Legislator Case Law & Legislation
3eb5d91b-a507-4570-96e2-04eca9deddd3 AI generated

3eb5d91b-a507-4570-96e2-04eca9deddd3 · Kauno apygardos teismas

Case Number 3eb5d91b-a507-4570-96e2-04eca9deddd3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R. S.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė I. S. (toliau – ir ieÅ¡kovė) ieÅ¡kinyje teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

3eb5d91b-a507-4570-96e2-04eca9deddd3 · Kauno apygardos teismas: Vertino, kad neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti artimesnis turtinės žalos dydžiui, todėl jį sumažino iki 14 000 Eur. Teismas Å¡iÄ sumÄ priteisė iÅ¡ atsakovo, nurodydamas, kad jos dydis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, institucijos turtinę padėtį, nusikalstamos veikos pobÅ«dį, padarinius, ieÅ¡kovei sukeltus dvasinius iÅ¡gyvenimus (padaryta didelė neturtinė žala ieÅ¡kovei), Lietuvos policijos vardo diskreditavimÄ , keliamus aukÅ¡tesnius reikalavimus policijos pareigÅ«nams, nėra per didelis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1459-343/2021 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02325-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.18.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir RÅ«tos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I.

S. ieÅ¡kinį atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R. S.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė I. S. (toliau – ir ieÅ¡kovė) ieÅ¡kinyje teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje, dublike nurodė, kad buvusios pareigÅ«nės R. S. neteisėti veiksmai pripažinti baudžiamojo proceso metu, todėl atsakovas (institucija) turi pareigÄ atlyginti neturtinę žalÄ . Anot ieÅ¡kovės, atsakovas ignoruoja Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartį. Neturtinė žala įrodyta.

2. Atsakovas atsiliepime, triplike su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčo dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų nėra, tačiau laikosi pozicijos, jog ieškovė neįrodė ryšio dėl šių neteisėtų veiksmų ir žalos dydžio (neįrodė neturtinės žalos). Atsakovo teigimu, ieškovės sveikata sutrukdyta nesunkiai. Nežino, kodėl ieškovė R. S. elgesį sieja su atsakovu.

3. Trečiasis asmuo, esantis atsakovo pusėje, atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Trečiojo asmens teigimu, ieÅ¡kovė neįrodė priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (ieÅ¡kovė nenurodo, kokie konkretÅ«s pareigÅ«nų veiksmai registruojant eismo įvykį buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su jos dvasiniais iÅ¡gyvenimais). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1 328,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

5. Konstatavo, kad ginčas byloje tarp Å¡alių kilo dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų ir neturtinės žalos dydžio. Byloje nebuvo ginčo dėl buvusios pareigÅ«nės R. S. neteisėtų veiksmų.

6. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžiu nustatė, kad R. S., vykdydama savo pareigas įvykio vietoje, matydama eismo įvykio vietoje avarijos kaltininkÄ L. T., pabendravusi su juo, tyčia neužtikrino jo, kaip teisės pažeidimÄ padariusio įtariamo asmens, sulaikymo ir susitarė su juo slėpti tikrÄ sias įvykio aplinkybes ir jį patį. Vykdydama šį susitarimÄ tyčia nefiksavo įvykio liudytojų R. J., T. G. ir R. S. parodymų, kurie jai rodė į L. T., kaip asmenį sukėlusį eismo įvykį, nesiėmė jokių priemonių, kad avarijÄ sukėlęs kaltininkas bÅ«tų sulaikytas.

7. Minėtoje byloje neginčijamai buvo nustatyta, kad R. S. savo veiksmais sukėlė visuomenėje didelį įvykio rezonansÄ ir nukentėjusiosios bei visuomenės pasipiktinimÄ , tokiais veiksmais padarė didelės neturtinės žalos pačiai nukentėjusiajai I. S., pasireiÅ¡kusiÄ asmens konstitucinių garantijų pažeidimu, jos, kaip nukentėjusios nuo nusikalstamos veikos, dideliais dvasiniais iÅ¡gyvenimais dėl visos įvykio situacijos ir galimybės nustatyti tikrÄ sias eismo įvykio aplinkybes bei pasiekti teisingumÄ , taip pat padarė didelės žalos ne tik visos policijos sistemos autoritetui, bet ir valstybei, nes apie visų policijos pareigÅ«nų elgesio atitikimÄ valstybės deklaruojamoms moralinėms vertybėms visuomenė neretai sprendžia pagal atskirų policijos pareigÅ«nų elgesį.

Å iame nuosprendyje iÅ¡analizuoti R. S. kaltės įrodymai neabejotinai įrodo priežastinį ryšį tarp jos nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo – ir minėtų padarinių, nes piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi objektyviai, dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimÄ .

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartyje papildomai nurodė, kad tokiais R. S., kaip policijos pareigūnės, tyčiniais, priešingais tarnybos interesams veiksmais, neabejotinai buvo padaryta didelė neturtinė žala ir nukentėjusiajai I. S..

9. Teismas pagal pateiktus byloje duomenis (teismo nuosprendį, nutartį) visiÅ¡kai sutiko, kad aukščiau minėtomis aplinkybėmis ieÅ¡kovei buvo padaryta didelė neturtinė žala. Lietuvos Aukščiausias Teismas, konstatuodamas didelę neturtinę žalÄ , įvertino visÄ duomenų sankaupÄ , todėl pagrįstai padarė Å¡iÄ iÅ¡vadÄ . Teismas, Å¡ioje civilinėje byloje iÅ¡nagrinėjęs neturinės žalos klausimÄ , koreliacijoje su buvusios pareigÅ«nės veiksmais, visiÅ¡kai pritarė aukščiau minėtai iÅ¡vadai dėl didelės neturtinės žalos.

10. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad bÅ«tų savo iniciatyva bandęs atlyginti neturtinę žalÄ ar dėl jos bÅ«tų tartasi. PrieÅ¡ingai, jis ir toliau neigia atsakomybę (praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti), nepateikdamas jokių įrodymų.

11. Vertino, kad neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti artimesnis turtinės žalos dydžiui, todėl jį sumažino iki 14 000 Eur. Teismas Å¡iÄ sumÄ priteisė iÅ¡ atsakovo, nurodydamas, kad jos dydis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, institucijos turtinę padėtį, nusikalstamos veikos pobÅ«dį, padarinius, ieÅ¡kovei sukeltus dvasinius iÅ¡gyvenimus (padaryta didelė neturtinė žala ieÅ¡kovei), Lietuvos policijos vardo diskreditavimÄ , keliamus aukÅ¡tesnius reikalavimus policijos pareigÅ«nams, nėra per didelis.

12. Teismas, iÅ¡sprendęs civilinėje byloje neturinės žalos klausimÄ , sprendė, kad kiti Å¡alių praÅ¡ymai, argumentai neturi įtakos bylos procesiniai baigčiai, todėl plačiau Å¡ioje dalyje nepasisakė.

13. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad baudžiamoji byla baigta, koks greitis buvo – nesvarbu. Teismas pasisakydamas Å¡iuo aspektu nurodė, kad ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos Å¡eimos narys matė kaltininko automobilio greičio rodyklę sustojusiÄ prie 180 km/h greičio skaičiaus, bet dėl neteisėtų minėtų veiksmų nebuvo galima nustatyti visų aplinkybių. Taigi, skirtingai nei nurodo Lietuvos policijos atstovė, nustačius tokį didelį greičio virÅ¡ijimÄ , jis gali turėti įtakos kvalifikacijai.

14. Teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė atsižvelgdamas į proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 15. Apeliaciniame skunde atsakovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino bylos aplinkybes, vadovavosi ginčui neaktualia teismų praktika, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė Å¡aliÅ¡kÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , kuris naikintinas. 15.2.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neatsižvelgė į apelianto atstovės teismo posėdyje nurodytÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikÄ , kurioje kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad viena iÅ¡ sÄ lygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimÄ , yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos iÅ¡vados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau iÅ¡nagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad iÅ¡nagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos iÅ¡vados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktÄ atsiranda to fakto prejudicija. 15.3.

Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje nenagrinėjo ieÅ¡kovės patirtos neturtinės žalos dydžio, o tik nurodė, kad I. S. buvo padaryta didelė žala. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio dispozicija, didelės žalos, kaip nusikalstamos veikos pasekmės konstatavimas, buvo bÅ«tina sÄ lyga R. S. patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Vadovaujantis LAT praktika, darytina iÅ¡vada, kad asmeniui patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 228 straipsnį privalomas didelės žalos konstatavimas, tačiau faktinis patirtos žalos dydis kiekvienu atveju turi bÅ«ti atskirai nustatinėjamas ir iÅ¡samiai pagrįstas.

Å iuo atveju baudžiamojoje byloje I. S. patirtos neturtinės žalos dydis nebuvo nagrinėjamas, kadangi teismas baudžiamojoje byloje atsisakė priimti ieÅ¡kovės civilinį ieÅ¡kinį, nes jis buvo pateiktas jau po įrodymų tyrimo teisme pradžios. Apeliantės teigimu, bÅ«tent Å¡ioje žalos atlyginimo byloje turėjo bÅ«ti patikrinama, ar neteisėtais veiksmais iÅ¡ tikrųjų buvo padaryta žala, o nustačius, kad žala buvo padaryta – iÅ¡samiai argumentuotas priteistinas jos dydis, tačiau, minėta, realaus neturtinės žalos dydžio Å¡iuo atveju nenagrinėjo nei baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėję teismai, nei pirmosios instancijos teismas, kuris tik formaliai perrašė teismų baudžiamojoje byloje nuomonę dėl ieÅ¡kovės patirtos didelės žalos, taip nukrypdamas nuo formuojamos LAT praktikos ir pamindamas CPK nustatytÄ pareigÄ iÅ¡samiai argumentuoti priimtÄ sprendimÄ . 15.4.

Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo argumentus, kad priešingai nei ieškinyje ir dublike teigia ieškovė, R. S. veiksmai niekaip negalėjo nulemti, kad L. T. veiksmus abiejų instancijų teismai kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, o ne pagal BK 135 straipsnį. Akivaizdu, kad dėl kitų policijos pareigūnų savalaikių veiksmų baudžiamojo proceso metu visos įvykio aplinkybės buvo nustatytos, o įvykio kaltininkas L. T. buvo pripažintas kaltu. 15.5. Tikrovės neatitinka teismo teiginys, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų, jog su ieškove buvo tartasi dėl žalos atlyginimo.

Apeliantas nurodo, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«muose 2021 m. balandžio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu Å¡alių praÅ¡ymu teismas padarė pertraukÄ , kad bylos Å¡alys galėtų taikiai susitarti. Å ios pertraukos metu Å¡alių atstovai diskutavo dėl galimybės sudaryti taikos sutartį, tačiau ieÅ¡kovės reikalaujama atlyginti suma dėl Å¡iame skunde iÅ¡dėstytų argumentų Lietuvos valstybei buvo neproporcingai didelė. 15.6. Å iuo atveju neginčytinas neteisėtų veiksmų buvimo faktas, tačiau nesutiktina, kad neteisėtų veiksmų intensyvumas, trukmė ir padariniai buvo tokio masto, kad galėjo nulemti tokio dydžio pasekmes.

Teigia, kad R. S. neteisėti veiksmai, prieÅ¡ingai nei avarijos metu I. S. patirti sužalojimai, neturėjo ilgalaikių pasekmių: eismo įvykio kaltininkas buvo nustatytas sekantį rytÄ po eismo įvykio; nustatytas apytikris važiavimo greitis bei ta aplinkybė, kad L. T. transporto priemonę vairavo neblaivus; baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmė nevirÅ¡ijo įprasto tokio pobÅ«džio bylų nagrinėjimo trukmės vidurkio. I. S. teiginiai, kad ji nusivylė ir prarado pasitikėjimÄ visa policijos sistema yra daugiau deklaratyvÅ«s, neindividualizuoti, todėl neįrodyti.

Mano, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra neproporcingai didelis, neatitinka realiai ieÅ¡kovės patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų. 15.7. Nesuprantamas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad Å¡iuo atveju priteistos sumos dydis taip pat atlieka ir prevencinę funkcijÄ . Apelianto teigimu, iÅ¡ Å¡io teismo teiginio galima suprasti, kad I. S. priteista didesnė neturtinė žala turi bÅ«ti vertinama kaip elgesio pamoka visai policijos sistemai. Pažymi, kad vadovaujantis teisės aktais ir teismų praktika, neturtinė žala priteisiama kaip kompensacija už atliktus konkrečius neteisėtus veiksmus, kaip iki pažeidimo buvusios padėties atstatymas, o ne prevencinė priemonė ateičiai.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. Nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kurie iÅ¡ esmės yra lakoniÅ¡ki, formalÅ«s, kadangi kvestionuojami jau įsiteisėję Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo galutiniai procesiniai sprendimai, priimti nagrinėjant susijusiÄ buvusios policijos pareigÅ«nės R. S. baudžiamÄ jÄ bylÄ . 16.2.

Apeliaciniame skunde pastebimas atsakovo pozicijos prieÅ¡taringumas ir nenuoseklumas. Atsiliepime nurodoma, kad sprendimu ieÅ¡kovei priteista žala neproporcinga, tariamai per didelė, o galiausiai praÅ¡oma civilinį ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai. Lieka neaiÅ¡ku ar atsakovas neigia visÄ sprendimu priteistÄ Å¾alÄ , ar praÅ¡o jÄ sumažinti. 16.3. Nesutinka, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusių teismų galutiniai procesiniai sprendimai ir juose iÅ¡dėstyti iÅ¡samÅ«s motyvai negali bÅ«ti laikomi prejudiciniais nagrinėjamu atveju.

Anot ieškovės, atsakovo atstovas visiškai ignoruoja Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje konstatuotas ir išsamiai aprašytas aplinkybes, kuo pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ieškovei. 16.4. Atsakovo atstovas nepateikė argumentų, kodėl R. S. veiksmais padaryta didelė žala valstybei, Lietuvos policijos autoritetui, yra svarbesnė nei tiesiogiai nuo tarnybinio nusikaltimo padarymo nukentėjusios I. S. teisėtų interesų apgynimas. 16.5. Nesutinka su atsakovo atstovo pateiktu lakonišku ieškovės neturtinės žalos vertinimu dėl ilgai užtrukusio, daug emocinių jėgų ieškovei kainavusiu dalyvavimu keliose baudžiamosiose bylose, susijusiose su aptariamu įvykiu.

Apeliaciniame skunde pateiktas formalus vertinimas tik parodo negatyvų ir kritikuotinÄ atsakovo atstovo požiÅ«rį į nuo nusikaltimo nukentėjusiÄ aukÄ . 16.6. Nesutinka su atsakovo atstovo požiÅ«riu, jog ieÅ¡kovė turėjo prieÅ¡ teismo procesÄ kreiptis į Kauno AVPK, praÅ¡yti, kad žala bÅ«tų atlyginta ne teismo tvarka. Teigia, kad atsakovas iki Å¡ios dienos jai nepateikė jokių pasiÅ«lymų dėl taikaus ginčo iÅ¡sprendimo. 16.7. Teismas iÅ¡samiai ir detaliai sprendime iÅ¡aiÅ¡kino, kokie kriterijai turi bÅ«ti keliami ne tik Lietuvos policijai, tačiau ir kiekvienam Å¡ioje institucijoje dirbančiam Lietuvos policijos pareigÅ«nui.

Teismo sprendimas yra iÅ¡samus ir teisėtas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

19. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino bylos faktines aplinkybes, vadovavosi ginčui neaktualia teismų praktika, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė Å¡aliÅ¡kÄ , neteisėtÄ ir naikintinÄ sprendimÄ .

21. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje pateiktais duomenimis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžiu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi) sutiko, jog ieÅ¡kovei buvo padaryta didelė neturtinė žala. Vertino, kad neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti artimesnis turtinės žalos dydžiui, todėl jį nuo ieÅ¡kovės praÅ¡omos 20 000 Eur sumos sumažino iki 14 000 Eur. Teismas Å¡iÄ sumÄ priteisė iÅ¡ atsakovo, nurodydamas, kad jos dydis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, institucijos turtinę padėtį, nusikalstamos veikos pobÅ«dį, padarinius, ieÅ¡kovei sukeltus dvasinius iÅ¡gyvenimus (padaryta didelė neturtinė žala ieÅ¡kovei), Lietuvos policijos vardo diskreditavimÄ , keliamus aukÅ¡tesnius reikalavimus policijos pareigÅ«nams, nėra per didelis.

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, su apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

23. IÅ¡ į bylÄ pateiktos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties nustatyta, kad nuteistoji R. S., bÅ«dama statutinė valstybės tarnautoja, dirbdama (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėja, siekdama pridengti eismo įvykyje dalyvavusį kolegÄ , policijos pareigÅ«nÄ L. T., tyčia neatliko jai teisės aktais priskirtų tarnybinių funkcijų, t. y. atvykusi į eismo įvykio vietÄ , turėdama pareigÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ sias įvykio aplinkybes, neatliko bÅ«tinų pirminių tyrimo veiksmų, neapklausė eismo įvykio liudytojų, tiesiogiai jai nurodžiusių eismo įvykio kaltininkÄ , automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojÄ L.

T., nesiėmė jokių priemonių, kad jis bÅ«tų sulaikytas ar bÅ«tų užkirsta galimybė jam pasiÅ¡alinti, taip sudarė sÄ lygas jam iÅ¡vengti blaivumo patikrinimo, daiktinių įrodymų paėmimo, po to tarnybinėse patalpose į tarnybinę ataskaitÄ surašė neteisingus duomenis apie eismo įvykį, tyčia neinformavo operatyvaus padalinio pareigÅ«nų, kad eismo įvykyje dalyvavo policijos pareigÅ«nas L. T.. Nustatyti R. S. prieÅ¡ingi tarnybai veiksmai neabejotinai apsunkino pirminį eismo įvykio aplinkybių tyrimÄ , trukdė ir avarijos ikiteisminiam tyrimui, tiesos nustatymui ir teisingumo vykdymui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas papildomai nurodė, kad tokiais R. S., kaip policijos pareigÅ«nės, tyčiniais, prieÅ¡ingais tarnybos interesams veiksmais neabejotinai buvo padaryta didelė neturtinė žala ir nukentėjusiajai I. S.. Ji, bÅ«dama nukentėjusi L. T. sukeltos avarijos metu, patyrusi sveikatos sužalojimų, turėjo teisėtÄ lÅ«kestį į jos, kaip nukentėjusiosios, pažeistų teisių gynimÄ , tačiau tai buvo apsunkinta dėl neteisėtų policijos pareigÅ«nės R. S. veiksmų, t. y. eismo įvykio tyrimas, kaltininko nustatymas užtruko, ji buvo priversta dalyvauti ne viename teisminiame procese, taip pat I.

S., tikėdamasi iÅ¡ policijos pareigÅ«nų sulaukti sÄ Å¾iningo pareigų atlikimo, nukentėjusiojo nuo nusikalstamos veikos teisių gynimo, buvo įskaudinta tokio R. S. neteisėto elgesio, dėl to ji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nesaugumo jausmÄ , visiÅ¡kai prarado pasitikėjimÄ policijos pareigÅ«nais. Visa tai rodo, kad bÅ«tent tokiais R. S. veiksmais nukentėjusiajai I. S. buvo padaryta didelė neturtinė žala. Lietuvos Aukščiausiais Teismas minėtoje nutartyje darė iÅ¡vadÄ , kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nustatė, jog R.

S. piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi buvo padaryta didelė žala Lietuvos policijai ir valstybei bei nukentėjusiajai I. S..

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, atmeta kaip nepagrįstÄ apelianto argumentÄ , jog Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniai sprendimai baudžiamojoje byloje negali bÅ«ti laikomi prejudiciniais nagrinėjamos civilinės bylos atveju.

25. Pažymėtina, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-943/2021). Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartyje konstatuotos aplinkybės, teisinės situacijos įvertinimas, yra aktualus Å¡ios civilinės bylos atveju, kadangi buvo pripažinta, jog I.

S. (ieÅ¡kovė) patyrė didelę neturtinę žalÄ , kuriÄ sÄ lygojo pareigÅ«nės R. S. neteisėti veiksmai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija Å¡ioje civilinėje byloje vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis ir teisiniu jų įvertinimu.

26. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ apeliacinio skundo argumentÄ , kuriame teigiama, jog Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje nenagrinėjo ieÅ¡kovės patirtos neturtinės žalos dydžio, o tik nurodė, kad I. S. buvo padaryta didelė žala. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartyje iÅ¡samiai nurodė kuo pasireiÅ¡kė neturtinės žalos atsiradimas I. S.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad I.

S., bÅ«dama nukentėjusi L. T. sukeltos avarijos metu, patyrusi sveikatos sužalojimų, turėjo teisėtÄ lÅ«kestį į jos, kaip nukentėjusiosios, pažeistų teisių gynimÄ , tačiau tai buvo apsunkinta dėl neteisėtų policijos pareigÅ«nės R. S. veiksmų (eismo įvykio tyrimas, kaltininko nustatymas užtruko, ji buvo priversta dalyvauti ne viename teisminiame procese, taip pat nukentėjusioji, tikėdamasi iÅ¡ policijos pareigÅ«nų sulaukti sÄ Å¾iningo pareigų atlikimo, nukentėjusiojo nuo nusikalstamos veikos teisių gynimo, buvo įskaudinta tokio R.

S. neteisėto elgesio, dėl to ji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nesaugumo jausmÄ , visiÅ¡kai prarado pasitikėjimÄ policijos pareigÅ«nais). Darė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent tokiais R. S. veiksmais nukentėjusiajai I. S. buvo padaryta didelė neturtinė žala. Teisėjų kolegija pasisakydama Å¡iuo aspektu papildomai pažymi, kad nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje neįvardijo neturtinės žalos dydžio, tačiau patį faktÄ , kad buvo patirta didelė neturtinė žala, pripažino.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra nustatyta, jog ieÅ¡kovei buvo padaryta neturtinė žala ir kad ieÅ¡kovė pagrįstai iÅ¡ atsakovės reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ . Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar priteistas žalos dydis (14 000 Eur) yra pagrįstas.

27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalis nurodo, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

28. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadovaujantis Å¡ia nuostata, ieÅ¡kovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo.

29. Nustatyta, kad neturtinė žala ieÅ¡kovei atsirado bÅ«tent dėl trečiojo asmens R. S. neteisėtų veiksmų, kuri, atlikdama tarnybines funkcijas veikė prieÅ¡ingai savo įgaliojimams. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad dėl neteisėtų pareigÅ«nės R. S. veiksmų ieÅ¡kovė patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, kadangi jos atžvilgiu neteisėtai veikė valstybės pareigÅ«nas, kuris turi saugoti, ginti ir padėti asmeniui, o ne veikti prieÅ¡ingai jo interesams. Pažymėtina, kad Lietuvos policija deklaruoja savo misijÄ â€“ ginti Lietuvos žmonių teises ir laisves, saugoti visuomenę ir Valstybę, padėti žmogui, Å¡eimai ir bendruomenei.

Nagrinėjamu atveju neteisėtais pareigÅ«nės R. S. veiksmais buvo pamintos Å¡ios deklaruojamos vertybės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė dvasinius iÅ¡gyvenimus patyrė ir dalyvaudama teisminiame procese, kuris tęsėsi gana ilgai (byla buvo nagrinėjama apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose), todėl ieÅ¡kovė iÅ¡ naujo turėjo prisiminti įvykio aplinkybes, kurios buvo nemalonios. Ä®vertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog susidÅ«rusi su neteisėtais pareigÅ«nės R.

S. veiksmais, ieÅ¡kovė prarado pasitikėjimÄ Lietuvos policija, jos autoritetu, ji buvo įskaudinta tokio pareigÅ«nės elgesio, be kita ko, buvo pažemintas ir Lietuvos policijos vardas. Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo ieÅ¡kovei priteistos 14 000 Eur neturtinės žalos dydis, įvertinus visų aplinkybių visetÄ â€“ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, padarinius, ieÅ¡kovei sukeltus dvasinius iÅ¡gyvenimus, Lietuvos policijos vardo pažeminimÄ , pareigÅ«nams keliamus reikalavimus, nėra per didelis, o prieÅ¡ingai – pagrįstas ir teisingas.

Dėl procesinės bylos baigties 30. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 14 000 Eur neturtinę žalÄ , tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, pagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniuose sprendimuose konstatuotomis aplinkybėmis dėl ieÅ¡kovei padarytos didelės neturtinės žalos, todėl skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apelianto nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 32. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis, bylinėjimosi iÅ¡laidos, tarp jų iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

33. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ suformulavo reikalavimÄ iÅ¡ atsakovo priteisti jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad įrodymus, pagrindžiančius bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, pateiks bylos eigoje. Kauno apygardos teisme 2021 m. liepos 21 d. gautas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl 1 452 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme. Pateikti įrodymai – 2021 m. liepos 7 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Serija APB21 Nr. 721, ataskaita apie atliktus darbus, mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už procesinių dokumentų parengimÄ , susipažinimÄ su apeliaciniu skundu, buvo patirta ieÅ¡kovės nurodyta 1 452 Eur suma.

Å i suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalių dydžių (už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ) (1,3 koeficientas x 1 517,4 Eur = 1 972,62 Eur), todėl priteistina iÅ¡ atsakovo (CPK 93 ir 98 straipsniai). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti nepakeistÄ Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (juridinio asmens kodas 191008196) ieÅ¡kovės I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 452 Eur (vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt dviejų eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Gintautas Koriaginas Algimantas Kukalis RÅ«ta Palubinskaitė