2017-09-13 Nr. AB-16517-3-61-3-02010-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-683-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02010-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. T. ir R. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. T. ir R. T. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai L. T. ir R. T. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Kadangi pareiškėjai pateikė teismui skundą, kuriame tėra vienas lapas ir nėra aišku, ko jie prašo, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjai patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. (27.4-40-4)RD-2035, kuriame atsisakyta suteikti įrodymus, reikalingus civilinėje byloje (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-55-577/2017).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartimi pareiškėjų L. T. ir R. T. 2017 m. birželio 9 d. skundą, patikslintą 2017 m. liepos 3 d., atsisakė priimti.

Teismas pabrėžė, kad įrodymus, reikalingus civilinėse bylose, reikia rinkti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, o ne Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, todėl skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

II. Pareiškėjai L. T. ir R. T. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų patikslintą skundą priimti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Pareiškėjai nurodo, kad teisės aktuose nėra nustatyta, jog įrodymų civilinei bylai negalima rinkti administracine tvarka. Pareiškėjai paaiškina, kad jie siekia įrodyti jiems palankias aplinkybes tokia tvarka, kokia nurodyta teisės aktuose ir kokią jiems suteikia Civilinio proceso kodeksas, ABTĮ bei tarptautinės konvencijos. Pareiškėjų manymu, teismas apribojo jų teisę leistinomis įrodinėjimo priemonėmis rinkti įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą pažymėjęs, kad įrodymus, reikalingus civilinėse bylose, reikia rinkti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, o ne Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu. Pareiškėjai atskiruoju skundu su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir tvirtina, kad jų skundas turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, vertinant pareiškėjų skundo reikalavimų priimtinumo klausimą, pirmiausia pažymėtina, jog pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.). Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–22 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Atsižvelgus į šias teisės normas, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžta prašymo sąvoka nurodant, kad tai yra su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 1 d.). Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 49 punkte nustatyta, kad asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai, ABTĮ nustatyta tvarka administraciniam teismui. Pažymėtina, kad ir Mokesčių administravimo įstatymo 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio įstatymo 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjus atstovavęs advokatas G. B., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsniu, 2017 m. gegužės 4 d. prašymu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas nurodyti, ar D. N. deklaravo jo 2007 m. gruodžio 17 d. suteiktą paskolą V. M., ar V. M. deklaravo jo 2007 m. gruodžio 17 d. gautą paskolą iš D. N., ir, jei paskola šių asmenų buvo deklaruota, kada tai buvo padaryta. Inspekcija, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 38 straipsniu bei 39 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. (27.4-40-4)RD-2035 atsisakė pateikti prašomą informaciją.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju viešojo administravimo subjektui – Inspekcijai atsisakius tenkinti pareiškėjų atstovo prašymą suteikti informaciją, skundas dėl tokio atsakymo panaikinimo, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, gali būti nagrinėtinas administracinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad administraciniuose teismuose nagrinėjamas viešojo administravimo institucijų parengtų atsakymų į prašymus, pateiktus remiantis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu, teisėtumas ir pagrįstumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1217-662/2016, 2009 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-45/2009).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjų skundą vien tuo pagrindu, kad įrodymus, reikalingus civilinėse bylose, reikia rinkti vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu, o ne Viešojo administravimo įstatymu. Į klausimą, ar pareiškėjai tinkamai realizavo savo teisę gauti informaciją ir ar Inspekcija tinkamai atsakė į pareiškėjų prašymą, galima atsakyti tik išnagrinėjus administracinį ginčą iš esmės.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjų L. T. ir R. T. skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų L. T. ir R. T. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius