2019-05-22 Nr. AB-11659-3-61-3-00977-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-224-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00977-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Daisana“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. cspr.1-53 (toliau – ir Sprendimas), įpareigojant Komisiją nagrinėti pareiškėjo 2017 m. sausio 23 d. skundą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašė pripažinti, kad jo 2017 m. sausio 23 d. skundo reikalavimas įregistruoti daiktinę teisę nėra naujas suformuotas reikalavimas, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą pakeitė, panaikino Registrų centro Komisijos Sprendimą, kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

II. Pareiškėjas 2019 m. kovo 29 d. teismui pateikė prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį, kuriame prašo paaiškinti, kokią Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė pareiškėjo skundą atmesti, ir kodėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netenkino pareiškėjo 2017 m. birželio 16 d. apeliacinio skundo prašymo pripažinti, kad jo 2017 m. sausio 23 d. reikalavimas nėra naujas suformuotas reikalavimas, t. y. kodėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutarties IV skirsnio 21, 22, 27 ir 33 punktuose konstatuojama ne taip, kaip buvo prašyta 2016 gruodžio 19 d. prašyme. Prašyme pareiškėjas nurodo, kad reikalavimas dėl daiktinių teisių įregistravimo D. T. jau buvo suformuluotas 2016 m. spalio 16 d. skunde atsakovui bei pakartotas 2016 m. gruodžio 19 d. prašyme trečiajam suinteresuotam asmeniui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 3 dalimi, kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šios proceso teisės normos prasmę, yra nurodęs, kad sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas (antrasis iš nurodytų atvejų) yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-120-602/2015; 2018 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-78-261/2018).

Prašomoje išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartyje buvo sprendžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Registrų centro Komisijos Sprendimą, įpareigojant Komisiją nagrinėti pareiškėjo 2017 m. sausio 23 d. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad ja teismas nutarė pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą pakeisti, panaikinti Registrų centro Komisijos Sprendimą, kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Taigi prašomos išaiškinti apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis yra aiški, vienareikšmė ir nereikalaujanti papildomo išaiškinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašyme išaiškinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nurodyti argumentai yra susiję su priimto teismo sprendimo motyvacija. Pareiškėjas iš esmės siekia ne teismo nutarties rezoliucinės dalies išaiškinimo, o tolimesnio situacijos aiškinimo (teisinių konsultacijų teikimo). ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme tai būtų sprendimo turinio pakeitimas, kuris yra neleistinas. Tokio pobūdžio klausimai nėra teismo sprendimo išaiškinimo instituto, kurio paskirtis – pašalinti teismo sprendimo trūkumus jo vykdymo aspektu, dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad prašoma išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartis yra aiški ir suprantama. Prašymas išaiškinti šią nutartį neatitinka ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, todėl negali būti patenkintas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

netenkinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ prašymo dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutarties išaiškinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys