3ebfecea-0ce3-4f12-b739-df7faa0606cd · Klaipėdos apygardos teismas

Apylinkės teismo teisėja LPranešėja A. Sadauskaitė                           Baudž. byla Nr. 1A-733-380/2014Teisėjas E. Antanauskas                                                      Proceso Nr. 1-30-1-00035-2014-0                                        Procesinio sprendimo kategorija (S)                                          1.2.26.2.1.; 2.1.15.1.2.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. spalio 13 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,teisėjų Eduardo MaÅ¡kevičiaus, Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei,nuteistojo M. J. gynėjui advokatui Rimvydui Paulauskui,nukentėjusiajam R. Č.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M.

J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 str., 284 str. 1 d. ir 140 str. 1 d., ir nuteistas:pagal BK 286 str. – 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda;pagal BK 284 str. 1d. – 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda;pagal BK 140 str. 1 d. – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 4 p. pagal BK 140 str. 1 d. paskirta viešųjų darbų bausmė pakeista į 10 MGL (1300 litų) dydžio baudÄ ir vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 140 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., prie paskirtos bausmės – 20 MGL (2600 litų) dydžio baudos – iÅ¡ dalies pridėta pagal BK 284 str. 1 d., 140 str. 1 d. paskirta bausmė – 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda – ir paskirta galutinė bausmė – 30 MGL (3900 litų) dydžio bauda. Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2013 m. vasario 17 d. (2 paros), vienÄ laisvės atėmimo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai. IÅ¡ M.

J. priteista 2210,40 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, nukentėjusiajam R. Č. 100 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė: M. J. nuteistas už tai, kad pavartodamas fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui: jis 2013 m. vasario 15 d., apie 17.17 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), įspėtas už girto pasirodymÄ vieÅ¡oje vietoje, įžeidžiant žmogaus orumÄ ir visuomeninę dorovę, nepakluso teisėtiems (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyresniųjų patrulių J.

G. ir B. R. reikalavimams, įžeidinėjo juos necenzÅ«riniais žodžiais, sugriebė vyresnįjį patrulį J. G. už uniformos, bandydamas sudraskyti, bei tyčia 1 kartÄ spyrė jam į kojÄ , sukeldamas fizinį skausmÄ . Tokiu bÅ«du, pavartodamas fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui. Be to, M. J. nuteistas už tai, kad įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei nežymiai sužalojo žmogų: jis 2014 m. vasario 3 d. 09.40 val.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinio cecho 2-oje navoje, pietinėje dalyje, veikdamas įžūliai, po žodinio konflikto su kontrolieriumi R. Č., grasindamas fiziniu susidorojimu ir vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, tyčia paėmė kÅ«jį ir, grasindamas fiziniu susidorojimu, pradėjo juo mosikuoti, teigdamas: „pridauÅ¡iu, suskaldysiu galvÄ â€œ, po Å¡ių žodžių vienÄ kartÄ kÅ«ju trenkė nukentėjusiajam į kairiÄ jÄ kojÄ , padarydamas odos nubrozdinimÄ kairėje blauzdoje ir poodinę kraujosruvÄ ant deÅ¡inio kelio, po to, paėmęs laužtuvÄ , pradėjo grasinti, teigdamas, kad tuoj nudauÅ¡, ir laužtuvu vienÄ kartÄ trenkė nukentėjusiajam į nugarÄ , padarydamas nugaros ir sprando sumuÅ¡imÄ .

Å iais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarkÄ bei nežymiai sutrikdė R. Č. sveikatÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis M. J. praÅ¡o pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendį – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., ir dėl Å¡ios veikos padarymo iÅ¡teisinti bei suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui 2210,40 Lt, ir ieÅ¡kinį atmesti; pakeisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos R.

Č. atlyginimo, sumažinant žalos dydį iki 2000 Lt. Teigia, kad dėl pasiprieÅ¡inimo valstybės tarnautojui, kaltę pripažįsta, dėl Å¡ios veikos kvalifikacijos ir paskirtos bausmės sutinka. Nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d.: Å¡i nusikalstama veika padaroma tyčia, o jis tokio tikslo neturėjo, nes konfliktas su R. Č. kilo dėl jo pareigų atlikimo. Teigia, kad apelianto veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami tik pagal tiesiogiai kilusias pasekmes nukentėjusiajam – nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad buvo sutrikdyta įmonės veikla ar kam nors kitam, iÅ¡skyrus nukentėjusįjį R. Č., kilo kokios nors neigiamos pasekmės. Deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti yra bÅ«tinos visos sÄ lygos, numatytos CK 6.246–6.249 str. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieÅ¡kinys yra dėl socialinių draudimo iÅ¡mokų, iÅ¡mokėtų R. Č. jo nedarbingumo laikotarpiu, dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Byloje yra duomenų, kad R. Č. jau anksčiau sirgo stuburo ligomis ir dėl to gydėsi, tačiau nėra nustatyta, jog sveikatos pablogėjimas, dėl ko jis po 2014 m. vasario 3 d. buvo pakankamai ilgÄ laikÄ nedarbingas, yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su 2014 m. vasario 3 d.

įvykiu. Todėl apelianto nuomone, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas. Nuosprendžiu priteista 4000 Lt neturtinė žala yra per didelė. Atsižvelgiant į teismų praktikÄ , bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo paprastai priteisiama vidutiniÅ¡kai apie 2000 Lt, todėl priteista suma turėtų bÅ«ti mažinama.Nuteistojo gynėjas advokatas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.Prokurorė ir nukentėjusysis praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus.

Nuteistojo M. J. įvykdytas nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo normas. Nuteistasis M. J. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, motyvuodamas tuo, kad Å¡i nusikalstama veika turi bÅ«ti padaroma tik tyčia, o jis tokio tikslo neturėjo, konfliktas kilo dėl R. Č. veiklos. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Vieša vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.Byloje nustatyta, kad 2014 m. vasario 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinio cecho 2-oje navoje, pietinėje dalyje, M.

J. po žodinio konflikto su R. Č., grasindamas fiziniu susidorojimu ir vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, tyčia kÅ«ju trenkė nukentėjusiajam į kairiÄ jÄ kojÄ ir laužtuvu trenkė nukentėjusiajam į nugarÄ . Nuteistasis M. J. patvirtino, jog 2014 m. vasario 3 d. darbo vietoje, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, konfliktavo su R. Č.. Nusikalstamos veikos padarymo vietÄ patvirtina ir nukentėjusysis R. Č. bei liudytojai T. K., P. V.. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, kurios priskyrimas vieÅ¡ai vietai abejonių nekelia.Nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, gali bÅ«ti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, taip pat numatyti, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėti.

Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir t. t. Jei pretekstas asmens veiksmams buvo mažareikÅ¡mė dingstis, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad asmens veika pirmiausia buvo skirta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todėl ji kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Teisiamojo posėdžio metu M. J. paaiÅ¡kino, kad 2014 m. vasario 3 d., apie 10 val., dirbo su kolega P. V.. Prie jų priėjo darbo saugos inspektorius ir apsaugos darbuotojas ir paprašė parodyti leidimÄ . Apsaugos darbuotojas R. Č. paprašė atiduoti leidimÄ , jis nesutiko. Jie sukonfliktavo, susistumdė. R. Č. jį pargriovė ant žemės. P. V., tai pamatęs, nuo jo R. Č. nustÅ«mė. Jis paÅ¡oko, pagriebė laužtuvÄ ir smogė nukentėjusiajam R. Č. vienÄ kartÄ per nugarÄ . Daugiau jokių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį neatliko, kÅ«ju negrasino, kumščiais nesudavė, kai buvo nukentėjusiojo pargriautas, tik bandė R.

Č. nustumti (t. 2, b. l. 8). Nukentėjusysis R. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2014 m. vasario 3 d. inspektorius pamatė, kad M. J. dirba su dujiniu pjovikliu ir nedėvi apsaugos akinių, paprašė darbo pažymėjimo. M. J. nepakluso inspektoriaus reikalavimui, pradėjo konfliktuoti. M. J. puolė jį smūgiuodamas kumščiais, tada jis parvertė M. J. ant žemės, norėdamas nuraminti. P. V. nustūmė jį nuo M. J., kuris atsistojęs pasiėmė darbinį kūjį ir mojavo taikydamas į kelius.

Po to pasiėmė laužtuvÄ ir trenkė, pataikydamas į nugarÄ . Nuo stipraus smÅ«gio jis nukrito be sÄ monės. Atsigavęs pamatė, kad M. J. vėl mojuoja laužtuvu ir necenzÅ«riniais žodžiais aiÅ¡kina, kad tuoj jį pasmeigs. Viskas įvyko labai greitai, todėl darbo saugos inspektorius nespėjo jam padėti. Po to, bÅ«damas medicinos punkte, M. J. vėl bandė sukelti konfliktÄ , tačiau bendradarbių buvo iÅ¡vestas į koridorių (t. 2, b. l. 9). Nukentėjusiojo parodymus patvirtina specialisto iÅ¡vada.

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. Č. buvo padaryti Å¡ie sužalojimai: odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje, poodinė kraujosruva ant deÅ¡inio kelio. KliniÅ¡kai nustatyta: kairės blauzdos, nugaros ir sprando sumuÅ¡imo diagnozė. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių kontaktinių smÅ«ginių poveikių kietais bukais, turinčiais ribotÄ pavirÅ¡ių daiktais, kairės blauzdos sužalojimas turi dinaminį komponentÄ . R. Č. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 77–78).

Liudytojas T. K., einantis darbo saugos ir sveikatos specialisto pareigas, iÅ¡ dalies patvirtino nukentėjusiojo R. Č. parodymus. Parodė, kad tarp nukentėjusiojo ir M. J. prasidėjo konfliktas. R. Č., bandydamas M. J. nuraminti, parodė savo darbo pažymėjimÄ . Pastarasis sugriebė už pažymėjimo ir norėjo jį atimti. R. Č. su M. J. susistumdė, tačiau jis nematė, kad M. J. suduotų ar bandytų suduoti smÅ«gius kumščiais. Bandydamas M. J. nuraminti, R. Č. prispaudė M. J. prie žemės. Tuo metu pribėgo kitas darbuotojas ir pastÅ«mė R.

Č.. Po to M. J. pagriebė kÅ«jį ir trenkė juo R. Č. į kojas. R. Č. atėmė iÅ¡ M. J. kÅ«jį ir numetė jį. Tada M. J. paėmė laužtuvÄ ir trenkė juo R. Č. į nugarÄ . Nukentėjusysis nuo smÅ«gio nukrito ant žemės. Tada M. J. dar pagrasino nukentėjusiajam ir nuėjo (t. 2, b. l. 10). Liudytojas P. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė, kaip prie M. J. priėjo darbo saugos inspektorius, kol jie kalbėjosi, jis dirbo toliau. Vėliau pamatė, kad R. Č. laiko M.

J.. Užgesino pjaustyklę ir pamatė, kad R. Č. ant M. J. sėdi, priėjęs nukentėjusįjį nustÅ«mė. M. J. atsistojęs su R. Č. susistumdė. Po to M. J., paėmęs laužtuvÄ , vienÄ kartÄ trenkė nukentėjusiajam (t. 2, b. l. 11). M. J. teigia, kad jo veiksmai nesutrikdė įmonės veiklos ir niekam, iÅ¡skyrus nukentėjusįjį R. Č., nekilo neigiamos pasekmės. Taikant BK 284 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje, kad dėl jo veiksmų kilo neigiamų padarinių, realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Å ioje byloje abejonių, kad M. J. prieÅ¡ R. Č. smurtÄ pavartojo vieÅ¡oje vietoje, nėra. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad tai buvo padaryta kitų darbuotojų akivaizdoje. Nusikalstamo elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo gali bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra kaltininko įžūlus elgesys prieÅ¡ kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ .

Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš asmenį, neteisėtas asmens laisvės ribojimas ir kt. Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012). Įžūlūs nuteistojo veiksmai pasireiškė tuo, kad M. J. darbuotojui, atliekančiam savo pareigas, grasindamas fiziniu susidorojimu ir vartodamas necenzūrinius žodžius, tyčia kūju trenkė R.

Č. į kojÄ ir laužtuvu trenkė į nugarÄ . M. J. teigė, kad apsaugos darbuotojas paprašė atiduoti leidimÄ , nors tokios teisės neturėjo (t. 2, b. l. 8). Nukentėjusysis R. Č. parodė, kad pagal gamyklos taisykles pažeidėjas turi pateikti leidimÄ (t. 2, b. l. 9). Nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog prieÅ¡ M. J. nukentėjusysis R. Č. jokių neteisėtų veiksmų neatliko, tai, kad paprašė atiduoti leidimÄ , negalima vertinti kaip neteisėtÄ veiksmÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis M.

J. įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, M. J. ne tik sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , bet suduodamas R. Č., sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų vieÅ¡oje vietoje yra vertinamas kaip įžūlus elgesys. Ä®vertinusi visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog M. J. padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ .Apeliaciniame skunde teigiama, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas, nes nėra nustatyta, kad tai, jog R.

Č. ilgÄ laiko buvo nedarbingas, yra susiję su 2014 m. vasario 3 d. įvykiu. Nustatyta, kad 2014 m. vasario 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje darbininkas M. J. sužalojo apsaugos darbuotojÄ R. Č.. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų R. Č. nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2014 m. kovo 4 d. buvo nedarbingas, jam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius priskaičiavo 2210,40 Lt paÅ¡alpos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2014 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo sužalotas R.

Č., pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius pareiÅ¡kė 2210,40 Lt civilinį ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 173–174). Kaip matyti, M. J. nukentėjusįjį sužalojo darbe, įvykęs nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu. R. Č. buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnyje nurodyta, kad jeigu iÅ¡tyrus nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise iÅ¡reikalauja iÅ¡mokėtas iÅ¡mokų sumas iÅ¡ kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinį ieškinį ir priteisė iš M. J. 2210,40 Lt.Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, M.

J. prieÅ¡ nukentėjusįjį vartojo fizinį smurtÄ , jam buvo padaryti Å¡ie sužalojimai – odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje, poodinė kraujosruva ant deÅ¡inio kelio. KliniÅ¡kai nustatyta kairės blauzdos, nugaros ir sprando sumuÅ¡imo diagnozė. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dėl dviejų trauminių kontaktinių smÅ«ginių poveikių kietais bukais, turinčiais ribotÄ pavirÅ¡ių daiktais, kairės blauzdos sužalojimas turi dinaminį komponentÄ . R. Č. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 77–78).

Nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ bei nežymų kÅ«no sužalojimÄ , didelį emocinį sukrėtimÄ , stresÄ ir neigiamus iÅ¡gyvenimus. R. Č. dėl patirtų sužalojimų ilgÄ laikÄ gydėsi, vienÄ mėnesį buvo nedarbingas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas 4000 Lt neturtinės žalos dydis visiÅ¡kai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, todėl mažinti priteistos neturtinės žalos dydžio nėra teisinio pagrindo.Esant Å¡ioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo M.

J. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                           Aurelija Sadauskaitė Teisėjai                                                                                                         Eduardas MaÅ¡kevičius                                                                                                                      Savinijus Katauskas