3ebddce7-520d-4642-a30f-55c52aebeab2 · Plungės apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-90-549/2017 Proceso Nr. 1-01-1-37323-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.; (S) 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. PALANGOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 14 d. Palanga Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida KruÅ¡ienė, sekretoriaujant Leokadijai Vaitilavičienei, dalyvaujant prokurorui Raimundui Galdikui, nukentėjusiajam I. T. , kaltinamajam E. S., vieÅ¡ame teisimajame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini)Plungės r., lietuvis, LR pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) statybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vaineikių k.

Kretingos r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ n u s t a t ė: E. S. 2017-07-23 apie 01 val. 30 min. vieÅ¡oje vietoje - J.Basanavičiaus ir Meilės alėjos gatvių sankirtoje, Palangoje, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ : tyčia, be priežasties, kitų asmenų akivaizdoje, galva smogė nukentėjusiajam I. T. į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam muÅ¡tinę žaizdÄ kaktos deÅ¡inėje pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ Apklaustas kaltinamuoju E. S. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2017 m. liepos mėnesį, nakties metu, bÅ«nant Basanavičiaus g. gale, prie JÅ«ratės ir Kastyčio skvero, pamatęs nukentėjusįjį, Å¡is jam pasakė žodžius, kurie jam nepatiko, todėl priėjo prie nukentėjusiojo ir su galva pastarajam smogė į galvos sritį.

Nukentėjusiojo neatsiprašė, su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu sutinka tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino (b. l. 78-80). IÅ¡ nukentėjusiojo I. T. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis nurodė, jog 2017-07-23 apie 01.30 val. Basanavičiaus g. praėjus ten esantį fontanÄ , prie stovėjusios prekybinės, tuščios palapinės sutiko keturis jaunuolius. Sutikti jaunuoliai buvo apie 18-20 metų amžiaus.

Jų aprangos detalių ar veido bruožų jis neįsidėmėjo ir nurodyti negali. IÅ¡ tos sutiktų jaunuolių kompanijos prieÅ¡ais jį, mažiau nei metro atstumu, atsistojo ir taip keliÄ pastojo du jaunuoliai. Vienas iÅ¡ keliÄ pastojusių jaunuolių, tačiau kuris įvardinti negali, jam pasakė, kad dingtų iÅ¡ čia. Prie jo priėjo, kaip vėliau sužinojo, E. S., kuris buvo maždaug mano Å«gio apie 180 cm, vidutinio kÅ«no sudėjimo. Priėjo iÅ¡ priekio ir nieko nesakęs staigiu galvos linktelėjimu į priekį sudavė smÅ«gį jam į galvos sritį su galva. Po suduoto smÅ«gio jis pajuto stiprų skausmÄ ir Å¡iek tiek pasilenkęs savo rankomis susiėmė už skaudamos vietos.

Suėmęs rankomis pajuto, kad iÅ¡ skaudamos vietos bėga kraujas. Tuo metu visi keturi jaunuoliai apsisuko ir pradėjo eiti nuo jo. Jis dar E. S. paklausiau už kÄ jis sudavė smÅ«gį. Jis tepasakė "eik iÅ¡ čia" ir nieko daugiau nesakęs nuėjo. Kaip E. S. sudavė smÅ«gį matė ir D. S., kadangi ji tuo metu stovėjo netoliese. Tuo metu aplink buvo ir paÅ¡alinių žmonių, tačiau jų nepažįsta. Ä®taria, kad sutikti jaunuoliai galėjo bÅ«ti D. S. pažįstami asmenys. KitÄ dienÄ paskambinus telefonu D.

S. ji pasakė, kad asmuo sudavęs jam smÅ«gį buvo E. S.. PapraÅ¡ius pas jÄ E. S. kontaktinių duomenų ji pasakė, kad su juo nebendrauja ir neturi, o tik jį pažįsta iÅ¡ matymo. IÅ¡kart po incidento jis jokios pagalbos nekvietė, o prisėdęs ant netoliese ten buvusio suoliuko apsivalė kraujavusiÄ Å¾aizdÄ . Ant suoliuko pasėdėjo apie 30 min. ir tada ėjo link apartamentų, kuriuose buvo apsistojęs. Apie 03.30 val. jam bÅ«nant Neringos g., iÅ¡sikvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , kadangi norėjo, kad apžiÅ«rėtų vis dar kraujuojančiÄ Å¾aizdÄ .

Atvykusi greitoji medicinos pagalba jį nugabeno į Palangos ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo diagnozuota kaktos srityje virs dešinio antakio kirstinė žaizda. Žaizda buvo susiūta. Civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos jis pareikš vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje. (b. l. 18-25). 2017-07-24 specialisto išvadoje Nr. G725/2017(06) nurodyta, kad I. T. muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje.

Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. l.

37) BK 284 str. numatyta atsakomybė tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . E. S. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiÅ¡kai, jis patvirtino, jog įvykio, t.y. vieÅ¡oje vietoje, kaltinamajame akte nurodytu laiku, jis, be pateisinamos priežasties, nesiaiÅ¡kinęs aplinkybių, tyčia atliko kaltinime jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ , kadangi įvykis vyko vieÅ¡oje vietoje, vienoje iÅ¡ pagrindinių Palangoje gatvių, esant paÅ¡aliniams žmonėms, kur bet kada galėjo patekti ir kiti žmonės. E. S. parodymus patvirtino nuketėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto iÅ¡vada, kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirta raÅ¡ytinė bylos medžiaga.

Vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo gali bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnį, netgi neturi reikÅ¡mės, kas pradėjo konfliktÄ , neturi reikÅ¡mės ir veikos padarymo motyvai. Jie gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki, gali bÅ«ti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimÄ apsprendžia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

Nusikaltimo padarymo vieta – yra vieÅ¡oji vieta. VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, t. y. gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors Å¡is BK straipsnis ima apsaugon tokiÄ vertybę kaip vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas.

Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-242/2009). Pagal BK 284 straipsnio prasmę įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. (Lietuvos A.

T. nutartis Nr. 2K-76/2014). Tokiu bÅ«du, vertinant kaltinamojo E. S. veiksmus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, sudėtis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis kaltę ir pripažino, tačiau nei iki teisiamojo posėdžio, nei jo metu nukentėjusiojo neatsiprašė, todėl traktuoti, jog dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoÅ¡irdžiai gailisi, nėra pagrindo.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, jų daromÄ Å¾alÄ bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). E. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ prie nesunkių nusikaltimų kategorijos, sutinka atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , savo poelgį vertina neigiamai, anksčiau neteistas, dirba.

Ä®vertinus visumÄ aplinkybių, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad E. S. už įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra vada ir pagrindas skirti bausmę – baudÄ . Jos dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, kaltinamÄ jį charakterizuojanti medžiaga. Kadangi bylos nagrinėjimas vyko taikant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , yra vada ir pagrindas taikyti LR BK 641 str. ir skirtinÄ bausmę mažinti vienu trečdaliu. Nukentėjusysis I. T. teisiamojo posėdžio metu pareiÅ¡kė 1500 eurų civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 115-117) ir 810 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad dėl nusikalstamų E. S. veiksmų ekspertai jam nustatė nežymų sveikatos sužalojimÄ ir tai sukėlė jam fizinį skausmÄ . Jam skaudėjo sumuÅ¡tÄ veidÄ , jaučia dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ prieÅ¡ kartu buvusius asmenis, jis po patirto įvykio patiria nesaugumo ir baimės jausmÄ , nebepasitiki nepažįstamais žmonėmis, jautriau reaguoja į aplinkÄ , ilgÄ laikÄ ant veido buvo matyti siuvimo žymės, dėl ko veide liko randas, gali tekti likusį randÄ Å¡alinti darant plastinę operacijÄ .

Teikdamas civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos nurodė, jog per įvykį buvo sutepta krauju ir sugadinta jo striukė, kainuojanti 100 Eur, 40 Eur vertės Å¡ortai, kuriuos po įvykio iÅ¡metė kaip beverčius, turėtos transporto iÅ¡laidos - 50 Eur, bei tepalas randams gydyti Dermatix ultra 20 Eur vertės. Taip pat praÅ¡o priteisti 500-600 Eur už preliminariai numatytÄ rando korekcijÄ , kuriÄ nurodo pasikonsultavęs su gydymo įstaiga. Taigi, viso praÅ¡o priteisti 810 Eur turtinei žalai atlyginti BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Taip pat BPK 109 straipsnyje nurodyta, jog asmuo turi pateikti duomenis, patvirtinančius civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusysis pateikė duomenis, patvirtinančius turėtas iÅ¡laidas dėl turtinės žalos už sugadintus įvykio metu daiktus – striukę (100 Eur), Å¡ortus (40 Eur) , transporto iÅ¡laidas (48,60 Eur), bei pirktus vaistus (22,89 Eur) (b.l.120), su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka kaltinamasis, jos pagrįstos, teisėtos, sugadintų daiktų vertės atitinka rinkos kainas ir nekelia teismui abejonių, todėl turtinės žalos suma – 211,49 Eur laikytina teisėta, pagrįsta, tenkintina.

Tuo tarpu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ nukentėjusiojo 500-600 Eur už preliminariai numatytÄ rando korekcijÄ , kuriÄ nurodo pasikonsultavęs su gydymo įstaiga, nėra pagrįsta jokiais tai patvirtinančiais įrodymais, neaiÅ¡ku ar tokia korekcija bus reikalinga, ar ji bus atliekama, todėl minėtų numatomų iÅ¡laidų priteisti nėra pagrindo. Tokiu bÅ«du teismas konstatuoja, jog pagrįsta ir įrodyta turtinės žalos atlyginimui suma - 211,49 Eur. CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å ie kriterijai kaip principai, kuriais turi vadovautis teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus, įtvirtinti ir CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Be to, aiÅ¡kindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos A.

T. formuojamÄ teismų praktikÄ ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Akivaizdu, kad dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų ir patirtų sužalojimų I. T. patyrė tam tikrų nepatogumų, jo gyvenimo kokybė suprastėjo, jis patyrė tiek fizinį, tiek ir dvasinį skausmÄ , pažeminimÄ , nes buvo sužalotas vieÅ¡oje vietoje, matant kitiems asmenims. Tačiau kita vertus, nenustatyta, kad I.

T. buvo sukelti kokie nors ypatingi, neatstatomi sveikatos sutrikimai. Nukentėjusysis nepateikė jokių objektyvių duomenų apie Å¡iuo metu esančius liekamuosius reiÅ¡kinius, reikalingumÄ gydytis, ar dėl patirtų sužalojimų pablogėjusiÄ nukentėjusiojo bendrÄ fizinę ar emocinę bÅ«klę. I. T. nepateikė duomenų apie tai, kad dėl įvykio bÅ«tų patyręs kitokių nuostolių, sutrikęs jo socialinis gyvenimas, mokslas, ar praradęs pajamas. Atsižvelgiant į padaryto tyčinio nusikaltimo pobÅ«dį, I.

T. sukeltas pasekmes, atsižvelgiant į jo pajamas bei į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo, proporcingumo kriterijus, kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , pripažintina, kad I. T. patirtos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 500 eurų. E. S. teisiamojo posėdžio metu sutiko su pareikÅ¡tu ženkliai didesniu nukentėjusiojo I. T. civiliniu ieÅ¡kiniu ir prašė jį iÅ¡dėstyti sumokant dalimis 6 mėnesių laikotarpiu. I. T. pateikė praÅ¡ymÄ patvirtinti nuteistojo asmens mokėjimo grafikÄ .

Atsižvelgiant į pateiktus praÅ¡ymus, į tai, jog priteistina tiek turtinė, tiek neturtinė žala ženkliai mažesnė nei pateikė praÅ¡ymÄ nukentėjusysis, į tai, jog E. S. yra dirbantis, žalos sumokėjimas nustatytinas keturių mėnesių laikotarpiu. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 302-305 str., 307 str., n u s p r e n d ė:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir jam paskirti bausmę – 30 MGL dydžio t. y. 1129,80 Eur. baudÄ . Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir paskirtÄ jÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 20 MGL dydžio t. y. 753,20 Eur baudÄ . Priteisti iÅ¡ E. S. 500 EUR (penkis Å¡imtus eurų) I. T. neturtinei žalai atlyginti, bei 211 Eur 49 ct.(du Å¡imtus vienuolika eurų keturiasdeÅ¡imt devynis centus) – turtinei žalai atlyginti, nustatant keturių mėnesių sumokėjimo terminÄ .

Paskirta bauda turi bÅ«ti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, jÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡kos antstolis. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomÄ jÄ priemonę panaikinti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundÄ paduodant per Palangos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ingrida Krušienė