3ebecff4-c26d-4d8e-beed-5744918b030f · Plungės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-1168-1054/2020 Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00068-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; (S) 3.4.5.2 PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 7 d. Skuodas Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų teisėja Giedrė Kandratavičienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. J. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims G. J., R. K., I. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, nustatymo.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad jis priėmė mirusio tėvo F. J. palikimÄ pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodo, kad 1994 m. liepos 17 d. tėvas sudarė namo perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutartį, kuria pareiÅ¡kėjui perleido gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais, o jis įsipareigojo savo nedarbingiems tėvams iki gyvos galvos teikti pilnÄ iÅ¡laikymÄ .

Mama B. J. mirė (duomenys neskelbtini). 2005 m. sausio 19 d. tėvas F. J. žemės sklypo dovanojimo sutartimi padovanojo pareiÅ¡kėjui 1449/2849 dalį 28,4900 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2005 m. vasario 17 d. mirė F. J., jo palikimÄ sudaro 1,0 ha žemės sklypas (miÅ¡kas), esantis (duomenys neskelbtini). Tėvas F. J. savo palikimui testamento nebuvo sudaręs, po jo mirties niekas nesikreipė per įstatymų nustatytÄ terminÄ Ä¯ notarų biurÄ dėl jo palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nėra užvesta.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis naudojasi Å¡iuo miÅ¡ku, atlieka jame sanitarinį valymÄ , reguliariai Å¡alina sausuolius ir nebetinkamus medžius. PareiÅ¡kėjas turi brolį G. J. ir seserį R. K., tačiau jie Å¡iuo žemės sklypu nesinaudoja ir nelaiko jo kaip savo bei neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui. Po tėvo mirties pareiÅ¡kėjas jo palikimÄ sudarantį turtÄ pradėjo valdyti kaip savo ir laiko save turto savininku, siekia iÅ¡saugoti jį ir iÅ¡laikyti. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu neprieÅ¡tarauja, kad teismas tenkintų pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , jei byloje visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus visus esančius duomenis, teismui nekils jokių abejonių dėl to, kad A.

J. faktiniu valdymu priėmė savo tėvui F. J. priklausantį turtÄ . Nurodė, kad institucija nėra gavusi jokios informacijos apie galimÄ F. J. palikimo perėjimÄ valstybei. Suinteresuoti asmenys G. J., R. K., I. J. pateikė atsiliepimus į pareiÅ¡kimÄ , kuriuose nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu sutinka ir pretenzijų neturi. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas A. J. yra F. J. (gim. 1921 m. gegužės 18 d.) sÅ«nus. F. J. turėjo dar vienÄ sÅ«nų G. J. ir dukrÄ R. K., o sutuoktinė B.

J. yra mirusi 2002 m. rugsėjo 25 d. Teismas k o n s t a t u o j a : praÅ¡ymas dėl juridinio fakto nustatymo tenkintinas. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ . Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ar įpėdinis šį turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu, nes per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimo nepriėmė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas A. J. (pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymÄ (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas)) po jo tėvo F. J. mirties iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į jo paveldimÄ turtÄ , pareiÅ¡kėjas šį turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku – pareiÅ¡kėjas tėvÄ ir jo turtÄ prižiÅ«rėjo iki jo mirties, tėvo turtu ir toliau rÅ«pinasi. Teismas abejoti pareiÅ¡kėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais neturi pagrindo, taigi pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas po jo tėvo F.

J. mirties (duomenys neskelbtini). atliko aktyvius veiksmus, siekiant įgyti nuosavybę į paveldimÄ turtÄ , ir priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjai negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto pareiÅ¡kėjas negali patvirtinti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmenys priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėję jį valdyti nėra registruojami.

Ä®vertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas neprieÅ¡tarauja įstatymams, formuojamai teismų praktikai bei į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieÅ¡tarauja juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui, pareiÅ¡kimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas – kad pareiÅ¡kėjas priėmė F. J., mirusio 2005 m. vasario 17 d., palikimÄ pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti.

Å io juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui. Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 270, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė F. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus. Teisėja Giedrė Kandratavičienė