3ec2e599-ec39-464e-b181-c4bce9205cdd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                        Administracinė byla Nr. I-2019-189/2016                                                                                                        Proceso Nr. 3-61-3-07465-2013-1                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5., 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 17 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka,             raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. K. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.             Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

             PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–7) praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovų priteisti neiÅ¡mokėtÄ valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-10-30.Pagrįsdamas savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jam mokamas darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) prieÅ¡taraujančiomis teisės aktų nuostatomis, taip pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintÄ teisę – gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ .

PareiÅ¡kėjo teigimu, darbo užmokestis buvo sumažintas neteisėtai, todėl darbo užmokesčio skirtumas turėtų bÅ«ti iÅ¡mokėtas. Tuo pagrindu savo teises siekia ginti teismine tvarka.Atsakovas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau-Tarnyba), kartu atstovaujantis ir Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundÄ akcentavo, jog Tarnyba neturi papildomai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Mano, jog klausimÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies iÅ¡mokėjimo Tarnyba turės teisę spręsti tik tada, kai bus priimtas įstatymas, reglamentuojantis kompensavimo mechanizmÄ .Proceso Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis).

Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 79 str.).Skundas atmestinas.             Ginčas byloje kilo dėl karjeros valstybės tarnautojui neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu Konstitucijai prieÅ¡taravusiomis pripažintų Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų taikymo, priteisimo už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-30.Byloje nėra ginčo, kad atsakovas, vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui mokėjo sumažintÄ darbo užmokestį.

PareiÅ¡kėjas, manydamas, kad jo teisė gauti teisingÄ atlygį už atliktÄ darbÄ yra pažeista, kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti visÄ darbo užmokesčio skirtumÄ .Å ioje byloje aktualus Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas, kuriame konstatuota, kad teisinis reguliavimas, kuriuo buvo neproporcingai nustatyti sumažinti pareiginių algų koeficientai, prieÅ¡taravo Konstitucijai, taip pat konstatuota, kad valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to valstybei negalint visa apimtimi vykdyti prisiimtų įsipareigojimų visuomenės nariams, konstitucinis socialinio solidarumo principas suponuoja proporcingÄ dėl tokios padėties patiriamų praradimų paskirstymÄ visuomenės nariams.

Konstitucinis socialinio solidarumo principas, aiÅ¡kinamas konstitucinio asmenų lygiateisiÅ¡kumo principo kontekste, suponuoja įstatymų leidėjo pareigÄ nustatyti nediskriminacinį atlyginimų mažinimo mastÄ , kuriuo atlyginimai bÅ«tų proporcingai mažinami visoms Å¡ių asmenų kategorijoms neatsižvelgiant į tai, kuriose valstybės institucijose ir kokias pareigas jie eina. Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime, be kita ko, nurodė, kad Konstituciniam Teismui pripažinus teisinį reguliavimÄ , kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų sumažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, iÅ¡ Konstitucijos 23 str.

įstatymų leidėjui kyla reikalavimas be nepagrįsto delsimo nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . Taigi, nagrinėjamoje byloje, nėra ginčo dėl fakto, kad dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu Konstitucijai prieÅ¡taraujančių pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo, pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡mokėta dalis darbo užmokesčio. Å alių pozicijos Å¡iuo atveju iÅ¡siskyrė dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo tvarkos.Kad bÅ«tų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimÄ Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo, kuriame pažymėjo, kad:

1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Konstitucinis Teismas nagrinėjamu atveju aktualiame 2015-11-19 nutarime pažymėjo, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje A-602-669/2016, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , kad įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja, inter alia, Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2014-12-22 nutarime nustatė analogiÅ¡kÄ Ä¯pareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . Todėl teisingas kompensavimas yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi.Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.Atsižvelgiant į aptartus Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, GrÄ Å¾inimo įstatymo nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų bÅ«ti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ .

PareiÅ¡kėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį mokėjusiai institucijai – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus praradimus. Toks neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo mechanizmo taikymas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ nagrinėjamu klausimu administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016, A-669-602/2016, kuriose teismas nurodė, kad patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.

Nagrinėjamu atveju nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos nėra pagrindo.Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju, jau galiojant nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo mechanizmui, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu negali bÅ«ti tenkinamas. PareiÅ¡kėjas pateikė teismui praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymo 2 str. 2 dalies neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ . AiÅ¡kinant Å¡iÄ proceso teisės normÄ , akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ suteikta iÅ¡imtinai bylÄ nagrinėjančiam teismui.

Å i teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais praÅ¡ymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiÅ«rai. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra bÅ«tina kreiptis į Konstitucinį TeismÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-78/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A29-602/2016).

Pabrėžtina, kad pagal KonstitucijÄ pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylÄ Konstituciniame Teisme yra konkrečiÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo bÅ«ti paÅ¡alintos, kad teismas galėtų priimti teisingÄ sprendimÄ (baigiamÄ jį aktÄ ).Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime įpareigojo įstatymų leidėjÄ nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , tačiau pažymėtina, kad minėtame nutarime nurodyta, jog teisinis reguliavimas prieÅ¡tarauja Konstitucijos nuostatoms tik tiek, kiek yra neproporcingai sumažintas darbo užmokestis, t. y.

Konstitucinis Teismas nurodė, jog įstatymų leidėjas turi pareigÄ â€žnustatyti nediskriminacinį atlyginimų mažinimo mastÄ , kuriuo atlyginimai bÅ«tų proporcingai mažinami visoms Å¡ių asmenų kategorijoms“. Vadinasi, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmu turi bÅ«ti grÄ Å¾inama nebÅ«tinai visa neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis, o tik tokia, kuri buvo neproporcingai sumažinta. Atsižvelgiant į tai, teismui nekyla teisiÅ¡kai pagrįstų abejonių dėl GrÄ Å¾inimo įstatymo nuostatų, dėl kurių teisėtumo kilo abejonių pareiÅ¡kėjams, atitikimo Konstitucijos normoms.Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., n u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kėjo S. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas                                                                                                                                  Bronius JanuÅ¡ka