3ecb78e4-3308-451a-85d1-e0b25ff5586f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-224-516/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02196-2016-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KIV“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-6257-560/2016 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Informo“ ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „KIV“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, valstybės įmonei Registrų centrui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Planai“ dėl nuosavybės teisės panaikinimo, nuosavybės teisės pripažinimo, ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.IeÅ¡kovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Informo“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti atsakovės UAB „KIV“ nuosavybės teises į pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimÄ suteikti adresÄ â€“ (duomenys neskelbtini); pripažinti BUAB „Informo“ nuosavybės teisę į pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) „A“ korpusÄ ; panaikinti UAB „Planai“ suformuotÄ 2014 m. rugpjūčio 25 d.

Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylÄ (registro Nr. 44/11441103 (duomenys neskelbtini)); panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus iÅ¡duotÄ 2014 m. rugsėjo 26 d. „PažymÄ apie statinio statybÄ be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių“ Nr. PASS-00-1-140926-00865; panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo sprendimÄ , kuriuo Nekilnojamojo turto registre (registro įraÅ¡o Nr. 44/1441103) buvo įregistruotas nekilnojamasis daiktas – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir sprendimÄ Ä¯registruoti UAB „KIV“ nuosavybės teises į šį nekilnojamÄ jį daiktÄ .IeÅ¡kovė taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – ginčo turto, Å¡iuo metu priklausančio atsakovei UAB „KIV“ – pastato (gyvenamojo namo), Å¡iuo metu turinčio adresÄ (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), areÅ¡tÄ , o taip pat įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

IeÅ¡kovė nurodė, kad praÅ¡omo pripažinti negaliojančiu sandorio vertė yra 360 577 Eur, o Å¡i suma atsakovei UAB „KIV“ yra pakankamai didelė. Be to, ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti atsakovės UAB „KIV“ nuosavybės teisę į konkretų turtÄ , tuo pačiu į tÄ patį turtÄ praÅ¡ydama pripažinti ieÅ¡kovės nuosavybės teises, todėl akivaizdu, kad šį konkretų turtÄ atsakovė gali bandyti perleisti tretiesiems asmenims arba jį apsunkinti, siekdama apsunkinti bÅ«simo teismo sprendimo realų įvykdymÄ , tuo labiau, jog byloje pateikti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai duoda pakankamÄ pagrindÄ teigti, kad UAB „KIV“ daugkartiniais sÄ moningais ir nesÄ Å¾iningais veiksmais klaidino valstybines institucijas ir jų tarnautojus, sistemingai siekdama neteisėto tikslo – svetimos nuosavybės teisės įgijimo.

IeÅ¡kovė pažymėjo, kad ji yra bankrutuojanti įmonė, kuri neturės pakankamai finansinių resursų vėliau, kai ginčo turtÄ UAB „KIV“ perleis tretiesiems asmenims arba jį apsunkins, reikÅ¡ti actio Pauliana ir panaÅ¡ius ieÅ¡kinius dėl jai priklausančios nuosavybės teisės susigrÄ Å¾inimo, todėl teismas turėtų taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 25 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkino ir iki galutinio teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo areÅ¡tavo atsakovei UAB „KIV“ priklausantį pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , Å¡iuo metu turintį adresÄ (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), uždrausdamas atsakovei šį turtÄ perleisti tretiesiems asmenims.Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.Teismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad atsakovei perleidus tretiesiems asmenims ginčo turtÄ , ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas bÅ«tų apsunkintas.

Ä®vertinęs praÅ¡yme iÅ¡dėstytus argumentus, atsižvelgdamas į praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobÅ«dį ir paskirtį, teismas sprendė, kad yra tikslinga taikyti praÅ¡omas priemones, nes tokios rÅ«Å¡ies laikinosios apsaugos priemonės atitinka pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį, jos tiesiogiai susijusios su ieÅ¡kinio dalyku bei turi užtikrinti teismo sprendimo, jeigu jis bus palankus ieÅ¡kovei, įvykdymÄ .III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiAtsakovė UAB „KIV“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atmesti.

Atskirajame skunde nurodyti Å¡ie pagrindiniai argumentai:Teismas netinkamai vertino, ar ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad atsakovė tariamai yra rangovė, tačiau visiÅ¡kai nutyli aplinkybę, jog atsakovė yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies savininkė. Žemės sklypo savininkai dar 2012 m. kovo 23 d. yra sudarę naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį, pagal kurios 3.1 punktÄ M. K. (ir kartu iÅ¡ jos nuosavybės teisę įgijusi UAB „KIV“) atskirai nuo bendraturčių naudosis, valdys ir (ar) disponuos tam tikromis sutartyje apibrėžtomis sklypo dalimis.

Minėtos sutarties 3.4 punkte taip pat sulygta, kad Å¡alys turi teisę nevaržomai savo sklypo dalyje tiesti komunikacijas, kelius, nustatyti servitutus, statyti ir (ar) rekonstruoti pastatus, vykdyti bet kuriÄ su žemės sklypu susijusiÄ Ä¯statymų leidžiamÄ veiklÄ . Å alys pilnai ir nepriklausomai atsako už savo daliai tenkančias prievoles bei naudojasi su savo dalimis susijusiomis teisėmis. M. K. yra iÅ¡davusi sutikimÄ , kad UAB „KIV“ savo žemės sklypo dalyje vykdytų statybas. Atsižvelgiant į naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį, ieÅ¡kovės teiginiai, kad atsakovė yra tik rangovė ir nėra įgijusi nuosavybės teisės į pastatÄ ir negali bÅ«ti statytoju, yra net preliminariai nepagrįsti ir jais vadovaujantis negali bÅ«ti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.Atsakovė atskirai naudojasi 1/2 dalimi žemės sklypo, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartyje yra pažymėta indeksais A, B, C, D.

Ginčo pastatas akivaizdžiai stovi ant dalies žemės sklypo, kuri yra pažymėta indeksais A, B, C, D. Atsižvelgiant į tai, kad tik atsakovė valdo ir naudojasi žemės sklypo dalimi ant kurios stovi pastatas, o ieÅ¡kovė Å¡ia sklypo dalimi niekada neturėjo teisės naudotis, ieÅ¡kovė negalėjo įgyti nuosavybės teisės į ginčo pastatÄ .IeÅ¡kovė tapačius reikalavimus jau yra kėlusi kitose bylose ir Å¡ie reikalavimai jau yra teismų iÅ¡nagrinėti, todėl tapačių reikalavimų kėlimas Å¡ioje byloje yra negalimas ir rodantis ieÅ¡kovės piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

Taigi ieÅ¡kinys net preliminariai nepagrįstas.IeÅ¡kovė jau kurį laikÄ neteisėtomis priemonėmis bando reikalauti pinigų iÅ¡ atsakovės už tariamÄ ieÅ¡kovės sutikimÄ , kad atsakovė naudotųsi statybos leidimu. Dėl tokių T. S., K. P., M. M. ir kitų su ieÅ¡kove susijusių asmenų galimai nusikalstamų veiksmų UAB „KIV“ kreipėsi į prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00561-15 dėl didelės vertės turto prievartavimo bei ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-50628-15 dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu.

IeÅ¡kovės, atstovaujant K. P., pateiktas ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės yra dar vienas veiksmas, kuriuo UAB „Informo“ ir su juo susiję asmenys siekia gauti turtinės naudos. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-46834-235/2015 atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovei ir skyrė tuometiniam UAB „Informo“ vadovui S. A. 2 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.Kaip yra nurodęs Lietuvos apeliacinis teismas, atsakovui taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali trukdyti įmonės normalios Å«kinės komercinės veiklos.

Atsakovė yra sudariusi ne mažiau kaip 6 preliminarias sutartis, pagal kurias yra įsipareigojusi pabaigti statybos darbus ir sudaryti pagrindines butų pirkimo–pardavimo sutartis su vartotojais fiziniais asmenimis. Taip pat 5 butus atsakovė yra įsipareigojusi perleisti V. K.. Atsakovei nepabaigus statybos darbų ir nesudarius pagrindinių butų pardavimo sutarčių laiku, atsakovė privalės sumokėti delspinigius už visÄ vėlavimo laikotarpį arba apskritai preliminari sutartis bus nutraukta ir atsakovė privalės apmokėti netesybas.

Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių žalÄ neabejotinai patirs ir tretieji asmenys – vartotojai fiziniai asmenys, kurie sudarė sutartis dėl butų įsigijimo. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama bankrutuojančia įmone, faktiÅ¡kai negalėtų padengti žalos, kuriÄ patirtų atsakovė ir tretieji asmenys dėl pritaikyto areÅ¡to. Taigi pritaikytos laikinosios apsaugos priemones neatitinka ekonomiÅ¡kumo, teisingumo ir proporcingumo principų, todėl turi bÅ«ti panaikintos.IeÅ¡kovė BUAB „Informo“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Atsakovės teiginiai, kad ieškovė nutylėjo, jog atsakovė yra ½ dalies žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, neatitinka tikrovės, nes ieškovė tokius duomenis teismui pateikė. Tačiau ši faktinė aplinkybė niekaip nesusijusi su ieškovės argumentais, nes ieškovė nereiškia jokio reikalavimo dėl sklypo dalies, priklausančios atsakovei. Ieškovė savo reikalavimus grindė ta aplinkybe, kad nuosavybės teisę į vientiso statinio, adresu (duomenys neskelbtini), dalį, t. y.

A korpusÄ , kuriam neteisėtai buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), galėjo įgyti ik statytojas, o ne rangovas ir netgi ne žemės sklypo dalies savininkas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nenurodo, kad atsakovė neatitinka pirmosios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies sÄ lygos, bet teigia, jog atsakovė neatitinka bÅ«tinųjų dviejų sÄ lygų visumos, nes neatitinka minėtame straipsnyje nurodytos antrosios sÄ lygos, taigi negalėjo bÅ«ti statytoju, o buvo tik rangovė. Neturėdama jokio statybÄ leidžiančio dokumento, atsakovė negalėjo vykdyti statybos darbų kaip statytoja ir negalėjo įgyvendinti statytojo teisių netgi ir tuo atveju, jeigu buvo žemės sklypo dalies savininkė, taigi negalėjo ir įgyti nuosavybės teisių į statinio dalį.Atsakovės skunde vardijamos žemės sklypo dalys, žymėjimo indeksai ir koordinatės bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartis neturi jokios reikÅ¡mės ne tik klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet ir pačiam ginčui iÅ¡spręsti.

Todėl neaktuali yra ir kasacinio teismo praktika dėl bendraturčių teisės savo susitarimu nustatyti naudojimosi bendrÄ ja nuosavybe tvarkÄ . Be to, atsakovė iÅ¡kreipia Å¡ioje byloje kilusio ginčo esmę. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė, kuriai priklauso vientiso pastato B korpusas, ir atsakovė, kuri neteisėtai pasisavino A korpusÄ , kaip bendraturtės bÅ«tų sudariusios naudojimosi vientiso statinio, adresu (duomenys neskelbtini), atskiromis dalimis nustatymo sutartį, kurioje bÅ«tų nurodyta atsakovės teisė naudotis statinio A korpusu.

Netgi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nesiejo nuosavybės teisių į statinio dalį įgijimo vien su nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį įgijimu. Taigi atsakovė akivaizdžiai klaidina teismÄ , nutylėdama Å¡iam ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes. Atsakovė įsigijo žemės sklypo dalį su jame jau iÅ¡ dalies pastatytu statiniu, kuris jau priklausė ieÅ¡kovei, todėl ankstesnės žemės sklypo savininkės M. K. leidimas bÅ«tent ieÅ¡kovei statyti statinį, vientisÄ gyvenamÄ jÄ namÄ iÅ¡ dviejų korpusų, ir ant jos žemės sklypo dalies galiojo ir naujajai sklypo dalies įgijėjai, t. y. atsakovei.

Atsakovė negalėjo statyti to paties statinio, kurį iki jai įsigijus žemės sklypo dalį, jau buvo teisėtai pradėjusi statyti ieÅ¡kovė.IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai nurodė, kad pagrindinis ir byloje vyraujantis reikalavimas yra panaikinti UAB „KIV“ nuosavybės teises į ginčo pastatÄ ir pripažinti ieÅ¡kovės nuosavybės teises į šį pastatÄ . BÅ«tent Å¡iems reikalavimams užtikrinti teismas pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones. Visi kiti ieÅ¡kovės reikalavimai iÅ¡vestiniai, todėl skundo argumentai dėl kitų reikalavimų neturi jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Skunde nurodyti argumentai, kad kažkas iÅ¡ atsakovės neteisėtomis priemonėmis bandė reikalauti pinigų, pradėti ikiteisminiai tyrimai, nesusiję su nagrinėjama byla ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Jokie asmenys, iÅ¡skyrus bankroto administratorių, negali teikti kokius nors reikalavimus atsakovei ieÅ¡kovės vardu. Visas iÅ¡reikalautas turtas bus grÄ Å¾intas bankrutuojančiai įmonei ir paskirstytas kreditoriams, todėl jokie kiti asmenys neturi net teorinės galimybės gauti turtinės naudos iÅ¡ ieÅ¡kovės bankroto byloje.Atsakovė nepateikė įrodymų, kad teismas, pritaikęs laikinÄ sias apsaugos priemones, pažeidė teisingumo, proporcingumo principus, neiÅ¡laikė proceso Å¡alių pusiausvyros, sutrikdė atsakovės veiklÄ .

Teismas netaikė areÅ¡to butams, teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones tik pastatui, adresu (duomenys neskelbtini), kurį pagal vieÅ¡ai įregistruotÄ Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylÄ sudaro tiktai rÅ«sio patalpos, kurių baigtumas yra 21 proc. Jokių butų Å¡iame pastate nėra, todėl atsakovė negalėjo sudaryti jokių preliminarių sutarčių ir prisiimti perleidimo įsipareigojimų dėl turto, kurio nėra. Jeigu atsakovė ir patirtų kokių nors nuostolių dėl tokių sandorių sudarymo, tai patirtų nė dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o dėl savo neteisėtų ir neatsakingų veiksmų.Teismo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo sutampa su Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikrose padarytomis iÅ¡vadomis.

Atsakovė neskundė nei vienos patikros iÅ¡vados.Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirojo skundo pagrįstumÄ vertinti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytas aplinkybes. Atsiliepime atsakovė nurodo, kad sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vertinama tik tai, ar yra pagrįstų prielaidų, jog teismui netaikius Å¡ių priemonių ieÅ¡kovei palankaus sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas, tačiau byla iÅ¡ esmės nenagrinėjama, savo ruožtu UAB „KIV“ skunde pasisakė tik dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo, tačiau nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, pagal kuriuos teismas galėtų spręsti, jog sprendimo įvykdymas nepasunkėtų.

Atsakovė pažymėjo ir tai, kad pagal kai kurias atsakovės pateiktas preliminariÄ sias sutartis, namo statybos darbai turėjo bÅ«ti baigti dar 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m balandžio 30 d., todėl negali vertinti, jog bÅ«tent areÅ¡to taikymas Å¡ių sutarčių atveju pažeidžia UAB „KIV“ interesus, atsakovė nepateikė įrodymų, kad pagrindinių sutarčių ji nesudarys dėl Å¡ioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.Teismask o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sÄ lygas: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, nėra pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).Nors, kaip teisingai nurodė atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikÅ¡tų reikalavimų gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius praÅ¡omų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013), atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje taip pat pažymėta, jog kai vertinamas ieÅ¡kinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieÅ¡kinys grindžiamas faktinį pagrindÄ sudarančiais argumentais, ar ieÅ¡kinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015;

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), nes laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kuriam jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja Å¡io instituto taikymo iÅ¡imtinumÄ , o vien tik kreipimasis į teismÄ ir reikalavimų, tuo labiau nepagrįstų konkrečiais įrodymais, pareiÅ¡kimas automatiÅ¡kai nesuteikia ieÅ¡kovui pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitÄ Å¡alį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Nagrinėjamu atveju, kaip ir nurodo pati ieÅ¡kovė savo atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , ji kreipėsi į teismÄ su esminiu siekiu, taigi ir reikalavimu panaikinti atsakovės UAB „KIV“ nuosavybės teises į ginčo pastatÄ (A korpusÄ , kuriam, ieÅ¡kovės teigimu, neteisėtai buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini)) ir pripažinti pačios ieÅ¡kovės nuosavybės teises į tÄ patį pastatÄ . Savo reikalavimÄ ieÅ¡kovė grindžia atsakovės neatitikimu Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintai sÄ lygai (reikalavimui turėti statybÄ leidžiantį dokumentÄ ), teigdama, kad asmuo gali bÅ«ti statytoju, taigi ir įgyti nuosavybės teises į statomÄ pastatÄ , tik tuo atveju, jei atitinka abi minėtame 3 straipsnyje įtvirtintas sÄ lygas – t. y. statytojas žemės sklypÄ , kuriame statomas statinys, turi valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei statytojas turi turėti statybÄ leidžiantį dokumentÄ (kai jis privalomas).Tačiau, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio, teigdama, kad statytojo teisėms įgyvendinti ir nuosavybės teisei į statomÄ statinį įgyti yra bÅ«tina pirmiau nurodytų sÄ lygų visuma, bei ieÅ¡kinyje suformulavusi reikalavimÄ pripažinti pačios ieÅ¡kovės nuosavybės teisę į ginčo pastatÄ , pastatytÄ kitoje nei ieÅ¡kovei nuo 2012 m. gegužės 9 d. priklausiusioje žemės sklypo dalyje, BUAB „Informo“ nenurodė jokių konkrečių argumentų bei nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teismui bent tikėtinai įvertinti jos pačios atitikimÄ pirmajai Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytai ir, pačios ieÅ¡kovės teigimu, bÅ«tinajai sÄ lygai (reikalavimui žemės sklypÄ (Å¡iuo atveju jo dalį), kuriame statomas statinys (konkrečiai ginčo A korpusas), valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais), arba, pavyzdžiui, įrodymų, pagrindžiančių tokio reikalavimo ieÅ¡kovei netaikymÄ .Tokių įrodymų ieÅ¡kovė nepateikė ir kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ , tik abstrakčiai užsimindama apie ankstesnės žemės sklypo dalies savininkės M.

K. leidimÄ ieÅ¡kovei statyti statinį ir ant jos sklypo dalies.Savo ruožtu byloje nesant pirmiau nurodytų duomenų, ieÅ¡kovės vyraujantis reikalavimas, kuriam užtikrinti iÅ¡ esmės ir buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. reikalavimas pripažinti bÅ«tent ieÅ¡kovės nuosavybės teises į ginčo pastatÄ , negali bÅ«ti vertinamas kaip preliminariai pagrįstas, nes, kaip jau minėta, ieÅ¡kinio reikalavimų preliminariam pagrįstumui konstatuoti bÅ«tina, kad ieÅ¡kinys, tuo labiau jo vyraujantys reikalavimai, kurių įvykdymui užtikrinti faktiÅ¡kai ir siekiama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bÅ«tų bent jau grindžiami faktinį pagrindÄ sudarančiais argumentais, kurie savo ruožtu bÅ«tų grindžiami įrodymais.Atsižvelgęs į pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio tikėtinÄ pagrįstumÄ ir todėl nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra visos bÅ«tinos, CPK 144 straipsnyje nustatytos, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos.Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste ieÅ¡kinys nelaikytinas tikėtinai pagrįstu, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieÅ¡kovei palankaus sprendimo įvykdymui užtikrinti atsakovei UAB „KIV“ buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikintina, o ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atmestinas.Kadangi kiti Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, didžiÄ ja dalimi susiję su ginčo iÅ¡sprendimu iÅ¡ esmės dalyku, be to, nebegali daryti įtakos Å¡ios bylos teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KIV“ (juridinio asmens kodas 301044547) taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Informo“ (juridinio asmens kodas 302534109) praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmesti.Nutarties kopijÄ siųsti Å¡alims ir į Turto areÅ¡to aktų registrÄ .

Teisėja                                                                  Rasa Gudžiūnienė