2021-09-08 Nr. AB-17984-3-62-3-02149-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-442-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02149-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovas), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. buvo kalinamas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje nežmoniškomis sąlygomis – bendro naudojimo duše jam nebuvo užtikrinamas privatumas. Kalėdamas tokiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė didžiulę emocinę, psichologinę neturtinę žalą, dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, todėl sutriko miego ritmas, atsirado nepaaiškinamos agresijos priepuolių, sumažėjo bendravimo galimybės.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą nesutiko su pareiškėjo skundu. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato pataisos įstaigoms pareigos įrengti atskiras dušų kabinas, taip pat nebuvo tam skirta lėšų. Pataisos namų dušo patalpos buvo tikrintos specialistų, tačiau ne tos, kur gyveno pareiškėjas, kadangi dėl jų nebuvo skųstasi. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į pataisos namų administraciją dėl netinkamai įrengtų dušo kabinų, bei į psichologą dėl emocinės savijautos.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų, kadangi ginčo laikotarpiu buvo neužtikrintas privatumas duše.

6. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pataisos namų dušinėje nebuvo įrengtos maudymosi kabinos, bei nurodė, jog nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo dušo patalpose. Teismas, atsižvelgdamas į aktualią teismų praktiką, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde ginčijo vienintelę aplinkybę – privatumo duše neužtikrinimą, tačiau neginčijo jokių kitų kalinimo sąlygų, todėl teismas nenustatė, jog pareiškėjo kalinimo sąlygos buvo prastos. Teismas pažymėjo, kad privatumo duše neužtikrinimas galėtų būti laikomas tik kulminacine sąlyga atsakovo atsakomybei kilti, jei būtų nustatytos ypač prastos kalinimo sąlygos ir vertinamas jų visetas, tačiau nagrinėjamu atveju to nenustačius, nėra pagrindo vertinti pataisos namų administracijos veiksmus kaip pažeidžiančius Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

7. Teismas pažymėjo, jog dušo įrengimas be atskirų kabinų yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušų patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo, todėl konstatavo, kad Marijampolės PN šiuo aspektu nuteistiesiems nėra sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) sąlygos, negu likusiai visuomenės daliai. Teismas pareiškėjo teiginius apie patirtus neigiamus išgyvenimus dėl to, jog jį galėjo stebėti kiti kartu besimaudantys asmenys, laikė jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus ar žalos atsiradimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė būtinosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo, todėl atmetė pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

III. 8. Pareiškėjas A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą.

9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą, kadangi neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjo galimybės surinkti ir pateikti įrodymus byloje yra ribotos. Pareiškėjas nesutinka, jog jis nepateikė įrodymų dėl savo pažeistų teisių, bei pažymi, jog atsakovas neveikė taip, kaip jį įpareigojo veikti įstatymai. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), ir Lietuvos teismų formuojamą praktiką, pareiškėjo privatumo neužtikrinimas naudojantis dušu sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, todėl jo patirta neturtinė žala turi būti atlygintina pinigais (3 000 Eur.)

10. Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, bei prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

11. Atsakovas teigia, kad Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus dušo patalpos įrengtos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, ir Visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas nei karto nesikreipė į pataisos namų administraciją su skundais dėl netinkamai įrengtų dušo patalpų, todėl, neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai padarė teisingą išvadą, jog valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 12. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su netinkamomis gyvenimo sąlygomis Marijampolės PN, atlyginimo.

13. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

14. , Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad jis yra nemotyvuotas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes.

15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

16. Įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis pareiškėjo kalinimo sąlygomis ir patirta neturtine žala, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

17. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš atsakovo veiksmų neužtikrinant jo privatumo naudojantis dušu laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų užtikrinant pareiškėjui tinkamas kalinimo sąlygas.

18. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui Marijampolės PN buvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, tenka atsakovui.

19. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo naudojimosi dušu atitikimo teisės aktų reikalavimams, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra konstatuota, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015; 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Pagal vyraujančią vėliausiąją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017, 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019, 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1229-624/2020, 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-929-556/2020).

20. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, paneigiančios pareiškėjo argumentus dėl pertvarų nebuvimo dušuose. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad privatumas pareiškėjui naudojantis dušais Marijampolės PN buvo tinkamai užtikrintas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog dušai buvo įrengti taip, kad galimai nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas jais naudojantis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo aspektu konstatuotini Marijampolės PN neteisėti veiksmai neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis dušu visą kalinimo laiką, atsižvelgiant į aplinkybę, kad teisės aktų nuostatos numato asmenims teisę pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę po 15 min.

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013, 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013).

22. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos turi būti sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais. Neturtinė žala įvertinama pinigais, kai ją darantys veiksniai yra pakankamai intensyvūs.

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

24. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nenustatyta, kad dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu pareiškėjo fizinė ar psichinė sveikata buvo neigiamai paveikta. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo būtų kreipęsis raštu į Marijampolės PN administraciją su prašymais ar skundais. Atsižvelgdama į tai, kad kitų pažeidimų nebuvo nustatyta, įvertinusi nustatyto Marijampolės PN padarytų pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog minėtas pažeidimas nesudarė pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Šiuo atveju asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti, ji atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus (CK 6.250 str.).

25. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, pripažindama, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu Marijampolės PN.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 11 d. sprendimą pakeisti.

Pripažinti, kad Marijampolės pataisos namuose buvo pažeista pareiškėjo A. K. teisė į privatumą naudojantis dušu laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Romanas Klišauskas Ričardas Piličiauskas