3ec0d2b0-4f65-4f4d-8bfd-9d6c8ca37b92 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. eB2-3934-565/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02231-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. spalio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Burdulienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos BUAB „Šokių Baras“ bankroto administratorės UAB „Gribžiniai“ pareiÅ¡kimÄ dėl BUAB „Šokių Baras“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo G. G., n u s t a t ė :

1. BUAB ,,Å okių Baras“ bankroto administratorė UAB „Gribžiniai“ praÅ¡o pripažinti BUAB „Šokių Baras“ bankrotÄ tyčiniu pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtintus kriterijus.

2. Nurodė, jog buvęs BUAB „Šokių Baras“ vadovas ir akcininkas G. G. nėra įvykdęs Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi, kuria UAB „Šokių Baras“ iÅ¡kelta bankroto byla, jam nustatytų įpareigojimų, tai yra per 15 dienų nuo nutarties iÅ¡kelti UAB „Šokių Baras“ bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto pagal finansinę atskaitomybę, sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visų dokumentų.

G. G. Juridinių asmenų registrui nuo 2013 m. neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų. Neturėdamas buhalterinės apskaitos dokumentų, bankroto administratorius neturi galimybės patikrinti, kur buvo panaudotas bankrutavusios įmonės turtas bei kokius sandorius bankrutavusi įmonė sudarinėjo, o taip pat neturi galimybės nustatyti realios įmonės finansinės padėties. G. G. yra žinoma pareiga bankroto administratoriui perduoti visus bankrutavusios įmonės dokumentus ir turtÄ , tačiau jis tyčia Å¡ios pareigos nevykdo ir taip galimai siekia iÅ¡vengti atsakomybės bankrutavusiai įmonei ir jos kreditoriams.

Pagal CK 2.82 straipsnio 3 dalį tarp įmonės vadovo pareigų nurodytos ir juridinio asmens veiklos organizavimas, o pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies nuostatas bendrovės vadovas yra atsakingas už jos veiklos organizavimÄ ir tikslų įgyvendinimÄ , metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymÄ , bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimÄ juridinių asmenų registro tvarkytojui, be to, bendrovės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimÄ ir Å¡ių dokumentų iÅ¡saugojimÄ numatyta ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje bei 2000 m. vasario 17 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 30 punkte.

3. Suinteresuotas asmuo G. G. praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

4. Atsiliepime nurodė, jog esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningais veiksmais, todėl turi bÅ«ti nustatytas ryÅ¡ys tarp sÄ moningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebÅ«tų buvę sÄ moningų į įmonės padėties bloginimÄ nukreiptų veiksmų, įmonė nebÅ«tų tapusi nemoki. PareiÅ¡kėjas nenustatinėjo jokių sÄ moningų ir nuoseklių suinteresuoto asmens veiksmų ar neveikimo, tariamai privedusių bendrovę prie bankroto, o siekia bendrovės bankrotÄ pripažinti tyčiniu remdamasis vien galimais suinteresuoto asmens kaip buvusio bendrovės vadovo pareigų pažeidimais, niekaip priežastiniu ryÅ¡iu nesusijusiais su bendrovės nemokumu.

Suinteresuotas asmuo neginčija aplinkybės, jog nevykdė įstatyme numatytos pareigos laiku perduoti administratoriui bendrovės dokumentus (jokio turto bendrovė neturėjo), tačiau dokumentų neperdavė ne piktybiÅ¡kai – bendrovės dokumentai buvo saugomi suinteresuoto asmens gyvenamojoje vietoje, tačiau 2018 m. rugsėjo mėnesį, dar prieÅ¡ bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimÄ , suinteresuoto asmens gyvenamojoje vietoje įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo stipriai užpiltas visas butas, sugadintas jame buvęs turtas, o taip pat sunaikinti ir jame saugoti bendrovės dokumentai.

Remiantis tuometiniais vandens skaitiklių parodymais, į suinteresuoto asmens namus, pastarajam esant iÅ¡vykus, pateko apie 50 m3 vandens, kas reiÅ¡kia, jog 100 m2 ploto name vandens lygis galėjo siekti iki 50 centimetrų. Be to, suinteresuoto asmens pareigos perduoti dokumentus ir turtÄ nustatytu terminu pažeidimas buvo įvertintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi, taikant BUAB „Šokių baras“ vadovui įstatyme numatytÄ sankcijÄ , o kreditorių teises administratorius gina Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-18001-909/2019.

Administratorius savo pareiÅ¡kime sÄ moningai nutylėjo bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų susidarymo kilmę. Bendrovės bankroto byloje yra patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas 5756,91 Eur sumai, iÅ¡ kurios didžiÄ jÄ dalį, tai yra 4 731,00 Eur, sudaro nekilnojamojo turto mokestis, atsiradęs bendrovei, kuri tuo metu jau nevykdė veiklos, įvykdžius VMI rekomendacijas ir patikslinus deklaracijÄ . Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus finansinis reikalavimas 1 372,13 Eur sumai, iÅ¡ kurios 1 298,57 Eur yra valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokos už apdraustuosius, o 73,56 Eur – delspinigiai už laiku nesumokėtas VSD įmokas už darbuotojus, susidarė nutraukiant bendrovės veiklÄ ir atleidus darbuotojus.

Atsižvelgiant į tai, jog bendrovė neturėjo pajamų, ji nebuvo pajėgi padengti šių kreditorinių reikalavimų.

5. Bankroto administratorės įgaliotas asmuo pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, jog suinteresuoto asmens teiginiai, kad įmonė neturėjo jokio turto bei negavo pajamų, todėl nepadengė kreditorių finansinių reikalavimų, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. UAB „Šokių Baras“ finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui buvo teikti tik už 2012 metus. Taigi G. G., būdamas įmonės vadovu, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir registro tvarkytojui neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013, 2014, 2015, 2016 ir 2017 metus.

IÅ¡ bankroto byloje esančio balanso už 2012 metus matyti, kad įmonė 2012 metais turėjo turto iÅ¡ viso už 5 167,69 Eur (17 843,00 Lt). Suinteresuotam asmeniui pagal teisės aktų reikalavimus neteikus finansinės atskaitomybės dokumentų registrui bei neperdavus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų bankroto administratoriui, Å¡iuo metu nėra galimybės nustatyti, kaip vėliau kito bankrutavusios įmonės turtinė padėtis, kur buvo panaudotas į 2012 metų balansÄ Ä¯trauktas turtas, identifikuoti tikrÄ sias įmonės bankroto priežastis.

Šios aplinkybės leidžia manyti, jog suinteresuotas asmuo tyčia bankroto administratoriui neperduoda įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų arba jų neišsaugojo, siekdamas nuslėpti aplinkybes, susijusias su įmonės turto panaudojimu pažeidžiant kreditorių teisėtus interesus. Suinteresuoto asmens pateiktuose sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktuose nėra nurodyta, kad užlietose patalpose būtų buvę UAB „Šokių baras“ dokumentai. Tuo atveju, jei įmonės dokumentai iš tikrųjų būtų buvę užlieti, suinteresuotas asmuo būtų turėjęs imtis priemonių tam, kad šiuos dokumentus atkurtų.

Įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo siekiama atkurti sugadintus UAB „Šokių Baras“ buhalterinės apskaitos dokumentus, byloje nėra (nepateiktas įmonės vadovo sprendimas dėl dokumentų atkūrimo, nėra jokių buhalterinių pažymų, neatkuriamai prarastų dokumentų akto ir / ar kitų dokumentų).

6. BUAB „Šokių baras“ kreditoriai atsiliepimų į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. PareiÅ¡kimas netenkinamas.

7. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, jog UAB „Šokių Baras“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2011 m. liepos 28 d., bendrovės vadovas ir akcininkas nuo bendrovės įsteigimo momento iki 2013 m. gegužės 21 d. buvo N. G., o nuo 2013 m. gegužės 21 d. iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės vadovas ir akcininkas buvo G. G..

8. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2479-565/2019 UAB „Šokių Baras“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Gribžiniai“, nutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 8 d. Bankroto byloje: 8.1. 2019 m. vasario 27 d. nutartimi bendrovei nuspręsta taikyti supaprastintÄ bankroto procesÄ , o taip pat patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 7 479,44 Eur sumai (1 372,13 Eur antros eilės kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus finansinis reikalavimas, 5 756,91 Eur antros eilės kreditorės VMI prie LR FM finansinis reikalavimas ir 350,40 Eur trečios eilės kreditorės UAB „Eurocash 1“ finansinis reikalavimas); 8.2. 2019 m. kovo 15 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; 8.3. 2019 m. kovo 21 d. nutartimi, teismui nustačius, jog G.

G. po teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo bankrutuojančios įmonės turto ir (ar) dokumentų bankroto administratorės įgaliotam asmeniui neperdavė, aplinkybių, dėl kurių nevykdo teismo įpareigojimų, nenurodė, nors apie Å¡iÄ pareigÄ jam neabejotinai yra žinoma, suinteresuotam asmeniui G. G. apribota teisė 3 metus eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ir bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu; nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 12 d.

9. Bankroto administratorės įgaliotas asmuo praÅ¡o pripažinti BUAB „Šokių Baras“ bankrotÄ tyčiniu, nurodydamas, jog egzistuoja visi Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtinti tyčinį bankrotÄ kvalifikuojantys kriterijai.

10. Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

11. Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis, kuriam esant teismas bankrotÄ pripažįsta tyčiniu, tai yra įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

12. Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis, kuriam esant teismas bankrotÄ pripažįsta tyčiniu, tai yra teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

13. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyti atvejai, kai preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis:

1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitÄ Ä¯monę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklÄ vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į Å¡iÄ Ä¯monę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys;

2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ ir nebuvo vykdomas Å¡io ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad visi Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiÅ¡ki, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 30 punktas). Kasacinis teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iÅ¡ esmės pablogino nemokios įmonės padėtį: jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 15 punktas; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 26 punktas).

15. Bankroto administratorės įgaliotas asmuo Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 bei 5 punktuose įtvirtintų tyčinį bankrotÄ kvalifikuojančių kriterijų buvimÄ grindžia aplinkybėmis, jog buvęs įmonės vadovas teisės aktų nustatyta tvarka nuo 2013 metų neteikė VÄ® „Registrų centras“ privalomos finansinės atskaitomybės dokumentacijos (paskutinė finansinė atskaitomybė pateikta už 2012 metus); buvęs įmonės vadovas nevykdo pareigos dėl turto bei dokumentacijos perdavimo bankroto administratorei.

16. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog bendrovės vadovas, neteikdamas finansinės atskaitomybės Juridinių asmenų registrui, sÄ moningai siekė nuslėpti bendrovės pradelstų įsipareigojimų dydį, tikrÄ jÄ bendrovės turtinę padėtį ir tokiu neveikimu kryptingai siekė bendrovę privesti prie bankroto.

17. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis BUAB „Šokių baras“ Juridinių asmenų registro tvarkytojui iÅ¡ tiesų neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2013 metų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog tokiu bÅ«du (neveikimu) buvęs įmonės vadovas pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 bei 10 punkto nuostatas, tačiau, pažymėtina, jog Å¡ių nuostatų (jose įtvirtintų įmonės vadovo pareigų) pažeidimas savaime nesuponuoja iÅ¡vados apie tai, jog toks neteisėtas įmonės vadovo neveikimas buvo sÄ lygotas pastarojo siekio tyčia įmonę privesti prie bankroto.

18. Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis neturi bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad bet koks įmonės valdymo organo (organų) įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose numatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas gali patvirtinti tyčinį įmonės privedimÄ prie bankroto. Ä®monės valdymo organo (organų) netinkamas jiems priskirtų pareigų vykdymas gali bÅ«ti pripažintas tik tada, jei galima neabejotinai daryti iÅ¡vadÄ , jog tokiais veiksmais valdymo organas (organai) sÄ moningai siekė įmonės nemokumo, siekė iÅ¡vengti kreditorinių reikalavimų tenkinimo, kad tokiu bÅ«du buvo iÅ¡ esmės pabloginama bendrovės finansinė padėtis ir kad tarp tokių pareigų netinkamo vykdymo bei įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo yra priežastinis ryÅ¡ys.

Nagrinėjamu atveju tokių duomenų byloje nėra. Vertinant bankrutavusios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų susidarymo momentÄ , iÅ¡ UAB „Šokių baras“ bankroto bylos duomenų nustatyta, jog VMI prie FM (bendrovės kreditorės) 2018-11-30 pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovei nurodė, jog atsakovės mokėtinas gyventojų pajamų mokestis susidarė nuo 2017-01-16 įstatymu nustatyto sumokėjimo termino, nekilnojamojo turto mokestis susidarė nuo 2017-02-15, pridėtinės vertės mokestis nuo 2017-01-25, tai yra UAB „Šokių baras“ mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui nesumoka apie dvejus metus.

Jei įmonės veiklÄ galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trÅ«kstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotÄ tyčiniu.

19. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta bÅ«tina tyčinio bankroto atveju vadovo tyčia neperduoti dalies įmonės apskaitos dokumentų. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog buvęs įmonės vadovas nevykdo ir įstatyme įtvirtintos pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, dėl ko buvusiam įmonės vadovui Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d.

įsiteisėjusia nutartimi buvo paskirta ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatyta sankcija – apribota teisė 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ir būti kolegialaus valdymo organo nariu. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui faktas, nesant byloje kitų įrodymų, nepatvirtina aplinkybių dėl aplaidaus ir / ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1717-823/2017).

Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo nurodė, jog dokumentų bankroto administratorei neperduoda ne piktybiÅ¡kai, o todėl, kad jų neturi (bendrovės dokumentai sunaikinti apliejus vandeniu patalpas, kuriuose jie buvo saugomi). Nėra duomenų, jog Å¡is teiginys bÅ«tų klaidinantis ar pats neiÅ¡saugojimas kaip nors įtakotas suinteresuoto asmens (suinteresuotas asmuo į bylÄ pateikė dėl patalpų apliejimo sunaikinto, sugadinto turto apžiÅ«rėjimo aktus). Teismo vertinimu, nesant byloje kitų įrodymų, kurie pagrįstų suinteresuoto asmens siekį sukelti įmonei bei jos kreditoriams žalÄ ar nuslėpti įmonės turto iÅ¡Å¡vaistymÄ , dokumentų neperdavimas pats savaime nepatvirtina Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto požymio buvimo (CPK 185 straipsnis).

20. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog kreditorių teises administratorius gina Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-18001-909/2019, suinteresuotam asmeniui pareiškęs ieškinį dėl žalos (nuostolių) neperdavus įmonės turto atlyginimo.

21. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti apie Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 bei 5 punktuose įtvirtintų tyčinį bankrotÄ kvalifikuojančių kriterijų buvimÄ . Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų tyčinio bankroto požymių taip pat nenustatyta. Todėl bankroto administratorės įgalioto asmens pareiÅ¡kimas netenkinamas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, n u t a r i a : atmesti BUAB „Šokių Baras“ bankroto administratorės UAB „Gribžiniai“ įgalioto asmens pareiÅ¡kimÄ dėl BUAB „Šokių Baras“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja RÅ«ta Burdulienė