3eca619e-90c8-4f82-b453-e30b11bef028 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-338-241/2017Proceso Nr. 2-55-3-02107-2015-3Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.2.3.6.1.1.9 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė GasiÅ«nienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal ieÅ¡kovės A.

D. ieÅ¡kinį dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, pareikÅ¡tÄ atsakovėms bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ ir valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“. Teismas n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė A. D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pripažinti, kad ieÅ¡kovė turi teisę į draudimo iÅ¡mokÄ , mokėtinÄ pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymÄ (toliau – ir IÄ®IDÄ®) ir kompensuoti investuotus 10 998,71 Lt (3 185,45 Eur).IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ sustabdyti nagrinėjamÄ civilinę bylÄ iki bus iÅ¡nagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-8-701/2016, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 12 d. nutartimi kreipėsi į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

IeÅ¡kovė nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kreipimesi yra formuluojami klausimai, kurie yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi praÅ¡ymÄ dėl civilinės bylos sustabdymo tenkino.Teismas konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-701/2016 2016 m. vasario 12 d. nutartimi buvo kreiptasi į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio sprendimo priėmimo dėl tam tikrų 1994 m. gegužės 30 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų bei dėl 1997 m. kovo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų nuostatų aiÅ¡kinimo ir taikymo.Teismas vertino, kad byloje ginčas iÅ¡ esmės keliamas dėl to, ar ieÅ¡kovės įmokėti pinigai, skirti obligacijų įsigijimui, turėtų bÅ«ti laikomi draudimo objektu pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymÄ .Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas turės pasisakyti dėl Investuotojų direktyvos taikymo panaÅ¡iems teisiniams santykiams, todėl, teismo vertinimu, tikėtina, kad platesnis Investuotojų direktyvos normų aptarimas gali turėti įtakos ir teisiniam santykiui nagrinėjamoje byloje.

Todėl teismas sprendė, kad sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-701/2016 gali turėti esminės reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje. III. Atskirojo skundo argumentai Atsakovė VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas neįvertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos ir nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių skirtumo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-8-701/2016 faktinės aplinkybės (obligacijos neįsigaliojo iki banko bankroto) skiriasi nuo nagrinėjamos bylos (obligacijos įsigaliojo iki banko bankroto), todėl precedentas negalės bÅ«ti taikomas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ kreipėsi dėl iÅ¡aiÅ¡kinimo dėl lėšų, skirtų apmokėti obligacijoms, kurios neįsigaliojo dėl banko bankroto. Tuo tarpu ieÅ¡kovės lėšos obligacijoms įsigyti buvo panaudotos iki banko draudžiamojo įvykio.

Todėl nėra pagrindo teigti, kad sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-701/2016 turės esminės reikÅ¡mės priimant sprendimÄ nagrinėjamoje byloje.Bylose su analogiÅ¡komis kaip nagrinėjamoje byloje faktinėmis aplinkybėmis (dėl obligacijų, kurios įsigaliojo iki banko bankroto) kasacinio teismo praktika yra suformuota ir aiÅ¡ki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-608/2015).IeÅ¡kovė A. D. ir atsakovė BAB bankas „Snoras“ atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nustatytu terminu teismui nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria patenkintas praÅ¡ymas dėl civilinės bylos sustabdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).Civilinės bylos sustabdymas reiÅ¡kia laikinÄ visų procesinių veiksmų, atliekamų nagrinėjant bylÄ (iÅ¡skyrus procesinius veiksmus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių iÅ¡sprendimu), sustabdymÄ dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo valios (CPK 163 – 164 straipsniai, 166 straipsnio 3 dalis, 167 straipsnio 1 dalis).

Dėl Å¡ios priežasties civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neiÅ¡vengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, kas suponuoja CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų civilinio proceso principų - koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo - pažeidimo tikimybę. Todėl teismas kiekvienu atveju, spręsdamas bylos sustabdymo klausimÄ , privalo atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes ir įsitikinti, kad nesustabdžius bylos nėra galimybės tinkamai ir teisingai jos iÅ¡nagrinėti.Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – paÅ¡alinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliÅ«tis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai iÅ¡nagrinėti civilinės bylos.

Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama iÅ¡spręsti bylÄ iÅ¡ esmės, atlikimo sustabdymÄ neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013).Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo iÅ¡skirtos dvi bylos sustabdymo rÅ«Å¡ys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis).

Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomÄ jį bylos sustabdymo pagrindÄ sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , o spręsdamas bylos sustabdymo dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindÄ sudarančių aplinkybių, teismas turi teisę, bet ne pareigÄ sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , t. y. teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymÄ , yra konstatavęs, kad, nepaisant to, dėl kurios rÅ«Å¡ies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi bÅ«ti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios iÅ¡spręsti civilinę bylÄ . Byla sustabdoma iki tol, kol iÅ¡nyksta sustabdymo pagrindÄ sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011; kt.).

Taigi, civilinės bylos sustabdymas (privalomasis ar fakultatyvusis) gali bÅ«ti konstatuotas tik tuo atveju, jei teismas nustato, jog civilinės bylos neįmanoma teisingai iÅ¡nagrinėti tol, kol neiÅ¡nyks/neatsiras tam tikros aplinkybės, kurių iÅ¡nykimas/atsiradimas nepriklauso nuo teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų valios.Esminis atsakovės VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirojo skundo argumentas yra tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį dėl bylos sustabdymo, neįvertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-8-701/2016 ir nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių skirtumo, lemiančio pagrindo stabdyti nagrinėjamÄ bylÄ nebuvimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Å¡iuo apeliantės argumentu.Ginčas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-701/2016 iÅ¡ esmės susijęs su tuo, ar lėšos, kurios buvo ieÅ¡kovo įmokėtos į asmeninę banko sÄ skaitÄ , siekiant įsigyti banko obligacijų, ir ieÅ¡kovo sutikimu buvo nuraÅ¡ytos bei pervestos į banko vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ , skirtÄ bÅ«simai obligacijų emisijai apmokėti, Å¡iai emisijai taip ir neįsigaliojus, turėtų bÅ«ti laikomos draudimo objektu pagal IÄ®IDÄ® nuostatas.

Taigi obligacijų sutartimi ieÅ¡kovas įsipareigojo nusipirkti obligacijas iÅ¡ bÅ«simos obligacijų emisijos. Obligacijų emisija neįvyko, obligacijos nebuvo iÅ¡leistos ir iki draudžiamojo įvykio taip ir neįsigaliojo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje obligacijų sutartimi už ieÅ¡kovės lėšas buvo įsigytos obligacijos iÅ¡ jau iÅ¡leistos obligacijų emisijos, įsigaliojusios iki draudžiamojo įvykio.Nors abiejose bylose keliamas klausimas dėl obligacijų draustumo ar nedraustumo pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymÄ , tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutarties 14 punkte nurodytų faktinių aplinkybių skirtumas yra esminis, lemiantis nagrinėjamos bylos sustabdymo nepagrįstumÄ .

Tokia iÅ¡vada darytina todėl, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-701/2016 į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ kreiptasi su praÅ¡ymu priimti prejudicinį sprendimÄ klausimais, kurie yra susiję bÅ«tent su tos konkrečios bylos ginčo dalyku ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios, kaip jau minėta, skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.Kadangi teisė į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant, be to, sustabdžius civilinę bylÄ , teismo procesas neiÅ¡vengiamai užsitęsia, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iÅ¡ tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytÄ pagrindÄ sustabdyti konkrečiÄ bylÄ .

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-701/2016 gali turėti esminės reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje, motyvuojama tuo, jog Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas turės pasisakyti dėl Investuotojų direktyvos taikymo panaÅ¡iems teisiniams santykiams, taip pat kad platesnis Investuotojų direktyvos normų aptarimas gali turėti įtakos ir teisiniam santykiui nagrinėjamoje byloje. Sprendžiant dėl to, ar kitos civilinės bylos nagrinėjimas sudaro pagrindÄ bylai stabdyti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į objektyvių bylos sustabdymo pagrindų egzistavimÄ , o ne vadovaujamasi prielaida, kad kompetentinga Europos SÄ jungos teisminė institucija turės pasisakyti dėl panaÅ¡ius teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų taikymo.Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas parinko netinkamÄ bylos sustabdymo teisinį pagrindÄ .

Teismas bylÄ sustabdė privalomuoju CPK 163 straipsnio 9 punkte įtvirtintu civilinės bylos sustabdymo pagrindu, kurio formuluotėje nurodyta, kad teismas privalo sustabdyti bylÄ kai teismas kreipiasi į kompetentingÄ Europos SÄ jungos teisminę institucijÄ CPK 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Tačiau rezoliucinėje skundžiamos nutarties dalyje teismas nurodė, kad byla sustabdoma ne iki bus priimtas Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas, bet iki bus iÅ¡nagrinėta kita civilinė byla, kas suponuoja kito bylos sustabdymo pagrindo – CPK 163 straipsnio 3 punkto – taikymÄ (CPK 166 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai).

Å iuo aspektu pastebėtina, kad nors proceso teisės normose nenustatyta pareigos teismui sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , jei į kompetentingÄ Europos SÄ jungos teisminę institucijÄ su analogiÅ¡ku praÅ¡ymu kreipiamasi kitoje byloje, tačiau toks teisinis reguliavimas nekliudo teismui spręsti dėl bylos sustabdymo savo iniciatyva, jei pripažįstama, kad kitoje byloje kreiptasi į kompetentingÄ Europos SÄ jungos teisminę institucijÄ sprendžiamam ginčui aktualių teisės normų aiÅ¡kinimo klausimais, ir pripažinti, kad bylÄ sustabdyti yra bÅ«tina (CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė bylos sustabdymÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas, dėl to priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo.

Atsakovės VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis panaikintina ir priimtinas naujas procesinis sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl bylos sustabdymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės A.

D. praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo atmesti. Teisėja                                                                                                                      Danutė GasiÅ«nienė