policija padėjo nueiti iki greitosios pagalbos automobilio. Pažymėjo, jog prieÅ¡ iÅ¡girstant pagalbos praÅ¡ymÄ , negirdėjo jokio triukÅ¡mo, konflikto. Iki P. Å . namų nuo liudytojo galimai 150 metrų. Žmogaus, kuris prašė pagalbos, nepažinojo, pirmÄ kartÄ matė. Jis dienÄ nebÅ«na, dirba. Kad kažkam bÅ«tų langus iÅ¡daužę, ar alų pavogę, negirdėjo. Prie parduotuvės bÅ«na, kad stovi keletas žmonių, yra tokių ir kaimynų, kurie iÅ¡gėrinėja.

IÅ¡ Z. P. neteko girdėti, kad kažkas bÅ«tų pavogta, jis padeda tvarkÄ prižiÅ«rėti, jei bus kažkas susirinkę prie parduotuvės, jis tvarkÄ padarys. Visi žino, kad P. buvo kalėjime, bet Å¡iaip viskas ramu. Po Å¡io įvykio, kai kvietė greitÄ jÄ , policijÄ , daugiau nieko nebuvo, nieko negirdėjo. Liudytoja I. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu teisėjai pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad miÅ¡kelyje gulėjo vyras, kuris sakė, kad jam labai skauda krÅ«tinės, pilvo sritį.

Sumušimų ant veido nematė, kitų sumušimo žymių nematė. Kas jį sumušė, nesakė. Jie kvietė medikus. Atvažiavo medikai ir jį išsivežė. Neatsimena, ar jis pats nuėjo, ar jį nunešė neštuvais. Atsimena, kad šalia (asmens) buvo lagaminas. Nebuvo jokių požymių, kad toje vietoje būtų įvykdytas smurtas. Negali pasakyti, ar asmuo buvo blaivus. Liudytoja D. D. apklausiama teisiamojo posėdžio metu teisėjai pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad šiek tiek prisimena šį įvykį.

IÅ¡kvietimo priežasties neatsimena. Kai atvyko į įvykio vietÄ , miÅ¡ke gulėjo vyras kruvinu veidu (aplink nosį), kalbėjo rusiÅ¡kai. Negali pasakyti, ar asmuo buvo blaivus. Toje vietoje, kur jie jį rado, buvo rankinė ar lagaminas. Kai paklausė, kas atsitiko, jis jai nieko nepapasakojo, tik pasakė, kad atvyko iÅ¡sinuomoti butÄ , ir jį ten primušė Å¡eimininkas. Jis susikrovė daiktus ir pabėgo. Jis labai skundėsi, kad skauda pilvÄ . Nuo skausmo jam leido vaistus. Plačiau aplinkybių nepasakojo.

Buvo tamsu, kai nuvyko. Jie jį vežė į ligoninę, nes reikėjo iÅ¡tirti. Neatsimena, ar iki transporto priemonės jis pats nuėjo. Liudytojas M. (M.) B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieÅ¡ metus ar daugiau surado gulintį sumuÅ¡tÄ Å¾mogų miÅ¡ke apie 100 metrų nuo jo namų. Buvo vasara, tamsu, 23-24 val. nakties, tas žmogus Å¡aukė pagalbos. Su svainiu nuėjo, kur tas žmogus Å¡aukėsi, dejavo. Asmuo buvo visiÅ¡kai girtas, tvoskė alkoholiu, nieko aiÅ¡kaus nesakė.

Skundėsi, kad jam skauda pilvÄ ir prašė vandens atsigerti. Kiek atsimena, ant veido, kÅ«no kraujo, nubrozdinimų, žaizdų nesimatė. Buvo tamsu ir jis prie pat asmens nepriėjo, gal 3 metrus iki jo. Atnešė vandens atsigerti. Pagalvojo, gal benamis, nes turėjo didžiulę baltÄ â€žtašę“, įsisukęs į „kaldrÄ â€œ, tvarkingai gulėjo. IÅ¡kvietė policijÄ , kad nuvežtų į nakvynės namus. Policija su juo pabendravus iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Buvo iki kol atvyko medikai, jį įkrovė į automobilį ir iÅ¡vežė.

Jam atrodo, jis pats nuėjo su medikų pagalba, tiksliai nepamena. Pažymėjo, jog kažkokių garsų, muÅ¡tynių, Å¡auksmų, tÄ dienÄ negirdėjo, negirdėjo, kad kažkas kažkÄ bÅ«tų pavogęs iÅ¡ kaimynų. Salėje esantys kaltinamieji iÅ¡ matymo pažįstami, P. labiau pažįsta, jų santykiai normalÅ«s. Liudytoja A. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra Z. P. sesuo. Su kitais (kaltinamaisiais) yra kaimynai. V. B. gal pusę metų gyveno pas P. Å . V. B. visÄ vasarÄ sėdėjo prie parduotuvės, Å¡alia kurios ji gyvena.

Jie lauke sėdėdavo, jis vienÄ kartÄ priėjo ir paklausė, ar galima pasėdėti su jais, alaus atsigerti, taip susipažino su visais ir paskui vis ateidavo pas juos po darbo, vakare. VienÄ kartÄ vasarÄ (neatsimena, ar tÄ pačiÄ dienÄ , kuri nurodyta kaltinamajame akte) buvo nuo 19 iki 20 val. vakaro, apie 1 val., tuo metu jau buvo sumuÅ¡tas ir labai girtas. Liudytojai V. B. pasakė, kad jį sumušė 4 žmonės stotyje, nesakė dėl ko. Jo kelnės ir veidas dar buvo kraujuoti. Tuo metu, kai buvo V. B. pas juos namuose, buvo ir jos sugyventinis.

Lauke stovėjo sofa, kur gulėjo jos telefonas, kai jie V. B. liepė eiti namo, telefonas dingo nuo tos sofos, mano, kad jį pavogė V. B., daugiau niekas kitas negalėjo pavogti. Nesikreipė dėl telefono į policijÄ . Pažymėjo, jog V. B. turėjo konfliktų su kaltinamųjų pora, nes jie norėjo, kad jis iÅ¡eitų iÅ¡ jų namų. TÄ pačiÄ dienÄ , kaip ir aptariamas įvykis, buvo S. su P. atvažiavę pas brolį paimti jį, kad pasakytų V. B., kad jis iÅ¡eitų iÅ¡ jų namų, Z.

P. sutiko. Jis galimai 22 val. vakaro labai greitai nuvažiavo ir greitai grįžo. Brolis jai sakė, kad V. B. pastÅ«mė, pasakė, kad iÅ¡eitų, bet nemušė jo – jis jau prieÅ¡ tai buvo labai sumuÅ¡tas. Patikino, jog Z. P. ne muÅ¡eika. Brolis, iÅ¡važiuodamas pas kaimynus, apie pavogtÄ telefonÄ Å¾inojo, tačiau, anot jos, telefono pavogimas nesusijęs su važiavimu pas P. ir S. Dėl iÅ¡daužytų langų pas kaimynÄ girdėjo, kad juos naktį girtas sudaužė V. B. (kaimynas taip pasakė).

Anot jos, V. B. buvo neadekvatus. Liudytojas R. T. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra A. M. sugyventinis, vienas iÅ¡ kaltinamųjų, Z. P., yra jo sugyventinės brolis. Pas sugyventinę atvažiuoja iÅ¡ darbo. Prie jų yra tokia parduotuvė, kurioje dažnai gerdavo V. B. (gėrė visÄ 2019 m. vasarÄ ). Jis dirbo „chalturkėj“, užsidirbdavo. V. B. buvo atvažiavęs rugpjūčio mėnesį, buvo sumuÅ¡tas. Liudytojas klausė, kas sumušė. Sakė, jog keturiese prie stoties sumušė. (Aptariamo įvykio dienÄ ) V. B. buvo atėjęs vakare maždaug 19 val. pas juos.

Pažymėjo, jog savaitgaliais jis bÅ«davo namie, Å¡eÅ¡tadieniais dirbdavo, sekmadieniais niekada nedirbdavo. V. B. bÅ«davo gal 2–3 val. pas juos. TÄ vakarÄ jis išėjo į nuomojamÄ kambariukÄ po 1–2 val., apie 22 val. vakaro. TÄ vakarÄ su V. B. bendravo labai mažai. Jis sakė, kad jį sumušė po darbo važiuojant namo stotyje nepažįstami (jis ten dažnai trindavosi paviljonuose). Kas po to atsitiko V. – ar jis gyveno ten toliau, ar ne, liudytojas nežino. Jam išėjus liudytojas iÅ¡vyko 2 val.

žiÅ«rėti futbolo į aikÅ¡tę, grįžo pas sugyventinę. Grįžęs sužinojo, jog P. ir S. atvažiavo paimti Z. Pas juos Z. pabuvo gal pusę valandos (apklausiamas nurodė, jog kai grįžo namo iÅ¡ aikÅ¡telės, Z. irgi buvo parėjęs iÅ¡ S. ir P.). Liudytojui nepasakojo, kÄ Z. veikė (pas juos), dėl ko važiavo. Jam atrodo, kad Z. važiavo dėl telefono, kurį iÅ¡ A. pavogė, Z. sakė, kad V. B. iÅ¡ A. pavogė telefonÄ . Pažymėjo, jog daugiau V. B. su niekuo nesipyko.

Liudytojas V. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba policijoje, tačiau aptariamÄ Ä¯vykį atsimena prastai. Atsiminė, jog pagal iÅ¡kvietimÄ iÅ¡vyko į įvykį, kur miÅ¡ke vakare, gal 23 val., buvo rastas žmogus. Asmuo galimai sakė, jog jį sumušė vyriÅ¡kis dėl moters. Atsimena, jog asmuo skundėsi skausmais, stenėjo, sėdėjo susirietęs. Galimai jis buvo suspardytas. Vyras nebuvo linkęs bendrauti. Neatsimena, ar matėsi sužalojimų ant asmens, vyras buvo sÄ moningas, neatsimena, ar jis buvo blaivus, buvo sunku tai nustatyti, nes jis buvo sužalotas.

Galiausiai pas asmenį atvyko jų ekipažo iÅ¡kviesta medicinos pagalba. Ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. B. padarytas sužalojimas ne visai Å¡viežias, sprendžiant iÅ¡ to, kad iÅ¡operuotÄ blužnį iÅ¡tyrė ir nustatė pakitimus, kurie ir rodo, kad praėjo Å¡iek tiek laiko – nuo 1 iki 10 valandų, kiek tiksliai, negali pasakyti. Å iuo atveju kraujavimas buvo gana intensyvus, bet blužnyje reakcija rodo, kad praėjo nemažai laiko, keletas valandų, kiek valandų, tiksliai negali pasakyti.

Konstatuotas tik vienas sužalojimas – blužnies plyÅ¡imas. Dėl kitų sužalojimų daugiau negali pasakyti, nes dokumentuose detalesnių aplinkybių nebuvo. Pažymėjo, jog per paros laikÄ , esant kraujui pilve, turėtų vystytis pilvaplėvės uždegimas, ko (Å¡iuo atveju) nebuvo nustatyta, kitų morfologinių požymių nebuvo. Blužnis suaugusiam žmogui gyvybiÅ¡kai svarbios reikÅ¡mės neturi, bet sužalojus vyksta kraujavimas. Jei intensyviai kraujuoja, žmogus greičiau nukraujuoja, mirÅ¡ta.

Gali bÅ«ti, kad plyÅ¡ta blužnis viduje, o po kurio laiko plyÅ¡ta iÅ¡orėje. Å iuo atveju, pagal apraÅ¡ymÄ , plyÅ¡imas buvo gana didelis, nes kraujavimas buvo intensyvus, tačiau žmogaus kraujotaka galėjo pakankamai kompensuoti tÄ kraujo stygių ir nebuvo ryÅ¡kaus pablogėjimo. Å iuo atveju plyÅ¡imas buvo dėl traumos, ne dėl ligos. Blužnis lokalizuota pilvo kairėje, virÅ¡uje po Å¡onkaulių lanku, todėl turėjo bÅ«ti žalojama ta vieta. Å is sužalojimas padaromas tiesiogiai buku daiktu deformuojant Å¡onkaulius, jie sulaužomi ir prispaudžia blužnį prie stuburo ir ji plyÅ¡ta, arba prispaudžiama pilvo priekinė siena ir tiesiogiai traumuojama blužnis.

SmÅ«gis turėtų bÅ«ti pakankamai stiprus. Jei pilvo siena įtempta, tai dažniausiai nepasiekia, bet jei netikėtai, pilvo siena neįtempta, tada sužaloti daug lengviau. SmÅ«gis ranka ar koja gali pasiekti tÄ sritį. SmÅ«gis turi ne visÄ pilvÄ spausti, bet bÅ«tent tÄ sritį – tai bÅ«dinga smÅ«giams. SmÅ«gis į kairį poÅ¡onkaulį gali sukelti plyÅ¡imÄ . Taip pat, jei žmogus krenta ant riboto pavirÅ¡iaus, atsikiÅ¡usio daikto, gali atsirasti toks plyÅ¡imas, jeigu ant lygaus pavirÅ¡iaus – ne.

Jeigu krenta iÅ¡ savo Å«gio, turi bÅ«ti atitinkama jėga, papildomos sÄ lygos, kad tÄ pilvo sienÄ Ä¯lenkti, nuo kritimo retai kada bÅ«na. Pažymėjo, jog Å¡iuo atveju blužnies plyÅ¡imui girtumas negalėjo turėti kažkokios didesnės reikÅ¡mės. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 7 d. įtariamÄ ja apklausta S. S. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad 2019 m. birželio 16 d. ji su P. buvo namuose, surinkinėjo spintÄ . Su savimi turėjo alaus, ir berenkant spintÄ abu iÅ¡gėrinėjo.

Buvo priėmę nuomininkÄ V. B., nes jis prašėsi pagyventi, tad jam lauko virtuvėje pastatė lovÄ , viryklę su dujų balionu. TÄ dienÄ jie matė, kad V. yra namuose, ir jis buvo labai girtas, Å¡laistėsi po kiemÄ . Maždaug apie 17-18 val., tiksliai laiko nurodyti negali, pas juos į namus atėjo trys vietiniai kaimynai, kurių vienas iÅ¡ jų tai Z. Kas kiti du, nežino, nepažįsta. Jie pradėjo klausinėti, kur yra V. ir ji atsakė, kad jis turi bÅ«ti pas save – lauko virtuvėje, nes ten jį ir matė, tačiau Å¡ie atsakė, kad jo nėra.

Tuomet jie ir pasiteiravo, kas atsitiko ir vietiniai pradėjo pasakoti, kad V. neva kažkam langÄ iÅ¡daužė, kažkieno telefonÄ pavogė, kažkieno alų iÅ¡sinešė. Jie liepė jiems eiti ir aiÅ¡kintis patiems su V. ir jie išėjo. Nežino kiek laiko praėjo, gal kokia valanda, nors tiksliai nurodyti negali, pamatė, jog grįžta V. Jie priėjo prie lauko virtuvės ir pradėjo klausinėti, kÄ jis pridaręs kaime, jog atėję žmonės juo skundžiasi. V. aiÅ¡kino, jog jis nieko nedarė, ir žodis po žodžio tarp jų kilo konfliktas, jis pradėjo jÄ ir jos sugyventinį įžeidinėti necenzÅ«riniais žodžiais, ir už tuos žodžius ji jam trenkė delnu per veidÄ .

Tada ji pamatė, jog pas juos kieme jau stovi Z. Z. pradėjo klausinėti V. to paties: kur telefonas, kodėl langus iÅ¡daužė, tačiau V. tai neigė. IÅ¡ pradžių jie tik kalbėjo, bet vėl gi žodis po žodžio ir vėl kilo konfliktas. V. pritÅ«pė, ir ji vėl už įžeidžiančius žodžius spyrė jam tupinčiam su deÅ¡ine koja į kairįjį jo Å¡onÄ . V. tuo metu tupėjo prie klėtelės. Po ko iÅ¡kart prasidėjo muÅ¡tynės. Kas pirmas sudavė smÅ«gius ir kur, ji negali pasakyti, tačiau tiek P., tiek Z. tikrai mušė V., kuris ten prie klėtelės ir gulėjo.

Ji matė tik, kad P. pasilenkęs suduoda smÅ«gius kumščiu V. į kÅ«nÄ , tačiau ji negali atsakyti, nei kiek smÅ«gių, nei kur konkrečiai sudavė. Z. V. mušė ne tik rankomis, bet ir kojomis, bet vėlgi, ji nestovėjo prie jų ir nestebėjo, ji užpykus nuėjo į lauko virtuvę surinkinėti V. daiktų, kad Å¡is iÅ¡ jų iÅ¡eitų. Kiek laiko viskas truko, negali pasakyti, tačiau, kai ji išėjo iÅ¡ lauko virtuvės su V. daiktais, jis buvo toje pačioje vietoje, t. y. prie klėtelės, jis jau sėdėjo, ir jis į jokiÄ kitÄ vietÄ nebuvo perėjęs. Kaip ir sakė, V. buvo labai girtas, jis vos pastovėjo ant kojų ir tikrai jis niekur bėgti negalėjo.

Kai ji jam iÅ¡nešė daiktus, liepė eiti iÅ¡ jų namų, tad jis dar nuėjo ir susirinko savo patalynę ir išėjo. Ar ji užšoko ant V. pilvo, ji neprisimena, gal ir galėjo taip bÅ«ti. Ji pati buvo iÅ¡gėrusi, ir gal neprisimena, bet ji negali patikėti, kad taip buvo. Gal ji tiesiog jam spyrė iÅ¡ virÅ¡aus į pilvo sritį. Po poros dienų jie sužinojo, kad V. ligoninėje. Ji su P. nuvažiavo į ligoninę, ji pati pas V. nėjo, tačiau nuėjo P. Jie už gydymÄ V. sumokėjo 300 Eur (1 t., b. l. 112–113).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 19 d. įtariamÄ ja pakartotinai apklausta S. S. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, kad sudavė nukentėjusiajam ranka per veidÄ , spyrė gulinčiam nukentėjusiajam ant deÅ¡inio Å¡ono, į jo deÅ¡inįjį Å¡onÄ ir daugiau jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko. Neprisimena, kad buvo užšokusi nukentėjusiajam ant pilvo. Buvo apklausta įtariamÄ jÄ , davė parodymus, ir jų laikosi. Daugiau nieko papildyti negali. Dėl įvykdyto nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailisi (1 t., b. l. 131).

Parodymų patikrinimo vietoje metu 2019 m. rugpjūčio 7 d. įtariamoji S. S. patvirtino savo parodymus (t. 1, b. l. 122–128). Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 7 d. įtariamuoju apklaustas P. Å . savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis V. sudavė ranka per veidÄ , tačiau jis nemušė tiek, kad V. B. patirtų tokius sužalojimus. Kas įvyko tÄ dienÄ , jis nelabai prisimena, kadangi praėjo daug laiko. 2019 m. birželio 16 d. maždaug apie 15 val. jis grįžo namo ir matė, jog V.

B. nėra. Jie jam nuomoja lauko virtuvėje esančiÄ patalpÄ , kur yra lova ir jis gali gyventi. Maždaug po valandos pas juos atėjo Z. ir dar du vietiniai, kurių jis nepažįsta. Jie pasidomėjo, kur yra V., jis atsakė, kad nežino ir pasidomėjo, kodėl jo ieÅ¡ko. Z. atsakė, kad V. pavogė telefonÄ ir alaus. Maždaug apie 17 val. namo grįžo ir V., matė, kad jis yra neblaivus, nes jis užėjo pas jį, matė, kad jis guli ant lovos, tačiau jis su juo nieko nesiÅ¡nekėjo ir jo nieko neklausinėjo.

Jis tÄ dienÄ taip pat buvo neblaivus, buvo iÅ¡gėręs „soskę“ alaus. Po kažkurio laiko vėl atėjo Z., bet kaip suprato, jis tiesiai nuėjo pas V., nes jie ėmė labai garsiai bartis, ir jis bÅ«damas namuose iÅ¡girdo. Kai jie toliau pradėjo konfliktuoti jau lauke, jis taip pat išėjo į laukÄ . Prie jų priėjo ir S., o V. pradėjo jÄ varyti necenzÅ«riniais žodžiais ir jis matė, kad ir S. V. taip pat sudavė berods du smÅ«gius per veidÄ , nors tiksliai pasakyti negali. IÅ¡ pradžių V. su Z. mosikavosi vienas prieÅ¡ais kitÄ rankomis, o po to Z. sudavė smÅ«gį kumščiu V. kažkur į krÅ«tinės sritį, nuo ko V. net susilenkė, ir staigiai po to Z. sudavė smÅ«gį koja pasilenkusiam V. vėl į krÅ«tinės sritį.

V. taip ir liko stovėti susilenkęs pusiau, o Z. jį mušė. Matė, kaip V. jis ir spardė, ir rankomis sudavė smÅ«gius, tačiau jis nestovėjo ir neskaičiavo, kiek tų smÅ«gių buvo. Jis net Z. atitraukė nuo V., prašė nusiraminti. O kad nusiramintų ir V., jis jam sudavė delnu per veidÄ , galbÅ«t kartÄ ar du. Po to jie abu nusiramino, ir Z. išėjo, o V. taip pat nuėjo į lauko virtuvėlę, kur susirinko savo daiktus. Jis negalėjo V. muÅ¡ti kumščiais gulinčio, kaip sako S. Jis nematė, kaip S. spyrė V., ir nematė, kad ji bÅ«tų užšokusi ant gulinčio V.

Jis V. davė 300 Eur, jis sakė, kad jam reikia pinigų vaistams, ir jis juos paskolino. Susitarė, jog jis jam juos atiduos, kai iÅ¡važiavęs į VokietijÄ užsidirbs (1 t., b. l. 162–163). Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 19 d. įtariamuoju apklaustas P. Å . parodė, kad su įteiktu praneÅ¡imu apie įtarimÄ susipažino ir dėl įteikto įtarimo neprisipažįsta, kadangi V. B. nemušė, sudavė tik vienÄ smÅ«gį ranka per veidÄ . Buvo apklaustas įtariamuoju ir davė parodymus, jų laikosi ir papildyti nieko daugiau neturi (1 t., b. l. 166).

IÅ¡ 2019 m. lapkričio 13 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp P. Å . ir S. S. metu nustatyta: „1 klausimas S. S.: Papasakokite apie 2019 m. birželio 16 d. įvykius, kÄ JÅ«s matėte, kas kiek konkrečiai smÅ«gių sudavė nukentėjusiajam V. B.? Atsakymas: Mes priėjome prie lauko virtuvės ir pradėjome klausinėti V., kÄ jis pridaręs kaime, jog atėję žmonės juo skundžiasi. V. aiÅ¡kino, jog jis nieko nedarė, ir žodis po žodžio tarp mÅ«sų kilo konfliktas, jis pradėjo ir mane, ir mano sugyventinį įžeidinėti necenzÅ«riniais žodžiais, ir už tuos žodžius aÅ¡ jam trenkiau plaÅ¡taka per veidÄ .

Tada aÅ¡ pamačiau, kaip P. apsistumdė su V., sudavė vienÄ smÅ«gį per veidÄ ir į kÅ«nÄ , tačiau kur tiksliai, aÅ¡ pasakyti negaliu. Tada aÅ¡ vėl už įžeidžiančius žodžius sudaviau smÅ«gį į krÅ«tinę ranka, tačiau ar aÅ¡ jam spyriau į kairįjį jo Å¡onÄ , neprisimenu. Z. V. mušė ne tik rankomis, bet ir kojomis, bet vėl gi, aÅ¡ nestovėjau prie jų ir nestebėjau, aÅ¡ užpykus nuėjau į lauko virtuvę surinkinėti V. daiktų, kad Å¡is iÅ¡ mÅ«sų iÅ¡eitų.

Kai aÅ¡ išėjau iÅ¡ lauko virtuvės su V. daiktais, jis buvo toje pačioje vietoje, tai yra prie klėtelės, aÅ¡ jam iÅ¡neÅ¡iau daiktus, liepiau eiti iÅ¡ mÅ«sų namų, tad jis dar nuėjo ir susirinko savo patalynę ir išėjo. Ar aÅ¡ užšokau ant V. pilvo, neprisimenu, gal ir galėjo taip bÅ«ti. AÅ¡ pati buvau iÅ¡gėrusi, ir gal neprisimenu, bet aÅ¡ negaliu patikėti, kad taip buvo. 1 klausimas: P. Å .: Ar JÅ«s girdėjote parodymus, ar sutinkate su jais? Atsakymas: Parodymus girdėjau ir supratau, tačiau nesutinku, kadangi aÅ¡ V. sudaviau tik vienÄ smÅ«gį per veidÄ ir tai tik tam, kad jį nuraminti, nes V. bÅ«damas girtas puolė Z. ir dėl to aÅ¡ tik norėjau nuraminti V.

Kokius smÅ«gius ir kur sudavė S., aÅ¡ nemačiau. Taip pat aÅ¡ mačiau, kad Z. V. sudavė vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinę, nuo ko V. susilenkė ir po to dar koja spyrė į pilvo sritį. 2 klausimas S. S.: JÅ«s girdėjote parodymus, ar su jais sutinkate? Atsakymas: Parodymus girdėjau, nieko papildyti daugiau neturiu, aÅ¡ lieku prie savo parodymų ir jų laikausi. 2 klausimas P. Å .: Ar JÅ«s liekate prie savo parodymų? Atsakymas: taip, aÅ¡ lieku prie savo parodymų ir jų laikausi. Akistaton suvestieji vienas kitam klausimų neturėjo (1 t., b. l. 119–120).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 12 d. įtariamuoju apklaustas Z. P. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis V. sudavė tik vienÄ smÅ«gį kumščiu į krÅ«tinės sritį, ir nepadarė sužalojimo, nuo kurio jam plyÅ¡tų blužnis. Su V. B. jis susipažino maždaug prieÅ¡ pusantro ar du mėnesius, jis retkarčiais užsukdavo pas jo sesers sugyventinį. 2019 m. birželio 16 d. jis miegojo pas mamÄ namuose, kai maždaug apie 15-16 val., tiksliau laiko nurodyti negali, atvažiavo P. Å . su savo sugyventine S. S. ir paprašė jo iÅ¡varyti iÅ¡ jų namų V., kuris pas juos nuomojosi kambariukÄ , pasakė, kad jis yra namuose ir girtas.

Kadangi V. dienÄ prieÅ¡ tai buvo iÅ¡daužęs kaimynų langus bei pavogęs jo sesers mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , tad jis sutiko važiuoti su jais, nes norėjo pasikalbėti su V., kad Å¡is įstatytų langus bei grÄ Å¾intų mobilaus ryÅ¡io telefonÄ . Nei dėl vieno iÅ¡ Å¡ių įvykių nebuvo kreiptasi į policijÄ . Jis nebuvo iÅ¡gėręs, o P. su S. buvo iÅ¡gėrę, tik kaip jam pasirodė, S. buvo labiau iÅ¡gėrusi nei P. TÄ dienÄ jis V. neieÅ¡kojo ir su jokiais kaimynais nebuvo nuėjęs pas P. į namus.

Kai jis sutiko nuvažiuoti pas P. pasikalbėti su V., tai buvo pirmas kartas tÄ dienÄ , kai jis buvo pas P. namuose. Kai jie visi trys atvažiavo į P. namus, V. sėdėjo prie Å«kinio pastato ant suoliuko. Jis buvo labai girtas. Jis priėjo prie jo, ir jam priėjus, V. atsistojo. Jis sudavė V. smÅ«gį kumščiu į krÅ«tinę, ir suėmęs deÅ¡ine ranka už jo sprando, pasakė, kad grÄ Å¾intų mobilaus ryÅ¡io telefonÄ bei įstatytų langus. Tuomet jis jį paleido ir Å¡is atsisėdo ant suoliuko.

Tai buvo visi veiksmai, kuriuos jis padarė. Tuomet prie V. priėjo P. bei S. V. iÅ¡krito iÅ¡ rankų žiebtuvėlis, ir jis pasilenkė jo paimti, ir tuo tarpu P. suėmęs abi savo rankas į kumÅ¡tį sudavė V. per nugarÄ 2–3 kartus. Nuo Å¡ių smÅ«gių V. nukrito ant kelių ir rankomis atsirėmė į žemę. Tuomet jis atsitraukė nuo jo, ir prie V. priėjo dar ir S. ir pradėjo jį spardyti į kairio jo Å¡ono pusę. Kiek kartų spyrė, jis neskaičiavo, bet du kartus tai tikrai.

Po to S. iÅ¡nešė V. daiktus ir liepė jam eiti iÅ¡ jų namų, tad V. pasiėmė daiktus ir išėjo. Jis nematė, kas Å¡oko ant jo pilvo. Kai V. susirinkęs daiktus išėjo, P. jį parvežė atgal. Maždaug po savaitės, jis sužinojo, kad V. ligoninėje. Jis V. per pilvÄ nespardė, vienintelė jį spardė tik S. (1 t., b. l. 185–186). Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 25 d. įtariamuoju papildomai apklaustas Z. P. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad V. B. nesumušė ir nepadarė sužalojimų, kurie yra nurodyti įtarime.

Nukentėjusiajam sudavė tik vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinę, ir jį mušė tik S. S. ir P. Å . Buvo apklaustas įtariamuoju, davė parodymus, lieka prie jų, laikosi parodymų ir nieko papildyti neturi (2 t., b. l. 3). Parodymų patikrinimo vietoje metu 2019 m. rugpjūčio 12 d. įtariamasis Z. P. patvirtino savo parodymus (1 t., b. l. 188–196). Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 19 d. nukentėjusiuoju apklaustas V. B. parodė, kad nuomoja namelį (duomenys neskelbtini), pas P. ir S., pavardžių nežino.

P. 50-55 m., S. jaunesnė. Jie jau kelias dienas be perstojo vartojo alkoholį. 2019 m. birželio 16 d. apie 16 val. jis (V. B.) pasigedo savo mobiliojo ryÅ¡io telefono „Nokia“. S. ir P. sėdėjo lauke, jis jų paklausė, gal jie matė jo telefonÄ . Å ie atsakė, kad nematė, todėl jis grįžo į savo namelį. Po 15-20 min. pas jį atėjo minėta moteris ir paklausė, ar jis nenorėtų jų telefono, į kÄ jis atsakė, kad ne. S. išėjo, bet po kelių minučių grįžo su P. ir dar vienu nepažįstamu vyru.

Nieko nesakęs P. trenkė jam su kumščiu į galvos sritį, jis užsidengė galvÄ rankomis. P. nenustojo jo daužyti, trenkė į krÅ«tinę, pilvÄ . Jis nukrito ant žemės. Moteris su P. spardė jį kojomis. S. užšoko kojomis jam ant pilvo. Ar jį mušė nepažįstamas vyras, nepamena. Kiek iÅ¡ viso smÅ«gių jam trenkė S. su P., nepamena. Baigę jį muÅ¡ti, S. su P. liepė jam keltis, sakė „neapsimetinėk, susirink daiktus“. Palaukė, kol jisai atsikėlė, susikrovė Å¡iek tiek daiktų į lagaminÄ , tuo metu jie jį spardė ir daužė kumščiais, sakė paskubėti.

Išėjęs ant važiuojamosios dalies jis nuėjo į deÅ¡inę pusę ir sustojo parke, atsisėdo ir tiesiog sėdėjo. Vėliau užsiklojo savo turimu pledu. Kiek laiko ten buvo – nežino, tačiau vėliau pradėjo Å¡auktis pagalbos. Po kiek laiko prie jo priėjo žmogus, paÅ¡vietė žibintuvėliu, davė atsigerti, iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus (1 t., b. l. 37). Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 7 d. nukentėjusiuoju papildomai apklaustas V. B. parodė, kad maždaug nuo 2019 m. gegužės 10 d. jis pradėjo nuomotis gyvenamÄ sias patalpas adresu (duomenys neskelbtini).

Tikslaus adreso jis nežino, tačiau parodyti gali. Namo savininkas yra P., kurio pavardės nežino ir jis name gyveno su savo sugyventine S., kurios pavardės nežino. Prie namo yra įrengta lauko virtuvėlė, kurioje galima gyventi, tad jis bÅ«tent Å¡ias patalpas ir nuomojosi. 2019 m. birželio 16 d. apie 16 val. jis pasigedo savo mobilaus ryÅ¡io telefono „Nokia“. Namo kieme sėdėjo P. su S. ir iÅ¡gėrinėjo. Jis pats su jais negėrė, buvo kÄ tik grįžęs iÅ¡ darbo ir buvo iÅ¡gėręs tik butelį alaus.

Jis priėjo prie jų ir pasiteiravo gal jie matė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ar gal paėmė netyčia ir jie atsakė, kad nematė. Jis paprašė P., kad Å¡is paskambintų į jo telefonÄ , telefonas buvo neiÅ¡jungtas, tačiau niekur nesigirdėjo skambučio. Jis apėjo visus namus, tačiau niekur nerado. Jis grįžo į savo nuomojamÄ patalpÄ , o P. su S. liko toliau iÅ¡gėrinėti. Matė, jog jie kažkur dar iÅ¡važiavo, grįžo, o vėliau vėl dingo iÅ¡ kiemo. Ir praėjus maždaug valandai, nuo to momento, kai jis buvo priėjęs prie jų, P., S. grįžo į namus jau kartu su jam iÅ¡ matymo pažįstamu Z.

Jis tuo metu sėdėjo prie nuomojamos patalpos ant suoliuko. Neprisimena, ar P. ar Z., pradėjo jam priekaiÅ¡tauti, kad juos laiko vagimis ir kokio jis čia telefono ieÅ¡ko, kad pas juos pačius dingo telefonas, pasakė prieiti prie jų. Jis atsakė, kad jis niekur neis, o jie tegu eina ir iÅ¡siblaivo. Tuomet jie visi trys priėjo prie jo, ir pradėjo muÅ¡ti. Kas kiek smÅ«gių sudavė, jis negali atsakyti, ne viskÄ prisimina po patirto sužalojimo. Prisimena, jog pirmiausia tiek P., tiek Z. sudavė po kelis smÅ«gius kumščiais jam į galvÄ , labiau į kairę veido pusę, nes ties antakiu buvo praskelta ir bėgo kraujas.

Nuo Å¡ių smÅ«gių jis nukrito ant žemės, ant deÅ¡iniojo Å¡ono, užsidengė rankomis veidÄ , kad nebedaužytų jam daugiau į galvÄ . Toliau jie visi jį spardė. Kas kur stovėjo, jis nematė, dengėsi rankomis veidÄ , tačiau smÅ«gių buvo tiek į nugarÄ , tiek į kairįjį Å¡onÄ . Kadangi nuo smÅ«gių jis pasisukdavo, tai smÅ«gių buvo ir į pilvo sritį. Kiek kas smÅ«gių sudavė, neskaičiavo, tačiau jų tikrai buvo daug, nes jo visas kÅ«nas buvo mėlynas.

Jie jį mušė apie 1-2 minutes, o po to jis iÅ¡girdo kaip P. sako Z., jog gana jį muÅ¡ti ir pradėjo Z. traukti nuo jo. Ir tuo tarpu S., užšoko abiem savo kojomis jam ant pilvo, kai jis leisgyvis gulėjo aukÅ¡tielninkas ant žemės. Kai jie baigė jį muÅ¡ti, P. liepė eiti iÅ¡ jo namų, kad jis čia daugiau gyventi nebegali ir jie išėjo. Tuomet jis surinko savo daiktus ir nuėjo iki parkelio, kuris yra netoli nuo P. namų. Jam, kuo toliau tuo labiau pradėjo skaudėti pilvÄ , jis nebegalėjo eiti.

GalbÅ«t jis buvo ir sÄ monę praradęs, nes ne viskÄ atsimena ir kiek laiko jis pragulėjo tame miÅ¡kelyje, jis nežino. Nuo skausmo jis pradėjo Å¡aukti ir jį iÅ¡girdo kažkoks žmogus ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , jis buvo iÅ¡vežtas į ligoninę, kur paaiÅ¡kėjo, kad jam yra trÅ«kusi blužnis, jį operavo. Jis ligoninėje praleido apie 5 dienas. Po Å¡io sužalojimo jis vis dar jaučia pasekmes, jis negali dirbti, nuolat skauda krÅ«tinę, iki Å¡iol vartoja vaistus nuo skausmo ir turi laikytis dietos, nes jam yra iÅ¡vis paÅ¡alinta blužnis.

Kaip ir minėjo, jis negali pasakyti, kas kiek smÅ«gių ir į kurias kÅ«no vietas konkrečiai sudavė. Kokius pirmus parodymus jis davė, jis nelabai prisimena, kadangi jį apklausinėjo po narkozės ir tų dienų jis iÅ¡vis nelabai prisimena. Kaip ir sakė, jo kÅ«nas buvo sumuÅ¡tas visas, tačiau su užduotimi atlikti kÅ«no tyrimÄ , jis pats į Valstybinę teismo medicinos tarnybÄ nesikreipė. Taip pat pas jį į ligoninę buvo atvažiavęs P., kuris jo atsiprašė ir jis su juo susitaikė, jis jam sumokėjo 300 Eur.

Taip pat jis Å¡nekėjo ir su Z., pasakė, kad jis kreipsis į policijÄ , kad jie jį Å¡itaip sumušė, kad jam reikalingi vaistai, tačiau Z. į kalbas nesileidžia, aiÅ¡kina, kad jis nieko neįrodys ir meta ragelį. Nori pasakyti, kad jam iki gyvenimo pabaigos, kiekvienÄ dienÄ reikės gerti vaistus. Å iai dienai jis yra iÅ¡leidęs jau apie 200 Eur vien tik vaistams, o kaip sakė, jų jam reikės iki gyvenimo pabaigos. Kadangi jis iÅ¡ P. gavo jau 300 Eur, tad reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti – 5 000 Eur sumai (1 t., b. l. 38-39).

Parodymų patikrinimo vietoje metu 2019 m. rugpjūčio 7 d. nukentėjusysis V. B. patvirtino savo parodymus (1 t., b. l. 52–66). Iš 2019 m. rugpjūčio 7 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp V. B. ir S. S. metu nustatyta: „Klausimas nukentėjusiajam V. B.: Papasakokite, kas įvyko 2019 m. birželio 16 d. Atsakymas: 2019 m. birželio 16 d. apie 16 val. aš pasigedau savo mobilaus ryšio telefono „Nokia“, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Namo kieme sėdėjo P. su S. ir išgėrinėjo.

AÅ¡ pats su jais negėriau, buvau kÄ tik grįžęs iÅ¡ darbo ir buvau iÅ¡gėręs tik butelį alaus. AÅ¡ priėjau prie jų ir pasiteiravau gal jie matė mano mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ar gal paėmė netyčia ir jie atsakė, kad nematė. AÅ¡ papraÅ¡iau P., kad Å¡is paskambintų į mano telefonÄ , jis buvo neiÅ¡jungtas, tačiau niekur nesigirdėjo skambučio. AÅ¡ apėjau visus namus, tačiau niekur neradau. Ar telefonas buvo pavogtas, aÅ¡ negaliu atsakyti, nes telefonas veikė labai ilgÄ laikÄ , iki matyt jis iÅ¡sikrovė ir galbÅ«t telefonas yra kažkur užkritęs ir aÅ¡ jo tiesiog neradau.

AÅ¡ grįžau į savo nuomojamÄ patalpÄ , o P. su S. liko toliau iÅ¡gėrinėti. Po to jie abu atėję prie manęs jau kartu su man iÅ¡ matymo pažįstamu Z. AÅ¡ tuo metu sėdėjau prie tos nuomojamos patalpos ant suoliuko, rÅ«kiau. Neprisimenu, ar P. ar Z., pradėjo man priekaiÅ¡tauti, kad juos laikau vagimis ir kokio aÅ¡ čia telefono ieÅ¡kau, kad pas juos pačius dingo telefonas, pasakė prieiti prie jų. AÅ¡ atsakiau, kad aÅ¡ niekur neisiu, o jie tegu eina ir iÅ¡siblaivo. Tuomet jie visi trys priėjo prie manęs, ir pradėjo muÅ¡ti.

Kas kiek smÅ«gių sudavė, aÅ¡ negaliu atsakyti, ne viskÄ prisimenu po patirto sužalojimo. Prisimenu, jog pirmiausia tiek P., tiek Z. sudavė po kelis smÅ«gius kumščiais man į galvÄ , labiau į kairę veido pusę, nes ties antakiu buvo praskelta ir bėgo kraujas. Nuo Å¡ių smÅ«gių aÅ¡ nukritau ant žemės, ant deÅ¡iniojo Å¡ono, užsidengiau rankomis veidÄ , kad nebedaužytų man daugiau į galvÄ . Toliau jie visi mane spardė. Kas kur stovėjo, aÅ¡ nemačiau, dengiausi rankomis veidÄ , tačiau smÅ«gių buvo tiek į nugarÄ , tiek į kairįjį Å¡onÄ .

Kadangi nuo smÅ«gių aÅ¡ pasisukdavau, tai smÅ«gių buvo ir į pilvo sritį. Kiek kas smÅ«gių sudavė, neskaičiavau, tačiau jų tikrai buvo daug, nes mano visas kÅ«nas buvo mėlynas. 2 klausimas: Kokius smÅ«gius konkrečiai sudavė S. S.? Atsakymas: Prisimenu, jog ji man spyrė kojomis kažkur į Å¡onÄ ir taip pat užšoko abiem savo kojomis man ant pilvo, kai aÅ¡ leisgyvis gulėjau aukÅ¡tielninkas ant žemės. Klausimas įtariamajai S. S.: Ar JÅ«s girdėjote ir supratote V. B. parodymus? Atsakymas:

Parodymus girdėjau ir supratau. 2 klausimas: Ar sutinkate su duotais parodymais? Atsakymas: su jo parodymais sutinku nepilnai, kadangi aÅ¡ jo telefonÄ radau už jo lovos nukritusį. Taip jis buvo priėjęs ir prašė paskambinti į jo telefonÄ , ir telefonas pradėjo skambėti lauko virtuvėje, jis buvo užkritęs už lovos. V. visÄ dienÄ buvo namuose, t. y. pusę dienos miegojo, po to matėme, kad jis vaikÅ¡to po kiemÄ . Maždaug apie 17-18 val., tiksliai laiko nurodyti negaliu, pas mus į namus atėjo trys vietiniai kaimynai, kurių vienas iÅ¡ jų tai Z.

Kas kiti du, aÅ¡ nežinau, jų nepažįstu. Jie pradėjo klausinėti, kur yra V. ir mes atsakėme, kad jis turi bÅ«ti pas save lauko virtuvėje, nes ten mes jį ir matėme, tačiau jie atsakė, kad jo nėra. Tuomet mes ir pasiteiravome, kas atsitiko, ir vietiniai pradėjo pasakoti, kad V. neva kažkam langÄ iÅ¡daužė, kažkieno telefonÄ pavogė, kažkieno alų iÅ¡sinešė. Mes liepėme jiems eiti ir aiÅ¡kintis patiems su V. ir jie išėjo. Nežinau kiek laiko praėjo, gal kokia valanda, nors tiksliai nurodyti negaliu, pamatėme, jog grįžta V.

Mes priėjome prie lauko virtuvės ir pradėjome klausinėti, kÄ jis pridaręs kaime, jog atėję žmonės juo skundžiasi. V. aiÅ¡kino, jog jis nieko nedarė, ir žodis po žodžio tarp mÅ«sų kilo konfliktas, jis pradėjo ir mane ir mano sugyventinį įžeidinėti necenzÅ«riniais žodžiais, ir už tuos žodžius aÅ¡ jam trenkiau delnu per veidÄ . Tada aÅ¡ pamačiau, jog pas mus kieme jau stovi Z. Z. pradėjo klausinėti V. to paties – kur telefonas, kodėl langus iÅ¡daužė, tačiau V. tai neigė.

IÅ¡ pradžių jie tik kalbėjo, bet vėlgi žodis po žodžio ir vėl kilo konfliktas. V. pritÅ«pė, ir aÅ¡ vėl už įžeidžiančius žodžius spyriau jam tupinčiam su deÅ¡ine koja į kairįjį jo Å¡onÄ . V. tuo metu tupėjo prie klėtelės. Po ko iÅ¡kart prasidėjo muÅ¡tynės. Kas pirmas sudavė smÅ«gius ir kur, aÅ¡ negaliu pasakyti, tačiau tiek P., tiek Z. tikrai mušė V., kuris ten prie klėtelės ir gulėjo. AÅ¡ mačiau tik, kad P. pasilenkęs suduoda smÅ«gius kumščiu V.

į kÅ«nÄ , tačiau aÅ¡ negaliu atsakyti nei kiek smÅ«gių, nei kur konkrečiai sudavė. Z. V. mušė ne tik rankomis, bet ir kojomis, bet vėlgi, aÅ¡ nestovėjau prie jų ir nestebėjau, aÅ¡ užpykus nuėjau į lauko virtuvę surinkinėti V. daiktų, kad Å¡is iÅ¡ mÅ«sų iÅ¡eitų. Kiek laiko viskas truko, negaliu pasakyti, tačiau, kai aÅ¡ išėjau iÅ¡ lauko virtuvės su V. daiktais, jis buvo toje pačioje vietoje, t. y. prie klėtelės, jis jau sėdėjo, ir jis į jokiÄ kitÄ vietÄ nebuvo perėjęs. Kaip ir sakiau, V. buvo labai girtas, jis vos pastovėjo ant kojų ir tikrai jis niekur bėgti negalėjo.

Kai aÅ¡ jam iÅ¡neÅ¡iau daiktus, liepiau eiti iÅ¡ mÅ«sų namų, tad jis dar nuėjo ir susirinko savo patalynę ir išėjo. 3 klausimas: Kokius konkrečiai veiksmus JÅ«s atlikote prieÅ¡ V. B.? Atsakymas: Trenkiau delnu per veidÄ ir spyriau koja į Å¡onÄ bei nuėjusi surinkau daiktus. 4 klausimas: Ar JÅ«s užšokote ant V. B. pilvo? Atsakymas: AÅ¡ negaliu atsakyti, nes neprisimenu. AÅ¡ tik manau, kad jei būčiau užšokusi ant jo pilvo, tai pati būčiau nukritusi. Klausimas nukentėjusiajam V.

B.: Ar girdėjote ir sutinkate su parodymais? Atsakymas: Parodymus girdėjau ir nesutinku, kadangi mano telefonas dingo ir aÅ¡ jo neradau, nežinau kokiÄ ji istorijÄ sugalvojo dėl mano telefono. AÅ¡ buvau iÅ¡gėręs tik butelį alaus, ir tikrai nebuvau girtas. Ir mano manymu tai nebuvo konfliktas žodis po žodžio, o tai buvo tiesiog spardymas. Ar JÅ«s liekate prie savo parodymų? V. B. atsakymas: Taip, lieku prie savo parodymų. S. S. atsakymas: Taip, lieku prie savo parodymų (1 t., b. l. 114–116). Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 17 d. liudytoju apklaustas M.

Z. parodė, kad 2019 m. birželio 16 d. vakare buvo namuose ir apie 23.55 val. ruošėsi eiti miegoti. Tuo metu, pro atidarytÄ namo antrame aukÅ¡te esantį langÄ , kuris iÅ¡eina į (duomenys neskelbtini), iÅ¡girdo, kad kažkas lauke rusų kalba sako „duokite vandens“. IÅ¡ karto išėjo iÅ¡ savo namų ir sustojo (duomenys neskelbtini). Tuo metu vėl iÅ¡girdo vyriÅ¡kÄ balsÄ , kuris rusų kalba prašė duoti vandens. Garsas sklido iÅ¡ netoliese, už 15 metrų esančio miÅ¡kelio. Jis (duomenys neskelbtini) nuėjo link (duomenys neskelbtini), po ko Å¡ių gatvių sankryžoje nuėjo tiesiai kelis metrus į miÅ¡kelį.

Nuo sankryžos apie 10 metrų, miÅ¡kelyje pamatė gulintį ant žemės vyrÄ , paÅ¡vietė savo žibintuvėliu. Vyras gulėjo ant žemės ant deÅ¡inio Å¡ono, vyro kojos buvo nukreiptos į (duomenys neskelbtini) namo pusę, prie nurodyto vyro kojų stovėjo plastmasinis lagaminas, prie galvos gulėjo kuprinė, vyras buvo apsiklojęs raudonos spalvos pledu. Vyras buvo apie 50 metų amžiaus, trumpai nukirptas, matomų sumuÅ¡imų ant nurodyto vyro nesimatė, daugiau nurodytoje vietoje žmonių nebuvo, minėto vyro jis nepažįsta.

Buvo iÅ¡kviesta policija. Jis vėl grįžo prie to vyro, vyras gulėjo nurodytoje vietoje, pastarajam davė butelį, jis atsigėrė vandens. Vyro paklausė, iÅ¡ kur jis, kas atsitiko, ar žino kur yra. Vyras nieko neaiÅ¡kino, tik pasakė vietovės pavadinimÄ kur yra. IÅ¡ karto prie jų atvažiavo policijos pareigÅ«nai. PareigÅ«nams nurodė gulintį miÅ¡kelyje vyrÄ . PareigÅ«nai uždavinėjo kažkokius klausimus Å¡iam vyrui, apžiÅ«rėjo jį, ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

Po keliolikos minučių atvyko greitoji medicininė pagalba, kuri apžiÅ«rėjusį minėtÄ vyrÄ nuvedė į savo automobilį ir iÅ¡vežė į ligoninę. TÄ vakarÄ , jokių muÅ¡tynių garsų jis negirdėjo (1 t., b. l. 98–99). Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 11 d. liudytoja apklausta I. K. parodė, kad 2019 m. birželio 17 d. apie 00.04 val. darbo metu iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) gavo nurodymÄ važiuoti į (duomenys neskelbtini), kur miÅ¡kelyje yra rastas asmuo, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo – V.

B., kuris skundėsi skausmu pilve. Jis laikėsi už pilvo, sakė, kad jam labai skauda. Nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad jį sumušė, tačiau kas sumušė, nepasakė. Ant nukentėjusiojo veido jokių sumuÅ¡imo žymių nesimatė, jo veidas nebuvo kruvinas. Atvykus greitosios pagalbos medikams, nukentėjusysis V. B. buvo iÅ¡vežtas į ligoninę (1 t., b. l. 102). Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 18 d. liudytoja apklausta D. D. parodė, kad 2019 m. birželio 17 d. apie 00.23 val. buvo duotas nurodymas vykti į (duomenys neskelbtini), kur miÅ¡kelyje guli vyras apie 50 m., kuris jaučia silpnumÄ .

Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko policijos darbuotojai, kurie parodė, kur miškelyje guli vyras, kaip vėliau paaiškėjo tai – V. B. Vyriškio klausinėjo kas atsitiko, tačiau jis nieko neaiškino ir skundėsi tik pilvo skausmu. Vyriškio visas veidas buvo kruvinas, ir tas kraujas jau buvo apdžiūvęs. Kadangi buvo tamsu, iš kur kraujuoja, nesimatė ir ji įdėmiai veido neapžiūrinėjo. Kadangi vyriškis vis skundėsi pilvo skausmu, jam buvo suduoti nuskausminamieji ir jis buvo išvežtas į ligoninę (1 t., b. l. 104–105).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. birželio 17 d. 00.02 val. Bendrajame pagalbos centre gautas A. Z. (Z.) pranešimas, jog miškelyje šalia pranešėjos namo guli vyras, šaukiasi pagalbos. Pranešėjos vyras pakalbino asmenį, kalba nerišliai, kas nutiko, negali paaiškinti. RVUL slaugytoja J. pranešė, kad GMP 01.15 val. atvežė V. B., gimusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad sumušė nepažįstami (duomenys neskelbtini). Po apžiūros paguldytas antrajame chirurginiame dėl blužnies plyšimo.

Patikrinus informacijÄ nustatyta, kad pranešėjas paaiÅ¡kino, jog išėjęs iÅ¡ kiemo iÅ¡girdo kaip žmogus Å¡aukiasi pagalbos. V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), skundėsi krÅ«tinės skausmais, daugiau nieko nepaaiÅ¡kino. GMP 0822 iÅ¡vežė į Lazdynų ligoninę. 2019 m. birželio 17 d. apie 01.15 val. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai iÅ¡ (duomenys neskelbtini), Å¡alia esančio miÅ¡kelio į RVUL pristatė V. B., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), kuriam nakties metu buvo atlikta operacija ir paÅ¡alinta blužnis.

V. B. medikams nurodė, kad jį sumušė nepažįstami. Operavęs V. B. RVUL 2 chirurgijos skyriaus gydytojas S. T. nurodė, kad Å¡iuo metu paciento bÅ«klė yra stabili, pavojus gyvybei negresia, jam paÅ¡alinta blužnis ir jis bus gydomas apie savaitę laiko stacionare RVUL, paguldytas antrajame chirurginiame skyriuje 44 palatoje. Bendraujant su V. B., pastarasis kategoriÅ¡kai atsisakė aiÅ¡kinti įvykio aplinkybes, nurodyti įvykio vietos adresÄ (b. l. 11–12). IÅ¡ 2020 m. birželio 17 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta – Å¡alia (duomenys neskelbtini) esanti miÅ¡ko dalis.

Pro išėjimo duris išėjus iÅ¡ (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, pasukus į deÅ¡inę pusę, kur nuo kiemo tvoros vartelių 10 metrų atstumu yra (duomenys neskelbtini) pasukus į deÅ¡inę pusę, apie 10 metrų atstumu yra (duomenys neskelbtini). Sankryžoje einame tiesiai nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, kur 5 metrų atstumu yra miÅ¡kas. MiÅ¡ke kairėje pusėje kelių metrų atstumu matome ant žemės gulintį raudonos spalvos pledÄ . Pledas supakuojamas į vokÄ Nr. 1 su aiÅ¡kinamaisiais užraÅ¡ais.

Pakėlus pledÄ ant žemės matome tamsios spalvos akinius su permatomais stikliukais, akiniai be kojelių, taip pat prie akinių ant žemės guli viena akinių kojelė. Akiniai su kojele supakuoti į vokÄ Nr. 2 su aiÅ¡kinamaisiais užraÅ¡ais. Ä®vykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 13–19). IÅ¡ 2019 m. birželio 17 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), guli ant lovos, apsiklojęs iki krÅ«tinės antklode, yra sÄ moningas, įvykio aplinkybes dėl jo sužalojimų paaiÅ¡kinti atsisako.

Ant veido matomi sužalojimai, o bÅ«tent – ant kairiojo antakio matomas nubrozdinimas, kaktos nubrozdinimas, kairiojo smilkinio nubrozdinimas, ant kairiojo žando prie kairės ausies nubrozdinimas, virÅ¡utinės lÅ«pos nubrozdinimas. Matomi sužalojimai nufotografuojami, padaroma fotolentelė (1 t., b. l. 22–25). IÅ¡ 2019 m. rugpjūčio 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad V. B. atpažino Z. P., esantį nuotraukoje Nr. 1 (Z. P.) kaip asmenį, apie kurį davė parodymus.

Šį vyrÄ atpažino pagal veido bruožus (1 t., b. l. 40–43). IÅ¡ 2019 m. rugpjūčio 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad V. B. atpažino P. Å ., esantį nuotraukoje Nr. 2 (P. Å .) kaip asmenį, apie kurį davė parodymus. Šį vyrÄ atpažino pagal veido bruožus (1 t., b. l. 44–47). IÅ¡ 2019 m. liepos 2 d. specialisto, atlikusio dokumentų, kitų objektų tyrimÄ , iÅ¡vados protokolo matyti, kad V. B. nustatyta blužnies plyÅ¡imas su masyviu (2 500 ml) kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplėvės ertmę.

Sužalojimas padarytas smÅ«giniu kieto, buko, riboto pavirÅ¡iaus daikto paveikiu į pilvo kairio paÅ¡onkaulio sritį prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktas) (1 t., b. l. 71–72). IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 24 d. specialisto iÅ¡vados Nr. G 2378/2019 matyti, kad V. B. nustatytas trauminis blužnies plyÅ¡imas su masyviu kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplėvės ertmę.

Sužalojimas padarytas ne mažiau kaip vienu kieto buko, galimai riboto pavirÅ¡iaus, daikto smÅ«giniu poveikiu į pilvo kairiojo paÅ¡onkaulio sritį ir visumoje bÅ«dingas smÅ«gio sudavimui. Nustatytas tik vienas sužalojimas – blužnies plyÅ¡imas, kuris pagal apraÅ¡ytus patologoanatominius blužnies tyrimo duomenis galėjo bÅ«ti padarytas keleto valandų iki operacijos laikotarpį. Sužalojimas – blužnies plyÅ¡imas atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai riboto kontaktavusio pavirÅ¡iaus, o kokiu konkrečiai pagal esamus medicininius duomenis nustatyti negalima (1 t., b. l. 77–78).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas.

Baudžiamojo kodekso 141 straipsnis reglamentuoja, kad sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 (toliau tekste – Taisyklės). Taisyklių 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad sveikatos sutrikdymo faktÄ ir mastÄ nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi Å¡iuo teisės aktu. Aptariama nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 str.).

Tyčia gali bÅ«ti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas darydamas veikÄ suvokia veikos pavojingumÄ , bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininkÄ tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumÄ . Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 str. 1 d.).

Bendrininkavimo bÅ«tinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis: žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali bÅ«ti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009).

Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumÄ . Taigi bendrininkavimui bÅ«tina nustatyti asmenų veikos bendrumÄ : susitarimÄ daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu ir bendrÄ vieningÄ tyčiÄ , t. y. situacijÄ , kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus.

Sunkus sveikatos sutrikdymas pripažįstamas padarytu bendrininkų grupės (BK 25 str. 2 d.), kai bent du asmenys yra šio nusikaltimo vykdytojai. Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai, bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo procese, visi jie yra šio nusikaltimo vykdytojai. Veikiant bendrininkų grupe nėra būtina, kad kiekvienas iš vykdytojų padarytų sužalojimus, sukėlusius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų.

Tai yra tais atvejais, kai nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ sukelia ne padarytų sužalojimų visuma, o vienas ar keli sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtÄ naudojo keli asmenys, o smurto pobÅ«dis ir intensyvumas rodo tyčiÄ padaryti sunkų kÅ«no sužalojimÄ , arba neapibrėžtÄ tyčiÄ , kuri apima ir sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymÄ , tai pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kÅ«no sužalojimai buvo nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę tokio nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo procese (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-558/2010, Nr. Nr. 2K-126-495/2021).

Sprendžiant klausimÄ , kurie iÅ¡ smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudoję asmenys atsako už sunkų sveikatos sutrikdymÄ , turi bÅ«ti įvertintas kiekvieno iÅ¡ jų panaudoto smurto pobÅ«dis ir intensyvumas ir tai, ar Å¡io smurto intensyvumas ir pobÅ«dis yra tokie, kurie patvirtina asmens tyčiÄ nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyti sveikatÄ . Vertinant smurto pobÅ«dį ir intensyvumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, į kokias žmogaus kÅ«no dalis (organus) buvo smÅ«giuojama (pavyzdžiui, ar smÅ«giuojama į gyvybiÅ¡kai svarbius ar ne tokius svarbius žmogaus organus), smÅ«gių stiprumÄ , jų skaičių, kokios priemonės buvo naudojamos smurtaujant ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2013).

IÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad S. S., P. Å . ir Z. P., veikdami kartu tyčia sumušė V. B., dėl ko pastarųjų veiksmai sukėlė nukentėjusiajam V. B. trauminį blužnies plyÅ¡imÄ su masyviu kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplėvės ertmę kvalifikuojamÄ sunkiu sveikatos sutrikdymu. Vertinant kaltinamųjų parodymus matyti, kad jie viso proceso metu buvo nenuoseklÅ«s, bei prieÅ¡taringi tarpusavyje. Kaltinamoji S. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, nurodydama, kad konfliktas 2019 m. birželio 16 d. su V.

B., kuris nuo 2019 m. gegužės mėnesio nuomojosi pas juos su P. Å . kambarį, kilo kai tÄ dienÄ kaimynas Z. P. pranešė, jog V. B. iÅ¡daužė kaime langus, pavogė pinigus ar telefonÄ ir parašė praneÅ¡ti, kada jis grįš, ir apie 15 val. pranešė Z. P., kad V. atsirado, bei atsivežę jį (Z. P.) pradėjo klausinėti V. B., kuris viskÄ neigė. Tuo metu V. B., bÅ«damas iÅ¡gėręs, pradėjo jÄ Ä¯Å¾eidinėti necenzÅ«riniais žodžiais, todėl ji plaÅ¡taka trenkė jam (V.

B.) per veidÄ ir stumtelėjo, rankomis sudavė į krÅ«tinę. P. Å . tuo metu bandė raminti V., nes jis agresyviai elgėsi, vyrai susistumdė, P. Å . sudavė smÅ«gius delnais V., kad jis apsiramintų, negali pasakyti, kokius smÅ«gius sudavė Z. P., ji ten nestovėjo, nestebėjo jų, o užpykusi nuėjo ir surinko V. B. lagaminÄ , kad jis iÅ¡eitų. Patikino, jog ant V. pilvo tikrai nebuvo užšokusi. Matė, kad V. buvo atsiklaupęs, tupėjo, lyg susilenkė, galimai dėl to, kad buvo iÅ¡gėręs, o Z. su P. stovėjo Å¡alia, kalbėjo, bandė kelti V., smÅ«giavo kojomis ar rankomis į V.

B., bet ji negalėjo suprasti, ar tai buvo smÅ«giai, ar tik paklibinimas su koja, kad atsikeltų, nes jis po to parvirto. Pabrėžė, jog niekas jo (V. B.) nemušė. Po to V. B. nuėjo į virtuvėlę, pasiėmė pledÄ , lagaminÄ ir apie 17 val. išėjo iÅ¡ kiemo. Viskas (konfliktas) vyko greitai, kol ji jam surinko daiktus. Z. (išėjo) namo, o jie liko savo namuose. Ä®vykio metu ji pati buvo iÅ¡gėrusi dvi stiklines alaus, kiti kaltinamieji buvo blaivÅ«s. Patikino, jog ikiteisminio tyrimo metu jos duotuose parodymuose buvo daug netikslumų, galimai ne taip suprato tyrėja.

Pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad ant žmogaus neÅ¡okinėjo, ji laiptais sunkiai pakyla, pripažino, kad galimai vienÄ kartÄ spyrė gulinčiam. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 7 d. apklausta S. S. savo kaltę pripažino taip pat iÅ¡ dalies ir parodė, kad 2019 m. birželio 16 d. ji su P. namuose surinkinėdami spintÄ , vartojo alų, V. buvo namuose, buvo labai girtas, Å¡laistėsi po kiemÄ . Maždaug apie 17-18 val., pas juos į namus atėjo trys vietiniai kaimynai, iÅ¡ kurių vienas – Z., pradėjo klausinėti, kur yra V., tačiau jo nebuvo.

Å ie paaiÅ¡kino, kad V. neva kažkam langÄ iÅ¡daužė, kažkieno telefonÄ pavogė, kažkieno alų iÅ¡sinešė. Gal po valandos grįžo V. Jie priėjo prie lauko virtuvės ir pradėjo jį klausinėti, kÄ jis pridaręs kaime, o jis tik gynėsi, ir žodis po žodžio tarp jų kilo konfliktas, jis pradėjo jÄ ir jos sugyventinį įžeidinėti necenzÅ«riniais žodžiais, ir už tuos žodžius ji jam trenkė delnu per veidÄ . Tada pas juos kieme atsirado Z., kuris taip pat pradėjo klausinėti V. to paties, tačiau V. tai neigė.

IÅ¡ pradžių jie tik kalbėjo, bet vėl gi žodis po žodžio ir vėl kilo konfliktas. V. pritÅ«pė, ir ji vėl už įžeidžiančius žodžius spyrė jam tupinčiam su deÅ¡ine koja į kairįjį jo Å¡onÄ . V. tuo metu tupėjo prie klėtelės. Po ko iÅ¡kart prasidėjo muÅ¡tynės. Kas pirmas sudavė smÅ«gius ir kur, ji negali pasakyti, tačiau tiek P., tiek Z. tikrai mušė V., kuris ten prie klėtelės ir gulėjo. Ji matė tik, kad P. pasilenkęs suduoda smÅ«gius kumščiu V.

į kÅ«nÄ , tačiau ji negali atsakyti, nei kiek smÅ«gių, nei kur konkrečiai sudavė. Z. V. mušė ne tik rankomis, bet ir kojomis, bet vėlgi, ji nestovėjo prie jų ir nestebėjo, ji užpykus nuėjo į lauko virtuvę surinkinėti V. daiktų, kad Å¡is iÅ¡ jų iÅ¡eitų. Kiek laiko viskas truko, negali pasakyti, ji išėjo iÅ¡ lauko virtuvės su V. daiktais, jis buvo toje pačioje vietoje, t. y. prie klėtelės, jau sėdėjo, buvo labai girtas, jis vos pastovėjo ant kojų, ji liepė eiti iÅ¡ jų namų, susirinko savo patalynę ir išėjo.

Ar ji užšoko ant V. pilvo, ji neprisimena, gal ir galėjo taip bÅ«ti. Ji pati buvo iÅ¡gėrusi, ir gal neprisimena, bet ji negali patikėti, kad taip buvo. Gal ji tiesiog jam spyrė iÅ¡ virÅ¡aus į pilvo sritį. Parodymų patikrinimo vietoje metu 2019 m. rugpjūčio 7 d. S. S. patvirtino savo parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 19 d. pakartotinai apklausta S. S. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, kad sudavė nukentėjusiajam ranka per veidÄ , spyrė gulinčiam nukentėjusiajam ant deÅ¡inio Å¡ono, į jo deÅ¡inįjį Å¡onÄ ir daugiau jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko.

Neprisimena, kad buvo užšokusi nukentėjusiajam ant pilvo. Kaltinamasis P. Å . teisiamojo posėdžio metu savo kaltę neigė ir nurodė, kad tÄ dienÄ apie 11 val. pas juos atvyko Z. ir klausinėjo apie V., paprašė praneÅ¡ti, kai V. B. grįš namo, nes jis paėmė telefonÄ , iÅ¡daužė langus ir paėmė alų. Ä® kiemÄ jis užėjo vienas, lauke buvo dar du asmenys, bet jie nebuvo kieme. Kai V. grįžo apie 15 val., P. Å . iÅ¡važiavo į parduotuvę ir užvažiavo pas Z. ir su juo parvažiavo.

V. buvo stipriai iÅ¡gėręs ir prasidėjo konfliktas. P. Å . kieme iÅ¡leido Z., pastatė automobilį į garaÅ¾Ä , grįžęs atgal pamatė, kad V. barasi. S. jam sudavė per veidÄ , nes jis jÄ iÅ¡vadino negražiais žodžiais. Z. iÅ¡sakė jam (V. B.) pretenzijas dėl langų, telefono ir iÅ¡gerto alaus. V. pradėjo pulti Z., o Z. gynėsi. Z. sudavė V. B. gindamasis nežino kiek kartų, bet nedaug, kažkur į krÅ«tinę, per veidÄ nesudavė. Z. koja vienÄ kartÄ sudavė V. per užpakalį, kai V. stovėjo, tačiau kojomis nemušė.

Kai V. jį puolė, jis (Z. P.) keliais, kumščiais sudavė keletÄ kartų į krÅ«tinę. Kai įvyko susistumdymas V. nebuvo nukritęs, jis buvo pritÅ«pęs, nes buvo stipriai iÅ¡gėręs. P. Å . įsikiÅ¡o, kad liautųsi, bet V. B. tęsė savo veiksmus, P. Å . ėmė V. B. už rankos, jis ėmė naudoti jėgÄ . P. Å . jam trenkė per skruostÄ deÅ¡iniu delnu, liepė apsiraminti, pagrasino iÅ¡kviesti policijÄ , ir jis apsiramino. Tuo metu S. nuėjo rinkti jo daiktų, V. B. pats pasiėmė patalynę ir išėjo apie 17 val.

Viskas truko neilgai, kol S. surinko jam lagaminÄ ir liepė iÅ¡eiti. Kai V. išėjo iÅ¡ jų, ant jo veido nebuvo jokių žymių, kraujo. P. Å . pažymėjo, kad nebuvo iÅ¡gėręs. Ar Z. vartojo alkoholį – nežino. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 7 d. apklaustas P. Å . savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis V. sudavė ranka per veidÄ , tačiau jis nemušė tiek, kad V. B. patirtų tokius sužalojimus. Kas įvyko tÄ dienÄ , jis nelabai prisimena, kadangi praėjo daug laiko. 2019 m. birželio 16 d. maždaug apie 15 val. jis grįžo namo ir matė, jog V.

B. nėra. Maždaug po valandos pas juos atėjo Z. ir dar du vietiniai, kurių jis nepažįsta. Jie pasidomėjo, kur yra V., jis atsakė, kad nežino ir pasidomėjo, kodėl jo ieÅ¡ko. Z. atsakė, kad V. pavogė telefonÄ ir alaus. Maždaug apie 17 val. namo grįžo ir V., matė, kad jis yra neblaivus, tačiau jis su juo nieko nesiÅ¡nekėjo ir jo nieko neklausinėjo. Jis (P. Å .) tÄ dienÄ taip pat buvo neblaivus, buvo iÅ¡gėręs „soskę“ alaus. Po kažkurio laiko vėl atėjo Z., tiesiai nuėjo pas V., jie ėmė labai garsiai bartis, ir jis (P. Å .) taip pat išėjo į laukÄ .

Prie jų priėjo ir S., o V. pradėjo jÄ vadinti necenzÅ«riniais žodžiais ir jis matė, kad ir S. V. taip pat sudavė berods du smÅ«gius per veidÄ , nors tiksliai pasakyti negali. IÅ¡ pradžių V. su Z. mosikavosi vienas prieÅ¡ais kitÄ rankomis, o po to Z. sudavė smÅ«gį kumščiu V. kažkur į krÅ«tinės sritį, nuo ko V. net susilenkė, ir staigiai po to Z. sudavė smÅ«gį koja pasilenkusiam V. vėl į krÅ«tinės sritį. V. taip ir liko stovėti susilenkęs pusiau, o Z. jį mušė.

Matė, kaip V. jis ir spardė, ir rankomis sudavė smÅ«gius, tačiau jis nestovėjo ir neskaičiavo, kiek tų smÅ«gių buvo. Jis net Z. atitraukė nuo V., prašė nusiraminti. O kad nusiramintų ir V., jis jam sudavė delnu per veidÄ , galbÅ«t kartÄ ar du. Po to jie abu nusiramino, ir Z. išėjo, o V. taip pat nuėjo į lauko virtuvėlę, kur susirinko savo daiktus. Jis negalėjo V. muÅ¡ti kumščiais gulinčio, kaip sako S. Jis nematė, kaip S. spyrė V., ir nematė, kad ji bÅ«tų užšokusi ant gulinčio V.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 19 d. apklaustas P. Å . parodė, kad V. B. nemušė, sudavė tik vienÄ smÅ«gį ranka per veidÄ . Akistatos tarp P. Å . ir S. S. metu S. S. parodė, kad tarp jų ir V. B. kilo konfliktas, jis (V. B.) pradėjo ir jÄ , ir jos sugyventinį P. Å . įžeidinėti necenzÅ«riniais žodžiais, ir už tuos žodžius ji jam trenkė plaÅ¡taka per veidÄ . Tada P. apsistumdė su V., sudavė vienÄ smÅ«gį per veidÄ ir į kÅ«nÄ , tačiau kur tiksliai, pasakyti negali.

Tada ji vėl už įžeidžiančius žodžius sudavė smÅ«gį į krÅ«tinę ranka, tačiau ar spyrė jam į kairįjį jo Å¡onÄ , neprisimena. Z. V. mušė ne tik rankomis, bet ir kojomis, bet nestovėjo prie jų ir nestebėjo, užpykusi nuėjo į lauko virtuvę surinkinėti V. daiktų, kad Å¡is iÅ¡eitų. Ar užšoko ant V. pilvo, neprisimena, gal ir galėjo taip bÅ«ti. Pati buvo iÅ¡gėrusi, ir gal neprisimena, bet negali patikėti, kad taip buvo. P. Å . parodė, kad jis V. sudavė tik vienÄ smÅ«gį per veidÄ ir tai tik tam, kad jį nuramintų, nes V. bÅ«damas girtas puolė Z.

Kokius smÅ«gius ir kur sudavė S., nematė. Taip pat matė, kad Z. V. sudavė vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinę, nuo ko V. susilenkė ir po to dar koja spyrė į pilvo sritį. Kaltinamasis Z. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę taip pat neigė, nurodydamas, kad tÄ dienÄ prieÅ¡ konfliktÄ 9 val. V. buvo atvažiavęs pas jo sesers sugyventinį, buvo iÅ¡gėręs, pasakojo, kad jis buvo su kažkuo susimušęs, iÅ¡gėrė alaus ir išėjo. Sesers sugyventinis sakė, kad jis girdėjo, kaip V.

B. sakė, kad jį sumušė prie stoties. Motina matė, kad jis dar paėmė alaus ir ėjo kažkur link kaimo gilumos. Taip pat pas juos buvo atvažiavęs žmogus, kuris pasakė, kad V. iÅ¡daužė langus. Apie 15 val. atvažiavo S. su P., paprašė pagalbos, kad V. B. girtas kažkÄ pradėjo ant jų sakyti, rėkauti, norėjo muÅ¡tis su P. S. buvo iÅ¡gėrus, P. nesimatė, kad bÅ«tų iÅ¡gėręs. PrieÅ¡ tai, apie 12 val. kaltinamajam sesuo pasakė, kad jis (V. B.) pavogė telefonÄ , pas pažįstamus iÅ¡daužė langus ir dingo alus.

Z. P. suprato, kad V. paėmė (telefonÄ ), nes jie to telefono taip ir nerado. Z. P. atvežė ten (pas V. B.). Z. P. priėjo prie jo ir pareikalavo grÄ Å¾inti telefonÄ ir įstatyti langus. Jis (V. B.) pradėjo ant Z. P. „šokinėti“, žodžiais įžeidinėti S., o jis (Z. P.) jam (V. B.) sudavė vienÄ nestiprų smÅ«gį iÅ¡ kairės, V. B. atsiklaupė. Anot jo, V. B. buvo girtas, dėl to nereikėjo stipriai trenkti, kad jis parkristų. Atsiklaupusiam V. B. suėmė delnu už kaklo iÅ¡ nugaros ir pakartotinai pareikalavo grÄ Å¾inti telefonÄ , tačiau jo nespardė.

Liepė grÄ Å¾inti telefonÄ . Kas jį (V. B.) spardė – nestebėjo, jis sudavė tik vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinę. Pripažino, kad galimai bÅ«damas afekto bÅ«senos netyčia koja (spyrė). Nežino, ar S. smÅ«giavo koja iÅ¡ Å¡ono, ar per žandÄ sudavė, matė, jog P. buvo nestipriai trenkęs jam „pliauskÄ â€œ, vienÄ kartÄ iÅ¡ nervų trenkė per nugarÄ , tačiau niekas su kojomis jo nespardė, per pilvÄ niekas jam stipriai nedaužė. V. jiems smÅ«gių nesudavė. Jie liepė jam keltis, jis pats atsikėlė, S. nuėjo jo daiktų surinkti, pats V.

B. išėjo su lagaminu. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 12 d. apklaustas Z. P. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis V. sudavė tik vienÄ smÅ«gį kumščiu į krÅ«tinės sritį, ir nepadarė sužalojimo, nuo kurio jam plyÅ¡tų blužnis. 2019 m. birželio 16 d. jis miegojo pas mamÄ namuose, kai maždaug apie 15-16 val. atvažiavo P. Å . su savo sugyventine S. S. ir paprašė jo iÅ¡varyti iÅ¡ jų namų V., kuris pas juos nuomojosi kambariukÄ , pasakė, kad jis yra namuose ir girtas.

Kadangi V. dienÄ prieÅ¡ tai buvo iÅ¡daužęs kaimynų langus bei pavogęs jo sesers mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , tad jis sutiko važiuoti su jais, nes norėjo pasikalbėti su V., kad Å¡is įstatytų langus bei grÄ Å¾intų mobilaus ryÅ¡io telefonÄ . Jis nebuvo iÅ¡gėręs, o P. su S. buvo iÅ¡gėrę, tik kaip jam pasirodė, S. buvo labiau iÅ¡gėrusi nei P. TÄ dienÄ jis V. neieÅ¡kojo ir su jokiais kaimynais nebuvo nuėjęs pas P. į namus. Kai jie visi trys atvažiavo į P. namus, V. sėdėjo prie Å«kinio pastato ant suoliuko.

Jis buvo labai girtas. Jis priėjo prie jo, ir jam priėjus, V. atsistojo. Jis sudavė V. smÅ«gį kumščiu į krÅ«tinę, ir suėmęs deÅ¡ine ranka už jo sprando, pasakė, kad grÄ Å¾intų mobilaus ryÅ¡io telefonÄ bei įstatytų langus. Tuomet jis jį paleido ir Å¡is atsisėdo ant suoliuko. Tai buvo visi veiksmai, kuriuos jis padarė. Tuomet prie V. priėjo P. bei S. V. iÅ¡krito iÅ¡ rankų žiebtuvėlis, ir jis pasilenkė jo paimti, ir tuo tarpu P. suėmęs abi savo rankas į kumÅ¡tį sudavė V. per nugarÄ 2–3 kartus.

Nuo Å¡ių smÅ«gių V. nukrito ant kelių ir rankomis atsirėmė į žemę. Tuomet jis atsitraukė nuo jo, ir prie V. priėjo dar ir S. ir pradėjo jį spardyti į kairio jo Å¡ono pusę. Kiek kartų spyrė, jis neskaičiavo, bet du kartus tai tikrai. Po to S. iÅ¡nešė V. daiktus ir liepė jam eiti iÅ¡ jų namų, tad V. pasiėmė daiktus ir išėjo. Jis nematė, kas Å¡oko ant jo (V. B.) pilvo. Kai V. susirinkęs daiktus išėjo, P. jį parvežė atgal. Jis V. per pilvÄ nespardė, vienintelė jį spardė tik S. Parodymų patikrinimo vietoje metu 2019 m. rugpjūčio 12 d.

Z. P. patvirtino savo parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 25 d. papildomai apklaustas Z. P. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad V. B. nesumušė ir nepadarė sužalojimų, kurie yra nurodyti įtarime. Nukentėjusiajam sudavė tik vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinę, ir jį mušė tik S. S. ir P. Å . Taigi nepaisant to, kad kaltinamųjų parodymai tiek kiekvienas atskirai, tiek tarpusavyje prieÅ¡taringi (ypač dėl aplinkybių prieÅ¡ konfliktÄ , konflikto pradžios ir priežasties), tačiau visi patvirtino, kad įvykio dienÄ nurodytoje vietoje konfliktavo su nukentėjusiuoju V.

B., visi naudojo jo atžvilgiu vienokius ar kitokius smurtinius veiksmus, tačiau Å¡ie buvo nestiprÅ«s ir negalėjo sukelti kaltinime nurodytų padarinių – sunkaus sveikatos sutrikdymo. Tuo tarpu nukentėjusysis V. B. viso proceso metu teigė, kad jį sumušė kaltinamieji ir bÅ«tent dėl jų veiksmų jis buvo suluoÅ¡intas. Teisiamojo posėdžio metu V. B. parodė, kad tÄ dienÄ atėjo visi trys kaltinamieji, pradėjo kalbėti apie telefonÄ , jis suprato, kad apie jo kalba ir pasakė, kad nežino, kur dingo.

Apie langus nieko nekalbėjo. Pradėjo Z. daužyti ir spardyti beveik iÅ¡ karto be jokios kalbos. P., jam atrodo, nė karto smÅ«gio nesudavė. S. tai rėkdavo, tai draskėsi, nes irgi iÅ¡gėrusi buvo. Tik atsikeldavo ir jį vėl mušė, nepavyko pabėgti iÅ¡ ten. Daugiausiai smÅ«gių buvo iÅ¡ Z., S. daugiausia rėkė. Kai nukrito ant nugaros po Z. smÅ«gio, S. ant jo Å¡okinėjo. Z. smÅ«giavo visur, su kojomis spardė, S. spardė į pilvÄ . P. tai vienÄ , tai kitÄ atitraukdavo nuo jo. V.

B. jį muÅ¡ant pajuto labai stiprų skausmÄ tarp krÅ«tinės ir pilvo, kai Z. smÅ«giavo į jį. S. liepė jam iÅ¡eiti. Jis pats nepuolė nė vieno iÅ¡ jų, nes nebuvo už kÄ . Nesuprato, kodėl jie jį puolė. Jam tas iÅ¡puolis buvo netikėtas. Jis pats susirinko daiktus. Išėjo iÅ¡ jų vakare. Kai išėjo, jo veidas buvo apdraskytas. Nuėjo už 100 metrų į miÅ¡kÄ . Prisėdęs pajuto, kad negali atsikelti. Kaimynas pats atėjo pas jį, papraÅ¡ius pagalbos, iÅ¡kvietė policijÄ , kartu su policija atvažiavo greitoji ir jį operavo.

Kai atvažiavo greitoji ir policija, jau buvo tamsu, buvo praėjusi valanda, kai jis išėjo. Konflikto metu buvo vakaras, bet dar nebuvo tamsu. Kaimynui, kuris jam suteikė pagalbÄ , sakė, kad suspardė pas P. kieme. Policijai pasakojo, kaip viskas buvo. Blužnies plyÅ¡imas atsirado dėl smurto, mano, kad dėl Z. Patikino, jog išėjus iÅ¡ P. namų jo niekas neužpuolė. Ä®vykio dienÄ , ryte, su Z. seserimi nebendravo, nebuvo nuvykęs pas Z. tėvus. Konflikto su kaimo gyventojais nebuvo. Jo niekas prieÅ¡ tai nemušė.

Negali pasakyti, kas jį mušė, kai gulėjo, daug smÅ«gių buvo, dauguma smÅ«gių buvo kojomis, jį labiausiai mušė nukritus. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 19 d. apklaustas V. B. parodė, kad 2019 m. birželio 16 d. apie 16 val. jis pasigedo savo mobiliojo ryÅ¡io telefono, paklausė S. (t. y. S.) ir P., kurie sėdėjo lauke, Å¡ie atsakė, kad nematė, todėl jis grįžo į savo namelį. Po kurio laiko atėjo S. su P. ir Z. P. Nieko nesakęs P. trenkė jam su kumščiu į galvos sritį, jis užsidengė galvÄ rankomis.

P. nenustojo jo daužyti, trenkė į krÅ«tinę, pilvÄ . Jis nukrito ant žemės. S. su P. spardė jį kojomis. S. užšoko kojomis jam ant pilvo. Ar jį mušė Z. P., nepamena. Kiek iÅ¡ viso smÅ«gių jam trenkė S. su P., nepamena. Baigę jį muÅ¡ti, S. su P. liepė jam eiti iÅ¡ jų namų, kol krovėsi daiktus jie jį spardė ir daužė kumščiais, sakė paskubėti. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 7 d. apklaustas V. B. parodė, kad tÄ dienÄ apie 17 val. P., S. ir jam iÅ¡ matymo pažįstamas Z. pradėjo jam priekaiÅ¡tauti, kad juos laiko vagimis ir kokio jis čia telefono ieÅ¡ko, kad pas juos pačius dingo telefonas.

Tuomet jie visi trys priėjo prie jo, ir pradėjo muÅ¡ti. Kas kiek smÅ«gių sudavė, jis negali atsakyti, ne viskÄ prisimina po patirto sužalojimo. Prisimena, jog pirmiausia tiek P., tiek Z. sudavė po kelis smÅ«gius kumščiais jam į galvÄ , labiau į kairę veido pusę, nes ties antakiu buvo praskelta ir bėgo kraujas. Nuo Å¡ių smÅ«gių jis nukrito ant žemės, ant deÅ¡iniojo Å¡ono, užsidengė rankomis veidÄ , kad nebedaužytų jam daugiau į galvÄ . Toliau jie visi jį spardė.

Kas kur stovėjo, jis nematė, dengėsi rankomis veidÄ , tačiau smÅ«gių buvo tiek į nugarÄ , tiek į kairįjį Å¡onÄ . Kadangi nuo smÅ«gių jis pasisukdavo, tai smÅ«gių buvo ir į pilvo sritį. Kiek kas smÅ«gių sudavė, neskaičiavo, tačiau jų tikrai buvo daug, nes jo visas kÅ«nas buvo mėlynas. Jie jį mušė apie 1-2 minutes, o po to jis iÅ¡girdo kaip P. sako Z., jog gana jį muÅ¡ti ir pradėjo Z. traukti nuo jo. Ir tuo tarpu S. užšoko abiem savo kojomis jam ant pilvo, kai jis leisgyvis gulėjo aukÅ¡tielninkas ant žemės. Kai jie baigė jį muÅ¡ti, P. liepė eiti iÅ¡ jo namų, kad jis čia daugiau gyventi nebegali ir jie išėjo.

Tuomet jis surinko savo daiktus ir nuėjo iki parkelio, kuris yra netoli nuo P. namų. Jam, kuo toliau tuo labiau pradėjo skaudėti pilvÄ , jis nebegalėjo eiti. GalbÅ«t jis buvo ir sÄ monę praradęs, nes ne viskÄ atsimena ir kiek laiko jis pragulėjo tame miÅ¡kelyje, jis nežino. Nuo skausmo jis pradėjo Å¡aukti ir jį iÅ¡girdo kažkoks žmogus ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , jis buvo iÅ¡vežtas į ligoninę, kur paaiÅ¡kėjo, kad jam yra trÅ«kusi blužnis, jį operavo. Parodymų patikrinimo vietoje metu 2019 m. rugpjūčio 7 d.

V. B. patvirtino Å¡iuos savo parodymus. Juos patvirtino ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. akistatos tarp jo ir S. S. metu. Nors nukentėjusiojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme Å¡iek tiek skiriasi, ypač dėl P. Å . vaidmens, tačiau, teismas sprendžia, kad iÅ¡ paties V. B. parodymų matyti, jog teisme P. Å . vaidmenį sumenkino susitikęs su juo teismo posėdžių salėje bei bÅ«damas dėkingas P. Å . už priėmimÄ gyventi. Be to, pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas iÅ¡ karto po operacijos, narkozės, todėl jo parodymai galėjo Å¡iek tiek skirtis.

Vis dėlto tai nepaneigia kaltinamųjų veiksmų naudojant prieÅ¡ V. B. fizinį smurtÄ bendrumo, vieningumo, tikslingumo ir priežastingumo kilusiems padariniams. Juo labiau, kad esminėse aplinkybėse nukentėjusiojo parodymai buvo iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s – jis savo sužalojimÄ siejo bÅ«tent su visų trijų kaltinamųjų bendrai atliktais smurtiniais veiksmais prieÅ¡ jį. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Å tai liudytojas M. Z. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tÄ dienÄ vakare atsigulė miegoti ir pro atidarÄ langÄ apie 23 val. iÅ¡girdo, kad kažkas praÅ¡o pagalbos. Išėjęs į laukÄ , per keliÄ , miÅ¡kelyje pamatė ant pledo gulintį žmogų, Å¡alia sudėtus daiktus. Jis prašė vandens, o kai padavė, žmogus negalėjo atsisėsti, jam skaudėjo Å¡onÄ , ar kažkÄ . Tačiau nematė sužalojimų. Jo žmona iÅ¡kvietė policijÄ , o Å¡i greitÄ jÄ pagalbÄ .

PrieÅ¡ iÅ¡girstant pagalbos praÅ¡ymÄ , negirdėjo jokio triukÅ¡mo, konflikto. Iki P. Å . namų nuo tos vietos galimai 150 metrų. Kad kažkam bÅ«tų langus iÅ¡daužę, ar alų pavogę, negirdėjo. IÅ¡ Z. P. neteko girdėti, kad kažkas bÅ«tų pavogta, jis tvarkÄ prižiÅ«ri kaimelyje. Ikiteisminio tyrimo metu tai patvirtino. M. Z. svainis M. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad prieÅ¡ metus ar daugiau surado gulintį sumuÅ¡tÄ Å¾mogų miÅ¡ke apie 100 metrų nuo jo namų.

Buvo vasara, tamsu, 23-24 val. nakties, tas žmogus Å¡aukė pagalbos. Su svainiu nuėjo, kur tas žmogus Å¡aukėsi, dejavo. Asmuo skundėsi, kad jam skauda pilvÄ ir prašė vandens atsigerti. Kiek atsimena, ant veido, kÅ«no kraujo, nubrozdinimų, žaizdų nesimatė. Buvo tamsu ir jis prie pat asmens nepriėjo, gal 3 metrus iki jo. Atnešė vandens atsigerti. Žmogus turėjo didžiulį krepšį, apsiklojęs tvarkingai gulėjo. IÅ¡kvietė policijÄ , o Å¡i iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Pažymėjo, jog kažkokių garsų, muÅ¡tynių, Å¡auksmų, tÄ dienÄ negirdėjo, negirdėjo, kad kažkas kažkÄ bÅ«tų pavogęs iÅ¡ kaimynų.

Liudytoja I. K. – policijos pareigūnė teisiamojo posėdžio metu, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad miškelyje gulėjo vyras, kuris sakė, kad jam labai skauda krūtinės, pilvo sritį. Sumušimų ant veido nematė, kitų sumušimo žymių nematė. Paaiškino, kad sumušė, tačiau kas jį sumušė, nesakė. Jie kvietė medikus. Atvažiavo medikai ir jį išsivežė. Atsimena, kad šalia (asmens) buvo lagaminas. Nebuvo jokių požymių, kad toje vietoje būtų įvykdytas smurtas.

Liudytojas V. P. – policijos pareigÅ«nas, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad miÅ¡ke vakare, gal 23 val., buvo rastas žmogus. Asmuo galimai sakė, jog jį sumušė vyriÅ¡kis dėl moters. Atsimena, jog asmuo skundėsi skausmais, stenėjo, sėdėjo susirietęs. Galimai jis buvo suspardytas. Vyras nebuvo linkęs bendrauti. Neatsimena, ar matėsi sužalojimų ant asmens, vyras buvo sÄ moningas, neatsimena, ar jis buvo blaivus, buvo sunku tai nustatyti, nes jis buvo sužalotas. Galiausiai pas asmenį atvyko jų ekipažo iÅ¡kviesta medicinos pagalba.

Liudytoja D. D. – greitosios pagalbos medikė, teisiamojo posėdžio metu, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kai atvyko į įvykio vietÄ , miÅ¡ke gulėjo vyras kruvinu veidu (aplink nosį), kalbėjo rusiÅ¡kai. Toje vietoje, kur jie jį rado, buvo rankinė ar lagaminas. Kai paklausė, kas atsitiko, jis jai nieko nepapasakojo, tik pasakė, kad atvyko iÅ¡sinuomoti butÄ , ir jį ten primušė Å¡eimininkas. Jis susikrovė daiktus ir pabėgo. Jis labai skundėsi, kad skauda pilvÄ . Nuo skausmo jam leido vaistus.

Plačiau aplinkybių nepasakojo. Buvo tamsu, kai nuvyko. Jie jį vežė į ligoninę, nes reikėjo ištirti. Taip pat reikšminga ir kita rašytinė bylos medžiaga. Atskirai paminėtina, kad liudytojų A. M. ir jos sugyventinio R. T. parodymai teisminio nagrinėjimo metu nevertintini kaip patikimi, šie asmenys yra artimi Z. P. ir galimai suinteresuoti padėti išvengti jam baudžiamosios atsakomybės, be to, jie nebuvo tiesioginiai įvykio liudytojai, o ir jų tarpusavio parodymai nesutampa, prieštarauja ir kaltinamųjų parodymams.

Galiausiai kaltinamųjų kaltę patvirtina specialistų iÅ¡vados, pagal kurias V. B. nustatytas trauminis blužnies plyÅ¡imas su masyviu kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplėvės ertmę; sužalojimas padarytas ne mažiau kaip vienu kieto buko, galimai riboto pavirÅ¡iaus, daikto smÅ«giniu poveikiu į pilvo kairiojo paÅ¡onkaulio sritį ir visumoje bÅ«dingas smÅ«gio sudavimui; nustatytas tik vienas sužalojimas – blužnies plyÅ¡imas, kuris pagal apraÅ¡ytus patologoanatominius blužnies tyrimo duomenis galėjo bÅ«ti padarytas keleto valandų iki operacijos laikotarpį; sužalojimas – blužnies plyÅ¡imas atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ .

Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai riboto kontaktavusio pavirÅ¡iaus. Ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad V. B. padarytas sužalojimas nebuvo visai Å¡viežias, praėjo Å¡iek tiek laiko – keletas valandų, tačiau tiksliai negalima pasakyti. Tai negalėjo bÅ«ti padaryta ir per parÄ laiko, nes neiÅ¡sivystė pilvaplėvės uždegimas, žmogus nemirė. Å iuo atveju plyÅ¡imas buvo dėl traumos, ne dėl ligos. Blužnis lokalizuota pilvo kairėje, virÅ¡uje po Å¡onkaulių lanku, todėl turėjo bÅ«ti žalojama bÅ«tent ta vieta.

Å is sužalojimas padaromas tiesiogiai buku daiktu deformuojant Å¡onkaulius, jie sulaužomi ir prispaudžiama blužnis arba prispaudžiama pilvo priekinė siena ir tiesiogiai traumuojama blužnis. SmÅ«gis turėtų bÅ«ti pakankamai stiprus. SmÅ«gis ranka ar koja gali pasiekti tÄ sritį. SmÅ«gis turi ne visÄ pilvÄ spausti, bet bÅ«tent tÄ sritį – tai bÅ«dinga smÅ«giams. SmÅ«gis į kairį poÅ¡onkaulį gali sukelti plyÅ¡imÄ . Nuo kritimo tai retai bÅ«na. Apibendrinant, tai paneigia kaltinamųjų keliamÄ versijÄ , kad V. B. blužnis galėjo plyÅ¡ti kai jis buvo sumuÅ¡tas dar iki aptariamo konflikto tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo arba po to, kai V.

B. išėjo iÅ¡ P. Å . ir S. S. namų. Taigi, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad S. S., P. Å . ir Z. P., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tyčiÄ sužaloti nukentėjusįjį, bendrais veiksmais, kurie pasireiÅ¡kė smÅ«gių nukentėjusiajam sudavimu, sužalojo nukentėjusįjį, dėl ko nukentėjusysis buvo sunkiai suluoÅ¡intas, o bÅ«tent: 2019 m. birželio 16 d. apie 17 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, kieme, prie pastato (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju V.

B. metu, bendrais veiksmais, tyčia sudavė nukentėjusiajam rankomis ir kojomis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, iÅ¡ kurių ne mažiau kaip vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ , Å¡onÄ , pilvo kairiojo paÅ¡onkaulio sritį. Teismas sprendžia, kad visų kaltinamųjų bendri veiksmai buvo susiję priežastiniu ryÅ¡iu su V. B. padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu – nurodytais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam trauminį blužnies plyÅ¡imÄ su masyviu kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplėvės ertmę ir tokiu bÅ«du sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V.

B. sveikatÄ . IÅ¡ nustatytų įvykio aplinkybių (smurto pobÅ«džio, jo intensyvumo, sužalojimų lokalizacijos) nustatyta, kad visi trys kaltinamieji veikė kaip bendrininkai – jie matė vienas kito neteisėtus smurtinius veiksmus, nukreiptus prieÅ¡ nukentėjusįjį, sutiko su tokiu vienas kito elgesiu, jo padariniais; suprato smurto pavojingumÄ ir suvokė jų padarinius. Å iuo atveju kaltinamųjų susitarimas pasireiÅ¡kė konkliudentiniais veiksmais, visi kaltinamieji prisidėjo prie nusikalstamos veikos padarymo, suduodami nukentėjusiajam į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas.

IÅ¡ nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad visi trys kaltinamieji suprato, kad bendrai naudoja fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, numatė, jog jie gali jį sužaloti ir juos tenkino bet kokio pobÅ«džio atsiradę padariniai, t. y. kaltinamieji veikė neapibrėžta tyčia. Kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos, atsižvelgus į kilusius padarinius, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmių skyrimo Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ baudžiama tik laisvės atėmimu iki deÅ¡imties metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobÅ«dį, stadijÄ (padaryta baigta veika žmogaus sveikatai – sunkus sveikatos sutrikdymas, sunkus tyčinis nusikaltimas), kaltinamųjų kaltės formÄ ir rūšį (veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia), kiekvieno iÅ¡ kaltinamųjų vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, tai, kad kaltinamųjų S. S., P. Å . ir Z.

P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), o P. Å . atsakomybę sunkina ir tai, kad veikÄ jis padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.), be to, padaryta žala nėra atlyginta (iÅ¡skyrus 300 Eur, kuriuos P. Å . sumokėjo V. B. už gydymÄ , nors pats vertina, kad tai buvo paskola). Teismas nevertina, kad kaltinamųjų neblaivumas buvo jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai byloje nebuvo nustatyta objektyviais duomenimis.

Skirdamas bausmę kaltinamajai S. S., teismas įvertina ir jos asmenybę – netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, teista du kartus, teistumas iÅ¡nykęs, skirta reali laisvės atėmimo bausmė, vienÄ kartÄ jos vykdymas atidėtas (1 t., b. l. 134–136), administracine tvarka bausta kelis kartus, taip pat ir už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimus esant neblaiviai (1 t., b. l. 140–145), duomenų apie gydymÄ psichikos sveikatos įstaigose ir priklausomybės ligų centre, byloje nėra (1 t., b. l. 148, 149).

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. S. už padarytÄ sunkų nusikaltimÄ paskyrus BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , kurio trukmė nustatytina nesiekianti Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmės, skiriamos už šį nusikaltimÄ , vidurkio, ir artima minimaliai, t. y. 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. S. S. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., b. l. 132–133) – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.

Skirdamas bausmę kaltinamajam P. Å ., teismas įvertina byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius P. Å . – iÅ¡siskyręs, dirbantis, teistas du kartus, paskutinį kartÄ realaus laisvės atėmimo bausme jos vykdymÄ atidedant, administracine tvarka baustas, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 174–176), duomenų apie gydymÄ psichikos sveikatos įstaigose byloje nėra (1 t., b. l. 177). Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. Å . už padarytÄ sunkų nusikaltimÄ taip pat paskyrus BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , kurio trukmė nustatytina nesiekianti Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmės, skiriamos už šį sunkų nusikaltimÄ , vidurkio, ir artima minimaliai, t. y. 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu P. Š. paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir jam skirtina galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. P. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 167–168) – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.

Skirdamas bausmę kaltinamajam Z. P., teismas įvertina ir jo asmenybę – vedęs, auginantis mažametį vaikÄ , dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai, neteistas (2 t., b. l. 6, 18–22), administracine tvarka baustas ne kartÄ , taip pat ir už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimus esant neblaiviam (2 t., b. l. 7–16), duomenų apie gydymÄ psichikos sveikatos įstaigose byloje nėra (2 t., b. l. 17). Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti Z.

P. už padarytÄ sunkų nusikaltimÄ paskyrus BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , kurio trukmė nustatytina nesiekianti Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmės, skiriamos už šį sunkų nusikaltimÄ , vidurkio, ir artima minimaliai, t. y. 10 mėnesių laisvės atėmimo. Z. P. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (2 t., b. l. 4–5) – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.

Teismas Å¡iuo atveju nemato pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ar 62 straipsnio nuostatų ir kaltinamiesiems (ar kuriam nors iÅ¡ jų) skirti Å¡velnesnę bausmę nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimas, kadangi iÅ¡imtinių aplinkybių, jų visumos, kurioms esant gali bÅ«ti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatos, teismas Å¡iuo atveju nenustatė – kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, atliktų veiksmų intensyvumas (daugiau nei vieno smÅ«gio rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, iÅ¡ kurių ne mažiau kaip vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ , Å¡onÄ , pilvo kairiojo paÅ¡onkaulio sritį, sudavimas), sunkios pasekmės (blužnies plyÅ¡imas, operacinis gydymas, likęs nukentėjusiojo sveikatos sužalojimas), abejingumas galimai kilsiančioms pasekmėms (iÅ¡varė nukentėjusįjį iÅ¡ namų, iÅ¡siskirstė), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas ir sunkinančių aplinkybių buvimas, tai, kad kaltinamųjų reputacija ir ankstesnis elgesys nėra nepriekaiÅ¡tingas – neleidžia daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Baudžiamojo kodekso 75 straipsnis (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) nenumato galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymo už sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK XVIII skyriuje (t. y. tokia galimybė numatyta tik asmenims, nuteistiems ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkius nusikaltimus, iÅ¡skyrus nusikaltimus, numatytus atitinkamuose Baudžiamojo kodekso skyriuose, tarp jų – Å¡io kodekso XVIII skyriuje (t. y. skyriuje, numatančiame nusikaltimus žmogaus sveikatai).

Dėl civilinio ieÅ¡kinio ir kitų klausimų Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimÄ sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos). Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi bÅ«ti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja iÅ¡mokos pagal socialinių draudimų įstatymus.

Šiuo atveju Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 2 796,14 Eur dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas V. B., nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų (1 t., b. l. 88–89). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo V. B. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 91). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas.

Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, todėl jis tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai 2 796,14 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas solidariai iš kaltinamųjų. Byloje nukentėjusysis V. B. ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir buvo pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 50–51).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, kad dėl patirto sužalojimo jam visÄ gyvenimÄ reikės gerti vaistus, laikytis dietos, tokios sveikatos, kokia buvo, jau nebėra, teko pakeisti darbÄ , negali dirbti fiziÅ¡kai sunkaus darbo. PridÅ«rė, jog jis parašė Teisingumo ministerijai, kuri jam iÅ¡mokėjo 1 900 Eur. Galiausiai civilinio ieÅ¡kinio byloje atsisakė, nes nori pamirÅ¡ti tÄ Ä¯vykį – jis buvo iÅ¡gėręs, gal kažkur buvo neteisus, bet mano, kad taip spardyti žmogų negalima.

BPK 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinis ieÅ¡kovas turi teisę atsisakyti pareikÅ¡to ieÅ¡kinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Teismas Å¡iuo atveju nenustatė, jog toks nukentėjusio asmens atsisakymas nuo ieÅ¡kinio prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui, pažeidžia byloje dalyvaujančių ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, jam žinomos ieÅ¡kinio atsisakymo teisinės pasekmės, todėl ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakymÄ priima ir procesÄ dėl nukentėjusiojo pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukia.

BylÄ nagrinėjant teisme taip pat buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. rugsėjo 3 d. pažyma (ir patikslinta 2020 m. rugsėjo 21 d. pažyma) dėl antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam Z. P. baudžiamojoje byloje, iÅ¡laidų apskaičiavimo (2 t., b. l. 145, 164). Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas bÅ«tinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebÅ«tų reikiamai ginami. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi bÅ«ti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėjÄ , o valstybės teikiama teisinė pagalba turi bÅ«ti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėjÄ nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Å ioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam Z. P. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, paskirtas dėl to, kad buvo kaltinamųjų gynybos interesų prieÅ¡taravimų, o be gynėjo pagalbos jo teisės ir teisėti interesai nebÅ«tų reikiamai ginami, t. y. pripažinus bÅ«tinu kaltinamojo Z. P. gynėjo dalyvavimÄ pagal įstatymÄ . Nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra bÅ«tinas ne dėl to, kad Å¡ito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamÄ veikÄ , teisę į gynybÄ .

Ä®vertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybÄ , taip pat į tai, kad Å¡iuo nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, praÅ¡ymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ kaltinamojo Z. P. netenkintinas. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiojo V.

B. Gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intina (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimti raudonos spalvos pledas ir akiniai, pagal 2019 m. lapkričio 18 d. kvitÄ B serija BBB Nr. LS004452 patalpinti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerÄ (1 t., b. l. 20–21), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : S. S. pripažinti kalta, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžiÄ S. S. skaičiuoti nuo jos atvykimo ar sulaikymo ir pristatymo į pataisos įstaigÄ laisvės atėmimo bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

S. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti. P. Å . (P. Å .) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu P. Å . (P. Å .) paskirtÄ 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme apėmimo bÅ«du, griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesnę, ir P. Å . (P. Å .) paskirti galutinę subendrintÄ 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžiÄ P. Å . (P. Å .) skaičiuoti nuo jo atvykimo ar sulaikymo ir pristatymo į pataisos įstaigÄ laisvės atėmimo bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos. P. Å . (P. Å .) paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti. Z. P. (Z. P.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžiÄ Z. P. (Z. P.) skaičiuoti nuo jo atvykimo ar sulaikymo ir pristatymo į pataisos įstaigÄ laisvės atėmimo bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos. Z. P. (Z. P.) paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti. Civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai solidariai priteisti iÅ¡ S. S., P. Å . (P. Å .) ir Z.

P. (Z. P.) 2 796,14 Eur (du tÅ«kstančius septynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus keturiolika centų) turtinės žalos atlyginimÄ . Jį pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sÄ skaitÄ AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDF už V. B. gydymÄ â€œ. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V. (V.) B. civilinio ieÅ¡kinio dėl 5 000 Eur (penkių tÅ«kstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo atsisakymÄ priimti ir procesÄ dėl nukentėjusiojo pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nutraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ Z. P. (Z. P.) nepriteisti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiojo V. (V.) B. Gydymo stacionare ligos istorijÄ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomÄ prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimtus raudonos spalvos pledÄ ir akinius, pagal 2019 m. lapkričio 18 d. kvitÄ B serija BBB Nr. LS004452 patalpintus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja AuÅ¡ra Dambrauskienė