3ebfa935-48c0-48e8-91be-8d6ff085cd7d · Kauno apygardos teismas

Byla Nr. ATP-841-327/2014Proceso Nr. 4-69-3-02438-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras PreikÅ¡as, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs R. B. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. bir­Å¾e­lio 6 d. nutarimo R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir n u s t a t ė : Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarimu R.

B. pripažintas kaltu padarius pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (to­liau – ATPK) 127 str. 3 d. ir jam skirta administracinė nuobauda – keturių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų litų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams už tai, kad 2014-03-24 apie 11.45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«da­mas neblaivus, nustatytas 2,27 promilių girtumas, važiuodamas atbulas, nesuvaldė transporto prie­monės ir atsitrenkė į kitÄ stovėjusiÄ transporto priemonę, eismo įvykio metu apga­din­tos abi trans­porto priemonės, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 133 p. reikalavimus.R.

B. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-06-06 nu­ta­ri­mÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jam nutraukti. Taip pat praÅ¡o bylÄ nagrinėti žo­dinio proceso metu. Skunde nurodoma, kad pareigÅ«nas Ž. M. teismo posėdžio metu parodė, kad pats jis įvykio nematė, o R. B. padarytÄ KET pažeidimÄ , kuris jam nurodė policijos patruliai ir liudytojai, kurie patys tiesiogiai ir betarpiÅ¡kai pažeidimo taip pat nematė. Apeliantas atkreipia dė­me­sį į tai, kad liudytojai, kurie tiesiogiai matė automobilio manevravimÄ â€“ V.

J. ir A. S. savo paaiÅ¡kinimus pateikė atitinkamai kovo 25 d. ir kovo 26 d. SuraÅ¡ydamas protokolÄ pa­reigÅ«nas neturėjo Å¡ių paaiÅ¡kinimų, todėl apeliantas mano, kad protokolas buvo suraÅ¡ytas remian­tis vien tik tiesiogiai įvykio nemačiusių liudytojų parodymais. Teismas nutarime dėl protokolo ydin­gu­mo Å¡ioje dalyje nepasisakė.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojai K. V., G. J. ir A. M. parodė, kad nematė, kad vairavo R. B.. Be to, K. V. nurodė, kad tarp jos ir apelianto bu­vo kilęs konfliktas.

Liudytojai P. B. ir G. N. parodė analogiÅ¡kai, kad P. B. par­ka­vosi atbuline eiga ir kliudė kitÄ automobilį ir kad apžiÅ«rėti sugadinimus pirmas iÅ¡lipo R. B.. P. B. nuvykęs į Kelių policijos valdybÄ bandė įteikti savo paaiÅ¡kinimÄ , jog automobilį jis vairavo, tačiau pareigÅ«nai paaiÅ¡kinimÄ priimti atsisakė. Liudytojas V. J., kuris tiesiogiai matė auto­mo­bilio manevravimÄ bei patį įvykį, parodė, kad jo paaiÅ¡kinime nurodytas asmuo iÅ¡lipo per už­pa­ka­li­nes dureles ir vaikščiojo aplinkui.

Liudytojas A. S., kuris taip pat tiesiogiai matė au­to­mobilio manevravimÄ bei patį įvykį, parodė, kad matė asmenį, kuris iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, ir matė, kad automobilyje buvo ne vienas žmogus. R. B. parodė, kad automobilio jis nevairavo, laukė apgadintos transporto priemonės savininko, norėdamas praneÅ¡ti dėl autoįvykio ir apgadinimų. TokiÄ jo pozicijÄ patvirtina, ne tik ape­lianto parodymai, tačiau ir jo adekvatus elgesys įvykio metu: ban­dy­mai surasti automobilį vai­ra­vu­sį P. B. sandėlyje, jo nesitraukimas iÅ¡ įvykio vietos ir sugrįžimas prie automobilių, kuomet aiÅ¡­ku, jog bÅ«damas kaltas ir neblaivus grįžęs tikrai nebÅ«tų.Apeliantas nurodo, kad turi bÅ«ti laikomasi nekaltumo prezumpcijos principo bei principo, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini administracinėn at­sa­ko­mybėn traukiamo asmens naudai.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, todėl mano, kad įvertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymų visumÄ , turi bÅ«ti pripažinta, jog nepakanka įrodymų patvirtinančių, kad R. B. padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 3 d., todėl skundžiamas nutarimas turėtų bÅ«ti panaikintas ir administracinė byla jo atžvilgiu nutraukta.R. B. pateikė teismui praÅ¡ymÄ atidėti jo skundo nagrinėjimÄ iki Kauno apylinkės teis­me bus priimti sprendimai Kauno apylinkės teisme administracinėse bylose Nr. A2.11.-5520-660/­2014 ir Nr. A2.11.-5519-660/2014, pradėtose skundžiamu Kauno apylinkės teismo nutarimu liu­dy­to­jams V.

J. ir A. S. pagal ATPK 1872 str., kadangi Å¡ie spren­dimai tiesiogiai susiję su Å¡ioje byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių po­licijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus virÅ¡ininkas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarimÄ nepakeistÄ . R. B. apeliacinis skundas atmetamas.ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra ver­ti­na­mi pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių vi­se­to iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ Å¡ios teisės normos darytina iÅ¡vada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar ne­buvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuo­sek­lumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos bylos duomenų analize ir neprieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Todėl apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apy­linkės teismo padarytoms iÅ¡vadoms, jog R. B. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 3 d. Nors pažeidėjas savo kaltę ir tai, kad vairavo transporto prie­monę, neigė, tačiau ji įrodyta byloje surinktais duomenimis.Apeliacinio skundo argumentai, kad teismo iÅ¡vados yra neteisingos, prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams. TÄ aplinkybę, kad automobilį vairavo bÅ«tent R.

B. patvirtina patrulio G. J. tarnybinis pranešimas (b. l. 3), K. V. paaiškinimas dėl eismo įvykio (b. l. 5), V. J. paaiškinimas apie eismo įvykio aplinkybes (b. l. 6), A. S. paaiškinimas apie eismo įvykio aplinkybes (b. l.

7) bei kiti bylos duomenys. IÅ¡ pareigÅ«no G. J. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad liudytojų bei K. V. parodymais buvo nustatyta, kad automobilį vai­ra­vo neblaivus R. B., kÄ vėliau savo paaiÅ¡kinimuose patvirtino liudytojai V. J. ir A. S. Å ie liudytojai paaiÅ¡kinimuose nurodė tokius pat kaltininko požymius – kad tai buvo apie 50 metų vyras, todėl akivaizdu, kad R. B., kuris įvykio metu buvo 51 metų amžiaus, pa­ro­dy­mai, kad automobilį vairavo sÅ«nus, prieÅ¡tarauja liudytojų paaiÅ¡kinimams.

K. V. tiek savo paaiÅ¡kinime dėl eismo įvykio, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad liudytojai jai nurodė, kad au­tomobilį vairavo R. B.. Pažymėtina, kad pareigÅ«nas G. J. tiek savo tarnybiniame pra­ne­Å¡i­me, tiek teismo posėdžio metu patvirtino tÄ aplinkybę, kad R. B. jam sakė, kad „atvažiuos iÅ¡ fir­mos kitas žmogus ir ant jo suraÅ¡ysit“. Å iÄ aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino su G. J. įvykį fiksavęs pareigÅ«nas A. M.. Todėl tai pagrįstai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad R.

B. siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės bandė kaltę perkelti kitam asmeniui, t. y. savo sÅ«­nui P. B.. Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad policijos pareigÅ«nai ar kiti as­me­nys, apie įvykį praneÅ¡dami policijai ir apklausti iÅ¡ karto po įvykio, siekė apkalbėti apeliantÄ ar buvo su­in­teresuoti bylos baigtimi, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo jais netikėti. Apylinkės teismas pagrįstai liudytojų A. S., V. J. parodymus duotus teisme, P. B. ir G.

N. parodymus vertino kritiÅ¡kai. Pritartina apylinkės teismo pas­te­bė­ji­mui, kad duodami pareigÅ«nui paaiÅ¡kinimus nei A. S., nei V. J. apie kitÄ asmenį, galėjusį vairuoti automobilį, ėmusį krepÅ¡ius iÅ¡ automobilio neužsimena, nors jie nu­ro­dė, kad matė eismo įvykį nuo pat pradžios – vairuotojui tik pradėjus keistai manevruoti važiuojant atbuline eiga ir kliudžiusį kitÄ BMW markės automobilį. Å iuose paaiÅ¡kinimuose nurodytos aplinkybės visiÅ¡kai sutampa tarpusavyje ir atitinka liudytojų, kuriems jie aiÅ¡kino įvykio aplinkybes (K.

V., G. J., A. M.) parodymus. Be to, teismo posėdyje liudytojai A. S. ir V. J. patvirtino didelę dalį informacijos, pateiktos jų paaiÅ¡kinimuose. P. B., bÅ«damas pažeidėjo sÅ«numi, ir G. N., bÅ«damas P. B. verslo partneris ir pažinodamas R. B., turėjo su­in­­tere­suo­tu­mÄ liudyti R. B. naudai ir patvirtinti jo iÅ¡keltÄ gynybinę versijÄ , tačiau ji nepa­tvirtinta jokiais nenuginčijamais ir patikimais įrodymais, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Å¡ių liudytojų parodymais.

Taip pat nėra pagrindo laikyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ydingu, nes ad­mi­nistracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas laikantis ATPK 259, 2591 ir 260 str. nuos­ta­to­mis, o apeliantas skunde nenurodė jokių duomenų, kurie leistų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Vien ta ap­lin­kybė, kad pareigÅ«nas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , nebuvo įvykio vietoje nesudaro pagrindo laikyti protokolo ydingu, nes pareigÅ«nas rėmėsi visa byloje surinkta medžiaga, nu­kentėjusiosios K.

V. parodymais, apie tai, kad jÄ liudytojai, kurie vėliau pateikė pa­aiÅ¡­ki­ni­mus apie įvykį, informavo, jog R. B. nubraižė jos automobilį parkuodamasis. Taip pat atmestinas apelianto skundo argumentas ir dėl jo dalyvavimo bylÄ nagrinėjant ape­liacinės instancijos teisme. ATPK 30210 str. numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų ad­mi­nis­tracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų ko­legija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip.

AukÅ¡tesnysis teismas pagrindo apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka nenustatė.SkundÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo sprendimai admi­nis­tra­cinėse bylose Nr. A2.11.-5520-660/­2014 ir Nr. A2.11.-5519-660/2014, pradėtose Å¡ios bylos liu­dy­to­jams V. J. ir A. S. pagal ATPK 1872 str., R. B. apeliacinį skundÄ na­gri­nėjančio teismo nesaisto, nes Å¡is teismas atmeta ir apeliacinio skundo argumentÄ , kad apylinkės teismas rėmėsi tik liudytojų, kurie patys įvykio nematė, parodymais.

PrieÅ¡ingai, teismas analizavo ir vertino visus parodymus bei surinktÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ ir iÅ¡ jų visumos padarė pagrįstÄ , teisingÄ iÅ¡­va­dÄ dėl R. B. kaltės buvimo bei siekio iÅ¡vengti atsakomybės.Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik re­mian­tis byloje surinktų įro­dy­mų visuma, o ne atskirais įrodymais. Be to, bylai dėl ad­mi­nistracinio tei­sės pažeidimo reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju abe­jo­nės nekelia, jog aukščiau iÅ¡vardintais duo­me­nimis remiantis apylinkės teismas pagrįstai kons­ta­ta­vo, kad R. B. padarė jam inkriminuotÄ ad­ministracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 3 d. Todėl naikinti Kauno apylinkės teis­mo 2014-06-06 nutarimÄ nėra teisinio pagrindo.Vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., teisėjas n u t a r i a : R. B. apeliacinį skundÄ atmesti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas             Viktoras PreikÅ¡as