2015-10-07 Nr. AB-19353-3-61-3-02496-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sunergus“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2015-10-07 Nr. AB-19353-3-61-3-02496-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas 2015 m. birželio 4 d. teismui pateikė pareiškimą dėl skundo atsisakymo, kuriame nurodė, kad ginčo klausimas bus persvarstomas ir išspręstas administracinės procedūros tvarka. Prašė bylą nutraukti. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija neprieštaravo dėl pateikto atsisakymo nuo skundo bei prašė bylą nutraukti.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-1094-822/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02496-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija 59
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. spalio 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sunergus“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas UAB „Sunergus“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 1-88 „Dėl naftos produktų ir naftos valstybės atsargų kaupimo užduočių UAB „Sunergus“ nustatymo 2015 metais“ (toliau – ir Įsakymas) dalį dėl įpareigojimo sukaupti 700 tonų dyzelino atsargų, bei priteisti pareiškėjo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas 2015 m. birželio 4 d. teismui pateikė pareiškimą dėl skundo atsisakymo, kuriame nurodė, kad ginčo klausimas bus persvarstomas ir išspręstas administracinės procedūros tvarka. Prašė bylą nutraukti. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija neprieštaravo dėl pateikto atsisakymo nuo skundo bei prašė bylą nutraukti.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 8 d. nutartimi bylą nutraukė ir išsprendė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundo atsisakė dėl to, kad atsakovas, pareiškėjui padavus skundą teismui, jo reikalavimą tenkino administracinės procedūros tvarka. Nustatyta, kad pareiškėjas sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio už skundą, o teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi, priimdamas pareiškėjo skundą, grąžino 1 Eur permokėtą žyminio mokesčio dalį. Kadangi pareiškėjas įgijo teisę reikalauti atlyginti žyminį mokestį, jam iš atsakovo priteistina 21 Eur žyminio mokesčio. Teismas pažymėjo, kad kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas nepateikė.
III. Atsakovas Energetikos ministerija pateikė atskirąjį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteista 21 Eur žyminio mokesčio ir žyminio mokesčio nepriteisti. Mano, kad teismas neteisingai įvertino pareiškėjo valią ir išlaidas priteisė nepagrįstai.
Atsakovas pažymi, kad pareiškime dėl skundo atsisakymo nebuvo prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Be to, šiuo atveju sprendimas negalėtų būti laikomas priimtu pareiškėjo naudai, nes administracinė byla nutraukta, todėl nėra pagrindo nagrinėti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (pagal ABTĮ 44 str. 3 d.), net jei toks prašymas būtų pareikštas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pirminis skundas buvo pakeistas, manytina, kad savo teise reikalauti priteisti išlaidų atlyginimą pareiškėjas nepasinaudojo (LVAT 2015 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-518-261/2015).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties dalis, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos – 21 Eur žyminio mokesčio.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 1-88 „Dėl naftos produktų ir naftos valstybės atsargų kaupimo užduočių UAB „Sunergus“ nustatymo 2015 metais“ dalį dėl įpareigojimo sukaupti 700 tonų dyzelino atsargų. Taip pat prašė priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2015 m. birželio 4 d. pareiškėjas skundo atsisakė, nurodęs, kad ginčo klausimas bus persvarstomas ir išspręstas administracinės procedūros tvarka. Atsakovas atsiliepime pasisakydamas šiuo klausimu pažymėjo, kad jo manymu, pareiškėjo skundas buvo nepagrįstas, todėl atsisakymui nuo skundo neprieštarauja. Administracinė byla buvo nutraukta skundžiama 2015 m. liepos 8 d. nutartimi, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteistos teismo išlaidos.
Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos priteistos nepagrįstai, nes atsisakydamas skundo pareiškėjas atlyginti išlaidas neprašė, be to, nagrinėjamu atveju sprendimas negali būti laikomas priimtu pareiškėjo naudai. Pareiškėjas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Taigi byloje iškeltas klausimas – ar buvo pagrindas spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą pareiškėjui atsisakius skundo, kai prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų buvo pareikštas tik minėtame skunde.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis, be kita ko, turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį. ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui.
Teisė atsisakyti skundo yra viena iš pareiškėjo išimtinių procesinių teisių administraciniame procese, kurios naudojimosi sąlygas aiškiai apibrėžia Administracinių bylų teisenos įstatymas. Aiškindamas skundo atsisakymą reguliuojančias ABTĮ teisės normas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad jose yra įtvirtintas proceso šaliai – pareiškėjui – taikytinas dispozityvumo principas, pagal kurį pareiškėjas turi apsisprendimo teisę kreiptis į teismą siekiant apginti teismine tvarka savo (tariamai) pažeistą teisę ar įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 5 str. 1 d., 5 str. 3 d. 1 p., 22 str. 1 d.) ir teisę atsisakyti šios gynybos po tokio kreipimosi (LVAT 2010 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-300/2010). Skundo atsisakymo institutas yra taikomas išimtinai pareiškėjo iniciatyva ir priklauso tik nuo jo paties apsisprendimo (yra susijęs su jo valine išraiška). Atsisakyme nuo skundo (skundo dalies) turi būti aiškiai išreikšta pareiškėjo valia, jame paprastai nurodomos atsisakymo priežastys bei pažymima, kad pareiškėjas suprato atsisakymo nuo skundo (jo dalies) pasekmes (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-148/2011). Pareiškėjui atsisakius pateikto skundo, administracinis teismas turi priimti dėl tokio atsisakymo būtinus sprendimus, t. y. nutraukti skundo nagrinėjimą (ABTĮ 101 str. 3 p.).
Su skundo atsisakymu glaudžiai susijęs bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Administracinėje byloje Nr. AS63-380/2011 LVAT teisėjų kolegija išaiškino, kad tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo) po to, kai skundo (prašymo) priėmimo klausimas jau išspręstas, jis neturi teisės prašyti grąžinti sumokėtą žyminį mokestį. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, skundo atsisakymas ir bylos nutraukimas pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį iš esmės prilyginamas teismo sprendimui, priimtam atsakovo naudai, t. y. skundo netenkinimui. Tačiau ABTĮ 44 straipsnio 3 dalis numatytu atveju – kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui, jo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka.
ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsisakydamas skundo be išlygų, pareiškėjas atsisako tiek materialinių, tiek procesinių skundo reikalavimų. Manydamas, kad turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, pareiškėjas, atsisakydamas skundo, gali prašyti jas atlyginti, laikydamasis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. pateikia (raštu išreiškia) prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Toks prašymas turėtų būti atitinkamai motyvuotas nurodant, kodėl, pareiškėjo nuomone, egzistuoja ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos. Atsakovui turi būti suteikta galimybė išreikšti savo poziciją šiuo klausimu.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateiktame pareiškime dėl skundo atsisakymo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neprašė. Vien nurodyta atsisakymo priežastis – ginčo klausimas bus persvarstomas ir išspręstas administracinės procedūros tvarka, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindas daryti vienareikšmę išvadą, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą ir teismui ex officio spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, susipažinęs su atsakovo atskiruoju skundu, atsiliepimo į jį nepateikė, nors tokią galimybę turėjo. Ši aplinkybė tik pagrindžia teismo daromą išvadą, kad pareiškėjas nebuvo išreiškęs valios dėl bylinėjimosi išlaidų atsisakius skundo.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjui aiškiai neišreiškus valios (nepateikus prašymo dėl išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą bei pareiškėjui iš atsakovo priteisė žyminį mokestį. Todėl atsakovo atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartis keičiama, panaikinant jos dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos – 21 Eur žyminio mokesčio.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį pakeisti, panaikinant jos dalį, kuria pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Sunergus“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos priteistos bylinėjimosi išlaidos – 21 Eur žyminio mokesčio.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Skirgailė Žalimienė