AS-552-640-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „TopTravel“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „TopTravel“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai dėl nutarimo dalies panaikinimo,
Legislator headnote
AI generatedAS-552-640-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti nurodyto 2012 m. birželio 7 d. Nutarimo Nr. 2S-9 galiojimą UAB „TopTravel“ atžvilgiu.
Full text
Administracinė byla Nr. AS552-640/2012
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01743-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija 67
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. spalio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „TopTravel“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „TopTravel“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai dėl nutarimo dalies panaikinimo,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas UAB „TopTravel“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 2S-9 (toliau – ir Nutarimas) dalį, kuria pripažinta, kad UAB „TopTravel“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei pareiškėjui paskirta 138 900 Lt bauda.
Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti nurodyto 2012 m. birželio 7 d. Nutarimo Nr. 2S-9 galiojimą UAB „TopTravel“ atžvilgiu.
Pareiškėjas, pagrįsdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodė, kad pareiškėjas neturi galimybės sumokėti skundžiamu nutarimu paskirtos baudos, nesukeldamas grėsmės įmonės veiklos tęstinumui, be to, gali kilti žala už keliones jau sumokėjusiems keleiviams. UAB „Top Travel“ finansinė būklė yra sunki, baudos sumokėjimas labai apsunkintų įmonės tolesnę veiklą ir priverstų patirti didelius nuostolius. Pareiškėjas susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu ir nemokumo problema. Paskirtos baudos sumokėjimas ženkliai apsunkintų įmonės galimybes toliau vykdyti veiklą ir sukeltų bankroto būtinybę. Tuo pačiu taptų neįmanomas prisiimtų įsipareigojimų prieš kreditorius vykdymas. Įmonės sąskaitoje piniginių lėšų, pakankamų sumokėti bent dalį baudos, šiuo metu nėra. Teoriniu požiūriu baudos sumokėjimas įmanomas tik skolinantis trūkstamas lėšas. Tačiau atitinkamai pareiškėjas turėtų mokėti padidintas palūkanas (atsižvelgiant į riziką), šios palūkanos didintų pareiškėjo nuostolį. Tokiu atveju teismui priėmus teigiamą sprendimą, pareiškėjas turėtų pradėti naują teismo procesą, susijusį su tokių nuostolių atlyginimu.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nepatenkino.
Atsižvelgęs į pareiškėjo pateiktus motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, į tai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra susijusios ne tiek su būsimo teismo sprendimo tinkamu įvykdymu, o kiek su neigiamomis pasekmėmis pareiškėjui; į tai, kad, jei ir skundo patenkinimo atveju atsirastų neigiamų pasekmių, tai neapsunkintų sprendimo vykdymo, o atsiradusi žala galėtų būti išieškoma įstatymo nustatyta tvarka, teismas padarė išvadą, kad sprendimo įvykdymas šioje administracinėje byloje negali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, todėl manė esant netikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
III. Pareiškėjas UAB „TopTravel“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti 2012 m. birželio 7 d. Nutarimo Nr. 2S-9 galiojimą UAB „TopTravel“ atžvilgiu.
Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, kadangi ją priimant buvo neįvertintos svarbios faktinės aplinkybės, nesivadovauta reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, be to, teismas nepagrįstai nepasisakė, kodėl kitoms kelionių agentūroms analogiškose situacijose buvo taikomos reikalavimo užtikrinimo priemones (2012 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1-3655-580/2012 , 2012 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1-3625-815/2012, 2012 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 13685-142/2012). Teismas nevertino pareiškėjos kartu su prašymu pateiktų balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų duomenų ir dėl jų nepasisakė. Pareiškėjo konkurentų, pavyzdžiui, UAB „Kelionių akademija“, UAB „Kelionių klubas“, UAB „Kalnų upė“ atvejais tokie duomenys buvo pripažinti pakankamais reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti. Toks skirtingas požiūris pažeidžia nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus.
Pažymi, kad iš kartu su atskiruoju skundu pateikiamų naujausių įmonės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog įmonė šiuo metu patiria labai didelius nuostolius (kurie šiuo metu sudaro 209 867 litus). Dėl paskirtos baudos įmonės nuosavas kapitalas tampa minusinis ((duomenys neskelbtini)) ir tai daugiau nei (duomenys neskelbtini) kartų viršytų įmonės įstatinį kapitalą. Įmonė turi paėmusi paskolų (kurios sudaro (duomenys neskelbtini) litus). Prie šios sumos pridėjus UAB „TopTravel“ paskirtą baudą, įmonė tampa nemoki, todėl išieškojus ar sumokėjus baudą, atsiranda pareiga pradėti įmonės bankroto procedūrą. Akivaizdu, kad įmonės finansinė padėtis blogesnė nei tų įmonių, kurioms teismas taikė reikalavimo užtikrinimo priemones, atsižvelgdamas į jų sunkią finansinę būklę. Dėl įmonės bankroto nukentėtų įmonės kreditoriai (bankas), klientai bei tiekėjai. Įmonė beveik neturi ilgalaikio turto, piniginių lėšų įmonėje taip pat labai mažai. Kadangi ginčo nagrinėjimas (įskaitant procesą apeliacinės instancijos teisme) gali trukti daugiau kaip metus, per tą laiką (jeigu nebus sustabdytas skundžiamo nutarimo taikymas, susijęs su baudos sumokėjimu) turės būti pradėta ir galbūt net pabaigta bankroto procedūra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje sustabdyti Nutarimo dalies, kurioje pareiškėjui buvo paskirta bauda, galiojimą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jis nagrinėjamu atveju ir prašo taikyti šią reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką laikoma, kad realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas ir tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005).
Be to, bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams, nepažeis viešo intereso (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-174/2009). Pažymėtina, kad būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011).
Teisėjų kolegija pažymi, jog neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, kad teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009), nors susiklosčiusi sunki ekonominė situacija ir jos metu kylantys finansiniai sunkumai gali būti pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010). Nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, jog teisėjų kolegija kiekvieną kartą, analizuodama asmenų, prašančių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, finansinę padėtį, vertina jų apyvartinių lėšų kiekį, pajamas, šių pajamų pokyčius, turimus įsiskolinimus, kreditorinius reikalavimus, vykdomą ūkinę veiklą, skirtų baudų dydžius, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-130/2011, 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-527/2009, 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-675/2011, 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-487/2011, 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-459/2011).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktą 2012 m. birželio 30 d. balansą (b. l. 106), 2012 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą (b. l. 115), 2012 m. rugpjūčio 3 d. balansą (b. l. 124), 2012 m. rugpjūčio 3 d. pelno (nuostolių) ataskaitą (b. l. 125), nurodo, jog ji, spręsdama dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pareiškėjui motyvuojant sunkia finansine padėtimi, apyvartinių lėšų paskirstymu, vertina naujausius duomenis apie pareiškėjo finansinę padėtį. Šiuo atveju pažymėtina, jog iš byloje pateiktų įrodymų matyti pareiškėjo reali finansinė būklė, t. y. ilgalaikis, trumpalaikis turtas, apyvartinių lėšų kiekis, įsiskolinimai, nuosavas kapitalas, grynasis pelnas ir finansiniai įsipareigojimai (b. l. 124-125). Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti dokumentai rodo, jog pareiškėjo veiklos finansiniai rodikliai yra blogi, pareiškėjas turi nemažų įsiskolinimų, jo veikla yra nuostolinga, o paskirtos baudos sumokėjimas dar reikšmingai pablogintų jo finansinę padėtį. Visa tai apsunkintų pareiškėjo atsiskaitymus su tiekėjais, klientais, kreditoriais, būtų sudėtinga toliau tęsti veiklą, panaikinti susidariusius veiklos nuostolius.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pateiktus dokumentus, rodančius pareiškėjo finansinę padėtį, į tai, kad Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto 2.22 papunkčiu pareiškėjui paskirta bauda, siekianti 138 900 litų (b. l. 17-57), mano, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad pirmiausia turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas ir tik po to turi būti vykdomi skundžiamame Nutarime nustatyti patvarkymai dėl pareiškėjui skirtos baudos sumokėjimo. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kurie objektyviai patvirtina galimas neigiamas finansines bei materialines pasekmes, susijusias su jam paskirtos baudos išieškojimu, galimu apyvartinių lėšų trūkumu ir bendrovės finansine padėtimi. Šiuo atveju 138 900 litų baudos sumokėjimas ir negalėjimas naudotis tokio dydžio apyvartinėmis lėšomis reikštų, jog pareiškėjas patirtų tolimesnius nuostolius, būtų apsunkinta jo įmonės padėtis, atsiskaitymas su darbuotojais, kontrahentais, mokesčių sumokėjimas, įmonei grėstų bankroto procedūros iniciavimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamos atsakovo Nutarimo dalies, susijusios su baudos skyrimu pareiškėjui, vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, šiuo atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas atsakovo Nutarimo nevykdymas. Toks aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose, susijusiose su konkurencijos teisiniais santykiais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-627/2012, 2010 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010, 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį byloje Nr. AS438-473/2009).
Be to, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad šiuo atveju būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, kadangi esant iš esmės analogiškai situacijai, Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pareiškėjo konkurento UAB „Kelionių klubas“ atžvilgiu, pažymėjo, kad „<...>Baudos išieškojimas šiuo metu, kol vyksta administracinės bylos nagrinėjimas, gali itin apsunkinti pareiškėjos komercinę veiklą, ar padaryti ją neįmanoma, dėl to gali nukentėti pareiškėjos klientai, kas ateityje sukeltų teisminius ginčus, o pareiškėjos patirti nuostoliai būtų nekompensuojami <...>“ (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 13685-142/2012).
Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkintinas ir ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, naikintina, išsprendžiant klausimą iš esmės – iki galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdant Konkurencijos tarybos Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto 2.22 papunkčio galiojimą pareiškėjo UAB „TopTravel“ atžvilgiu.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjo UAB „TopTravel“ atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti pareiškėjo UAB „TopTravel“ prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti ir šį pareiškėjo prašymą tenkinti – iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 7 d. nutarimo „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių organizuotų kelionių pardavimo ir kita su tuo susijusia veikla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ Nr. 2S-9 rezoliucinės dalies 2 punkto 2.22 papunkčio galiojimą pareiškėjo UAB „TopTravel“ atžvilgiu.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius