3eb5e71e-2d8e-4a0c-8316-3d2fc6e96c40 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Teikimas Nr. T-425-1013/2020 Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00471-2007-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. balandžio 24 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 59-34 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Č. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimÄ ir prokuroro Armando Vainausko skundÄ dėl minėto nutarimo, n u s t a t ė :

Č. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 153 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirta subendrinta bausmė – 15 metų laisvės atėmimas. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – Č.

K. nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį, Č. K. pripažintas kaltu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 12 metų laisvės atėmimas. Bylos duomenimis, bausmės pradžia – 2014 m. vasario 17 d.; bausmės pabaiga – 2024 m. vasario 20 d.; 2/3 bausmės atlikta 2020 m. vasario 21 d.; neatliktos bausmės dalis 2020 m. kovo 19 d.

– 3 metai 11 mėnesių 1 diena. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), remdamasi Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2020 m. kovo 19 d. Vilniaus pataisos namuose, protokolu Nr. 58-8 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikÄ , nustatytÄ pagal OASys metodikÄ , 2020 m. kovo 25 d. priėmė nutarimÄ taikyti nuteistajam Č.

K. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir siÅ«lyti teismui nustatyti nuteistajam Å¡ias baudžiamojo poveikio priemones: neiÅ¡eiti iÅ¡ namų tam tikru laiku. Komisija nustatė, kad Č. K. anksčiau neteistas. Ä® Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus tolimesniam bausmės atlikimui perkeltas 2019 m. spalio 4 d. Per bausmės atlikimo laikotarpį baustas 2 kartus, skatintas 15 kartų. Nuteistasis vykdo Individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos ir Intensyvios nuteistojo parengimo lygtiniam paleidimui pataisos įstaigos planuose numatytas priemones.

Turi įgijęs aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ , vairuotojo, Å¡altkalvio specialybes. 2016 m. VÅ¡Ä® Elektrėnų profesinio mokymo centre įgijo baldžiaus specialybę, 2016 m. baigė VÅ¡Ä® Energetikų mokymo centro mokymus, įgijo teisę dirbti garo ir vandens Å¡ildymo katilų, kÅ«renamų kietuoju ir skystuoju kuru kÅ«riku bei 2019 m. „Krautuvų vairuotojo“ neformaliojo 32 val. trukmės, mokymo programÄ . Iki nuteisimo dirbo kaskadininku pagal kÅ«rybinę sutartį. Atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje dirbo kÅ«riku.

Perkeltas į Pusiaukelės namus nuo 2019 m. spalio 22 d. iki Å¡iol dirba UAB (duomenys neskelbtini) elektrinio krautuvo vairuotoju. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju tęs darbÄ toje įmonėje, kurioje Å¡iuo metu dirba. Remiantis 2020 m. vasario 17 d. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus iÅ¡duota pažyma dėl vykdomųjų dokumentų Nr. 42-6 iÅ¡ nuteistojo darbo užmokesčio buvo iÅ¡ieÅ¡kota 1320,66 Eur. Taip pat remiantis 2020 m. sausio 28 d. gauta Asociacijos „Lietuvos antstolių rÅ«mai“ informacija Lietuvos antstolių duomenų bazėje yra vykdoma tik viena vykdomoji byla antstolio I.

G. (ieÅ¡kovas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius), kurios suma 12251,94 Eur, kuri yra priteista solidariai. 2020 m. vasario 13 d. antstolis I. G. pateikė informacijÄ , kad solidarios skolos likutis – 856,30 Eur. Oficialių duomenų apie narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio ar jo surogatų vartojimÄ pataisos įstaigoje nėra. Asmuo supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Bausmės atlikimo metu, nuteistasis aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse.

Savo galimybes integruotis visuomenėje vertina pozityviai. Č. K. Komisijai pristatomas pirmÄ kartÄ . Č. K. žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 13 taÅ¡kų (statinių veiksnių taÅ¡kai – 2, dinaminių – 11), palaiko stiprius ryÅ¡ius su motina ir vienu iÅ¡ sÅ«nų, dalyvauja visuose Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose organizuojamuose renginiuose ir vykdo Individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokuroras Armandas Vainauskas dėl minėto nutarimo pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 25 d. nutarimÄ 59-34 taikyti nuteistajam Č.

K. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privaloma vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas formalias lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei socialinius ryÅ¡ius, tačiau bÅ«tina įvertinti nuteistojo asmenybės bruožus, jo elgesį prieÅ¡ atliekant laisvės atėmimo bausmę, ankstesnius teistumus, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ bei pobÅ«dį paskirtos ir atliktos bausmės santykį, kitas svarbias aplinkybes bei atsižvelgti į bausmės paskirtį.

Tik įvertinus minėtas aplinkybes galima daryti iÅ¡vadÄ , ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir gali bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigų. Turėtų bÅ«ti atsižvelgiama ir į visuomenės interesÄ , reikalaujantį, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačiÄ bausmę, kuri paveiktų nuteistÄ jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nagrinėjamu atveju, neatliktos paskirtos bausmės dalis yra pakankamai didelė – 3 metai 11 mėnesių 1 diena. Nuteistasis pagal vykdomuosius raÅ¡tus yra skolingas 856,30 Eur. Kitaip tariant, nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti pagrįstai iÅ¡vadai, jog nuteistasis gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Skundo teikiančio prokuroro vertinimu, lygtinai paleidus nuteistÄ jį Č. K. bÅ«tų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai bei neįgyvendinta bausmės paskirtis.

Å iuo metu teigiama Č. K. charakteristika patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, jis yra 2 kartus baustas drausmine tvarka, 15 kartų skatintas. Prokuroro vertinimu, taikant nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos bÅ«tų pažeistas bausmės teisingumo principas ir jo įgyvendinimas – kaltas asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti bausmę, adekvačiÄ jo padarytai nusikalstamai veikai, bei taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Be to, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesÄ , į nukentėjusiųjų lÅ«kesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Nuteistasis Č. K. atsiliepime į prokuroro skundÄ nurodė, kad su prokuroro skundu nesutinka. Nors prokuroras nurodė, kad reikia vertinti ne tik formalias lygtinio paleidimo galimybės sÄ lygas, tačiau su tuo jis nesutinka, nes formalių lygtinio paleidimo sÄ lygų buvimas yra materialus lygtinio paleidimo pagrindas. BÅ«tent materialusis lygtinio paleidimo egzistavimas leidžia tikėtis nenusikalstamo elgesio ateityje – nuteistajam esant paleistam lygtinai.

Nors prokuroras nurodė, kad likusi „pakankamai didelė“ neatliktos bausmės dalis, tačiau BVK nėra reglamentuota – kokia neatliktos bausmės dalis turi bÅ«ti likusi, kad bÅ«tų taikomas lygtinis paleidimas, BVK numato tik kokiÄ bausmės dalį privaloma atlikti, kad bÅ«tų taikomas lygtinis paleidimas. Be to, po 2020 m. sausio 16 d. jo darbovietė antstoliui jau tris kartus pervedė iÅ¡skaičiuotas sumas iÅ¡ jo atlyginimo, kas mėnesį pervedama vidutiniÅ¡kai apie 220 Eur, tad skolos suma sumažėjo.

Kadangi mokamas antstoliui ieÅ¡kinys yra solidarus, todėl ir solidarios skolininkės jo byloje įnaÅ¡as taip pat turėjo per jos antstolę pasiekti VSDFV. Prokuroro nurodyta skolos suma neturi jokios teisinės galios sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , svarbu skolas mokėti, siekti tai daryti teisėtais bÅ«dais. Nors prokuroras teigė, kad turi bÅ«ti įgyvendintas teisingumo principas, toks teiginys iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad lygtinis paleidimas prieÅ¡tarauja teisingumo principo įgyvendinimui. Lygtinis paleidimas yra alternatyva bausmių vykdymo procesÄ , kada lygtinis paleidimas taikomas ir bausmė atliekama iki jo pabaigos, tik kiek lengvesnėmis sÄ lygomis, bet visÄ laikotarpį prižiÅ«rint Probacijos tarnybos specialistams.

Nei vienas nuteistasis, kuris buvo paleistas iÅ¡ Vilniaus Pusiaukelės namų, negrįžo atgal, o tai įrodo Pusiaukelės namų vėliau probacijos veiksmingumÄ . Nors prokuroras nurodė, kad kaltas asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti bausmę, tačiau lygtinis paleidimas – ne atleidimas nuo bausmės, bausmė atliekama toliau ir iki galo. Ä®vertinus visÄ tai, prokuroro argumentai teisiÅ¡kai nepagrįsti ir turėtų bÅ«ti atmestini. Be kita ko, prokuroras nenurodo jokių BVK nuostatų dėl kurių lygtinis paleidimas jam negali bÅ«ti taikomas.

Prokuroro skundas tenkintinas ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam Č. K. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos netvirtintinas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teikti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiÅ¡kai bus atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija penkiolikos metų laisvės atėmimo. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatyti formalÅ«s pagrindai svarstyti ar taikyti lygtinį paleidimÄ ÄŒ.

K.. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Č. K. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžiu buvo paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios du trečdalius jis atliko 2020 m. vasario 20 d. Č. K. yra pateikęs Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos. Jis vykdo jam nustatytas rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio mažinimo, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 13 taÅ¡kų (iÅ¡ jų – 2 taÅ¡kai statiniai ir 11 taÅ¡kų dinaminių veiksnių), jis dengia finansinius įsipareigojimus ir jo skolos yra gana nedidelės, buvo 15 kartų skatintas, dirba, palaiko ryšį su artimaisiais, turi įgijęs baldžiaus specialybę, jam suteikta teisė dirbti garo ir vandens Å¡ildymo katilų, kÅ«renamų kietuoju ir skystuoju kuru, kÅ«riku, jis baigė neformaliojo mokymo programÄ , atliko gerbÅ«vio darbus ir dalyvaudavo pataisos įstaigos socialiniuose renginiuose, socialinio tyrimo iÅ¡vadoje įvardijamos kitos teigiamos aplinkybės apibÅ«dinančios nuteistÄ jį.

Teismas pažymi, kad formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sÄ lyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas ir, remiantis BPK 360 straipsnio nuostatomis, bÅ«tent teismas sprendžia, ar Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimas tvirtintinas, ar netvirtintinas; įstatymas numato teismo teisę, o ne pareigÄ taikyti lygtinį paleidimÄ asmeniui, atitinkančiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytus formaliuosius kriterijus. Teismas taip pat pažymi, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sÄ raÅ¡as aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimÄ visapusiÅ¡kai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiÅ«ris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiÅ¡kia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, iniciatyvÄ ir aktyvų dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose, stropų darbÄ bei mokymÄ si.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos (ne)taikymo nuteistajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumÄ , sunkumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktÄ bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.

Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumÄ , Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-306-397/2020). BÅ«tina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius (jo padarytų nusikaltimų sunkumÄ , pobÅ«dį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali bÅ«ti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iÅ¡ jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020).

IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad Č. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje. Taigi Č. K. nuteistas už du apysunkius nusikaltimus ir vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ . Viena iÅ¡ Č. K. padarytų veikų – nužudymas – priskiriamas prie pačių pavojingiausių ir sunkiausių tyčinių nusikaltimų, kuriuo buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės – mirė žmogus, ir tai taip pat turi įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius.

Atsižvelgiant į tai, jog Č. K. padarė vienÄ pavojingiausių nusikaltimų, tai parodo jo didesnį socialinį pavojingumÄ , todėl tai sudaro prielaidÄ griežčiau vertinti visas byloje nustatytas aplinkybes sprendžiant klausimÄ dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Å iuo atveju svarbu atsižvelgti ne vien į nuteistojo interesus, tačiau ir į kitų visuomenės narių bei nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų teisėtus interesus. Teismas pažymi, kad nors nusikalstamos veikos pavojingumas buvo įvertintas teismui nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , be to, Å¡i aplinkybė nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, tačiau, teismo vertinimu, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobÅ«dis, tiek neatliktos bausmės dydis, negali bÅ«ti visiÅ¡kai sumenkinami.

Nagrinėjamu atveju Č. K. neatliktos bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienÄ buvo 3 metai 11 mėnesių 1 diena. Teismo nuomone, nors Č. K. atliko daugiau nei du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė), tačiau jo neatliktos bausmės dalis už padarytus nusikaltimus yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga – 2024 m. vasario 20 d.), todėl Å¡iuo atveju lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam neužtikrintų teisingumo principo ir visų bausmės tikslų.

Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nors padarytos nusikalstamos veikos, atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimÄ , tačiau tai vertinama kitų aplinkybių visumoje.

Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad pagal 2020 kovo 16 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ Nr. 57-28 Č. K. vertinimo metu kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažįsta. Be kita ko, jis visiÅ¡kai kaltės nepripažino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Dėl to teismui kyla abejonių, ar nuteistasis realiai pakankamai kritiÅ¡kai vertina padarytus nusikaltimus ir visas kilusias neigiamas pasekmes. Ä®vertinus padarytų nusikaltimų aplinkybes, ganėtinai didelę neatliktos bausmės dalį, teismui kyla abejonių, ar bausmės vykdymo laikotarpiu Č. K. pakankamai pasikeitė ir jam susiformavo nuostatos, kurios leistų nenusikalsti lygtinio paleidimo metu. Tokios faktinės aplinkybės neleidžia tvirtinti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jį bÅ«tų galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, taip pat tai, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos neprieÅ¡taraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.

ReikÅ¡minga ir tai, kad Č. K. amžius nusikaltimų padarymo metu buvo 45 metai, tai amžius, kai asmenybė, mÄ stymas, požiÅ«ris bei elgesio modelis jau yra tvirtai susiformavęs. Be kita ko, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, Č. K. padarė nusikaltimus įtakojamas kitų bendrininkų, kas taip pat parodo didesnį nuteistojo socialinį pavojingumÄ , jog jis gali pasiduoti kitų asmenų įtakai ir padaryti labai sunkius nusikaltimus su negrįžtamomis pasekmėmis. Teismas pažymi, kad remiantis socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 57-28 duomenimis, kaip nuteistojo kriminogeninių veiksniai didinantys rizikÄ yra ankstesnis gyvenimo stilius bei ankstesnis mÄ stymas ir elgesys.

Atsižvelgiant į tai, nuteistasis bÅ«damas laisvėje gali įtakojamas kitų asmenų vėl priimti netinkamus sprendimus ir pakartotinai nusikalsti. Nors nuteistasis Č. K. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvo 15 kartų skatintas, tačiau jo elgesys nebuvo visais atvejais tinkamas. Jam 2014 m. kovo 5 d. buvo paskirta nuobauda už tai, kad jis atsisakė gyventi paskirtoje gyvenamojoje vietoje (asmens b. 1 t., 2 d., b. l. 20-22), 2016 m. spalio 26 d. buvo paskirta nuobauda, kadangi turėjo leistinų nuteistiesiems turėti daiktų sÄ raÅ¡e nenumatytÄ daiktÄ â€“ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ (asmens b. 2 t., 2 d., b. l. 12-15).

Be to, jis buvo dar du kartus pažeidęs nustatytas pataisos įstaigos tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės taip pat reikÅ¡mingos prognozuojant nuteistojo elgesį taikant lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, nes nuteistasis bausmės vykdymo laikotarpiu nesilaikė nustatytos tvarkos. Teismų praktikoje ne kartÄ buvo nuosekliai pabrėžta, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ įkalinimo vietos negali bÅ«ti taikomas tik formaliai įstatymo sÄ lygas atitinkantiems asmenims.

Lygtinis paleidimas turi bÅ«ti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims, bei turi atitikti bausmės tikslus. Teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistajam sėkmingai sekėsi mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , pagal 2020 m. vasario 17 d. atliktÄ OASys vertinimo metodikÄ buvo nustatyta 13 taÅ¡kų, iÅ¡ kurių 2 taÅ¡kai statiniai (nėra galimybės mažinti) ir 11 taÅ¡kų dinaminių (yra galimybė mažinti), tuo tarpu pagal 2019 m. liepos 24 d. vertinimÄ buvo nustatyta 19 taÅ¡kų (asmens b., 2 d., b. l. 87), tačiau nagrinėjamu atveju to nepakanka siekiant taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistojo atžvilgiu.

Pastebėtina, kad nors Č. K. pagal pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ yra priskiriamas žemai rizikos grupei, tačiau vis dar daug didesnę dalį jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo sudaro dinaminiai balai, kuriuos yra galimybė mažinti, todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į minėtų taÅ¡kų dydį, nuteistasis dar nėra sumažinęs savo socialinio pavojingumo iki minimalaus lygio. Atsižvelgiant, jog Č. K. atlieka bausmę už tris nusikaltimus, iÅ¡ kurių vienas yra kito žmogaus nužudymas, padarytas tiesiogine tyčia, jis privalo stengtis kuo labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Teismas teigiamai vertina nuteistojo pastangas dėl socialinės reabilitacijos bei nusikalstamumo elgesio rizikos mažinimo, tačiau Å¡ios aplinkybės nelaikytinos iÅ¡imtinėmis, o tik rodo teigiamÄ paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvacijÄ keistis. Dėl to teismas sutinka su prokuroro skundo argumentu, kad teigiama Č. K. charakteristika patvirtina, jog jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo įstaigos gali bÅ«ti taikomas tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles bei jis daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å iuo atveju, atsižvelgiant į nuteistojo kaltės neigimÄ , padarytų nusikaltimų skaičių, pobÅ«dį ir jų pavojingumo laipsnį, nusikaltimų sukeltas pasekmes, pakankamai didelę neatliktos bausmės dalį, nepakankamai sumažintÄ pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ , teismas sprendžia, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Č. K. netaikytinas, nes nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pritaikius nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos bus įgyvendintas teisingumo principas, teismo vertinimu, Č.

K. paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti, dėl to sutiktina su prokuroro skundo argumentu dėl teisingumo principo ir bausmės paskirties įgyvendinimo. Dėl nurodytų argumentų teismas sutinka su prokuroro Armando Vainausko skundu ir sprendžia, kad prokuroro skundas tenkintinas ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 25 d. nutarimas Nr. 59-34 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Č. K. netvirtintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 364 straipsniu, n u t a r i a :

Tenkinti prokuroro Armando Vainausko skundÄ ir atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 25 d. nutarimÄ Nr. 59-34 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Č. K.. Nutartis per septynias dienas nuo Å¡ios nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Jurgita Šėlienė