2020-08-19 Nr. AB-15281-3-61-3-01056-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-475-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01056-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 59.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. P. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 21R-134 (AG-864/04-2019) ir priteisti 139 Eur turtinės bei 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimu, 2020 m. gegužės 18 d. padavė apeliacinį skundą. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, nurodydamas, jog terminą praleido dėl su karantinu susijusių aplinkybių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą detaliau paaiškinti skundo praleidimo aplinkybes.

Pareiškėjas 2020 m. birželio 2 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, nurodydamas, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl žmogiškos klaidos, tik vieną darbo dieną.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog byla pareiškėjo pageidavimu užvesta elektronine forma, procesas taip pat pareiškėjo pageidavimu organizuotas rašytine tvarka, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėją atstovavo advokatė, nesant šioje byloje duomenų apie elektroninio paslaugų portalo trikdžius, sprendė, jog nėra teisinio pagrindo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Teismas vertino, kad pareiškėjas tinkamai negynė savo teisių, savalaikiai nenurodė, pasak pareiškėjo atstovės, aiškios pozicijos dėl noro pateikti apeliacinį skundą šioje byloje, nepateikė teismui jokios informacijos, kad ketina skųsti teismo sprendimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti įstatymo leidėjo valia skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis, o ne darbo dienomis – todėl terminas praleistas net trimis dienomis.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį, atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvoje paskelbto karantino metu buvo apsunkintas jo atstovės susisiekimas su juo, todėl advokatė nežinojo pareiškėjo pozicijos dėl teismo priimto sprendimo apskundimo. Apeliacinis skundas turėjo būti pateiktas iki 2020 gegužės 15 d., tačiau nesulaukusi kliento pozicijos advokatė 2020 m. gegužės 18 d. pateikė teismui apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą.

Pareiškėjas pažymi, kad yra socialiai pažeidžiamas, priklauso sveikatos ir amžiaus rizikos grupei, iki šiol nebuvo lankęsis advokatų kontoroje. Kadangi pareiškėjui teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatė, siekdama ginti pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, nutarė pateikti apeliacinį skundą. Terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl žmogiškosios klaidos (tikintis susisiekti su pareiškėju, suderinti aplinkybes ir pan.) ir tik vieną darbo dieną.

Pareiškėjas prašo neatimti iš jo teisės į apeliaciją ir atsižvelgti į tai, kad skundo objektas yra susijęs su sveikatos priežiūros sistemos nepakankamu reguliavimu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas ligonių kasų, kas aktualu didžiajai visuomenės daliai, taip pat į Nacionalinės teismų administracijos paskelbtas teisėjų tarybos rekomendacijas dėl terminų karantino laikotarpiu.

Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nesutinka, kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Pažymi, kad pareiškėją šioje administracinėje byloje atstovaujančiai advokatei, kaip profesionaliai teisininkei, sprendimo apskundimo tvarka, terminai ir jos pareigos yra žinomi. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir ABTĮ 48 straipsnio 3 dalimi advokatė privalėjo darbą organizuoti pagal sprendimo apskundimo terminą, kad būtų užtikrintas atstovaujamojo supažindinimas su jam nepalankiu pirmosios instancijos sprendimu ir galimybe šį sprendimą apskųsti apeliacine tvarka. Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentai, kad jis priklauso socialinės rizikos grupei ir nesinaudoja elektroniniu paštu, neįrodo, jog jis negalėjo apeliacinio skundo pateikti laiku. Be to, šie argumentai nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme, todėl nėra pagrindo jų vertinti, tikrinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentas, kad dėl šalyje paskelbto karantino jis negalėjo pasinaudoti teise skųsti teismo sprendimą, yra abstraktus, niekuo neparemtas ir deklaratyvus, todėl juo remiantis praleistas terminas apeliaciniam skundui pateikti negali būti atnaujintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad pareiškėjas apeliacinį skundą dėl teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimo padavė 2020 m. gegužės 18 d., t. y. praleidęs ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutikdamas su teismo nutartimi teigia, kad terminas apeliaciniam skundui buvo paduotas dėl žmogiškos klaidos, pareiškėjo atstovei tikintis susisiekti su juo suderinti poziciją dėl apeliacinio skundo padavimo. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į aplinkybę, kad jis dėl sveikatos būklės ir amžiaus priskirtinas didesnės rizikos grupei susirgti sunkia COVID-19 ligos forma, todėl bendravimas su advokate Lietuvoje paskelbto karantino metu buvo apsunkintas. Dėl šios priežasties užtruko pozicijos dėl apeliacinio skundo padavimo teismui derinimas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pastebėtina, jog ABTĮ nenumato konkrečiai, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA92-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinis 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Administracinių teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016). Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje. byloje Nr. AS502-499/2013; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje. byloje Nr. AS-986-552/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniu skundu siekia apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimą. Atsižvelgiant į ABTĮ 132 straipsnio 1 dalies nuostatas apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimo turėjo būti paduotas iki 2020 m. gegužės 15 d. imtinai, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad apeliacinis skundas dėl minėto teismo sprendimo pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2020 m. gegužės 18 d., t. y. praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodo, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl žmogiškos klaidos, pareiškėjo atstovei tikintis susisiekti su juo suderinti poziciją dėl apeliacinio skundo padavimo. Advokatė nežinojo pareiškėjo nuomonės, ar jis norės teikti apeliacinį skundą, todėl laukė. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į aplinkybę, kad jis dėl sveikatos būklės ir amžiaus priskirtinas didesnės rizikos grupei susirgti sunkia COVID-19 ligos forma, todėl bendravimas su advokate Lietuvoje paskelbto karantino metu buvo apsunkintas.

Įvertinusi pareiškėjo prašyme dėl termino atnaujinimo ir atskirajame skunde nurodytų aplinkybių visumą, taip pat tai, kad terminas praleistas nežymiai – apeliacinis skundas paduotas praėjus trims dienoms po termino pasibaigimo, taip pat įvertinusi pareiškėjo siekį apskųsti teismo sprendimą, būtinumą užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir šalių lygybės principų užtikrinimą, taip pat atsižvelgusi į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas tokiu būdu siektų piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą tenkinamas, terminas atnaujinamas, o apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsnio 1 dalimi, 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. P. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį pakeisti.

Tenkinti pareiškėjo V. P. P. prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir atnaujinti pareiškėjui terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-2945-815/2020 paduoti.

Pareiškėjo V. P. P. apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Veslava Ruskan