2022-06-29 Nr. AB-17909-2-13-3-02324-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-506-662/2022

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02324-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos:14.2.3; 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo S. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos skundą atsakovui S. P. (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Alytaus rajono savivaldybės administracija), dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas), kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą S. P., gyv. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovas), vadovaujantis Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230 (toliau – ir Reikalavimai), 6.1 punktu atlikti preliminarųjį ekologinį tyrimą pagal Ekogeologinių tyrimų reglamento reikalavimus ir pateikti užterštumo būklės ataskaitą Lietuvos geologijos tarnybai.

2. Pareiškėjas nurodė tokius prašymo argumentus:

2.1. Departamento Druskininkų aplinkos apsaugos agentūros vyriausioji specialistė L. P. 2020 m. gegužės 15 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN19-3 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) S. P. nurodė, vadovaujantis Reikalavimų 6.1 punktu, atlikti preliminarųjį ekogeologinį tyrimą pagal Ekogeologinių tyrimų reglamento reikalavimus ir pateikti užterštumo būklės ataskaitą Lietuvos geologijos tarnybai iki 2020 m. birželio 15 d., kadangi buvo nustatyta, jog atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), buvo rasta atliekų, ir nustatyta, kad minėtame Žemės sklype veikė sąvartynas.

2.2. Atsakovas keitė žemės sklypo naudojimo būdą: „Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, įrašas galioja nuo 2014-11-03 iki 2019-12-10“ į „Komercinės paskirties objektų teritorijos“, todėl pagal Reikalavimų 5.3 ir 6.1 punktų reikalavimus atsakovas, kaip teritorijos, kurioje buvo sąvartynas, savininkas, pakeitęs teritorijos naudojimo paskirtį, turi atlikti preliminarųjį ekogeologinį tyrimą.

2.3. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ), 4 straipsnio 1 punkte numatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama prevencijos principu – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

2.4. Departamento Druskininkų aplinkos apsaugos agentūros vyriausioji specialistė 2020 m. gegužės 15 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN19-3 davė vadovaudamasi AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 9 punktu: „9) kai aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka neteikiamos ataskaitos ar (ir) neteikiama kita privaloma pateikti informacija, ar (ir) nevykdomi teisėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų ar aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos reikalavimai (išskyrus reikalavimus, duotus pagal privalomuosius nurodymus), duodamas privalomasis nurodymas pateikti ataskaitas ar (ir) kitą privalomą pateikti informaciją ar (ir) vykdyti teisėtus reikalavimus.“

2.5. Atsakovas nėra įvykdęs Departamento Druskininkų aplinkos apsaugos agentūros 2020 m. gegužės 15 d. privalomojo nurodymo Nr. PN19-3. Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, neįvykdžius privalomojo nurodymo, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą.

3. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su atsakovo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) Atsakovui Žemės sklype vykdant perkasimo darbus, į žemės paviršių buvo išverstos įvairios buitinės, gamybinės, statybinės ir pavojingos atliekos. Dėl nurodytos priežasties Departamento Druskininkų aplinkos apsaugos agentūros specialistai atliko patikrinimą, kurio metu iš istorinių duomenų buvo nustatyta, kad Žemės sklype yra buvęs sąvartynas – Alytaus komunalinių įmonių kombinato (duomenys neskelbtini) sąvartynas. Atsižvelgdamas į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Departamentas 2020 m. sausio 16 d. raštu Nr. (11.4)-AD-644 rekomendavo atsakovui atlikti preliminarųjį ekogeologinį tyrimą iki 2020 m. gegužės 1 d.

3.2. Atsakovui iki nurodyto termino neparengus ekogeologinio tyrimo, Departamento Druskininkų aplinkos apsaugos agentūros specialistė priėmė Privalomąjį nurodymą, įpareigodama atsakovą vadovaujantis Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų 6.1 punktu atlikti preliminarų ekogeologinį tyrimą pagal Ekogeologinių tyrimų reglamento reikalavimus ir pateikti užterštumo būklės ataskaitas Lietuvos geologijos tarnybai. Atsakovas Privalomojo nurodymo neįvykdė.

3.3. Privalomasis nurodymas ir skundas yra pareikšti netinkamam atsakovui, todėl negali būti tenkinamas. Pareiškėjas klaidingai aiškina Reikalavimų 6.1 punkto nuostatas, teigdamas, kad atsakovas privalo atlikti preliminarųjį ekogeologinį tyrimą pagal Ekogeologinių tyrimų reglamento reikalavimus.

3.4. Reikalavimų 6.1 punkte nustatyta, kad preliminarusis ekogeologinis tyrimas 5 punkte nurodytų subjektų atliekamas, jeigu keičiama teritorijos naudojimo paskirtis arba žemės naudojimo būdas – iki teritorijos naudojimo paskirties arba žemės naudojimo būdo pakeitimo. Šis punktas galėtų būti taikomas tik tokiu atveju, jeigu atsakovas būtų keitęs atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijos naudojimo būdą į kitą žemės naudojimo būdą. Reikalavimo 6.1 punktas taikomas tik pirmą kartą po vykdytos taršios veiklos teritorijoje keičiant teritorijos naudojimo būdą į kitą. Byloje surinkti įrodymai pagrindžia aplinkybę, kad Žemės sklype veikė Alytaus komunalinių įmonių kombinato (duomenys neskelbtini) sąvartynas. Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. birželio 26 d. patikrinimo akte Nr. PA-13-15 nurodoma, kad „Žemės sklypo žemės naudojimas – kombinato (duomenys neskelbtini) sąvartynas, plotas 2,0 ha“. Todėl teritorija, kurioje veikė sąvartynas, turėjo būti priskiriama prie atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijų pagal naudojimo būdą.

3.5. Kaip matyti iš kartu su skundu pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija, nuo 2014 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. Žemės sklypo paskirtis buvo „Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai“. Teritorijos naudojimo būdas iš atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijos į kitos žemės ūkio paskirties žemės sklypų paskirtį buvo pakeistas arba formuojant Žemės sklypą, arba dar iki jo suformavimo, tačiau duomenų apie Žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimą pareiškėjas į bylą nepateikė.

3.6. Pasak pareiškėjo, Žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai – galėjo būti nustatytas Žemės sklypo suformavimo metu (2014 m. rugsėjo 24 d.), nes pagal tuo metu galiojusio Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (toliau – ir Aprašas), prie kitos paskirties žemės buvo priskiriamos atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijos, todėl tikėtina, kad būtent tuo metu, t. y. iki nustatant teritorijos naudojimo būdą, turėjo būti atliktas preliminarus ekogeologinis tyrimas pagal Ekogeologinių tyrimų reikalavimus, tačiau duomenų apie jo atlikimą į bylą pateikta nėra.

3.7. Žemės sklypo suformavimo metu galiojusių Reikalavimų 9 punktas numatė pareigą atlikti preliminarųjį ekogeologinį tyrimą pagal Ekogeologinių tyrimų reglamento reikalavimus, jeigu keičiama teritorijos naudojimo paskirtis (žemės naudojimo būdas) iki teritorijos naudojimo paskirties pasikeitimo, todėl ne atsakovas, o teritorijos savininkas, keičiant teritorijos naudojimo būdą iš atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijos į kitos žemės ūkio paskirties žemės sklypų teritoriją, turėjo užtikrinti preliminaraus ekogeologinio tyrimo pagal Ekogeologinių tyrimų reikalavimus atlikimą ir ši pareiga negali būti perduota atsakovui.

3.8. Tiek Privalomasis nurodymas, tiek skundas yra pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi atsakovas neturi pareigos atlikti preliminarų ekogeologinį tyrimą pagal Ekogeologinių tyrimų reikalavimus.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Nacionalinė žemės tarnyba), pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog visiškai sutinka su skundo reikalavimais, bei išdėstė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus archyve saugomose nuosavybės teisių atkūrimo bylose esančius dokumentus nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 2S-83 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui R. K.“ buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam: 2,0301 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Alytaus apskrities Alytaus rajono Nemunaičio seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimuose (skl. Nr. 983-1 (0,1801 ha) ir skl. Nr. 983-2 (1,8500 ha).

4.2. Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-616 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“ buvo patvirtintas UAB „Pasoda“ Nemunaičio kadastro vietovės projekto autorės L. R. parengtas Nemunaičio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suformuotos žemės sklypų ribos ir plotai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdai, pobūdžiai bei nustatytos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, servitutai. Šiame projekte R. K. buvo suprojektuoti du žemės sklypai: 983-1 – 0,1801 ha ir 983-2 – 1,8500 ha, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas, pobūdis – žemės ūkio, kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Su šiais suprojektuotais žemės ūkio paskirties žemės sklypais R. K. sutiko, tą patvirtindamas pasirašytinai 2013 m. spalio 1 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose.

4.3. Žemės sklypų suformavimo metu galiojusiame Apraše buvo nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypų naudojimo būdui „Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai“ buvo priskirti „Kiti žemės sklypai, nepriskirti 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytiems žemės naudojimo būdams, kuriuose galima žemės ūkio veikla: žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir apdorojimas, ūkyje pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas ir šių produktų realizavimas, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimas ir geros agrarinės bei aplinkosauginės žemės būklės išlaikymas. Šiuose sklypuose galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai“.

4.4. Naujasis žemės sklypo savininkas atsakovas S. P. (įgijęs žemės sklypą 2017 m. sausio 19 d.) keitė Žemės sklypo naudojimo būdą: „Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (įrašas galiojo nuo 2014-11-03 iki 2019-12-10)“ į „Komercinės paskirties objektų teritorijos“ (Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 20 d. įsakymas Nr. D1-847).

4.5. Vadovaujantis Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų 6 punktu (preliminarus ekologinis tyrimas 5 punkte nurodytų subjektų atliekamas, jeigu keičiama teritorijos naudojimo paskirtis arba žemės naudojimo būdas – iki teritorijos naudojimo paskirties arba žemės naudojimo būdo pakeitimo (6.1 p.)), atsakovas privalėjo atlikti preliminarųjį ekologinį tyrimą pagal Ekologinių tyrimų reglamento reikalavimus.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino: įpareigojo S. P., gyv. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Reikalavimų 6.1 punktu atlikti preliminarųjį ekologinį tyrimą pagal Ekogeologinių tyrimų reglamento reikalavimus ir pateikti užterštumo būklės ataskaitą Lietuvos geologijos tarnybai per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

6. Teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė:

6.1. Atsakovui nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) Atsakovui Žemės sklype vykdant perkasimo darbus į žemės paviršių buvo išverstos įvairios buitinės, gamybinės, statybinės ir pavojingos atliekos.

6.2. Departamento Druskininkų aplinkos apsaugos agentūros specialistai atliko Žemės sklypo patikrinimą, kurio metu iš istorinių duomenų buvo nustatyta, kad Žemės sklype buvęs sąvartynas – Alytaus komunalinių įmonių kombinato (duomenys neskelbtini) sąvartynas. Atsižvelgdama į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Departamento Druskininkų aplinkos apsaugos agentūra 2020 m. sausio 16 d. raštu Nr. (11.4)-AD-644 rekomendavo atsakovui atlikti preliminarųjį ekogeologinį tyrimą iki 2020 m. gegužės 1 d.

6.3. Atsakovui neparengus ekogeologinio tyrimo, Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos specialistė 2020 m. gegužės 15 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN19-3, kuriuo nurodė (5 p.), vadovaujantis Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų, 6.1 punktu atlikti preliminarų ekogeologinį tyrimą pagal Ekogeologinių tyrimų reglamento reikalavimus ir pateikti užterštumo būklės ataskaitas Lietuvos geologijos tarnybai. Atsakovas Privalomojo nurodymo neįvykdė.

6.4. Atsakovas keitė Žemės sklypo naudojimo būdą: „Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, įrašas galioja nuo 2014-11-03 iki 2019-12-10“ į „Komercinės paskirties objektų teritorijos“.

6.5. Privalomojo nurodymo teisėtumas ar jo įvykdymo termino pratęsimas nebuvo nagrinėjami AAVKĮ nustatyta tvarka aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioje institucijoje ar teisme. Atsakovas Privalomojo nurodymo neskundė.

7. Teismas byloje vadovavosi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalies, 4 straipsnio 1 ir 21 punktų, 18 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis. Teismas nurodė, kad Privalomasis nurodymas buvo priimtas vadovaujantis AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis, Privalomasis nurodymas iki šiol nėra įvykdytas.

8. Teismas nurodė, kad pagrindiniai Lietuvos valstybės aplinkos apsaugos politikos tikslai bei kryptys nustatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsniuose, tarp jų – ir rūpintis žmonių sveikata, o aiškindamas šiuos Konstitucijos straipsnius Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad juose suformuluotas vienas iš valstybės veiklos tikslų – užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką.

9. Teismas įvertino Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų 5 punkto nuostatas, nustatančias asmenis, kurie turi atlikti preliminarųjį ekogeologinį tyrimą pagal Ekogeologinių tyrimų reglamento reikalavimus, bei 6.1–6.5 punkte nurodytus atvejus, kada toks tyrimas atliekamas.

10. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą dėl to, jog įpareigojimas atlikti preliminarųjį ekogeologinį tyrimą ir jo rezultatų ataskaitą pateikti Lietuvos geologijos tarnybai reiškiamas netinkamam atsakovui. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, pripažindamas jam nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje atliekų buvimo faktą, prievolės įvykdyti privalomąjį nurodymą nepripažįsta dėl, jo teigimu, privalomojo nurodymo adresavimo teritorijos savininkui, kuris keičiant teritorijos naudojimo būdą iš atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijos į kitos žemės ūkio paskirties žemės sklypų teritoriją, turėjo užtikrinti preliminaraus ekogeologinio tyrimo pagal Ekogeologinių tyrimų reikalavimus atlikimą ir ši pareiga negali būti perduota atsakovui, nes jis mano, kad Reikalavimų 6.1 punktas taikomas tik pirmą kartą po vykdytos taršos veiklos teritorijoje keičiant teritorijos naudojimo būdą į kitą. Teismas akcentavo, kad ši atsakovo nuostata yra tik atsakovo nuomonė, nepagrįsta teisės aktų nuostatomis.

11. Teismas, išanalizavęs Reikalavimų nuostatas, nustatė, kad atlikti preliminarųjį ekogeologinį tyrimą pagal Ekogeologinių tyrimų reglamento reikalavimus teritorijų, kuriose buvo eksploatuojami Reikalavimų 1 priede nurodyti objektai ar vykdoma šiame priede nurodyta veikla, neatsižvelgiant į jų pajėgumą, turi teritorijų savininkai ir (arba) naudotojai. Teismas akcentavo, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovo nuosavybės teise valdomame Žemės sklype buvo sąvartynas, kurio tikslus veikimo laikas nenustatytas. Anksčiau preliminarusis ekogeologinis tyrimas šiai teritorijai atliktas nebuvo (byloje tokių duomenų nėra), veikiančio sąvartyno pajėgumai nežinomi. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas yra teritorijos savininkas, todėl teismas sprendė, kad būtent jis ir turi atlikti savo žemės sklypo preliminarųjį ekogeologinį tyrimą.

12. Teismas pažymėjo, kad iš Reikalavimų 6.1 punkto matyti, jog preliminarusis ekogeologinis tyrimas atliekamas, jeigu keičiama teritorijos naudojimo paskirtis arba žemės naudojimo būdas. Šiuo atveju teisės norma nekonkretizuoja, iš kokios žemės paskirties / būdo į kokią keičiama. Nagrinėjamu atveju atsakovas keitė „Žemės sklypo naudojimo būdą: Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, įrašas galioja nuo 2014-11-03 iki 2019-12-10“ į „Komercinės paskirties objektų teritorijos“.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundo reikalavime nenurodė termino, per kurį atsakovas turėtų įvykdyti įpareigojimą, o tokį terminą būtina nustatyti, antraip sprendimas taptų neaiškus, jo įvykdymo laikas neapibrėžtas, ir toks termino nustatymas nelaikomas skundo ribų peržengimu. Teismas sprendė, kad vieno mėnesio nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminas yra pakankamas įpareigojimo įvykdymui.

14. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo privalomasis nurodymas surašytas remiantis teisės aktų reikalavimais, todėl atsakovas privalėjo jį įvykdyti, bei tenkino pareiškėjo prašymą ir nustatė vieno mėnesio terminą įpareigojimui įvykdyti. Patenkinus pareiškėjo prašymą, teismas atmetė atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 15. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – Aplinkos apsaugos departamento ieškinį atmesti, bei priteisti atsakovo S. P. naudai bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1. Pareiškėjo reikalavimas nukreiptas į netinkamą atsakovą. Teismas neteisingai ir plečiamai aiškino ir taikė Reglamento 6.1 ir 5.3 punktus. Atsakovas neturi pareigos atlikti preliminarų ekologinį tyrimą pagal Ekogeologinių tyrimų reglamento reikalavimus, kadangi jis Žemės sklypo paskirtį keitė iš „Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai“ į „Komercinės paskirties objektų teritorijos“. Pagal Reglamento 5.3 punktą preliminarus ekologinis tyrimas turėjo būti atliktas iki Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo, kuriuo suformuotas naujas Žemės sklypas, priėmimo, nes šioje teritorijoje buvo eksploatuojami Reikalavimų 1 priede nurodyti objektai – sąvartynas.

16.2. Atsakovas Žemės sklypą įgijo 2017 m. sausio 19 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Žemės sklypas buvo suformuotas NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 2SK-(14.2.110.)-1444, nustatyta žemės sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio, žemės naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

16.3. Reikalavimų 6.1 punkte nustatyta, kad preliminarusis ekogeologinis tyrimas 5 punkte nurodytų subjektų atliekamas, jeigu keičiama teritorijos naudojimo paskirtis arba žemės naudojimo būdas – iki teritorijos naudojimo paskirties arba žemės naudojimo būdo pakeitimo. Reikalavimų 5.2 punkte nurodyta, kad 6.1 papunktyje nurodytu atveju preliminarųjį ekogeologinį tyrimą pagal Ekogeologinių tyrimų reglamento reikalavimus turi atlikti teritorijų, kuriose buvo eksploatuojami Reikalavimų 1 priede nurodyti objektai ar vykdoma šiame priede nurodyta veikla, neatsižvelgiant į jų pajėgumą, savininkai ir (arba) naudotojai. Reikalavimų 1 priedo 5.7 punkte prie tokių teritorijų priskiriami likviduojami sąvartynai.

16.4. Alytaus komunalinių įmonių kombinato (duomenys neskelbtini) sąvartynas yra likviduotas, o teritorijoje, kurioje veikė šis sąvartynas, yra suformuotas Žemės sklypas, į kurį atkurtos nuosavybės teisės piliečiui. Todėl šis sąvartynas priskirtinas prie Reikalavimų 1 priede nurodytų teritorijų – likviduotų sąvartynų. Atsižvelgiant į tai, pagal Reikalavimų 5.3 punktą, teritorijoje, kurioje veikė sąvartynas, preliminarų ekogeologinį tyrimą turi atlikti tokios teritorijos savininkai ar naudotojai.

16.5. Likvidavus Alytaus komunalinių įmonių kombinato (duomenys neskelbtini) sąvartyną, 2014 m. NŽT šioje teritorijoje suformavo naują Žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui ir nustatė, kad šio Žemės sklypo naudojimo paskirtis žemės ūkio, būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, todėl NŽT ar kita Lietuvos Respubliką, kaip minimos teritorijos savininkę, atstovaujanti institucija, vadovaujantis Reglamento 6.1 punkto reikalavimais, privalėjo atlikti preliminarų ekogeologinį tyrimą iki teritorijos naudojimo paskirties arba žemės naudojimo būdo pakeitimo. Nagrinėjamu atveju, toks preliminarus ekogeologinis tyrimas nebuvo atliktas atitinkamo subjekto, kuriam tokia pareiga buvo kilusi, ir šiuo metu yra nepagrįstai siekiama šią pareigą perkelti paskesniam Žemės sklypo savininkui – atsakovui, kuris atliko Žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo keitimą antra kartą.

16.6. Skundžiamame teismo sprendime pateiktas Reikalavimų 6.1 ir 5.3 punkto aiškinimas yra aiškiai nesąžiningas ir neteisingas, sudarantis prielaidas vykdyti preliminarius ekogeologinius tyrimus kiekvieną kartą kai yra keičiama teritorijos, kurioje buvo vykdyta tarši veikla, naudojimo paskirtis ir / ar būdas. Toks aiškinimas taip pat sudaro prielaidas subjektams, kurie vykdė taršią veiklą teritorijose ar buvo tokios teritorijos savininkai, išvengti neigiamų pasekmių susijusių su atliekų ir užteršto grunto žemės sklype tvarkymo procesu, įskaitant išvengimą rengti preliminarų ekogeologinį tyrimą, o tai neatitiktų esminio atliekų tvarkymo principo „teršėjas moka“.

16.7. Teismo sprendimas pažeidžia esminį atliekų tvarkymo principą „teršėjas moka“, kadangi atsakovas yra įpareigojamas savo lėšomis atlikti su atliekų tvarkymu susijusias procedūras, nors nėra jo Žemės sklype esančių atliekų turėtojas, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir ATĮ). Žemės sklypas buvo netinkamas nuosavybės teisių atkūrimui kokybiniu aspektu, todėl institucijoms neatlikus teisės aktuose nustatytų veiksmų, Žemės sklypo kokybės trūkumų šalinimo pareigų negalima perkelti atsakovui.

16.8. Atsakovas nurodo tik pradėjęs Žemės sklypo žemės kasimo darbus pastebėjęs, kad po žeme yra didelis kiekis įvairių atliekų, ir tik po Departamento atlikto patikrinimo, pastarajam ištyrus archyvinius duomenis, sužinojęs aplinkybę, kad šiame Žemės sklype anksčiau veikė Alytaus komunalinių įmonių kombinato (duomenys neskelbtini) sąvartynas. Nors atsakovas aiškiai nėra Žemės sklype esančių atliekų turėtojas (savininkas), kaip tai apibrėžta ATĮ 2 straipsnio 17 dalyje, būtent jį siekiama įpareigoti atlikti su atliekų sutvarkymu susijusias procedūras.

16.9. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnį ir ATĮ 32 straipsnį atliekų tvarkymo išlaidas apmoka teršėjas, t. y. atliekų tvarkymo teisiniame reguliavime galioja pamatinis „teršėjas moka“ principas. Asmenų prievolė tvarkyti atliekas yra tiesiogiai susijusi su jų turėjimu. Pasak atsakovo, vienas iš teritorijos, kurioje yra atliekų, sutvarkymą apimančių etapų yra būtent preliminaraus ekogeologinio tyrimo parengimas, kurio pagrindu vėliau gali reikėti atlikti detalius ekogeologinius tyrimus, rengti teritorijos sutvarkymo planą ir galiausiai fiziškai sutvarkyti teritoriją ją išvalant nuo atliekų ar užteršto grunto. Šių pareigų vykdymas negali būti perkeliamas asmeniui, kuris nėra laikomas atliekų turėtoju, o reikalavimas atsakovui atlikti preliminarų ekogeologinį tyrimą yra nesuderinamas su esminio principo „teršėjas moka“ įgyvendinimu. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-502-503/2010 nuostatomis.

16.10. Žemės sklypas buvo netinkamas nuosavybės teisių atkūrimui kokybiniu aspektu, todėl institucijoms neatlikus teisės aktuose nustatytų veiksmų, šių pareigų negalima perkelti atsakovui, nes tai neatitiktų atsakingo valdymo principo. Nagrinėjamu atveju Žemės sklypo naudojimo paskirtis žemės ūkio, tačiau akivaizdu, kad teritorijoje, kurioje yra buvęs sąvartynas ir ji užteršta atliekomis, įskaitant pavojingas, yra negalima žemės ūkio veikla. Formuojant Žemės sklypą ir į jį atkuriant nuosavybės teises šios aplinkybės aiškiai nebuvo įvertintos. Viena iš galimybių įvertinti, ar teritorija kokybiniu aspektu yra tinkama nuosavybės teisių atkūrimui, yra ir preliminaraus ekogeologinio tyrimo atlikimas, kuris parodytų ar teritorijos (Žemės sklypo) gruntas yra tinkamas žemės ūkio veiklai vykdyti ir jo užterštumas neviršija normų.

16.11. Naujų žemės sklypų, įskaitant Žemės sklypą, nuosavybės teisių atkūrimui tinkamumo klausimas kokybiniu aspektu buvo įgyvendintas institucijoms neatlikus teisės aktuose nustatytų veiksmų – Reikalavimų 6.1 ir 5.3 punkto pagrindu neatlikus preliminaraus ekogeologinio tyrimo iki NŽT sprendimo suformuoti Žemės sklypą ir nustatyti jo naudojimo paskirtį ir būdą, o vėliau (jeigu reikalinga) detalaus ekogeologinio tyrimo, Žemės sklypo išvalymo nuo užterštumo ir kitų būtinų veiksmų.

16.12. Situacija, kai Žemės sklypo taršos nustatymo ir jo sutvarkymo pareigas yra siekiama perkelti atsakovui, yra nesuderinama nei su teisėtumo, nei su atsakingo valdymo principais.

17. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame pašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

18. Pareiškėjas nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

18.1. Departamentas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas yra teritorijos savininkas, ir jis turi atlikti Žemės sklypo preliminarųjį ekologinį tyrimą, kadangi atsakovas keitė Žemės sklypo naudojimo būdą: „Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, įrašas galioja nuo 2014-11-03 iki 2019-12-10“ į „Komercinės paskirties objektų teritorijas“.

18.2. Pareiškėjas pažymi, kad Privalomojo nurodymo teisėtumas ar privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimas nebuvo skundžiami Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateiktame atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

19.1. NŽT pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime nurodytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, bei nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad pareiškėjas įpareigojimą atlikti preliminarųjį ekogeologinį tyrimą ir jo rezultatų ataskaitą pateikti Lietuvos geologijos tarnybai reiškė tinkamam atsakovui.

19.2. NŽT taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovo nuosavybės teise valdomame Žemės sklype buvo sąvartynas, kurio tikslus veikimo laikas nenustatytas. Anksčiau preliminarusis ekogeologinis tyrimas šiai teritorijai atliktas nebuvo veikiančio sąvartyno pajėgumai nežinomi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra teritorijos savininkas, būtent jis ir turi atlikti savo žemės sklypo preliminarųjį ekogeologinį tyrimą.

19.3. Reikalavimų 6.1 punktas numato, kad: „jeigu keičiama teritorijos naudojimo paskirtis arba žemės naudojimo būdas – iki teritorijos naudojimo paskirties arba žemės naudojimo būdo pakeitimo“. Iš šios teisės normos matyti, kad preliminarusis ekogeologinis tyrimas atliekamas, jeigu keičiama teritorijos naudojimo paskirtis arba žemės naudojimo būdas. Šiuo atveju teisės norma nekonkretizuoja, iš kokios žemės paskirties / būdo į kokią keičiama. Nagrinėjamu atveju atsakovas keitė Žemės sklypo naudojimo būdą: „Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, įrašas galioja nuo 2014-11-03 iki 2019-12-10“ į „Komercinės paskirties objektų teritorijos“.

19.4. NŽT sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad pareiškėjo privalomasis nurodymas surašytas remiantis teisės aktų reikalavimais, todėl atsakovas privalėjo jį įvykdyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą S. P. vadovaujantis Reikalavimų 6.1 punktu atlikti preliminarųjį ekogeologinį tyrimą pagal Ekogeologinių tyrimų reglamento reikalavimus ir pateikti užterštumo būklės ataskaitą Lietuvos geologijos tarnybai, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą, konstatavęs, jog atsakovas yra žemės sklypo savininkas, ir jam kyla teisės aktuose nustatyta prievolė atlikti preliminarųjį ekogeologinį tyrimą. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymi, jog šis įpareigojimas reiškiamas netinkamam atsakovui, be to, atsakovas nepagrįstai yra įpareigojamas savo lėšomis atlikti su atliekų tvarkymu susijusias procedūras, taip pažeidžiant esminį atliekų tvarkymo principą „teršėjas moka“.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

23. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-04-30 įsakymu Nr. D1-230 patvirtintų Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų nuostatos. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime šias nuostatas išsamiai aptarė, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja.

24. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė, vadovaudamasi AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 9 punktu, priėmė 2020 m. gegužės 15 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN19-3, kuriame nurodė, kad vadovaujantis Reikalavimų 6.1 punktu atsakovas atliktų preliminarųjį ekogeologinį tyrimą pagal Ekogeologinių tyrimų reglamento reikalavimus ir pateiktų užterštumo būklės ataskaitas Lietuvos geologijos tarnybai. Atlikus šio privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą (2020 m. birželio 26 d. patikrinimo aktas Nr. PA-13-15) nustatyta, jog neplaninio patikrinimo metu S. P. dokumentų apie atliktą preliminarųjį ekogeologinį patikrinimą pagal Ekogeologinių tyrimų reglamento reikalavimus nepateikė bei konstatuota, kad anksčiau minėtas privalomasis nurodymas neįvykdytas.

25. Ginčo byloje dėl to, jog atsakovas nėra įvykdęs Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. gegužės 15 d. privalomojo nurodymo Nr. PN19-3, nėra.

26. Nagrinėjamu atveju aktualios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-04-30 įsakymu Nr. D1-230 patvirtintų Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų 5.3 ir 6.1 punktų nuostatos. Šio teisės akto 5.3 punkte įtvirtinta, kad Reikalavimų 6.1–6.5 papunkščiuose nurodytais atvejais turi atlikti preliminarųjį ekogeologinį tyrimą pagal Ekogeologinių tyrimų reglamento reikalavimus teritorijų, kuriose buvo eksploatuojami Reikalavimų 1 priede nurodyti objektai ar vykdoma šiame priede nurodyta veikla, neatsižvelgiant į jų pajėgumą, savininkai ir (arba) naudotojai. Tų pačių reikalavimų 6.1 punkte reglamentuota, kad preliminarusis ekogeologinis tyrimas 5 punkte nurodytų subjektų atliekamas, jeigu keičiama teritorijos naudojimo paskirtis arba žemės naudojimo būdas – iki teritorijos naudojimo paskirties arba žemės naudojimo būdo pakeitimo.

27. Taigi Reikalavimų 6.1 punkte nurodytu atveju preliminarus ekogeologinis tyrimas keičiant teritorijos naudojimo paskirtį arba žemės naudojimo būdą turi būti atliekamas iki teritorijos naudojimo paskirties arba žemės naudojimo būdo pakeitimo. Nagrinėjamu atveju atsakovo buvo pakeistas ginčo žemės sklypo naudojimo būdas – iš „Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai“ (įrašas galioja nuo 2014-11-03 iki 2019-12-10) į „Komercinės paskirties objektų teritorijos“. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro 2019 m. gruodžio 10 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ginčo žemės sklypo naudojimo būdas buvo pakeistas Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. D1-847.

28. Byloje nustatyta, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcija 2019 m. spalio 29 d. gavo informaciją, kad (duomenys neskelbtini) perkasinėjamas žemės sklypas su atliekomis, juntamas blogas kvapas. Atsakovo specialistams apžiūrėjus teritoriją nustatyta, kad žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdomi žemės kasimo darbai, ko pasėkoje ant žemės paviršiaus išverstos įvairios buitinės, gamybinės, statybinės ir pavojingos atliekos (smulkios asbesto turinčios atliekos (šiferis), metalas, plastikas, medis, stiklas, automobilinės padangos ir kt.). Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos 2020 m. sausio 16 d. raštu Nr. (11.4)-AD5-644 „Dėl sklypo perkasinėjimo“ S. P. buvo siūloma atlikti preliminarųjį ekogeologinį tyrimą pagal Ekogeologinių tyrimų reikalavimus iki 2020 m. gegužės 1 d. Po šios datos nustačius, kad pareiškėjas gera valia neatliko preliminariojo ekogeologinio tyrimo jam buvo duotas privalomasis nurodymas.

29. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju anksčiau minėto žemės sklypo naudojimo būdas/teritorijos naudojimo paskirtis minėtu Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo pakeista 2019 m. lapkričio 20 d., o ginčijamas privalomasis nurodymas duotas tik 2020 m. gegužės 15 d. Pastebėtina, kad iki žemės sklypo naudojimo būdo/teritorijos naudojimo paskirties pakeitimo (2019 m. lapkričio 20 d.) jokie klausimai, susiję su preliminariojo ekogeologinio tyrimo atlikimu, nebuvo kilę. Tai reiškia, kad iki žemės naudojimo būdo ar teritorijos naudojimo paskirties pakeitimo pareiškėjui jokie reikalavimai ar nurodymai atlikti preliminarų ekogeologinį tyrimą nebuvo duoti. Kaip jau buvo minėta anksčiau, pagal Reikalavimų 6.1 punktą, kuriame aptarti preliminaraus ekogeologinio tyrimo atlikimo atvejai, keičiant teritorijos naudojimo paskirtį arba žemės naudojimo būdą preliminarusis ekogeologinis tyrimas atliekamas iki teritorijos naudojimo paskirties arba žemės naudojimo būdo pakeitimo, t. y. aiškiai apibrėžtas preliminariojo ekogeologinio tyrimo atlikimo momentas keičiant teritorijos naudojimo paskirtį arba žemės naudojimo būdą. Būtent šioje normoje įtvirtinta elgesio taisyklė suponuoja pareigą normos adresatui tokį tyrimą atlikti iki tam tikro momento – iki teritorijos naudojimo paskirties arba žemės naudojimo būdo pakeitimo. Kadangi privalomojo nurodymo davimo momentu žemės naudojimo būdas ar teritorijos naudojimo paskirtis jau buvo pakeista, tai tokiu atveju nebuvo juridinio pagrindo taikyti Reikalavimų 6.1 punktą. Vadinasi, susiklosčiusios situacijos ir aktualaus teisinio reguliavimo apimtyje pareiškėjas pareigos atlikti preliminarųjį ekogeologinį tyrimą neturėjo.

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra juridinio pagrindo įpareigoti S. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-04-30 įsakymu Nr. D1-230 „Dėl Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų patvirtinimo“, 6.1 punktu atlikti preliminarųjį ekologinį tyrimą pagal Ekogeologinių tyrimų reglamento reikalavimus ir pateikti užterštumo būklės ataskaitą Lietuvos geologijos tarnybai per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

31. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagal Reikalavimų 5.3 punktą, preliminarųjį ekogeologinį tyrimą turi atlikti teritorijų, kuriose buvo eksploatuojami Reikalavimų 1 priede nurodyti objektai ar vykdoma šiame priede nurodyta veikla, savininkai ir (arba) naudotojai. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai (teismo sprendimas pažeidžia esminį atliekų tvarkymo principą "teršėjas moka“ ir kt.) šio ginčo kontekste nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų šiame sprendime nepasisako.

32. S. P. apeliaciniame skunde prašo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas atsakovo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, partirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose atlyginimą.

33. Iš byloje atsakovo pateiktų dokumentų nustatyta, kad atsakovas už advokato teisinę pagalbą, suteiktą pirmosios instancijos teisme, 2020 m. rugsėjo 29 d. sumokėjo 1 995,29 Eur. Atsakovas sumokėjo 12 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, taip pat 2021 m. liepos 15 d. advokatui už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 1 028,50 Eur.

34. Atsakovui iš pareiškėjo priteistinas 12 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

35. Sprendžiant klausimą dėl atsakovui priteistinų advokato atstovavimo išlaidų dydžio, pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumą;

3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; kt.).

36. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Šioje byloje apskaičiuojant atsakovo patirtas advokato atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme remiamasi 2020 m. I ketvirčio mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu (1 381,20 Eur), apskaičiuojant patirtas advokato išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 2021 m. I ketvirčio mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu (1 517,40 Eur). Už atsiliepimo į pareiškimą parengimą maksimalus užmokestis pagal Rekomendacijas būtų 3 453 Eur (1 381,20 x 2,5). Iš bylos duomenų matyti, kad atsiliepimą į pareiškimą rengė advokato padėjėjas. Pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Todėl atsakovo sumokėta 1 995,29 Eur suma už atsiliepimo į pareiškimą parengimą yra pagrįsta, atitinkanti advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, ir priteistina atsakovui iš pareiškėjo (3 453 x 0,8 = 2 762,40 Eur). Pagal Rekomendacijų 7 ir 8.9 punktus maksimali suma už apeliacinio skundo parengimą yra 3 793,50 Eur (1 517,40 x 2,5). Įvertinus ginčo pobūdį, advokato darbo laiko sąnaudas, atsakovui priteistina jo sumokėta advokatui 1 028,50 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą. Atsakovui iš pareiškėjo iš viso priteistina 3 035,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

37. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų ginčui išspręsti svarbių aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas, ko pasėkoje Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 1 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 4 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo S. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos skundą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsakovui S. P. 3 035,79 Eur (tris tūkstančius trisdešimt penkis eurus septyniasdešimt devynis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ernestas Spruogis

Jūratė Varanauskaitė